← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos policijos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2000-10-10

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1991, Nr. 2-22

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

P O L I C I J O

Į S T A T Y M A

I SKIRSNIS.

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Policijos

uždaviniai

Lietuvos Respublikos

policija yra teisėtvarką užtikrinantis vykdomasis valstybinės valdžios organas,

veikiantis Respublikos vidaus reikalų sistemoje.

Pagrindiniai policijos

uždaviniai yra nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų prevencija, nusikaltimų

atskleidimas ir tyrimas, viešosios tvarkos, visuomeninės rimties bei saugumo,

piliečių teisių, laisvių ir turto apsauga, valstybės sienų apsauga, taip pat

pagal kompetenciją aplinkos apsauga. Be to, policija vykdo eismo saugumo

priežiūrą, teikia neatidėliotiną ir kitokią socialinę pagalbą gyventojams.

Policija gina visus Lietuvos

Respublikos piliečius ir organizacijas, taip pat asmenis, esančius Respublikos

teritorijoje ir priklausančius Respublikos jurisdikcijai, nepriklausomai nuo jų

pilietybės, tautybės, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, visuomeninių,

politinių pažiūrų, tikybos ir kitų aplinkybių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514,

94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

2 straipsnis. Policijos

veiklos principai

Policijos veikla grindžiama

demokratijos, humanizmo, teisėtumo, socialinio teisingumo, viešumo ir

profesinės paslapties, taip pat vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo

principais.

Policijoje draudžiama

politinių partijų ir politinių judėjimų veikla.

3 straipsnis. Policijos

veiklos teisiniai pagrindai

Policija vadovaujasi

Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija), šiuo

įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos norminiais aktais, o savivaldybių policija savo veikloje - ir

savivaldybių valdžios bei valdymo organų sprendimais, neprieštaraujančiais

Lietuvos Respublikos įstatymams.

4 straipsnis. Policijos

veiklos viešumas

Policija apie savo veiklą

informuoja valstybinius ir savivaldybių valdžios bei valdymo organus, masinės

informacijos priemones bei gyventojus.

Gavusi piliečio pareiškimą,

policija privalo pateikti savo informacinėse sistemose turimas neslapto

pobūdžio žinias apie šį pilietį Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta

ir Vyriausybės patvirtinta tvarka. Piliečiams teikti informaciją apie kitus

asmenis yra draudžiama.

Policija negali skelbti

žinių, kurios yra valstybinė, krašto apsaugos, komercinė ar tarnybinė

paslaptis. Taip pat neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri

gali pakenkti piliečių garbei, orumui bei saugumui, policijos pareigūno ar jo

šeimos narių saugumui, organizacijų teisėtiems interesams, sutrukdyti

nusikaltimų išaiškinimą arba sąlygoti jų padarymą, jeigu pareigos vykdymas ar

teisingumas tiesiogiai nereikalauja kitko.

5 straipsnis. Policijos

pareigūnas ir jo teisinis statusas

Policijos pareigūnas yra

valstybės tarnautojas, kurio garbę, orumą, gyvybę bei sveikatą, teises ir

laisves gina Lietuvos Respublikos įstatymai.

Policijos pareigūnas yra

Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis policijoje, einantis tam tikras

pareigas ir vykdantis policijos funkcijas. Jis visur ir visada turi valdžios

atstovo teisinį statusą bei pareiginį laipsnį.

Policijos

pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, einantis Lietuvos teisės

akademijos Policijos fakultete tam tikras pareigas ir atliekantis specialaus

policijos rengimo funkcijas.

Specialus

policijos rengimas - žinių ir įgūdžių apie specialias policijos veiklos

priemones, būdus bei metodus formavimas (policijos administracinė veikla,

policijos operatyvinė veikla, profesinė taktika, policijos darbo įgūdžių

formavimas, specialiųjų policijos priemonių naudojimo taktika, specialus fizinis

policijos pareigūnų rengimas, šaudyba ir kt.).

Lietuvos teisės

akademijos Policijos fakulteto pareigų, kurias gali eiti policijos pareigūnai,

sąrašus Akademijos senato teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Policijos pareigūnai yra

policininkai ir policijos valdininkai.

Policijos pareigūnai yra ir

besimokantieji Lietuvos teisės akademijos Policijos fakultete, taip pat

policijos rezerve esantys asmenys, kai jiems pavesta vykdyti viešosios tvarkos

palaikymo pareigas. Besimokantieji Lietuvos teisės akademijos Policijos

fakultete pareigūno statusą įgyja ir atlikdami praktiką bei stažuodami

policijoje.

Policijos pareigūno

reikalavimai privalomi visiems piliečiams, valstybinėms, privačioms ir

kitokioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei pareigūnams.

Policijos pareigūnai turi

teisę saugoti, nešioti ir šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti šaunamąjį

ginklą bei specialiąsias policijos priemones.

Jeigu atsisakoma vykdyti

policijos pareigūno reikalavimus, pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą,

tačiau tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai

visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos.

Policininkui stažuotojui

šaunamasis ginklas neišduodamas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-634,

98.02.19, Žin., 1998, Nr.20-505 (98.02.25)

6 straipsnis. Policijos

pareigūnų veiklos teisinės garantijos

Policijos pareigūnas,

atlikdamas tarnybines pareigas, vadovaujasi tik įstatymais. Policijos

pareigūnai privalo vykdyti aukštesniojo pagal pareiginį laipsnį policijos

pareigūno įsakymą.

Jeigu policijos pareigūnas

gauna įstatymams prieštaraujantį įsakymą ar nurodymą, jis turi vadovautis

įstatymu, o apie neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Policijos departamentui

ir prokurorui.

7 straipsnis. Parama

policijos pareigūnams, vykdantiems pavestas pareigas

Valstybiniai, vietinių

savivaldybių organai bei pareigūnai savo pareigas atliekančiai policijai

privalo teikti reikiamą organizacinę ir techninę pagalbą.

Policija savo veikloje

remiasi savanoriškai susikūrusių ir veikiančių teisėsaugos ir visuomeninės

rimties palaikymo organizacijų bei piliečių pagalba. Šios organizacijos turi

būti užregistruotos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

8 straipsnis. Profesinių

interesų įgyvendinimas

Policijos pareigūnai gali

steigti draugijas, klubus, profesines sąjungas ir kitus susivienijimus,

tenkinančius jų profesinius, kultūrinius ir socialinius poreikius. Jų veiklą reglamentuoja

įstatymo numatyta tvarka priimti ir užregistruoti įstatai (nuostatai).

Policijos pareigūnams

draudžiama streikuoti.

9 straipsnis. Policijos

profesiniai ryšiai

Lietuvos Respublikos

policija palaiko profesinius ryšius su atitinkamomis kitų šalių institucijomis

ir tarptautinėmis policijos organizacijomis.

10 straipsnis. Policijos

veiklos priežiūra ir kontrolė

Policijos veiklos teisėtumą

prižiūri Lietuvos Respublikos prokuratūra. Neviršydamos įstatymų suteiktų

įgaliojimų, policijos veiklą kontroliuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos institucijos, Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija,

savivaldybių Tarybos ir jų valdymo organai.

11 straipsnis. Policijos

veiksmų apskundimas

Piliečiai turi teisę

įstatymo nustatyta tvarka apskųsti policijos pareigūnų ir organų veiksmus.

Piliečių skundus dėl

policijos pareigūnų veiksmų nagrinėja ir sprendžia policijos įstaigos, kurioje

dirba policijos pareigūnas, vadovas. Nesutikus su šio pareigūno ar vadovo

sprendimu, galima kreiptis į aukštesniąją policijos įstaigą ar kompetentingą

kontroliuoti policijos veiklą organą arba teismą.

II SKIRSNIS.

POLICIJOS

ORGANIZACIJA. POLICIJOS FUNKCIJOS

12 straipsnis. Policijos

organizacija ir struktūra

Vieningą

Lietuvos Respublikos policijos sistemą sudaro Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos Policijos departamento vadovaujamos respublikinės ir

savivaldybių policijos tarnybos bei struktūriniai padaliniai, Mokesčių

policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai.

Policijos

departamentui vadovauja generalinis komisaras. Jį skiria ir atleidžia vidaus

reikalų ministras. Mokesčių policijos departamentui prie Vidaus reikalų

ministerijos vadovauja vyriausiasis mokesčių policijos komisaras. Jį skiria ir

atleidžia vidaus reikalų ministras.

Miesto (rajono)

policijos komisariatas yra Vidaus reikalų ministerijos padalinys, kuriame

veikia respublikinės ir savivaldybių policijos, mokesčių policijos padaliniai.

Miesto (rajono)

policijos komisarą pareigoms Policijos departamento generalinio komisaro

teikimu skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514,

94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

Nr.

I-601,

94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

Nr.

VIII-356,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,

Nr.92-2868 (00.10.31), įsigalioja nuo 2000.11.01

13 straipsnis. Respublikinė

policija

Respublikinėje policijoje

yra kriminalinė policija, transporto policija, kelių policija ir viešoji

policija. Respublikinės policijos vadovus policijos departamento generalinio

komisaro teikimu skiria Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Kai

kurioms savo funkcijoms ir uždaviniams kriminalinėje, transporto, kelių ar

viešojoje policijoje vykdyti sudaromos tarnybos ar kitokie struktūriniai

policijos padaliniai.

Vidaus reikalų ministro

įsakymu prie vietos policijos komisariatų gali veikti ir kitos vidaus reikalų,

mokesčių policijos tarnybos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514,

94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

Nr.

VIII-356,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,

Nr.92-2868 (00.10.31), įsigalioja nuo 2000.11.01

14 straipsnis. Respublikinės

policijos uždaviniai

Kriminalinė policija savo

operatyvine ir profesine veikla užkerta kelią nusikaltimams, veda jų apskaitą,

atskleidžia ir tiria padarytus nusikaltimus, išaiškina juos padariusius

asmenis, atlieka kvotą jos kompetencijai priskirtose bylose, vykdo prokurorų,

tardytojų, teisėjų ir teismo pavedimus, susijusius su nusikaltimų tyrimu ir

nusikaltėlių paieška.

Viešoji policija užtikrina

viešąją tvarką respublikiniuose renginiuose, teikia reikiamą pagalbą

prokuratūrai ir tardymo organams tiriant nusikaltimus, o teismams nagrinėjant

bylas, vykdant teismo nuosprendžius bei sprendimus; užtikrina viešąją tvarką ir

rimtį įstatymų nustatytais atvejais, valstybės (kontrolės, valstybinių

inspekcijų ir kitų valstybės organų bei įstaigų) pareigūnams vykdant pagal

įstatymą pavestas pareigas; Vyriausybės pavedimu saugo valstybines įstaigas ir

kitus svarbius objektus.

Viešojoje policijoje

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi specialios

paskirties policijos daliniai, tiesiogiai pavaldūs policijos departamento

generaliniam komisarui.

Transporto policija vykdo

kriminalinės ir viešosios policijos funkcijas geležinkelio, oro ir vandens

transporto linijose bei šioms žinyboms priklausančiose teritorijose.

Kelių policija vykdo

automobilių ir kitų transporto priemonių eismo saugumo priežiūrą, tiria kelių

eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius, atlieka kvotą transporto įvykių

bylose, skiria administracines nuobaudas ar kitokias poveikio priemones už

eismo taisyklių pažeidimus.

15 straipsnis. Savivaldybių

policija

Savivaldybių policiją sudaro

padaliniai, vykdantys teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, atliekantys kvotą

įstatymo nustatyta tvarka, saugantys viešąją tvarką ir užtikrinantys

visuomeninę rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Šias

funkcijas vykdo teritoriniu principu sudaromos savivaldybių policijos nuovados.

Savivaldybių policijai

vadovauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos

departamentas.

Miesto (rajono) teritorijoje

esančioms policijos nuovadoms vadovauja savivaldybių policijos komisaras, kuris

yra miesto (rajono) policijos komisaro pavaduotojas.

Savivaldybės policijos

komisarą bendru miesto (rajono) policijos komisaro ir savivaldybės valdybos

(jei ji sudaryta) bei mero teikimu skiria ir atleidžia Policijos departamento

generalinis komisaras.

Savivaldybių policijos

nuovados komisarą savivaldybės policijos komisaro teikimu skiria ir atleidžia

miesto (rajono) policijos komisaras.

Nuovados komisarui

suteikiami kvotos organo vadovo bei pareigūno, kompetentingo nagrinėti administracinės

teisės pažeidimų bylas, įgaliojimai.

Kitus savivaldybių policijos

pareigūnus skiria miesto (rajono) policijos komisaras savivaldybių policijos

komisaro teikimu.

Nuovadų sudarymas ir

aptarnaujamos teritorijos nustatymas yra valstybės deleguotoji savivaldybės

funkcija.

Vidaus reikalų ministerija

kartu su savivaldybėmis organizuoja savivaldybės policijos darbuotojų atranką,

jų mokymą, aprūpina vienodomis uniformomis su savivaldybės skiriamaisiais

ženklais, policijos įranga ir ginkluote.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-601,

94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

16 straipsnis. Savivaldybių

policijos uždaviniai

Savivaldybių policija savo

teritorijoje vykdo teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, saugo viešąją tvarką ir

visuomeninę rimtį, užtikrina piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip

pat pagal savo kompetenciją - ir aplinkos apsaugą; atlieka kvotą įstatymo

nustatyta tvarka jų kompetencijai skirtose bylose; vykdo atitinkamos

savivaldybės teritorijoje esančių teismų pavedimus; padeda kelių policijai savo

teritorijoje užtikrinti eismo saugumą.

16(1) straipsnis.

Neteko galios.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514,

94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,

Nr.92-2868 (00.10.31), įsigalioja nuo 2000.11.01

16(2) straipsnis.

Neteko galios.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514,

94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,

Nr.92-2868 (00.10.31), įsigalioja nuo 2000.11.01

16(3) straipsnis.

Mokesčių policija ir jos uždaviniai

Mokesčių policija išaiškina

ir tiria nusikaltimus bei teisės pažeidimus finansų srityje, taip pat šių

nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją, vykdo priemones, įgalinančias

išieškoti mokesčius, tiria mokesčių administratorių bei Valstybinio socialinio

draudimo fondo įstaigų darbuotojų piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos įgaliojimų

viršijimo, pareigų neatlikimo, kitus nusikaltimus ir teisės pažeidimus,

susijusius su mokesčiais ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-356,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

16(4) straipsnis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Specialiųjų tyrimų tarnybą

sudaro padaliniai, įstatymų nustatyta tvarka vykdantys operatyvinę veiklą,

atliekantys kvotą ir parengtinį tardymą dėl nusikalstamų susivienijimų (organizuotų

grupių) rengiamų ar padarytų nusikaltimų ir nusikaltimų valstybės tarnybai,

užkertantys kelią korupcijai.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-356,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

16(5 )straipsnis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai

Specialiųjų tyrimų tarnyba

renka, analizuoja, klasifikuoja, o jeigu reikia, perduoda vidaus reikalų

sistemos padaliniams ir suinteresuotoms tarnyboms operatyvinę ir kitą

informaciją apie nusikalstamus susivienijimus (organizuotas grupes), jų

organizatorius bei narius, taip pat rengiančius ar padariusius nusikaltimus

valstybės tarnybai ar susijusius su nusikalstamo susivienijimo veikla valstybės

pareigūnus bei organizuoja priemones šiai informacijai realizuoti, tiria

nusikalstamų susivienijimų (organizuotų grupių) narių, asmenų, susijusių su

nusikalstamo susivienijimo veikla, padarytus nusikaltimus, taip pat

nusikaltimus valstybės tarnybai, atlieka kvotą ir parengtinį tardymą šiose

baudžiamosiose bylose, imasi priemonių tokių nusikaltimų prevencijai.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-356,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

17 straipsnis. Policijos

funkcijos

Policija, saugodama ir

gindama nuo visuomenei pavojingų kėsinimųsi piliečių gyvybę, sveikatą, garbę ir

orumą, jų teises, laisves, teisėtus interesus bei turtą ir vykdydama kitus

nustatytus uždavinius, atlieka šio įstatymo 18-24 straipsniuose nurodytas

funkcijas.

Neleistina pavesti policijai

vykdyti įstatymuose nenumatytų funkcijų.

18 straipsnis. Nusikaltimų

ir kitų teisės pažeidimų prevencija

Policija:

1) rengia ir įgyvendina

priemones, užkardančias nusikaltimus ir teisės pažeidimus;

2) atskleidžia padarytų

nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų priežastis bei sąlygas ir imasi

įstatymo numatytų priemonių joms pašalinti;

3) sudaro ir tvarko

profilaktines, kriminalistines ir operatyvines įskaitas;

4) pagal sutartis saugo

piliečių, įstaigų, įmonių, organizacijų turtą;

5) taiko administracines ir

kitokias prevencijos priemones.

19 straipsnis. Nusikaltimų

atskleidimas ir tyrimas

Policija:

1) registruoja ir tikrina

pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus ar padarytus nusikaltimus;

2) vykdo pasislėpusių

įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų, nuteistųjų ir be žinios dingusiųjų asmenų

paiešką, taip pat atlieka šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytus operatyvinius

veiksmus;

3) įstatymų nustatyta tvarka

atlieka kvotą;

4) baudžiamojo proceso

įstatymo numatytais atvejais vykdo tardytojo, prokuroro, teisėjo ir teismo

pavedimus baudžiamosiose bylose.

20 straipsnis. Policijos

operatyvinė veikla

Policijos operatyvinė veikla

tai neviešo pobūdžio nusikaltimų prevencijos ir išaiškinimo veiksmai, kurie

naudojami rinkti informacijai apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus.

Atliekant tuos veiksmus, dokumentuojama gaunama medžiaga, vykdoma nusikaltimus

padariusiųjų, taip pat be žinios dingusiųjų asmenų paieška, išaiškinami neteisėtų

pajamų įgijimo šaltiniai ir būdai.

Vykdydama operatyvinę

veiklą, policija nustatyta tvarka gali naudotis specialiąja technika,

savanoriška vieša ar slapta piliečių pagalba, taip pat žvalgybinės apklausos,

operatyvinio patikrinimo bei apžiūros, sekimo, žvalgybos ir kitais

specialiosios kontrolės metodais.

Operatyvinės veiklos

priemones, metodus, būdus ir jų taikymo tvarką reglamentuoja specialūs Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Prokuratūros parengti bei

Vyriausybės patvirtinti norminiai aktai.

Operatyvinės veiklos

priemonių ir būdų panaudojimą kiekvienu konkrečiu atveju sankcionuoja

prokuroras, jeigu tai numatyta šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje apibrėžtuose

norminiuose aktuose. Faktiniai duomenys, gauti panaudojus šiuos metodus ir

užfiksuoti techninėmis priemonėmis, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta

tvarka gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje.

Policijos operatyvinė veikla

vykdoma tik kovos su kriminaliniais nusikaltimais bei jų prevencijos tikslais

ir yra operatyvinių policijos tarnybų išimtinė teisė.

21 straipsnis. Viešosios

tvarkos, visuomeninės rimties ir saugumo, piliečių teisių ir laisvių

apsauga

Policija:

1) patruliuoja viešose

vietose;

2) saugo viešąją tvarką

masinių renginių metu;

3) vykdo įstatymus dėl kovos

su nusikaltimais, girtavimu, narkotikų vartojimu, prostitucija, kitais

antivisuomeniniais reiškiniais;

4) prižiūri, kad būtų

laikomasi nustatytos tvarkos įgyjant, laikant, saugant, perduodant šaunamuosius

ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas, narkotines priemones ir kitus

leidimų sistemos reglamentuojamus daiktus bei medžiagas;

5) surašo administracinių

teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja tokių pažeidimų bylas, teisės

pažeidėjams skiria administracines nuobaudas bei taiko kitas administracines

prievartos priemones;

6) įstatymo numatytais

atvejais saugo ir konvojuoja sulaikytuosius asmenis, vykdo teismų ir tardytojų

nutarimus baudžiamosiose bylose;

7) užtikrina viešąją tvarką,

teismo vykdytojams, valstybės kontrolieriams, medicinos personalui ir kitiems

pareigūnams ar tarnautojams vykdant įstatymo nustatyta tvarka pavestas

pareigas.

21(1) straipsnis.

Neteko galios.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514,

94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,

Nr.92-2868 (00.10.31), įsigalioja nuo 2000.11.01

21(2)

straipsnis. Valstybės finansų apsauga

Mokesčių

policija:

1) išaiškina ir

tiria veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos

tvarkymu, žinomai neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną teikimu, vengimu

mokėti mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, nustatyta tvarka

patvirtintų ataskaitų nepateikimu, neteisėtomis finansinėmis operacijomis ir

kitais su mokesčiais, finansais bei valstybiniu socialiniu draudimu susijusiais

nusikaltimais ir teisės pažeidimais;

2) tiria

mokesčių administratorių bei Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų

darbuotojų piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimo, pareigų

neatlikimo ir kitus teisės pažeidimų faktus, susijusius su mokesčiais ir

valstybinio socialinio draudimo įmokomis;

3) organizuoja

mokesčių administratorių, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų

darbuotojų bei Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

pareigūnų ir valdininkų, atliekančių tarnybines pareigas, apsaugą nuo neteisėto

poveikio;

4) pagal savo

kompetenciją atlieka kvotą, parengtinį tardymą bei visų nuosavybės formų

įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų ūkinės-finansinės veiklos

patikrinimus bei revizijas;

5) įgyvendina

pinigų plovimo prevencijos priemones.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-356,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

22 straipsnis. Eismo

priežiūra

Policija:

1) reguliuoja transporto ir

pėsčiųjų eismą, prižiūri kelių eismo tvarką ir saugumą;

2) kontroliuoja, ar gatvių

ir kelių projektavimas, tiesimas bei remontavimas, jų būklė, priežiūra ir

eksploatavimas atitinka saugaus eismo reikalavimus;

3) kontroliuoja transporto

priemonių techninę būklę;

4) kontroliuoja, kaip

asmenys, visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo įstatymus, kitus

norminius aktus dėl eismo saugumo užtikrinimo bei aplinkos apsaugos nuo žalingo

transporto priemonių poveikio;

5) tiria kelių eismo

taisyklių pažeidimus ir autoįvykius, atlieka kvotą autotransporto įvykių

bylose, skiria administracines nuobaudas ir kitokias poveikio priemones už

kelių eismo taisyklių pažeidimus;

6) egzaminuoja ir išduoda

pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti transporto priemones.

23 straipsnis. Socialinė

pagalba gyventojams

Policija:

1) teikia neatidėliotiną

pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų, ir tiems, kurių būklė

bejėgiška;

2) užtikrina sulaikytų ir

pristatytų į policiją asmenų apsaugą ir imasi priemonių nedelsiant suteikti

jiems būtiną medicininę pagalbą;

3) informuoja valstybinius

organus, visuomenines organizacijas, piliečius apie katastrofas, avarijas ir

kitas ypatingas situacijas, kurios kelia pavojų žmonių saugumui;

4) teikia pagalbą stichinių

nelaimių ir kitų ypatingų atvejų metu gelbstint žmones ir turtą, imasi

priemonių žmonių saugumui užtikrinti;

5) saugo rastus ir perduotus

į policiją dokumentus, daiktus, vertybes bei kitokį turtą ir imasi priemonių

grąžinti juos teisėtiems savininkams ar valdytojams, pagal teismo sprendimus

ieško skolininkų;

6) užtikrina piliečio,

suteikusio pagalbą tiriantiems nusikaltimą teisėsaugos organams, ar jo artimųjų

apsaugą, jei iškyla pavojus jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui;

7) teikia kitokią būtiną

pagalbą žmonėms, kurių būklė yra bejėgiška.

24 straipsnis. Policijos

tarnybų bendradarbiavimas

Vykdant viešosios tvarkos

apsaugą, užkertant kelią nusikaltimams ar kitiems teisės pažeidimams, sulaikant

nusikaltėlius ir kitais atvejais visos policijos tarnybos bendradarbiauja ir

teikia visapusišką paramą viena kitai, nelaukdamos atskiro įsakymo ar nurodymo.

III SKIRSNIS.

TARNYBA

POLICIJOJE

25 straipsnis. Priėmimas

tarnybon. Tarnybos policijoje teisinis reguliavimas

Į tarnybą policijoje

savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 18 metų mokantys

valstybinę kalbą Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą,

asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinka

policijos pareigūno pareigoms.

Į tarnybą

policijoje savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 18 metų

mokantys valstybinę kalbą Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal

išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos

būklę tinka policijos pareigūno pareigoms.

Pirmą kartą priimtiems į

tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje ir neturintiems specialiojo ar aukštojo

išsilavinimo piliečiams suteikiamas pirmasis policininko stažuotojo pareiginis

laipsnis ir nustatomas l metų stažuotės terminas.

Policijos pareigūnai negali

būti politinių partijų ar kitų politinių organizacijų nariais.

Tarnyba policijoje tvarkoma

statutinės drausmės pagrindais.

Tarnybos policijoje sąlygas

ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos ir kiti įstatymai bei Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtinti Tarnybos policijoje statutas ir Policijos

statutas.

Asmenims, priimtiems į

tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

sistemos ar kitų šalių atitinkamų tarnybų, gali būti įskaitomas tarnybos

(darbo) jose stažas ir užtikrinamas priedų už ištarnautus metus išmokėjimas.

Policijos pareigūnams

leidžiama papildomai dirbti tik pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą, jei tai

neprieštarauja tarnybos interesams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514,

94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

26 straipsnis. Policijos

pareigūno priesaika

Policijos pareigūnai,

pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei šiais žodžiais:

"Aš, (vardas, pavardė),

Jums liudijant:

prisiekiu, nesigailėdamas

jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę;

prisiekiu sąžiningai vykdyti

Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus;

prisiekiu šventai atlikti

savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir Valstybei;

prisiekiu susilaikyti nuo

veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui.

Tepadeda man Dievas".

Pastaba. Prisiekti galima ir

be paskutiniojo sakinio.

Priesaikos priėmimo tvarką

nustato Tarnybos policijoje statutas.

Piliečiai, atsisakiusieji

prisiekti, į policiją nepriimami.

27 straipsnis. Pareiginiai

laipsniai

Policijos

pareigūnų tarnybos stažui, kvalifikacijai ir einamoms pareigoms pažymėti bei

santykiams reguliuoti yra šie pareiginiai laipsniai:

policininkas

stažuotojas

policininkas

vyresnysis policininkas

viršila

jaunesnysis

inspektorius

vyresnysis

inspektorius

komisaras

inspektorius

komisaras

vyresnysis

komisaras

vyriausiasis

komisaras

generalinis

komisaras.

Policijos pareiginiai

laipsniai suteikiami pareigūnams skiriant juos į atitinkamas pareigas ir kai

jie yra išlaikę kvalifikacinį egzaminą, kurio reikalavimus ir tvarką nustato

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Lietuvos teisės akademijos

Policijos fakulteto policijos pareigūnus į pareigas Akademijos statute

nustatyta tvarka skiria Akademijos rektorius, o pareiginius laipsnius

Akademijos rektoriaus teikimu jiems suteikia vidaus reikalų ministras.

Pareiginius policijos

pareigūnų laipsnius suteikia:

nuo policininko stažuotojo

iki viršilos imtinai - miesto (rajono) policijos komisaras arba generalinis

komisaras;

nuo jaunesniojo

inspektoriaus iki vyriausiojo komisaro imtinai - Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministras;

generalinio komisaro -

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

Policininko kvalifikacijai

pažymėti nustatomos pareiginio laipsnio kvalifikacinės kategorijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514,

94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

Nr. VIII-634,

98.02.19, Žin., 1998, Nr.20-505 (98.02.25)

Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,

Nr.92-2868 (00.10.31), įsigalioja nuo 2000.11.01

28 straipsnis. Policijos

pareigūnų uniforma

Policijos pareigūnai

tarnyboje dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą uniformą su

atitinkamos policijos rūšies skiriamaisiais ženklais (savivaldybių policijos

pareigūnai - ir su savivaldybių skiriamaisiais ženklais) bei pareigūno pavarde.

Ne tarnybos metu policijos

pareigūnai gali dėvėti civilinius drabužius.

Atvejus, kada policijos

pareigūnai vykdydami tarnybines pareigas neprivalo dėvėti uniformos, nustato

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

Dėvintiems uniformą

policijos pareigūnams leidžiama nešioti ir kitų valstybių ordinus, medalius,

pasižymėjimo ženklus. Jų nešiojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

29 straipsnis. Policijos

pareigūnų atleidimas

Policijos pareigūnai

atleidžiami iš tarnybos policijoje:

jų pačių prašymu;

suėjus nustatytam amžiui;

dėl sveikatos būklės;

atestavimo tvarka;

Policijos statuto numatytais

atvejais;

pažeidus šio įstatymo 8

straipsnio 2 dalį;

vadovaujantis teismo

sprendimu ar nuosprendžiu;

netekus Lietuvos Respublikos

pilietybės.

Ginčai dėl atleidimo iš

darbo sprendžiami teismine tvarka.

30 straipsnis. Vidaus

reikalų darbuotojų pasitelkimas policijos pareigoms

Kai iškyla būtinumas

užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės saugumą, policijos pareigūnų pareigas

gali vykdyti policijoje netarnaujantys vidaus reikalų darbuotojai policijos

įstaigos viršininko rašytiniu įsakymu. Šiuo atveju vidaus reikalų darbuotojams

vadovauja etatinis policijos pareigūnas.

Vidaus reikalų darbuotojai,

atliekantys policininkų pareigas, privalo turėti nustatyto pavyzdžio

gyventojams suprantamus skiriamuosius ženklus. Ženklus nustato Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministras ir apie tai paskelbia visuomenei.

31 straipsnis. Policijos

rezervas

Lietuvos Respublikos

policijos įstaigos turi policijos rezervą. Jį sudaro policijos pareigūnai, dėl

objektyvių priežasčių atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu perkelti į policijos

rezervą, bei tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos Respublikos piliečiai,

kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti jiems patikėtas pareigas. Asmenys į

policijos rezervą atrenkami pagal šiame įstatyme numatytus bendruosius

policijos komplektavimo reikalavimus.

Piliečiai, esantys policijos

rezerve, gauna nustatyto pavyzdžio pažymėjimus, yra mokomi, aprūpinami apranga

ir amunicija valstybės lėšomis. Tarnybos metu jie vykdo policijos pareigūnų

funkcijas, turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas.

Įtraukimo į policijos

rezervą sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos rezervo

nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

Rezerve esantys policijos

pareigūnai turi teisę naudotis atleidimo metu turėtu pareiginiu laipsniu,

pridėjus žodį "rezervo".

32 straipsnis. Policijos

kadrų rengimas

Policijos kadrai rengiami

specialiosiose mokyklose.

Asmenims, baigusiems kitas

aukštąsias mokyklas ir perėjusiems dirbti į policiją, organizuojami

perkvalifikavimo kursai.

IV SKIRSNIS.

POLICIJOS

PAREIGŪNŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ

33 straipsnis. Policijos

pareigūnų bendrosios ir specialiosios teisės bei pareigos

Policijos pareigūnai turi

Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme (Konstitucijoje) ir

kituose įstatymuose įtvirtintas socialines, ekonomines, politines ir asmenines

Lietuvos Respublikos piliečių teises bei laisves.

Policijos pareigūnai turi

bendrąsias ir specialiąsias profesines teises ir pareigas.

Bendrąsias profesines teises

ir pareigas turi visi policijos pareigūnai. Specialiosios profesinės teisės ir

pareigos suteikiamos policijos pareigūnams, vykdantiems atskiras šio įstatymo

nustatytas policijos funkcijas.

34 straipsnis. Bendrosios

profesinės policijos pareigūnų teisės

Kiekvienas policijos

pareigūnas turi teisę:

1) reikalauti iš piliečių ir

pareigūnų, pažeidžiančių teisėtvarką, nutraukti neteisėtus veiksmus, o

prireikus, kai išnaudotos įtikinimo priemonės, panaudoti prievartą;

2) įtarus teisės pažeidimą

ir pareiškus apie tai piliečiui ar pareigūnui, tikrinti jų asmens dokumentus;

3) pristatyti teisėtvarkos

pažeidėjus į policiją ar kitas tarnybines patalpas ne ilgiau kaip 3 valandoms

jų asmenybei nustatyti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir

jų turimiems daiktams apžiūrėti;

4) šiame įstatyme numatytais

atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus, specialiąsias priemones, kovinių

imtynių veiksmus;

5) persekiodamas asmenis,

įtariamus padarius nusikaltimą, nusikaltėlius, besislepiančius nuo teisėsaugos

organų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, bet kuriuo

paros metu įeiti į piliečių gyvenamąsias ir ūkines, įmonių, įstaigų,

organizacijų ir kooperatyvų patalpas, sustabdyti bei patekti į transporto

priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti

patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinių

nelaimių ir katastrofų atvejais. Apie tokius veiksmus nedelsiant pranešama

prokuratūrai;

6) laikinai apriboti arba

uždrausti transporto ar pėsčiųjų judėjimą ar darbus gatvėse ir keliuose, jeigu

kyla pavojus žmonių bei transporto eismo saugumui;

7) važiuodamas į įvykio

vietą, persekiodamas nusikaltėlius, gabendamas asmenis, kuriems būtina

neatidėliotina medicininė pagalba, į gydymo įstaigas ar kitais neatidėliotinais

atvejais nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis,

priklausančiomis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ar

piliečiams, išskyrus diplomatinių ar konsulinių atstovybių transportą.

Esant tarnybiniam būtinumui,

policijos pareigūnai turi teisę įsigyti bilietus į visas transporto priemones

be eilės, jei bilietų nėra - į transporto priemonę įlipti;

8) esant būtinumui,

nemokamai naudotis įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat piliečiams

priklausančiomis ryšių priemonėmis;

9) jeigu pažeistos šaunamojo

ginklo, šaudmenų, sprogstamųjų, narkotinių ir kitų leidimų sistemos

reglamentuojamų medžiagų, priemonių ir daiktų laikymo bei naudojimo taisyklės,

paimti juos iš organizacijų ar piliečių nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Policijos

pareigūnų bendrosios profesinės pareigos

Policijos pareigūnas visur

ir visada privalo:

1) gavęs piliečio ar

pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba

pats būdamas liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam

nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui;

2) gavęs piliečių ar

pareigūnų pranešimą apie padarytą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, imtis

priemonių sulaikyti ir pristatyti į policiją asmenį, padariusį pavojingą

visuomenei veiką;

3) gavęs žinių apie padarytą

pavojingą visuomenei veiką, apie tai pranešti policijai, imtis priemonių įvykio

vietai apsaugoti, nusikaltimo liudininkams nustatyti;

4) užtikrinti sulaikytų ar

pristatytų į policiją asmenų teises ir teisėtus interesus, sveikatos apsaugą,

suteikti neatidėliotiną medicininę pagalbą nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų

ar kurių būklė yra bejėgiška;

5) imtis visų galimų

priemonių piliečių, valstybės, visuomeninių ar kitų organizacijų turtui gelbėti

stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų atvejais;

6) vykdydamas tarnybines

pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti. Jei neturi skiriamųjų

policijos ženklų ar asmeniui pareikalavus - pateikti tarnybinį pažymėjimą.

Policijos pareigūnų veiksmai, kuriais laikinai apribojamos piliečių teisės,

palydimi žodžiais "Įstatymo vardu". Kiekvienas asmuo ir pareigūnas

tokiu atveju privalo besąlygiškai paklusti ir vykdyti policijos pareigūno

reikalavimus;

7) laikyti paslaptyje

konfidencialaus pobūdžio informaciją, jeigu ko kito nereikalauja tarnybinių

pareigų ar teisių vykdymas.

Vykdydami visas savo

pareigas, policijos pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmonių orumą, užtikrinti

ir saugoti jų teises bei laisves.

37 straipsnis. Policijos

pareigūnų teisės atskleidžiant ir tiriant nusikaltimus

Policijos pareigūnas,

tirdamas nusikaltimus, turi teisę:

1) tikrinti pareiškimus ir

pranešimus apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus;

2) nustatyta tvarka

sulaikyti ir suimti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą;

3) turėdamas

duomenų, kad buvo padarytas, daromas ar rengiamas nusikaltimas arba kitokio

pobūdžio teisės pažeidimas:

tikrinti visų

rūšių įmonių, įstaigų bei organizacijų ūkinę-finansinę ir kitokią veiklą,

materialinių vertybių, prekių saugojimo būklę, jų įgijimo, gamybos, naudojimo

ir realizavimo teisėtumą, gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir

užplombuotas patalpas;

įstatymo

nustatyta tvarka tikrinti į įmones, įstaigas, organizacijas įvažiuojantį ir

išvažiuojantį transportą, asmeninėse bei valstybinėse transporto priemonėse

esančius krovinius ir daiktus;

skirti bei

atlikti inventorizacijas, revizijas, kontrolinius matavimus ir kitus faktinius

patikrinimus; suderinęs su įmonės vadovu arba savininku arba gavęs

respublikinės policijos teritorinio padalinio viršininko leidimą ar Mokesčių

policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiojo komisaro,

vyresniųjų komisarų ir komisarų nurodymą, sustabdyti gamybos procesą; atlikti

apžiūrą, susipažinti ir paimti buhalterinės apskaitos, kadrų, patikrinimų,

revizijų medžiagas, kitus dokumentus, žaliavos, produkcijos, prekių pavyzdžius,

kitus daiktus; reikalauti, kad būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita;

pasitelkti

atitinkamus specialistus, reikalauti ir gauti iš vadovų, pareigūnų, materialiai

atsakingų ir kitų asmenų duomenis, paaiškinimus dėl pažeidimų ar nusikaltimų;

rengti

pasalas ir įstatymo nustatyta tvarka atlikti transporto, piliečių bei jų

asmeninio bagažo apžiūrą mobiliuose ar stacionariniuose kontrolės punktuose;

4) nekliudomai įeiti į visų

rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu -

su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku

arba jo atstovu;

5) pavesti daryti

kriminalistinius ir kitokius tyrimus bei ekspertizes;

6) pagal savo kompetenciją

atlikti kitus baudžiamojo proceso įstatyme numatytus procesinius veiksmus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-356,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

38 straipsnis. Policijos

pareigūnų teisės saugant viešąją tvarką, visuomeninę rimtį, piliečių

teises ir

laisves

Policijos pareigūnas,

saugantis viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, užtikrinantis visuomenės

saugumą, piliečių teises ir laisves, turi teisę:

1) reikalauti iš piliečių ir

pareigūnų, pažeidžiančių teisėtvarką, nutraukti neteisėtus veiksmus, o

prireikus - juos įspėti;

2) atlikdamas tarnybines

pareigas, turėti ir šio įstatymo numatytais atvejais panaudoti šaunamąjį ginklą

bei specialiąsias policijos priemones;

3) tikrinti piliečių ir

pareigūnų, pažeidusių viešąją tvarką ar įtariamų padarius nusikaltimą ar kitą

teisės pažeidimą, dokumentus;

4) apriboti įėjimą ar buvimą

tam tikroje teritorijoje ir patalpose bei sustabdyti vykdomus darbus, apriboti

ar uždrausti transporto eismą, jei kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai ar

piliečių saugumui;

5) reikalauti iš masinių

renginių organizatorių imtis priemonių dalyvių ir žiūrovų saugumui užtikrinti.

Neįvykdžius šių reikalavimų, renginiai gali būti uždrausti, nutraukiami arba

apribojami;

6) pagal kompetenciją

kontroliuoti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi aplinkos apsaugos

reikalavimų.

39 straipsnis. Policijos

pareigūnų teisės užtikrinant eismo saugumą

Policijos pareigūnas,

siekdamas užtikrinti kelių eismo saugumą, turi teisę:

1) stabdyti transporto

priemones, tikrinti vairuotojo, transporto priemonės bei krovinio dokumentus;

2) nušalinti nuo vairavimo

asmenis, įtariant, jog jie yra apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, paveikti

vaistų, neturi teisės vairuoti. Naudoti norminiuose aktuose numatytas priemones

apsvaigimui nustatyti arba pristatyti įtariamus vairuotojus į medicinos

įstaigą.

Atsisakymas vykti į

medicininę įstaigą apsvaigimo laipsniui nustatyti laikomas neginčytinu

apsvaigimo būklės fakto patvirtinimu;

3) iškviesti į policiją

eismo taisyklių pažeidėjus, autoįvykių dalyvius bei liudininkus;

4) paimti vairuotojo ir

transporto priemonės registravimo dokumentus ir išduoti nustatytos formos

laikiną dokumentą;

5) nušalinti nuo vairavimo

ir nusiųsti papildomam medicininiam patikrinimui vairuotojus, dėl sveikatos

būklės keliančius pavojų eismo saugumui;

6) atimti vairavimo teisę ar

skirti kitas administracines nuobaudas už padarytus kelių eismo taisyklių

pažeidimus;

7) keisti, apriboti ar

uždrausti kelių eismą, kai tai būtina eismo saugumui užtikrinti ar eismo

sąlygoms gerinti;

8) uždrausti eksploatuoti

transporto priemones, kurių konstrukcija arba techninė būklė neatitinka

galiojančių kelių eismo taisyklių, normatyvų ar standartų, taip pat kurių

variklio, kėbulo (rėmo) ar važiuoklės numeriai neatitinka įrašytų registracijos

dokumentuose; pristatyti tokias transporto priemones į policiją.

39(1) straipsnis.

Neteko galios.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514,

94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,

Nr.92-2868 (00.10.31), įsigalioja nuo 2000.11.01

39(2 )straipsnis.

Mokesčių policijos pareigūnų teisės vykdant valstybės finansų apsaugą

Mokesčių

policijos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, turi teisę:

1) areštuoti

asmens turtą bei sąskaitas banke, jeigu nustatyta tvarka nesumokėti mokesčiai.

Sprendimą šiais klausimais gali priimti Mokesčių policijos departamento prie

Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis komisaras, vyresnieji komisarai,

komisarai ir komisarai-inspektoriai;

2) duoti

raštiškus nurodymus banko įstaigoms nutraukti pinigų išmokėjimą bei pervedimą

iš įmonių bei fizinių asmenų sąskaitų, jeigu nustatytos neteisėtos finansinės

operacijos ar trukdoma atlikti tikrinimą, arba tikrinimo metu nustatyti pajamų

slėpimo ir neteisingo mokesčių apskaičiavimo faktai;

3) vykdyti

operatyvinę veiklą, atlikti kvotą bei parengtinį tardymą mokesčių policijos

kompetencijai priklausančiose bylose;

4) gauti

duomenis ir informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės

departamento prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo

įstaigų ir kitų valstybės institucijų, reikalingus Mokesčių policijos

departamento funkcijoms vykdyti;

5) atlikti

pakartotines revizijas bei patikrinimus (tarp jų ir kontrolinius) po

Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento prie Finansų

ministerijos ir kitų mokesčių administratorių darbuotojų atliktų patikrinimų;

6) gauti iš ekspertizės

įstaigų išvadas pagal revizijos, tikrinimo medžiagą;

7) pasitelkti

piliečius bendradarbiauti, jeigu jie sutinka, išaiškinant nusikaltimus ir

teisės pažeidimus finansų srityje, ir juos skatinti;

8) atlikti

fizinių asmenų, visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų, organizacijų, bankų bei

kitų kredito įstaigų ūkinės veiklos patikrinimus, kiek tai susiję su mokesčių

policijos atliekama revizija ir nustatytais teisės pažeidimais;

9) gauti iš

Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų, taip pat visų

nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei fizinių asmenų duomenis,

pažymėjimų ir dokumentų nuorašus apie juridinio, fizinio asmens ar neturinčio

juridinio asmens teisių asmens turtą bei pajamas, taip pat apie

ūkines-finansines operacijas, susijusias su tikrinamuoju objektu;

10) gauti iš

fizinių asmenų raštiškus paaiškinimus apie jų parduotas materialines vertybes,

atliktus darbus, paslaugas ir gautas iš tikrinamų objektų išmokas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-356,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

40 straipsnis. Policijos

pareigūno atsakomybė

Policijos pareigūnas

asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų pasekmes.

Policijos pareigūnas,

vykdydamas jam patikėtas pareigas pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų

nustatyta tvarka traukiamas drausminėn, administracinėn, materialinėn ar

baudžiamojon atsakomybėn, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.

Žinomai nusikalstamo,

neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas policijos pareigūno nuo atsakomybės

neatleidžia.

Neteisėtais tarnybiniais

policijos pareigūno veiksmais piliečiui padarytą žalą valstybė atlygina

visiškai, nepriklausomai nuo policijos pareigūno kaltės tokia tvarka, kokia nustatyta

žalai, padarytai neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros organų ir teismo

veiksmais, atlyginti.

Policijos pareigūnas,

veikiantis pagal įstatymų jam suteiktus įgaliojimus, neatsako už žalą, jei tuo

nebuvo peržengtos nusikaltėlio sulaikymo teisėtumo ribos.

Lietuvos policijos

akademijos klausytojai, pašalinti iš Akademijos turi jai atlyginti išlaikymo ir

mokymo išlaidas. Tai taikoma ir tiems klausytojams, kurie konkurso būdu

neperkelti į aukštesnįjį kursą atsisako nustatytą laiką dirbti policijoje.

V SKIRSNIS.

POLICIJOS

GINKLAI IR SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS, JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS

41 straipsnis. Šaunamųjų

ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo tikslas ir ribos

Policijai suteikiama teisė

turėti ir, remiantis šiame įstatyme numatytomis sąlygomis, panaudoti

šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones.

Policija ginklus ir

specialiąsias priemones naudoja, siekdama nutraukti pavojingą visuomenei veiką

arba sulaikyti bei pristatyti į policiją tokią veiką padariusįjį asmenį.

Šaunamasis ginklas ir specialiosios priemonės naudojamos tik įstatymo numatytam

tikslui pasiekti.

Policijos pareigūnai

šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones naudoja, atsižvelgdami į

teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei

situaciją. Naudodami ginklą ar specialiąsias priemones, policijos pareigūnai

privalo stengti išvengti sunkių pasekmių.

Prieš naudojant šaunamuosius

ginklus ar specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš

kuriuos jie bus panaudojami, įspėjami, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo

43 straipsnio 3 ir 4 punktuose. Šaunamasis ginklas naudojamas tik tada, kai

visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai dėl laiko stygiaus jų

panaudoti nėra galimybės.

42 straipsnis. Šaunamojo

ginklo panaudojimo sąlygos

Policijos pareigūnas turi

teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis, transporto priemones ir

gyvūnus.

Policijos pareigūnas turi

teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais:

1) atremti pasikėsinimą,

gresiantį policijos pareigūno sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą,

kuriuo siekiama atimti iš policijos pareigūno šaunamąjį ginklą;

2) apginti kitus asmenis nuo

užpuolimo, gresiančio jų sveikatai ar gyvybei, taip pat siekiant išvaduoti

pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis;

3) atremti ginkluotą

užpuolimą;

4) persekiojant asmenį,

įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu jis, siekdamas išvengti sulaikymo,

kėsinasi panaudoti ar panaudoja šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar kitus daiktus,

įrankius, priemones arba veiksmus, pavojingus žmogaus sveikatai ar gyvybei;

5) sulaikant asmenį,

užkluptą darant sunkų nusikaltimą, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti;

6) siekiant sulaikyti

suimtąjį ar nuteistąjį, bandantį pabėgti ar pabėgusį iš įkalinimo ar kardomojo

kalinimo vietos arba konvojavimo metu;

7) masinio pabėgimo iš

įkalinimo vietų ar riaušių jose atvejais;

8) policijos apsaugos ar

specialiai saugomų objektų užpuolimo atveju. Tokių objektų sąrašą nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Apie šaunamojo ginklo

panaudojimo prieš asmenį faktą ir pasekmes nedelsiant pranešama prokurorui.

Draudžiama naudoti šaunamąjį

ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai

asmenys; taip pat prieš piliečius, turinčius su savimi mažamečių vaikų; prieš

moteris ir nepilnamečius, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus

atvejus, kada jie patys užpuola arba priešinasi ginklu.

Policijos pareigūnas turi

teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas

nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam policijos pareigūno

reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti grėsmę eismo

saugumui ar žmonėms.

Policijos pareigūnas gali

nušauti gyvūną, užpuolusį žmogų ar keliantį pavojų gyventojams.

43 straipsnis. Policijos

specialiosios priemonės ir jų panaudojimo sąlygos

Policija turi ir gali

panaudoti specialiąsias priemones:

gumines lazdas, antrankius

ir surišimo priemones, kovinių imtynių veiksmus, dujas, vandensvaidžius,

tarnybinius šunis, transporto priverstinio sustabdymo ir kitas priemones:

1) guminę lazdą - esant

sąlygoms, numatytoms šio įstatymo 42 straipsnio antrosios dalies 1-8 punktuose,

taip pat sulaikant asmenį, pažeidžiantį viešąją tvarką, jeigu jis neklauso

policijos pareigūno reikalavimų ar priešinasi jam;

2) antrankius bei surišimo

priemones - sulaikant ir pristatant į policiją asmenį, padariusį pavojingą

visuomenei veiką, jeigu yra pagrindo manyti, kad jis gali pasipriešinti

policijos pareigūnui arba bando išvengti sulaikymo;

lydint sulaikytuosius bei

suimtuosius;

kai pilietis savo

pavojingais veiksmais gali padaryti žalą sau ar aplinkiniams;

3) kovinių imtynių veiksmus

sulaikant ir pristatant į policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei

veiką, jeigu šis asmuo priešinasi sulaikymui ar kitais veiksmais stengiasi jo

išvengti, taip pat atvejais, kada asmuo piktybiškai nevykdo teisėto policijos

pareigūno reikalavimo arba pasipriešina teisėtiems policijos pareigūno

veiksmams;

4) dujas, skirtas asmens

apsaugai,- šio įstatymo 43 straipsnio 1 punkte numatytais atvejais;

specialios paskirties dujas:

masinių riaušių ar

grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, atvejais;

sulaikant bei priverčiant

asmenį, padariusį visuomenei pavojingą veiką, apleisti patalpas, transporto

priemonę;

5) vandensvaidžius - masinių

riaušių, grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, atvejais;

6) tarnybinius šunis -

persekiojant asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą ir pabėgusį iš įvykio

vietos;

sulaikant asmenį, pabėgusį

iš sulaikymo, kardomojo kalinimo vietų, etapavimo ar tardymo veiksmų metu;

sulaikant asmenį,

padariusį nusikaltimą arba šiurkščiai pažeidžiantį viešąją tvarką;

masinių riaušių ar

grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, metu;

ginant pilietį, save ar

saugomą objektą nuo užpuolimo;

7) transporto priemonių

priverstinio stabdymo priemones - kada vairuotojas nepaklūsta policijos

pareigūno arba specialaus kelių ženklo reikalavimui sustoti.

Draudžiama naudoti

specialiąsias policijos priemones prieš vaikus, nėščias moteris ir moteris su

vaikais, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie

patys užpuola.

VI SKIRSNIS.

POLICIJOS

PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

44 straipsnis. Aprūpinimas

butais

Policijos darbuotojai

aprūpinami butais Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų nustatyta tvarka.

Visų rūšių įmonių, įstaigų,

organizacijų darbuotojams, įrašytiems į eilę butui gauti darbovietėje ir

stojantiems nuolat tarnauti Lietuvos Respublikos policijoje, eilė butui gauti

perkeliama ir toliau tvarkoma rajono (miesto) savivaldybėje pagal jų gyvenamąją

vietą.

Asmenys, perėjusieji dirbti

į Lietuvos Respublikos policiją, negali būti iškeldinti dėl šios priežasties iš

tarnybinių gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus kitos gyvenamosios

patalpos.

Vyriausybės nustatyta tvarka

atskirų policijos tarnybų pareigūnams gali būti suteikiami tarnybiniai butai.

Policijos pareigūnai turi

teisę į butų nuomos nuolaidas ir lengvatas, panaudojant valstybės ir

savivaldybių lėšas, skirtas policijos socialinėms reikmėms tenkinti.

45 straipsnis. Policijos

pareigūnų atlyginimai

Policijos pareigūnų darbo

užmokestį sudaro pagrindinė alga (mėnesinė alga) pagal pareiginį laipsnį,

kvalifikacinę kategoriją, ištarnautą laiką, taip pat priemokos (pagal darbo

įstatymų kodeksą) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą nakties metu

bei viršvalandinį darbą. Be to, mokami priedai už tarnybos atlikimo sąlygas ir

vietą, užsienio kalbų mokėjimą, taip pat šeimyniniai ir specialūs priedai už slaptą

darbą, kompensuojamos persikėlimo išlaidos, išmokamos vienkartinės pašalpos bei

kitos išmokos.

Pagrindinės algos, papildomo

apmokėjimo, priedų, kompensacijų, pašalpų ir kitų išmokų dydį bei skyrimo

tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir nustato Respublikos

Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.

46 straipsnis. Policijos

pareigūnų pensijos

Policijos pareigūnams, kurie

tapo nedarbingi vykdydami tarnybines pareigas, valstybė garantuoja socialinį

aprūpinimą.

Valstybė garantuoja policijos

pareigūnams, tarnaujantiems Lietuvos Respublikos policijoje, draudimą nuo

nelaimingų atsitikimų.

Policijos pareigūnų pensijų

ir socialinių garantijų dydį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o jų

taikymo tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

47 straipsnis. Kitos

policijos pareigūnų socialinės garantijos

Policijos pareigūnai dirba

40 valandų darbo savaitę. Pagal būtinumą policijos organo vadovo sprendimu

pareigūnai skiriami dirbti daugiau negu nustatyta darbo savaitės laiko norma.

Už tai jiems papildomai apmokama šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta tvarka.

Nustatoma tokia kasmetinių

atostogų trukmė policijos pareigūnams, ištarnavusiems policijoje (vidaus

reikalų sistemoje):

iki 10 metų - 30

kalendorinių dienų;

nuo 10 iki 15 metų - 35

kalendorinės dienos;

nuo 15 iki 20 metų - 40

kalendorinių dienų;

daugiau kaip 20 metų - 45

kalendorinės dienos.

Policijos pareigūnai

įstatymų bei kitų norminių aktų nustatyta tvarka turi teisę į kompensaciją už

išlaidas medikamentams, kelialapiams bei sanatoriniam gydymui.

Policijos darbuotojų

sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo ypatumus reglamentuoja nuostatai,

kuriuos tvirtina vidaus reikalų, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos

ministrai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1338,

91.05.21, Žin., 1991, Nr. 16-410

Nr.

I-1080,

95.10.31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (95.11.10)

48 straipsnis.

Policijos pareigūnų draudimas

Policijos

pareigūnų gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis

nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu. Policijos pareigūnas

apdraudžiamas suma, lygia jo darbo užmokesčiui, kuris mokamas draudiminio

įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos

minimalios mėnesinės algos.

Pripažinimo

draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į

sveikatos sutrikimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

Draudimo išmokos

nemokamos, jeigu:

1) pareigūnas

žuvo ar susižalojo darydamas tyčinį nusikaltimą;

2) pareigūno

žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo su tarnybinių pareigų vykdymu nesusijęs

apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;

3) pareigūnas

nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo;

4) pareigūno

žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint

teisės ją vairuoti arba perdavimas ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo

alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba neturinčiam

teisės ją vairuoti;

5) pareigūno

sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų ir jei tai nesusiję su

tarnybinių pareigų vykdymu.

Teisės akademijos Policijos fakulteto

studentų gyvybė ir sveikata, remiantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis,

privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų

viešosios tvarkos palaikymo, praktikos bei stažuotės policijoje metu, taip pat

tarnybinių ir specialaus policijos rengimo užsiėmimų metu. Studentas

apdraudžiamas suma, lygia draudiminio įvykio metu esančiam minimaliam darbo

užmokesčiui, padaugintam iš 12.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-772,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.57-1579 (98.06.24)

48(1)

straipsnis. Kompensacijos policijos pareigūno žūties ar sveikatos sutrikimo

atveju

Žuvus tarnybines

pareigas vykdžiusiam policijos pareigūnui, lygiomis dalimis išmokama

vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija

jo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 16 metų,

taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų

mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, iki jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo

vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai) bei nedarbingiems asmenims,

kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo

išlaikymą. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis.

Policijos

pareigūnui, kuris buvo sužalotas vykdydamas tarnybines pareigas ir dėl to liko

sveikatos pakitimų bei sumažėjo jo tinkamumas tarnybai, neatsižvelgiant į

draudimo išmokas, išmokama nuo vienerių iki penkerių metų (nuo 12 iki 60

mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Kompensacijų

dydžius, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimo laipsnį, ir kompensacijų

išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kompensacijos

nemokamos šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

Ar policijos

pareigūno žūtis arba sveikatos sužalojimas susijęs su tarnybinių pareigų

vykdymu, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

Policijos pareigūnams

atlyginama materialinė žala, tiesiogiai susijusi su jo tarnybinių pareigų

vykdymu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-772,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.57-1579 (98.06.24)

VII SKIRSNIS.

POLICIJOS

FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS

49 straipsnis. Policijos

finansavimas

Respublikinė ir savivaldybių

policija finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Policijos darbuotojų

skaičiui didinti, padalinių techninei bazei plėsti, darbuotojams materialiai

skatinti, jų buities sąlygoms gerinti taip pat naudojamos ir lėšos, gautos:

1) iš visų rūšių įmonių,

įstaigų, organizacijų ir piliečių;

2) pagal sutartis už

policijos suteiktas paslaugas;

3) iš baudų ir kitų

šaltinių.

Policijos išlaikymui

reikalingų lėšų skyrimo iš Lietuvos valstybės biudžeto tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-601,

94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

50 straipsnis. Policijos

materialinis-techninis aprūpinimas

Policijos padaliniai

materialiai ir techniškai aprūpinami iš jų išlaikymui skirtų lėšų.

Vietos savivaldybė aprūpina

policijos teritorinius padalinius patalpomis.

Transporto policijos

padalinius patalpomis, įranga ir ryšių priemonėmis aprūpina jų aptarnaujamos

žinybos.

Policijos padalinius

transporto priemonėmis, uniforma, ginklais, šaudmenimis, specialiosiomis

policijos priemonėmis, operatyvine, ryšių, informacijos ir kita technika,

raštvedybos bei kitokiomis jų darbui reikalingomis priemonėmis aprūpina

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-356,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS -

ATKURIAMOJO SEIMO PIRMININKO

PAVADUOTOJAS K. MOTIEKA

Vilnius, 1990 m. gruodžio 11 d.

Nr. I-851

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1338,

91.05.21, Žin., 1991, Nr. 16-410

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO DALINIO PAKEITIMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-514,

94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO KRAŠTO

APSAUGOS PRIEVOLĖS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-601,

94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 12, 15 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1080,

95.10.31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (95.11.10)

DĖL

KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU "DĖL VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU

LENGVATŲ IR KAI KURIŲ KATEGORIJŲ PAREIGŪNŲ, TARNAUTOJŲ BEI KITŲ ASMENŲ

VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO TVARKOS", PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-356,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 12, 13, 37, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

16(3), 16(4), 16(5), 21(2), 39(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-634,

98.02.19, Žin., 1998, Nr.20-505 (98.02.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 5, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-772,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.57-1579 (98.06.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 48(1)

STRAIPNIU ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2016, 00.10.10, Žin., 2000,

Nr.92-2868 (00.10.31)

POLICIJOS ĮSTATYMO 12, 13, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO,

16(1), 16(2), 21(1) STRAIPSNIŲ, 27 STRAIPSNIO 5 DALIES IR 39(1) STRAIPSNIO

PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.11.07)

36 straipsnis. Policijos

pareigūnų teisės vykdant nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją

Policijos pareigūnas,

vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę:

1) pristatyti iš viešųjų

vietų bei lindynių į blaivyklas, o jei jų nėra - į policiją neblaivius asmenis,

jeigu jie nebegali judėti ar gali padaryti žalą aplinkiniams arba sau, tapti

nusikaltimų aukomis;

2) kviesti į policiją ir

oficialiai įspėti asmenis dėl neleistino antivisuomeninio elgesio;

3) vykdydamas administracinę

priežiūrą, įeiti bet kuriuo paros laiku į asmens, kuriam nustatyta

administracinė priežiūra, nuolatinę ar laikinąją gyvenamąją patalpą, kviesti ir

pristatyti tokį asmenį į policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi nustatytų

apribojimų;

4) tikrindamas, kaip

laikomasi leidimų sistemos pasienyje ir imigracijos taisyklių, užeiti į butą

nuo 6 iki 22 val., reikalauti asmens dokumentų, surašyti administracinių teisės

pažeidimų protokolus;

5) fotografuoti, daryti

vaizdo ir garso įrašus asmenų, nubaustų administraciniu areštu, esančių

administracinėje priežiūroje, taip pat asmenų, įrašytų į policijos

profilaktikos įskaitas; daktiloskopuoti asmenis, sulaikytus įtariant padarius

nusikaltimą arba valkataujant;

6) sulaikyti ir pristatyti į

skirstymo punktus valkataujančius asmenis. Jeigu sulaikytasis neturi dokumentų

ir kitais būdais neįmanoma nustatyti jo asmenybės, policijos pareigūnai turi

teisę daktiloskopuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, fotografuoti, dalyvaujant

medikams, atlikti apžiūrą ypatingoms žymėms nustatyti. Prireikus iš tokio

asmens leidžiama paimti rašysenos pavyzdžius, laikinai - taip pat daiktus,

galinčius padėti nustatyti asmenybę;

7) tikrinti asmenis,

ketinančius skristi lėktuvu, jų daiktus, rankinį bagažą; neleisti skristi

keleiviams, kurie atsisako tai pateikti apžiūrai, taip pat kurie pateikė

negaliojančius ar suklastotus dokumentus, pas kuriuos rasta uždraustų pervežti

daiktų; surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą;

8) pristatyti į medicinos

įstaigas priverstiniam patikrinimui dėl venerinių ligų ir AIDS, narkomanus,

prostitutes, homoseksualistus ir kitus asmenis, įrašytus į profilaktines

medicinos įstaigų ar policijos įskaitas;

9) lankytis namuose, taip

pat kviesti į policiją profilaktiniams pokalbiams asmenis, įrašytus į policijos

profilaktines įskaitas.