Lietuvos Respublikos policijos įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1991, Nr. 2-22
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
P O L I C I J O
S
Į S T A T Y M A
S
I SKIRSNIS.
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Policijos
uždaviniai
Lietuvos Respublikos
policija yra teisėtvarką užtikrinantis vykdomasis valstybinės valdžios organas,
veikiantis Respublikos vidaus reikalų sistemoje.
Pagrindiniai policijos
uždaviniai yra nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų prevencija, nusikaltimų
atskleidimas ir tyrimas, viešosios tvarkos, visuomeninės rimties bei saugumo,
piliečių teisių, laisvių ir turto apsauga, valstybės sienų apsauga, taip pat
pagal kompetenciją aplinkos apsauga. Be to, policija vykdo eismo saugumo
priežiūrą, teikia neatidėliotiną ir kitokią socialinę pagalbą gyventojams.
Policija gina visus Lietuvos
Respublikos piliečius ir organizacijas, taip pat asmenis, esančius Respublikos
teritorijoje ir priklausančius Respublikos jurisdikcijai, nepriklausomai nuo jų
pilietybės, tautybės, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, visuomeninių,
politinių pažiūrų, tikybos ir kitų aplinkybių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514,
94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
2 straipsnis. Policijos
veiklos principai
Policijos veikla grindžiama
demokratijos, humanizmo, teisėtumo, socialinio teisingumo, viešumo ir
profesinės paslapties, taip pat vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo
principais.
Policijoje draudžiama
politinių partijų ir politinių judėjimų veikla.
3 straipsnis. Policijos
veiklos teisiniai pagrindai
Policija vadovaujasi
Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija), šiuo
įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos norminiais aktais, o savivaldybių policija savo veikloje - ir
savivaldybių valdžios bei valdymo organų sprendimais, neprieštaraujančiais
Lietuvos Respublikos įstatymams.
4 straipsnis. Policijos
veiklos viešumas
Policija apie savo veiklą
informuoja valstybinius ir savivaldybių valdžios bei valdymo organus, masinės
informacijos priemones bei gyventojus.
Gavusi piliečio pareiškimą,
policija privalo pateikti savo informacinėse sistemose turimas neslapto
pobūdžio žinias apie šį pilietį Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta
ir Vyriausybės patvirtinta tvarka. Piliečiams teikti informaciją apie kitus
asmenis yra draudžiama.
Policija negali skelbti
žinių, kurios yra valstybinė, krašto apsaugos, komercinė ar tarnybinė
paslaptis. Taip pat neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri
gali pakenkti piliečių garbei, orumui bei saugumui, policijos pareigūno ar jo
šeimos narių saugumui, organizacijų teisėtiems interesams, sutrukdyti
nusikaltimų išaiškinimą arba sąlygoti jų padarymą, jeigu pareigos vykdymas ar
teisingumas tiesiogiai nereikalauja kitko.
5 straipsnis. Policijos
pareigūnas ir jo teisinis statusas
Policijos pareigūnas yra
valstybės tarnautojas, kurio garbę, orumą, gyvybę bei sveikatą, teises ir
laisves gina Lietuvos Respublikos įstatymai.
Policijos pareigūnas yra
Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis policijoje, einantis tam tikras
pareigas ir vykdantis policijos funkcijas. Jis visur ir visada turi valdžios
atstovo teisinį statusą bei pareiginį laipsnį.
Policijos
pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, einantis Lietuvos teisės
akademijos Policijos fakultete tam tikras pareigas ir atliekantis specialaus
policijos rengimo funkcijas.
Specialus
policijos rengimas - žinių ir įgūdžių apie specialias policijos veiklos
priemones, būdus bei metodus formavimas (policijos administracinė veikla,
policijos operatyvinė veikla, profesinė taktika, policijos darbo įgūdžių
formavimas, specialiųjų policijos priemonių naudojimo taktika, specialus fizinis
policijos pareigūnų rengimas, šaudyba ir kt.).
Lietuvos teisės
akademijos Policijos fakulteto pareigų, kurias gali eiti policijos pareigūnai,
sąrašus Akademijos senato teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Policijos pareigūnai yra
policininkai ir policijos valdininkai.
Policijos pareigūnai yra ir
besimokantieji Lietuvos teisės akademijos Policijos fakultete, taip pat
policijos rezerve esantys asmenys, kai jiems pavesta vykdyti viešosios tvarkos
palaikymo pareigas. Besimokantieji Lietuvos teisės akademijos Policijos
fakultete pareigūno statusą įgyja ir atlikdami praktiką bei stažuodami
policijoje.
Policijos pareigūno
reikalavimai privalomi visiems piliečiams, valstybinėms, privačioms ir
kitokioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei pareigūnams.
Policijos pareigūnai turi
teisę saugoti, nešioti ir šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti šaunamąjį
ginklą bei specialiąsias policijos priemones.
Jeigu atsisakoma vykdyti
policijos pareigūno reikalavimus, pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą,
tačiau tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai
visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos.
Policininkui stažuotojui
šaunamasis ginklas neišduodamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-634,
98.02.19, Žin., 1998, Nr.20-505 (98.02.25)
6 straipsnis. Policijos
pareigūnų veiklos teisinės garantijos
Policijos pareigūnas,
atlikdamas tarnybines pareigas, vadovaujasi tik įstatymais. Policijos
pareigūnai privalo vykdyti aukštesniojo pagal pareiginį laipsnį policijos
pareigūno įsakymą.
Jeigu policijos pareigūnas
gauna įstatymams prieštaraujantį įsakymą ar nurodymą, jis turi vadovautis
įstatymu, o apie neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Policijos departamentui
ir prokurorui.
7 straipsnis. Parama
policijos pareigūnams, vykdantiems pavestas pareigas
Valstybiniai, vietinių
savivaldybių organai bei pareigūnai savo pareigas atliekančiai policijai
privalo teikti reikiamą organizacinę ir techninę pagalbą.
Policija savo veikloje
remiasi savanoriškai susikūrusių ir veikiančių teisėsaugos ir visuomeninės
rimties palaikymo organizacijų bei piliečių pagalba. Šios organizacijos turi
būti užregistruotos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka.
8 straipsnis. Profesinių
interesų įgyvendinimas
Policijos pareigūnai gali
steigti draugijas, klubus, profesines sąjungas ir kitus susivienijimus,
tenkinančius jų profesinius, kultūrinius ir socialinius poreikius. Jų veiklą reglamentuoja
įstatymo numatyta tvarka priimti ir užregistruoti įstatai (nuostatai).
Policijos pareigūnams
draudžiama streikuoti.
9 straipsnis. Policijos
profesiniai ryšiai
Lietuvos Respublikos
policija palaiko profesinius ryšius su atitinkamomis kitų šalių institucijomis
ir tarptautinėmis policijos organizacijomis.
10 straipsnis. Policijos
veiklos priežiūra ir kontrolė
Policijos veiklos teisėtumą
prižiūri Lietuvos Respublikos prokuratūra. Neviršydamos įstatymų suteiktų
įgaliojimų, policijos veiklą kontroliuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos institucijos, Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija,
savivaldybių Tarybos ir jų valdymo organai.
11 straipsnis. Policijos
veiksmų apskundimas
Piliečiai turi teisę
įstatymo nustatyta tvarka apskųsti policijos pareigūnų ir organų veiksmus.
Piliečių skundus dėl
policijos pareigūnų veiksmų nagrinėja ir sprendžia policijos įstaigos, kurioje
dirba policijos pareigūnas, vadovas. Nesutikus su šio pareigūno ar vadovo
sprendimu, galima kreiptis į aukštesniąją policijos įstaigą ar kompetentingą
kontroliuoti policijos veiklą organą arba teismą.
II SKIRSNIS.
POLICIJOS
ORGANIZACIJA. POLICIJOS FUNKCIJOS
12 straipsnis. Policijos
organizacija ir struktūra
Vieningą
Lietuvos Respublikos policijos sistemą sudaro Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos Policijos departamento vadovaujamos respublikinės ir
savivaldybių policijos tarnybos bei struktūriniai padaliniai, Mokesčių
policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai.
Policijos
departamentui vadovauja generalinis komisaras. Jį skiria ir atleidžia vidaus
reikalų ministras. Mokesčių policijos departamentui prie Vidaus reikalų
ministerijos vadovauja vyriausiasis mokesčių policijos komisaras. Jį skiria ir
atleidžia vidaus reikalų ministras.
Miesto (rajono)
policijos komisariatas yra Vidaus reikalų ministerijos padalinys, kuriame
veikia respublikinės ir savivaldybių policijos, mokesčių policijos padaliniai.
Miesto (rajono)
policijos komisarą pareigoms Policijos departamento generalinio komisaro
teikimu skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514,
94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
Nr.
I-601,
94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)
Nr.
VIII-356,
97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,
Nr.92-2868 (00.10.31), įsigalioja nuo 2000.11.01
13 straipsnis. Respublikinė
policija
Respublikinėje policijoje
yra kriminalinė policija, transporto policija, kelių policija ir viešoji
policija. Respublikinės policijos vadovus policijos departamento generalinio
komisaro teikimu skiria Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Kai
kurioms savo funkcijoms ir uždaviniams kriminalinėje, transporto, kelių ar
viešojoje policijoje vykdyti sudaromos tarnybos ar kitokie struktūriniai
policijos padaliniai.
Vidaus reikalų ministro
įsakymu prie vietos policijos komisariatų gali veikti ir kitos vidaus reikalų,
mokesčių policijos tarnybos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514,
94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
Nr.
VIII-356,
97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,
Nr.92-2868 (00.10.31), įsigalioja nuo 2000.11.01
14 straipsnis. Respublikinės
policijos uždaviniai
Kriminalinė policija savo
operatyvine ir profesine veikla užkerta kelią nusikaltimams, veda jų apskaitą,
atskleidžia ir tiria padarytus nusikaltimus, išaiškina juos padariusius
asmenis, atlieka kvotą jos kompetencijai priskirtose bylose, vykdo prokurorų,
tardytojų, teisėjų ir teismo pavedimus, susijusius su nusikaltimų tyrimu ir
nusikaltėlių paieška.
Viešoji policija užtikrina
viešąją tvarką respublikiniuose renginiuose, teikia reikiamą pagalbą
prokuratūrai ir tardymo organams tiriant nusikaltimus, o teismams nagrinėjant
bylas, vykdant teismo nuosprendžius bei sprendimus; užtikrina viešąją tvarką ir
rimtį įstatymų nustatytais atvejais, valstybės (kontrolės, valstybinių
inspekcijų ir kitų valstybės organų bei įstaigų) pareigūnams vykdant pagal
įstatymą pavestas pareigas; Vyriausybės pavedimu saugo valstybines įstaigas ir
kitus svarbius objektus.
Viešojoje policijoje
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi specialios
paskirties policijos daliniai, tiesiogiai pavaldūs policijos departamento
generaliniam komisarui.
Transporto policija vykdo
kriminalinės ir viešosios policijos funkcijas geležinkelio, oro ir vandens
transporto linijose bei šioms žinyboms priklausančiose teritorijose.
Kelių policija vykdo
automobilių ir kitų transporto priemonių eismo saugumo priežiūrą, tiria kelių
eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius, atlieka kvotą transporto įvykių
bylose, skiria administracines nuobaudas ar kitokias poveikio priemones už
eismo taisyklių pažeidimus.
15 straipsnis. Savivaldybių
policija
Savivaldybių policiją sudaro
padaliniai, vykdantys teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, atliekantys kvotą
įstatymo nustatyta tvarka, saugantys viešąją tvarką ir užtikrinantys
visuomeninę rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Šias
funkcijas vykdo teritoriniu principu sudaromos savivaldybių policijos nuovados.
Savivaldybių policijai
vadovauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos
departamentas.
Miesto (rajono) teritorijoje
esančioms policijos nuovadoms vadovauja savivaldybių policijos komisaras, kuris
yra miesto (rajono) policijos komisaro pavaduotojas.
Savivaldybės policijos
komisarą bendru miesto (rajono) policijos komisaro ir savivaldybės valdybos
(jei ji sudaryta) bei mero teikimu skiria ir atleidžia Policijos departamento
generalinis komisaras.
Savivaldybių policijos
nuovados komisarą savivaldybės policijos komisaro teikimu skiria ir atleidžia
miesto (rajono) policijos komisaras.
Nuovados komisarui
suteikiami kvotos organo vadovo bei pareigūno, kompetentingo nagrinėti administracinės
teisės pažeidimų bylas, įgaliojimai.
Kitus savivaldybių policijos
pareigūnus skiria miesto (rajono) policijos komisaras savivaldybių policijos
komisaro teikimu.
Nuovadų sudarymas ir
aptarnaujamos teritorijos nustatymas yra valstybės deleguotoji savivaldybės
funkcija.
Vidaus reikalų ministerija
kartu su savivaldybėmis organizuoja savivaldybės policijos darbuotojų atranką,
jų mokymą, aprūpina vienodomis uniformomis su savivaldybės skiriamaisiais
ženklais, policijos įranga ir ginkluote.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-601,
94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)
16 straipsnis. Savivaldybių
policijos uždaviniai
Savivaldybių policija savo
teritorijoje vykdo teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, saugo viešąją tvarką ir
visuomeninę rimtį, užtikrina piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip
pat pagal savo kompetenciją - ir aplinkos apsaugą; atlieka kvotą įstatymo
nustatyta tvarka jų kompetencijai skirtose bylose; vykdo atitinkamos
savivaldybės teritorijoje esančių teismų pavedimus; padeda kelių policijai savo
teritorijoje užtikrinti eismo saugumą.
16(1) straipsnis.
Neteko galios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514,
94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,
Nr.92-2868 (00.10.31), įsigalioja nuo 2000.11.01
16(2) straipsnis.
Neteko galios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514,
94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,
Nr.92-2868 (00.10.31), įsigalioja nuo 2000.11.01
16(3) straipsnis.
Mokesčių policija ir jos uždaviniai
Mokesčių policija išaiškina
ir tiria nusikaltimus bei teisės pažeidimus finansų srityje, taip pat šių
nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją, vykdo priemones, įgalinančias
išieškoti mokesčius, tiria mokesčių administratorių bei Valstybinio socialinio
draudimo fondo įstaigų darbuotojų piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos įgaliojimų
viršijimo, pareigų neatlikimo, kitus nusikaltimus ir teisės pažeidimus,
susijusius su mokesčiais ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-356,
97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
16(4) straipsnis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Specialiųjų tyrimų tarnybą
sudaro padaliniai, įstatymų nustatyta tvarka vykdantys operatyvinę veiklą,
atliekantys kvotą ir parengtinį tardymą dėl nusikalstamų susivienijimų (organizuotų
grupių) rengiamų ar padarytų nusikaltimų ir nusikaltimų valstybės tarnybai,
užkertantys kelią korupcijai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-356,
97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
16(5 )straipsnis.
Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai
Specialiųjų tyrimų tarnyba
renka, analizuoja, klasifikuoja, o jeigu reikia, perduoda vidaus reikalų
sistemos padaliniams ir suinteresuotoms tarnyboms operatyvinę ir kitą
informaciją apie nusikalstamus susivienijimus (organizuotas grupes), jų
organizatorius bei narius, taip pat rengiančius ar padariusius nusikaltimus
valstybės tarnybai ar susijusius su nusikalstamo susivienijimo veikla valstybės
pareigūnus bei organizuoja priemones šiai informacijai realizuoti, tiria
nusikalstamų susivienijimų (organizuotų grupių) narių, asmenų, susijusių su
nusikalstamo susivienijimo veikla, padarytus nusikaltimus, taip pat
nusikaltimus valstybės tarnybai, atlieka kvotą ir parengtinį tardymą šiose
baudžiamosiose bylose, imasi priemonių tokių nusikaltimų prevencijai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-356,
97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
17 straipsnis. Policijos
funkcijos
Policija, saugodama ir
gindama nuo visuomenei pavojingų kėsinimųsi piliečių gyvybę, sveikatą, garbę ir
orumą, jų teises, laisves, teisėtus interesus bei turtą ir vykdydama kitus
nustatytus uždavinius, atlieka šio įstatymo 18-24 straipsniuose nurodytas
funkcijas.
Neleistina pavesti policijai
vykdyti įstatymuose nenumatytų funkcijų.
18 straipsnis. Nusikaltimų
ir kitų teisės pažeidimų prevencija
Policija:
1) rengia ir įgyvendina
priemones, užkardančias nusikaltimus ir teisės pažeidimus;
2) atskleidžia padarytų
nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų priežastis bei sąlygas ir imasi
įstatymo numatytų priemonių joms pašalinti;
3) sudaro ir tvarko
profilaktines, kriminalistines ir operatyvines įskaitas;
4) pagal sutartis saugo
piliečių, įstaigų, įmonių, organizacijų turtą;
5) taiko administracines ir
kitokias prevencijos priemones.
19 straipsnis. Nusikaltimų
atskleidimas ir tyrimas
Policija:
1) registruoja ir tikrina
pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus ar padarytus nusikaltimus;
2) vykdo pasislėpusių
įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų, nuteistųjų ir be žinios dingusiųjų asmenų
paiešką, taip pat atlieka šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytus operatyvinius
veiksmus;
3) įstatymų nustatyta tvarka
atlieka kvotą;
4) baudžiamojo proceso
įstatymo numatytais atvejais vykdo tardytojo, prokuroro, teisėjo ir teismo
pavedimus baudžiamosiose bylose.
20 straipsnis. Policijos
operatyvinė veikla
Policijos operatyvinė veikla
- tai neviešo pobūdžio nusikaltimų prevencijos ir išaiškinimo veiksmai, kurie
naudojami rinkti informacijai apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus.
Atliekant tuos veiksmus, dokumentuojama gaunama medžiaga, vykdoma nusikaltimus
padariusiųjų, taip pat be žinios dingusiųjų asmenų paieška, išaiškinami neteisėtų
pajamų įgijimo šaltiniai ir būdai.
Vykdydama operatyvinę
veiklą, policija nustatyta tvarka gali naudotis specialiąja technika,
savanoriška vieša ar slapta piliečių pagalba, taip pat žvalgybinės apklausos,
operatyvinio patikrinimo bei apžiūros, sekimo, žvalgybos ir kitais
specialiosios kontrolės metodais.
Operatyvinės veiklos
priemones, metodus, būdus ir jų taikymo tvarką reglamentuoja specialūs Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Prokuratūros parengti bei
Vyriausybės patvirtinti norminiai aktai.
Operatyvinės veiklos
priemonių ir būdų panaudojimą kiekvienu konkrečiu atveju sankcionuoja
prokuroras, jeigu tai numatyta šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje apibrėžtuose
norminiuose aktuose. Faktiniai duomenys, gauti panaudojus šiuos metodus ir
užfiksuoti techninėmis priemonėmis, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta
tvarka gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje.
Policijos operatyvinė veikla
vykdoma tik kovos su kriminaliniais nusikaltimais bei jų prevencijos tikslais
ir yra operatyvinių policijos tarnybų išimtinė teisė.
21 straipsnis. Viešosios
tvarkos, visuomeninės rimties ir saugumo, piliečių teisių ir laisvių
apsauga
Policija:
1) patruliuoja viešose
vietose;
2) saugo viešąją tvarką
masinių renginių metu;
3) vykdo įstatymus dėl kovos
su nusikaltimais, girtavimu, narkotikų vartojimu, prostitucija, kitais
antivisuomeniniais reiškiniais;
4) prižiūri, kad būtų
laikomasi nustatytos tvarkos įgyjant, laikant, saugant, perduodant šaunamuosius
ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas, narkotines priemones ir kitus
leidimų sistemos reglamentuojamus daiktus bei medžiagas;
5) surašo administracinių
teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja tokių pažeidimų bylas, teisės
pažeidėjams skiria administracines nuobaudas bei taiko kitas administracines
prievartos priemones;
6) įstatymo numatytais
atvejais saugo ir konvojuoja sulaikytuosius asmenis, vykdo teismų ir tardytojų
nutarimus baudžiamosiose bylose;
7) užtikrina viešąją tvarką,
teismo vykdytojams, valstybės kontrolieriams, medicinos personalui ir kitiems
pareigūnams ar tarnautojams vykdant įstatymo nustatyta tvarka pavestas
pareigas.
21(1) straipsnis.
Neteko galios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514,
94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,
Nr.92-2868 (00.10.31), įsigalioja nuo 2000.11.01
21(2)
straipsnis. Valstybės finansų apsauga
Mokesčių
policija:
1) išaiškina ir
tiria veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos
tvarkymu, žinomai neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną teikimu, vengimu
mokėti mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, nustatyta tvarka
patvirtintų ataskaitų nepateikimu, neteisėtomis finansinėmis operacijomis ir
kitais su mokesčiais, finansais bei valstybiniu socialiniu draudimu susijusiais
nusikaltimais ir teisės pažeidimais;
2) tiria
mokesčių administratorių bei Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų
darbuotojų piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimo, pareigų
neatlikimo ir kitus teisės pažeidimų faktus, susijusius su mokesčiais ir
valstybinio socialinio draudimo įmokomis;
3) organizuoja
mokesčių administratorių, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų
darbuotojų bei Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
pareigūnų ir valdininkų, atliekančių tarnybines pareigas, apsaugą nuo neteisėto
poveikio;
4) pagal savo
kompetenciją atlieka kvotą, parengtinį tardymą bei visų nuosavybės formų
įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų ūkinės-finansinės veiklos
patikrinimus bei revizijas;
5) įgyvendina
pinigų plovimo prevencijos priemones.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-356,
97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
22 straipsnis. Eismo
priežiūra
Policija:
1) reguliuoja transporto ir
pėsčiųjų eismą, prižiūri kelių eismo tvarką ir saugumą;
2) kontroliuoja, ar gatvių
ir kelių projektavimas, tiesimas bei remontavimas, jų būklė, priežiūra ir
eksploatavimas atitinka saugaus eismo reikalavimus;
3) kontroliuoja transporto
priemonių techninę būklę;
4) kontroliuoja, kaip
asmenys, visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo įstatymus, kitus
norminius aktus dėl eismo saugumo užtikrinimo bei aplinkos apsaugos nuo žalingo
transporto priemonių poveikio;
5) tiria kelių eismo
taisyklių pažeidimus ir autoįvykius, atlieka kvotą autotransporto įvykių
bylose, skiria administracines nuobaudas ir kitokias poveikio priemones už
kelių eismo taisyklių pažeidimus;
6) egzaminuoja ir išduoda
pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti transporto priemones.
23 straipsnis. Socialinė
pagalba gyventojams
Policija:
1) teikia neatidėliotiną
pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų, ir tiems, kurių būklė
bejėgiška;
2) užtikrina sulaikytų ir
pristatytų į policiją asmenų apsaugą ir imasi priemonių nedelsiant suteikti
jiems būtiną medicininę pagalbą;
3) informuoja valstybinius
organus, visuomenines organizacijas, piliečius apie katastrofas, avarijas ir
kitas ypatingas situacijas, kurios kelia pavojų žmonių saugumui;
4) teikia pagalbą stichinių
nelaimių ir kitų ypatingų atvejų metu gelbstint žmones ir turtą, imasi
priemonių žmonių saugumui užtikrinti;
5) saugo rastus ir perduotus
į policiją dokumentus, daiktus, vertybes bei kitokį turtą ir imasi priemonių
grąžinti juos teisėtiems savininkams ar valdytojams, pagal teismo sprendimus
ieško skolininkų;
6) užtikrina piliečio,
suteikusio pagalbą tiriantiems nusikaltimą teisėsaugos organams, ar jo artimųjų
apsaugą, jei iškyla pavojus jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui;
7) teikia kitokią būtiną
pagalbą žmonėms, kurių būklė yra bejėgiška.
24 straipsnis. Policijos
tarnybų bendradarbiavimas
Vykdant viešosios tvarkos
apsaugą, užkertant kelią nusikaltimams ar kitiems teisės pažeidimams, sulaikant
nusikaltėlius ir kitais atvejais visos policijos tarnybos bendradarbiauja ir
teikia visapusišką paramą viena kitai, nelaukdamos atskiro įsakymo ar nurodymo.
III SKIRSNIS.
TARNYBA
POLICIJOJE
25 straipsnis. Priėmimas
tarnybon. Tarnybos policijoje teisinis reguliavimas
Į tarnybą policijoje
savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 18 metų mokantys
valstybinę kalbą Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą,
asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinka
policijos pareigūno pareigoms.
Į tarnybą
policijoje savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 18 metų
mokantys valstybinę kalbą Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal
išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos
būklę tinka policijos pareigūno pareigoms.
Pirmą kartą priimtiems į
tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje ir neturintiems specialiojo ar aukštojo
išsilavinimo piliečiams suteikiamas pirmasis policininko stažuotojo pareiginis
laipsnis ir nustatomas l metų stažuotės terminas.
Policijos pareigūnai negali
būti politinių partijų ar kitų politinių organizacijų nariais.
Tarnyba policijoje tvarkoma
statutinės drausmės pagrindais.
Tarnybos policijoje sąlygas
ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos ir kiti įstatymai bei Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtinti Tarnybos policijoje statutas ir Policijos
statutas.
Asmenims, priimtiems į
tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
sistemos ar kitų šalių atitinkamų tarnybų, gali būti įskaitomas tarnybos
(darbo) jose stažas ir užtikrinamas priedų už ištarnautus metus išmokėjimas.
Policijos pareigūnams
leidžiama papildomai dirbti tik pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą, jei tai
neprieštarauja tarnybos interesams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514,
94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
26 straipsnis. Policijos
pareigūno priesaika
Policijos pareigūnai,
pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei šiais žodžiais:
"Aš, (vardas, pavardė),
Jums liudijant:
prisiekiu, nesigailėdamas
jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę;
prisiekiu sąžiningai vykdyti
Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus;
prisiekiu šventai atlikti
savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir Valstybei;
prisiekiu susilaikyti nuo
veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui.
Tepadeda man Dievas".
Pastaba. Prisiekti galima ir
be paskutiniojo sakinio.
Priesaikos priėmimo tvarką
nustato Tarnybos policijoje statutas.
Piliečiai, atsisakiusieji
prisiekti, į policiją nepriimami.
27 straipsnis. Pareiginiai
laipsniai
Policijos
pareigūnų tarnybos stažui, kvalifikacijai ir einamoms pareigoms pažymėti bei
santykiams reguliuoti yra šie pareiginiai laipsniai:
policininkas
stažuotojas
policininkas
vyresnysis policininkas
viršila
jaunesnysis
inspektorius
inspektorius
vyresnysis
inspektorius
komisaras
inspektorius
komisaras
vyresnysis
komisaras
vyriausiasis
komisaras
generalinis
komisaras.
Policijos pareiginiai
laipsniai suteikiami pareigūnams skiriant juos į atitinkamas pareigas ir kai
jie yra išlaikę kvalifikacinį egzaminą, kurio reikalavimus ir tvarką nustato
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Lietuvos teisės akademijos
Policijos fakulteto policijos pareigūnus į pareigas Akademijos statute
nustatyta tvarka skiria Akademijos rektorius, o pareiginius laipsnius
Akademijos rektoriaus teikimu jiems suteikia vidaus reikalų ministras.
Pareiginius policijos
pareigūnų laipsnius suteikia:
nuo policininko stažuotojo
iki viršilos imtinai - miesto (rajono) policijos komisaras arba generalinis
komisaras;
nuo jaunesniojo
inspektoriaus iki vyriausiojo komisaro imtinai - Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministras;
generalinio komisaro -
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.
Policininko kvalifikacijai
pažymėti nustatomos pareiginio laipsnio kvalifikacinės kategorijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514,
94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
Nr. VIII-634,
98.02.19, Žin., 1998, Nr.20-505 (98.02.25)
Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,
Nr.92-2868 (00.10.31), įsigalioja nuo 2000.11.01
28 straipsnis. Policijos
pareigūnų uniforma
Policijos pareigūnai
tarnyboje dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą uniformą su
atitinkamos policijos rūšies skiriamaisiais ženklais (savivaldybių policijos
pareigūnai - ir su savivaldybių skiriamaisiais ženklais) bei pareigūno pavarde.
Ne tarnybos metu policijos
pareigūnai gali dėvėti civilinius drabužius.
Atvejus, kada policijos
pareigūnai vykdydami tarnybines pareigas neprivalo dėvėti uniformos, nustato
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
Dėvintiems uniformą
policijos pareigūnams leidžiama nešioti ir kitų valstybių ordinus, medalius,
pasižymėjimo ženklus. Jų nešiojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
29 straipsnis. Policijos
pareigūnų atleidimas
Policijos pareigūnai
atleidžiami iš tarnybos policijoje:
jų pačių prašymu;
suėjus nustatytam amžiui;
dėl sveikatos būklės;
atestavimo tvarka;
Policijos statuto numatytais
atvejais;
pažeidus šio įstatymo 8
straipsnio 2 dalį;
vadovaujantis teismo
sprendimu ar nuosprendžiu;
netekus Lietuvos Respublikos
pilietybės.
Ginčai dėl atleidimo iš
darbo sprendžiami teismine tvarka.
30 straipsnis. Vidaus
reikalų darbuotojų pasitelkimas policijos pareigoms
Kai iškyla būtinumas
užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės saugumą, policijos pareigūnų pareigas
gali vykdyti policijoje netarnaujantys vidaus reikalų darbuotojai policijos
įstaigos viršininko rašytiniu įsakymu. Šiuo atveju vidaus reikalų darbuotojams
vadovauja etatinis policijos pareigūnas.
Vidaus reikalų darbuotojai,
atliekantys policininkų pareigas, privalo turėti nustatyto pavyzdžio
gyventojams suprantamus skiriamuosius ženklus. Ženklus nustato Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministras ir apie tai paskelbia visuomenei.
31 straipsnis. Policijos
rezervas
Lietuvos Respublikos
policijos įstaigos turi policijos rezervą. Jį sudaro policijos pareigūnai, dėl
objektyvių priežasčių atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu perkelti į policijos
rezervą, bei tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos Respublikos piliečiai,
kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti jiems patikėtas pareigas. Asmenys į
policijos rezervą atrenkami pagal šiame įstatyme numatytus bendruosius
policijos komplektavimo reikalavimus.
Piliečiai, esantys policijos
rezerve, gauna nustatyto pavyzdžio pažymėjimus, yra mokomi, aprūpinami apranga
ir amunicija valstybės lėšomis. Tarnybos metu jie vykdo policijos pareigūnų
funkcijas, turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas.
Įtraukimo į policijos
rezervą sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos rezervo
nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Rezerve esantys policijos
pareigūnai turi teisę naudotis atleidimo metu turėtu pareiginiu laipsniu,
pridėjus žodį "rezervo".
32 straipsnis. Policijos
kadrų rengimas
Policijos kadrai rengiami
specialiosiose mokyklose.
Asmenims, baigusiems kitas
aukštąsias mokyklas ir perėjusiems dirbti į policiją, organizuojami
perkvalifikavimo kursai.
IV SKIRSNIS.
POLICIJOS
PAREIGŪNŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ
33 straipsnis. Policijos
pareigūnų bendrosios ir specialiosios teisės bei pareigos
Policijos pareigūnai turi
Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme (Konstitucijoje) ir
kituose įstatymuose įtvirtintas socialines, ekonomines, politines ir asmenines
Lietuvos Respublikos piliečių teises bei laisves.
Policijos pareigūnai turi
bendrąsias ir specialiąsias profesines teises ir pareigas.
Bendrąsias profesines teises
ir pareigas turi visi policijos pareigūnai. Specialiosios profesinės teisės ir
pareigos suteikiamos policijos pareigūnams, vykdantiems atskiras šio įstatymo
nustatytas policijos funkcijas.
34 straipsnis. Bendrosios
profesinės policijos pareigūnų teisės
Kiekvienas policijos
pareigūnas turi teisę:
1) reikalauti iš piliečių ir
pareigūnų, pažeidžiančių teisėtvarką, nutraukti neteisėtus veiksmus, o
prireikus, kai išnaudotos įtikinimo priemonės, panaudoti prievartą;
2) įtarus teisės pažeidimą
ir pareiškus apie tai piliečiui ar pareigūnui, tikrinti jų asmens dokumentus;
3) pristatyti teisėtvarkos
pažeidėjus į policiją ar kitas tarnybines patalpas ne ilgiau kaip 3 valandoms
jų asmenybei nustatyti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir
jų turimiems daiktams apžiūrėti;
4) šiame įstatyme numatytais
atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus, specialiąsias priemones, kovinių
imtynių veiksmus;
5) persekiodamas asmenis,
įtariamus padarius nusikaltimą, nusikaltėlius, besislepiančius nuo teisėsaugos
organų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, bet kuriuo
paros metu įeiti į piliečių gyvenamąsias ir ūkines, įmonių, įstaigų,
organizacijų ir kooperatyvų patalpas, sustabdyti bei patekti į transporto
priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti
patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinių
nelaimių ir katastrofų atvejais. Apie tokius veiksmus nedelsiant pranešama
prokuratūrai;
6) laikinai apriboti arba
uždrausti transporto ar pėsčiųjų judėjimą ar darbus gatvėse ir keliuose, jeigu
kyla pavojus žmonių bei transporto eismo saugumui;
7) važiuodamas į įvykio
vietą, persekiodamas nusikaltėlius, gabendamas asmenis, kuriems būtina
neatidėliotina medicininė pagalba, į gydymo įstaigas ar kitais neatidėliotinais
atvejais nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis,
priklausančiomis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ar
piliečiams, išskyrus diplomatinių ar konsulinių atstovybių transportą.
Esant tarnybiniam būtinumui,
policijos pareigūnai turi teisę įsigyti bilietus į visas transporto priemones
be eilės, jei bilietų nėra - į transporto priemonę įlipti;
8) esant būtinumui,
nemokamai naudotis įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat piliečiams
priklausančiomis ryšių priemonėmis;
9) jeigu pažeistos šaunamojo
ginklo, šaudmenų, sprogstamųjų, narkotinių ir kitų leidimų sistemos
reglamentuojamų medžiagų, priemonių ir daiktų laikymo bei naudojimo taisyklės,
paimti juos iš organizacijų ar piliečių nustatyta tvarka.
35 straipsnis. Policijos
pareigūnų bendrosios profesinės pareigos
Policijos pareigūnas visur
ir visada privalo:
1) gavęs piliečio ar
pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba
pats būdamas liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam
nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui;
2) gavęs piliečių ar
pareigūnų pranešimą apie padarytą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, imtis
priemonių sulaikyti ir pristatyti į policiją asmenį, padariusį pavojingą
visuomenei veiką;
3) gavęs žinių apie padarytą
pavojingą visuomenei veiką, apie tai pranešti policijai, imtis priemonių įvykio
vietai apsaugoti, nusikaltimo liudininkams nustatyti;
4) užtikrinti sulaikytų ar
pristatytų į policiją asmenų teises ir teisėtus interesus, sveikatos apsaugą,
suteikti neatidėliotiną medicininę pagalbą nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų
ar kurių būklė yra bejėgiška;
5) imtis visų galimų
priemonių piliečių, valstybės, visuomeninių ar kitų organizacijų turtui gelbėti
stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų atvejais;
6) vykdydamas tarnybines
pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti. Jei neturi skiriamųjų
policijos ženklų ar asmeniui pareikalavus - pateikti tarnybinį pažymėjimą.
Policijos pareigūnų veiksmai, kuriais laikinai apribojamos piliečių teisės,
palydimi žodžiais "Įstatymo vardu". Kiekvienas asmuo ir pareigūnas
tokiu atveju privalo besąlygiškai paklusti ir vykdyti policijos pareigūno
reikalavimus;
7) laikyti paslaptyje
konfidencialaus pobūdžio informaciją, jeigu ko kito nereikalauja tarnybinių
pareigų ar teisių vykdymas.
Vykdydami visas savo
pareigas, policijos pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmonių orumą, užtikrinti
ir saugoti jų teises bei laisves.
37 straipsnis. Policijos
pareigūnų teisės atskleidžiant ir tiriant nusikaltimus
Policijos pareigūnas,
tirdamas nusikaltimus, turi teisę:
1) tikrinti pareiškimus ir
pranešimus apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus;
2) nustatyta tvarka
sulaikyti ir suimti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą;
3) turėdamas
duomenų, kad buvo padarytas, daromas ar rengiamas nusikaltimas arba kitokio
pobūdžio teisės pažeidimas:
tikrinti visų
rūšių įmonių, įstaigų bei organizacijų ūkinę-finansinę ir kitokią veiklą,
materialinių vertybių, prekių saugojimo būklę, jų įgijimo, gamybos, naudojimo
ir realizavimo teisėtumą, gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir
užplombuotas patalpas;
įstatymo
nustatyta tvarka tikrinti į įmones, įstaigas, organizacijas įvažiuojantį ir
išvažiuojantį transportą, asmeninėse bei valstybinėse transporto priemonėse
esančius krovinius ir daiktus;
skirti bei
atlikti inventorizacijas, revizijas, kontrolinius matavimus ir kitus faktinius
patikrinimus; suderinęs su įmonės vadovu arba savininku arba gavęs
respublikinės policijos teritorinio padalinio viršininko leidimą ar Mokesčių
policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiojo komisaro,
vyresniųjų komisarų ir komisarų nurodymą, sustabdyti gamybos procesą; atlikti
apžiūrą, susipažinti ir paimti buhalterinės apskaitos, kadrų, patikrinimų,
revizijų medžiagas, kitus dokumentus, žaliavos, produkcijos, prekių pavyzdžius,
kitus daiktus; reikalauti, kad būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita;
pasitelkti
atitinkamus specialistus, reikalauti ir gauti iš vadovų, pareigūnų, materialiai
atsakingų ir kitų asmenų duomenis, paaiškinimus dėl pažeidimų ar nusikaltimų;
rengti
pasalas ir įstatymo nustatyta tvarka atlikti transporto, piliečių bei jų
asmeninio bagažo apžiūrą mobiliuose ar stacionariniuose kontrolės punktuose;
4) nekliudomai įeiti į visų
rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu -
su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku
arba jo atstovu;
5) pavesti daryti
kriminalistinius ir kitokius tyrimus bei ekspertizes;
6) pagal savo kompetenciją
atlikti kitus baudžiamojo proceso įstatyme numatytus procesinius veiksmus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-356,
97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
38 straipsnis. Policijos
pareigūnų teisės saugant viešąją tvarką, visuomeninę rimtį, piliečių
teises ir
laisves
Policijos pareigūnas,
saugantis viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, užtikrinantis visuomenės
saugumą, piliečių teises ir laisves, turi teisę:
1) reikalauti iš piliečių ir
pareigūnų, pažeidžiančių teisėtvarką, nutraukti neteisėtus veiksmus, o
prireikus - juos įspėti;
2) atlikdamas tarnybines
pareigas, turėti ir šio įstatymo numatytais atvejais panaudoti šaunamąjį ginklą
bei specialiąsias policijos priemones;
3) tikrinti piliečių ir
pareigūnų, pažeidusių viešąją tvarką ar įtariamų padarius nusikaltimą ar kitą
teisės pažeidimą, dokumentus;
4) apriboti įėjimą ar buvimą
tam tikroje teritorijoje ir patalpose bei sustabdyti vykdomus darbus, apriboti
ar uždrausti transporto eismą, jei kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai ar
piliečių saugumui;
5) reikalauti iš masinių
renginių organizatorių imtis priemonių dalyvių ir žiūrovų saugumui užtikrinti.
Neįvykdžius šių reikalavimų, renginiai gali būti uždrausti, nutraukiami arba
apribojami;
6) pagal kompetenciją
kontroliuoti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi aplinkos apsaugos
reikalavimų.
39 straipsnis. Policijos
pareigūnų teisės užtikrinant eismo saugumą
Policijos pareigūnas,
siekdamas užtikrinti kelių eismo saugumą, turi teisę:
1) stabdyti transporto
priemones, tikrinti vairuotojo, transporto priemonės bei krovinio dokumentus;
2) nušalinti nuo vairavimo
asmenis, įtariant, jog jie yra apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, paveikti
vaistų, neturi teisės vairuoti. Naudoti norminiuose aktuose numatytas priemones
apsvaigimui nustatyti arba pristatyti įtariamus vairuotojus į medicinos
įstaigą.
Atsisakymas vykti į
medicininę įstaigą apsvaigimo laipsniui nustatyti laikomas neginčytinu
apsvaigimo būklės fakto patvirtinimu;
3) iškviesti į policiją
eismo taisyklių pažeidėjus, autoįvykių dalyvius bei liudininkus;
4) paimti vairuotojo ir
transporto priemonės registravimo dokumentus ir išduoti nustatytos formos
laikiną dokumentą;
5) nušalinti nuo vairavimo
ir nusiųsti papildomam medicininiam patikrinimui vairuotojus, dėl sveikatos
būklės keliančius pavojų eismo saugumui;
6) atimti vairavimo teisę ar
skirti kitas administracines nuobaudas už padarytus kelių eismo taisyklių
pažeidimus;
7) keisti, apriboti ar
uždrausti kelių eismą, kai tai būtina eismo saugumui užtikrinti ar eismo
sąlygoms gerinti;
8) uždrausti eksploatuoti
transporto priemones, kurių konstrukcija arba techninė būklė neatitinka
galiojančių kelių eismo taisyklių, normatyvų ar standartų, taip pat kurių
variklio, kėbulo (rėmo) ar važiuoklės numeriai neatitinka įrašytų registracijos
dokumentuose; pristatyti tokias transporto priemones į policiją.
39(1) straipsnis.
Neteko galios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514,
94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,
Nr.92-2868 (00.10.31), įsigalioja nuo 2000.11.01
39(2 )straipsnis.
Mokesčių policijos pareigūnų teisės vykdant valstybės finansų apsaugą
Mokesčių
policijos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, turi teisę:
1) areštuoti
asmens turtą bei sąskaitas banke, jeigu nustatyta tvarka nesumokėti mokesčiai.
Sprendimą šiais klausimais gali priimti Mokesčių policijos departamento prie
Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis komisaras, vyresnieji komisarai,
komisarai ir komisarai-inspektoriai;
2) duoti
raštiškus nurodymus banko įstaigoms nutraukti pinigų išmokėjimą bei pervedimą
iš įmonių bei fizinių asmenų sąskaitų, jeigu nustatytos neteisėtos finansinės
operacijos ar trukdoma atlikti tikrinimą, arba tikrinimo metu nustatyti pajamų
slėpimo ir neteisingo mokesčių apskaičiavimo faktai;
3) vykdyti
operatyvinę veiklą, atlikti kvotą bei parengtinį tardymą mokesčių policijos
kompetencijai priklausančiose bylose;
4) gauti
duomenis ir informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės
departamento prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo
įstaigų ir kitų valstybės institucijų, reikalingus Mokesčių policijos
departamento funkcijoms vykdyti;
5) atlikti
pakartotines revizijas bei patikrinimus (tarp jų ir kontrolinius) po
Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento prie Finansų
ministerijos ir kitų mokesčių administratorių darbuotojų atliktų patikrinimų;
6) gauti iš ekspertizės
įstaigų išvadas pagal revizijos, tikrinimo medžiagą;
7) pasitelkti
piliečius bendradarbiauti, jeigu jie sutinka, išaiškinant nusikaltimus ir
teisės pažeidimus finansų srityje, ir juos skatinti;
8) atlikti
fizinių asmenų, visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų, organizacijų, bankų bei
kitų kredito įstaigų ūkinės veiklos patikrinimus, kiek tai susiję su mokesčių
policijos atliekama revizija ir nustatytais teisės pažeidimais;
9) gauti iš
Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų, taip pat visų
nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei fizinių asmenų duomenis,
pažymėjimų ir dokumentų nuorašus apie juridinio, fizinio asmens ar neturinčio
juridinio asmens teisių asmens turtą bei pajamas, taip pat apie
ūkines-finansines operacijas, susijusias su tikrinamuoju objektu;
10) gauti iš
fizinių asmenų raštiškus paaiškinimus apie jų parduotas materialines vertybes,
atliktus darbus, paslaugas ir gautas iš tikrinamų objektų išmokas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-356,
97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
40 straipsnis. Policijos
pareigūno atsakomybė
Policijos pareigūnas
asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų pasekmes.
Policijos pareigūnas,
vykdydamas jam patikėtas pareigas pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų
nustatyta tvarka traukiamas drausminėn, administracinėn, materialinėn ar
baudžiamojon atsakomybėn, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.
Žinomai nusikalstamo,
neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas policijos pareigūno nuo atsakomybės
neatleidžia.
Neteisėtais tarnybiniais
policijos pareigūno veiksmais piliečiui padarytą žalą valstybė atlygina
visiškai, nepriklausomai nuo policijos pareigūno kaltės tokia tvarka, kokia nustatyta
žalai, padarytai neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros organų ir teismo
veiksmais, atlyginti.
Policijos pareigūnas,
veikiantis pagal įstatymų jam suteiktus įgaliojimus, neatsako už žalą, jei tuo
nebuvo peržengtos nusikaltėlio sulaikymo teisėtumo ribos.
Lietuvos policijos
akademijos klausytojai, pašalinti iš Akademijos turi jai atlyginti išlaikymo ir
mokymo išlaidas. Tai taikoma ir tiems klausytojams, kurie konkurso būdu
neperkelti į aukštesnįjį kursą atsisako nustatytą laiką dirbti policijoje.
V SKIRSNIS.
POLICIJOS
GINKLAI IR SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS, JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS
41 straipsnis. Šaunamųjų
ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo tikslas ir ribos
Policijai suteikiama teisė
turėti ir, remiantis šiame įstatyme numatytomis sąlygomis, panaudoti
šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones.
Policija ginklus ir
specialiąsias priemones naudoja, siekdama nutraukti pavojingą visuomenei veiką
arba sulaikyti bei pristatyti į policiją tokią veiką padariusįjį asmenį.
Šaunamasis ginklas ir specialiosios priemonės naudojamos tik įstatymo numatytam
tikslui pasiekti.
Policijos pareigūnai
šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones naudoja, atsižvelgdami į
teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei
situaciją. Naudodami ginklą ar specialiąsias priemones, policijos pareigūnai
privalo stengti išvengti sunkių pasekmių.
Prieš naudojant šaunamuosius
ginklus ar specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš
kuriuos jie bus panaudojami, įspėjami, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo
43 straipsnio 3 ir 4 punktuose. Šaunamasis ginklas naudojamas tik tada, kai
visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai dėl laiko stygiaus jų
panaudoti nėra galimybės.
42 straipsnis. Šaunamojo
ginklo panaudojimo sąlygos
Policijos pareigūnas turi
teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis, transporto priemones ir
gyvūnus.
Policijos pareigūnas turi
teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais:
1) atremti pasikėsinimą,
gresiantį policijos pareigūno sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą,
kuriuo siekiama atimti iš policijos pareigūno šaunamąjį ginklą;
2) apginti kitus asmenis nuo
užpuolimo, gresiančio jų sveikatai ar gyvybei, taip pat siekiant išvaduoti
pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis;
3) atremti ginkluotą
užpuolimą;
4) persekiojant asmenį,
įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu jis, siekdamas išvengti sulaikymo,
kėsinasi panaudoti ar panaudoja šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar kitus daiktus,
įrankius, priemones arba veiksmus, pavojingus žmogaus sveikatai ar gyvybei;
5) sulaikant asmenį,
užkluptą darant sunkų nusikaltimą, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti;
6) siekiant sulaikyti
suimtąjį ar nuteistąjį, bandantį pabėgti ar pabėgusį iš įkalinimo ar kardomojo
kalinimo vietos arba konvojavimo metu;
7) masinio pabėgimo iš
įkalinimo vietų ar riaušių jose atvejais;
8) policijos apsaugos ar
specialiai saugomų objektų užpuolimo atveju. Tokių objektų sąrašą nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Apie šaunamojo ginklo
panaudojimo prieš asmenį faktą ir pasekmes nedelsiant pranešama prokurorui.
Draudžiama naudoti šaunamąjį
ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai
asmenys; taip pat prieš piliečius, turinčius su savimi mažamečių vaikų; prieš
moteris ir nepilnamečius, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus
atvejus, kada jie patys užpuola arba priešinasi ginklu.
Policijos pareigūnas turi
teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas
nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam policijos pareigūno
reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti grėsmę eismo
saugumui ar žmonėms.
Policijos pareigūnas gali
nušauti gyvūną, užpuolusį žmogų ar keliantį pavojų gyventojams.
43 straipsnis. Policijos
specialiosios priemonės ir jų panaudojimo sąlygos
Policija turi ir gali
panaudoti specialiąsias priemones:
gumines lazdas, antrankius
ir surišimo priemones, kovinių imtynių veiksmus, dujas, vandensvaidžius,
tarnybinius šunis, transporto priverstinio sustabdymo ir kitas priemones:
1) guminę lazdą - esant
sąlygoms, numatytoms šio įstatymo 42 straipsnio antrosios dalies 1-8 punktuose,
taip pat sulaikant asmenį, pažeidžiantį viešąją tvarką, jeigu jis neklauso
policijos pareigūno reikalavimų ar priešinasi jam;
2) antrankius bei surišimo
priemones - sulaikant ir pristatant į policiją asmenį, padariusį pavojingą
visuomenei veiką, jeigu yra pagrindo manyti, kad jis gali pasipriešinti
policijos pareigūnui arba bando išvengti sulaikymo;
- lydint sulaikytuosius bei
suimtuosius;
- kai pilietis savo
pavojingais veiksmais gali padaryti žalą sau ar aplinkiniams;
3) kovinių imtynių veiksmus
- sulaikant ir pristatant į policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei
veiką, jeigu šis asmuo priešinasi sulaikymui ar kitais veiksmais stengiasi jo
išvengti, taip pat atvejais, kada asmuo piktybiškai nevykdo teisėto policijos
pareigūno reikalavimo arba pasipriešina teisėtiems policijos pareigūno
veiksmams;
4) dujas, skirtas asmens
apsaugai,- šio įstatymo 43 straipsnio 1 punkte numatytais atvejais;
specialios paskirties dujas:
- masinių riaušių ar
grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, atvejais;
- sulaikant bei priverčiant
asmenį, padariusį visuomenei pavojingą veiką, apleisti patalpas, transporto
priemonę;
5) vandensvaidžius - masinių
riaušių, grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, atvejais;
6) tarnybinius šunis -
persekiojant asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą ir pabėgusį iš įvykio
vietos;
- sulaikant asmenį, pabėgusį
iš sulaikymo, kardomojo kalinimo vietų, etapavimo ar tardymo veiksmų metu;
- sulaikant asmenį,
padariusį nusikaltimą arba šiurkščiai pažeidžiantį viešąją tvarką;
- masinių riaušių ar
grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, metu;
- ginant pilietį, save ar
saugomą objektą nuo užpuolimo;
7) transporto priemonių
priverstinio stabdymo priemones - kada vairuotojas nepaklūsta policijos
pareigūno arba specialaus kelių ženklo reikalavimui sustoti.
Draudžiama naudoti
specialiąsias policijos priemones prieš vaikus, nėščias moteris ir moteris su
vaikais, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie
patys užpuola.
VI SKIRSNIS.
POLICIJOS
PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
44 straipsnis. Aprūpinimas
butais
Policijos darbuotojai
aprūpinami butais Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų nustatyta tvarka.
Visų rūšių įmonių, įstaigų,
organizacijų darbuotojams, įrašytiems į eilę butui gauti darbovietėje ir
stojantiems nuolat tarnauti Lietuvos Respublikos policijoje, eilė butui gauti
perkeliama ir toliau tvarkoma rajono (miesto) savivaldybėje pagal jų gyvenamąją
vietą.
Asmenys, perėjusieji dirbti
į Lietuvos Respublikos policiją, negali būti iškeldinti dėl šios priežasties iš
tarnybinių gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus kitos gyvenamosios
patalpos.
Vyriausybės nustatyta tvarka
atskirų policijos tarnybų pareigūnams gali būti suteikiami tarnybiniai butai.
Policijos pareigūnai turi
teisę į butų nuomos nuolaidas ir lengvatas, panaudojant valstybės ir
savivaldybių lėšas, skirtas policijos socialinėms reikmėms tenkinti.
45 straipsnis. Policijos
pareigūnų atlyginimai
Policijos pareigūnų darbo
užmokestį sudaro pagrindinė alga (mėnesinė alga) pagal pareiginį laipsnį,
kvalifikacinę kategoriją, ištarnautą laiką, taip pat priemokos (pagal darbo
įstatymų kodeksą) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą nakties metu
bei viršvalandinį darbą. Be to, mokami priedai už tarnybos atlikimo sąlygas ir
vietą, užsienio kalbų mokėjimą, taip pat šeimyniniai ir specialūs priedai už slaptą
darbą, kompensuojamos persikėlimo išlaidos, išmokamos vienkartinės pašalpos bei
kitos išmokos.
Pagrindinės algos, papildomo
apmokėjimo, priedų, kompensacijų, pašalpų ir kitų išmokų dydį bei skyrimo
tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir nustato Respublikos
Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.
46 straipsnis. Policijos
pareigūnų pensijos
Policijos pareigūnams, kurie
tapo nedarbingi vykdydami tarnybines pareigas, valstybė garantuoja socialinį
aprūpinimą.
Valstybė garantuoja policijos
pareigūnams, tarnaujantiems Lietuvos Respublikos policijoje, draudimą nuo
nelaimingų atsitikimų.
Policijos pareigūnų pensijų
ir socialinių garantijų dydį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o jų
taikymo tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
47 straipsnis. Kitos
policijos pareigūnų socialinės garantijos
Policijos pareigūnai dirba
40 valandų darbo savaitę. Pagal būtinumą policijos organo vadovo sprendimu
pareigūnai skiriami dirbti daugiau negu nustatyta darbo savaitės laiko norma.
Už tai jiems papildomai apmokama šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta tvarka.
Nustatoma tokia kasmetinių
atostogų trukmė policijos pareigūnams, ištarnavusiems policijoje (vidaus
reikalų sistemoje):
iki 10 metų - 30
kalendorinių dienų;
nuo 10 iki 15 metų - 35
kalendorinės dienos;
nuo 15 iki 20 metų - 40
kalendorinių dienų;
daugiau kaip 20 metų - 45
kalendorinės dienos.
Policijos pareigūnai
įstatymų bei kitų norminių aktų nustatyta tvarka turi teisę į kompensaciją už
išlaidas medikamentams, kelialapiams bei sanatoriniam gydymui.
Policijos darbuotojų
sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo ypatumus reglamentuoja nuostatai,
kuriuos tvirtina vidaus reikalų, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos
ministrai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1338,
91.05.21, Žin., 1991, Nr. 16-410
Nr.
I-1080,
95.10.31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (95.11.10)
48 straipsnis.
Policijos pareigūnų draudimas
Policijos
pareigūnų gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis
nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu. Policijos pareigūnas
apdraudžiamas suma, lygia jo darbo užmokesčiui, kuris mokamas draudiminio
įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos
minimalios mėnesinės algos.
Pripažinimo
draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į
sveikatos sutrikimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija.
Draudimo išmokos
nemokamos, jeigu:
1) pareigūnas
žuvo ar susižalojo darydamas tyčinį nusikaltimą;
2) pareigūno
žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo su tarnybinių pareigų vykdymu nesusijęs
apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
3) pareigūnas
nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo;
4) pareigūno
žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint
teisės ją vairuoti arba perdavimas ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo
alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba neturinčiam
teisės ją vairuoti;
5) pareigūno
sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų ir jei tai nesusiję su
tarnybinių pareigų vykdymu.
Teisės akademijos Policijos fakulteto
studentų gyvybė ir sveikata, remiantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis,
privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų
viešosios tvarkos palaikymo, praktikos bei stažuotės policijoje metu, taip pat
tarnybinių ir specialaus policijos rengimo užsiėmimų metu. Studentas
apdraudžiamas suma, lygia draudiminio įvykio metu esančiam minimaliam darbo
užmokesčiui, padaugintam iš 12.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-772,
98.06.09, Žin., 1998, Nr.57-1579 (98.06.24)
48(1)
straipsnis. Kompensacijos policijos pareigūno žūties ar sveikatos sutrikimo
atveju
Žuvus tarnybines
pareigas vykdžiusiam policijos pareigūnui, lygiomis dalimis išmokama
vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija
jo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 16 metų,
taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų
mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, iki jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo
vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai) bei nedarbingiems asmenims,
kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo
išlaikymą. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis.
Policijos
pareigūnui, kuris buvo sužalotas vykdydamas tarnybines pareigas ir dėl to liko
sveikatos pakitimų bei sumažėjo jo tinkamumas tarnybai, neatsižvelgiant į
draudimo išmokas, išmokama nuo vienerių iki penkerių metų (nuo 12 iki 60
mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Kompensacijų
dydžius, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimo laipsnį, ir kompensacijų
išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Kompensacijos
nemokamos šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.
Ar policijos
pareigūno žūtis arba sveikatos sužalojimas susijęs su tarnybinių pareigų
vykdymu, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
Policijos pareigūnams
atlyginama materialinė žala, tiesiogiai susijusi su jo tarnybinių pareigų
vykdymu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-772,
98.06.09, Žin., 1998, Nr.57-1579 (98.06.24)
VII SKIRSNIS.
POLICIJOS
FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS
49 straipsnis. Policijos
finansavimas
Respublikinė ir savivaldybių
policija finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Policijos darbuotojų
skaičiui didinti, padalinių techninei bazei plėsti, darbuotojams materialiai
skatinti, jų buities sąlygoms gerinti taip pat naudojamos ir lėšos, gautos:
1) iš visų rūšių įmonių,
įstaigų, organizacijų ir piliečių;
2) pagal sutartis už
policijos suteiktas paslaugas;
3) iš baudų ir kitų
šaltinių.
Policijos išlaikymui
reikalingų lėšų skyrimo iš Lietuvos valstybės biudžeto tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-601,
94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)
50 straipsnis. Policijos
materialinis-techninis aprūpinimas
Policijos padaliniai
materialiai ir techniškai aprūpinami iš jų išlaikymui skirtų lėšų.
Vietos savivaldybė aprūpina
policijos teritorinius padalinius patalpomis.
Transporto policijos
padalinius patalpomis, įranga ir ryšių priemonėmis aprūpina jų aptarnaujamos
žinybos.
Policijos padalinius
transporto priemonėmis, uniforma, ginklais, šaudmenimis, specialiosiomis
policijos priemonėmis, operatyvine, ryšių, informacijos ir kita technika,
raštvedybos bei kitokiomis jų darbui reikalingomis priemonėmis aprūpina
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-356,
97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS -
ATKURIAMOJO SEIMO PIRMININKO
PAVADUOTOJAS K. MOTIEKA
Vilnius, 1990 m. gruodžio 11 d.
Nr. I-851
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1338,
91.05.21, Žin., 1991, Nr. 16-410
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO DALINIO PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-514,
94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO KRAŠTO
APSAUGOS PRIEVOLĖS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-601,
94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 12, 15 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1080,
95.10.31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (95.11.10)
DĖL
KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU "DĖL VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU
LENGVATŲ IR KAI KURIŲ KATEGORIJŲ PAREIGŪNŲ, TARNAUTOJŲ BEI KITŲ ASMENŲ
VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO TVARKOS", PAKEITIMO IR
PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-356,
97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 12, 13, 37, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
16(3), 16(4), 16(5), 21(2), 39(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-634,
98.02.19, Žin., 1998, Nr.20-505 (98.02.25)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 5, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-772,
98.06.09, Žin., 1998, Nr.57-1579 (98.06.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 48(1)
STRAIPNIU ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,
Nr.92-2868 (00.10.31)
POLICIJOS ĮSTATYMO 12, 13, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO,
16(1), 16(2), 21(1) STRAIPSNIŲ, 27 STRAIPSNIO 5 DALIES IR 39(1) STRAIPSNIO
PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.11.07)
36 straipsnis. Policijos
pareigūnų teisės vykdant nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją
Policijos pareigūnas,
vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę:
1) pristatyti iš viešųjų
vietų bei lindynių į blaivyklas, o jei jų nėra - į policiją neblaivius asmenis,
jeigu jie nebegali judėti ar gali padaryti žalą aplinkiniams arba sau, tapti
nusikaltimų aukomis;
2) kviesti į policiją ir
oficialiai įspėti asmenis dėl neleistino antivisuomeninio elgesio;
3) vykdydamas administracinę
priežiūrą, įeiti bet kuriuo paros laiku į asmens, kuriam nustatyta
administracinė priežiūra, nuolatinę ar laikinąją gyvenamąją patalpą, kviesti ir
pristatyti tokį asmenį į policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi nustatytų
apribojimų;
4) tikrindamas, kaip
laikomasi leidimų sistemos pasienyje ir imigracijos taisyklių, užeiti į butą
nuo 6 iki 22 val., reikalauti asmens dokumentų, surašyti administracinių teisės
pažeidimų protokolus;
5) fotografuoti, daryti
vaizdo ir garso įrašus asmenų, nubaustų administraciniu areštu, esančių
administracinėje priežiūroje, taip pat asmenų, įrašytų į policijos
profilaktikos įskaitas; daktiloskopuoti asmenis, sulaikytus įtariant padarius
nusikaltimą arba valkataujant;
6) sulaikyti ir pristatyti į
skirstymo punktus valkataujančius asmenis. Jeigu sulaikytasis neturi dokumentų
ir kitais būdais neįmanoma nustatyti jo asmenybės, policijos pareigūnai turi
teisę daktiloskopuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, fotografuoti, dalyvaujant
medikams, atlikti apžiūrą ypatingoms žymėms nustatyti. Prireikus iš tokio
asmens leidžiama paimti rašysenos pavyzdžius, laikinai - taip pat daiktus,
galinčius padėti nustatyti asmenybę;
7) tikrinti asmenis,
ketinančius skristi lėktuvu, jų daiktus, rankinį bagažą; neleisti skristi
keleiviams, kurie atsisako tai pateikti apžiūrai, taip pat kurie pateikė
negaliojančius ar suklastotus dokumentus, pas kuriuos rasta uždraustų pervežti
daiktų; surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą;
8) pristatyti į medicinos
įstaigas priverstiniam patikrinimui dėl venerinių ligų ir AIDS, narkomanus,
prostitutes, homoseksualistus ir kitus asmenis, įrašytus į profilaktines
medicinos įstaigų ar policijos įskaitas;
9) lankytis namuose, taip
pat kviesti į policiją profilaktiniams pokalbiams asmenis, įrašytus į policijos
profilaktines įskaitas.