Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2006-06-27
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Įstatymas skelbtas: Žin., 2006, Nr.

77-2975

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736

Vilnius

(Žin., 1999, Nr.

60-1945; 2002, Nr. 123-5557;

2003, Nr. 104-4637; 2005, Nr. 76-2746)

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nauja

redakcija

Pakeisti

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO

Į S

T A T Y M A S

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad

visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo

principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų

sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų

teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar

administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų

asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Viešasis

administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo

administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės

aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų

nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą

ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.

2.

Administracinis

reglamentavimas – viešojo administravimo subjekto veikla leidžiant

nuostatus, taisykles, reglamentus ir kitus norminius teisės aktus įstatymams

įgyvendinti.

3.

Vidaus

administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo

subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų,

personalo, turimų materialinių ir finansinių

išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

4.

Viešojo administravimo

subjektas – institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas

fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį

administravimą.

5.

Viešojo

administravimo institucija – kolegialus ar vienvaldis viešojo administravimo

subjektas, pagal įstatymus turintis įgaliojimus leisti norminius

administracinius aktus.

6.

Viešojo

administravimo įstaiga – valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga,

pagal įstatymus turinti įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

7.

Pareigūnas

– valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo,

atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys

įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus

vykdyti nurodymus.

8.

Administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto išleistas

nustatytos formos teisės aktas.

9.

Individualus

administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam

asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.

10.

Norminis

administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles,

skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

11.

Administracinis

sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas

kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo

subjekto valia.

12.

Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas,

kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

13.

Asmuo –

fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, kitas subjektas,

neturintis juridinio asmens teisių (komisija, visuotinis narių susirinkimas,

nuolatinis pasitarimas).

14.

Prašymas –

su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis

į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba

atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

15.

Skundas –

asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame

nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos

apginti.

16.

Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo

subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti

interesai, ir prašoma juos apginti.

17.

Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai

išduodant asmenims leidimus (licencijas) ar dokumentus, patvirtinančius

atitinkamus juridinius faktus, teikiant įstatymų nustatytą informaciją, vykdant

administracinę procedūrą.

18.

Viešoji

paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų

juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo,

mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti

asmenys.

19.

Viešųjų

paslaugų teikimo režimas – teisės aktų nustatytas atlygintinas ar nemokamas

viešųjų paslaugų teikimas nustatytais terminais ir tvarka.

20.

Viešųjų

paslaugų teikimo administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla

nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias

įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims,

taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.

21.

Tarnybinė

pagalba – viešojo administravimo subjekto veikla teikiant informacinę

ir kitokią pagalbą kitam viešojo administravimo subjektui šio prašymu.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad

visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo

principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų

sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų

teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar

administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų

asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.

2 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei, kitoms

valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms

Vyriausybė,

kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos per 6 mėnesius nuo šio

įstatymo priėmimo dienos priima arba pateikia atitinkamoms institucijoms teisės

aktų, reikalingų šiam įstatymui įgyvendinti, projektus.

3

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas,

išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-915, 2006-11-21, Žin., 2006, Nr.

132-4990 (2006-12-05)

Nr. X-1036, 2007-01-18,

Žin., 2007, Nr. 12-497 (2007-01-30)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-915, 2006-11-21, Žin., 2006, Nr.

132-4990 (2006-12-05)

VIEŠOJO

ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1036,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-497 (2007-01-30)

VIEŠOJO

ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-02-05)

autrap@lrs.lt

3 straipsnis.

Viešojo administravimo principai

Viešojo

administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

1) įstatymo

viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų

įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o

veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai

aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi

būti pagrįsti įstatymais;

2) objektyvumo.

Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti

oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir

objektyvūs;

3)

proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir

jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo

tikslus;

4)

nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo

subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint

įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus

siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų;

5) tarnybinio

bendradarbiavimo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai,

rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam

reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;

6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir

įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų

siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis;

7) subsidiarumo.

Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų

sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo

sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi;

8) „vieno

langelio“. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija

suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą,

skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių,

pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų

gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį

sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai

atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį.

ANTRASIS

SKIRSNIS

VIEŠASIS

ADMINISTRAVIMAS

4

straipsnis. Viešojo administravimo subjektų sistema

1.

Viešojo

administravimo subjektų sistema – pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais

tarpusavyje susieti viešojo administravimo subjektai, turintys įstatymų

nustatytus įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

2.

Viešojo

administravimo subjektų sistemą sudaro

valstybinio administravimo subjektai, savivaldybių administravimo subjektai,

kiti viešojo administravimo subjektai.

3.

Valstybinio

administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip

valstybės institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

4.

Valstybinio

administravimo subjektai yra:

1) centriniai –

valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa

valstybės teritorija;

2) teritoriniai

– valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra nustatyta

valstybės teritorijos dalis.

5.

Savivaldybių

administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip

savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

6.

Kiti viešojo

administravimo subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos,

valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), kurie pagal

įstatymus turi įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

5

straipsnis. Pagrindinės viešojo administravimo sritys

Pagrindinės

viešojo administravimo sritys:

1)

administracinis reglamentavimas, administracinių aktų įgyvendinimo

priežiūra ar kontrolė;

2)

administracinių paslaugų teikimas;

3) viešųjų

paslaugų teikimo administravimas;

4) viešojo

administravimo subjekto vidaus administravimas.

6

straipsnis. Administracinis reglamentavimas

1.

Tik viešojo

administravimo subjektai turi teisę leisti administracinius aktus, reikalingus

įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti.

2.

Norminius

administracinius aktus turi teisę leisti tik viešojo administravimo

institucijos, turinčios įstatymų nustatytus įgaliojimus.

3.

Individualius

administracinius aktus turi teisę leisti viešojo administravimo subjektai,

remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais.

4.

Privalomus

reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės

aktai.

7

straipsnis. Pareiga tartis dėl administracinio reglamentavimo

1.

Viešojo

administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais

teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam

tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių

sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų

atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis.

2.

Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti

susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu

įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas.

8

straipsnis. Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai

1.

Individualus

administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir

teisės aktų normomis.

2.

Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos

nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo

tvarka.

3.

Individualus

administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės

tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar

įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

9

straipsnis. Administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ar kontrolė

1.

Administracinių aktų įgyvendinimas turi būti prižiūrimas ar kontroliuojamas.

2.

Priežiūros ar

kontrolės subjektą ir formą nustato administracinį aktą išleidęs viešojo

administravimo subjektas. Juo gali būti pats aktą išleidęs viešojo

administravimo subjektas arba kitas jo įpareigotas ir jam atskaitingas viešojo

administravimo subjektas.

10

straipsnis. Viešojo administravimo kokybės valdymas

1.

Viešojo administravimo

kokybės valdymas įgyvendinamas valstybės ir viešojo administravimo subjekto

lygiais.

2.

Svarbiausias

valstybės lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdas yra viešojo

administravimo subjektų ir jų veiklos stebėsena. Šiuo būdu siekiama laiku

pastebėti viešojo administravimo pokyčius, juos įvertinti ir numatyti neigiamų

pasekmių prevencijos priemones. Stebėseną organizuoja Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

3.

Viešojo

administravimo subjekto lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdai yra

viešojo administravimo subjekto veiklos planavimas, organizavimas ir vidaus

administravimo kontrolė.

4.

Viešojo

administravimo subjekto veikla planuojama atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės

raidos strategiją ir kitus strateginio planavimo dokumentus.

5.

Viešojo

administravimo subjekto veikla organizuojama vadovaujantis teisės aktų

nustatyta tvarka patvirtintais ir viešai paskelbtais viešojo administravimo

subjekto strateginiais veiklos planais.

6.

Viešojo

administravimo subjekto strateginių veiklos planų vykdymą vertina vidaus

audito tarnyba.

11

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.