Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KELIŲ FONDO ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
1997 m. lapkričio 18 d. Nr. VIII-521
Vilnius
(Žin., 1995, Nr. 12-259, Nr. 44-1078, Nr. 103-2303; 1996, Nr. 35-863, Nr. 46-1114, Nr. 62-1465)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
KELIŲ FONDO
Į S T A T Y M A S
Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas įsteigia Lietuvos Respublikos kelių fondą.
Kelių fondo tikslas – sukaupti ir naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti, modernizuoti ir funkcionavimui užtikrinti. Kelių fondo turėtoja ir tvarkytoja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
1 straipsnis. Kelių fondo šaltiniai
Kelių fondą sudaro:
1) atskaitymai nuo realizavimo pajamų (įplaukų);
2) dalis akcizo, gauto už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus;
3) transporto priemonių savininkų mokestis;
4) mokestis už naudojimąsi automobilių keliais ir jų infrastruktūra (toliau – už naudojimąsi keliais) užsienio šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis;
5) mokestis už naudojimąsi keliais transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus arba kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ar transporto priemonės (jų junginio) leidžiamas bendras svoris;
6) mokestis už leidimą atlikti įvairius darbus bet kurioje kelių komplekso dalyje;
7) valstybės biudžeto lėšos;
8) juridinių, fizinių asmenų bei kitų valstybių tikslinės lėšos.
2 straipsnis. Atskaitymai nuo realizavimo pajamų (įplaukų)
Atskaitymus nuo realizavimo pajamų (įplaukų) į Kelių fondą moka įmonės, turinčios juridinio asmens teises ir jų neturinčios, bei juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gaunantys pajamų iš ūkinės-komercinės veiklos.
Įmonės, besiverčiančios statybų veikla, atskaitymus į Kelių fondą moka nuo realizavimo pajamų (įplaukų), gautų už savo jėgomis atliktus statybos ir montavimo darbus.
Nuo šių atskaitymų mokėjimo į Kelių fondą atleidžiami:
1) žemės ūkio produkciją gaminantys juridiniai bei fiziniai asmenys ir paslaugas žemės ūkiui teikiančios specializuotos įmonės, jeigu pajamos už realizuotą žemės ūkio produkciją ir paslaugas žemės ūkiui sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų (įplaukų);
2) kūrybinės sąjungos (architektų, mokslininkų, dailininkų, dizainerių, fotomenininkų, kompozitorių, kinematografininkų, rašytojų, tautodailininkų, teatro, žurnalistų), jų įmonės ir organizacijos, kurios ne mažiau kaip 50 procentų pelno sunaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams;
3) įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 procentų riboto darbingumo darbuotojų ir kurių realizavimo pajamos (įplaukos) gaunamos tik už jų pačių pagamintą produkciją;
4) biudžetinės įstaigos;
5) ūkinės bendrijos ir juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės, įsigijusios savo veiklai patentus;
6) daugiabučių namų savininkų bendrijos;
7) laisvosiose ekonominėse zonose įregistruotos ir veikiančios įmonės;
8) miškų urėdijos – nuo atskaitymų už tą realizavimo pajamų dalį, kuri pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą priskiriama Miškų fondui;
9) valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešosios įstaigos.
Ūkio subjektai – benzino, dyzelinių degalų ir tepalų gamintojai, mokantys akcizą į biudžetą, atskaitymus į Kelių fondą moka nuo realizavimo pajamų, sumažintų sumokėto akcizo už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus suma.
Mokėtojai patys apskaičiuoja ir sumoka atskaitymus nuo realizavimo pajamų (įplaukų) į Kelių fondą už kiekvieno mėnesio apyvartą iki kito mėnesio 25 dienos. Laiku nesumokėjus, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Atskaitymų nuo realizavimo pajamų (įplaukų) apskaičiavimo, mokėjimo ir kontrolės tvarką bei tarifus, neviršydama šio įstatymo 1 priedėlyje nurodytų dydžių, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3 straipsnis. Dalis akcizo pajamų už realizuotą benziną ir dyzelinius degalus bei tepalus
1996 metais į Kelių fondą pervedama 15 procentų, 1997 metais – 25 procentai akcizo pajamų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus bei tepalus. 1998 ir 1999 metais šie atskaitymai didinami po 5 punktus, o 2000 metais – 10 punktų.
Akcizo pajamų atskaitymus kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos į Kelių fondą perveda Finansų ministerija.
4 straipsnis. Transporto priemonių savininkų metinis mokestis už naudojimąsi keliais
Transporto priemonių savininkai už naudojimąsi keliais moka šio įstatymo 2 priedėlyje nurodyto dydžio mokestį.
Mokestį į Kelių fondą transporto priemonių savininkai sumoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prieš pristatydami transporto priemonę valstybinei techninei apžiūrai.
Mokesčio mokėjimo ir kontrolės tvarką bei tarifus, nepažeisdama šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytų ribinių dydžių, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
5 straipsnis. Mokestis už naudojimąsi keliais užsienio šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis
Užsienio šalyse įregistruotų transporto priemonių savininkai arba atsakingi asmenys mokestį už naudojimąsi keliais sumoka, kai transporto priemonė kerta Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Mokestis neimamas už naudojimąsi keliais užsienio šalių, su kuriomis Lietuvos Respublika turi atitinkamus tarpvalstybinius susitarimus, transporto priemonėmis arba kai užsienio šalyje įregistruotos transporto priemonės veža labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntas, bei už naudojimąsi keliais užsienio šalių krašto apsaugos sričiai priklausančiomis transporto priemonėmis.
Mokestį renka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Mokesčio tarifus, neviršydama šio įstatymo 3 priedėlyje nurodytų dydžių, mokėjimo ir kontrolės tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
6 straipsnis. Mokestis už naudojimąsi keliais transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus arba kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiamas bendras svoris
Naudojimosi keliais transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių faktiški matmenys su kroviniu ar be jo, ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendras svoris viršija maksimalius leidžiamus dydžius (pagal Europos Tarybos direktyvos 96/53/EC 1 priede nurodytus maksimalius leidžiamus dydžius), tvarką nustato ir leidimus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Mokesčio mokėjimo tvarką ir dydį, nepažeisdama šio įstatymo 4 priedėlyje nurodytų ribinių tarifų, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mokestis mokamas kiekvieną kartą gaunant atitinkamą leidimą.
7 straipsnis. Kitos Kelių fondo pajamos
Mokestį už leidimą atlikti įvairius darbus bet kurioje kelių komplekso dalyje ima leidimus išduodanti institucija. Mokesčio dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į darbų pobūdį, padaromą keliams ir aplinkai žalą, atstatomųjų darbų vertę, nuostolius dėl eismo sąlygų pakeitimo ir darbų trukmę.
Valstybės biudžeto lėšos į Kelių fondą pervedamos, jei tai yra numatyta atitinkamų metų valstybės ar savivaldybių biudžetuose arba jei tokius sprendimus vykdydama biudžetą pagal savo kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Į Kelių fondą gali būti sumokėtos paskirų fizinių ar juridinių asmenų bei kitų valstybių perduodamos lėšos.
8 straipsnis. Kelių fondo lėšų naudojimas
Kelių fondo lėšos naudojamos automobilių keliams tiesti, modernizuoti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti. Kelių fondo lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija naudoja pagal Vyriausybės patvirtintą metinę sąmatą. Metinėse sąmatose gali būti numatytas iki 5 procentų Kelių fondo lėšų rezervas kitoms valstybės reikmėms kelių srityje finansuoti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato Kelių fondo naudojimo tvarką ir paskiria institucijas šiam įstatymui įgyvendinti.
9 straipsnis. Kelių fondo lėšų naudojimas vietiniams keliams ir gatvėms tvarkyti
Metinėse sąmatose turi būti numatyta, kad 20 procentų Kelių fondo lėšų būtų panaudota vietiniams keliams, miškų, nacionalinių parkų keliams bei gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti.
10 straipsnis. Kelių fondo veiklos garantijos
Kelių fondo pajamos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba panaudotos kitoms valstybės reikmėms finansuoti.
Nepanaudotos pagal metinę sąmatą Kelių fondo lėšos yra šaltinis kitų metų sąmatoje numatytoms priemonėms finansuoti.
11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 d., išskyrus 2 straipsnio 1 dalies ir 1 priedėlio nuostatas, kurios įsigalioja nuo 1995 m. vasario 15 d.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
kelių fondo įstatymo
1 priedėlis
Atskaitymų nuo realizavimo pajamų (įplaukų) į Kelių fondą maksimalūs dydžiai
Maksimalaus dydžio atskaitymus nuo realizavimo pajamų (įplaukų) į Kelių fondą moka:
1) įmonės, turinčios juridinio asmens teises ir jų neturinčios, bei juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gaunantys pajamų iš ūkinės – komercinės veiklos (išskyrus besiverčiančius prekybos veikla, dujų realizavimu ir bankus), – iki 0,5 procento realizavimo pajamų (įplaukų);
2) įmonės, besiverčiančios prekybos veikla, – iki 0,3 procento realizavimo pajamų (įplaukų);
3) įmonės, besiverčiančios dujų realizavimu, – iki 0,1 procento realizavimo pajamų (įplaukų);
4) bankai – iki 1 procento pajamų, gautų iš maržos ir už kitas paslaugas.
Atskaitymai atliekami nuo realizavimo pajamų, apskaičiuotų Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, o iš juridinio asmens teisių neturinčiųjų – nuo realizavimo įplaukų.
Lietuvos Respublikos
kelių fondo įstatymo
2 priedėlis
Transporto priemonių savininkų metinio mokesčio už naudojimąsi keliais ribiniai dydžiai
Transporto priemonių savininkai moka tokio dydžio metinį mokestį už naudojimąsi keliais:
1) krovininėmis kelių transporto priemonėmis (tarp jų priekabomis, puspriekabėmis), kurių bendroji masė (maksimalus leidžiamas svoris)
iki 3,5 tonos (įskaitytinai) 100 – 300 Lt
nuo 3,5 iki 12,0 tonų (įskaitytinai) 300 – 500 Lt
o transporto priemonių savininkai – žemės ūkio įmonės, ūkininkai 100 Lt
nuo 12,0 iki 24,0 tonų (įskaitytinai) 500 – 1000 Lt
didesnė kaip 24,0 tonos 1000 – 3000 Lt
2) specialiomis kelių transporto priemonėmis, kurios skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti, bet ne kroviniams vežti (jų sąrašas pateiktas 5 priedėlyje) 100 – 300 Lt
Mokestis neimamas už naudojimąsi keliais Krašto apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai priklausančiomis transporto priemonėmis, priskirtomis kovinei, rikiuotės ir transportavimo grupėms.
Jeigu per transporto priemonių savininkų mokesčio už naudojimąsi keliais ribinių dydžių galiojimo laiką vartotojų kainų indeksas viršijo 1,2, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartą per metus (prieš prasidedant metams, už kuriuos bus mokamas mokestis) indeksuoja šiame priedėlyje nurodytus dydžius pagal vartotojų kainų indeksą.
Lietuvos Respublikos
kelių fondo įstatymo
3 priedėlis
Mokesčio už naudojimąsi keliais užsienio šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis tarifai
Mokesčio už naudojimąsi keliais užsienio šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis vienkartiniai tarifai:
1) autobusais
nuo 10 iki 30 vietų (su vairuotoju įskaitytinai) iki 120 Lt
daugiau kaip 30 vietų iki 220 Lt
2) krovininėmis kelių transporto priemonėmis (tarp jų priekabomis, puspriekabėmis), kurių bendras svoris
iki 3,5 tonos (įskaitytinai) iki 80 Lt
nuo 3,5 iki 12,0 tonų (įskaitytinai) iki 160 Lt
nuo 12,0 iki 24,0 tonų (įskaitytinai) iki 240 Lt
didesnis kaip 24,0 tonos iki 400 Lt
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.