Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2006, Nr.
77-2975
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736
Vilnius
(Žin., 1999, Nr.
60-1945; 2002, Nr. 123-5557;
2003, Nr. 104-4637; 2005, Nr. 76-2746)
1
straipsnis. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nauja
redakcija
Pakeisti
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS
RESPUBLIKOS
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO
Į S
T A T Y M A S
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad
visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo
principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų
sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų
teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar
administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų
asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.
2
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Viešasis
administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo
administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės
aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų
nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą
ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.
Administracinis
reglamentavimas – viešojo administravimo subjekto veikla leidžiant
nuostatus, taisykles, reglamentus ir kitus norminius teisės aktus įstatymams
įgyvendinti.
Vidaus
administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo
subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų,
personalo, turimų materialinių ir finansinių
išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.
Viešojo administravimo
subjektas – institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas
fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį
administravimą.
Viešojo
administravimo institucija – kolegialus ar vienvaldis viešojo administravimo
subjektas, pagal įstatymus turintis įgaliojimus leisti norminius
administracinius aktus.
Viešojo
administravimo įstaiga – valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga,
pagal įstatymus turinti įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.
Pareigūnas
– valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo,
atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys
įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus
vykdyti nurodymus.
8.
Administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto išleistas
nustatytos formos teisės aktas.
Individualus
administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam
asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.
Norminis
administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles,
skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.
Administracinis
sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas
kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo
subjekto valia.
12.
Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas,
kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.
Asmuo –
fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, kitas subjektas,
neturintis juridinio asmens teisių (komisija, visuotinis narių susirinkimas,
nuolatinis pasitarimas).
Prašymas –
su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis
į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba
atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
Skundas –
asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame
nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos
apginti.
16.
Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo
subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti
interesai, ir prašoma juos apginti.
17.
Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai
išduodant asmenims leidimus (licencijas) ar dokumentus, patvirtinančius
atitinkamus juridinius faktus, teikiant įstatymų nustatytą informaciją, vykdant
administracinę procedūrą.
Viešoji
paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų
juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo,
mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti
asmenys.
Viešųjų
paslaugų teikimo režimas – teisės aktų nustatytas atlygintinas ar nemokamas
viešųjų paslaugų teikimas nustatytais terminais ir tvarka.
Viešųjų
paslaugų teikimo administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla
nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias
įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims,
taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.
Tarnybinė
pagalba – viešojo administravimo subjekto veikla teikiant informacinę
ir kitokią pagalbą kitam viešojo administravimo subjektui šio prašymu.
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad
visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo
principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų
sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų
teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar
administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų
asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.
2 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei, kitoms
valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms
Vyriausybė,
kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos per 6 mėnesius nuo šio
įstatymo priėmimo dienos priima arba pateikia atitinkamoms institucijoms teisės
aktų, reikalingų šiam įstatymui įgyvendinti, projektus.
3
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas,
išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-915, 2006-11-21, Žin., 2006, Nr.
132-4990 (2006-12-05)
Nr. X-1036, 2007-01-18,
Žin., 2007, Nr. 12-497 (2007-01-30)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-915, 2006-11-21, Žin., 2006, Nr.
132-4990 (2006-12-05)
VIEŠOJO
ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1036,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-497 (2007-01-30)
VIEŠOJO
ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-02-05)
autrap@lrs.lt
3 straipsnis.
Viešojo administravimo principai
Viešojo
administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
1) įstatymo
viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų
įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o
veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai
aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi
būti pagrįsti įstatymais;
2) objektyvumo.
Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti
oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir
objektyvūs;
3)
proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir
jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo
tikslus;
4)
nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo
subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint
įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus
siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų;
5) tarnybinio
bendradarbiavimo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai,
rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam
reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;
6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir
įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų
siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis;
7) subsidiarumo.
Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų
sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo
sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi;
8) „vieno
langelio“. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija
suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą,
skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių,
pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų
gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį
sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai
atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį.
ANTRASIS
SKIRSNIS
VIEŠASIS
ADMINISTRAVIMAS
4
straipsnis. Viešojo administravimo subjektų sistema
Viešojo
administravimo subjektų sistema – pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais
tarpusavyje susieti viešojo administravimo subjektai, turintys įstatymų
nustatytus įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.
Viešojo
administravimo subjektų sistemą sudaro
valstybinio administravimo subjektai, savivaldybių administravimo subjektai,
kiti viešojo administravimo subjektai.
Valstybinio
administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip
valstybės institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.
Valstybinio
administravimo subjektai yra:
1) centriniai –
valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa
valstybės teritorija;
2) teritoriniai
– valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra nustatyta
valstybės teritorijos dalis.
Savivaldybių
administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip
savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.
Kiti viešojo
administravimo subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos,
valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), kurie pagal
įstatymus turi įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.
5
straipsnis. Pagrindinės viešojo administravimo sritys
Pagrindinės
viešojo administravimo sritys:
1)
administracinis reglamentavimas, administracinių aktų įgyvendinimo
priežiūra ar kontrolė;
2)
administracinių paslaugų teikimas;
3) viešųjų
paslaugų teikimo administravimas;
4) viešojo
administravimo subjekto vidaus administravimas.
6
straipsnis. Administracinis reglamentavimas
Tik viešojo
administravimo subjektai turi teisę leisti administracinius aktus, reikalingus
įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti.
Norminius
administracinius aktus turi teisę leisti tik viešojo administravimo
institucijos, turinčios įstatymų nustatytus įgaliojimus.
Individualius
administracinius aktus turi teisę leisti viešojo administravimo subjektai,
remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais.
Privalomus
reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės
aktai.
7
straipsnis. Pareiga tartis dėl administracinio reglamentavimo
Viešojo
administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais
teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam
tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių
sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų
atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis.
2.
Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti
susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu
įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas.
8
straipsnis. Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai
Individualus
administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir
teisės aktų normomis.
2.
Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos
nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo
tvarka.
Individualus
administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės
tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar
įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
9
straipsnis. Administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ar kontrolė
1.
Administracinių aktų įgyvendinimas turi būti prižiūrimas ar kontroliuojamas.
Priežiūros ar
kontrolės subjektą ir formą nustato administracinį aktą išleidęs viešojo
administravimo subjektas. Juo gali būti pats aktą išleidęs viešojo
administravimo subjektas arba kitas jo įpareigotas ir jam atskaitingas viešojo
administravimo subjektas.
10
straipsnis. Viešojo administravimo kokybės valdymas
Viešojo administravimo
kokybės valdymas įgyvendinamas valstybės ir viešojo administravimo subjekto
lygiais.
Svarbiausias
valstybės lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdas yra viešojo
administravimo subjektų ir jų veiklos stebėsena. Šiuo būdu siekiama laiku
pastebėti viešojo administravimo pokyčius, juos įvertinti ir numatyti neigiamų
pasekmių prevencijos priemones. Stebėseną organizuoja Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija.
Viešojo
administravimo subjekto lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdai yra
viešojo administravimo subjekto veiklos planavimas, organizavimas ir vidaus
administravimo kontrolė.
Viešojo
administravimo subjekto veikla planuojama atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės
raidos strategiją ir kitus strateginio planavimo dokumentus.
Viešojo
administravimo subjekto veikla organizuojama vadovaujantis teisės aktų
nustatyta tvarka patvirtintais ir viešai paskelbtais viešojo administravimo
subjekto strateginiais veiklos planais.
Viešojo
administravimo subjekto strateginių veiklos planų vykdymą vertina vidaus
audito tarnyba.
11
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.