Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2000-05-18
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

2000 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1684

Vilnius

(Žin., 1996, Nr. 1-1, Nr.14-354; 1997, Nr. 66-1596; 1998, Nr. 115-3247; 1999, Nr. 65-2087; 2000, Nr. 29-802)

1 straipsnis.         Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO

Į S T A T Y M A S

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio įstatymo paskirtis – nustatyti gyventojų indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose ir kredito unijose, veikiančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (skyriuose), draudimo tvarką bei šių indėlių kompensavimą valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo (toliau – Fondas) lėšomis.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Gyventojai – Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, laikantys indėlius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose bei kredito unijose, veikiančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (skyriuose).

2.

Draudėjas – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas bankas ar kredito unija, veikiantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigęs filialą (skyrių) užsienio bankas, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantys draudimo įmokas.

3.

Draudimo išmoka – šiame įstatyme nustatyta draudiminio užtikrinimo suma, į kurią gyventojas turi teisę draudiminio įvykio atveju.

4.

Draudimo įmoka – draudėjo įmoka į Fondą, mokama šio įstatymo nustatyta tvarka.

5.

Draudiminis įvykis – bankroto bylos iškėlimas draudėjui arba sprendimo dėl draudėjo bankinės ar kitos kreditinės veiklos nutraukimo priėmimas pagal užsienio valstybių įstatymus, kai draudėjas negali atsiskaityti su kreditoriais.

6.

Indėlis – gyventojui priklausanti pagal indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis draudėjo atidarytų sąskaitų teigiamų likučių ir (arba) kitų piniginių lėšų, į kurias gyventojas turi reikalavimo teises (išskyrus reikalavimo teises pagal indėlio pasaugos sutartis), kylančias iš Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos kredito unijos, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigto banko, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio banko filialo (skyriaus) atliekamų banko operacijų, suma. Tuo atveju, kai reikalavimo teises į indėlį turi gyventojų grupė, indėlis padalijamas kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jeigu sutartyse, iš kurių kyla jų reikalavimo teisės, ar teismų sprendimuose nenustatyta ko kita.

7.

Draudimo suma – draudžiamo indėlio suma.

ANTRASIS SKIRSNIS

INDĖLIŲ DRAUDIMO SĄLYGOS

3 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo suma

1.

Draudimo objektas yra gyventojų indėliai litais ir užsienio valiuta – Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos šalių nacionalinėmis valiutomis (toliau – užsienio valiuta). Šie indėliai laikomi:

1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose ir kredito unijose, veikiančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (skyriuose), kuriuose esantys indėliai yra draudžiami šio įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Gyventojų indėliai neapdraudžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų bankų padaliniuose, veikiančiuose ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta kitaip.

3.

Draudimo suma yra lygi indėlio likučiui litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam banke draudiminio įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip:

1) 25 000 litų nuo 1998 m. sausio 1 d.;

2) 45 000 litų nuo 1999 m. sausio 1 d.;

3) 65 000 litų nuo 2001 m. sausio 1 d.

4.

Draudimo suma yra lygi indėlio likučiui litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam kredito unijoje, nesančioje Centrinės kredito unijos nare draudiminio įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 32 500 litų nuo Centrinės kredito unijos įsteigimo.

5.

Draudimo suma yra lygi indėlio likučiui litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam kredito unijoje, esančioje Centrinės kredito unijos nare draudiminio įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 45 500 litų nuo Centrinės kredito unijos įsteigimo.

4 straipsnis. Draudimo išmoka

1.

Gyventojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos. Draudimo išmoką apskaičiuoja Fondas, remdamasis draudėjo draudiminio įvykio dienos duomenimis apie indėlius ir indėlininkus. Draudimo išmokų dydžiai:

1) nuo 1998 m. sausio 1 d.:

a)

100 procentų indėlio litais iki 5 000 litų draudimo sumos;

b)

90 procentų indėlio litais nuo 5 000 iki 10 000 litų draudimo sumos;

c)

70 procentų indėlio litais nuo 10 000 iki 25 000 litų draudimo sumos;

d)

90 procentų indėlio užsienio valiuta iki 5 000 litų draudimo sumos;

e)

80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 5 000 iki 10 000 litų draudimo sumos;

f)

60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 10 000 iki 25 000 litų draudimo sumos;

2) nuo 1999 m. sausio 1 d.:

a)

100 procentų indėlio litais ir (arba) 90 procentų indėlio užsienio valiuta iki 10 000 litų draudimo sumos;

b)

90 procentų indėlio litais ir (arba) 80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 10 000 iki 25 000 litų draudimo sumos;

c)

70 procentų indėlio litais ir (arba) 60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 25 000 iki 45 000 litų draudimo sumos;

3) nuo 2001 m. sausio 1 d.:

a)

100 procentų indėlio litais ir (arba) 90 procentų indėlio užsienio valiuta iki 25 000 litų draudimo sumos;

b)

90 procentų indėlio litais ir (arba) 80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 25 000 iki 45 000 litų draudimo sumos;

c)

70 procentų indėlio litais ir (arba) 60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 45 000 iki 65 000 litų draudimo sumos;

4) nuo 2002 m. sausio 1 d.:

a)

100 procentų indėlio litais ir (arba) užsienio valiuta iki 25 000 litų draudimo sumos;

b)

90 procentų indėlio litais ir (arba) užsienio valiuta nuo 25 000 iki 65 000 litų draudimo sumos.

2.

Draudimo išmokos išmokamos litais per 3 mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Fondo taryba gali pratęsti šį terminą ne daugiau kaip 2 kartus ir kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiais. Draudimo išmokų išmokėjimo terminas neapriboja gyventojo teisės gauti draudimo išmoką. Draudimo išmokos gyventojams išmokamos be apribojimų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus atvejus.

3.

Draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką Fondo taryba skelbia „Valstybės žiniose“.

4.

Kai Fondas išmoka draudimo išmokas draudėjo indėlininkams, draudėjas Fondo nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus gyventojams Fondo nurodytomis draudimo išmokų sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus Fondui.

5.

Gyventojas nuo tos dienos, kai Fondas išmokėjo jam draudimo išmoką, netenka teisių reikalauti iš draudėjo draudimo išmokos dydžio pinigų sumos.

5 straipsnis. Draudimo išmokų apribojimai

1.

Fondas draudimo išmokų nemoka už:

1) indėlius, kurie teismo sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;

2) indėlius, į kuriuos reikalavimų teisės yra perleistos po draudiminio įvykio dienos;

3) banko ir kredito unijos administracijos ir jų filialų (skyrių) vadovų, bankų tarybos ir valdybos narių, kredito unijų stebėtojų tarybos ir valdybos narių indėlius; asmenų, turinčių ne mažesnę kaip 5 procentų banko akcinio kapitalo dalį, indėlius; banko revizijų tarybos narių (revizorių), kredito unijos revizorių ir asmenų, atliekančių nepriklausomą banko ar kredito unijos auditą, indėlius; asmenų, kurie ne mažiau kaip 5 procentus banko akcinio kapitalo turinčiose įmonėse turi daugiau kaip 50 procentų kapitalo dalį, indėlius; šiame punkte nurodytų asmenų vaikų (įvaikių), sutuoktinių ir tėvų (įtėvių) indėlius;

4) banko ar kredito unijos paskolos gavėjo indėlius, jeigu jų dydis neviršija kiekvieno iš jų negrąžintų paskolų su palūkanomis dydžio. Jeigu banko ar kredito unijos paskolos gavėjo indėlis yra didesnis už kiekvieno iš šių gavėjų negrąžintas paskolas kartu su palūkanomis, kompensuojamas indėlio ir paskolų su palūkanomis skirtumas, bet ne didesnis, negu nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;

5) anoniminėse ir užkoduotose sąskaitose laikomus indėlius;

6) indėlius iki 10 litų arba šią sumą atitinkančią sumą užsienio valiuta.

2.

Gyventojams, dėl kurių indėlių lėšų įsigijimo teisėtumo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, tačiau dar nepriimtas sprendimas, Fondo taryba sustabdo draudimo išmokų išmokėjimą.

6 straipsnis. Draudimo įmoka

1.

Draudimo įmoka yra apskaičiuojama:

1) taikant 1 procento metinę draudimo įmokos normą nuo gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta sumos, laikomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtame banke, veikiančiame Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje), kuriame laikomi indėliai nėra apdrausti arba kitaip nėra užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) įsteigęs bankas, teisės aktus;

2) taikant 0,5 procento metinę draudimo įmokos normą nuo gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta sumos, laikomos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtoje kredito unijoje, nesančioje Centrinės kredito unijos nare;

3) taikant 0,1 procento metinę draudimo įmokos normą nuo gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta sumos, laikomos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtoje kredito unijoje, esančioje Centrinės kredito unijos nare.

2.

Draudimo įmoka turi būti mokama į Fondo sąskaitą kiekvieną mėnesį. Draudimo įmokos apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus nustato Fondo taryba. Įsteigti nauji Lietuvos Respublikoje įregistruoti bankai, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais užsienio bankų filialai (skyriai) ir kredito unijos, pradėję veiklą, pirmą (avansinę) įmoką, kurios dydį ir mokėjimo tvarką nustato Fondo taryba, moka neatsižvelgdami į gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta sumą.

3.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigti bankai bei kredito unijos, veikiantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnyje nurodytus atvejus, privalo apdrausti Fonde gyventojų indėlius ir mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo įmokas.

4.

Užsienio bankas privalo Fonde apdrausti Lietuvos Respublikoje įsteigtame šio užsienio banko filiale (skyriuje) laikomus gyventojų indėlius ir mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo įmokas, jeigu šiame filiale (skyriuje) laikomi indėliai nėra apdrausti arba kitaip nėra užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) įsteigęs bankas, teisės aktus.

5.

Jeigu Lietuvos Respublikoje įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje) laikomi indėliai yra apdrausti arba kitaip užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus, tačiau Fondo taryba nustato, kad šios indėlių draudimo (saugumo užtikrinimo) sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, tai užsienio bankas privalo Fondo tarybos nustatyta tvarka papildomai apdrausti Lietuvos Respublikoje įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje) laikomus gyventojų indėlius. Šiuo atveju nuo papildomai draudžiamos sumos draudimo įmoka apskaičiuojama taikant 1 procento metinę draudimo įmokos normą ir mokama į Fondo sąskaitą kiekvieną mėnesį.

6.

Jeigu draudėjas per Fondo tarybos nustatytą laiką nesumokėjo draudimo įmokos ar jos dalies į Fondo sąskaitą, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami delspinigiai nuo nustatytu laiku nesumokėtos draudimo įmokos sumos. Delspinigių dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

7 straipsnis. Draudimo nutraukimas

1.

Jeigu Lietuvos bankas laikinai ar visam laikui atšaukia draudėjui leidimą atlikti vieną ar visas operacijas, sustabdo banko tarybos ar kredito unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus, nušalina banko ar kredito unijos valdybą, administracijos vadovą ir paskiria banko ar kredito unijos laikinąjį administratorių, apriboja disponavimą draudėjo sąskaitomis, esančiomis Lietuvos banke, arba atitinkamas priemones užsienio bankui pritaiko užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) Lietuvos Respublikoje įsteigęs bankas, bankų priežiūros institucija, ir jei draudėjo rizikinga veikla kelia pavojų Fondo likvidumui, Fondo taryba turi teisę nutraukti draudėjo naujai priimamų indėlių draudimą.

2.

Fondas įspėja draudėją apie indėlių draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių. Jei per šį laikotarpį draudėjas nepašalina pažeidimų, Fondo tarybos sprendimu nutraukiamas draudėjo priimamų indėlių draudimas. Apie indėlių draudimo nutraukimą Fondas paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Jeigu draudėjas, kuriam nutraukiamas indėlių draudimas, bankrutuoja, Fondas išmoka draudimo išmokas tiems gyventojams, kurių indėliai buvo laikomi pas draudėją iki sprendimo apie draudimo nutraukimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

TREČIASIS SKIRSNIS

INDĖLIŲ DRAUDIMO FONDAS

8 straipsnis. Fondo statusas

1.

Fondas yra Lietuvos Respublikoje įregistruota valstybės įmonė, turinti juridinio asmens teises, savarankišką balansą ir sąskaitą Lietuvos banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas“.

2.

Fondą steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir paveda Finansų ministerijai vykdyti Fondo steigėjo funkcijas. Fondas registruojamas Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

3.

Fondas savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis įstatymas nenustato ko kita, taip pat savo įstatais.

4.

Fondas neatsako už valstybės prievoles. Valstybė atsako tik už šio įstatymo nustatytas draudimines Fondo prievoles.

9 straipsnis. Fondo įstatai

Fondo įstatuose turi būti nurodytos Fondo funkcijos, jo tarybos ir administracijos teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 6 straipsnyje nustatyti kiti reikalavimai. Fondo įstatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10 straipsnis. Fondo funkcijos

Įgyvendindamas šį įstatymą, Fondas atlieka šias funkcijas:

1) kaupia, valdo šio įstatymo nustatyta tvarka surinktas lėšas ir jomis disponuoja;

2) apskaičiuoja ir išmoka gyventojams draudimo išmokas;

3) tikrina, ar draudėjai nepažeidžia nustatytos indėlių draudimo tvarkos;

4) įvertina draudimo riziką;

5) atlieka kitas Fondo įstatuose numatytas funkcijas.

11 straipsnis. Fondo veikla

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.