Lietuvos Respublikos vandens kodeksas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS

K O D E K S A S

1972 m. gruodžio 28 d. Nr. VIII-871

Vilnius

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS KODEKSO PATVIRTINIMO

(ištrauka)

1 straipsnis

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenka galios Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas.

2 straipsnis

Įstatymai, kiti teisiniai aktai ar jų dalys, galioję Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis.

Lietuvos Respublikos 1972 m. gruodžio 28 d. įstatymas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1972, Nr. 36-290; 1973, Nr. 3-23)

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos Respublikos vandens kodeksą ir nustatyti, kad jis įsigalioja nuo 1973 metų balandžio 1 dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VANDENS KODEKSAS

PIRMASIS SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

Pirmasis skirsnis

PAGRINDINIAI NUOSTATAI

1 straipsnis.         Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo1980 m. kovo 26 įsako Nr. IX-4507 redakcija Lietuvos Respublikos vandens kodekso uždaviniai

Lietuvos Respublikos vandens kodekso uždaviniai yra reguliuoti vandens santykius, kad būtų užtikrintas dabartinės ir būsimųjų kartų interesais moksliškai pagrįstas, racionalus vandenų naudojimas gyventojų ir liaudies ūkio reikalams, kad vandenys būtų apsaugoti nuo teršimo, šiukšlinimo ir išsekimo, kad būtų užkirstas kelias žalingam jų poveikiui ir kad šis poveikis būtų likviduotas, kad būtų gerinama vandens objektų būklė, taip pat apsaugoti įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių teises, stiprinti teisėtumą vandens santykių srityje.

2 straipsnis. Vandens įstatymai

Vandens santykius Lietuvos Respublikoje reguliuoja TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos vandens įstatymų aktai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos vandens įstatymų aktai.

Žemės, miškų ir kalnų santykius reguliuoja atitinkami TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

3 straipsnis.         Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo1980 m. kovo 26 įsako Nr. IX-4507 redakcija Valstybinė (visaliaudinė) vandenų nuosavybė

Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija vandenys yra valstybės nuosavybė – bendras visos tarybinės liaudies turtas.

Vandenys yra išimtinė valstybės nuosavybė, ir jie suteikiami tik naudotis. Veiksmai, tiesiogine ar netiesiogine forma pažeidžiantys valstybinės vandenų nuosavybės teisę, draudžiami.

4 straipsnis. Vieningas valstybinis vandens fondas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais visi vandenys (vandens objektai) Lietuvos Respublikoje sudaro vieningą valstybinį vandens fondą.

Vieningas valstybinis vandens fondas apima:

1) upes, ežerus, vandens talpyklas, kitus paviršinio vandens telkinius ir šaltinius, taip pat kanalų ir tvenkinių vandenis;

2) požeminius vandenis ir ledynus;

3) vidaus jūras ir kitus TSRS vidaus jūrų vandenis;

4) TSRS teritorinius vandenis (teritorinę jūrą).

5 straipsnis.         Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo1980 m. kovo 26 įsako Nr. IX-4507 redakcija TSR Sąjungos kompetencija vandens santykių reguliavimo srityje

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais TSR Sąjungos kompetencijai vandens santykių reguliavimo srityje priklauso:

1) disponuoti vieningu valstybiniu vandens fondu, kiek tai reikalinga TSR Sąjungos įgaliojimams įgyvendinti pagal TSRS Konstituciją;

2) nustatyti pagrindinius nuostatus, padedančius tvarkyti vandenų naudojimą, užtikrinti jų apsaugą nuo teršimo, šiukšlinimo ir išsekimo, užkertančius kelią žalingam vandenų poveikiui bei įgalinančius jį likviduoti;

3) nustatyti bendrasąjunginius vandens naudojimo, vandens kokybės normatyvus ir jos vertinimo metodus;

4) nustatyti bendras TSR Sąjungai valstybinės vandenų apskaitos, jų naudojimo, vandens naudojimo registravimo ir valstybinio vandens kadastro sistemas;

5) tvirtinti kompleksinio vandenų naudojimo ir apsaugos schemas, taip pat vandens ūkio balansus, turinčius bendrasąjunginę reikšmę;

6) planuoti bendrasąjungines vandenų naudojimo, apsaugos priemones, taip pat priemones, užkertančias kelią žalingam jų poveikiui ir įgalinančias jį likviduoti;

7) užtikrinti valstybinę vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolę ir nustatyti jos vykdymo tvarką;

8) nustatyti vandens objektus, kurių naudojimą reguliuoja TSR Sąjungos organai;

9) reguliuoti kitus sąjunginės reikšmės klausimus vandenų naudojimo ir apsaugos srityje sutinkamai su TSRS Konstitucija bei TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais.

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos kompetencija vandens santykių reguliavimo srityje

Lietuvos Respublikos kompetencijai vandens santykių reguliavimo srityje už TSR Sąjungos kompetencijos ribų priklauso: disponuoti vieningu valstybiniu vandens fondu respublikos teritorijoje; nustatyti tvarką, kaip naudotis vandenimis, saugoti juos nuo teršimo, šiukšlinimo ir išsekimo, užkirsti kelią žalingam vandenų poveikiui ir jį likviduoti; planuoti priemones, įgalinančias naudoti vandenis, juos apsaugoti, užkirsti kelią žalingam jų poveikiui ir jį likviduoti; tvirtinti kompleksinio vandenų naudojimo ir apsaugos schemas, vandens ūkio balansus; įgyvendinti valstybinę vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolę, taip pat reguliuoti vandens santykius kitais klausimais, jeigu jie nepriskirti TSR Sąjungos kompetencijai.

Antrasis skirsnis

VANDENŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS VALSTYBINIS VALDYMAS IR KONTROLĖ

7 straipsnis. Vandenų naudojimo ir apsaugos valdymo valstybiniai organai

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais vandenų naudojimo ir apsaugos valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo TSRS Ministrų Taryba, Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, taip pat tam specialiai įgalioti valstybiniai vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai betarpiškai arba per baseinų (teritorines) valdybas ir kiti valstybiniai organai pagal TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymus.

Specialiai įgalioti valstybiniai vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai Lietuvos Respublikoje yra Lietuvos Respublikos melioracijos ir vandens ūkio ministerija ir jos vietos organai.

8 straipsnis. Valstybinės vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolės uždaviniai

Valstybinės vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolės uždavinys yra užtikrinti, kad visos ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos, valstybinės, kooperatinės, visuomeninės įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai laikytųsi nustatytos vandenų naudojimo tvarkos, vykdytų pareigas, susijusias su vandenų apsauga, su tuo, kad būtų užkirstas kelias žalingam jų poveikiui ir kad būtų likviduotas toks poveikis, kad būtų laikomasi vandenų apskaitos vedimo taisyklių, taip pat kitų taisyklių, kurias nustato vandens įstatymai.

9 straipsnis. Valstybinės vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolės organai

Valstybinę vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolę vykdo Liaudies deputatų tarybos, jų vykdomieji ir tvarkomieji organai, taip pat tam specialiai įgalioti valstybiniai organai TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka.

Trečiasis skirsnis

(Pavadinimas pakeistas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo 1984 m. lapkričio 28 įsako Nr. X-4418).

VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ,  DARBO KOLEKTYVŲ IR PILIEČIŲ DALYVAVIMAS, ĮGYVENDINANT RACIONALAUS VANDENŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS PRIEMONES

10 straipsnis.       Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo1980 m. kovo 26 įsako Nr. IX-4507 ir 1984 m. lapkričio 28 d. įsako Nr. X-4418 redakcija

Priemonės, kurias įgyvendinti valstybiniams organams padeda organizacijos ir piliečiai

Profesinės sąjungos, jaunimo organizacijos, gamtos apsaugos draugijos, mokslo draugijos ir kitos visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvai, taip pat piliečiai padeda valstybiniams organams įgyvendinti racionalaus vandenų naudojimo ir apsaugos priemones.

Nurodytos organizacijos ir darbo kolektyvai dalyvauja, įgyvendinant priemones, susijusias su valstybinės vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolės vykdymu, su vandenų būklei įtakos darančių objektų statyba ir atidavimu naudoti, su tuo, kad visi vandenų naudotojai naudotųsi teisėmis ir atliktų savo pareigas, priemones, užkertančias kelią žalingam vandenų poveikiui bei padedančias jį likviduoti ir kitas priemones.

Valstybiniai organai, įgyvendindami racionalaus vandenų naudojimo ir apsaugos priemones, privalo visokeriopai atsižvelgti į visuomeninių organizacijų, darbo kolektyvų ir piliečių pasiūlymus.

11 straipsnis.       Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1984 m. lapkričio 28 įsako Nr. X-4418 redakcija

Visuomeninių organizacijų ir darbo kolektyvų dalyvavimas, įgyvendinant racionalaus vandenų naudojimo ir apsaugos priemones

Visuomeninės organizacijos ir darbo kolektyvai dalyvauja veikloje, kuria siekiama užtikrinti racionalų vandenų naudojimą ir apsaugą, sutinkamai su TSR Sąjungos bei Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat su visuomeninių organizacijų įstatais (nuostatais).

12 straipsnis.       Piliečių dalyvavimas, įgyvendinant racionalaus vandenų naudojimo ir apsaugos priemones

Valstybiniams organams įgyvendinti racionalaus vandenų naudojimo ir apsaugos priemones piliečiai padeda:

teikdami savo pasiūlymus gerinti vandenų naudojimą ir apsaugą įstaigoms, vykdančioms valstybinę vandenų naudojimo ir apsaugos kontrolę; pranešdami apie vandenų naudojimo ir apsaugos taisyklių pažeidimus;

betarpiškai dalyvaudami, gerinant vandenų naudojimą ir apsaugą, taip pat užkertant kelią žalingam vandenų poveikiui ir jį likviduojant.

Ketvirtasis skirsnis

VANDENŲ BŪKLEI ĮTAKOS DARANČIŲ ĮMONIŲ, ĮRENGINIŲ IR KITŲ OBJEKTŲ IŠDĖSTYMAS, PROJEKTAVIMAS, STATYBA IR ATIDAVIMAS NAUDOTI

13 straipsnis.       Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. kovo 26 įsako Nr. IX-4507 redakcija

Vandenų būklei įtakos darančių įmonių, įrenginių ir kitų objektų išdėstymo, projektavimo, statybos ir atidavimo naudoti sąlygos

Išdėstant, projektuojant, statant ir atiduodant naudoti naujas bei rekonstruotas įmones, įrenginius ir kitus objektus, taip pat diegiant naujus technologinius procesus, darančius įtakos vandenų būklei, turi būti užtikrinamas racionalus vandenų naudojimas, laikantis sveikatos apsaugos reikalavimų, ir kad pirmiausia būtų patenkinti gyventojų geriamojo vandens bei buitiniai poreikiai. Kartu numatomos priemonės, užtikrinančios iš vandens objektų imamo ir į juos grąžinamo vandens apskaitą, vandenų apsaugą nuo teršimo, šiukšlinimo ir išsekimo, užkertančios kelią žalingam vandenų poveikiui, apribojančios žemės užtvindymą iki minimaliai būtino ploto, užtikrinančios žemės apsaugą nuo druskėjimo, įmirkimo arba perdžiuvimo, taip pat palankių gamtos sąlygų ir landšaftų išsaugojimą.

Nurodytos priemonės taip pat turi numatyti sanitarines reikmes tenkinantį vandens debitą.

14 straipsnis.       Įmonių, įrenginių ir kitų objektų, darančių įtakos žuvininkystės vandens telkiniams, išdėstymo, projektavimo, statybos ir atidavimo naudoti sąlygos

Išdėstant, projektuojant, statant ir atiduodant naudoti naujas bei rekonstruotas įmones, įrenginius ir kitus objektus žuvininkystės vandens telkiniuose, be šio kodekso 13 straipsnyje numatytų reikalavimų, turi būti laiku įgyvendintos priemonės, užtikrinančios žuvų, kitų vandens gyvūnų bei augalų apsaugą ir jų atkūrimui reikalingas sąlygas.

15 straipsnis.       Vandenų būklei įtakos darančių įmonių, įrenginių ir kitų objektų statybos vietos nustatymas

Vandenų būklei įtakos darančių įmonių, įrenginių ir kitų objektų statybos vieta derinama su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organais, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais, valstybinės sanitarinės priežiūros, žuvų atsargų apsaugos ir kitais organais sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymais.

16 straipsnis.       Vandenų būklei įtakos darančių įmonių, įrenginių ir kitų objektų statybos projektų derinimas

Įmonių, įrenginių ir kitų objektų, nurodytų šio kodekso 13–15 straipsniuose, statybos projektai turi būti derinami su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos bei kitais organais TSR Sąjungos įstatymų nustatomais atvejais ir tvarka.

17 straipsnis.       Vandenų būklei įtakos darančių įmonių, įrenginių ir kitų objektų atidavimo naudoti uždraudimo sąlygos

Draudžiama atiduoti naudoti:

naujas ir rekonstruotas įmones, cechus, agregatus, komunalinius ir kitus objektus, neturinčius įtaisų, kurie užkirstų kelią vandenų teršimui bei šiukšlinimui arba žalingam jų poveikiui;

drėkinimo ir apvandeninimo sistemas, vandens talpyklas ir kanalus, kol nėra įgyvendintos projektuose numatytos priemonės, užkertančios kelią žemių užtvindymui, įmirkimui, pelkėjimui, druskėjimui ir dirvožemio erozijai;

sausinimo sistemas, kol nėra galutinai paruošti vandens imtuvai ir kiti įrenginiai, numatyti patvirtintuose projektuose;

vandens ėmimo įrenginius be žuvų apsaugos įtaisų, numatytų patvirtintuose projektuose;

hidrotechnikos įrenginius, kol nėra galutinai paruošti polaidžio vandens ir žuvų praleidimo įtaisai, numatyti patvirtintuose projektuose;

vandens gręžinius be vandens reguliavimo įtaisų ir atitinkamais atvejais be nustatytos sanitarinės apsaugos zonos.

Draudžiama pripildyti vandens talpyklas, kol nėra įgyvendintos projektuose numatytos jų dugno paruošimo priemonės.

Penktasis skirsnis

DARBŲ VYKDYMAS VANDENS OBJEKTUOSE IR PAKRANČIŲ RUOŽUOSE (ZONOSE)

18 straipsnis.       Darbų vykdymo vandens objektuose ir pakrančių ruožuose (zonose) tvarka

Statybos, dugno gilinimo ir sprogdinimo darbai, naudingųjų iškasenų ir vandens augalų gavyba, kabelių, vamzdynų ir kitų komunikacijų tiesimas, miško kirtimas, gręžimo, žemės ūkio ir kiti darantys įtakos vandenų būklei darbai vandens objektuose arba vandens telkinių pakrančių ruožuose (zonose) vykdomi, suderinus su vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organais, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais ir kitais organais, sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymais.

Neatidėliotinus eksploatacinius laivybos kelių gilinimo darbus, užtikrinančius laivybai reikalingas sąlygas, atlieka laivybą reguliuojantys organai, nepakenkdami kitų vandens naudotojų interesams ir pranešę apie tai vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organams.

19 straipsnis. Vandens telkinių pakrančių ruožai (zonos)

Prie vandens telkinių pakrančių ruožų (zonų) priskiriami vandens tiekimo šaltinių sanitarinės apsaugos zonos pirmasis ir antrasis ruožai, vidaus vandens kelių kranto ruožai, magistralinių ir tarpūkinių kanalų ruožai, taip pat įstatymuose numatyti kiti ruožai (zonos).

20 straipsnis. Vandenų būklei įtakos darančių darbų vykdymo sąlygos

Visi darbai, darantys įtakos vandenų būklei, vykdomi, laikantis nustatytų mokslinių techninių normų bei taisyklių ir būtinai atsižvelgiant į žemės ir miškų ūkio, žuvininkystės, jūrų bei upių transporto, pramonės ir komunalinio ūkio, sanitarinės ir gaisrinės priežiūros savitarpio interesus.

Kurortų sanitarinės apsaugos apygardose, rezervatų, draustinių, vandentiekių, vandenviečių vandens objektų apsaugos zonose, vandens telkinių sanitarinėse zonose draudžiami bet kokie darbai, išskyrus darbus, skirtus atitinkamų ūkinių įrenginių bei objektų normaliam funkcionavimui palaikyti.

Vandens būklei įtakos darantys darbai vykdomi, laikantis šio kodekso ir kitų įstatymų aktų, numatančių priemones ir sąlygas, kurios užtikrintų vandenų apsaugą nuo teršimo, šiukšlinimo ir išsekimo, nuo jų būklės blogėjimo, galinčio pakenkti žmonių sveikatai, sumažinti žuvų atsargas, pasunkinti vandens tiekimo sąlygas ir turėti kitų nepageidautinų pasekmių, kurių galėtų atsirasti, pakeitus fizines, chemines, biologines vandens savybes, taip pat numatančių priemones ir sąlygas, kurios apsaugotų vandenis nuo natūralaus apsivalymo pablogėjimo ir užkirstų kelią hidrologinio ir hidrogeologinio vandenų režimo pažeidimams.

ANTRASIS SKYRIUS

VANDENS NAUDOJIMAS

Šeštasis skirsnis

VANDENS NAUDOTOJAI IR VANDENS NAUDOJIMO OBJEKTAI

21 straipsnis. Vandens naudotojai

Vandens naudotojai gali būti valstybinės, kooperatinės ir visuomeninės įmonės, organizacijos, įstaigos ir TSRS piliečiai.

TSR Sąjungos įstatymuose numatytais atvejais vandens naudotojai gali būti ir kitos organizacijos bei asmenys.

22 straipsnis. Vandens naudojimo objektai

Naudotis suteikiami vandens objektai, išvardyti šio kodekso 4 straipsnyje.

23 straipsnis. Visiško arba dalinio vandens objektų naudojimo uždraudimo tvarka

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų vandens įstatymų pagrindais naudoti vandens objektus, turinčius ypatingą valstybinę reikšmę arba ypatingą mokslinę arba kultūrinę vertę, gali būti iš dalies arba visiškai uždrausta TSRS Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

Septintasis skirsnis

VANDENS NAUDOJIMO RŪŠYS

24 straipsnis. Vandens naudojimo rūšys

Vandens objektai suteikiami naudotis, laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų ir sąlygų, kad būtų patenkinti geriamojo vandens, buitiniai, gydomieji, kurortiniai, sveikatingumo kėlimo ir kiti gyventojų poreikiai. žemės ūkio, pramonės, energetikos, transporto, žuvininkystės ir kitos valstybinės bei visuomeninės reikmės. Vandens objektus naudoti nutekamajam vandeniui nuleisti gali būti leidžiama tiktai TSR Sąjungos įstatymuose, šio kodekso 88-90 straipsniuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais atvejais ir laikantis šiuose įstatymuose numatytų specialių reikalavimų bei sąlygų.

Vandens objektai gali būti suteikiami vienai ar kelioms reikmėms tenkinti.

25 straipsnis. Bendrasis ir specialusis vandens naudojimas

Vandens naudojimas yra bendras, – kai nenaudojami įrenginiai arba techniniai įtaisai, darantys įtakos vandenų būklei, ir specialusis, – kai tokie įrenginiai arba įtaisai naudojami.

Prie specialiojo vandens naudojimo atskirais atvejais taip pat gali būti priskiriamas vandens objektų naudojimas be įrenginių arba techniniu įtaisų, bet darąs įtakos vandenų būklei.

Specialiojo vandens naudojimo rūšių sąrašą nustato vandenų naudojimo reguliavimo ir apsaugos organai.

26 straipsnis. Grupinis ir atskirasis vandens naudojimas

Vandens objektai gali būti grupinio arba atskirojo naudojimo.

Atskirojo naudojimo yra tokie vandens objektai (dalis vandens objektų), kurie suteikti, remiantis valstybinių organų sprendimu (šio kodekso 29 straipsnis), naudotis įmonei, įstaigai, organizacijai.

Grupinio naudojimo yra tokie vandens objektai (dalis vandens objektų), kurie nėra suteikti atskirajam naudojimui.

27 straipsnis. Pirminis ir antrinis vandens naudojimas