← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos policijos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1994-10-12

@D1=19900311;D2=19940718;D3=19941024

@D1=19900311;D2=19940718;D3=19941024.

Pastaba: 49

straipsnis įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

Redaguota:1994 10

24.

g

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 05 21

įstatymas

Nr.1-1338,

Žin.,1991,

Nr.16-410;

Dėl Lietuvos

Respublikos policijos

įstatymo 47

straipsnio   dalinio pakeitimo.

2.Lietuvos

Respublikos 1994 06 28

įstatymas

Nr.1-514,

Žin., 1994,

Nr.53-994;

Dėl Lietuvos

Respublikos policijos įstatymo Lietuvos

Respublikos

laikinojo krašto apsaugos prievolės

įstatymo ir

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos

tarnybos

įstatymo pakeitimo ir papildymo

3.Lietuvos

Respublikos 1994 10 12

įstatymas Nr.

1-601,

Žin.,1994,

Nr.82-1547;

Dėl Lietuvos

Respublikos policijos

įstatymo 12, 15

ir 49 straipsnių pakeitimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS

P O L I C I J O S

Į S T A T Y M A S

I

SKIRSNIS. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Policijos uždaviniai

Lietuvos

Respublikos  policija yra teisėtvarką užtikrinantis

vykdomasis

valstybinės  valdžios organas,  veikiantis Respublikos

vidaus reikalų

sistemoje.

Pagrindiniai

policijos   uždaviniai  yra   nusikaltimų  bei

kitokių teisės

pažeidimų prevencija, nusikaltimų atskleidimas ir

tyrimas, viešosios

tvarkos, visuomeninės  rimties  bei  saugumo,

piliečių   teisių,

laisvių  ir  turto  apsauga, valstybės sienų

apsauga,   taip

pat  pagal kompetenciją  aplinkos  apsauga.  Be

to,   policija   vykdo

eismo   saugumo   priežiūrą,      teikia

neatidėliotiną  ir

kitokią  socialinę pagalbą gyventojams.

Policija

gina   visus  Lietuvos  Respublikos  piliečius  ir

organizacijas,

taip    pat   asmenis,    esančius   Respublikos

teritorijoje   ir

priklausančius   Respublikos   jurisdikcijai,

nepriklausomai nuo

jų pilietybės, tautybės, kilmės, socialinės ir

turtinės padėties,

visuomeninių, politinių  pažiūrų, tikybos  ir

kitų aplinkybių.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 06 28

įstatymas

Nr.1-514,

Žin., 1994,

Nr.53-994;

2 straipsnis.

Policijos veiklos principai

Policijos

veikla   grindžiama   demokratijos,   humanizmo,

teisėtumo,

socialinio   teisingumo,   viešumo   ir   profesinės

paslapties,  taip

pat  vienvaldiškumo  ir  kolegialumo  derinimo

principais.

Policijoje

draudžiama   politinių  partijų   ir   politinių

judėjimų veikla.

3 straipsnis.

Policijos veiklos teisiniai pagrindai

Policija

vadovaujasi   Lietuvos   Respublikos   Laikinuoju

Pagrindiniu

Įstatymu   (Konstitucija),  šiuo   įstatymu,  kitais

Lietuvos Respublikos

įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimais ir

potvarkiais, Lietuvos  Respublikos vidaus  reikalų

ministerijos

norminiais  aktais,  o  savivaldybių  policija  savo

veikloje  -   ir

savivaldybių   valdžios  bei   valdymo   organų

sprendimais,

neprieštaraujančiais    Lietuvos      Respublikos

įstatymams.

4 straipsnis.

Policijos veiklos viešumas

Policija

apie   savo  veiklą   informuoja  valstybinius  ir

savivaldybių

valdžios  bei valdymo  organus, masinės informacijos

priemones bei

gyventojus.

Gavusi

piliečio  pareiškimą, policija  privalo pateikti savo

informacinėse

sistemose  turimas neslapto pobūdžio žinias apie šį

pilietį  Respublikos

vidaus  reikalų   ministro  nustatyta   ir

Vyriausybės

patvirtinta  tvarka.  Piliečiams  teikti  informaciją

apie kitus asmenis

yra draudžiama.

Policija negali

skelbti žinių, kurios yra valstybinė, krašto

apsaugos, komercinė

ar tarnybinė paslaptis. Taip pat neskelbiama

tarnybinės veiklos

metu gauta  informacija, kuri  gali  pakenkti

piliečių garbei,

orumui bei  saugumui, policijos pareigūno ar jo

šeimos  narių

saugumui,  organizacijų   teisėtiems  interesams,

sutrukdyti

nusikaltimų  išaiškinimą arba  sąlygoti  jų  padarymą,

jeigu pareigos

vykdymas ar  teisingumas tiesiogiai  nereikalauja

kitko.

5 straipsnis.

Policijos pareigūnas ir jo teisinis statusas

Policijos

pareigūnas   yra   valstybės   tarnautojas,  kurio

garbę, orumą,

gyvybę   bei sveikatą,   teises  ir  laisves  gina

Lietuvos Respublikos

įstatymai.

Policijos

pareigūnas  yra  Lietuvos  Respublikos  pilietis,

tarnaujantis

policijoje,   užimantis  tam   tikras  pareigas  ir

vykdantis policijos

funkcijas. Jis visur ir visada turi valdžios

atstovo teisinį

statusą bei pareiginį laipsnį.

Policijos

pareigūnai   yra   policininkai   ir   policijos

valdininkai.

Policijos

pareigūnai  yra ir  Lietuvos policijos  akademijos

klausytojai, taip

pat policijos  rezerve  esantys  asmenys,  kai

jiems  pavesta

vykdyti  viešosios  tvarkos  palaikymo  pareigas.

Lietuvos policijos

akademijos  klausytojai  policijos  pareigūno

statusą įgyja ir

atlikdami praktiką bei stažuodamiesi policijoje.

Policijos

pareigūno    reikalavimai   privalomi    visiems

piliečiams,

valstybinėms,   privačioms  ir   kitokioms  įmonėms,

įstaigoms,

organizacijoms bei pareigūnams.

Policijos

pareigūnai  turi teisę  saugoti,  nešioti  ir  šio

įstatymo

nustatyta   tvarka  panaudoti   šaunamąjį  ginklą   bei

specialiąsias

policijos priemones.

Jeigu

atsisakoma  vykdyti policijos  pareigūno reikalavimus,

pareigūnas turi

teisę panaudoti prievartą, tačiau tik tiek, kiek

to reikia

tarnybinei pareigai  įvykdyti, ir tik po to, kai visos

įmanomos įtikinimo

ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos.

Policininkui

stažuotojui šaunamasis ginklas neišduodamas.

6 straipsnis.

Policijos pareigūnų veiklos

teisinės garantijos

Policijos

pareigūnas,   atlikdamas   tarnybines   pareigas,

vadovaujasi tik

įstatymais.

Policijos

pareigūnai  privalo  vykdyti  aukštesniojo  pagal

pareiginį laipsnį

policijos pareigūno įsakymą.

Jeigu

policijos  pareigūnas gauna įstatymams prieštaraujantį

įsakymą  ar

nurodymą,  jis  turi  vadovautis  įstatymu,  o  apie

neteisėtą įsakymą ar

nurodymą pranešti Policijos departamentui ir

prokurorui.

7 straipsnis.

Parama policijos pareigūnams,

vykdantiems pavestas pareigas

Valstybiniai,

vietinių  savivaldybių organai  bei pareigūnai

savo pareigas

atliekančiai  policijai  privalo  teikti  reikiamą

organizacinę ir

techninę pagalbą.

Policija savo

veikloje remiasi  savanoriškai susikūrusių ir

veikiančių

teisėsaugos   ir   visuomeninės   rimties   palaikymo

organizacijų bei  piliečių

pagalba.  Šios organizacijos turi būti

užregistruotos

įstatymų   ir  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatyta tvarka.

8 straipsnis.

Profesinių interesų įgyvendinimas

Policijos

pareigūnai   gali  steigti   draugijas,   klubus,

profesines sąjungas

ir  kitus  susivienijimus,  tenkinančius  jų

profesinius,

kultūrinius  ir  socialinius  poreikius.  Jų  veiklą

reglamentuoja

įstatymo  numatyta tvarka  priimti ir užregistruoti

įstatai (nuostatai).

Policijos

pareigūnams draudžiama streikuoti.

9 straipsnis.

Policijos profesiniai ryšiai

Lietuvos

Respublikos  policija palaiko profesinius ryšius su

atitinkamomis

kitų   šalių  institucijomis   ir   tarptautinėmis

policijos

organizacijomis.

10 straipsnis.

Policijos veiklos priežiūra ir kontrolė

Policijos

veiklos  teisėtumą prižiūri  Lietuvos  Respublikos

prokuratūra.

Neviršydamos įstatymų suteiktų įgaliojimų, policijos

veiklą

kontroliuoja   atitinkamos     Lietuvos     Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos  institucijos, Vyriausybė, Vidaus reikalų

ministerija,

savivaldybių Tarybos ir jų valdymo organai.

11 straipsnis.

Policijos veiksmų apskundimas

Piliečiai turi

teisę  įstatymo  nustatyta  tvarka  apskųsti

policijos pareigūnų

ir organų veiksmus.

Piliečių

skundus  dėl policijos  pareigūnų veiksmų nagrinėja

ir  sprendžia

policijos  įstaigos,   kurioje  dirba   policijos

pareigūnas,

vadovas.   Nesutikus  su  šio  pareigūno  ar  vadovo

sprendimu, galima

kreiptis į  aukštesniąją policijos  įstaigą ar

kompetentingą

kontroliuoti policijos veiklą organą arba teismą.

II SKIRSNIS.

POLICIJOS

ORGANIZACIJA. POLICIJOS FUNKCIJOS

12 straipsnis.

Policijos organizacija ir struktūra

Vieningą

Lietuvos   Respublikos  policijos  sistemą  sudaro

Lietuvos

Respublikos   vidaus  reikalų   ministerijos  Policijos

departamento

vadovaujamos respublikinės ir savivaldybių policijos

tarnybos  bei

struktūriniai  padaliniai  ir  Pasienio  policijos

departamento

prie   Vidaus   reikalų ministerijos padaliniai.

Policijos

departamentui  vadovauja generalinis  komisaras  -

vidaus reikalų

ministerijos sekretorius.  Jį  skiria  ir

atleidžia

Vyriausybė vidaus

reikalų ministro teikimu.

Pasienio policijos

departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos

vadovauja

vyriausiasis   pasienio     policijos   komisaras, kurį

skiria   ir

atleidžia  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė  vidaus

reikalų ministro

teikimu.

Miesto

(rajono)  policijos komisariatas

yra Vidaus reikalų

ministerijos  padalinys,   kuriame   veikia

respublikinės ir

savivaldybių policijos  bei pasienio  policijos

tarnybos.

Miesto

(rajono)  policijos  komisarą  pareigoms  Policijos

departamento

generalinio  komisaro teikimu  skiria  ir  atleidžia

vidaus reikalų

ministras.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 06 28

įstatymas

Nr.1-514,

Žin., 1994,

Nr.53-994;

2.Lietuvos

Respublikos 1994 10 12

įstatymas

Nr. 1-601,

Žin.,1994,

Nr.82-1547;

13 straipsnis.

Respublikinė policija

Respublikinėje   policijoje    yra   kriminalinė   policija,

transporto

policija,   kelių  policija   ir  viešoji   policija.

Respublikinės

policijos    vadovus    policijos    departamento

generalinio

komisaro  teikimu skiria  Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministras.

Kai kurioms  savo funkcijoms  ir  uždaviniams

kriminalinėje,

transporto,  kelių ar viešojoje policijoje vykdyti

sudaromos tarnybos

ar kitokie struktūriniai policijos padaliniai.

Vidaus

reikalų   ministro  įsakymu  prie  vietos  policijos

komisariatų gali

veikti ir  kitos vidaus  reikalų  tarnybos  bei

pasienio policijos.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 06 28

įstatymas

Nr.1-514,

Žin., 1994,

Nr.53-994;

14 straipsnis.

Respublikinės policijos uždaviniai

Kriminalinė

policija  savo operatyvine  ir profesine  veikla

užkerta kelią

nusikaltimams, veda  jų apskaitą,  atskleidžia  ir

tiria padarytus

nusikaltimus, išaiškina juos padariusius asmenis,

atlieka  kvotą

jos  kompetencijai   priskirtose  bylose,  vykdo

prokurorų,

tardytojų,  teisėjų ir teismo pavedimus, susijusius su

nusikaltimų tyrimu

ir nusikaltėlių paieška.

Viešoji

policija  užtikrina viešąją  tvarką respublikiniuose

renginiuose, teikia

reikiamą  pagalbą  prokuratūrai  ir  tardymo

organams tiriant

nusikaltimus,  o  teismams  nagrinėjant  bylas,

vykdant teismo

nuosprendžius bei  sprendimus; užtikrina  viešąją

tvarką  ir   rimtį

įstatymų   nustatytais  atvejais,   valstybės

(kontrolės,

valstybinių  inspekcijų ir  kitų valstybės organų bei

įstaigų)

pareigūnams    vykdant   pagal     įstatymą    pavestas

pareigas;

Vyriausybės  pavedimu  saugo  valstybines  įstaigas  ir

kitus svarbius

objektus.

Viešojoje

policijoje   Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės

nutarimu  gali

būti  sudaromi  speicalios  paskirties  policijos

daliniai, tiesiogiai

pavaldūs policijos departamento generaliniam

komisarui.

Transporto

policija   vykdo   kriminalinės   ir   viešosios

policijos

funkcijas  geležinkelio,  oro  ir  vandens  transporto

linijose bei šioms

žinyboms priklausančiose teritorijose.

Kelių

policija   vykdo  automobilių   ir  kitų   transporto

priemonių eismo

saugumo priežiūrą,  tiria kelių  eismo taisyklių

pažeidimus  ir

autoįvykius,  atlieka  kvotą  transporto  įvykių

bylose, skiria

administracines nuobaudas  ar  kitokias  poveikio

priemones už eismo

taisyklių pažeidimus.

15 straipsnis.

Savivaldybių policija

Savivaldybių

policiją    sudaro   padaliniai,    vykdantys

teisėtvarkos

pažeidimų  prevenciją,  atliekantys  kvotą  įstatymo

nustatyta  tvarka,

saugantys  viešąją  tvarką  ir  užtikrinantys

visuomeninę  rimtį

bei  piliečių  teisių  ir  teisėtų  interesų

apsaugą. Šias

funkcijas  vykdo  teritoriniu  principu  sudaromos

savivaldybių

policijos nuovados.

Savivaldybių

policijai vadovauja Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos

Policijos departametnas.

Miesto

(rajono)  teritorijoje esančioms  policijos nuovadoms

vadovauja

savivaldybių  policijos  komisaras,  kuris  yra  miesto

(rajono)

policijos    komisaro    pavaduotojas.

Savivaldybės

policijos  komisarą  bendru  miesto  (rajono)

policijos komisaro

ir savivaldybės valdybos (jei ji sudaryta) bei

mero  teikimu

skiria  ir   atleidžia   Policijos   departamento

generalinis komisaras.

Savivaldybių

policijos   nuovados  komisarą   savivaldybės

policijos komisaro

teikimu skiria  ir atleidžia  miesto (rajono)

policijos komisaras.

Nuovados

komisarui  suteikiami  kvotos  organo  vadovo  bei

pareigūno,

kompetentingo   nagrinėti   administracinės   teisės

pažeidimų  bylas,

įgaliojimai.

Kitus

savivaldybių    policijos  pareigūnus   skiria  miesto

(rajono)

policijos   komisaras savivaldybių policijos komisaro

teikimu.

Nuovadų

sudarymas  ir aptarnaujamos  teritorijos nustatymas

yra valstybės

deleguotoji savivaldybės funkcija.

Vidaus

reikalų   ministerija   kartu   su   savivaldybėmis

organizuoja

savivaldybės policijos darbuotojų atranką, jų mokymą,

aprūpina vienodomis

uniformomis su  savivaldybės  skiriamaisiais

ženklais, policijos

įranga ir ginkluote.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 10 12

įstatymas Nr.

1-601,

Žin.,1994,

Nr.82-1547;

16 straipsnis.

Savivaldybių policijos uždaviniai

Savivaldybių

policija  savo teritorijoje  vykdo teisėtvarkos

pažeidimų

prevenciją,  saugo viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį,

užtikrina piliečių

teisių ir  teisėtų interesų apsaugą, taip pat

pagal savo

kompetenciją -  ir aplinkos  apsaugą;  atlieka  kvotą

įstatymo nustatyta

tvarka jų kompetencijai skirtose bylose; vykdo

atitinkamos

savivaldybės  teritorijoje esančių  teismų pavedimus;

padeda  kelių

policijai  savo   teritorijoje  užtikrinti  eismo

saugumą.

16-1

straipsnis. Pasienio policija

Pasienio

policiją sudaro padaliniai, užtikrinantys valstybės

sienų režimą  ir

atliekantys  teisėtvarkos pažeidimų  prevenciją,

valstybės sienų

sargybą ir priežiūrą bei pagal savo kompetenciją

reguliuojantys

pasienio   incidentus,  atliekantys   operatyvinę

paiešką bei  kvotą

įstatymų  nustatyta tvarka dėl valstybės sienų

režimo pažeidimų,

užtikrinantys visuomenės  rimtį  bei  piliečių

teisių ir  teisėtų

interesų  apsaugą.  Šias  funkcijas  pasienio

policija  atlieka

pasienio  ruože  ir  kitose  vietose,  kuriose

galioja pasienio

režimas.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 06 28

įstatymas

Nr.1-514,

Žin., 1994,

Nr.53-994;

16-2

straipsnis. Pasienio policijos uždaviniai

Pasienio

policija  užtikrina  valstybės  sienų  apsaugą  ir

neliečiamumą,

Lietuvos  Respublikos valstybės sienos įstatymo bei

kitų įstatymų

vykdymą, padeda  įgyvendinti valstybės  migracijos

politiką, užtikrina

Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių

perėjimo  per

valstybės  sieną   tvarką,  atlieka   kvotą   bei

operatyvinę

paiešką  dėl  sienų  režimo  pažeidimų,  pagal  savo

kompetenciją

reguliuoja  pasienio  incidentus,  saugo  visuomenės

rimtį ir piliečių

teises bei teisėtus interesus pasienio ruože ir

kitose vietose,

kuriose galioja pasienio režimas, bendradarbiauja

su kitais valstybės

sienų apsaugos subjektais.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 06 28

įstatymas

Nr.1-514,

Žin., 1994,

Nr.53-994;

17 straipsnis.

Policijos funkcijos

Policija,

saugodama  ir  gindama  nuo  visuomenei  pavojingų

kėsinimųsi piliečių

gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, jų teises,

laisves,  teisėtus

interesus  bei   turtą  ir  vykdydama  kitus

nustatytus

uždavinius,  atlieka šio  įstatymo 18-24 straipsniuose

nurodytas funkcijas.

Neleistina

pavesti  policijai vykdyti įstatymuose nenumatytų

funkcijų.

18 straipsnis.

Nusikaltimų ir kitų teisės

pažeidimų prevencija

Policija:

1) rengia ir

įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus

ir teisės

pažeidimus;

2)

atskleidžia   padarytų  nusikaltimų  ir  administracinių

teisės  pažeidimų

priežastis  bei  sąlygas  ir  imasi  įstatymo

numatytų priemonių

joms pašalinti;

3)  sudaro

ir  tvarko  profilaktines,  kriminalistines  ir

operatyvines

įskaitas;

4)  pagal

sutartis  saugo   piliečių,   įstaigų,   įmonių,

organizacijų turtą;

5) taiko

administracines ir kitokias prevencijos priemones.

19 straipsnis.

Nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas

Policija:

1) registruoja

ir tikrina  pareiškimus ir  pranešimus  apie

rengiamus ar

padarytus nusikaltimus;

2) vykdo

pasislėpusių įtariamųjų,  kaltinamųjų, teisiamųjų,

nuteistųjų ir  be

žinios  dingusiųjų  asmenų  paiešką,  taip  pat

atlieka  šio

įstatymo  20  straipsnyje  nurodytus  operatyvinius

veiksmus;

3) įstatymų nustatyta

tvarka atlieka kvotą;

4) baudžiamojo

proceso įstatymo  numatytais atvejais  vykdo

tardytojo,

prokuroro,  teisėjo ir teismo pavedimus baudžiamosiose

bylose.

20 straipsnis.

Policijos operatyvinė veikla

Policijos

operatyvinė   veikla  -   tai  neviešo   pobūdžio

nusikaltimų

prevencijos  ir išaiškinimo veiksmai, kurie naudojami

rinkti informacijai

apie rengiamus  ir  padarytus  nusikaltimus.

Atliekant tuos

veiksmus, dokumentuojama gaunama medžiaga, vykdoma

nusikaltimus

padariusiųjų,  taip pat  be žinios dingusiųjų asmenų

paieška, išaiškinami

neteisėtų pajamų įgijimo šaltiniai ir būdai.

Vykdydama

operatyvinę veiklą, policija nustatyta tvarka gali

naudotis

specialiąja   technika,  savanoriška  vieša  ar  slapta

piliečių pagalba,  taip

pat  žvalgybinės apklausos,  operatyvinio

patikrinimo   bei

apžiūros,   sekimo,   žvalgybos   ir   kitais

specialiosios

kontrolės metodais.

Operatyvinės

veiklos priemones, metodus, būdus ir jų taikymo

tvarką

reglamentuoja   specialūs  Lietuvos   Respublikos  vidaus

reikalų

ministerijos  ir Prokuratūros  parengti  bei  Vyriausybės

patvirtinti

norminiai aktai.

Operatyvinės

veiklos priemonių ir būdų panaudojimą kiekvienu

konkrečiu atveju

sankcionuoja prokuroras, jeigu tai numatyta šio

įstatymo 20

straipsnio 3 dalyje apibrėžtuose norminiuose aktuose.

Faktiniai duomenys,

gauti panaudojus šiuos metodus ir užfiksuoti

techninėmis

priemonėmis,  baudžiamojo proceso  įstatymo nustatyta

tvarka gali būti

įrodymais baudžiamojoje byloje.

Policijos

operatyvinė   veikla   vykdoma   tik   kovos   su

kriminaliniais

nusikaltimais  bei jų  prevencijos tikslais ir yra

operatyvinių

policijos tarnybų išimtinė teisė.

21 straipsnis.

Viešiosios tvarkos, visuomeninės rimties ir

saugumo, piliečių teisių ir laisvių apsauga

Policija:

1) patruliuoja

viešose vietose;

2) saugo

viešąją tvarką masinių renginių metu;

3) vykdo

įstatymus dėl  kovos su  nusikaltimais, girtavimu,

narkotikų

vartojimu,   prostitucija,  kitais  antivisuomeniniais

reiškiniais;

4) prižiūri,

kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos įgyjant,

laikant, saugant,

perduodant  šaunamuosius  ginklus,  šaudmenis,

sprogstamąsias

medžiagas,  narkotines priemones  ir kitus leidimų

sistemos

reglamentuojamus daiktus bei medžiagas;

5)  surašo

administracinių  teisės  pažeidimų  protokolus,

nagrinėja  tokių

pažeidimų  bylas,  teisės  pažeidėjams  skiria

administracines

nuobaudas   bei  taiko   kitas   administracines

prievartos

priemones;

6)  įstatymo   numatytais

atvejais   saugo  ir   konvojuoja

sulaikytuosius

asmenis,  vykdo  teismų  ir  tardytojų  nutarimus

baudžiamosiose

bylose;

7) užtikrina

viešąją tvarką,  teismo vykdytojams, valstybės

kontrolieriams,

medicinos  personalui ir  kitiems pareigūnams  ar

tarnautojams vykdant

įstatymo nustatyta tvarka pavestas pareigas.

21-1

straipsnis. Valstybės sienų apsauga

Pasienio

policija:

1) užtikrina

Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą ir

neliečiamumą,

pasienio  ruožo  režimą,  saugo  valstybės  sienas

sausumoje ir

jūroje, organizuoja  ir įgyvendina  operatyvines ir

kitas priemones,

užkerta kelią  valstybės sienų  pažeidimams  ir

sulaiko

pažeidėjus   bei  patraukia   juos  įstatymų   numatyton

atsakomybėn;

2)  padeda   įgyvendinti

valstybės   migracijos   politiką,

užtikrina Lietuvos

Respublikos piliečių bei užsieniečių perėjimo

per valstybės sieną

tvarką;

3)  pagal

savo  kompetenciją   atlieka  kvotą,   nagrinėja

administracinių

teisės  pažeidimų bylas ir skiria administracines

nuobaudas;

4) pagal savo

kompetenciją sprendžia pasienio incidentus;

5) vidaus

reikalų ministro  įsakymu atlieka kitas Policijos

įstatymo numatytas

funkcijas.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 06 28

įstatymas Nr.1-514,

Žin., 1994,

Nr.53-994;

22 straipsnis.

Eismo priežiūra

Policija:

1) reguliuoja

transporto ir  pėsčiųjų eismą, prižiūri kelių

eismo tvarką ir

saugumą;

2)

kontroliuoja,  ar gatvių ir kelių projektavimas, tiesimas

bei remontavimas,

jų būklė, priežiūra ir eksploatavimas atitinka

saugaus eismo

reikalavimus;

3) kontroliuoja

transporto priemonių techninę būklę;

4)

kontroliuoja,  kaip asmenys,  visų rūšių įmonės, įstaigos

ir organizacijos

vykdo įstatymus, kitus norminius aktus dėl eismo

saugumo užtikrinimo

bei aplinkos apsaugos nuo žalingo transporto

priemonių poveikio;

5) tiria  kelių

eismo  taisyklių pažeidimus  ir autoįvykius,

atlieka    kvotą

autotransporto    įvykių    bylose,    skiria

administracines nuobaudas

ir kitokias poveikio priemones už kelių

eismo taisyklių

pažeidimus;

6) egzaminuoja

ir išduoda  pažymėjimus, suteikiančius teisę

vairuoti transporto

priemones.

23 straipsnis.

Socialinė pagalba gyventojams

Policija:

1) teikia  neatidėliotiną

pagalbą  asmenims,  nukentėjusiems

nuo teisės

pažeidimų, ir tiems, kurių būklė bejėgiška;

2) užtikrina

sulaikytų  ir  pristatytų  į  policiją  asmenų

apsaugą ir  imasi

priemonių  nedelsiant  suteikti  jiems  būtiną

medicininę pagalbą;

3)

informuoja    valstybinius    organus,    visuomenines

organizacijas,

piliečius  apie  katastrofas,  avarijas  ir  kitas

ypatingas

situacijas, kurios kelia pavojų žmonių saugumui;

4) teikia

pagalbą stichinių nelaimių ir kitų ypatingų atvejų

metu gelbstint

žmones ir  turtą, imasi priemonių žmonių saugumui

užtikrinti;

5) saugo rastus

ir perduotus į policiją dokumentus, daiktus,

vertybes bei

kitokį  turtą  ir  imasi  priemonių  grąžinti  juos

teisėtiems

savininkams  ar valdytojams,  pagal teismo  sprendimus

ieško skolininkų;

6)  užtikrina

piliečio,  suteikusio   pagalbą  tiriantiems

nusikaltimą

teisėsaugos  organams, ar  jo artimųjų  apsaugą,  jei

iškyla pavojus jų

gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui;

7) teikia

kitokią būtiną  pagalbą žmonėms,  kurių būklė yra

bejėgiška.

24 straipsnis.

Policijos tarnybų bendradarbiavimas

Vykdant

viešosios   tvarkos   apsaugą,   užkertant   kelią

nusikaltimams

ar    kitiems   teisės   pažeidimams,   sulaikant

nusikaltėlius  ir   kitais

atvejais   visos  policijos  tarnybos

bendradarbiauja

ir   teikia  visapusišką   paramą  viena  kitai,

nelaukdamos atskiro

įsakymo ar nurodymo.

III SKIRSNIS.

TARNYBA POLICIJOJE

25 straipsnis.

Priėmimas tarnybon. Tarnybos policijoje

teisinis reguliavimas

Į tarnybą

policijoje  savanoriškumo  ir  atrankos  pagrindu

priimami ne

jaunesni kaip  18  metų  mokantys  valstybinę  kalbą

Lietuvos

Respublikos   piliečiai,  kurie   pagal   išsilavinimą,

asmenines savybes,

dalykinį ir  fizinį pasirengimą bei sveikatos

būklę tinka

policijos pareigūno  pareigoms. Pasienio  policijoje

gali   tarnauti

tikrosios   krašto   apsaugos tarnybos  kariai,

tinkantys tarnybai.

Į tarnybą

policijoje asmenys  priimami  tik  gavę  Lietuvos

Respublikos vidaus

reikalų  ministerijos  medicininės  komisijos

išvadą, jog  jie

tinka šiai tarnybai. Priimamieji duoda priesaiką

Lietuvos valstybei.

Pirmą  kartą

priimtiems  į  tarnybą  Lietuvos  Respublikos

policijoje ir

neturintiems specialiojo  ar aukštojo išsilavinimo

piliečiams

suteikiams  pirmasis policininko stažuotojo pareiginis

laipsnis ir

nustatomas l metų stažuotės terminas.

Policijos

pareigūnai  negali būti  politinių partijų ar kitų

politinių

organizacijų nariais.

Tarnyba

policijoje tvarkoma statutinės drausmės pagrindais.

Tarnybos

policijoje  sąlygas  ir  tvarką  nustato  Lietuvos

Respublikos

policijos  ir kiti įstatymai bei Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

patvirtinti Tarnybos policijoje statutas ir Policijos

statutas.

Asmenims,

priimtiems   į   tarnybą   Lietuvos   Respublikos

policijoje iš

Lietuvos Respublikos  vidaus reikalų  sistemos  ar

kitų šalių

atitinkamų tarnybų,  gali  būti  įskaitomas  tarnybos

(darbo) jose  stažas

ir  užtikrinamas priedų už ištarnautus metus

išmokėjimas.

Policijos

pareigūnams   leidžiama  papildomai   dirbti  tik

pedagoginį ir

mokslinį tiriamąjį  darbą, jei  tai neprieštarauja

tarnybos interesams.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 06 28

įstatymas

Nr.1-514,

Žin., 1994,

Nr.53-994;

26 straipsnis.

Policijos pareigūno priesaika

Policijos

pareigūnai,  pradėdami  eiti  pareigas,  prisiekia

Lietuvos valstybei

šiais žodžiais:

"Aš,

(vardas, pavardė), Jums liudijant:

prisiekiu,

nesigailėdamas  jėgų ir  gyvybės, ginti  Lietuvos

valstybę ir jos

nepriklausomybę;

prisiekiu

sąžiningai  vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus

ir savo viršininkų

įsakymus;

prisiekiu

šventai  atlikti savo  pareigas, tarnauti Lietuvos

žmonėms ir

Valstybei;

prisiekiu

susilaikyti  nuo veiksmų,  kurie  galėtų  pakenkti

geram policijos

vardui.

Tepadeda man

Dievas".

Pastaba.

Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

Priesaikos

priėmimo   tvarką  nustato  Tarnybos  policijoje

statutas.

Piliečiai,

atsisakiusieji prisiekti, į policiją nepriimami.

27 straipsnis.

Pareiginiai laipsniai

Policijos

pareigūnų   tarnybos  stažui,  kvalifikacijai  ir

užimamoms pareigoms

pažymėti bei  santykiams reguliuoti  yra šie

pareiginiai

laipsniai:

policininkas

stažuotojas

policininkas

vyresnysis

policininkas

viršila

jaunesnysis

inspektorius

inspektorius

vyresnysis

inspektorius

komisaras

inspektorius

komisaras

vyresnysis

komisaras

vyriausiasis

komisaras

generalinis

komisaras.

Policijos

pareiginiai   laipsniai  suteikiami,  skiriant  į

atitinkamas

pareigas  ir išlaikius  kvalifikacinį egzaminą, kurio

reikalavimus  ir

tvarką  nustato  Lietuvos  Respublikos  vidaus

reikalų ministras.

Pareiginius

policijos pareigūnų laipsnius suteikia:

nuo

policininko  stažuotojo iki  viršilos imtinai  -  miesto

(rajono) policijos

komisaras arba generalinis komisaras;

nuo

jaunesniojo   inspektoriaus  iki  vyriausiojo  komisaro

imtinai - Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministras;

generalinio

komisaro   -  Lietuvos   Respublikos  Ministras

Pirmininkas.

Policininko

kvalifikacijai  pažymėti  nustatomos  pareiginio

laipsnio kvalifikacinės

kategorijos.

Pasienio

policijos    pareigūnų   pareiginiai   laipsniai

suteikiami šiame

įstatyme nustatyta tvarka.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 06 28

įstatymas

Nr.1-514,

Žin., 1994,

Nr.53-994;

28 straipsnis.

Policijos pareigūnų uniforma

Policijos

pareigūnai  tarnyboje  dėvi  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės

patvirtintą  uniformą su atitinkamos policijos rūšies

skiriamaisiais

ženklais  (savivaldybių policijos  pareigūnai - ir

su savivaldybių

skiriamaisiais ženklais) bei pareigūno pavarde.

Ne tarnybos

metu policijos pareigūnai gali dėvėti civilinius

drabužius.

Atvejus,  kada

policijos  pareigūnai  vykdydami  tarnybines

pareigas neprivalo

dėvėti uniformos, nustato Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų

ministras.

Dėvintiems

uniformą  policijos pareigūnams leidžiama nešioti

ir kitų  valstybių

ordinus,  medalius, pasižymėjimo  ženklus.  Jų

nešiojimo tvarką

nustato vidaus reikalų ministras.

29 straipsnis.

Policijos pareigūnų atleidimas

Policijos

pareigūnai atleidžiami iš tarnybos policijoje:

jų pačių

prašymu;

suėjus

nustatytam amžiui;

dėl sveikatos

būklės;

atestavimo

tvarka;

Policijos

statuto numatytais atvejais;

pažeidus šio

įstatymo 8 straipsnio 2 dalį;

vadovaujantis

teismo sprendimu ar nuosprendžiu;

netekus

Lietuvos Respublikos pilietybės.

Ginčai dėl

atleidimo iš darbo sprendžiami teismine tvarka.

30 straipsnis.

Vidaus reikalų darbuotojų pasitelkimas

policijos pareigoms

Kai iškyla

būtinumas užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės

saugumą, policijos

pareigūnų pareigas  gali  vykdyti  policijoje

netarnaujantys

vidaus  reikalų  darbuotojai  policijos  įstaigos

viršininko

rašytiniu   įsakymu.  Šiuo   atveju  vidaus   reikalų

darbuotojams

vadovauja etatinis policijos pareigūnas.

Vidaus

reikalų    darbuotojai,   atliekantys   policininkų

pareigas,  privalo

turėti   nustatyto   pavyzdžio   gyventojams

suprantamus

skiriamuosius   ženklus.  Ženklus  nustato  Lietuvos

Respublikos  vidaus

reikalų  ministras  ir  apie  tai  paskelbia

visuomenei.

31 straipsnis.

Policijos rezervas

Lietuvos

Respublikos   policijos  įstaigos  turi  policijos

rezervą.  Jį

sudaro  policijos   pareigūnai,   dėl   objektyvių

priežasčių

atleisti  iš  tarnybos  ir  jų  sutikimu  perkelti  į

policijos rezervą,

bei tinkantys  tarnybai  policijoje  Lietuvos

Respublikos

piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti

jiems patikėtas

pareigas. Asmenys  į policijos rezervą atrenkami

pagal   šiame

įstatyme   numatytus    bendruosius    policijos

komplektavimo

reikalavimus.

Piliečiai,

esantys   policijos  rezerve,   gauna  nustatyto

pavyzdžio

pažymėjimus,   yra  mokomi,   aprūpinami  apranga   ir

amunicija valstybės

lėšomis. Tarnybos  metu jie  vykdo policijos

pareigūnų funkcijas,

turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas.

Įtraukimo į

policijos rezervą  sąlygas  ir  tvarką  nustato

Lietuvos

Respublikos   policijos  rezervo   nuostatai,   kuriuos

tvirtina Vyriausybė.

Rezerve

esantys  policijos pareigūnai  turi  teisę  naudotis

atleidimo  metu

turėtu  pareiginiu   laipsniu,  pridėjus   žodį

"rezervo".

32 straipsnis.

Policijos kadrų rengimas

Policijos

kadrai rengiami specialiosiose mokyklose.

Asmenims,

baigusiems    kitas   aukštąsias   mokyklas   ir

perėjusiems dirbti

į  policiją,  organizuojami  perkvalifikavimo

kursai.

IV SKIRSNIS.

POLICIJOS

PAREIGŪNŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ

33 straipsnis.

Policijos pareigūnų bendrosios ir

specialiosios teisės bei pareigos

Policijos

pareigūnai  turi Lietuvos  Respublikos Laikinajame

Pagrindiniame

Įstatyme  (Konstitucijoje) ir  kituose  įstatymuose

įtvirtintas

socialines,   ekonomines,  politines   ir  asmenines

Lietuvos Respublikos

piliečių teises bei laisves.

Policijos

pareigūnai   turi  bendrąsias   ir  specialiąsias

profesines teises ir

pareigas.

Bendrąsias

profesines teises ir pareigas turi visi policijos

pareigūnai.   Specialiosios

profesinės   teisės   ir   pareigos

suteikiamos

policijos   pareigūnams,  vykdantiems  atskiras  šio

įstatymo nustatytas

policijos funkcijas.

34 straipsnis.

Bendrosios profesinės policijos

pareigūnų teisės

Kiekvienas policijos

pareigūnas turi teisę:

1)

reikalauti   iš  piliečių  ir  pareigūnų,  pažeidžiančių

teisėtvarką,

nutraukti  neteisėtus  veiksmus,  o  prireikus,  kai

išnaudotos įtikinimo

priemonės, panaudoti prievartą;

2) įtarus

teisės pažeidimą  ir pareiškus apie tai piliečiui

ar pareigūnui,

tikrinti jų asmens dokumentus;

3) pristatyti

teisėtvarkos pažeidėjus  į policiją  ar kitas

tarnybines patalpas

ne ilgiau  kaip  3  valandoms  jų  asmenybei

nustatyti,

protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir

jų turimiems

daiktams apžiūrėti;

4) šiame

įstatyme numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius

ginklus,

specialiąsias priemones, kovinių imtynių veiksmus;

5)

persekiodamas  asmenis, įtariamus  padarius  nusikaltimą,

nusikaltėlius, besislepiančius

nuo teisėsaugos  organų, taip pat

siekdamas užkirsti

kelią  daromiems  nusikaltimams,  bet  kuriuo

paros metu  įeiti į

piliečių  gyvenamąsias  ir  ūkines,  įmonių,

įstaigų,

organizacijų  ir kooperatyvų  patalpas,  sustabdyti  bei

patekti į

transporto priemones.  Atsisakius paklusti,  policijos

pareigūnai turi

teisę  jėga  atidaryti  patalpas  ir  transporto

priemones. Ši  teisė

taip  pat suteikiama  stichinių nelaimių  ir

katastrofų

atvejais.  Apie tokius  veiksmus nedelsiant  pranešama

prokuratūrai;

6) laikinai

apriboti arba  uždrausti transporto ar pėsčiųjų

judėjimą ar darbus

gatvėse ir keliuose, jeigu kyla pavojus žmonių

bei transporto eismo

saugumui;

7) važiuodamas

į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlius,

gabendamas  asmenis,

kuriems  būtina  neatidėliotina  medicininė

pagalba, į  gydymo

įstaigas  ar kitais  neatidėliotinais atvejais

nekliudomai ir

nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis,

priklausančiomis

įmonėms,    įstaigoms,   organizacijoms,

kooperatyvams ar

piliečiams, išskyrus diplomatinių ar konsulinių

atstovybių

transportą.

Esant

tarnybiniam būtinumui, policijos pareigūnai turi teisę

įsigyti bilietus  į

visas  transporto  priemones  be  eilės,  jei

bilietų nėra - į

transporto priemonę įlipti;

8) esant

būtinumui, nemokamai naudotis įmonėms, įstaigoms ir

organizacijoms,

taip   pat  piliečiams   priklausančiomis  ryšių

priemonėmis;

9) jeigu

pažeistos šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogstamųjų,

narkotinių ir  kitų

leidimų  sistemos  reglamentuojamų  medžiagų,

priemonių ir  daiktų

laikymo bei naudojimo taisyklės, paimti juos

iš organizacijų ar

piliečių nustatyta tvarka.

35 straipsnis.

Policijos pareigūnų bendrosios

profesinės pareigos

Policijos

pareigūnas visur ir visada privalo:

1)  gavęs

piliečio  ar  pareigūno  pranešimą  apie  daromą

nusikaltimą  ar

kitokį  teisės   pažeidimą  arba  pats  būdamas

liudininku,  imtis

neatidėliotinių  priemonių   užkirsti  kelią

daromam nusikaltimui

ar kitam teisės pažeidimui;

2) gavęs

piliečių  ar  pareigūnų  pranešimą  apie  padarytą

nusikaltimą ar

kitokį teisės pažeidimą, imtis priemonių sulaikyti

ir pristatyti  į

policiją  asmenį, padariusį pavojingą visuomenei

veiką;

3) gavęs  žinių

apie  padarytą pavojingą  visuomenei  veiką,

apie  tai  pranešti

policijai,  imtis  priemonių  įvykio  vietai

apsaugoti,

nusikaltimo liudininkams nustatyti;

4) užtikrinti

sulaikytų ar  pristatytų  į  policiją  asmenų

teises  ir

teisėtus  interesus,   sveikatos  apsaugą,  suteikti

neatidėliotiną

medicininę   pagalbą  nukentėjusiems  nuo  teisės

pažeidimų ar kurių

būklė yra bejėgiška;

5)  imtis

visų  galimų   priemonių  piliečių,   valstybės,

visuomeninių  ar

kitų  organizacijų  turtui  gelbėti  stichinių

nelaimių,

katastrofų,   avarijų  bei   kitų  ypatingų  situacijų

atvejais;

6)  vykdydamas

tarnybines  pareigas,  policijos  pareigūnas

privalo

prisistatyti.  Jei neturi  skiriamųjų policijos ženklų ar

asmeniui

pareikalavus  - pateikti tarnybinį pažymėjimą. Policijos

pareigūnų veiksmai,

kuriais laikinai apribojamos piliečių teisės,

palydimi  žodžiais

"Įstatymo  vardu".   Kiekvienas   asmuo   ir

pareigūnas tokiu

atveju privalo besąlygiškai paklusti ir vykdyti

policijos pareigūno

reikalavimus;

7) laikyti

paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją,

jeigu ko kito

nereikalauja tarnybinių pareigų ar teisių vykdymas.

Vykdydami

visas  savo pareigas, policijos pareigūnai privalo

gerbti ir ginti

žmonių orumą, užtikrinti ir saugoti jų teises bei

laisves.

36

straipsnis.  Policijos  pareigūnų  teisės  vykdant

nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją

Policijos

pareigūnas,    vykdydamas    teisės    pažeidimų

prevenciją, turi

teisę:

1) pristatyti

iš viešųjų vietų bei lindynių į blaivyklas, o

jei jų  nėra -  į

policiją neblaivius asmenis, jeigu jie nebegali

judėti  ar  gali

padaryti  žalą  aplinkiniams  arba  sau,  tapti

nusikaltimų aukomis;

2) kviesti  į

policiją  ir  oficialiai  įspėti  asmenis  dėl

neleistino antivisuomeninio

elgesio;

3) vykdydamas

administracinę priežiūrą,  įeiti  bet  kuriuo

paros laiku  į

asmens, kuriam nustatyta administracinė priežiūra,

nuolatinę ar

laikinąją gyvenamąją patalpą, kviesti ir pristatyti

tokį asmenį  į

policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi nustatytų

apribojimų;

4) tikrindamas,

kaip laikomasi leidimų sistemos pasienyje ir

imigracijos

taisyklių,   užeiti  į  butą  nuo  6  iki  22  val.,

reikalauti  asmens

dokumentų,  surašyti  administracinių  teisės

pažeidimų protokolus;

5)

fotografuoti,  daryti  vaizdo  ir  garso  įrašus  asmenų,

nubaustų

administraciniu   areštu,   esančių   administracinėje

priežiūroje, taip

pat asmenų,  įrašytų į policijos profilaktikos

įskaitas;

daktiloskopuoti  asmenis, sulaikytus  įtariant padarius

nusikaltimą arba

valkataujant;

6)

sulaikyti    ir   pristatyti    į   skirstymo   punktus

valkataujančius

asmenis.  Jeigu sulaikytasis  neturi dokumentų ir

kitais  būdais

neįmanoma  nustatyti   jo  asmenybės,  policijos

pareigūnai turi

teisę daktiloskopuoti,  daryti vaizdo  ir  garso

įrašus,

fotografuoti,   dalyvaujant  medikams,  atlikti  apžiūrą

ypatingoms žymėms

nustatyti. Prireikus iš tokio asmens leidžiama

paimti  rašysenos

pavyzdžius,  laikinai  -  taip  pat  daiktus,

galinčius padėti

nustatyti asmenybę;

7)  tikrinti

asmenis,  ketinančius   skristi  lėktuvu,  jų

daiktus,  rankinį

bagažą;  neleisti  skristi  keleiviams,  kurie

atsisako  tai

pateikti  apžiūrai,   taip  pat   kurie   pateikė

negaliojančius  ar

suklastotus  dokumentus,  pas  kuriuos  rasta

uždraustų

pervežti   daiktų;  surašyti   administracinio  teisės

pažeidimo protokolą;

8)

pristatyti    į   medicinos    įstaigas   priverstiniam

patikrinimui dėl

venerinių ligų ir AIDS, narkomanus, prostitutes,

homoseksualistus

ir  kitus  asmenis,  įrašytus  į  profilaktines

medicinos įstaigų ar

policijos įskaitas;

9)  lankytis

namuose,  taip   pat   kviesti   į   policiją

profilaktiniams

pokalbiams   asmenis,   įrašytus   į   policijos

profilaktines įskaitas.

37 straipsnis.

Policijos pareigūnų teisės atskleidžiant

ir

tiriant nusikaltimus

Policijos

pareigūnas, tirdamas nusikaltimus, turi teisę:

1) tikrinti

pareiškimus ir  pranešimus  apie  rengiamus  ir

padarytus nusikaltimus;

2) nustatyta

tvarka sulaikyti  ir suimti asmenis, įtariamus

padarius

nusikaltimą;

3)  turėdamas

duomenų,  kad  buvo  padarytas,  daromas  ar

rengiamas

nusikaltimas arba kitokio pobūdžio teisės pažeidimas:

a)

tikrinti

visų rūšių  įmonių,  įstaigų  bei  organizacijų

ūkinę-finansinę ir

kitokią veiklą, materialinių vertybių, prekių

saugojimo būklę,  jų

įgijimo,  gamybos, naudojimo  ir realizavimo

teisėtumą,

gamybines,  administracines  ir  kitas,  taip  pat  ir

užplombuotas,

patalpas;

b)

įstatymo

nustatyta tvarka  tikrinti į  įmones, įstaigas,

organizacijas

įvažiuojantį    ir   išvažiuojantį    transportą,

asmeninėse  bei

valstybinėse  transporto   priemonėse  esančius

krovinius ir

daiktus;

c)

skirti

inventorizacijas ir revizijas; suderinęs su įmonės

vadovu  arba

savininku,  arba   gavęs  respublikinės  policijos

teritorinio

padalinio  viršininko  leidimą,  sustabdyti  gamybos

procesą; atlikti

apžiūrą,  susipažinti  ir  paimti  buhalterinės

apskaitos,  kadrų,

patikrinimų,   revizijų   medžiagas,   kitus

dokumentus,

žaliavos,   produkcijos,  prekių  pavyzdžius,  kitus

daiktus;

d)

pasitelkti

atitinkamus specialistus, reikalauti ir gauti

iš  vadovų,

pareigūnų,  materialiai  atsakingų  ir  kitų  asmenų

duomenis, paaiškinimus

dėl pažeidimų ar nusikaltimų;

e)

rengti

pasalas  ir  įstatymo  nustatyta  tvarka  atlikti

transporto,

piliečių  bei jų  asmeninio bagažo apžiūrą mobiliuose

ar stacionariniuose

kontrolės punktuose;

4)

nekliudomai   įeiti  į   visų  rūšių   įmonių,  įstaigų,

organizacijų

patalpas  jų darbo  metu, o  ne darbo  metu - su tos

įmonės,  įstaigos

ar  organizacijos   administracijos  atstovu,

savininku arba jo

atstovu;

5) pavesti

daryti kriminalistinius  ir kitokius tyrimus bei

ekspertizes;

6) pagal savo

kompetenciją atlikti kitus baudžiamojo proceso

įstatyme numatytus

procesinius veiksmus.

38 straipsnis.

Policijos pareigūnų teisės saugant

viešąją tvarką, visuomeninę rimtį,

piliečių teises ir laisves

Policijos

pareigūnas,    saugantis   viešąją   tvarką   ir

visuomeninę rimtį,

užtikrinantis  visuomenės  saugumą,  piliečių

teises ir laisves,

turi teisę:

1)

reikalauti   iš  piliečių  ir  pareigūnų,  pažeidžiančių

teisėtvarką, nutraukti

neteisėtus veiksmus,  o prireikus  - juos

įspėti;

2) atlikdamas

tarnybines pareigas,  turėti ir  šio įstatymo

numatytais atvejais

panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias

policijos priemones;

3) tikrinti

piliečių ir pareigūnų, pažeidusių viešąją tvarką

ar  įtariamų

padarius  nusikaltimą  ar  kitą  teisės  pažeidimą,

dokumentus;

4) apriboti

įėjimą ar  buvimą tam  tikroje teritorijoje  ir

patalpose bei

sustabdyti vykdomus  darbus, apriboti ar uždrausti

transporto eismą,

jei kyla  pavojus gamtai,  viešajai tvarkai ar

piliečių saugumui;

5)

reikalauti   iš  masinių  renginių  organizatorių  imtis

priemonių dalyvių ir

žiūrovų saugumui užtikrinti. Neįvykdžius šių

reikalavimų,

renginiai  gali  būti  uždrausti,  nutraukiami  arba

apribojami;

6)  pagal

kompetenciją  kontroliuoti,  kaip  juridiniai  ir

fiziniai asmenys

laikosi aplinkos apsaugos reikalavimų.

39 straipsnis.

Policijos pareigūnų teisės užtikrinant

eismo

saugumą

Policijos

pareigūnas,   siekdamas  užtikrinti  kelių  eismo

saugumą, turi teisę:

1)  stabdyti

transporto  priemones,  tikrinti  vairuotojo,

transporto priemonės

bei krovinio dokumentus;

2) nušalinti

nuo vairavimo  asmenis, įtariant,  jog jie yra

apsvaigę nuo

alkoholio ar  narkotikų,  paveikti  vaistų,  neturi

teisės vairuoti.

Naudoti norminiuose aktuose numatytas priemones

apsvaigimui

nustatyti  arba pristatyti  įtariamus  vairuotojus  į

medicinos įstaigą.

Atsisakymas

vykti  į medicininę įstaigą apsvaigimo laipsniui

nustatyti

laikomas    neginčytinu   apsvaigimo   būklės   fakto

patvirtinimu;

3)  iškviesti

į  policiją   eismo  taisyklių   pažeidėjus,

autoįvykių dalyvius

bei liudininkus;

4) paimti

vairuotojo ir  transporto priemonės  registravimo

dokumentus ir

išduoti nustatytos formos laikiną dokumentą;

5)  nušalinti

nuo   vairavimo   ir   nusiųsti   papildomam

medicininiam

patikrinimui   vairuotojus,  dėl  sveikatos  būklės

keliančius pavojų

eismo saugumui;

6) atimti

vairavimo teisę  ar skirti  kitas administracines

nuobaudas už

padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus;

7) keisti,

apriboti ar uždrausti kelių eismą, kai tai būtina

eismo saugumui

užtikrinti ar eismo sąlygoms gerinti;

8)  uždrausti

eksploatuoti  transporto   priemones,  kurių

konstrukcija arba

techninė būklė  neatitinka  galiojančių  kelių

eismo taisyklių,

normatyvų ar standartų, taip pat kurių variklio,

kėbulo  (rėmo)   ar

važiuoklės   numeriai   neatitinka   įrašytų

registracijos

dokumentuose;    pristatyti   tokias   transporto

priemones į

policiją.

39-1

straipsnis. Pasienio policijos pareigūnų teisės

užtikrinant valstybės sienų apsaugą

Pasienio

policijos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas

tose  vietose,

kuriose  galioja  pasienio  režimas,  turi  teisę

įstatymų nustatyta

tvarka:

1) nutraukti

asmenų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus;

2)  tikrinti

asmenų  ir  pareigūnų,  transporto  priemonių

dokumentus  bei

krovinių  dokumentus  (ne  muitinės  priežiūros

zonoje);

3) sulaikyti,

atlikti asmens  kratą bei  daiktų apžiūrą  ir

pasienio  režimo

pažeidėjus  pristatyti  į  pasienio  policijos,

teisėsaugos

institucijų,  muitinės tarnybines  patalpas kvotai ar

asmens

indentifikavimo veiksmams atlikti;

4)  sustabdyti

ir  apžiūrėti   transporto  priemones;  jei

nustatomas

pasienio   režimo  pažeidimas,  transporto  priemones

sulaikyti;

asmenims,  esantiems transporto priemonėje, atsisakius

paklusti, panaudoti

šio įstatymo  41-43 straipsniuose  numatytas

poveikio priemones

ir jėgą, kad būtų galima patekti į transporto

priemonę;

5)  pasienio

ruože  ir  kitose  vietose,  kuriose  galioja

pasienio režimas

(ne muitinės  priežiūros zonoje), atlikti poėmį

uždraustiems vežti

daiktams ir dokumentams sulaikyti;

6) tarnybos

tikslais ar saugumo sumetimais apriboti patekimą

į tam tikrą pasienio

ruožo teritoriją ar kitą teritoriją, kurioje

galioja pasienio

režimas;

7)

fotografuoti,  daryti garso  ar  vaizdo  įrašus  pasienio

ruože ar kitoje

teritorijoje, kurioje galioja pasienio režimas.

Pasienio

policijos  pareigūnai  turi  kitas  teises,  kurias

jiems suteikia

Lietuvos Respublikos  įstatymai  bei  Vyriausybės

nutarimai.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 06 28

įstatymas

Nr.1-514,

Žin., 1994,

Nr.53-994;

40 straipsnis.

Policijos pareigūno atsakomybė

Policijos

pareigūnas  asmeniškai atsako  už savo veiksmus ir

sprendimus bei jų

pasekmes.

Policijos

pareigūnas,  vykdydamas  jam  patikėtas  pareigas

pažeidęs  įstatymo

reikalavimus,  įstatymų   nustatyta   tvarka

traukiamas

drausminėn,    administracinėn,   materialinėn    ar

baudžiamojon

atsakomybėn, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.

Žinomai

nusikalstamo, neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas

policijos pareigūno

nuo atsakomybės neatleidžia.

Neteisėtais

tarnybiniais   policijos  pareigūno   veiksmais

piliečiui

padarytą    žalą    valstybė    atlygina    visiškai,

nepriklausomai nuo

policijos pareigūno kaltės tokia tvarka, kokia

nustatyta   žalai,

padarytai   neteisėtais   kvotos,   tardymo,

prokuratūros organų

ir teismo veiksmais, atlyginti.

Policijos

pareigūnas,   veikiantis   pagal   įstatymų   jam

suteiktus

įgaliojimus,   neatsako  už   žalą,  jei   tuo  nebuvo

peržengtos

nusikaltėlio sulaikymo teisėtumo ribos.

Lietuvos

policijos  akademijos  klausytojai,  pašalinti  iš

Akademijos turi  jai

atlyginti  išlaikymo ir mokymo išlaidas. Tai

taikoma ir  tiems

klausytojams,  kurie konkurso būdu neperkelti į

aukštesnįjį kursą

atsisako nustatytą laiką dirbti policijoje.

V SKIRSNIS.

POLICIJOS

GINKLAI IR SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS,

JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS

41 straipsnis.

Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių

naudojimo tikslas ir ribos

Policijai

suteikiama   teisė  turėti  ir,  remiantis  šiame

įstatyme numatytomis

sąlygomis, panaudoti šaunamuosius ginklus ir

specialiąsias

priemones.

Policija

ginklus   ir  specialiąsias   priemones   naudoja,

siekdama nutraukti

pavojingą visuomenei veiką arba sulaikyti bei

pristatyti į

policiją tokią veiką padariusįjį asmenį. Šaunamasis

ginklas  ir

specialiosios  priemonės  naudojamos  tik  įstatymo

numatytam tikslui

pasiekti.

Policijos

pareigūnai  šaunamuosius ginklus  ir specialiąsias

priemones naudoja,

atsižvelgdami į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį,

pažeidėjo

asmenybę   ir  konkrečias  aplinkybes  bei  situaciją.

Naudodami ginklą ar

specialiąsias priemones, policijos pareigūnai

privalo stengti

išvengti sunkių pasekmių.

Prieš

naudojant   šaunamuosius  ginklus   ar  specialiąsias

priemones, jei

leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jie bus

panaudojami,

įspėjami,  išskyrus atvejus,  nurodytus šio įstatymo

43 straipsnio 3 ir 4

punktuose. Šaunamasis ginklas naudojamas tik

tada, kai visi kiti

galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai

dėl laiko stygiaus

jų panaudoti nėra galimybės.

42 straipsnis.

Šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos

Policijos

pareigūnas  turi teisę  panaudoti šaunamąjį ginklą

prieš asmenis,

transporto priemones ir gyvūnus.

Policijos

pareigūnas  turi teisę  panaudoti šaunamąjį  giklą

prieš asmenį tokiais

atvejais:

1)  atremti

pasikėsinimą,  gresiantį  policijos  pareigūno

sveikatai ar

gyvybei, taip  pat  pasikėsinimą,  kuriuo  siekiama

atimti iš policijos

pareigūno šaunamąjį giklą;

2)  apginti

kitus  asmenis  nuo  užpuolimo,  gresiančio  jų

sveikatai ar

gyvybei, taip  pat siekiant  išvaduoti pagrobtus ar

paimtus įkaitais

asmenis;

3) atremti

ginkluotą užpuolimą;

4) persekiojant

asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu

jis,  siekdamas

išvengti  sulaikymo,   kėsinasi  panaudoti   ar

panaudoja

šaunamąjį,   nešaunamąjį  ginklą   ar  kitus  daiktus,

įrankius, priemones

arba veiksmus,  pavojingus žmogaus sveikatai

ar gyvybei;

5) sulaikant

asmenį,  užkluptą  darant  sunkų  nusikaltimą,

jeigu kitaip jo

neįmanoma sulaikyti;

6)  siekiant

sulaikyti  suimtąjį  ar  nuteistąjį,  bandantį

pabėgti ar  pabėgusį

iš  įkalinimo ar  kardomojo kalinimo  vietos

arba konvojavimo

metu;

7) masinio

pabėgimo iš  įkalinimo  vietų  ar  riaušių  jose

atvejais;

8)  policijos

apsaugos  ar   specialiai  saugomų   objektų

užpuolimo  atveju.

Tokių  objektų   sąrašą   nustato   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

Apie šaunamojo

ginklo panaudojimo  prieš  asmenį  faktą  ir

pasekmes nedelsiant

pranešama prokurorui.

Draudžiama

naudoti   šaunamąjį  ginklą   žmonių  susibūrimo

vietose, jeigu nuo

to gali nukentėti pašaliniai asmenys; taip pat

prieš piliečius,  turinčius

su  savimi  mažamečių  vaikų;  prieš

moteris  ir

nepilnamečius,  invalidus  su  aiškiais  invalidumo

požymiais,

išskyrus   atvejus,  kada   jie  patys  užpuola  arba

priešinasi ginklu.

Policijos

pareigūnas  turi teisę  panaudoti šaunamąjį ginklą

prieš  transporto

priemonę,  kai   jos  vairuotojas  nepaklūsta

išankstiniam

akivaizdžiai    išreikštam   policijos   pareigūno

reikalavimui

sustoti,  o tolesnis  jos  vairavimas  gali  sukelti

grėsmę eismo

saugumui ar žmonėms.

Policijos pareigūnas

gali nušauti gyvūną, užpuolusį žmogų ar

keliantį pavojų

gyventojams.

43 straipsnis.

Policijos specialiosios priemonės ir jų

panaudojimo sąlygos

Policija turi

ir gali  panaudoti  specialiąsias  priemones:

gumines lazdas,

antrankius ir surišimo priemones, kovinių imtynių

veiksmus, dujas,

vandensvaidžius, tarnybinius  šunis, transporto

priverstinio

sustabdymo ir kitas priemones:

1) guminę lazdą

straipsnio

antrosios  dalies 1-8  punktuose, taip  pat  sulaikant

asmenį, pažeidžiantį

viešąją tvarką, jeigu jis neklauso policijos

pareigūno

reikalavimų ar priešinasi jam;

2)

antrankius   bei  surišimo   priemones  -  sulaikant  ir

pristatant į

policiją  asmenį,  padariusį  pavojingą  visuomenei

veiką, jeigu  yra

pagrindo  manyti, kad  jis  gali  pasipriešinti

policijos pareigūnui

arba bando išvengti sulaikymo;

sulaikytuosius bei suimtuosius;

savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą

sau ar aplinkiniams;

3) kovinių

imtynių veiksmus  - sulaikant  ir  pristatant  į

policiją asmenį,

padariusį pavojingą visuomenei veiką, jeigu šis

asmuo priešinasi

sulaikymui ar  kitais  veiksmais  stengiasi  jo

išvengti, taip  pat

atvejais,  kada  asmuo  piktybiškai  nevykdo

teisėto  policijos

pareigūno  reikalavimo   arba   pasipriešina

teisėtiems policijos

pareigūno veiksmams;

4)  dujas,

skirtas  asmens   apsaugai,-  šio  įstatymo  43

straipsnio 1 punkte

numatytais atvejais;

specialios paskirties

dujas:

riaušių ar  grupinių veiksmų,  kuriais šiurkščiai

pažeidžiama viešoji

tvarka, atvejais;

bei priverčiant  asmenį,  padariusį  visuomenei

pavojingą veiką,

apleisti patalpas, transporto priemonę;

5) vandensvaidžius

-  masinių  riaušių,  grupinių  veiksmų,

šiurkščiai

pažeidžiančių viešąją tvarką, atvejais;

6)

tarnybinius   šunis  -   persekiojant  asmenį,  įtariamą

padarius nusikaltimą

ir pabėgusį iš įvykio vietos;

-  sulaikant

asmenį,  pabėgusį   iš  sulaikymo,  kardomojo

kalinimo vietų,

etapavimo ar tardymo veiksmų metu;

asmenį, padariusį  nusikaltimą arba  šiurkščiai

pažeidžiantį viešąją

tvarką;

-  masinių

riaušių   ar   grupinių   veiksmų,   šiurkščiai

pažeidžiančių

viešąją tvarką, metu;

pilietį, save ar saugomą objektą nuo užpuolimo;

7) transporto

priemonių priverstinio  stabdymo priemones  -

kada vairuotojas

nepaklūsta policijos  pareigūno arba specialaus

kelių ženklo

reikalavimui sustoti.

Draudžiama

naudoti  specialiąsias policijos  priemones prieš

vaikus, nėščias

moteris ir  moteris  su  vaikais,  invalidus  su

aiškiais invalidumo

požymiais, išskyrus  atvejus, kai  jie patys

užpuola.

VI SKIRSNIS.

POLICIJOS

PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

44 straipsnis.

Aprūpinimas butais

Policijos

darbuotojai    aprūpinami    butais    Lietuvos

Respublikoje

galiojančių įstatymų nustatyta tvarka.

Visų  rūšių

įmonių,  įstaigų,  organizacijų  darbuotojams,

įrašytiems į  eilę

butui gauti darbovietėje ir stojantiems nuolat

tarnauti  Lietuvos

Respublikos  policijoje,  eilė  butui  gauti

perkeliama ir toliau

tvarkoma rajono (miesto) savivaldybėje pagal

jų gyvenamąją vietą.

Asmenys,

perėjusieji dirbti į Lietuvos Respublikos policiją,

negali  būti

iškeldinti  dėl  šios  priežasties  iš  tarnybinių

gyvenamųjų patalpų

ar bendrabučių, nesuteikus kitos gyvenamosios

patalpos.

Vyriausybės

nustatyta   tvarka  atskirų  policijos  tarnybų

pareigūnams gali

būti suteikiami tarnybiniai butai.

Policijos

pareigūnai  turi teisę  į butų nuomos nuolaidas ir

lengvatas,

panaudojant  valstybės ir  savivaldybių lėšas, skirtas

policijos

socialinėms reikmėms tenkinti.

45 straipsnis.

Policijos pareigūnų atlyginimai

Policijos

pareigūnų  darbo užmokestį  sudaro pagrindinė alga

(mėnesinė   alga)

pagal   pareiginį   laipsnį,   kvalifikacinę

kategoriją,

ištarnautą  laiką, taip  pat priemokos  (pagal  darbo

įstatymų kodeksą)

už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą

nakties metu  bei

viršvalandinį  darbą. Be  to, mokami priedai už

tarnybos atlikimo

sąlygas ir vietą, užsienio kalbų mokėjimą, taip

pat  šeimyniniai

ir  specialūs   priedai   už   slaptą   darbą,

kompensuojamos

persikėlimo   išlaidos,  išmokamos   vienkartinės

pašalpos bei kitos

išmokos.

Pagrindinės

algos,    papildomo    apmokėjimo,    priedų,

kompensacijų,

pašalpų  ir kitų  išmokų dydį  bei  skyrimo  tvarką

reguliuoja Lietuvos

Respublikos įstatymai ir nustato Respublikos

Vyriausybė vidaus

reikalų ministro teikimu.

46 straipsnis.

Policijos pareigūnų pensijos

Policijos

pareigūnams,   kurie  tapo  nedarbingi  vykdydami

tarnybines pareigas,

valstybė garantuoja socialinį aprūpinimą.

Valstybė

garantuoja  policijos  pareigūnams,  tarnaujantiems

Lietuvos

Respublikos   policijoje,   draudimą   nuo   nelaimingų

atsitikimų.

Policijos

pareigūnų  pensijų ir  socialinių  garantijų  dydį

nustato

Lietuvos    Respublikos   įstatymai,   o   jų   taikymo

tvarkąLietuvos

Respublikos Vyriausybė.

47 straipsnis.

Kitos policijos pareigūnų

socialinės garantijos

Policijos

pareigūnai  dirba 40  valandų darbo savaitę. Pagal

būtinumą policijos

organo vadovo  sprendimu pareigūnai  skiriami

dirbti daugiau  negu

nustatyta darbo savaitės laiko norma. Už tai

jiems papildomai

apmokama šio  įstatymo 45  straipsnyje numatyta

tvarka.

Nustatoma

tokia   kasmetinių  atostogų   trukmė   policijos

pareigūnams,

ištarnavusiems    policijoje    (vidaus    reikalų

sistemoje):

iki 10 metų -

30 kalendorinių dienų;

nuo 10 iki 15

metų - 35 kalendorinės dienos;

nuo 15 iki 20

metų - 40 kalendorinių dienų;

daugiau kaip 20

metų - 45 kalendorinės dienos.

Policijos

pareigūnai   Lietuvos  Respublikos   teritorijoje

nemokamai

naudojasi    valstybiniu    (miesto,    priemiesčio,

tarpmiestiniu iki

100 km) transportu, išskyrus lėktuvus ir taksi.

Policijos

pareigūnai   įstatymų  bei   kitų  norminių  aktų

nustatyta  tvarka

turi  teisę   į  kompensaciją   už   išlaidas

medikamentams,

kelialapiams bei sanatoriniam gydymui.

Policijos

darbuotojų   sveikatos  apsaugos   ir  socialinio

draudimo  ypatumus

reglamentuoja  nuostatai,  kuriuos  tvirtina

vidaus  reikalų,

sveikatos  apsaugos   ir  socialinės  apsaugos

ministrai.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 05 21

įstatymas

Nr.1-1338,

Žin.,1991,

Nr.16-410;

48 straipsnis.

Kompensacijos policijos pareigūnams

Žuvus policijos

pareigūnui, vykdžiusiam tarnybines pareigas,

jo šeimai išmokama

vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo

užmokesčio dydžio

kompensacija. Jis laidojamas valstybės lėšomis

pagal gyvenamosios

vietos papročius.

Policijos

pareigūnui, kuris buvo sužeistas ryšium su tarnyba

policijoje, išmokama

nuo vienerių  iki penkerių metų (nuo 12 iki

60 mėnesių) darbo

užmokesčio dydžio kompensacija priklausomai nuo

kūno sužalojimų

sunkumo laipsnio.

Policijos

pareigūnams atlyginama materialinė žala, kurią jie

patiria ryšium su

tarnyba policijoje.

VII SKIRSNIS.

POLICIJOS

FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS

49 straipsnis.

Policijos finansavimas

Respublikinė

ir   savivaldybių  policija   finansuojama

iš Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto.

Policijos

darbuotojų  skaičiui didinti,  padalinių techninei

bazei  plėsti,

darbuotojams  materialiai  skatinti,  jų  buities

sąlygoms gerinti

taip pat naudojamos ir lėšos, gautos:

1) iš visų

rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų ir piliečių;

2) pagal

sutartis už policijos suteiktas paslaugas;

3) iš baudų ir

kitų šaltinių.

Policijos

išlaikymui  reikalingų lėšų  skyrimo  iš  Lietuvos

valstybės

biudžeto    tvarką   nustato   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybė.

Pastaba: 49

straipsnis įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 10 12

įstatymas Nr.

1-601,

Žin.,1994,

Nr.82-1547;

50 straipsnis.

Policijos materialinis-techninis aprūpinimas

Respublikos

policijos  padaliniai materialiai  ir techniškai

aprūpinami iš jų

išlaikymui skirtų lėšų.

Vietos

savivaldybė  aprūpina respublikinės  ir  savivaldybių

policijos

teritorinius   padalinius  patalpomis  bendra  tvarka,

užtikrina šių

patalpų techninį eksploatavimą, šildymą, apšvietimą

bei remontą.

Transporto

policijos  padalinius patalpomis, įranga ir ryšių

priemonėmis aprūpina

jų aptarnaujamos žinybos.

Policijos

padalinius   transporto  priemonėmis,   uniforma,

ginklais,

šaudmenimis,  specialiosiomis  policijos  priemonėmis,

operatyvine, ryšių,

informacijos ir  kita technika,  raštvedybos

bei  kitokiomis  jų

darbui  reikalingomis  priemonėmis  aprūpina

Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerija.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS

K.      MOTIEKA

Vilnius,

1990 m. gruodžio

11d.

Nr. I-851

_

36 straipsnis. Policijos

pareigūnų teisės vykdant nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją

Policijos pareigūnas,

vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę:

1) pristatyti iš viešųjų

vietų bei lindynių į blaivyklas, o jei jų nėra - į policiją neblaivius asmenis,

jeigu jie nebegali judėti ar gali padaryti žalą aplinkiniams arba sau, tapti

nusikaltimų aukomis;

2) kviesti į policiją ir

oficialiai įspėti asmenis dėl neleistino antivisuomeninio elgesio;

3) vykdydamas administracinę

priežiūrą, įeiti bet kuriuo paros laiku į asmens, kuriam nustatyta

administracinė priežiūra, nuolatinę ar laikinąją gyvenamąją patalpą, kviesti ir

pristatyti tokį asmenį į policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi nustatytų

apribojimų;

4) tikrindamas, kaip

laikomasi leidimų sistemos pasienyje ir imigracijos taisyklių, užeiti į butą

nuo 6 iki 22 val., reikalauti asmens dokumentų, surašyti administracinių teisės

pažeidimų protokolus;

5) fotografuoti, daryti

vaizdo ir garso įrašus asmenų, nubaustų administraciniu areštu, esančių

administracinėje priežiūroje, taip pat asmenų, įrašytų į policijos

profilaktikos įskaitas; daktiloskopuoti asmenis, sulaikytus įtariant padarius

nusikaltimą arba valkataujant;

6) sulaikyti ir pristatyti į

skirstymo punktus valkataujančius asmenis. Jeigu sulaikytasis neturi dokumentų

ir kitais būdais neįmanoma nustatyti jo asmenybės, policijos pareigūnai turi

teisę daktiloskopuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, fotografuoti, dalyvaujant

medikams, atlikti apžiūrą ypatingoms žymėms nustatyti. Prireikus iš tokio

asmens leidžiama paimti rašysenos pavyzdžius, laikinai - taip pat daiktus,

galinčius padėti nustatyti asmenybę;

7) tikrinti asmenis,

ketinančius skristi lėktuvu, jų daiktus, rankinį bagažą; neleisti skristi

keleiviams, kurie atsisako tai pateikti apžiūrai, taip pat kurie pateikė

negaliojančius ar suklastotus dokumentus, pas kuriuos rasta uždraustų pervežti

daiktų; surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą;

8) pristatyti į medicinos

įstaigas priverstiniam patikrinimui dėl venerinių ligų ir AIDS, narkomanus,

prostitutes, homoseksualistus ir kitus asmenis, įrašytus į profilaktines

medicinos įstaigų ar policijos įskaitas;

9) lankytis namuose, taip

pat kviesti į policiją profilaktiniams pokalbiams asmenis, įrašytus į policijos

profilaktines įskaitas.