Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1996

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1995, Nr. 1-5

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ŪKIO

EKONOMINIŲ SANTYKIŲ VALSTYBINIO REGULIAVIMO

ĮSTATYMAS

1994 m. gruodžio

22 d. Nr.I-734

Vilnius

I. BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio įstatymo tikslas -

sunorminti žemės ūkio subjektų ekonominius santykius su valstybės

institucijomis ir žemės ūkio rinkos partneriais, nustatyti pagrindines šių

santykių valstybinio reguliavimo priemones, sudaryti prielaidas valstybės

agrarinei politikai įgyvendinti ir žemės ūkio rinkos pusiausvyrai palaikyti.

2

straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme:

Žemės ūkio subjektai -

ūkininkų ūkiai, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) ir

kitos įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka,

taip pat kiti žemės ūkio paskirties žemės naudotojai, gaminantys prekinę žemės

ūkio produkciją. Metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos

paslaugų žemės ūkiui realizavimo turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų

gautų pajamų. Įplaukų dalies, gaunamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir

gamybos paslaugų žemės ūkiui realizavimo, įvertinimo metodiką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybės institucija.

Žemės ūkio rinka - mainų

sritis, kurioje dalyvauja žemės ūkio subjektai.

Žemės ūkio rinkos partneriai

• ūkio subjektai, kurie superka, perdirba ir realizuoja žemės ūkio produkciją

bei parduoda žemės ūkiui reikalingus materialinius - techninius išteklius ir

teikia žemės ūkiui gamybos paslaugas.

Supirkimo kvota - Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytas žemės ūkio produkcijos kiekis, kurio

supirkimą žemės ūkio subjektui ji garantuoja.

Importo kvota - Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ribojamas prekių kiekis, kurį galima importuoti.

Minimali ribinė kaina -

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta žemės ūkio produkcijos supirkimo

pagal kvotas minimali kaina, kurią valstybė garantuoja.

Slenkstinė kaina - minimali

kaina importinėms prekėms, kurią nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba

jos įgaliota institucija.

Lengvatinis kreditas -

paskola žemės ūkio subjektams ir jį aptarnaujantiems žemės ūkio rinkos

partneriams su ne didesne kaip 50 procentų vidutinio metinio rinkos palūkanų

dydžio palūkanų norma arba kai valstybė kompensuoja bent 50 procentų kredito

palūkanų.

Riboto ūkinio naudojimo

žemės - žemės ūkio naudmenos, kurioms taikomos nustatyta tvarka patvirtintos

specialios žemės naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai.

Žemės ūkio gamybos ribojimas

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės taikomų priemonių visuma, ribojanti tam

tikrų žemės ūkio produktų gamybą arba žemės naudojimą.

Mažiau palanki ūkininkauti

vietovė - vietovė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos

valstybės institucijos nustatyta tvarka priskiriamos šios kategorijos vietovei.

Ekologinis žemės

ūkis - ūkininkavimo sistema, kurioje stengiantis išauginti ekologiškus žemės

ūkio produktus nenaudojamos sintetinės trąšos, pesticidai ir augimo stimuliatoriai.

Žemės ūkio veiklos perorientavimas -

žemės ūkio subjektų ūkinės veiklos pertvarkymas į kitos rūšies, su žemės ūkiu

nesusijusią, veiklą.

Specialioji žemės ūkio ir kaimo

plėtros programa - pasirengimo stoti į Europos Sąjungą programa (SAPARD), kurios tikslas - paremti asocijuotose Europos

Sąjungos valstybėse vykstančią ekonominę ir socialinę pertvarką bei paspartinti

šių valstybių integraciją į Europos Sąjungą.

Intervencinė kaina - žemės ūkio

produkcijos ar maisto produktų intervencinių pirkimų kaina.

Intervenciniai pirkimai - žemės ūkio

produkcijos ir maisto produktų pirkimai, kuriuos Vyriausybės nustatyta tvarka

vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.

Tikslinė

(orientacinė) kaina - valstybės numatoma žemės ūkio produkcijos ir maisto

produktų kaina, efektyviai ūkininkaujantiems gamintojams užtikrinanti minimalų

pelningumą.

Privatus

saugojimas - maisto produktų laikymas įmonės teritorijoje, kai už saugojimo

laiką skiriama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio

parama, o produktai lieka įmonės nuosavybe.

Ekologiški žemės

ūkio produktai - sertifikuoti žemės ūkio produktai, išauginti, perdirbti ir

paženklinti pagal ekologinio žemės ūkio reikalavimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1621,

96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)

Nr. VIII-1594, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-828 (00.04.12)

3

straipsnis. Žemės ūkio šakos prioritetas

Lietuvos Respublikos žemės

ūkis atlieka labai svarbią ekonominę, socialinę, gamtosaugos ir etnokultūrinę

funkciją, todėl yra prioritetinė tautos ūkio šaka.

4

straipsnis. Žemės ūkio rėmimo politika

Valstybė remia,

pirmiausia pagal tikslines programas, žemės ūkio produktų gamintojus, žemės

ūkio mokslo ir technikos pažangą, žemės ūkio rinkos partnerius, žemės ir kitų

gamtos išteklių išsaugojimą bei gerinimą, ekologinio žemės ūkio plėtrą,

specializuotų prekinių ūkių kūrimąsi, žemės ūkio veiklos perorientavimą

bei kitas priemones, numatytas Specialioje žemės ūkio ir kaimo plėtros

programoje, ir gina žemės ūkio subjektų lygiateisiškumą rinkoje.

Valstybės

paramos lėšas bei pagal Specialią žemės ūkio ir kaimo plėtros programą skirtas

lėšas tvarko Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1621,

96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)

Nr. VIII-1594, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-828 (00.04.12)

II. VALSTYBINIS

REGULIAVIMAS

5

straipsnis. Valstybinio reguliavimo priemonės

Žemės ūkio subjektų

ekonominiai santykiai su valstybės institucijomis ir žemės ūkio rinkos

partneriais reguliuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

taip:

1) garantuojamas žemės ūkio

produkcijos supirkimas pagal kvotas;

2) papildoma arba parduodama

dalis valstybinių maisto produktų rezervo;

3) remiamos investicijos į

žemės ūkį;

4) reguliuojamas žemės ūkio

produkcijos ir maisto produktų importas bei eksportas;

5)

reglamentuojamas superkamos žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų kokybės

vertinimas ir kontroliuojama produkcijos kokybė;

6) ribojama

rinkoje dominuojančių ūkinių subjektų veika;

7) skatinama arba ribojama

tam tikrų žemės ūkio produktų gamyba;

8) ginami žemės ūkio šakos

interesai tarptautinėmis sutartimis.

9) vykdomi

intervenciniai žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų pirkimai;

10) palaikomos

žemės ūkio subjektų pajamos.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė gali taikyti ir kitas žemės ūkio reguliavimo priemones.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1594, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-828 (00.04.12)

6

straipsnis. Produkcijos supirkimo kvotos ir kainos

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija kasmet iki birželio 1 dienos nustato

ir paskelbia kitų metų svarbiausios žemės ūkio produkcijos supirkimo kvotas bei

intervencines ir tikslines (orientacines) kainas. Intervencinius pirkimus vykdo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota

institucija.

Tais atvejais,

kai rinkoje susiformuoja nepagrįstai mažos žemės ūkio produkcijos supirkimo

kainos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali ne ilgesniam kaip 6 mėnesių

laikotarpiui nustatyti minimalias ribines šios produkcijos supirkimo kainas.

Konkurencijos

taryba turi teisę bausti įmones, kurios superka žemės ūkio produkciją

mažesnėmis minimaliomis ribinėmis kainomis negu nustatyta, per pažeidimo

laikotarpį susidariusio kainų skirtumo trigubo dydžio bauda. Piniginės baudos

išieškomos į valstybės biudžetą ne ginčo tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-441,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.96-2429 (97.10.24)

Nr. VIII-1594, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-828 (00.04.12)

7

straipsnis. Atsiskaitymų tvarka

Atsiskaitymo už supirktą

pagal kvotas žemės ūkio produkciją sutartiniai terminai negali būti ilgesni už

nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Delspinigių tarifus nustato

įstatymas.

Jeigu žemės ūkio subjektai

pageidauja, atsiskaitymui už nupirktą žemės ūkio produkciją naudojami

vekseliai.

Žemės ūkio rinkos partneriai

negali mokėti premijų, tantjemų ir dividendų, taip pat pirkti akcijų iš gauto

pelno, kol turi pradelstų mokėjimų už nupirktą žemės ūkio produkciją bei žemės

ūkio subjektų suteiktas paslaugas.

8

straipsnis. Kreditavimas

Žemės ūkio subjektams ir

perdirbamosios pramonės įmonėms, taip pat už žemės ūkio įmonių kooperuotas

lėšas pastatytoms sanatorijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo

priklauso valstybei, lengvatiniai kreditai investicijoms teikiami konkurso

tvarka, o apyvartinėms lėšoms formuoti - Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba

jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka.

Lengvatinio kreditavimo

tvarką ir metinę palūkanų normą nustato, konkurso nuostatus tvirtina ir

konkursų komisijas skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija.

Valstybės kredito ištekliai

teikiami per žemės ūkio kredito kooperatyvus arba komercinius bankus.

Valstybė iš savo išteklių dvidešimčiai metų

skiria beprocentę paskolą kooperatinio kredito sistemai kurti ir teikia kredito

kooperatyvams mokesčių lengvatas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1621,

96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)

9

straipsnis. Tikslinis finansavimas

Žemės ūkio

subjektams, žemės ūkio rinkos partneriams tikslinis finansavimas iš įvairių

šaltinių taikomas:

1) žemės ūkio

produkcijos supirkimui pagal kvotas ir žemės ūkio produkcijos bei maisto

produktų eksportui, taip pat subsidijomis, remti;

2) mažiau

palankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrusių žemės ūkio subjektų ūkinei veiklai

pertvarkyti ir ūkininkavimo ekonominių sąlygų skirtumams mažinti;

3) ekologiškos

žemės ūkio produkcijos gamybai organizuoti ir koncentruotos taršos židiniams

pašalinti bei kitoms aplinkosaugos priemonėms žemės ūkyje įgyvendinti;

4) kooperacijai

ir agroservisui plėtoti;

5) žemės ūkio

subjektų pajamoms palaikyti;

6) žemės ūkio ir

maisto produktų intervencinių pirkimų nuostoliams bei papildomoms išlaidoms,

susidariusioms dėl šių pirkimų, padengti;

7) žemės ūkio ir

žuvininkystės produktų perdirbimui ir rinkodarai tobulinti;

8) kokybės,

veterinarijos ir augalų apsaugos kontrolės struktūroms tobulinti;

9) žemės ūkio veiklai

perorientuoti;

10) kaimo

infrastruktūrai tobulinti ir plėtoti, kaimų renovacijai bei kaimo paveldo

išsaugojimui remti;

11) pasėlių,

gyvulių, žemės ūkio technikos ir gamybinių pastatų draudimo išlaidų ar

nuostolių, patirtų dėl nepalankių gamtinių sąlygų, daliai padengti;

12) privačiam

saugojimui remti;

13) ūkininkų

įsikūrimo ir gamybos infrastruktūros kūrimo programoms vykdyti;

14) dėl

valstybės apribojimų sumažintos žemės ūkio gamybos pajamoms kompensuoti;

15) žemės ūkio

moksliniams tyrimams, konsultacijoms ir mokymui;

16) produktyvių

augalų, gyvulių ir paukščių veislinei medžiagai pirkti;

17) melioracijai

ir rūgščioms dirvoms kalkinti;

18) kitoms

tikslinėse programose numatytoms priemonėms finansuoti.

Tikslinio finansavimo tvarką

ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybės

institucija

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1621,

96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)

Nr.

VIII-441,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.96-2429 (97.10.24)

Nr. VIII-1594, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-828 (00.04.12)

10

straipsnis. Žemės ūkio subjektų apmokestinimas

Žemės ūkio subjektams

taikomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti lengvatiniai apmokestinimo

tarifai.

11

straipsnis. Žemės ūkio produkcijos eksportas

Žemės ūkio

produkcijos eksportas neribojamas.

Žemės ūkio

produkcijos ir maisto produktų eksportas remiamas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-441, 97.10.09,

Žin., 1997, Nr.96-2429 (97.10.24)

12

straipsnis. Importo reguliavimas

Žemės ūkio produkcijos,

maisto žaliavų ir produktų importo kiekis Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka reguliuojamas kvotomis ir muitais.

Importuojamiems žemės ūkio

produktams ir maisto prekėms, kurių analogai gaminami Lietuvoje, įvedamos

slenkstinės kainos.

13

straipsnis. Informacija žemės ūkio rinkai reguliuoti

Valstybės institucijos

nuolat tiria vidaus ir tarptautinę žemės ūkio rinką, rengia ir periodiškai

skelbia informaciją apie žemės ūkio produkcijos bei gamybos išteklių kainas ir

jų paritetą, maisto produktų paklausą ir jų kainas vidaus bei užsienio rinkose.

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

Šio įstatymo tikslas -

sunorminti žemės ūkio subjektų ekonominius santykius su valstybės

institucijomis ir žemės ūkio rinkos  partneriais,  nustatyti  pagrindines  šių

santykių valstybinio reguliavimo priemones, sudaryti prielaidas valstybės

agrarinei politikai įgyvendinti ir žemės ūkio rinkos pusiausvyrai palaikyti.

2 straipsnis. Pagrindinės

sąvokos

Šiame įstatyme:

Žemės ūkio  subjektai -

ūkininkų  ūkiai,  žemės  ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai)

ir kitos įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka,

taip pat kiti žemės ūkio paskirties žemės naudotojai, gaminantys prekinę žemės

ūkio produkciją. Metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos

paslaugų žemės ūkiui realizavimo turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų

gautų  pajamų. Įplaukų  dalies,  gaunamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir

gamybos paslaugų  žemės ūkiui  realizavimo,  įvertinimo  metodiką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybės institucija.

Žemės ūkio rinka - mainų

sritis, kurioje dalyvauja žemės ūkio subjektai.

Žemės ūkio  rinkos

partneriai - ūkio  subjektai, kurie superka, perdirba ir realizuoja žemės ūkio

produkciją  bei parduoda žemės ūkiui reikalingus materialinius - techninius

išteklius ir teikia žemės ūkiui gamybos paslaugas.

Supirkimo  kvota - Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės nustatytas žemės  ūkio  produkcijos kiekis, kurio

supirkimą žemės ūkio subjektui ji garantuoja.

Importo   kvota  -

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės ribojamas prekių kiekis, kurį galima

importuoti.

Minimali ribinė kaina -

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta žemės ūkio  produkcijos  supirkimo

pagal  kvotas minimali kaina, kurią valstybė garantuoja.

Slenkstinė kaina - minimali

kaina  importinėms  prekėms, kurią  nustato Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė

arba  jos įgaliota institucija.

Lengvatinis kreditas -

paskola žemės ūkio subjektams ir jį aptarnaujantiems žemės ūkio  rinkos

partneriams  su ne didesne kaip 50 procentų vidutinio metinio rinkos palūkanų

dydžio palūkanų norma arba kai valstybė kompensuoja bent 50 procentų kredito

palūkanų.

Riboto ūkinio naudojimo

žemės - žemės  ūkio  naudmenos, kurioms taikomos nustatyta  tvarka

patvirtintos  specialios žemės naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai.

Žemės ūkio  gamybos

ribojimas - Lietuvos  Respublikos Vyriausybės taikomų  priemonių visuma,

ribojanti tam tikrų žemės ūkio produktų gamybą arba žemės naudojimą.

Mažiau palanki ūkininkauti

vietovė - vietovė, Lietuvos Respublikos  Vyriausybės  arba  jos  įgaliotos

valstybės institucijos  nustatyta tvarka priskiriamos šios kategorijos

vietovei.

Ekologinis žemės

ūkis - ūkininkavimo sistema, kurioje stengiantis išauginti ekologiškus žemės

ūkio produktus nenaudojamos sintetinės trąšos, pesticidai ir augimo

stimuliatoriai.

Žemės ūkio veiklos perorientavimas -

žemės ūkio subjektų ūkinės veiklos pertvarkymas į kitos rūšies, su žemės ūkiu

nesusijusią, veiklą.

Specialioji žemės ūkio ir kaimo

plėtros programa - pasirengimo stoti į Europos Sąjungą programa (SAPARD), kurios tikslas - paremti asocijuotose Europos

Sąjungos valstybėse vykstančią ekonominę ir socialinę pertvarką bei paspartinti

šių valstybių integraciją į Europos Sąjungą.

Intervencinė kaina - žemės ūkio

produkcijos ar maisto produktų intervencinių pirkimų kaina.

Intervenciniai pirkimai - žemės ūkio

produkcijos ir maisto produktų pirkimai, kuriuos Vyriausybės nustatyta tvarka

vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.

Tikslinė

(orientacinė) kaina - valstybės numatoma žemės ūkio produkcijos ir maisto

produktų kaina, efektyviai ūkininkaujantiems gamintojams užtikrinanti minimalų

pelningumą.

Privatus

saugojimas - maisto produktų laikymas įmonės teritorijoje, kai už saugojimo

laiką skiriama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio

parama, o produktai lieka įmonės nuosavybe.

Ekologiški žemės

ūkio produktai - sertifikuoti žemės ūkio produktai, išauginti, perdirbti ir

paženklinti pagal ekologinio žemės ūkio reikalavimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)

Nr. VIII-1594, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-828

(00.04.12)

3 straipsnis. Žemės ūkio

šakos prioritetas

Lietuvos Respublikos  žemės

ūkis atlieka labai svarbią ekonominę, socialinę, gamtosaugos ir etnokultūrinę

funkciją, todėl yra prioritetinė tautos ūkio šaka.

4 straipsnis.

Žemės ūkio rėmimo politika

Valstybė remia,

pirmiausia pagal tikslines programas, žemės ūkio produktų gamintojus, žemės

ūkio mokslo ir technikos pažangą, žemės ūkio rinkos partnerius, žemės ir kitų

gamtos išteklių išsaugojimą bei gerinimą, ekologinio žemės ūkio plėtrą,

specializuotų prekinių ūkių kūrimąsi, žemės ūkio veiklos perorientavimą

bei kitas priemones, numatytas Specialioje žemės ūkio ir kaimo plėtros

programoje, ir gina žemės ūkio subjektų lygiateisiškumą rinkoje.

Valstybės

paramos lėšas bei pagal Specialią žemės ūkio ir kaimo plėtros programą skirtas

lėšas tvarko Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)

Nr. VIII-1594, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-828

(00.04.12)

II. VALSTYBINIS