Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas

Įstatymas netenka galios 2020-01-01:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2221, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10324

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas

Suvestinė redakcija nuo 1997-10-01 iki 2019-12-31

Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1992, Nr. 191-0; Žin. 1992, Nr.29-843, i. k. 0921010ISTA00I-2880

TAR pastaba. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (Žin., 1992, Nr. 29-843; 1993, Nr. 52-999; 1994, Nr. 43-774, Nr. 101-2020; 1995, Nr. 106-2352, Nr. 107-2396; 1996, Nr. 43-1045, Nr. 116-2700) galioja ir reglamentuoja bankroto procedūrų vykdymą tik toms įmonėms, kurių bankroto bylos iškeltos arba neteisminis bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo (Nr. VIII-270) įsigaliojimo dienos(1997-10-01).

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-270, 1997-06-17, Žin., 1997, Nr. 64-1500 (1997-07-04); Žin., 1997, Nr. 87-0 (1997-09-24), i. k. 0971010ISTAVIII-270

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMAS

I SKIRSNIS

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reguliuoja santykius, atsirandančius keliant ir nagrinėjant įmonių bankroto bylas bei atliekant bankroto procedūras.

Įstatymas taikomas visiems ūkiniams subjektams, kurių veiklą nustato Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas ir kiti įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai. Bankų ir kitų kredito įstaigų, draudimo organizacijų, žemės ūkio įmonių bankroto bylų kėlimo ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių veiklą reguliuojantys norminiai aktai.

Įstatymas netaikomas specifinės paskirties valstybinėms įmonėms, biudžetinėms, visuomeninėms organizacijoms ir ne pelno organizacijoms (įmonėms).

2 straipsnis. Įmonės bankroto procedūra

Įmonės bankroto procedūra – tai įmonės administratoriaus paskyrimas, taikos sutarties tarp kreditorių ir skolininko sudarymas, įmonės reorganizavimas ar sanavimas siekiant išvengti jos bankroto, taip pat bankrutavusių įmonių likvidavimas. Įmonės bankroto procedūra gali būti taikoma teismine ir neteismine tvarka.

Apie bankroto bylos iškėlimą, jos eigą ir įmonėje atliekamą bankroto procedūrą turi būti pažymima įmonių rejestre.

3 straipsnis. Įmonės bankroto bylos iškėlimo sąlygos

Įmonės bankroto bylą teismas iškelia pagal:

1) kreditorių arba jiems atstovaujančių oficialiai įregistruotų visuomeninių žemės ūkio produkcijos gamintojų organizacijų pareiškimus dėl:

įmonės nemokumo. Pareiškimai gali būti pateikti pasibaigus trims mėnesiams, o dėl žemės ūkio įmonių – šešiems mėnesiams po termino, nustatyto įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, taip pat kreditorių ir įmonės sutartyse, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus reikalavimo įvykdyti finansinius įsipareigojimus, jei sutartyse terminas nenustatytas;

pernelyg didelio įmonės įsiskolinimo. Pareiškimai gali būti pateikti, kai turinčios juridinio asmens teises įmonės nuosavybe esantis turtas nepadengia jos įsiskolinimų (balanse apskaityto turto vertė yra mažesnė už skolintą kapitalą);

įmonės netinkamo disponavimo savo turtu (turto dovanojimo, pardavimo mažesnėmis kainomis ar kitokio eikvojimo) arba kitų veiksmų, dėl kurių kreditoriai turi pagrindo manyti, kad iš skolininko turto nebus patenkinti jų reikalavimai;

2) įmonės savininko (savininkų) arba valdymo organo, kurio kompetencijai priklauso sprendimo dėl reorganizavimo ar likvidavimo priėmimas, pareiškimą, jeigu įmonė yra nemoki arba realiai (įrodomai) laukiama jos nemokumo. Jeigu įmonės turto nepakanka finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, jos savininkas (savininkai) arba šiame punkte nurodytas įmonės valdymo organas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Prie pareiškimo dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pridedami dokumentai, įrodantys šio pareiškimo pagrįstumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

4 straipsnis. Neteisminės bankroto procedūros taikymas

Skolininkas arba kreditoriai gali nesikreipti į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, jeigu:

1) skolininkui nėra iškeltų bylų teismuose;

2) balanse apskaityto turto vertė nėra mažesnė už skolintą kapitalą;

3) skolininkas arba valdymo organas, kurio kompetencijai priklauso sprendimo dėl įmonės reorganizavimo ar likvidavimo priėmimas, viešai pasiskelbia apie nesugebėjimą įvykdyti finansinius įsipareigojimus ir raštu apie tai praneša kiekvienam kreditoriui, nurodydamas įmonės pavadinimą, pirmojo kreditorių susirinkimo datą ir vietą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Sprendimą dėl neteisminės bankroto procedūros taikymo gali priimti kreditorių susirinkimas, susitaręs su skolininku, jeigu šiam sprendimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 4/5 visų skolininko neįvykdytų finansinių įsipareigojimų (įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nesuėję) sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Kreditorių susirinkimo sprendimų vykdymo ir reikalavimų patenkinimo tvarka nustatoma pagal šiame įstatyme nustatytą teisminę bankroto bylų nagrinėjimo tvarką ir sąlygas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-258, 1993-09-28, Žin., 1993, Nr. 52-999 (1993-10-13), i. k. 0931010ISTA000I-258

Jeigu šalys nesusitaria dėl bankroto procedūros taikymo arba jei kreditorių susirinkimas, remdamasis šiame įstatyme nustatyta tvarka, negali priimti sprendimo dėl reikalavimų patenkinimo sąlygų ir tvarkos, šis klausimas perduodamas nagrinėti teismui.

Bankroto neteisminę procedūrą vykdo kreditorių susirinkimas. Šis susirinkimas taip pat atlieka šio įstatymo 6, 10, 19, 20, 21, 22, 23, 26 ir 28 straipsniuose numatytus veiksmus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Bankroto neteisminės procedūros taikymo įmonėje atveju kyla šio įstatymo 6 straipsnio septintojoje dalyje numatytos pasekmės.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1147, 1995-12-20, Žin., 1995, Nr. 107-2396 (1995-12-30), i. k. 0951010ISTA00I-1147

5 straipsnis. Tyčinis bankrotas

Tyčinis bankrotas – teismo sprendimu nustatyta įmonės veika, kuria siekiama išvengti visiško ar dalinio atsiskaitymo su kreditoriais.

Teismas, nustatęs tyčinį įmonės bankrotą, turi išnagrinėti šios įmonės per paskutinius 12 mėnesių iki bylos iškėlimo dienos sudarytus sandorius ir nustatyti jų teisėtumą. Turtas, perleistas pagal teismo pripažintus negaliojančiais sandorius, turi būti nukreiptas kreditorių reikalavimams patenkinti.

Nustačius tyčinį įmonės bankrotą, kreditoriai, kuriems skolų grąžinimo terminai dar nesuėjo, turi teisę reikalauti grąžinti skolas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Įmonių tyčinis bankrotas gali būti nustatomas teismo iniciatyva pagal kreditorių susirinkimo arba atskirų kreditorių pareiškimus.

Tyčinio įmonių bankroto atveju kreditorių reikalavimai tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakomybę už veikas, kurios buvo tyčinio įmonių bankroto priežastis, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas tyčinis bankrotas, gali būti apskųstas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

II SKIRSNIS

ĮMONIŲ BANKROTO BYLŲ TEISMINIS NAGRINĖJIMAS

6 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas teisme

Įmonės bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, teismas, jeigu į jį 3 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi skolininkas arba bent vienas kreditorius, kurio reikalavimas nėra garantuotas įkaitu, arba jeigu suminiai kreditorių reikalavimai yra ne mažesni kaip 3/4 skolininko balanse apskaityto turto vertės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Teismas turi teisę atsisakyti kelti bankroto bylą, jeigu kreditorių reikalavimai yra garantuoti įkaitu ir gali būti sprendžiami bendra turtinių ginčų nagrinėjimo tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Teismas, priėmęs skolininko ar kreditorių pareiškimus ir preliminariai nustatęs ieškininių reikalavimų įmonės bankroto bylai iškelti pagrįstumą, per 7 dienas priima nutartį ją iškelti ir privalo:

1) raštu įspėti skolininką, jog jis privalo nedelsdamas pranešti apie įmonės buveinės pakeitimą;

2) pranešti apie iškeltą bylą žinomiems kreditoriams, finansų ir kredito įstaigoms, aptarnaujančioms šią įmonę, bankrutuojančios valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės steigėjui, įmonę įregistravusiam rejestro tvarkytojui bei viešai paskelbti nurodant:

teismą, kuriame bus nagrinėjama bankroto byla, ir bylos numerį,

bankrutuojančios įmonės rekvizitus,

pirmojo kreditorių susirinkimo datą ir vietą,

terminus, iki kada yra priimamos kreditorių pretenzijos;

3) paskirti įmonės administratorių. Jeigu teismas turi duomenų, kad įmonės turtas yra eikvojamas ar atliekami kiti veiksmai, pažeidžiantys kreditorių teises, laikinasis administratorius teismo nutartimi gali būti paskirtas iki įmonės bankroto bylos iškėlimo;

4) įspėti įmonę apie uždraudimą administracijos iniciatyva nutraukti darbo santykius su įmonės dirbančiaisiais;

5) sustabdyti kitų, iškeltų šiai įmonei šiame teisme, bylų nagrinėjimą ir pranešti kitiems teismams, kuriuose yra šios įmonės bylų, apie bankroto bylos iškėlimą, kad būtų sustabdytos kitos šiai įmonei iškeltos bylos;

6) užklausti už sanavimą atsakingą organą dėl galimybės taikyti įmonei sanavimo priemones. Jei byla iškelta valstybinei ar valstybinei akcinei įmonei, teismas turi užklausti apie tai ir šios įmonės steigėją. Sanuojantis organas ir steigėjas privalo atsakyti į užklausimą per vieną mėnesį nuo užklausimo gavimo dienos.

Veiksmus, numatytus šio straipsnio trečiojoje dalyje, teismas, priėmęs nutartį iškelti įmonės bankroto bylą, gali pavesti atlikti įmonės administratoriui.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Teismo nutartis iškelti bankroto bylą gali būti apskųsta Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutraukus įmonės bankroto bylą dėl taikos sutarties, reorganizavimo ar sanavimo, apie tai pranešama šią įmonę aptarnaujančioms finansų ir kredito įstaigoms, valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės steigėjui, įmonę įregistravusiam rejestro tvarkytojui bei viešai paskelbiama.

Teismui iškėlus įmonės bankroto bylą:

įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Jei įmonės bankroto byla yra nutraukiama dėl šiame įstatyme numatytų priežasčių, tai įmonės valdymo organai turi teisę toliau vykdyti savo funkcijas;

uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimas, išieškojimas teismine ar ne ginčo tvarka, taip pat be atskiro teismo leidimo uždraudžiama dalinti ar kitaip skirstyti įmonės turtą, išskyrus einamuosius mokėjimus, reikalingus įmonės veiklos procesui bylos nagrinėjimo metu palaikyti.

Jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi su šio turto areštu susiję dokumentai gali būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešta areštuoto turto saugotojui. Klausimus, susijusius su šio turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Baudžiamojoje byloje paskirtam turto saugotojui išlieka visos su areštuoto turto apsauga susijusios teisės ir pareigos, iki bus panaikintas to turto areštas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1632, 1996-11-19, Žin., 1996, Nr. 116-2700 (1996-12-04), i. k. 0961010ISTA00I-1632

7 straipsnis. Įmonės administratorius

Administratorius – tai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiui skiriamas įmonės valdytojas.

Administratoriumi negali būti paskirtas skolininko atstovas (įmonės savininkas (savininkai), jos valdybos narys, administracijos vadovas).

Administratorius įmonės bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu turi šias teises ir pareigas:

1) atstovauja įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir ūkinėje veikloje;

2) valdo ir disponuoja įmonės turtu, vadovauja įmonės einamajai komercinei-ūkinei veiklai;

3) peržiūri visus įmonės sandorius, sudarytus per paskutinius 12 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo arba įmonės viešo pasiskelbimo bankrutuojančia, ir pareiškia ieškinius dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais, jeigu jais buvo padaryta žala įmonei;

4) sudaro kreditorių reikalavimų sąrašą, pateikia jį tvirtinti teismui, ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus;

5) priima ir atleidžia darbuotojus;

6) ima naujus kreditus, nuomoja arba parduoda dalį įmonės turto;

7) sprendžia apie įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nesuėjo, tolesnį vykdymą ar vykdymo nutraukimą.

8 straipsnis. Administratoriaus sprendimų tvirtinimas ir jo atsakomybė

Visus administratoriaus sprendimus, didinančius įmonės įsiskolinimą, taip pat susijusius su įmonės turto pardavimu ar kitokiu perdavimu, turi patvirtinti kreditorių susirinkimas arba, susirinkimui pavedus, šio susirinkimo pirmininkas, išskyrus atvejus, kai šie sprendimai būtini įmonės veiklai garantuoti. Šie sprendimai be minėto patvirtinimo negalioja.

Administratorius atlygina nuostolius, kurie gauti vykdant nepatvirtintus, šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus sprendimus.

9 straipsnis. Kreditorių teisės, teismui iškėlus įmonės bankroto bylą

Teismui iškėlus įmonės bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai nuo bylos iškėlimo dienos, pareikšti administratoriui savo finansinius reikalavimus ir nurodyti prievolės įvykdymo garantijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1325, 1996-05-02, Žin., 1996, Nr. 43-1045 (1996-05-10), i. k. 0961010ISTA00I-1325

Teismas turi teisę iki bylos nagrinėjimo pabaigos priimti kreditorių ieškinius, kurie buvo pateikti pažeidus dėl svarbių priežasčių šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą.

Tais atvejais, kai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami kreditoriaus civiliniai ieškiniai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, laikoma, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyti terminai perduotiems ieškiniams nepraleisti. Šie kreditorių ieškiniai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui gali būti perduodami tik iki bankroto bylos nagrinėjimo pabaigos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1632, 1996-11-19, Žin., 1996, Nr. 116-2700 (1996-12-04), i. k. 0961010ISTA00I-1632

III SKIRSNIS

KREDITORIŲ SUSIRINKIMAS

10 straipsnis. Kreditorių susirinkimo darbo tvarka

Kreditorius, pateikusius skolininkui reikalavimus šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka, administratorius įtraukia į kreditorių sąrašą. Šį sąrašą tvirtina kreditorių susirinkimas, o kai įmonė pripažįstama bankrutuojančia teismine tvarka – teismas.

Visi kreditoriai turi lygias teises nepriklausomai nuo jų registracijos vietos, užsienio kapitalo buvimo, nuosavybės formos ir pilietybės.

Kreditorių susirinkimo pirmininką skiria teismas.

Kreditorių susirinkimo posėdžiuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios įmonės savininkas arba jo atstovas, teismo paskirtas įmonės administratorius ir valstybinių bei valstybinių akcinių įmonių steigėjo atstovas. Teisę balsuoti turi tik kreditoriai (jų atstovai).

Teisę sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą turi teismas arba pasiskelbusios apie nesugebėjimą įvykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės savininkas (savininkai) ar valdymo organas, kurio kompetencijai priklauso sprendimo dėl įmonės reorganizavimo ar likvidavimo priėmimas. Pirmasis kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo:

1) bylos iškėlimo dėl įmonės bankroto dienos, kai byla iškeliama teisme;

2) viešo įmonės paskelbimo apie nesugebėjimą įvykdyti finansinius įsipareigojimus dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1325, 1996-05-02, Žin., 1996, Nr. 43-1045 (1996-05-10), i. k. 0961010ISTA00I-1325

Kitus kreditorių susirinkimo posėdžius turi teisę sušaukti teismas, kreditorių susirinkimo pirmininkas. Prašyti sušaukti susirinkimą turi teisę grupė kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų kreditorių pateiktų reikalavimų sumos.

Kreditorių susirinkimo dalyviams turi būti raštu pranešama apie šaukiamus kreditorių susirinkimo posėdžius ne vėliau kaip likus 10 dienų iki šių posėdžių pradžios.

11 straipsnis. Kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka

Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kada už jį atviru balsavimu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių pateiktų reikalavimų sumos, neįskaitant reikalavimų tų kreditorių, kurie nedalyvavo susirinkime be svarbių priežasčių.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyta sprendimų priėmimo tvarka galioja sprendžiant visus klausimus, išskyrus šiame įstatyme specialiai numatytus atvejus.

Kreditorių susirinkimo sprendimas privalomas visiems kreditoriams. Kreditorių susirinkimas apie savo priimtus sprendimus privalo per 5 dienas raštu informuoti visus žinomus kreditorius, o jeigu byla iškelta teisme – ir teismą.

Jeigu kreditoriai, gavę pranešimą, antrą kartą be svarbių priežasčių neatvyko į susirinkimą, teismas palieka bankroto bylą nenagrinėtą.

12 straipsnis. Kreditorių susirinkimo teisės

Iškėlus bankroto bylą, kreditorių susirinkimas turi teisę:

1) prašyti teismą pakeisti jau paskirtą įmonės administratorių;

2) reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas ir jas tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, suinteresuotų asmenų prašymu ją gali tvirtinti teismas;

3) leisti administratoriui sudaryti su įmonės turto pardavimu ar kitokiu perdavimu susijusius sandorius, kuriems sudaryti šiame įstatyme nustatytais atvejais reikalingas kreditorių susirinkimo sutikimas;

4) nustatyti administratoriui atlyginimą. Teismas įmonės administratoriui gali padidinti kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą;

5) sudaryti su skolininku taikos sutartį;

6) siūlyti reorganizuoti įmonę ar ją sanuoti;

7) reikalauti įmonę likviduoti.

13 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimas kreditoriams atsisakius ieškinių

Bet kuris kreditorius turi teisę atsisakyti savo ieškinių. Bankroto byla, kreditoriui atsisakius ieškinių, toje dalyje yra nutraukiama.

Byla dėl įmonės bankroto nutraukiama, kai visi kreditoriai atsisako savo ieškinių. Teismas bylos nenutraukia, jeigu tai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia kieno nors teises bei teisėtus interesus.

IV SKIRSNIS

TAIKOS SUTARTIS

14 straipsnis. Kreditorių teisės sudarant taikos sutartį

Kreditorius arba jų grupė su skolininku gali sudaryti taikos sutartį.

Sudarytoje taikos sutartyje turi būti nurodytas įmonės balansas ir skolų sąrašas, šalių sulygtos sutarties sąlygos dėl skolų atsisakymo, sumažinimo ar mokėjimo atidėjimo, taip pat šalių prievolių vykdymo terminai bei tvarka.

15 straipsnis. Taikos sutarties sudarymo laikas

Taikos sutartis tarp skolininko ir kreditorių gali būti sudaryta bet kurioje bylos dėl įmonės bankroto nagrinėjimo stadijoje.

16 straipsnis. Taikos sutarties priėmimo ir tvirtinimo tvarka