Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo įstatymas

Galutinę kandidatų eilę sąraše skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Jeigu politinė partija ar rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti ar kiti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba savivaldybėje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.

Rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų savo interneto svetainėje paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kai per 4 mėnesius perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir savivaldybių balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus sunaikinti, o elektroniniai rinkimų dokumentų duomenys saugomi ir tvarkomi neribotą laiką Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Lietuvos Respublikoje išrinkto Europos Parlamento nario pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių vardus ir pavardes.

Visus ginčus dėl Europos Parlamento nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas sprendžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis, išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Tai kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.

Jeigu kandidatas apie savo bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo Vyriausioji rinkimų komisija privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto svetainėje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į Europos Parlamento narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas. Šios informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į Europos Parlamento narius anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“ ir neturi būti pažymėta, jeigu kandidatas į Europos Parlamentą anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei, arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

Jeigu kandidatas apie turėtą teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama šio straipsnio 3 dalyje, arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato į Europos Parlamento narius anketos nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto svetainėje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

Europos Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos Sąjungos institucijose.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų, privalo atsistatydinti šio įstatymo 94 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.

Jeigu išrinktas į Europos Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto svetainėje ir iki 2014 m. sausio 1 d. – artimiausiame leidinio „Valstybės žinios“ numeryje, ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

Skundai dėl Europos Parlamento nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo jos interneto svetainėje arba iki 2014 m. sausio 1 d. leidinyje „Valstybės žinios“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.

1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 137).

1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 7; OL 2013 L 26, p. 27).“