Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2007-05-17
Paskutinį kartą atnaujinta 2007-06-11
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 45
Pakeitimų istorija JSON API
9.

Biuras teikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis kitos Europos Sąjungos valstybės narės informacijos centrui ar žalų atlyginimo institucijai jų prašymu.

29 straipsnis. Biuro nariai

1.

Biuro nariais gali tapti draudikai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurie yra sumokėję stojamąjį Biuro nario įnašą. Draudikas, kuriam leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, gali vykdyti šį draudimą tik tapęs Biuro nariu.

2.

Biuro nariai, dalyvaudami Biuro veikloje, turi lygias teises.

3.

Biuro narys, dalyvaudamas Biuro veikloje, turi šias teises:

1) dalyvauti ir balsuoti Biuro narių visuotiniame susirinkime;

2) susipažinti su Biuro dokumentais ir gauti Biuro turimą informaciją;

3) naudotis Biuro teikiamomis paslaugomis;

4) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Biuro narių visuotinio susirinkimo, Biuro tarybos ir Biuro vadovo sprendimus ar veiksmus, jeigu jie prieštarauja teisės aktams;

5) sudaryti balsavimo sutartį ar balsavimo teisės perleidimo sutartį su kitu Biuro nariu;

6) išstoti iš Biuro.

4.

Biuro nariai privalo:

1) laikytis šio įstatymo, kitų teisės aktų nuostatų, vykdyti Biuro narių visuotinio susirinkimo ir Biuro tarybos sprendimus;

2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir dydžiais pervesti Biurui atskaitymus nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų (toliau – Biuro narių atskaitymai);

3) nemokamai teikti Biurui jo funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją;

4) grąžinti Biurui žalos administravimui ir išmokos mokėjimui išleistas lėšas, kai Biuras už draudiką išmokėjo išmoką dėl padarytos žalos;

5) nedelsdami pranešti Biurui apie įgytą likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą.

5.

Biuro nariai gali turėti kitokių Asociacijų įstatyme ir Biuro įstatuose nustatytų teisių ir pareigų.

6.

Biuro nario teisių netenkama:

1) nuo tos dienos, kai Priežiūros komisija praneša Biurui apie sustabdytą arba panaikintą teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, pritaikytą draudikui kaip poveikio priemonę;

2) kai Biuro narių visuotinis susirinkimas priima sprendimą dėl Biuro nario teisių atšaukimo, atsižvelgiant į Biuro nario prašymą išstoti iš Biuro;

3) kai draudikas įgyja likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą.

7.

Biuro narys gali išstoti iš Biuro ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo rašytinio prašymo ir rašytinio pareiškimo, kad jis nustoja vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, pateikimo Biuro narių visuotiniam susirinkimui dienos. Sprendimą dėl Biuro nario išbraukimo iš Biuro narių priima Biuro narių visuotinis susirinkimas.

8.

Biuro narys netenka teisės dalyvauti Biuro valdyme (balsuoti priimant sprendimus), jeigu:

1) ilgiau kaip per 5 dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto termino nepervedė Biurui Biuro nario atskaitymų ar jų dalies;

2) per 30 dienų po priminimo, kad nepateikta informacija, būtina Biuro funkcijoms atlikti, nepateikė Biurui teiktinos informacijos.

9.

Teisė dalyvauti Biuro valdyme (balsuoti priimant sprendimus) atnaujinama pervedus atskaitymus ir sumokėjus delspinigius už pavėluotą atskaitymų sumokėjimą arba pateikus Biuro funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją. Teisės dalyvauti Biuro valdyme (balsuoti priimant sprendimus) netekimas neatleidžia Biuro nario nuo Biuro nario pareigų ir įsipareigojimų pagal draudimo sutartis vykdymo. Jeigu atskaitymai nepervedami arba Biuro funkcijoms įgyvendinti būtina informacija nepateikiama per 25 dienas nuo teisės dalyvauti Biuro valdyme (balsuoti priimant sprendimus) netekimo, Biuras praneša apie tai Priežiūros komisijai, o ši sprendžia klausimą dėl Draudimo įstatyme nustatytų poveikio priemonių taikymo. Pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą netekęs Biuro nario teisių Biuro narys gali būti grąžinamas į Biurą tik Priežiūros komisijos leidimu.

10.

Biuro nario teisių netekimas neatleidžia Biuro nario nuo įsipareigojimų pagal draudimo sutartis vykdymo ir nuo prievolių Biurui vykdymo.

30 straipsnis. Biuro valdymas

1.

Biuro organai yra Biuro narių visuotinis susirinkimas, Biuro taryba ir Biuro vadovas.

2.

Biuro organų sudėtis, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatomi Biuro įstatuose.

3.

Biuro kolegialūs organai savo veiklą organizuoja pagal jų pačių patvirtintus darbo reglamentus.

31 straipsnis. Biuro narių visuotinis susirinkimas

1.

Biuro narių visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis Biuro organas.

2.

Biuro narių visuotinis susirinkimas:

1) renka ir atleidžia Biuro tarybos narius;

2) keičia ir pildo Biuro įstatus;

3) tvirtina Biuro pajamų ir išlaidų sąmatą;

4) tvirtina Biuro metinę finansinę atskaitomybę;

5) priima sprendimus dėl Biuro narių pasiūlytų klausimų apie Biuro tarybos darbą;

6) skiria audito įmonę ir nustato audito apmokėjimo dydį ir sąlygas;

7) priima sprendimus dėl atskirų Biuro narių ar Biuro vadovo iniciatyva pasiūlytų klausimų;

8) priima sprendimus, susijusius su Biuro pertvarkymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimais;

9) sprendžia kitus Biuro įstatuose Biuro narių visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

3.

Biuro narys Biuro narių visuotiniame susirinkime turi vieną balsą. Biuro narių visuotiniame susirinkime patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną Finansų ministerijos, Priežiūros komisijos ir Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos atstovą.

4.

Biuro narių visuotinis susirinkimas šaukiamas Biuro įstatuose nustatyta tvarka. Biuro narių visuotinis susirinkimas privalo būti šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus.

5.

Biuro narių visuotinis susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Biuro narių. Biuro įstatuose gali būti numatyta galimybė balsuoti iš anksto. Šiuo atveju Biuro narys, susipažinęs su darbotvarke ir sprendimų projektais, gali iš anksto raštu pranešti Biuro narių visuotiniam susirinkimui savo valią (už ar prieš) atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Išankstinis balsavimas įskaitomas į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus. Sprendimai priimami paprasta visuotiniame susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose numatytus sprendimus. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytam Biuro narių visuotinio susirinkimo sprendimui priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 visuotiniame susirinkime dalyvaujančių Biuro narių balsų, o šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytam sprendimui – 3/4 susirinkime dalyvaujančių Biuro narių balsų.

6.

Jeigu Biuro narių visuotiniame susirinkime nėra kvorumo, Biuro įstatų nustatyta tvarka turi būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Jis turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, neatsižvelgiant į jame dalyvaujančių narių skaičių.

32 straipsnis. Biuro taryba

1.

Biuro taryba yra Biuro narių visuotinio susirinkimo išrinktas kolegialus Biuro veiklos priežiūros organas. Biuro tarybos veiklai vadovauja Biuro tarybos pirmininkas.

2.

Biuro taryba:

1) rengia ir nustato Biuro veiklos strategiją;

2) stebi ir analizuoja Biuro veiklą, finansinių išteklių naudojimą, valdymo organizavimą, atlieka finansinės būklės perspektyvinį įvertinimą, svarsto Biuro ataskaitas šiais klausimais;

3) skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų Biuro direktorių, nustato jo darbo užmokesčio dydį, priima sprendimus dėl jo skatinimo ir nuobaudų skyrimo;

4) nagrinėja ginčus tarp Biuro narių, taip pat ginčus tarp Biuro ir jo narių dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo vykdymo;

5) šaukia Biuro narių visuotinį susirinkimą;

6) teikia išvadas ir siūlymus dėl klausimų, svarstomų Biuro narių visuotiniame susirinkime;

7) priima sprendimus dėl Biuro filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo ir tvirtina jų nuostatus;

8) teikia Priežiūros komisijai pasiūlymus dėl poveikio priemonių taikymo Biuro nariams;

9) sprendžia kitus Biuro įstatuose Biuro tarybai priskirtus ir Biuro narių visuotinio susirinkimo sprendimuose priimtus klausimus.

3.

Biuro tarybos narių skaičių, kuris turi būti ne mažesnis kaip 3, narių rinkimo ir sprendimų priėmimo tvarką, taip pat Biuro tarybos darbo tvarką nustato Biuro įstatai ir Biuro tarybos darbo reglamentas.

4.

Biuro taryba renkama Biuro narių visuotiniame susirinkime 2 metų kadencijai. Biuro tarybos nariu gali būti tik Biuro nario atstovas – fizinis asmuo, darbo santykiais susijęs su draudiku – Biuro nariu. Biuro tarybos pirmininką Biuro taryba renka iš savo narių paprasta balsų dauguma. Nutraukus darbo santykius su draudiku – Biuro nariu, tokio asmens narystė Biuro taryboje pasibaigia.

5.

Biuro taryba ir Biuro tarybos nariai neturi teisės pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.

6.

Biuro tarybos nariai privalo solidariai atlyginti Biurui nuostolius, padarytus dėl Biuro tarybos sprendimo, priimto pažeidžiant šį įstatymą ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie nariai, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.

33 straipsnis. Biuro vadovas

1.

Biuro veiklą organizuoja ir jai vadovauja Biuro vadovas – Biuro direktorius.

2.

Biuro direktorius:

1) organizuoja Biuro darbą ir priima Biuro veiklai užtikrinti reikiamus sprendimus;

2) sudaro sandorius Biuro vardu;

3) priima į darbą ir atleidžia iš darbo darbuotojus Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, skiria jiems paskatinimus ir drausmines nuobaudas;

4) teikia Biuro tarybai ar Biuro visuotiniam narių susirinkimui išvadas ir pasiūlymus dėl jų kompetencijai priskirtų svarstytinų klausimų;

5) sudaro sutartis su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais ir Biurų taryba;

6) atstovauja Biurui valstybės valdžios ir valdymo institucijose Biurų taryboje bei kitose tarptautinėse institucijose;

7) sprendžia kitus Biuro įstatuose vadovo kompetencijai priskirtus klausimus.

3.

Biuro direktorius dalyvauja Biuro narių visuotiniuose susirinkimuose ir Biuro tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

4.

Biuro direktorius savo veikloje vadovaujasi Biuro įstatais, kitais teisės aktais, Biuro narių visuotinio susirinkimo ir Biuro tarybos sprendimais.

34 straipsnis. Biuro pajamos

1.

Biuro pajamas sudaro:

1) stojamieji Biuro narių įnašai;

2) Biuro narių atskaitymai ir delspinigiai už pavėluotą Biuro narių atskaitymų sumokėjimą;

3) pajamos, gautos investavus Biuro lėšas;

4) palūkanos už indėlius bankuose;

5) Biurui grąžintos lėšos;

6) Biurui sumokėtas atlygis už žalų administravimą tais atvejais, kai Biuras administravo žalas vykdydamas įsipareigojimus žaliosios kortelės sistemos nariams;

7) delspinigiai ir palūkanos, mokami dėl įsipareigojimų Biurui nevykdymo;

8) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;

9) kitos lėšos.

2.

Biuras pagal savo prievoles nukentėjusiems per eismo įvykį asmenims atsako Biuro iždo lėšomis.

3.

Stojamojo Biuro nario įnašo dydį, jo mokėjimo terminus ir tvarką nustato Finansų ministerija.

4.

Biuro narių atskaitymų dydį, pervedimo tvarką ir delspinigių už pavėluotą atskaitymų pervedimą dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5.

Biuro lėšos gali būti naudojamos tik Biuro veiklos tikslams siekti ir funkcijoms atlikti. Biuro sukauptos lėšos ir turtas išstojusiems arba Biuro nario teisių netekusiems nariams neatidalijamas.

35 straipsnis. Biuro išlaidos

1.

Biuro išlaidas sudaro:

1) Biuro veiklos sąnaudos;

2) Biuro kompetencijai priskirtais atvejais per eismo įvykius padarytų žalų administravimo išlaidos ir išmokos;

3) išlaidos, susijusios su Biuro narystės Biurų taryboje tarptautiniais finansiniais įsipareigojimais;

4) išlaidos, kai Biuras veikia kaip žalų atlyginimo institucija;

5) finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos;

6) išlaidos prevencijos fondui, kurio paskirtis – finansuoti priemones, skirtas kelių eismo prevencijai, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolei gerinti ir visuomenės švietimui privalomojo draudimo klausimais;

7) kitos išlaidos, susijusios su teisės aktų ir Biuro įstatų vykdymu.

2.

Biuro narių atskaitymų, skirtų prevencijos fondui kaupti, dalies dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

36 straipsnis. Biuro iždas

1.

Biuro iždo paskirtis – užtikrinti išmokų mokėjimą tais atvejais, kai pareigą mokėti išmokas turi Biuras, ir užtikrinti Biuro narystės Biurų taryboje tarptautinius finansinius įsipareigojimus.

2.

Biuro iždas sudaromas iš:

1) dalies Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų Biuro narių atskaitymų Biurui;

2) delspinigių už pavėluotą Biuro narių atskaitymų sumokėjimą;

3) Biurui grąžintų lėšų, kai Biuras už kitus asmenis atlygino žalą (įskaitant priteistas ir atgautas bylinėjimosi išlaidas);

4) Biurui sumokėto atlygio už žalų administravimą tais atvejais, kai Biuras administravo žalas vykdydamas įsipareigojimus žaliosios kortelės sistemos nariams;

5) pajamų, gautų investavus Biuro iždo lėšas, ir palūkanų už indėlius bankuose;

6) skolintų lėšų;

7) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotų lėšų ir turto, skirtų Biuro iždui papildyti.

3.

Biuro iždo lėšos gali būti naudojamos tik:

1) išmokoms, skirtoms atlyginti per eismo įvykius patirtą žalą, įskaitant atvejus, kai išmokos ir atlygis už žalų administravimą mokamas vykdant žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, Biurui veikiant kaip žalų atlyginimo institucijai, taip pat grąžinti kitų Europos Sąjungos valstybių narių žalos atlyginimo institucijoms jų reikalaujamas sumas;

2) bylinėjimosi išlaidoms ir skoloms išieškoti, įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę;

3) privalomiems mokėjimams ir finansinėms garantijoms, vykdant Biuro narystės Biurų taryboje tarptautinius finansinius įsipareigojimus ir įsipareigojimus žaliosios kortelės sistemos dalyviams;

4) šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytoms skolintoms lėšoms ir palūkanoms grąžinti.

4.

Iš Biuro iždo lėšų ir turto, į kurį investuotos Biuro iždo lėšos, negali būti išieškoma pagal kitas Biuro prievoles, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje.

5.

Biuro iždo valdytojas yra Biuras.

6.

Biuro iždo lėšos turi būti įtrauktos į atskirą sąskaitą.

37 straipsnis. Biuro iždo lėšų investavimas

Biuro iždo laisvos lėšos investuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

38 straipsnis. Biuro sprendimų apskundimas

Biuro sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui.

39 straipsnis. Biuro atskaitomybė, auditas ir veiklos kontrolė

1.

Biuro metinė finansinė atskaitomybė turi būti patikrinta audito įmonės ir per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos patvirtinta Biuro narių visuotiniame susirinkime bei pateikta Finansų ministerijai.

2.

Biuras privalo kiekvienais metais iki birželio 1 dienos praėjusių metų savo finansinę atskaitomybę viešai paskelbti viename iš šalies dienraščių.

3.

Finansų ministerijos reikalavimu Biuro finansinė atskaitomybė gali būti teikiama Finansų ministerijai ir kitais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, terminais.

4.

Už atskaitomybėje pateiktos informacijos teisingumą Biuras atsako įstatymų nustatyta tvarka.

5.

Finansų ministerijos reikalavimu audito įmonė, atlikusi Biuro auditą, privalo pateikti paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų.

6.

Biuras kartą per metus turi pateikti Finansų ministerijai informaciją apie Biuro veiklą. Finansų ministerijos prašymu informacija apie Biuro veiklą gali būti teikiama ir dažniau.

40 straipsnis. Biuro pertvarkymo ir pabaigos ypatumai

1.

Biuras gali būti pertvarkomas, reorganizuojamas ar likviduojamas atskiru įstatymu.

2.

Finansų ministras savo arba Biuro narių visuotinio susirinkimo 3/4 balsų dauguma priimtu sprendimu gali kreiptis į Vyriausybę, kad ši pateiktų įstatymo projektą dėl Biuro pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo.

3.

Jeigu Biuras reorganizuojamas ar likviduojamas teismo sprendimu, Biuro teisės ir pareigos pereina kitam Lietuvos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui, kuriam įstatymu pavedama atlikti Biuro funkcijas.

PENKTASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO KONTROLĖ

41 straipsnis. Draudimo kontrolė

1.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolė yra patikrinimas, ar transporto priemonė yra apdrausta.

2.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo: policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, įmonės, atliekančios valstybinę techninę apžiūrą, institucija, atsakinga už transporto priemonių valstybinę registraciją.

3.

Atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę šio įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ne mažesne draudimo suma, negu nustatyta šio įstatymo 11 straipsnyje:

1) vėliausiai transporto priemonės registravimo dieną;

2) jeigu transporto priemonė neregistruojama, – prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę ar prieš perduodamas ją naudoti kitam asmeniui;

3) jeigu per Lietuvos Respublikos teritoriją važiuosiančios transporto priemonės valdytojas nėra apsidraudęs pagal šį įstatymą galiojančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, – prieš kirsdamas valstybės sieną;

4) ne vėliau kaip paskutinę draudimo apsaugos galiojimo pagal sudarytą draudimo sutartį dieną.

4.

Tikrinamas asmuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę vykdančios institucijos prašymu privalo pateikti pagal šį įstatymą tikrinimo metu galiojantį draudimo liudijimą ar kitą dokumentą, kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinantį draudimo sutarties sudarymą.

5.

Galiojantis draudimo liudijimas turi būti pateikiamas valstybinę techninę apžiūrą atliekančiai įmonei prieš atliekant valstybinę techninę transporto priemonės apžiūrą.

6.

Transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, bei transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje ir kurios įvažiuoja į Lietuvos Respublikos teritoriją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas netikrinamas. Tačiau galimi atrankiniai nesisteminiai ir nediskriminaciniai patikrinimai, nesiekiant išimtinai tikrinti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.

7.

Transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje, yra prilyginamos transporto priemonėms, kurių įprastinė buvimo vieta yra Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, jeigu visų Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniai draudikų biurai kiekvienas atskirai pagal savo nacionalinius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymus garantuoja, kad įvykus jų teritorijose tokių transporto priemonių sukeltiems eismo įvykiams bus atlyginta žala.

8.

Transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.

42 straipsnis.       Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių draudimo kontrolės principai

Biuras, palyginęs duomenis apie transporto priemones, gautus iš institucijų, atsakingų už transporto priemonių valstybinę registraciją ir valstybinę techninę apžiūrą, su savo duomenų bazėje turima informacija apie apdraustas transporto priemones, turi teisę persiųsti policijai duomenis apie registruotas, bet neapdraustas transporto priemones. Policija, gavusi tokią informaciją, teisės aktų nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas atsakingam už draudimo sutarties sudarymą asmeniui.

43 straipsnis.       Atsakomybė už draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, nesudarymą

1.

Atsakingi už draudimo sutarties sudarymą fiziniai ir juridiniai asmenys, nesudarę šio įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties, taip pat transporto priemonių valdytojai, neturintys galiojančio draudimo liudijimo ar kito dokumento, kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinančio draudimo sutarties sudarymą, atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

2.

Nuobaudų taikymas neatleidžia nuo pareigos sudaryti draudimo sutartį.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44 straipsnis. Piniginis vienetas

Šiame įstatyme nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų euro ir lito santykį.

45 straipsnis. Informacija, teikiama Europos Bendrijų Komisijai

Finansų ministerija informuoja Europos Bendrijų Komisiją apie šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus draudimo sumų pereinamuosius laikotarpius.

Transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 10).

2.

1972 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 72/430/EEB, iš dalies pakeičianti 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvą 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 13).

3.

1973 m. liepos 24 d. pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir plėtojimu, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 14).

4.

1974 m. vasario 6 d. Komisijos rekomendacija 74/165/EEB valstybėms narėms dėl 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo.

5.

1981 m. sausio 8 d. Komisijos rekomendacija 81/76/EEB dėl paspartinto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo žalų sureguliavimo.

6.

1983 m. gruodžio 30 d. antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 3).

7.

1988 m. birželio 22 d. antroji Tarybos direktyva 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo, apibrėžianti nuostatas, padedančias veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, ir iš dalies pakeičianti Direktyvą 73/239/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 198).

8.

1990 m. gegužės 14 d. trečioji Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (OL 2004 m specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 249).

9.

1990 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 90/618/EEB, iš dalies pakeičianti Direktyvą 73/239/EEB ir Direktyvą 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tiesioginį draudimą, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimą, ir pirmiausia pakeičianti šių direktyvų nuostatas dėl motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 252).

10.

1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo, iš dalies pakeičianti direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 346).

11.

2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 331).

12.

2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (OL 2005 m. L 149, p. 14).“

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).