Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymas

Bendrasis kontrolės ženklas – Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijoje nurodytas ženklas, kuriuo patvirtinama nustatyta tauriojo metalo praba.

Brangakmeniai – pagal Juvelyrinių akmenų, sidabro dirbinių, deimantų ir perlų tarptautinės konfederacijos (CIBJO) patvirtintą klasifikaciją prie brangakmenių priskiriami natūralios neorganinės ir organinės kilmės akmenys.

Brangakmenių apdirbimas – brangakmenių charakteristikų pakeitimas techninėmis priemonėmis.

Brangakmenių atliekos – technologinių gamybos procesų metu susidarantys brangakmenių likučiai, tinkami rekuperacijai.

Brangakmenių gaminys – apdirbtų ir (arba) neapdirbtų brangakmenių turintis gaminys.

Brangakmenių laužas – brangakmeniai, pakeitę savo charakteristikas ir netinkami naudoti pagal paskirtį.

Brangakmenių pusgaminis – ne visai baigtas gaminti brangakmenių gaminys.

Praba – tauriojo metalo masės dalių skaičius tūkstantyje lydinio masės dalių.

Prabavimas – tauriųjų metalų tapatybės, prabos, standartinės prabos ir masės gramais, taip pat brangakmenių tapatybės ir charakteristikų nustatymas.

Standartinė praba – viena iš šiame įstatyme nustatytų prabų, kurią privalo atitikti Lietuvos Respublikos rinkoje skirti realizuoti taurieji metalai ir jų gaminiai.

Taurieji metalai – platina, auksas, sidabras, kiti platinos grupės metalai (iridis, osmis, paladis, rodis, rutenis). Prie tauriųjų metalų priskiriami tauriųjų metalų lydiniai, kurie atitinka šio įstatymo reikalavimus.

Tauriojo metalo danga – tauriojo metalo sluoksnis, kuriuo cheminiu, elektrocheminiu, mechaniniu, fizikiniu ar kitu būdu padengiamas visas gaminys ar jo dalis.

Tauriųjų metalų arba brangakmenių gaminį rinkai pateikusio asmens atsakomybės ženklas (toliau – atsakomybės ženklas) – Europos ekonominės erdvės valstybės arba Turkijos įgaliotos tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo valstybinės priežiūros institucijos įregistruotas specialus simbolis arba abreviatūra, pagal kuriuos nustatomas asmuo, pateikęs tauriųjų metalų arba brangakmenių gaminį rinkai.

Tauriųjų metalų atliekos – technologinių gamybos procesų metu susidarantys tauriųjų metalų likučiai, tinkami rekuperacijai.

Tauriųjų metalų gaminys – tauriųjų metalų turintis gaminys.

Tauriųjų metalų gaminių įspaudavimas (toliau – įspaudavimas) – po prabavimo atliekama technologinė operacija, kurios metu tauriųjų metalų gaminiuose įspaudžiamas Lietuvos Respublikos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas arba bendrasis kontrolės ženklas.

Tauriųjų metalų gaminių ženklinimas – technologinė operacija, kurios metu tauriųjų metalų gaminiuose įspaudžiamas atsakomybės ženklas ir (arba) tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių pagaminimo metų šifras.

Tauriųjų metalų ir (arba) brangakmenių kokybės pažymėjimas (toliau – kokybės pažymėjimas) – Europos ekonominės erdvės valstybės arba Turkijos įgaliotos tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo valstybinės priežiūros institucijos išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad ši institucija prabavo tauriuosius metalus ir (arba) brangakmenius, ir kuriame nurodomi prabavimo rezultatai.

Tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių pagaminimo metų šifras (toliau – pagaminimo metų šifras) – Lietuvos Respublikos įgaliotos tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo valstybinės priežiūros institucijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytas žymuo, kuriuo nurodoma, kuriais kalendoriniais metais pagamintas tauriųjų metalų arba brangakmenių gaminys.

Tauriųjų metalų laužas – tauriųjų metalų gaminiai ir pusgaminiai, netinkami naudoti pagal paskirtį.

Tauriųjų metalų lydinys – metalų lydinys, kuriame bent vienas metalas yra taurusis.

Tauriųjų metalų perdirbimas – tauriųjų metalų išgavimas iš metalų lydinių, pusgaminių, laužo ir atliekų, pavidalo ir (arba) prabos pakeitimas.

Tauriųjų metalų pusgaminis – ne visai baigtas gaminti tauriųjų metalų gaminys.

Ūkio subjektas – juridinis asmuo, užsienio juridinis asmuo ar organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, ar jo (jos) padalinys, taip pat fizinis asmuo, kuriems suteikta teisė verstis su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla.

Valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas – ženklas, kuriuo patvirtinama, kad jį turintis tauriųjų metalų gaminys yra prabuotas ir įspauduotas Europos ekonominės erdvės valstybės arba Turkijos įgaliotos tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo valstybinės priežiūros institucijos.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme.

Taurieji metalai pagal taurumą nuo mažiausiai tauraus yra šie: sidabras, paladis, auksas, platina.

Tauriųjų metalų prabos yra šios:

Taurieji metalai laikomi neatitinkančiais šio įstatymo reikalavimų, jeigu jų praba yra žemesnė, negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta žemiausia praba.

Tauriųjų metalų gaminiai gali būti padengti tuo pačiu tauriuoju metalu, kurio praba yra ne žemesnė kaip dengiamo tauriųjų metalų gaminio praba, arba tauresniu metalu.

Tauriųjų metalų gaminiai negali būti dengiami kitais, negu šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais, tauriaisiais metalais.

Lietiems dantų protezams gaminti leidžiama naudoti ne žemesnės kaip 750 prabos auksą.

Tauriųjų metalų gaminių, išskyrus sidabro gaminius, detalėms sujungti turi būti naudojami tokie patys tos pačios prabos taurieji metalai kaip ir tauriųjų metalų gaminio taurieji metalai.

Kitų metalų naudojimą tauriųjų metalų gaminiuose, nemetalinių medžiagų ir tauriųjų metalų dangos naudojimą reglamentuoja Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencija.

Lietuvos Respublikos įgaliota tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo valstybinės priežiūros institucija (toliau – priežiūros institucija), prabuodama pateiktus tauriuosius metalus, jų gaminius, pusgaminius, atliekas ir laužą, nustato tauriojo metalo tapatybę, prabą, standartinę prabą, tauriųjų metalų, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo masę.

Priežiūros institucija, prabuodama pateiktus brangakmenius, jų gaminius, pusgaminius, atliekas ir laužą, nustato brangakmenio tapatybę ir jo charakteristikas.

Nustatomos šios standartinės prabos:

Jeigu nustatyta tauriojo metalo praba yra žemesnė už atitinkamą šio straipsnio 3 dalyje nurodytą standartinę prabą, taurusis metalas laikomas iš eilės einančios žemesnės šio straipsnio 3 dalyje nurodytos standartinės prabos.

Tauriųjų metalų gaminio iš platinos, aukso, paladžio masės paklaida negali būti didesnė kaip 0,03 gramo, iš sidabro – didesnė kaip 0,1 gramo.

Brangakmenio masės paklaida negali būti didesnė kaip 0,01 karato.

Priežiūros institucija, atlikusi tauriųjų metalų gaminio prabavimą, pagal ūkio subjekto prašymą jame įspauduoja tauriojo metalo praba laikomą standartinę prabą atitinkantį Lietuvos Respublikos valstybinį kontrolinį prabavimo ženklą arba bendrąjį kontrolės ženklą.

Priežiūros institucijai pateikiami prabuoti tauriųjų metalų gaminiai, išskyrus valstybės arba savivaldybės institucijų ar įstaigų ir fizinių asmenų (kai teikiami asmeniniai daiktai) pateiktus tauriųjų metalų gaminius, turi būti paženklinti atsakomybės ženklu.

Taurieji metalai, brangakmeniai ir brangakmenių gaminiai, tauriųjų metalų ir brangakmenių pusgaminiai, atliekos ir laužas nėra įspauduojami ir ženklinami atsakomybės ženklu. Priežiūros institucija, atlikusi tauriųjų metalų, brangakmenių ir brangakmenių gaminių, tauriųjų metalų ir brangakmenių pusgaminių, atliekų ir laužo, taip pat šio straipsnio 12 dalyje nurodytų tauriųjų metalų gaminių, jeigu jie neįspauduoti, prabavimą, išduoda kokybės pažymėjimą.

Jeigu priežiūros institucijai pateiktame prabuoti tauriųjų metalų gaminyje nėra atsakomybės ženklo, priežiūros institucija tauriųjų metalų gaminį, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytus ir valstybės institucijų ar įstaigų ir fizinių asmenų (kai teikiami asmeniniai daiktai) pateiktus tauriųjų metalų gaminius, paženklina atsakomybės ženklu.

Pagal ūkio subjekto prašymą tauriųjų metalų gaminius priežiūros institucija gali paženklinti pagaminimo metų šifru.

Neįspauduojami gali būti šie tauriųjų metalų gaminiai:

Tauriųjų metalų gaminių, susidedančių iš skirtingų tauriųjų metalų, kurių spalva skiriasi, standartine praba įspauduojamas kiekvienas taurusis metalas. Jeigu tokiame tauriųjų metalų gaminyje dėl techninių arba technologinių priežasčių negalima įspauduoti kiekvieno tauriojo metalo prabos, tas taurusis metalas neįspauduojamas ir prie tokio gaminio pritvirtinamas kokybės pažymėjimas.

Tauriųjų metalų gaminiai, susidedantys iš skirtingų tauriųjų metalų, kurių spalva nesiskiria, įspauduojami mažiausiai tauraus metalo standartine praba. Tauriųjų metalų gaminiai, susidedantys iš skirtingų to paties tauriojo metalo lydinių, įspauduojami to gaminio žemiausią prabą turinčio tauriojo metalo lydinio standartine praba. Jeigu šioje dalyje nurodyti tauriųjų metalų gaminiai negali būti įspauduoti dėl techninių arba technologinių priežasčių, prie tokių gaminių pritvirtinamas kokybės pažymėjimas.

Tauriaisiais metalais padengti tauriųjų metalų gaminiai įspauduojami ta praba, kuri atitinka nepadengtą tauriojo metalo gaminį.

Tauriųjų metalų ir kitų metalų gaminyje įspaudžiami ženklai „METALAS“, „METAL“ arba „MET“.

Jeigu skiriasi tauriųjų metalų ir kitų metalų gaminyje esančių tauriojo metalo ir kito metalo spalvos, gaminio tauriojo metalo dalis yra įspauduojama tą taurųjį metalą atitinkančia praba.

Gaminiai iš kitų metalų, padengti tauriaisiais metalais, neįspauduojami.

Lietuvos Respublikos valstybinį kontrolinį prabavimo ženklą sudaro konkretų taurųjį metalą nurodančios geometrinės formos kairiosios pusės viduryje atvaizduotas stilizuotas Vytis, viršutiniame kampe – Lietuvos Respublikos miesto, kuriame veikia priežiūros institucijos administracijos padalinys, įspauduojantis tauriųjų metalų gaminį, pavadinimo pirmoji didžioji raidė (kai nurodomas Klaipėdos miestas – antroji didžioji raidė) ir dešiniosios pusės viduryje arabiškais skaitmenimis nurodyta konkretaus tauriojo metalo standartinę prabą atitinkanti praba. Lietuvos Respublikos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo formas nustato priežiūros institucijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Lietuvos Respublikos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo pavyzdžius tvirtina priežiūros institucija.

Įspauduotas Lietuvos Respublikos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas tauriųjų metalų gaminyje negali užimti daugiau kaip 6 kvadratinius milimetrus.

Kokybės pažymėjimo blanko privalomąją formą tvirtina priežiūros institucija.

Priežiūros institucijos išduodami kokybės pažymėjimai yra numeruojami.

Bendrojo kontrolės ženklo formą nustato Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencija. Bendrojo kontrolės ženklo pavyzdžius tvirtina priežiūros institucija.