Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymas

Šis įstatymas nustato Šventosios jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą ir valdymą.

Uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys kiti Lietuvos Respublikos įstatymai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas.

Uosto paskirtis:

Uosto naudotojai ir uosto žemės naudotojai, sudarę sutartį su šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta savivaldybės įmone atitinkamai dėl veiklos uoste arba dėl uosto žemės nuomos, uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uosto paskirtį.

Uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytai savivaldybės įmonei šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms.

Uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra neprivatizuojamos.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos valstybės turtas negali būti perduotas nuosavybės teise kitiems asmenims, įkeistas ar negali būti kitaip suvaržytos daiktinės teisės į jį, negalima juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo.

Uostas yra atviras tarptautinei ir vidaus laivybai.

Uosto naudojimo taisykles ir uosto laivybos taisykles tvirtina Palangos miesto savivaldybės taryba. Šios taisyklės yra privalomos visiems uoste esantiems, dirbantiems ar veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms ir jų padaliniams.

Laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į uostą draudžiama. Kitų valstybių karo ir kiti valstybinį statusą turintys laivai į uostą gali įplaukti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Uoste esantys, dirbantys ar veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, organizacijos ir jų padaliniai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų uosto veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Už uoste esančių, dirbančių ar veiklą vykdančių fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų ir jų padalinių vykdomų darbų saugą atsako jų vadovai.

Uoste esantys, dirbantys ar veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, organizacijos ir jų padaliniai turi suteikti patalpas tikrinimą atliekančioms institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Laivai uoste priimami ir aprūpinami atsargomis pagal šių laivų kapitonų ar jų įgaliotų asmenų konkretiems laivus priimantiems ir aprūpinantiems asmenims pateiktas paraiškas. Laivus priimantys ir aprūpinantys asmenys turi teisę patekti prie uosto krantinių, prie pirsų stovinčių laivų tik gavę leidimus. Palangos miesto savivaldybės taryba, suderinusi su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, patvirtina šių leidimų išdavimo tvarkos aprašą.

Uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Šventosios jūrų uosto direkcija šiame įstatyme, Šventosios jūrų uosto direkcijos įstatuose, jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šventosios jūrų uosto direkcija yra Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigta savivaldybės įmonė (toliau – savivaldybės įmonė). Jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės vykdomoji institucija.

Pagrindinės savivaldybės įmonės funkcijos:

Uosto veiklą, susijusią su laivyba, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, mokantis valstybinę ir anglų kalbas ir turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo kapitonu stažą. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Uosto kapitono veiklą nustato Saugios laivybos įstatymas, šis įstatymas ir Šventosios jūrų uosto kapitono nuostatai, kuriuos, suderinęs su Lietuvos transporto saugos administracija, tvirtina Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Uosto kapitonas neleidžia laivui išplaukti iš uosto, jeigu laivybos bendrovė nesumokėjo laivui apskaičiuoto atlyginimo už uosto paslaugas ir baudų, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, laivybos bendrovė nepadengė išlaidų, kurias savivaldybės įmonė patyrė organizuodama laivo ar krovinio gelbėjimo darbus ir taršos iš laivų prevencijos ar likvidavimo darbus, arba nepateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais. Kai laivybos bendrovė atlygina už uosto paslaugas, sumoka baudas ir kompensuoja savivaldybės įmonės išlaidas arba pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais, uosto kapitonas leidžia laivui išplaukti iš uosto.

Savivaldybės įmonė turi teisę išnuomoti uosto žemę tik su uosto paskirtimi susijusiai veiklai, nurodytai šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, vykdyti.

Savivaldybės įmonė uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka. Šios tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė.

Uosto žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė.

Uosto žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis (panaudai) valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ir su buriavimo sritimi susijusioms neformaliojo švietimo veikloms vykdyti įstaigoms, kurių steigėja ir (ar) dalininkė yra savivaldybė ir kurioms savivaldybė daro lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Sprendimą perduoti uosto žemę neatlygintinai naudotis priima savivaldybės įmonė. Uosto žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 50 metų, laikantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.

Be Civiliniame kodekse nustatytų žemės nuomos sutarties sąlygų, uosto žemės nuomos sutartyje papildomai nurodomos šios sąlygos:

Uosto žemės nuomos sutartyje gali būti nustatytos uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo uosto žemės nuomininko prašymu ir lėšomis sąlygos, uosto žemės nuomininko patirtų išlaidų kompensavimo ar įskaitymo į uosto žemės nuomos mokestį sąlygos.

Nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:

Nuomininkas turi teisę Civilinio kodekso nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą.

Vykdydamas žemės nuomos sutartyje nustatytą įsipareigojimą, uosto žemės nuomininkas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos konkurso, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, konkurso laimėtojui. Uosto žemės nuomininkas turi teisę nuspręsti, kokį kitą turtą, reikalingą su uostu susijusiai veiklai vykdyti uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, jis perleis kartu su nekilnojamuoju turtu. Informacija apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie uosto žemės nuomos konkursą.

Sudaromų sutarčių, kuriomis nustatomi nekilnojamojo turto, esančio uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame žemės sklype, suvaržymai, terminas negali būti ilgesnis už uosto žemės nuomos sutarties terminą. Konkurso laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai arba perduotas pagal patikėjimo sutartį, taip pat negali būti sudaromi sandoriai, kurie pasunkintų galimybę valdyti, naudoti turtą ar juo disponuoti.

Konkurso laimėtojui turtas perleidžiamas turto rinkos verte, kurią nustato nepriklausomas turto vertintojas.

Uosto žemės nuomininkas turi teisę iki uosto žemės nuomos termino pabaigos uosto žemės nuomos sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis uosto žemės sklype statyti statinius, valdyti, naudoti naudojamame uosto žemės sklype esantį turtą ar juo disponuoti. Kai uosto žemės nuomos sutarties galiojimo metu yra perleidžiamas nuomininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis uosto žemės sklype (išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris perleidžiamas konkurso laimėtojui), nekilnojamojo turto įgijėjas (perėmėjas) įgyja teisę ir pareigą naudotis uosto žeme tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nuomininkas, perleidžiantis jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šiame uosto žemės sklype.

Ūkinės ir komercinės veiklos uoste ypatumus nustato šis įstatymas ir uosto naudojimo taisyklės.

Pavojingųjų krovinių vežimo, krovos ir sandėliavimo uoste tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, uosto laivybos taisyklės ir uosto naudojimo taisyklės, taip pat kiti teisės aktai.

Uosto žemės naudotojai, suderinę su Palangos miesto savivaldybės administracija, turi teisę jiems išnuomotoje uosto žemėje savo lėšomis įrengti savo reikmėms naudojamus suprastruktūros objektus.

Uosto žemės naudotojai organizuoja ir vykdo išnuomotos uosto žemės (teritorijos) apsaugą.

Uoste keleiviai aptarnaujami, laivai priimami, kroviniai ir pašto siuntos perkraunami, vežimo, ekspedijavimo ir sandėliavimo operacijos atliekamos tik specialiai tam skirtose vietose.

Linijiniai laivai uoste priimami pirmumo tvarka.

Palangos miesto savivaldybė privalo užtikrinti laivuose susidarančių atliekų ir kitų teršalų priėmimą ir tvarkymą.