Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2010-04-01
Paskutinį kartą atnaujinta 2010-12-18
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 64
Pakeitimų istorija JSON API

Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ar

registruotas gavėjas, nurodęs tiesioginio pristatymo vietą. Centrinio mokesčių

administratoriaus nustatyta tvarka turi būti patvirtinti pranešime apie gavimą

pateikti duomenys ir šis pranešimas turi būti nusiųstas akcizais apmokestinamų

prekių siuntėjo valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Tais atvejais,

kai akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos iš Europos Bendrijų

teritorijos, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, remiantis

muitinės išvežimo įstaigos pranešimu apie eksportą, turi būti parengtas ir

patvirtintas pranešimas apie gavimą, kuris turi būti nusiųstas išsiuntimo

valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Tais atvejais, kai akcizais

apmokestinamos prekės atgabenamos į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 1 dalies

5 punkte nurodytiems asmenims, šių prekių gavimas patvirtinamas centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

3.

Jeigu į

Lietuvos Respubliką atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, kiekis nesutampa su elektroniniame

vežimo dokumente nurodytu kiekiu, apmokestinamų prekių sandėlio savininko,

gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, ar registruoto gavėjo ir vietos

mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys pranešime apie prekių gavimą

centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka privalo nurodyti gautų

prekių kiekio neatitikimus (eksportuojant prekes,

remiamasi muitinės išvežimo įstaigos pranešimu apie eksportą). Centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka šis pranešimas turi būti išsiųstas

išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Jeigu gabenamų

akcizais apmokestinamų prekių trūkumas nustatytas tik Lietuvos Respublikos

kompetentingų asmenų, už trūkstamą prekių kiekį, viršijantį kiekį, kuris pagal

Lietuvos Respublikos teisės aktus gali būti laikomas prarastu dėl natūralios

netekties, ir (arba) kiekį, kuris negali būti laikomas prarastu dėl nenugalimos

jėgos (force majeure) aplinkybių arba negrįžtamai prarastu ar visiškai

sunaikintu, Lietuvos Respublikoje turi būti sumokėti akcizai. Jeigu vėliau

gaunami įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje

sumokami nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama

Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu

nuo akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3

metai.

4.

Jeigu

akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, yra gabenamos tarp kitų valstybių narių per Lietuvos

Respublikos teritoriją, jos privalo būti gabenamos su parengtu elektroniniu

vežimo dokumentu, kurio spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame

aiškiai nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti

gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, o šio įstatymo ir savo esme tolygių kitų

valstybių narių teisės aktų nustatytais atvejais – ir su kitais papildomais

dokumentais (atleidimo nuo akcizų dokumentu ar kt.). Jeigu gabenimo per

Lietuvos Respublikos teritoriją metu nustatomi gabenamų prekių kiekio

neatitikimai, kurie nebuvo anksčiau nustatyti, ar gabenimo pažeidimai, vietos

mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka

privalo apie tai informuoti išsiuntimo valstybės narės kompetentingas

institucijas. Už Lietuvos Respublikos teritorijoje prarastas prekes ar prekes,

kurių praradimas nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti

sumokėti šio įstatymo nustatyta tvarka. Akcizai neskaičiuojami už prarastą

prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų

natūralios netekties normų, taip pat už prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos

(force majeure) aplinkybių, taip pat už negrįžtamai prarastas ar

visiškai sunaikintas prekes, jei tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka. Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad prekės

prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje sumokami nustatyti akcizai,

permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo

nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo akcizais apmokestinamų

prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

5.

Tuo atveju,

kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, atgabenamos į Lietuvos Respubliką komerciniams tikslams,

asmenys, pristatantys arba laikantys pristatymui skirtas akcizais

apmokestinamas prekes, arba asmenys, gaunantys šias prekes, privalo:

1) centrinio mokesčių

administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčių administratorių

apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą;

2) Vyriausybės

nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti

prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

6.

Šio

straipsnio 5 dalyje nurodytos prekės privalo būti atgabentos su supaprastintu

akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių

privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir vietos mokesčių

administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių

mokėtoju, įgalioti asmenys.

7.

Tuo atveju,

kai akcizais apmokestinamos prekės pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens

atgabenamos į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas ir

nevykdo ekonominės veiklos, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio

įstatyme, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, prekių pardavėjas ar

jo fiskalinis agentas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka,

prieš prekes atgabendamas į Lietuvos Respubliką, privalo įsiregistruoti

akcizais apmokestinamų prekių pardavėju ir Vyriausybės nustatyta tvarka

užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti prekes Lietuvos

Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

8.

Už Lietuvos

Respublikos teritorijoje prarastas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms

netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ar prekes, kurių

praradimas nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti sumokėti šio

įstatymo nustatyta tvarka. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidimu

nelaikoma ir akcizai neskaičiuojami už akcizais apmokestinamų prekių, kurioms

netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurių praradimas

nustatytas Lietuvos Respublikoje, kiekį, neviršijantį Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties normų, taip pat už

prarastą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių arba

negrįžtamai prarastą ar visiškai sunaikintą akcizais apmokestinamų prekių

kiekį, jei tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka. Jei gaunami įrodymai, kad akcizais apmokestinamų prekių, kurioms

netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo tvarkos

pažeidimas įvyko ne Lietuvos Respublikoje, piniginio užstato ar prievolių

įvykdymo užtikrinimo suma grąžinama naudoti, o Lietuvos Respublikoje sumokėti

akcizai turi būti grąžinami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka,

tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo

dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai. Šiuo atveju gabenimo pažeidimu laikomi

atvejai, kai akcizais apmokestinamų prekių gavimas nėra patvirtinamas šio

įstatymo 15 ar 16 straipsnio arba savo esme tolygių kitų valstybių narių teisės

aktų nustatyta tvarka.

9.

Kai prievolė

mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda dėl šio straipsnio 3 ar 4 dalyje

nurodytų aplinkybių, asmuo, pateikęs mokestinių prievolių, galinčių atsirasti

gabenimo prekėms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,

įvykdymo užtikrinimo dokumentą, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta

tvarka ir terminais privalo deklaruoti ir sumokėti šį mokestį, jeigu nuo

akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

17 straipsnis.

Atvejai, kai akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema

neveikia

Tais atvejais,

kai neįmanoma pasinaudoti kompiuterine akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

ir kontrolės sistema, akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenamos centrinio mokesčių

administratoriaus kartu su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) nustatyta tvarka.

Atvejus, kada laikoma, kad šia sistema neįmanoma pasinaudoti, nustato centrinis

mokesčių administratorius kartu su Muitinės departamentu.

18 straipsnis. Mokestinių prievolių, galinčių

atsirasti gabenimo taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,

įvykdymo užtikrinimas

1.

Mokestinių

prievolių, galinčių atsirasti gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, įvykdymas turi būti

užtikrintas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, vienu iš šių būdų:

1) piniginiu

užstatu, kurį akcizais apmokestinamų prekių sandėlio siuntėjo savininkas ar

registruotas siuntėjas įmoka į vietos mokesčių administratoriaus, kurio veiklos

teritorijoje akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar registruotas siuntėjas

yra registruotas, nurodytą sąskaitą;

2) su centriniu

mokesčių administratoriumi sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos

Bendrijų teritorijoje veikiančios kredito įstaigos arba draudimo įmonės,

kurioms kompetentingos institucijos suteikė teisę verstis atitinkamai

kreditavimo arba draudimo veikla, išduotu Europos Bendrijų teritorijoje

galiojančiu laidavimo (garantijos) dokumentu. Šį dokumentą akcizais

apmokestinamų prekių siuntėjas pateikia vietos mokesčių administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar registruotas

siuntėjas yra registruotas.

2.

Vyriausybės

nustatyta tvarka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ar

registruoto siuntėjo mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenant akcizais

apmokestinamas prekes taikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą,

įvykdymą gali užtikrinti šių prekių vežėjas, savininkas, jų gavėjas ar visi šie

asmenys kartu, pateikdami laidavimo (garantijos) dokumentą ar sumokėdami

piniginį užstatą.

3.

Vyriausybė

gali nustatyti ir kitokį mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenimo taikant

prekėms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymo užtikrinimo

būdą.

4.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto

piniginio užstato arba laidavimo (garantijos) už gabenamas prekes, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, sumos dydį nustato vietos mokesčių administratorius, kurio veiklos teritorijoje

yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar registruotas siuntėjas,

atsižvelgdamas į centrinio mokesčių administratoriaus patvirtintą piniginio

užstato arba laidavimo (garantijos) sumos dydžio nustatymo metodiką.

5.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti piniginis užstatas arba laidavimo

(garantijos) dokumentas grąžinami akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkui ar registruotam siuntėjui arba piniginio užstato ar laidavimo (garantijos)

suma grąžinama naudoti tada, kai paaiškėja kuri nors iš nurodytų aplinkybių:

1) akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininko ar registruoto siuntėjo gautame

pranešime apie gavimą paskirties vietoje nėra žymų apie nustatytus prekių

kiekio trūkumus;

2) tuo atveju,

kai akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ar registruotas siuntėjas

negauna nustatyta tvarka parengto pranešimo apie gavimą arba jame

yra žymų apie nustatytus prekių kiekio trūkumus, akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio savininkas ar registruotas siuntėjas sumoka su išgabentomis, bet

nepristatytomis prekėmis susijusius mokėtinus (įskaitant ir mokėtinus kitoje

valstybėje narėje) akcizus ir pateikia dokumentus, kuriais tai įrodoma, arba

pateikia įrodymus, kad prekės nuo šių akcizų gali būti atleistos.

6.

Mokestinių

prievolių, galinčių atsirasti gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, į Lietuvos Respubliką arba

gabenant tokias prekes tarp kitų valstybių narių per Lietuvos Respubliką,

įvykdymas užtikrinamas laikantis šio įstatymo ar savo esme tolygių kitų

valstybių narių teisės aktų nuostatų.

19 straipsnis. Atvejai, kai akcizais apmokestinamos

prekės atleidžiamos nuo akcizų

1.

Nuo akcizų

atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias pagal šio įstatymo 9

straipsnio nuostatas atsiranda prievolė mokėti akcizus, jeigu jos:

1) eksportuotos,

iš specialių prekybos vietų, esančių tarptautiniame jūrų ar oro uoste ir

Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis valstybėmis perėjimo

punkte, patiektos išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias

valstybes keleiviams, taip pat patiektos reiso metu keleiviams, oro ar jūrų

transportu vykstantiems į paskirties tašką už Europos Bendrijų teritorijos.

Taikant šio punkto nuostatas, susijusias su keleivio vykimu oro ar jūrų

transportu, keleivio vykimo vieta laikoma artimiausia keleivio išlipimo iš

orlaivio ar laivo vieta po įlipimo Lietuvos Respublikoje, o paskirties tašku

laikoma pirmoji vieta, esanti oro ar jūrų uoste, už Lietuvos Respublikos ribų,

kurioje orlaivis ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti keleivių;

2) skirtos

užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų Lietuvos

Respublikoje oficialiai veiklai ir šių atstovybių ir įstaigų narių, išskyrus

aptarnaujantį personalą, ir kartu gyvenančių jų šeimos narių, jeigu šie asmenys

nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra

Lietuvos Respublika, asmeniniam naudojimui. Šios nuostatos taikomos pariteto

pagrindais. Jeigu Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei

įstaigai užsienio valstybėje taikoma akcizų grąžinimo tvarka yra nepalankesnė

arba palankesnė už tvarką, taikomą tos valstybės diplomatinei atstovybei ar

konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje, Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija turi teisę nustatyti tos valstybės diplomatinei atstovybei ar

konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje taikomą atitinkamai nepalankesnę arba

palankesnę akcizų grąžinimo tvarką;

3) skirtos kitose

valstybėse narėse įsikūrusioms užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir

konsulinėms įstaigoms, šių atstovybių ir įstaigų nariams. Šiuo atveju taikomos

tose kitose valstybėse narėse nustatytos sąlygos ir apribojimai;

4) atgabenamos į

Lietuvos Respubliką ne iš Europos Bendrijų teritorijos keleivių asmeniniame

bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos fiziniams asmenimis

(keleiviams) leista įvežti be importo akcizų;

5) tiekiamos

kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, vežantiems keleivius ir (arba)

krovinius tarptautiniais maršrutais;

6) skirtos kitų negu

Lietuvos Respublika Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių kariuomenių

vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams darbuotojams naudoti,

kai šie vienetai dalyvauja bendrose karinėse operacijose, pratybose ar kitame

bendrame kariniame renginyje. Nuo akcizų taip pat atleidžiamos į kitą valstybę

narę tiekiamos akcizais apmokestinamos prekės, jeigu jos skirtos Šiaurės

Atlanto sutarties organizacijos šalių, kitų negu paskirties valstybė,

kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams darbuotojams

naudoti (šiuo atveju taikomos toje kitoje valstybėje narėje nustatytos sąlygos

ir apribojimai);

7) skirtos Lietuvos

Respublikoje pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms bei jų

nariams tiek, kiek tai numatyta tarptautinėse sutartyse, pagal kurias

steigiamos tarptautinės organizacijos, arba Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse, sudarytose su atitinkama tarptautine organizacija. Nuo akcizų taip pat

atleidžiamos prekės, skirtos tarptautinėms organizacijoms, kurias tokiomis

pripažino bet kuri kita valstybė narė, ar jų atstovybėms, taip pat šių

organizacijų ar atstovybių nariams (prekės nuo akcizų atleidžiamos laikantis

tarptautinėse sutartyse, pagal kurias steigiamos tarptautinės organizacijos,

arba bet kurios kitos valstybės narės tarptautinėse sutartyse su tarptautinėmis

organizacijomis nustatytų sąlygų ir apribojimų);

8) įsigyjamos arba importuojamos pagal

tarptautines sutartis, sudarytas tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri

nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ar tarptautinės organizacijos, jeigu šiose

sutartyse numatyta šias prekes atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio.

2.

Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija nustato šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7 ir 8

punktuose nurodytų akcizų lengvatų taikymo tvarką.

3.

Kiti atvejai, kai

atskiros akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų, nustatyti šio

įstatymo specialiosiose nuostatose.

4.

Jeigu už šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes akcizai buvo

sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

5.

Jeigu akcizais

apmokestinamos prekės, už kurias akcizai buvo sumokėti Lietuvos Respublikoje,

išgabenamos į kitą valstybę narę komerciniams tikslams, už šias prekes sumokėti

akcizai turi būti grąžinti pateikus vietos mokesčių administratoriui šio

įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nurodytą patvirtintą supaprastinto akcizais

apmokestinamų prekių vežimo dokumento egzempliorių ir kompetentingos kitos

valstybės narės institucijos patvirtinimą ar kitokius įrodymus, kad už šias

prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti, jų sumokėjimas garantuotas arba

šios prekės toje valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų.

6.

Akcizai grąžinami

ir už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai sumokėti Lietuvos

Respublikoje ir kurios iš Lietuvos Respublikos prekių pardavėjo ar jo užsakymu

kito asmens išgabentos į kitą valstybę narę asmeniui, kuris nėra registruotas

gavėjas ir nevykdo ekonominės veiklos, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės

mokesčio įstatyme, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju

vietos mokesčių administratoriui turi būti pateiktas kompetentingos kitos

valstybės narės institucijos patvirtinimas ar kitokie įrodymai, kad už šias

prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti arba šios prekės toje valstybėje

narėje gali būti atleistos nuo akcizų.

7.

Tuo atveju, kai

akcizais apmokestinamos prekės šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytiems

tikslams į kitą valstybę narę išgabentos iš akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio ir akcizų už šias prekes sumokėjimo Lietuvos Respublikoje terminas

nėra suėjęs, o vietos mokesčių administratoriui gali būti pateikti šio

straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodyti dokumentai, apskaičiuota mokėtina už šias

prekes akcizų suma panaikinama.

8.

Konkrečias

šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

20

straipsnis. Nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) akcizų grąžinimas

1.

Nepagrįstai

sumokėta (išieškota) per didelė akcizų suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Prašymai

grąžinti sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti nagrinėjami

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai

sumokėtus (išieškotus) importo akcizus grąžina muitinė Muitinės departamento

nustatyta tvarka.

21

straipsnis. Akcizų sumokėjimo kontrolė

1.

Akcizų

sumokėjimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, kontroliuoja

Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja ir

akcizų už importuotas prekes sumokėjimą, jeigu jos šio įstatymo nustatyta

tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį arba registruoto

siuntėjo išgabenamos į šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1

dalyje nurodytas vietas.

2.

Akcizų už

importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, sumokėjimą

kontroliuoja teritorinės muitinės.

3.

Akcizai

administruojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

4.

Mokestinių

prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos Bendrijų teritoriją ne

Bendrijos prekių, kurios nėra išleistos į laisvą apyvartą, taip pat dėl iš

trečiųjų teritorijų įvežtų prekių, už kurias akcizai nesumokėti, įvykdymas

užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su

galinčia atsirasti importo skola muitinei.

5.

Bendrijos prekių

įvežimui iš Prancūzijos užjūrio departamentų, Kanarų, Alandų ir Normandijos

salų į Europos Bendrijų teritoriją taikomi tokie patys muitinės formalumai,

kokie yra taikomi į Europos Bendrijų muitų teritoriją įvežamoms ne Bendrijos

prekėms. Tuo atveju, kai į Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų

įvežamos prekės, kurios skirtos nugabenti į kitą valstybę narę negu ta, į kurią

jos buvo įvežtos iš trečiųjų teritorijų, šios prekės gali būti pateiktos

vidinio tranzito procedūrai, numatytai Bendrijos muitinės kodekse, įforminti.

Kai į Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės,

kurioms, jeigu jos būtų įvežtos iš trečiųjų valstybių, galėtų būti taikoma

sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė, tai joms taikomos

tos pačios sąlygos, kurios būtų taikomos atlikus minėtus muitinės sankcionuotus

veiksmus ar įforminus atitinkamas procedūras.

6.

Prekių išvežimui

iš Europos Bendrijų teritorijos į Prancūzijos užjūrio departamentus, Kanarų,

Alandų ir Normandijos salas taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra

taikomi eksportuojant prekes iš Europos Bendrijų muitų teritorijos. Tuo atveju,

kai prekės laikinai išvežamos iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias

teritorijas, jas grąžinus, joms taikomos tos pačios nuostatos, kurios būtų

taikomos, jei šios prekės būtų laikinai išvežtos iš Europos Bendrijų muitų

teritorijos.

7.

Šio straipsnio 4,

5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės departamento

generalinis direktorius.

8.

Tais atvejais,

kai prekės išgabenamos į trečiąją valstybę ar trečiąsias teritorijas arba

prekės atgabenamos iš jų ir joms taikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės

procedūra arba priemonė, taip pat tais atvejais, kai prekės gabenamos tarp

valstybių narių per valstybės, kuri nėra valstybė narė, tačiau yra Europos

laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narė, teritoriją arba tarp

valstybės narės ir ELPA narės, taikant vidinio tranzito procedūrą, arba per

vieną ar kelias trečiąsias valstybes ne ELPA nares su TIR ar ATA knygele,

laikoma, kad akcizų mokėjimas už šias prekes atidėtas. Šioje dalyje nurodytais

atvejais naudojamas bendrasis administracinis dokumentas.

9.

Jeigu šiame

įstatyme nenustatyta kitaip, centrinis mokesčių administratorius, siekdamas

kontroliuoti akcizų sumokėjimą, gali nustatyti specialius akcizais

apmokestinamų prekių, taip pat produktų, galinčių tapti akcizų objektu,

gabenimo, laikymo ir apskaitos tvarkos reikalavimus.

22

straipsnis. Atsakomybė

1.

Asmenys už šio

įstatymo pažeidimus atsako Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka.

2.

Asmeniui,

pardavusiam cigaretes už didesnę kainą, negu šiame įstatyme nurodyta didžiausia

leistinoji pardavimo kaina, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.

II SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

PIRMASIS

SKIRSNIS

ETILO ALKOHOLIS IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI

23

straipsnis. Alui taikomi akcizų tarifai

1.

Alui taikomas

8,5 lito už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos

procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.

2.

Akcizų už alų

apskaičiavimo pagal faktinę tūrinę alkoholio koncentraciją taisykles nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems

fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai

Vynui iš šviežių

vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų

tarifai:

1) vynui, kurio

faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 8,5

procento, – 53 litai už produkto hektolitrą;

2) šio

straipsnio 1 punkte nenurodytam vynui – 198 litai už produkto hektolitrą;

3) kitiems

fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija

procentais, gauta tik fermentuojant, yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 58

litai už produkto hektolitrą;

4) šio

straipsnio 3 punkte nenurodytiems kitiems fermentuotiems gėrimams – 216 litų už

produkto hektolitrą.

25 straipsnis. Tarpiniams produktams

taikomi akcizų tarifai

Tarpiniams

produktams taikomi tokie akcizų tarifai:

1) tarpiniams

produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne

didesnė kaip 15 procentų, – 198 litai už produkto hektolitrą;

2) tarpiniams

produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė

kaip 15 procentų, – 304 litai už produkto hektolitrą.

26

straipsnis. Etilo alkoholiui taikomi akcizų tarifai

1.

Etilo

alkoholiui taikomas 4 416 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų

tarifas.

2.

Apskaičiuojant mokėtiną akcizų sumą už šiame straipsnyje

nurodytus produktus, gryno etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo

alkoholio, kurio faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra 100

procentų, o temperatūra – 20 °C. Visas gryno etilo alkoholio kiekis

hektolitrais apvalinamas iki sveikojo skaičiaus tūkstantosios dalies.

27 straipsnis. Specialūs atvejai, kai etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami nuo akcizų

1.

Be šio

įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiami:

1) etilo

alkoholis, pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomi akcizai;

2) alus, vynas, kiti

fermentuoti gėrimai, kuriuos pasigamina fizinis asmuo, tik tuo atveju, kai šie

gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o tik savo ar

šeimos poreikiams). Vyriausybė turi teisę nustatyti šiame punkte nurodytų

prekių kiekį, kuris atleidžiamas nuo akcizų;

3) etilo

alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms;

4) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai;

5) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti šokolado gaminių gamybai, jeigu 100

kilogramų (neto) šokolado gaminių sunaudojama ne daugiau kaip 8,5 litro gryno

etilo alkoholio;

6) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti kitų, negu nurodyta šios dalies 5

punkte, maisto produktų gamybai, jeigu 100 kilogramų (neto) šių produktų

sunaudojama ne daugiau kaip 5 litrai gryno etilo alkoholio;

7) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti maisto ir (arba) nealkoholinių

gėrimų, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais neviršija 1,2

procento, gamybai naudojamų kvapiųjų medžiagų ar jų mišinių gamybai;

8) dehidratuotas

etilo alkoholis, skirtas bioetiltretbutileterio gamybai Lietuvos Respublikos

biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo (toliau – Biokuro, biodegalų ir

bioalyvų įstatymas) nustatyta tvarka.

2.

Panaikinus

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį,

nurodytą šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 8 punktuose, akcizai

neskaičiuojami. Konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo

tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

28

straipsnis. Denatūruotas etilo alkoholis, kuriam akcizai netaikomi

Akcizai netaikomi šiam etilo alkoholiui:

1) denatūruotam

pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų

produktų gamybai etilo alkoholiui, kuriam akcizai turi būti netaikomi pagal

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir

alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punktą.

Lietuvos Respublikoje tokius denatūravimo reikalavimus nustato Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija;

2) etilo alkoholiui,

kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993

m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3199/93 dėl visiško etilo

alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų

tikslais.

29

straipsnis. Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimas banderolėmis

Etilo alkoholis

(klasifikuojamas KN 2208 pozicijoje) ir alkoholiniai gėrimai, skirti

parduoti Lietuvos Respublikoje, turi būti paženklinti specialiais ženklais –

banderolėmis. Ženklinimo tvarką, taip pat atvejus, kai ženklinti

nereikalaujama, nustato Vyriausybė.

ANTRASIS

SKIRSNIS

APDOROTAS

TABAKAS

30

straipsnis. Cigaretėms taikomi akcizų tarifai

1.

Cigaretės

apmokestinamos taikant kombinuotąjį akcizų tarifą. Jį sudaro specifinis (litais

už 1 000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo didžiausios mažmeninės

kainos) elementai. Kombinuotojo akcizų tarifo apskaičiavimo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2.

Cigaretėms

taikomas toks akcizų tarifas:

1) specifinis

elementas – 132 litai;

2) vertybinis

elementas – 25 procentai.

3.

Šio įstatymo

3 straipsnio 11 dalyje nurodytus požymius atitinkantis tabako ritinėlis, kuris

(be filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 9 cm, bet ne ilgesnis kaip 18 cm,

šiame įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis, kuris ilgesnis kaip 18

cm, bet ne ilgesnis kaip 27 cm, atitinkamai laikomas trimis cigaretėmis ir taip

toliau.

4.

Populiariausios cigarečių kainos kategoriją, kuri naudojama

nustatant Lietuvos Respublikoje cigaretėms taikomo akcizų tarifo ir 1992 m.

spalio 19 d. Tarybos direktyvoje 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų

cigaretėms, derinimo nustatyto minimalaus akcizų tarifo atitikimą, pagal

patvirtintą metodiką nustato finansų ministras.

31

straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai

1.

Cigarams ir

cigarilėms taikomas 38 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.

2.

Rūkomajam

tabakui taikomas 111 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.

32

straipsnis. Apdoroto tabako ženklinimas banderolėmis

Skirtas parduoti

Lietuvos Respublikoje apdorotas tabakas turi būti paženklintas specialiais

ženklais – banderolėmis. Ženklinimo tvarką ir atvejus, kai ženklinti

nereikalaujama, nustato Vyriausybė.

33 straipsnis. Specialūs atvejai, kai apdorotas

tabakas atleidžiamas nuo akcizų

1.

Be šio

įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas

tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios

nuostatos įgyvendinamos centrinio mokesčių administratoriaus (dėl Valstybinės

mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) ir Europos Sąjungos reglamentų (dėl

muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka. Jeigu už šioje dalyje

nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų

suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo

įstatymo nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos sunaikintam

apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų

reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas.

2.

Nuo akcizų taip

pat atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis panaudotas būtiniems bandymams

gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems privalomiems tyrimams, kai

apdoroto tabako pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip pat apdorotas

tabakas, skirtas moksliniams tyrimams. Šios nuostatos įgyvendinamos centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Jeigu už šioje dalyje nurodytą

apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama

Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

34

straipsnis. Didžiausia cigarečių pardavimo kaina

Cigaretės negali

būti parduodamos už didesnę kainą negu didžiausia mažmeninė kaina, nurodyta ant

banderolės, kuria paženklinta jų pakuotė.

TREČIASIS SKIRSNIS

ENERGINIAI PRODUKTAI

35 straipsnis. Variklių benzinui taikomi akcizų tarifaiVariklių benzinui taikomi tokie akcizų tarifai:1) bešviniam benzinui – 1 500 litų už 1 000 litrų produkto;

2) benzinui,

turinčiam švino, – 2 000 litų už 1 000 litrų produkto.

36 straipsnis. Žibalui taikomi akcizų tarifaiŽibalui taikomas 1 140 litų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.

37

straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1.

Gazoliams

taikomas 947 litų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame

straipsnyje nenustatyta kitaip.

2.

Šildymui

skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44

straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 73 litų už 1 000 litrų produkto akcizų

tarifas.

3.

Akcizais

neapmokestinami gazoliai, skirti naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka

registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkyje, taip pat žemės ūkio

mokslo, studijų ir mokymo įstaigoms, turinčioms mokomuosius (bandymų) ūkius,

per vienus ūkinius metus (nuo einamųjų metų liepos 1 d. iki kitų metų birželio

30 d.) neviršijant Vyriausybės nustatytų akcizais neapmokestinamų gazolių

kiekių vienam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui pagal žemės ūkio augalų rūšis.

Akcizais taip pat neapmokestinami gazoliai, skirti naudoti Vyriausybės

nustatyta tvarka registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams tvenkinių ir kitų

vidaus vandenų žuvininkystėje, per vienus kalendorinius metus neviršijant 275

litrų vienai tonai sugautų ir realizuotų žuvų. Šioje dalyje gazolių kiekis

nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo

tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

38 straipsnis. Skystajam kurui (mazutams), orimulsijai taikomi

akcizų tarifai

1.

Skystajam

kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytus požymius, orimulsijai taikomas 52 litų už toną produkto akcizų

tarifas.

2.

Šio straipsnio 1

dalyje nenurodytam skystajam kurui (mazutams) taikomas šio įstatymo 37

straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizų tarifas; jeigu šis kuras skirtas šildymui

ir pažymėtas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, – šio įstatymo 37

straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas.

39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams

angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai

Naftos dujoms ir

dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 1 050 litų už

toną produkto akcizų tarifas.

40 straipsnis. Akcizų lengvatos energiniams

produktams iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais

1.

Šio straipsnio

nuostatos taikomos energiniams produktams, kurie pagaminti iš šioje dalyje

nurodytų produktų arba kurių sudėtyje yra vienas ar keli šioje dalyje nurodyti

produktai:

1) klasifikuojami KN

1507–1518 pozicijose;

2) klasifikuojami KN

3824 90 55, 3824 90 80–3824 90 99 subpozicijose (šios nuostatos taikomos tik

tai daliai, kuri pagaminta iš biomasės);

3) klasifikuojami KN

2207 20 00 ir 2905 11 00 subpozicijose, jeigu jie nėra sintetinės kilmės;

4) pagaminti iš

biomasės (kaip ji apibrėžta Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatyme), įskaitant

produktus, klasifikuojamus KN 4401 ir 4402 pozicijose.

2.

Šio straipsnio

nuostatos taip pat taikomos ir tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje

nurodytų produktų sudėtyje yra vandens (KN 2201 pozicija ir 2851 00 10

subpozicija).

3.

Šio straipsnio

nuostatos taikomos tik tiems produktams, kurie atitinka Biokuro, biodegalų ir

bioalyvų įstatyme keliamus reikalavimus biokurui.

4.

Šio straipsnio

reikalavimus atitinkantiems produktams, kuriuose

biologinės kilmės priemaišų dalis (procentais) yra 30 procentų arba didesnė,

taikomas šio įstatymo 35–39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas,

sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį

(procentais) produkte, arba produktai atleidžiami nuo akcizų, kai produktai

pagaminti tik iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų.

5.

Kitiems šio straipsnio reikalavimus atitinkantiems

produktams, nenurodytiems šio straipsnio 4 dalyje, taikomas šio įstatymo

35–39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas, sumažintas dalimi,

proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais),

viršijančią teisės aktuose nustatytą privalomų biologinės kilmės priemaišų dalį

(procentais).

6.

Šiame

straipsnyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik centrinio mokesčių

administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą turinčių asmenų

pagamintiems, taip pat iš kitos valstybės

narės atgabentiems arba importuotiems produktams.

41 straipsnis. Energiniams produktams taikomų akcizų skaičiavimo

metodas

Akcizų tarifas už

energinius produktus, nurodytus šio įstatymo 35, 36, 37 ir 40 straipsniuose,

nustatytas, kai produkto temperatūra yra 15 °C. Akcizų perskaičiavimo metodiką

tais atvejais, kai produktas yra kitokios temperatūros, nustato centrinis

mokesčių administratorius.

42

straipsnis. Kitiems energiniams produktams taikomi akcizų tarifai

Šio įstatymo 35–39 straipsniuose nenurodytiems

energiniams produktams taikomi akcizų tarifai, šiuose straipsniuose nustatyti

atitinkamiems ekvivalentiškiems produktams, vietoj kurių ar kaip šių produktų

priedai jie gali būti ar yra parduodami arba naudojami.

43 straipsnis. Specialūs atvejai, kai energiniai

produktai atleidžiami nuo akcizų

1.

Be šio įstatymo

19 straipsnyje nustatytų atleidimo atvejų, nuo akcizų atleidžiami:

1) orlaivių degalai,

kurie tiekiami oro navigacijos tikslams (įskaitant orlaivių degalus, naudojamus

orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatacijai ir aptarnavimui),

išskyrus orlaivių degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams naudojamus

orlaivius. Orlaivis laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai juo

naudojasi orlaivio savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais

pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energinių produktų, kuriems

taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;

2) laivų degalai,

kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Bendrijų vandenyse tikslams (įskaitant

žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams naudojamus

laivus. Laivas laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai juo naudojasi

laivo savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais pagrindais)

kitiems negu komerciniams tikslams. Energinių produktų, kuriems taikoma ši

lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;

3) energiniai

produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip

šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai;

4) energiniai

produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese, išskyrus

energinius produktus, sunaudojamus gamintojo reikmėms kaip variklių degalai

arba kaip šildymui skirtas kuras, kuriems akcizai taikomi bendra tvarka;

5) naftos dujos ir dujiniai

angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus;

6)

neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami arba

importuojami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų

vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms (šildymui,

maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į

buitinius dujų balionus;

7)

neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, registruotų vartotojų

tiekiami į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik

buitinėms reikmėms;

8) energiniai produktai, į Lietuvos

Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose

dokumentuose nurodytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių

degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės

variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas.

2.

Šio straipsnio 1

dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija.

3.

Apskaitos reikalavimus šio straipsnio

1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato

centrinis mokesčių administratorius.

44 straipsnis. Energinių produktų, kuriems taikomos

akcizų lengvatos, žymėjimas, tiekimas ir naudojimas

1.

Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi:

1) šildymui skirti

energiniai produktai, kuriems taikomas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje

nustatytas akcizų tarifas;

2) kiti energiniai

produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytais atvejais.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje, taip pat šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 ir 2

punktuose nurodytų energinių produktų tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

3.

Už energinių

produktų žymėjimo ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip pat tais

atvejais, kai žymėti energiniai produktai panaudojami kaip degalai (variklių

kuras) ir (arba) kaip šildymui skirtas kuras, tačiau kitaip negu tam tikslui,

kuriam šiuos energinius produktus naudojant yra nustatyta akcizų lengvata,

įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

ELEKTROS ENERGIJOS APMOKESTINIMAS

45

straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už elektros energiją

Prievolė mokėti

akcizus už elektros energiją atsiranda, kai ji:

1) parduodama ar

kitaip perduodama asmeniui, kuris neturi veiklos licencijų, nustatytų Lietuvos

Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – Elektros energetikos

įstatymas) (toliau – nelicencijuotas asmuo), arba

2) nelicencijuoto

asmens gaunama iš kitos valstybės narės, arba

3) importuojama

nelicencijuoto asmens, arba

4) suvartojama

asmens, turinčio veiklos licencijas, nustatytas Elektros energetikos įstatyme

(toliau – licencijuotas asmuo), ar elektros energijos gamintojo savoms

reikmėms. Elektros energijos suvartojimu savoms reikmėms yra laikomas elektros

energijos sunaudojimas kitiems tikslams negu elektros energijos gamybos

procesams ir gamybos procesui palaikyti.

46 straipsnis. Akcizų už elektros energiją mokėtojai

Akcizų už elektros

energiją mokėtojai yra asmenys, kuriems šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytais

pagrindais atsiranda prievolė mokėti akcizus. Asmenys akcizų už elektros

energiją mokėtojais registruojami centrinio mokesčių administratoriaus

nustatyta tvarka.

47 straipsnis. Elektros energijai taikomi akcizų tarifai

1.

Elektros

energijai, išskyrus elektros energiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,

taikomas 3,5 lito už elektros energijos megavatvalandę akcizų tarifas.

2.

Elektros

energijai, naudojamai verslo reikmėms, taikomas 1,8 lito už elektros energijos

megavatvalandę akcizų tarifas. Šiame įstatyme elektros energijos naudojimas

verslo reikmėms suprantamas kaip jos naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę

veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. Asmenys,

naudojantys elektros energiją verslo reikmėms, registruojami centrinio mokesčių

administratoriaus nustatyta tvarka.

48 straipsnis. Atleidimas nuo akcizų

1.

Nuo akcizų už

elektros energiją atleidžiama:

1) elektros

energija, naudojama visų rūšių elektros energijos gamybos, skirstymo bei

perdavimo procesams ir šiems procesams palaikyti, taip pat elektros energijos

nuostoliai, susidarę elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinkluose;

2) elektros

energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius;

3) elektros

energija, tiekiama buitiniams vartotojams, kaip jie apibrėžti Elektros

energetikos įstatyme, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – Labdaros ir paramos

įstatymas) yra paramos gavėjai;

4) elektros energija,

eksportuojama ar tiekiama į kitą valstybę narę;

5) elektros

energija, parduodama ar kitaip perduodama asmenims, gavusiems vietos mokesčių

administratoriaus leidimą įsigyti elektros energijos be akcizų.

2.

Šio straipsnio 1

dalies 5 punkte nurodytas vietos mokesčių administratoriaus leidimas įsigyti

elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims:

1) naudojantiems

elektros energiją cheminės redukcijos tikslu;

2) naudojantiems

elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams;

3) naudojantiems

elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina (o tais atvejais,

kai ją gamina tas pats asmuo, – gamybos savikaina) sudaro daugiau kaip 50

procentų gaminamo produkto vieneto savikainos.

3.

Šio straipsnio 2

dalyje nurodytų leidimų išdavimo taisykles, taip pat dokumentus, kurie turi

būti pateikti norint gauti leidimą, nustato centrinis mokesčių

administratorius.

4.

Tais atvejais,

kai akcizai už elektros energiją, kuri vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis

yra atleidžiama nuo akcizų, yra sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

49 straipsnis.

Akcizų už elektros energiją nurodymas prekių pardavimo dokumentuose

Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pardavimo dokumentuose turi būti

nurodyta už elektros energiją apskaičiuota akcizų suma.

50 straipsnis.

Akcizų už elektros energiją deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas

1.

Akcizų už

elektros energiją mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus

iki kito mėnesio 15 dienos asmuo, kuriam šio įstatymo 45 straipsnio 1

dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais atsiranda prievolė mokėti

akcizus, privalo vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje

jis registruotas, pateikti akcizų už elektros energiją deklaraciją.

Deklaracijos formą ir pildymo taisykles nustato centrinis mokesčių

administratorius. Joje privalo būti deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už

elektros energiją, už kurią prievolė mokėti akcizus šio įstatymo 45 straipsnyje

nustatyta tvarka atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai privalo būti

sumokėti iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

2.

Jeigu asmuo

netenka licencijuoto asmens ar elektros energijos gamintojo statuso, jis

privalo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčių

administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už

elektros energiją deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą įsigytą

ar sunaudotą savoms reikmėms elektros energijos kiekį, už kurį dar nesumokėti

akcizai, ir juos sumokėti iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto deklaracijos

pateikimo termino pabaigos.

3.

Už nelicencijuoto

asmens importuotą elektros energiją akcizai sumokami Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

PENKTASIS

SKIRSNIS

AKMENS ANGLIŲ, KOKSO IR

LIGNITO APMOKESTINIMAS

51

straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą

1.

Prievolė mokėti

akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą atsiranda, kai jie:

1) parduodami ar

kitaip perduodami asmeniui, kuris nėra centrinio mokesčių administratoriaus

nustatyta tvarka registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas,

arba

2) gaunami iš kitos

valstybės narės asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba)

lignito tiekėjas, arba

3) importuojami

asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito

tiekėjas, arba

4) suvartojami

registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo savoms reikmėms.

2.

Akmens anglių,

kokso ir (arba) lignito tiekėjų registravimo ir išregistravimo tvarką nustato

centrinis mokesčių administratorius.

52 straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą mokėtojai

Akcizų už akmens

anglis, koksą ir (arba) lignitą mokėtojai yra registruoti akmens anglių, kokso

ir (arba) lignito tiekėjai, importuotojai (kiti negu registruoti akmens anglių,

kokso ir (arba) lignito tiekėjai), taip pat kiti asmenys, jeigu jie gavo akmens

anglis, koksą ir (arba) lignitą iš kitos valstybės narės.

53 straipsnis. Akmens anglių atleidimas nuo akcizų

Nuo akcizų už akmens

anglis atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos ar kitaip perduodamos

nuosavybėn gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie

pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra paramos gavėjai.

54 straipsnis. Akmens anglims taikomi akcizų tarifai

1.

Akmens anglims,

išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, taikomas 26 litų už

toną produkto akcizų tarifas.

2.

Akmens anglims,

naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 13 litų už toną produkto akcizų tarifas.

Šioje dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik akmens anglims, parduodamoms

ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio mokesčių administratoriaus

nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame įstatyme akmens anglių

naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo

ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

55 straipsnis. Akcizų už koksą ir lignitą tarifai

1.

Koksui ir

lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, taikomas

31 lito už toną produkto akcizų tarifas.

2.

Koksui ir

lignitui, naudojamiems verslo reikmėms, taikomas 16 litų už toną produkto

akcizų tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik koksui ir

lignitui, parduodamiems ar kitaip perduodamiems asmeniui, turinčiam centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame

įstatyme kokso ir lignito naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų

naudojimas asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji

apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

56 straipsnis.

Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą deklaracijos pateikimas ir mokesčio

sumokėjimas

1.

Akcizų už akmens

anglis, koksą, lignitą mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam

pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos registruotas akmens anglių, kokso ir

(arba) lignito tiekėjas, taip pat kitas asmuo, gavęs iš kitos valstybės narės

akmens anglių, kokso ir (arba) lignito, privalo vietos mokesčių

administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, pateikti akcizų

už akmens anglis, koksą, lignitą deklaraciją. Deklaracijos formą ir užpildymo

taisykles nustato centrinis mokesčių administratorius. Joje privalo būti deklaruota

akcizų suma, apskaičiuota už akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą, už kuriuos

šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prievolė sumokėti akcizus

atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai sumokami iki šioje dalyje nustatyto

deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

2.

Jeigu asmuo

netenka registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo statuso, jis

privalo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčių

administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už akmens

anglis, koksą, lignitą deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą

įsigytą akmens anglių, kokso, lignito kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir

juos sumokėti iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino

pabaigos.

3.

Už asmens, kuris

nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, importuotas

akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą akcizai sumokami Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

GAMTINIŲ DUJŲ

APMOKESTINIMAS

57 straipsnis. Prievolė mokėti

akcizus už gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai

Prievolė mokėti

akcizus už gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, atsiranda,

kai jos:

1) parduodamos

ar kitaip perduodamos naudoti kaip variklių degalai arba

2) naudojamos

kaip variklių degalai ir už jas akcizai dar nesumokėti.

58

straipsnis. Akcizų

už gamtines dujas mokėtojai

Akcizų už

gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, mokėtojai yra asmenys,

parduodantys ar kitaip perduodantys gamtines dujas naudoti kaip variklių

degalus, taip pat asmenys, naudojantys gamtines dujas, už kurias akcizai dar

nesumokėti, kaip variklių degalus.

59 straipsnis. Gamtinėms dujoms, kurios

naudojamos kaip variklių degalai, taikomi akcizų tarifai

Gamtinėms

dujoms, kurios naudojamos kaip variklių degalai, taikomas 758 litų už 1

000 kubinių metrų produkto akcizų tarifas.

60 straipsnis. Akcizų už

gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, deklaracijos

pateikimas ir mokesčio sumokėjimas

Akcizų už

gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, mokestinis laikotarpis

yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos asmuo,

parduodantis ar kitaip perduodantis gamtines dujas naudoti kaip variklių

degalus, taip pat asmuo, naudojantis gamtines dujas, už kurias akcizai dar

nesumokėti, kaip variklių degalus, privalo vietos mokesčių administratoriui,

kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, pateikti akcizų už gamtines dujas,

kurios naudojamos kaip variklių degalai, deklaraciją. Deklaracijos formą ir

užpildymo taisykles nustato centrinis mokesčių administratorius. Joje privalo

būti deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už gamtines dujas, už kurias šio

įstatymo 57 straipsnyje nustatyta tvarka prievolė sumokėti akcizus

atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai sumokami iki šioje dalyje nustatyto

deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

61 straipsnis. Įskaitymas į

biudžetą

Akcizai įskaitomi į valstybės biudžetą.

Lietuvos

Respublikos

akcizų

įstatymo

1

priedas

(Lietuvos

Respublikos

2010

m. balandžio 1 d.

įstatymo

Nr. XI-722 redakcija)

ENERGINIAI

PRODUKTAI

1.

KN 2701, 2702, 2704–2715 pozicijose

klasifikuojami produktai, išskyrus KN 2711 11 ir 2711 21 pozicijose

klasifikuojamus produktus, jeigu jie nėra skirti naudoti arba nėra naudojami

kaip variklių degalai.

2.

KN 2901 ir 2902 pozicijose

klasifikuojami produktai.

3.

KN 2905 11 00 pozicijoje

klasifikuojami produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti

naudoti kaip variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras.

4.

KN 3403 pozicijoje klasifikuojami

produktai.

5.

KN 3811 pozicijoje klasifikuojami

produktai.

6.

KN 3817 pozicijoje klasifikuojami

produktai.

7.

KN 1507–1518, 3824 90 97 pozicijose

klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai arba

kaip šildymui skirtas kuras.

Lietuvos

Respublikos

akcizų

įstatymo

2

priedas

(Lietuvos

Respublikos

2010

m. balandžio 1 d.

įstatymo

Nr. XI-722 redakcija)

ENERGINIAI

PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMI LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO REIKALAVIMAI

DĖL AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ KONTROLĖS IR GABENIMO TARP VALSTYBIŲ NARIŲ*

1.

KN 2707 10, 2707 20, 2707 30 ir 2707

50 pozicijose klasifikuojami produktai.

2.

KN 2710

11–2710 19 69 pozicijose klasifikuojami produktai. Produktams,

klasifikuojamiems KN 2710 11 21, 2710 11 25 ir 2710 19 29 pozicijose, Lietuvos

Respublikos akcizų įstatymo nuostatos dėl akcizais apmokestinamų prekių

gabenimo taikomos tik tuo atveju, jeigu jie tarp valstybių narių

gabenami talpykloje, kurios dydis yra ne mažesnis kaip 210 litrų.

3.

KN 2711 pozicijoje klasifikuojami

produktai, išskyrus KN 2711 11, 2711 21 ir 2711 29 pozicijose klasifikuojamus

produktus.

4.

KN 2901 10, 2902 20, 2902 30, 2902

41, 2902 42, 2902 43 ir 2902 44 pozicijose klasifikuojami produktai.

5.

KN 2905 11 00 pozicijoje

klasifikuojami produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti

naudoti kaip variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras.

6.

KN 1507–1518, 3824 90 99 pozicijose

klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai ar

kaip šildymui skirtas kuras.

7.

Bet kuris kitas energinis produktas,

kuriam Europos Komisija, vadovaudamasi procedūromis, nustatytomis atitinkamose

Tarybos direktyvose, nusprendė taikyti akcizais apmokestinamų prekių kontrolės

ir gabenimo tarp valstybių narių reikalavimus.

Lietuvos

Respublikos

akcizų

įstatymo

3

priedas

(Lietuvos

Respublikos

2010

m. balandžio 1 d.

įstatymo

Nr. XI-722 redakcija)

ĮGYVENDINAMI Europos Sąjungos teisės aktai

1.

1992 m.

vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su

akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (OL

2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 179), su

paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos direktyva

2004/106/EB (OL 2004 L 359, p. 30).

2.

1992 m.

spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms,

derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 13 tomas, p. 202)

su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva

2003/117/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 41 tomas, p.

430).

3.

1992 m.

spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei

cigaretės pramoniniam tabakui, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas,

3 skyrius, 13 tomas, p. 204) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m.

gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2003/117/EB (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 3 skyrius, 41 tomas, p. 430).

4.

1992 m.

spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius

gėrimus struktūrų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9

skyrius, 1 tomas, p. 206).

5.

1992 m.

spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams

gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas,

9 skyrius, 1 tomas, p. 213).

6.

1992 m.

rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2719/92 dėl administracinio

lydraščio gabenant akcizais apmokestinamus produktus pagal akcizų

sustabdymo režimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas,

p. 192) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. spalio 23 d. Komisijos

reglamentu (EB) Nr. 1792/2006 (OL 2006 L 362, p. 1).

7.

1992 m.

gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EEB) 3649/92 dėl supaprastinto

administracinio lydraščio, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizu

apmokestinamiems produktams, kurie išleisti vartojimui išsiuntimo valstybėje

narėje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 216).

8.

1993 m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr.

3199/93 dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio

pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais (OL 2004 m. specialusis leidimas,

9 skyrius, 1 tomas, p. 249) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m.

rugpjūčio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 849/2008 (OL 2008 L 231, p. 11).

9.

1995 m.

lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių,

kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 283), su

paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva

2002/10/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 35 tomas,

p. 182).

10.

2003 m.

spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos

produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 405), su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/75/EB (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 9 skyrius, 2 tomas, p. 21).

11.

2008 m.

gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos,

panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB (OL 2009 L 9, p. 12).

12.

2009 m.

liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 684/2009, kuriuo įgyvendinamos

Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, susijusios su akcizais apmokestinamų

prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo

kompiuterinėmis procedūromis (OL 2009 L 197, p. 24).“

2

straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos patvirtina šio

įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1.

Iki šio

įstatymo įsigaliojimo taikytos nuostatos dėl akcizais apmokestinamų prekių

gabenimo, laikymo ir kontrolės taikomos iki 2010 m. kovo 31 d. (imtinai)

pradėtoms gabenti akcizais apmokestinamoms prekėms.

2.

Apie šiuo

įstatymu keičiamo Akcizų įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje ir 15 straipsnio 6

dalyje nurodyto centrinio mokesčių administratoriaus priimto tvarkos aprašo

nuostatas centrinis mokesčių administratorius praneša

Europos Komisijai.

3.

Šiuo įstatymu

keičiamo Akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija galioja iki

2016 m. gruodžio 31 d.

4.

Šiuo įstatymu

keičiamo Akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija,

įsigaliojanti 2017 m. sausio 1 d., yra tokia:

„1) eksportuotos,

iš specialių prekybos vietų, esančių tarptautiniame jūrų ar oro uoste,

patiektos išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes

keleiviams, taip pat patiektos reiso metu keleiviams, oro ar jūrų transportu

vykstantiems į paskirties tašką už Europos Sąjungos teritorijos. Taikant šio

punkto nuostatas, susijusias su keleivio vykimu oro ar jūrų transportu,

keleivio vykimo vieta laikoma artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio ar

laivo vieta po įlipimo Lietuvos Respublikoje, o paskirties tašku laikoma

pirmoji vieta, esanti oro ar jūrų uoste, už Lietuvos Respublikos ribų, kurioje

orlaivis ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti keleivių;“.

5.

Akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas,

į valstybes nares arba iš valstybių narių, kurios nesinaudoja kompiuterine

akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema, gabenamos

centrinio mokesčių administratoriaus kartu su Muitinės departamentu prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1186,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7561 (2010-12-18)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTĖ                                                       DALIA

GRYBAUSKAITĖ


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1186,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7561 (2010-12-18)

AKCIZŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė

Trapinskienė (2010-12-20)

autrap@lrs.lt

yra centrinio mokesčių administratoriaus ir kitos valstybės narės

kompetentingos institucijos susitarimas, visiems arba kai kuriems šiame priede

nurodytiems tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės gabenamiems

energiniams produktams gali būti netaikomi visi Lietuvos Respublikos akcizų

įstatyme nustatyti akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tarp valstybių narių

reikalavimai arba jų dalis.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).