Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

1998 m. balandžio 8 d. Nr. VIII-696

Vilnius

(Žin., 1994, Nr. 46-851, Nr. 89-1709, Nr. 96-1880; 1995, Nr. 17-386, Nr. 29-647; 1996, Nr. 60-1411, Nr. 67-1600, Nr. 92-2149, Nr. 100-2265; 1997, Nr. 63-1470)

1 straipsnis. 3 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

3 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

2 straipsnis. 5 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

5 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

3 straipsnis. 6 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

6 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

4 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Dalyvaujantys civilinėje bei administracinio teisės pažeidimo byloje asmenys, proceso dalyviai baudžiamojoje byloje, taip pat prokuroras savo procesinėms funkcijoms vykdyti, teismo posėdžio pirmininkui leidus, gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą proceso dalyviai privalo informuoti posėdžio pirmininką. Asmenys, darantys garso įrašą be teismo leidimo, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

5 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Apylinkės teisme yra apylinkės teismo pirmininkas, jo pavaduotojai, kiti teisėjai ir teismo raštinė. Teismo pirmininko pavaduotojai skiriami teisme, kuriame yra ne mažiau kaip 6 teisėjai. Apylinkės teismuose galima teisėjų specializacija, kurią nustato teismo pirmininkas.“

6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas ir papildymas

„Teisėjų skaičių apygardų ir Apeliacinio teismo civilinių ir baudžiamųjų bylų skyriuose nustato teisingumo ministras Teismų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Teismų departamentas) direktoriaus teikimu, išklausęs atitinkamo teismo pirmininko nuomonės. Išimtiniais atvejais teismo pirmininkas turi teisę savo iniciatyva konkrečios bylos nagrinėjimo laikui perkelti teisėją iš vieno to paties teismo skyriaus į kitą.“

7 straipsnis. 16 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

„Apygardos teismas:

1) yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai;

2) yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai;

3) yra apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams;

4) atlieka kitas su teisingumo vykdymu susijusias ir įstatymo priskirtas jo kompetencijai funkcijas.“

„Apygardos teismas analizuoja teismų praktiką susipažindamas su savo veiklos teritorijoje esančių apylinkės teismų darbu vietose bei kitais būdais.“

8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį, papildyti 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija

Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

Apeliacinis teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurias Lietuvos Respublikos įstatymai priskiria jo kompetencijai, bei atlieka kitas šio teismo kompetencijai įstatymo priskirtas su teisingumo vykdymu susijusias funkcijas.“

9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencija

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams. Šioje instancijoje Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksų nustatytais atvejais bylą nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus. Jis:

1) skelbia kolegijų ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos pasiūlytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. Į šiose nutartyse esančius įstatymų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;

2) analizuoja teismų praktiką įstatymų taikymo klausimais;

3) susipažindamas su apygardos teismų ir Apeliacinio teismo darbu vietose bei kitais būdais konsultuoja teisėjus bendraisiais įstatymų taikymo klausimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali konsultuoti ir apylinkių teismų teisėjus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį, kuriame periodiškai skelbia:

1) kolegijų ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos pasiūlytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. Į šiose nutartyse esančius įstatymų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;

2) teismų praktikos, nagrinėjant konkrečių kategorijų bylas, apibendrinimo apžvalgas, kurias aprobavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas.

Biuletenis finansuojamas iš valstybės biudžeto ir iš jį pardavus gautų lėšų. Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna nemokamai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklą reguliuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas, įstatymu patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti specialūs įstatymai.“

10 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„19 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato sudėtis

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sudaromas Senatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatą sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, taip pat po 7 Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus didesnį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbo stažą turinčius teisėjus. Kiti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai gali dalyvauti Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamojo balso teise. Senato posėdžiuose taip pat gali dalyvauti kitų teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas iš savo narių renka Senato sekretorių.“

11 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato kompetencija

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas:

1) analizuoja teismų praktiką nagrinėjant konkrečių kategorijų bylas ir aprobuoja teismų praktikos apibendrinimo apžvalgų skelbimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje;

2) svarsto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytas šio teismo skyrių pirmininkų kandidatūras;

3) teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo narių kandidatūras ir tvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo garbės teismo nuostatus;

4) nagrinėja skundus dėl teisėjų egzaminų komisijos išvadų ir teisėjų garbės teismų sprendimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai šiais klausimais yra galutiniai;

5) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavedimu sprendžia kitus organizacinius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos klausimus.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, apygardų teismų pirmininkai ir Apeliacinio teismo pirmininkas turi teisę siūlyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkui nagrinėti įstatymų taikymo teismų praktikoje klausimus, dalyvauti Senato posėdžiuose svarstant šiuos klausimus ir reikšti savo nuomonę.“

12 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato darbotvarkė pranešama, dokumentų projektai išsiunčiami Senato nariams, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, teisingumo ministrui, generaliniam prokurorui, apygardų teismų pirmininkams ir Apeliacinio teismo pirmininkui bei, jeigu reikia, ir kitiems asmenims ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki posėdžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių. Senato nutarimai priimami atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus pasirašo Senato pirmininkas ir sekretorius.“

13 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjai

Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 25 metų, pagal šio įstatymo 223 straipsnį nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, taip pat atitinkantis šio įstatymo 221 straipsnio reikalavimus ir išlaikęs teisėjo egzaminus.

Reikalavimai, keliami kandidatams į apylinkės teismo teisėjus, nėra taikomi teisės krypties socialinių mokslų daktarams bei habilituotiems daktarams, asmenims, turintiems 1 metų teisėjo darbo stažą ar 3 metų darbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjų, teismo pirmininkų ar skyriaus pirmininko patarėjų, prokurorų, prokuroro pavaduotojų, advokatų, notarų ar Seimo kontrolierių darbo stažą, ar ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą pagal Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą, bei asmenims, skiriamiems hipotekos teisėjais. Išvardyti asmenys gali būti skiriami apylinkės teismo teisėjais, jeigu jie yra ne jaunesni kaip 25 metų, nepriekaištingos reputacijos, turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, bei išlaikę teisėjo egzaminus.

Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą.

Apylinkės teismo teisėjas nagrinėja visas apylinkės teismui priskirtas bylas. Pirmuosius darbo metus apylinkės teismo teisėjas negali nagrinėti:

1) skundų dėl valstybės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, varžančių kitų asmenų teises;

2) skundų dėl notarų ir atliekančių notarinius veiksmus institucijų ar pareigūnų veiksmų;

3) civilinių bylų, kurių ieškinio kaina didesnė kaip 40 000 Lt;

4) baudžiamųjų bylų dėl sunkių nusikaltimų.

Asmenys, turintys teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju praėjo ne daugiau kaip 5 metai, apylinkės teismų teisėjais gali būti skiriami iš karto.“

14 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„221 straipsnis. Kandidatai į apylinkės teismo teisėjus

Kandidatas į apylinkės teismo teisėjus (toliau – kandidatas) – asmuo, kuris rengiasi dirbti apylinkės teismo teisėjo darbą ir atitinka šio straipsnio reikalavimus.

Teismų departamento direktorius su kandidatu į apylinkės teismo teisėjus sudaro kandidato į apylinkės teismo teisėjus sutartį. Sutarties tipinę formą bei kiekvienais metais priimamų kandidatų į apylinkės teismo teisėjus skaičių nustato teisingumo ministras Teismų departamento direktoriaus teikimu.

Kandidatų į apylinkės teismo teisėjus priėmimo, mokymo, praktikos atlikimo ir teisėjo egzaminų laikymo tvarką nustato teisingumo ministras.

Kandidato praktika vienerius metus atliekama apylinkės bei apygardos teismuose pas Teismų departamento direktoriaus paskirtą teisėją – kandidato praktikos vadovą.

Kandidatai turi teisę, o jeigu paveda teisėjas, privalo stebėti teismo posėdžius, taip pat teismo posėdžio salėje užimti vietą šalia posėdžio pirmininko. Kandidatai praktikos vadovo pavedimu atlieka kitus neprocesinius veiksmus, kurie padeda tinkamai pasirengti teisėjo darbui (teismo nutarčių bei sprendimų projektų rašymas ir pan.).

Kandidatu gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 24 metų nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, ir laimėjęs viešą konkursą tapti kandidatu. Pirmenybė tapti kandidatu teikiama asmenims, ne mažiau kaip 3 metus dirbusiems teismų (teisėjų) konsultantais, padėjėjais, teismo antstoliais, prokuroro padėjėjais ar turintiems ne mažesnį kaip 3 metų teisinio darbo stažą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą. Šie asmenys teisingumo ministro nustatyta tvarka atlieka 5 mėnesių kandidato praktiką.

Kandidatas, pateikęs Teismų departamentui praktikos vadovo teigiamą išvadą dėl praktikos atlikimo, turi teisę teisingumo ministro nustatyta tvarka laikyti teisėjo egzaminus.

Kandidato praktikos vadovas turi teisę Teismų departamento direktoriui siūlyti nutraukti sutartį su kandidatu, jei šis nesilaiko darbo drausmės, sutarties sąlygų arba jei paaiškėja, kad jis dėl savo profesinių, asmeninių savybių nesugebės įgyti teisėjo pareigoms atlikti reikiamos kvalifikacijos, arba jei jo elgesys nesuderinamas su teisėjo vardui keliamais reikalavimais. Išklausęs kandidato į teisėjus paaiškinimo, sutarties nutraukimo klausimą sprendžia Teismų departamento direktorius. Teismų departamento direktoriaus nutarimas nutraukti su kandidatu sutartį per 10 dienų gali būti skundžiamas teisingumo ministrui.“

15 straipsnis. Įstatymo papildymas 222 ir 223 straipsniais

Papildyti Įstatymą 222 ir 223 straipsniais:

„222 straipsnis. Kandidato stipendija ir kitos veiklos apribojimai

Kandidatui praktikos metu mokama 60 procentų apylinkės teismo teisėjo algos dydžio stipendija. Kandidato praktikos vadovui atitinkamai yra mažinamas darbo krūvis teisme.

Jeigu kandidato į apylinkės teismo teisėjus sutartis nutraukiama dėl kandidato kaltės, kandidatas privalo Teismų departamentui grąžinti visas šio departamento jam sumokėtas sumas (jeigu sutartyje nenustatyta kitaip).

Kandidatui taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir teisėjui.

223 straipsnis. Teisėjo nepriekaištinga reputacija

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas;

2) buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas;

3) buvo atleistas iš teisėjų garbės teismo sprendimo pagrindu;

4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

5) jo elgesys ar veikla nėra suderinama su teisėjų profesinės etikos taisyklių reikalavimais.“

16 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Apygardos teismo ir Apeliacinio teismo teisėjai

Apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apylinkės teisėjo darbo stažą. Prokurorai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų prokuroro ar tardytojo darbo stažą, advokatai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų advokato darbo stažą, gali būti skiriami apygardos teismo teisėjais, jeigu jie yra nepriekaištingos reputacijos, teisingumo ministro nustatyta tvarka atliko 5 mėnesių praktiką teismuose ir išlaikė teisėjų egzaminą.

Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apygardos teismo teisėjo darbo stažą.

Apygardos ar Apeliacinio teismo teisėjo kandidatūrai išrinkti Teisingumo ministerija skelbia viešą konkursą. Konkursas vyksta teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Teisės krypties socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų bendrąjį teisinio pedagoginio ir (ar) mokslinio darbo stažą, buvę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (taip pat ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. veikusio Aukščiausiojo Teismo) teisėjai, atleisti iš pareigų savo noru, išrinkti į kitas pareigas arba jų sutikimu perkelti į kitą darbą, apylinkių, apygardų teismų ir Apeliacinio teismo teisėjais gali būti skiriami iš karto.“

17 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas:

1) apygardos ar Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apygardos teismo ar Apeliacinio teismo teisėjo darbo stažą;

2) buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (taip pat ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. veikusio Aukščiausiojo Teismo) teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą;

3) teisės krypties socialinių mokslų habilituotas daktaras arba daktaras, turintis ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą;

4) Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prokuroras, turintis ne mažesnį kaip 10 metų prokuroro darbo stažą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, jam pageidaujant, gali būti skiriamas bet kurios grandies teismo teisėju.“

18 straipsnis. 241 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 241 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„241 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo teisė būti šio įstatymo numatytu teisėju

Konstitucinio Teismo teisėjas, pasibaigus jo įgaliojimų laikui, jam pageidaujant, gali būti iš karto paskirtas apylinkės, apygardos teismų, Apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.“

19 straipsnis. 25 straipsnio papildymas 2 dalimi

Papildyti 25 straipsnį 2 dalimi:

„Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme, kuriame teisėju dirba jo sutuoktinis (buvęs sutuoktinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), pusbroliai, pusseserės. Jeigu teisėjas yra byloje dalyvaujantis asmuo arba bylos dalyvis, o byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo artimi giminaičiai dirba teisėju (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir Lietuvos apeliacinį teismą), aukštesniosios instancijos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios grandies teismui.“

20 straipsnis. Įstatymo papildymas 251 straipsniu

Papildyti Įstatymą 251 straipsniu:

„251 straipsnis. Teisėjų profesinis tobulinimasis

Teisingumo ministerija kartu su Teismų departamentu organizuoja ir koordinuoja teisėjų nuoseklų mokymą. Į teisėjo profesinės kvalifikacijos kėlimo intensyvumą atsižvelgiama sprendžiant teisėjo paaukštinimo klausimą.

Teisėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo formos yra privalomosios ir fakultatyvinės. Privalomąsias formas, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams, nustato teisingumo ministras įsakymu.

Teisinis pedagoginis ar kūrybinis darbas, taip pat įgytas teisės krypties socialinių mokslų mokslinis laipsnis laikomas intensyviu teisėjo profesinės kvalifikacijos kėlimu.“

21 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. Teisėjų egzaminų komisija