Lietuvos Respublikos intelektinės nuosavybės apsaugos importuojant ir eksportuojant prekes įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2000-12-21
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGOS IMPORTUOJANT IR EKSPORTUOJANT PREKES

Į S T A T Y M A S

2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-117

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja muitinės veiklą, susijusią su intelektinės nuosavybės apsauga importuojant ir eksportuojant prekes, šios veiklos sąlygas, taip pat veiksmus su muitinės sulaikytomis prekėmis, kurios teismo sprendimu pripažintos pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Intelektinė nuosavybė – autorių teisės, gretutinės teisės ir teisės į pramoninę nuosavybę (prekių ženklus, išradimus, pramoninį dizainą).

2.

Pareiškėjas – intelektinės nuosavybės teisių subjektas arba jo atstovas, prašantis, kad intelektinės nuosavybės teisių subjekto teisės būtų saugomos taikant muitinės priežiūros priemones.

3.

Intelektinės nuosavybės teisių subjektas:

1) registruoto prekių ženklo arba ženklo, įstatymų nustatyta tvarka pripažinto plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje, savininkas, išradimo patento savininkas, registruoto pramoninio dizaino savininkas, autoriaus teisių arba gretutinių teisių subjektas;

2) šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisių perėmėjas;

3) kiekvienas kitas asmuo, turintis licenciją naudoti prekių ženklą, patentuotą išradimą, pramoninį dizainą, kūrinį arba gretutinių teisių objektą ir jų kopijas.

4.

Atstovas:

1) intelektinės nuosavybės teisių subjekto atstovas – juridinis, fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, taip pat Lietuvos Respublikos patentiniai patikėtiniai;

2) teisės aktų nustatyta tvarka veikianti autorių teisių ir (arba) gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija.

5.

Prekės – kilnojamasis turtas, galintis būti užsienio prekybos objektu, kuris yra:

1) pažymėtas prekių ženklu;

2) kūrinys, gretutinių teisių objektas arba jų kopijos;

3) gaminys, įregistruotas kaip pramoninis dizainas, arba tokio gaminio kopija;

4) gaminys, pagamintas taikant patentuotą išradimą.

6.

Prekės, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises:

1) neteisėtai prekių ženklu pažymėtos prekės (suklastotos prekės);

2) neteisėtos kopijos;

3) prekės, pažeidžiančios išradimo patento savininko teises.

7.

Neteisėtai prekių ženklu pažymėtos prekės (suklastotos prekės):

1) prekės, įskaitant jų pakuotes, pažeidžiant Prekių ženklų įstatymo nustatytas ženklo savininko teises pažymėtos ženklu, kuris yra tapatus arba klaidinamai panašus į nurodyto įstatymo nustatyta tvarka įregistruotą ar įstatymų nustatyta tvarka pripažintą plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje prekių ženklą;

2) prekėms žymėti naudojami daiktai su prekių ženklu (logotipai, etiketės, lipdukai, brošiūros, naudojimosi instrukcijos, garantijos dokumentai ir pan.), pateikiami kartu su prekėmis arba atskirai nuo jų ir turintys šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytus požymius;

3) atskirai nuo prekių pateikiamos pakavimo medžiagos (popierius, kartonas, tekstilės medžiagos, plėvelė ir pan.), turinčios šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytus požymius.

8.

Neteisėtos kopijos:

1) prekės – kūrinio arba gretutinių teisių objekto – kopijos, pagamintos be autoriaus, gretutinių teisių subjekto, jų teisių perėmėjo arba jų įgalioto asmens leidimo, taip pat kūrinio arba gretutinių teisių objekto kopijos, kuriose be autoriaus arba gretutinių teisių subjekto leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie autoriaus teisių arba gretutinių teisių valdymą;

2) prekės – gaminių, kurie yra įregistruoti kaip pramoninis dizainas, – kopijos (ir tuomet, kai tokios prekės yra kitų prekių sudėtinės dalys), pagamintos be pramoninio dizaino savininko, jo teisių perėmėjo arba jo įgalioto asmens leidimo.

9.

Prekės, pažeidžiančios išradimo patento savininko teises, – prekės, pagamintos pažeidžiant Patentų įstatymo nustatytas išradimo patento savininko teises.

10.

Garantija – rašytinis Lietuvos Respublikoje įsteigtos ir veikiančios banko įstaigos arba draudimo įmonės, turinčios banko arba draudimo veiklos licenciją, įsipareigojimas atsakyti muitinei, jeigu:

1) pareiškėjas nepatenkins suinteresuotų asmenų pretenzijų dėl jo iniciatyva taikytų muitinės priežiūros priemonių;

2) pareiškėjas neatlygins muitinės išlaidų, atsiradusių dėl jo iniciatyva sulaikytų prekių gabenimo į muitinės prižiūrimą vietą ir saugojimo šioje vietoje;

3) prekių savininkas, gavėjas arba importuotojas, pateikęs prašymą įforminti muitinės procedūrą arba kitą muitinės sankcionuotą veiksmą muitinės sulaikytoms prekėms, kurios įtariamos, kad yra pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, nepatenkins intelektinės nuosavybės subjekto pretenzijų.

11.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos yra apibrėžtos Muitinės kodekse, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Pramoninio dizaino įstatyme, Prekių ženklų įstatyme ir Patentų įstatyme.

3 straipsnis. Įstatymo taikymas formoms ir matricoms

Formos arba matricos, specialiai pagamintos arba pritaikytos gaminti neteisėtai naudojamiems prekių ženklams, tokiais ženklais pažymėtoms prekėms, neteisėtoms kopijoms arba prekėms, pažeidžiančioms išradimo patento savininko teises, prilyginamos prekėms, pagamintoms pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, jeigu tokių formų arba matricų naudojimas pažeidžia įstatymų nustatytas intelektinės nuosavybės teisių subjekto teises.

4 straipsnis.         Įstatymo nustatytų muitinės priežiūros priemonių netaikymas tam tikrais atvejais

1.

Šio įstatymo nustatytos muitinės priežiūros priemonės netaikomos, jeigu be atskiro su tam tikromis prekėmis susijusių intelektinės nuosavybės teisių subjekto sutikimo (licencijos naudoti intelektinės nuosavybės teisių objektą Lietuvos Respublikoje) norima įvežti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją (įskaitant atvejus, kai prekės gabenamos tranzitu), išleisti laisvai cirkuliuoti, negrąžinamai eksportuoti, reeksportuoti, laikyti arba naudoti, įforminus kitas importo arba eksporto muitinės procedūras, arba įvežti į laisvąją zoną, arba padėti į laisvąjį sandėlį prekes:

1) kurios pažymėtos prekių ženklu, pagal licenciją naudotinu užsienyje, arba kurios pažymėtos prekių ženklu, pagal licenciją naudotinu Lietuvos Respublikoje, tačiau nesilaikant licencinėje prekių ženklo naudojimo sutartyje nustatytų sąlygų;

2) kurioms taikytinos išradimo patento savininko, pramoninio dizaino savininko, autoriaus teisių subjekto, gretutinių teisių subjekto ar jų teisių perėmėjo teisių apsaugos priemonės; pagamintas turint licenciją jas gaminti užsienyje arba kurioms taikytinos šiame punkte išvardytos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos priemonės; pagamintas turint licenciją jas gaminti Lietuvos Respublikoje, tačiau nesilaikant licencinėje sutartyje su atitinkamų teisių subjektu nustatytų sąlygų.

2.

Šio įstatymo nustatytos muitinės priežiūros priemonės taip pat netaikomos keleivių gabenamoms nekomercinės ir negamybinės paskirties prekėms (daiktams), kurias Vyriausybės nustatyta tvarka leista įvežti be importo muitų ir mokesčių arba išvežti deklaruojant muitinei supaprastintu būdu (žodžiu arba veiksmu).

5 straipsnis.         Draudimas įvežti prekes, laikytinas pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, ir taikyti joms muitinės sankcionuotus veiksmus

Prekes, laikytinas pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, draudžiama įvežti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją (ir tuomet, kai prekės gabenamos tranzitu), išleisti laisvai cirkuliuoti, negrąžinamai eksportuoti ir reeksportuoti, taikyti šioms prekėms kitas importo ir eksporto procedūras, taip pat jas įvežti į laisvąją zoną ir padėti į laisvąjį sandėlį. Jeigu muitinio tikrinimo metu paaiškėja, kad su prekėmis, kurios laikytinos pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, norima atlikti šiame straipsnyje išvardytus draudžiamus veiksmus, joms taikomos šio įstatymo nustatytos muitinės priežiūros priemonės.

II SKYRIUS

PRAŠYMAS TAIKYTI MUITINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONES

6 straipsnis. Prašymo taikyti muitinės priežiūros priemones pateikimas

1.

Intelektinės nuosavybės teisių subjektas arba jo atstovas turi teisę pateikti raštišką prašymą Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) dėl muitinės priežiūros priemonių taikymo šio asmens teisėms apsaugoti, jeigu jis žino arba spėja, kad prekes, pagamintas pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, norima įvežti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją (ir tuomet, kai prekes norima gabenti tranzitu), išleisti laisvai cirkuliuoti, negrąžinamai eksportuoti, reeksportuoti, taikyti šioms prekėms kitas importo arba eksporto procedūras arba jas įvežti į laisvąją zoną, arba padėti į laisvąjį sandėlį.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo formą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

7 straipsnis.         Prašymo taikyti muitinės priežiūros priemones turinys bei kartu pateikiami dokumentai ir informacija

1.

Kartu su šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytu prašymu būtina pateikti:

1) prekių aprašymą (taip pat ir prekių kodą pagal Kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą, pakuočių požymius ir vertę, jeigu ji pareiškėjui žinoma), prekių pavyzdžius, fotografijas, brėžinius ir (arba) kitą informaciją apie požymius, pagal kuriuos muitinė galėtų atskirti prekes, pagamintas pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, nuo teisėtai pagamintų prekių;

2) šio straipsnio 2 dalyje nurodytus įrodymus, kad pareiškėjas yra su tomis prekėmis susijusių intelektinės nuosavybės teisių subjektas arba šio subjekto atstovas;

3) informaciją apie pareiškėją (fizinio arba juridinio asmens pavadinimą arba vardą ir pavardę, buveinės adresą, telefono ir telefakso numerius) ir kitus Lietuvos Respublikos asmenis, turinčius teisę importuoti ar eksportuoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas prekes (jeigu šie asmenys pareiškėjui žinomi).

2.

Kartu su prašymu pareiškėjas turi pateikti šiuos įrodymus, kad jis yra su atitinkamomis prekėmis susijusių intelektinės nuosavybės teisių subjektas arba jo atstovas:

1) registruoto prekių ženklo savininkas – prekių ženklo registracijos liudijimą arba išrašą iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro;

2) plačiai žinomo ženklo savininkas – įsiteisėjusį teismo sprendimą pripažinti ženklą plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje;

3) išradimo patento savininkas – išradimo patentą arba išrašą iš Lietuvos Respublikos patentų registro;

4) registruoto pramoninio dizaino savininkas – pramoninio dizaino liudijimą arba išrašą iš Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino registro;

5) autoriaus teisių subjektas arba gretutinių teisių subjektas – atitinkamai nors kokį jo turimų autoriaus teisių arba gretutinių teisių įrodymą;

6) asmuo, turintis licenciją, suteikiančią teisę naudoti registruotą prekių ženklą, plačiai žinomą ženklą, patentuotą išradimą arba pramoninį dizainą, kūrinį ar gretutinių teisių objektą, – licencinę sutartį ir atitinkamus šios dalies 1, 2, 3, 4 arba 5 punkte nurodytus įrodymus;

7) bet kurio iš šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose išvardytų asmenų atstovas – atitinkamus nurodytuose punktuose minėtus įrodymus bei jam duotą įgaliojimą ir (arba) kitus jo įgalinimą patvirtinančius dokumentus.

3.

Kartu su prašymu taip pat pateikiama:

1) visa su pateikiamu prašymu susijusi ir jo nagrinėjimui reikšminga informacija, kuri gali būti reikalinga tam, kad Muitinės departamentas galėtų priimti sprendimą žinodamas visus su prašymu susijusius faktus, taip pat pareiškėjo turimi ir prašymą pagrindžiantys jo teisių pažeidimo įrodymai;

2) informacija apie prekių buvimo vietą arba spėjamą jų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir (arba) paskirties vietą, požymius, pagal kuriuos galima atpažinti prekių siuntą arba jų pakuotes, spėjamą prekių atgabenimo arba išgabenimo laiką (datą), transporto priemones, kurios naudojamos arba galėtų būti naudojamos prekėms gabenti, bei prekių gamintoją, importuotoją, eksportuotoją arba jas turintį asmenį.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos nepateikimas negali būti laikomas pagrindu nepriimti prašymo.

5.

Prašyme pareiškėjas taip pat turi nurodyti laikotarpį, per kurį gabenant prekes, įtariamas esant pagamintas pažeidžiant jo teises, turėtų būti taikomos muitinės priežiūros priemonės, ir įsipareigoti, kad, kai prašymas bus patenkintas, pateiks šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą garantiją ir, kai muitinės įstaiga sulaikys prekes, įtariamas esant pagamintas pažeidžiant jo teises, suteiks muitinei pagalbą, reikalingą šių prekių tapatybei nustatyti. Prašomų taikyti muitinės priežiūros priemonių laikotarpis negali būti ilgesnis už nustatytąjį šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje.

8 straipsnis. Rinkliava už muitinės paslaugas, susijusias su prašymo įgyvendinimu

Už muitinės paslaugas, susijusias su prašymo įgyvendinimu, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka mokama valstybės rinkliava. Šios rinkliavos dydį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į paslaugos suteikimo išlaidas.

9 straipsnis. Prašymo taikyti muitinės priežiūros priemones nagrinėjimas

1.

Muitinės departamentas, gavęs prašymą, atitinkantį šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, privalo jį išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Jeigu sprendimui priimti būtina papildoma informacija, kuriai gauti reikalinga ekspertizė, tyrimas, kreipimasis į kitas valstybės institucijas ar panašūs veiksmai, tai išimties tvarka Muitinės departamento direktorius gali pratęsti prašymo nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10 darbo dienų. Apie priimtą sprendimą arba prašymo nagrinėjimo laikotarpio pratęsimą pareiškėjui pranešama raštu.

2.

Jeigu nusprendžiama prašymą patenkinti, sprendime turi būti nurodytas ne ilgesnis kaip vienerių metų laikotarpis, per kurį gabenant prekes, įtariamas esant pagamintas pažeidžiant pareiškėjo teises, turėtų būti taikomos muitinės priežiūros priemonės. Pareiškėjo prašymu šis laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Be to, nustatytas arba pratęstas muitinės priežiūros priemonių taikymo laikotarpis negali būti ilgesnis už intelektinės nuosavybės teisių subjekto arba jo atstovo teisių galiojimo terminą. Nusprendus prašymo nepatenkinti, raštu išdėstytame Muitinės departamento sprendime privalo būti nurodytas tokio sprendimo pagrindas ir pareiškėjo teisė jį apskųsti Muitinės kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

3.

Prašymas pratęsti muitinės priežiūros priemonių taikymo laikotarpį, per kurį gabenant prekes, įtariamas esant pagamintas pažeidžiant pareiškėjo teises, turėtų būti taikomos muitinės priežiūros priemonės, nagrinėjamas ta pačia tvarka kaip ir pirminis prašymas taikyti šias priemones.

10 straipsnis. Garantija

1.

Kai muitinės departamentas prašymą patenkina, šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytas muitinės priežiūros priemones taikanti muitinės įstaiga turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas per 3 darbo dienas nuo jo informavimo apie minėtų priemonių taikymą dienos pateiktų garantiją:

1) kad bus patenkintos pretenzijos, pareikštos muitinei suinteresuotų asmenų, kuriems taikomos muitinės priežiūros priemonės, jeigu šių priemonių taikymas, pradėtas šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, nutraukiamas dėl pareiškėjo veiksmų arba neveikimo arba paaiškėjus, kad muitinės priežiūros priemonės taikytos prekėms, kurios nepagrįstai laikytos pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises;

2) kad bus atlygintos muitinės išlaidos, atsiradusios pagal šio įstatymo 14 straipsnį sulaikytas prekes gabenant į muitinės prižiūrimą vietą ir joje saugant.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos garantijos dydžio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos garantijos gali būti nereikalaujama, jeigu:

1) pareiškėjas raštu įsipareigoja, kad gavęs pirmą raštišką muitinės teikimą, susijusį su šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pretenzijų patenkinimu arba išlaidų atlyginimu, sumokės teikime nurodytą pinigų sumą, ir

2) prekių, kurioms taikomos muitinės priežiūros priemonės, vertė neviršija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio.

11 straipsnis.       Informavimas apie intelektinės nuosavybės teisių subjektų pasikeitimus arba šių teisių galiojimo termino pasibaigimą

Pareiškėjas, pateikęs Muitinės departamentui šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytą prašymą, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, informuoti šį departamentą apie intelektinės nuosavybės teisių, dėl kurių apsaugos pateiktas minėtas prašymas, subjektų pasikeitimus arba šių teisių galiojimo termino pasibaigimą.

12 straipsnis.       Intelektinės nuosavybės teisių subjekto arba jo atstovo informavimas apie spėjamą jo teisių pažeidimą (prekių sulaikymas muitinės iniciatyva)

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.