← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2002-12-10

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 66-1987

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

REGIONINĖS PLĖTROS

ĮSTATYMAS

2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII-1889

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2002 m. gruodžio 24 d.:

Nr.

IX-1285,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato

nacionalinės regioninės politikos tikslą, uždavinius, įgyvendinimo priemones,

regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat

nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančių subjektų įgaliojimus.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo

sąvokos

1.

Nacionalinis

plėtros planas (Bendrasis programavimo dokumentas) – vidutinės trukmės dokumentas,

kuriame pateikiama atskirų ūkio šakų (sektorių) analizė, valstybės ekonominės

ir socialinės plėtros strategija, su Europos Sąjungos parama susijusių ūkio

šakų (sektorių) strategijų prioritetinės kryptys, uždaviniai ir priemonės, taip

pat išdėstytas Europos Sąjungos paramos ir valstybės išteklių išankstinis

finansinis planas.

2.

Nacionalinė

regioninė politika – valstybės institucijų ir kitų subjektų tikslinė

veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybės regionų socialinei ir

ekonominei plėtrai siekiant mažinti regionų socialinius ir ekonominius

skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje

valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą.

3.

Probleminė

teritorija – valstybės teritorijos dalis, turinti specifinių socialinių ir

ekonominių problemų, atitinkančių Vyriausybės nustatytus probleminių teritorijų

išskyrimo kriterijus.

4.

Probleminės

teritorijos plėtros programa – dokumentas, kuriame nurodomos socialinės ir

ekonominės plėtros priemonės, skirtos plėtotinai valstybės teritorijos daliai.

5.

Regionas –

vientisa valstybės teritorijos dalis, kurioje įgyvendinama nacionalinė

regioninė politika.

6.

Regiono

plėtros planas – vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas,

kuriame pateikiami regiono socialinės ir ekonominės būklės įvertinimo

pagrindiniai duomenys ir jų analizė, nurodomi regiono plėtros strateginiai

tikslai ir uždaviniai bei galimos jų įgyvendinimo priemonės.

7.

Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvos (planas) –

strateginio planavimo dokumentas, kuriame nurodomi išskirtų probleminių

teritorijų plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai bei pasiūlymai dėl

regionų, turinčių atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinių regioninių ir

vietinių problemų, kurios spręstinos per tų ūkio šakų (sektorių) plėtros

strategijas ir programas, plėtros.

II SKYRIUS

NACIONALINĖS REGIONINĖS POLITIKOS

TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

3 straipsnis.

Nacionalinės regioninės politikos tikslas ir uždaviniai

1.

Pagrindinis

nacionalinės regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius

skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, skatinti visos valstybės teritorijos

tolygią ir tvarią plėtrą.

2.

Nacionalinės regioninės politikos uždaviniai yra:

1) teikti

valstybės pagalbą probleminėse teritorijose įgyvendinamiems projektams;

2) teikti

valstybės pagalbą regionuose, turinčiuose atskirų ūkio šakų (sektorių)

specifinių regioninių ir vietinių problemų, įgyvendinamiems projektams;

3) sudaryti

sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai.

4 straipsnis.

Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės

1.

Įgyvendinant

nacionalinę regioninę politiką, gali būti teikiama valstybės pagalba

vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės

įstatymu.

2.

Nacionalinė

regioninė politika įgyvendinama per valstybės viešąją politiką, pirmiausia per

verslo, žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros plėtrą. Ji yra sudedamoji

valstybės viešosios politikos dalis.

3.

Probleminės

teritorijos plėtros programos socialinių ir ekonominių plėtros priemonių

įgyvendinimo projektai gali būti tiesiogiai finansuojami iš valstybės biudžeto,

kitų finansavimo šaltinių ir iš Europos Sąjungos paramos fondų, jeigu

Nacionaliniame plėtros plane (Bendrajame programavimo dokumente) yra numatyta

remti tos probleminės teritorijos plėtros programą atitinkančius projektus.

4.

Socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai,

skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms

ir vietinėms problemoms spręsti, gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto,

jeigu jie yra įtraukti į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, taip

pat iš kitų finansavimo šaltinių ir iš Europos Sąjungos paramos fondų, jeigu

atitinka Nacionaliniame plėtros plane (Bendrajame programavimo dokumente)

nustatytus tų ūkio šakų (sektorių) plėtros uždavinius bei priemones ir tenkina

atrankos kriterijus.

III SKYRIUS

REGIONAI

5 straipsnis.

Teritorijos, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika

1.

Nacionalinė

regioninė politika įgyvendinama ir regioninės plėtros planavimas atliekamas

apskrityse.

2.

Nacionalinės

regioninės politikos tikslui ir uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė gali

sudaryti regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių.

3.

Prieš sudarydama regionus, kurių

ribos nesutampa su apskričių teritorijų ribomis, Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija šį klausimą derina su į tokį regioną įeisiančių savivaldybių

tarybomis.

4.

Vykdant tarptautinio

bendradarbiavimo programas, nacionalinė regioninė politika gali aprėpti veiklą,

susijusią su tų programų įgyvendinimu kaimyninėse valstybėse ar atskirose jų

teritorijose.

6 straipsnis.

Probleminė teritorija

1.

Probleminę teritoriją sudaro:

1) vieno regiono

teritorija;

2) kelių

regionų, turinčių bendras administracines ribas, teritorija;

3) regiono dalis, į kurią įeina kelios bendras

administracines ribas turinčios savivaldybės, priklausančios tam pačiam

regionui.

2.

Probleminės

teritorijos yra išskiriamos rengiant regionų socialinių ir ekonominių skirtumų

mažinimo iniciatyvas (planą). Sprendimą dėl teritorijos pripažinimo problemine

teritorija priima Vyriausybė institucijos, atsakingos už nacionalinės

regioninės politikos koordinavimą, teikimu. Iki teikimo klausimas dėl

teritorijos pripažinimo problemine turi būti apsvarstytas Nacionalinėje

regioninės plėtros taryboje.

IV SKYRIUS

REGIONINĖS

PLĖTROS PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS IR TVIRTINIMAS

7 straipsnis.

Regioninės plėtros planavimo dokumentai

1.

Nacionalinei

regioninei politikai įgyvendinti rengiami:

1) regionų plėtros planai;

2) regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvos (planas);

probleminių

teritorijų plėtros programos.

2.

Regioninės

plėtros planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis pagal Teritorijų planavimo

įstatymą parengtais teritorijų planavimo dokumentais.

3.

Savivaldybės tarybos sprendimu gali būti rengiamas

savivaldybės strateginis plėtros planas.

8

straipsnis. Regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas

ir

tvirtinimas

1.

Regiono

plėtros plano projektą rengia apskrities viršininko administracija:

1) atsižvelgdama

į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros

strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, Nacionalinį

plėtros planą (Bendrąjį programavimo dokumentą), apskrities ir jos teritorijoje

esančių savivaldybių teritorijų bendruosius planus bei savivaldybių

strateginius plėtros planus;

2) atlikusi

regiono socialinės ir ekonominės būklės analizę;

3) įvertinusi

valstybės ir savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių bei

visų kitų kompetentingų įmonių, įstaigų ir organizacijų iniciatyvas bei

pasiūlymus.

2.

Regiono plėtros plane turi būti nurodyta:

1) regiono

socialinės ir ekonominės būklės analizės pagrindiniai duomenys;

2) regiono

plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai atskirų ūkio šakų (sektorių)

specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;

3) galimos įgyvendinimo

priemonės.

3.

Regionų

plėtros planai rengiami vadovaujantis metodika, kurią tvirtina institucija,

atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą.

4.

Regiono

plėtros planą tvirtina regiono plėtros taryba.

9

straipsnis. Valstybės lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas

ir

tvirtinimas

1.

Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą) rengia

institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą:

1) atsižvelgdama

į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros

strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, Nacionalinį

plėtros planą (Bendrąjį programavimo dokumentą) ir Lietuvos Respublikos

valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymą;

2) atlikusi regionų socialinės ir

ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamąją analizę;

3) įvertinusi

regionų plėtros planuose nustatytus tikslus ir uždavinius atskirų ūkio šakų

(sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;

4) įvertinusi

valstybės ir savivaldybių institucijų, savivaldybių, socialinių ir ekonominių

partnerių bei visų kitų kompetentingų įmonių, įstaigų ir organizacijų

iniciatyvas bei pasiūlymus.

2.

Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvose (plane) turi būti

nurodyta:

1) regionų

socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamosios analizės

pagrindiniai duomenys;

2) siūlomos

išskirti probleminės teritorijos bei jų plėtros strateginiai tikslai ir

uždaviniai, valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijai;

3)

prioritetiniai uždaviniai ir priemonės atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms

regioninėms ir vietinėms problemoms pagal regionus spręsti. Šiuos uždavinius ir

priemones siūloma įgyvendinti per atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros

programas.

3.

Kai

Nacionalinė regioninės plėtros taryba apsvarsto regionų socialinių ir

ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą) ir joms pritaria, institucija,

atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, rekomenduoja už

konkrečias valdymo sritis atsakingoms ministerijoms šių iniciatyvų (plano)

tikslus ir uždavinius bei jų įgyvendinimo priemones įtraukti į atskirų ūkio

šakų (sektorių) plėtros strategijas, o per jas ir į Nacionalinį plėtros planą

(Bendrąjį programavimo dokumentą). Siūlomas išskirti problemines teritorijas,

jų plėtros strateginius tikslus ir uždavinius bei tose teritorijose

įgyvendinamiems projektams teiktiną valstybės pagalbą institucija, atsakinga už

nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, teikia svarstyti Vyriausybei.

Sprendimą dėl probleminių teritorijų plėtros programų parengimo ir jų

įgyvendinimo priemonių įtraukimo į Nacionalinį plėtros planą (Bendrąjį

programavimo dokumentą) priima Vyriausybė pagal šio dokumento rengimo procedūras

ir tvarką.

4.

Kai

Vyriausybė priima sprendimą dėl probleminių teritorijų ir joms teiktinos

valstybės pagalbos, institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos

koordinavimą, bendradarbiaudama su apskričių, kuriose yra probleminė

teritorija, ir savivaldybių administracijomis, organizuoja probleminės

teritorijos plėtros programos parengimą. Probleminės teritorijos plėtros

programą svarsto Nacionalinė regioninės plėtros taryba. Nacionalinės regioninės

plėtros tarybos pritarimu probleminės teritorijos plėtros programą tvirtina

Vyriausybė.

V SKYRIUS

NACIONALINĘ

REGIONINĘ POLITIKĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ ĮGALIOJIMAI

10 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai nustatant ir

įgyvendinant nacionalinę regioninę

politiką

Vyriausybė,

nustatydama ir įgyvendindama nacionalinę regioninę politiką:

1) sudaro

Nacionalinę regioninės plėtros tarybą, tvirtina jos sudėtį bei nuostatus;

2) nustato

probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus;

3) svarsto

regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą),

tvirtina šiose iniciatyvose (plane) išskirtas problemines teritorijas, jų

plėtros strateginius tikslus bei tose teritorijose įgyvendinamiems projektams

teiktinos valstybės pagalbos kriterijus;

4) tvirtina

probleminių teritorijų plėtros programas ir priima sprendimus dėl probleminių

teritorijų plėtros programų parengimo ir jų įgyvendinimo priemonių įtraukimo į

Nacionalinio plėtros plano (Bendrojo programavimo dokumento) įgyvendinimo

priemones pagal šio dokumento rengimo procedūras ir tvarką;

5) sudaro

regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių, nustato jų

plėtros tarybų sudarymo tvarką ir paskiria instituciją šio Įstatymo 14

straipsnyje numatytiems įgaliojimams vykdyti.

11

straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už nacionalinės

regioninės

politikos

koordinavimą, ir jos įgaliojimai

1.

nacionalinės regioninės politikos koordinavimą atsako Vyriausybės įgaliota

institucija.

2.

Vyriausybės įgaliota institucija,

atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą (toliau –

Vyriausybės įgaliota institucija):

1) tvirtina

Nacionalinės regioninės plėtros tarybos darbo reglamentą;

2) dalyvauja

rengiant Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių)

plėtros strategijas ir programas bei atsako už nacionalinės regioninės

politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimą;

3) teikia

išvadas rengėjams (prireikus – Vyriausybei), ar svarbiausias viešosios

politikos kryptis nustatantys teisės aktai, programos ir kiti dokumentai

atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą bei uždavinius;

4) organizuoja

regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvų (plano)

parengimą, šį dokumentą teikia svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros

tarybai ir po jos pritarimo – Vyriausybei;

5) teikia

siūlymus Vyriausybei dėl probleminių teritorijų išskyrimo ir rekomendacijas

ministerijoms dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvų

(plano);

6) organizuoja

probleminių teritorijų plėtros programų parengimą, teikia jas svarstyti

Nacionalinei regioninės plėtros tarybai ir po jos pritarimo – Vyriausybei

tvirtinti;

7) svarsto

atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, siūlomas valstybės pagalbos

regioninei plėtrai priemones ir, įvertinusi šių priemonių veiksmingumą, teikia

ministerijoms išvadas, ar jos atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą

ir uždavinius;

8) konsultuoja

regionų plėtros tarybas ir apskričių viršininkų administracijas dėl rengiamų

regionų plėtros planų, teikia siūlymus dėl jų tobulinimo;

9) rengia siūlymus

Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl regionų plėtros programos, skirtos

teikti pagalbą rengiant regionų plėtros planus, vietines iniciatyvas

atitinkančius projektinius pasiūlymus bei įgyvendinant tarptautinį

bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, dėl lėšų naudojimo,

administruoja regionų plėtros programos lėšas;

10) organizuoja Nacionalinės regioninės

plėtros tarybos posėdžius.

3.

Ministerijos,

kurioms Vyriausybės įgaliota institucija pateikė rekomendacijas dėl regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvose (plane) nustatytų

uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių įtraukimo į atskirų ūkio šakų (sektorių)

plėtros strategijas, turi pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai motyvuotą

informaciją, į kokias rekomendacijas neatsižvelgta. Galutinį sprendimą dėl šių

rekomendacijų priima Vyriausybė.

12 straipsnis.

Nacionalinė regioninės plėtros taryba ir jos įgaliojimai

1.

Nacionalinė

regioninės plėtros taryba yra konsultacinė grupė, susidedanti iš ministerijų,

kitų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos,

socialinių ir ekonominių partnerių atstovų ir regionų plėtros tarybų

pirmininkų.

2.

Nacionalinės

regioninės plėtros tarybos pirmininką skiria Vyriausybė.

3.

Socialiniai

ir ekonominiai partneriai, neturintys atstovų Nacionalinėje regioninės plėtros

taryboje, jos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir

ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia Nacionalinė regioninės plėtros

taryba.

4.

Nacionalinė

regioninės plėtros taryba:

1) svarsto

nacionalinės regioninės politikos tikslą, uždavinius ir priemones, atskirų ūkio

šakų (sektorių) plėtros strategijas ir teikia išvadas bei pasiūlymus jų

rengėjams ir Vyriausybei;

2) svarsto

regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą) ir

teikia siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl šių iniciatyvų (plano);

3) svarsto

probleminių teritorijų ir atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas,

teikia išvadas bei pasiūlymus šių programų rengėjams bei Vyriausybei;

4) svarsto ir

teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai išvadas dėl regionų plėtros

programos, skirtos teikti pagalbą rengiant regionų plėtros planus, vietines

iniciatyvas atitinkančius projektinius pasiūlymus bei įgyvendinant tarptautinį

bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, dėl lėšų panaudojimo;

5) atlieka kitas

teisės aktuose nustatytas funkcijas.

5.

Nacionalinė

regioninės plėtros taryba posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.

Sprendimai priimami visų tarybos narių balsų dauguma darbo reglamento nustatyta

tvarka.

13 straipsnis.

Regionų plėtros tarybos ir jų įgaliojimai

1.

Regiono

plėtros tarybą sudaro ir jos pirmąjį posėdį šaukia apskrities viršininkas. Jis

vadovauja regiono plėtros tarybos darbui, kol taryba išsirenka pirmininką.

2.

Regiono plėtros

taryba susideda iš apskrities viršininko, regiono savivaldybių merų,

teritorinės darbo biržos atstovo ir deleguotų savivaldybių tarybų narių.

3.

Savivaldybių

tarybų narius į regiono plėtros tarybą deleguoja savivaldybių tarybos pagal

kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių:

1) nuo 200 000

ir daugiau gyventojų – 3 tarybos narius;

2) nuo 50 000

iki 200 000 gyventojų – 2 tarybos narius;

3) iki 50 000

gyventojų – 1 tarybos narį.

4.

Socialiniai

ir ekonominiai partneriai regiono plėtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo

balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia

regiono plėtros taryba.

5.

Regionų,

kuriuos sudaro Vyriausybė, plėtros tarybų sudarymo tvarką, vadovaudamasi šiuo

Įstatymu, nustato Vyriausybė.

6.

Regiono

plėtros taryba:

1) tvirtina savo

nuostatus ir darbo reglamentą;

2) svarsto ir

tvirtina regiono plėtros planą;

3) teikia

išvadas Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Nacionalinei regioninės plėtros

tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo;

4) svarsto ir teikia

siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Nacionalinei regioninės plėtros

tarybai dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvų

(plano);

5) teikia

siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl probleminių teritorijų išskyrimo

bei tose teritorijose įgyvendinamiems projektams teiktinos valstybės pagalbos

kriterijų;

6) teikia

siūlymus Vyriausybei ir jos įgaliotai institucijai dėl probleminės teritorijos

plėtros programos ir jos vykdymo;

7) svarsto

apskričių viršininkų administracijų ir savivaldybių institucijų siūlomus

įgyvendinti investicijų projektus ir teikia savo išvadas Finansų ministerijai;

8) renka regiono

plėtros tarybos pirmininką bei jo pavaduotoją, atleidžia juos iš pareigų;

9) gali sudaryti

darbo grupes ir jas įgalioti nagrinėti konkrečius regiono plėtros tarybos

kompetencijai priskirtus klausimus ir teikti dėl jų išvadas, svarsto ir priima

sprendimus dėl pateiktų išvadų;

10) atlieka

kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

7.

Regiono

plėtros taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma savo darbo

reglamento nustatyta tvarka.

8.

Regiono

plėtros taryba sprendimus dėl regiono plėtros plano, jo įgyvendinimo,

probleminės teritorijos išskyrimo bei tos probleminės teritorijos plėtros

programos, taip pat kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos to

regiono (apskrities) socialinei ir ekonominei plėtrai, priima pasikonsultavusi

su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei teritorinės darbo biržos

atstovais. Šiam tikslui regiono plėtros taryba gali sudaryti konsultacinę

socialinių ir ekonominių partnerių darbo grupę, kuri pateikia išvadas dėl

numatomo priimti sprendimo. Priimdama sprendimą, regiono plėtros taryba

įvertina darbo grupės išvadas.

14

straipsnis. Apskrities viršininko administracijos įgaliojimai įgyvendinant

nacionalinę

regioninę

politiką

Apskrities viršininko administracija, įgyvendindama

nacionalinę regioninę politiką:

1) įvertinusi

savivaldybių plėtros planus, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka rengia regiono plėtros plano projektą ir pateikia jį regiono

plėtros tarybai svarstyti bei tvirtinti;

2) rengia

pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo,

regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvose (plane)

numatytų prioritetinių uždavinių ir priemonių specifinėms regioninėms ir

vietinėms problemoms spręsti įtraukimo į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros

programas, probleminių teritorijų išskyrimo bei jose įgyvendinamiems projektams

teiktinų valstybės pagalbos kriterijų;

3) dalyvauja

rengiant ir vykdant probleminės teritorijos plėtros programas, probleminėje

teritorijoje atlieka asignavimų valdytojo funkcijas, jei nenustatyta kitaip;

4) koordinuoja

savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems vykdant

priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos

įgyvendinimu tame regione;

5) atlieka

regiono plėtros tarybos sekretoriato funkcijas, kaupia regiono plėtros tarybos

priimtus dokumentus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas;

6) organizuoja

rengiamų dokumentų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis,

socialiniais ir ekonominiais partneriais, ūkio subjektais ir Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją apie regiono plėtros

planų rengimą ir įgyvendinimą;

7) atlieka kitas

įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei apskrities viršininko administracijos

nuostatų numatytas funkcijas.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1285,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)

REGIONINĖS

PLĖTROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-01-10)

autrap@lrs.lt

9 straipsnis. Valstybės lygmens

regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas ir tvirtinimas

1.

Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą rengia Vidaus reikalų

ministerija:

1) atsižvelgdama į

Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros

strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, nacionalinius

Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo dokumentus;

2) atlikusi

regionų socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamąją

analizę;

3) įvertinusi

regionų plėtros planuose nustatytus tikslus ir uždavinius atskirų ūkio šakų

(sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;

4) įvertinusi valstybės ir

savivaldybių institucijų, savivaldybių, socialinių ir ekonominių partnerių bei

visų kitų kompetentingų įmonių, įstaigų ir organizacijų iniciatyvas bei

pasiūlymus.

2.

Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje turi būti

nurodyta:

1) regionų

socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamosios analizės

pagrindiniai duomenys;

2) plėtros

laikotarpio nacionalinės regioninės politikos tikslai, uždaviniai ir

prioritetai;

3) probleminių

teritorijų plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai, valstybės pagalbos

teikimo probleminėms teritorijoms kriterijai;

4) prioritetiniai

uždaviniai ir priemonės atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir

vietinėms problemoms pagal regionus spręsti. Šiuos uždavinius ir priemones

siūloma įgyvendinti per atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas.

3.

Nacionalinė

regioninės plėtros taryba svarsto regionų socialinių ir ekonominių skirtumų

mažinimo programoje nustatytus probleminių teritorijų plėtros strateginius

tikslus ir uždavinius, valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus, prioritetinius

uždavinius ir priemones atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir

vietinėms problemoms pagal regionus spręsti. Nacionalinei regioninės plėtros

tarybai pritarus regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programai,

Vidaus reikalų ministerija teikia šią programą svarstyti ir tvirtinti

Vyriausybei. Vyriausybei patvirtinus regionų socialinių ir ekonominių

skirtumų mažinimo programą, už konkrečias valdymo sritis atsakingos

ministerijos šios programos tikslus ir uždavinius bei jų įgyvendinimo priemones

įtraukia į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas ir atsižvelgia

rengdamos nacionalinius Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo

dokumentus.

4.

Vyriausybei išskyrus

problemines teritorijas

ir patvirtinus

regionų socialinių ir

ekonominių skirtumų mažinimo programą, Vidaus reikalų ministerija,

bendradarbiaudama su apskričių, kuriose yra probleminė teritorija, ir

savivaldybių administracijomis, organizuoja probleminės teritorijos plėtros

programos parengimą. Probleminės teritorijos plėtros programą svarsto

Nacionalinė regioninės plėtros taryba. Nacionalinės regioninės plėtros tarybos

pritarimu probleminės teritorijos plėtros programą tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2372,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

V SKYRIUS

NACIONALINĘ

REGIONINĘ POLITIKĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ ĮGALIOJIMAI

11 straipsnis. Vidaus reikalų

ministerijos įgaliojimai įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką

1.

Už nacionalinės regioninės politikos

koordinavimą atsako Vidaus reikalų ministerija.

2.

Vidaus reikalų ministerija,

įgyvendindama nacionalinę regioninę politiką:

1) tvirtina Nacionalinės regioninės

plėtros tarybos darbo reglamentą;

2) dalyvauja rengiant Valstybės

ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas

ir programas bei atsako už nacionalinės regioninės politikos tikslo ir

uždavinių įgyvendinimą;

3) teikia

išvadas rengėjams (prireikus – Vyriausybei), ar svarbiausias viešosios

politikos kryptis nustatantys teisės aktai, programos ir kiti dokumentai

atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą bei uždavinius;

4) organizuoja

regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos parengimą, šį

dokumentą teikia svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai ir po jos

pritarimo – svarstyti ir tvirtinti Vyriausybei;

5) teikia

Vyriausybei sprendimo dėl probleminių teritorijų išskyrimo projektą; teikia rekomendacijas

ministerijoms dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos

įgyvendinimo;

6) organizuoja probleminių

teritorijų plėtros programų parengimą, teikia jas svarstyti Nacionalinei

regioninės plėtros tarybai ir po jos pritarimo – Vyriausybei tvirtinti;

7) svarsto atskirų ūkio šakų

(sektorių) plėtros strategijas, siūlomas valstybės pagalbos regioninei plėtrai

priemones ir, įvertinusi šių priemonių veiksmingumą, teikia ministerijoms

išvadas, ar jos atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius;

8) konsultuoja regionų plėtros

tarybas ir apskričių viršininkų administracijas dėl rengiamų regionų plėtros

planų, teikia siūlymus dėl jų tobulinimo;

9) rengia

siūlymus Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl regionų plėtros programos,

skirtos teikti pagalbą rengiant regionų plėtros planus, vietines iniciatyvas

atitinkančius projektinius pasiūlymus bei įgyvendinant tarptautinį

bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, dėl lėšų naudojimo,

administruoja regionų plėtros programos lėšas;

10) organizuoja

Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžius.

3.

Ministerijos,

kurioms Vidaus reikalų ministerija pateikė rekomendacijas dėl regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos įgyvendinimo, turi

pateikti Vidaus reikalų ministerijai motyvuotą informaciją, į kokias

rekomendacijas neatsižvelgta.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

12

straipsnis. Nacionalinė regioninės plėtros taryba ir jos įgaliojimai

1.

Nacionalinė

regioninės plėtros taryba yra konsultacinė grupė, susidedanti iš ministerijų,

kitų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos,

socialinių ir ekonominių partnerių atstovų ir regionų plėtros tarybų

pirmininkų.

2.

Nacionalinės

regioninės plėtros tarybos pirmininką skiria Vyriausybė.

3.

Socialiniai

ir ekonominiai partneriai, neturintys atstovų Nacionalinėje regioninės plėtros

taryboje, jos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir ekonominius

partnerius į savo posėdžius kviečia Nacionalinė regioninės plėtros taryba.

4.

Nacionalinė

regioninės plėtros taryba:

1) svarsto

nacionalinės regioninės politikos tikslą, uždavinius ir priemones, atskirų ūkio

šakų (sektorių) plėtros strategijas ir teikia išvadas bei pasiūlymus jų

rengėjams ir Vyriausybei;

2) svarsto

regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą ir teikia Vidaus

reikalų ministerijai išvadas dėl šios programos;

3) svarsto

probleminių teritorijų ir atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas,

teikia išvadas bei pasiūlymus šių programų rengėjams bei Vyriausybei;

4) svarsto ir

teikia Vidaus reikalų ministerijai išvadas dėl regionų plėtros programos,

skirtos teikti pagalbą rengiant regionų plėtros planus, vietines iniciatyvas

atitinkančius projektinius pasiūlymus bei įgyvendinant tarptautinį

bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, dėl lėšų panaudojimo;

5) atlieka kitas

teisės aktuose nustatytas funkcijas.

5.

Nacionalinė

regioninės plėtros taryba posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.

Sprendimai priimami visų tarybos narių balsų dauguma darbo reglamento nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

13

straipsnis. Regionų plėtros tarybos ir jų įgaliojimai

1.

Regiono

plėtros tarybą sudaro ir jos pirmąjį posėdį šaukia apskrities viršininkas. Jis

vadovauja regiono plėtros tarybos darbui, kol taryba išsirenka pirmininką.

2.

Regiono

plėtros taryba susideda iš apskrities viršininko, regiono savivaldybių merų ir

deleguotų savivaldybių tarybų narių.

3.

Savivaldybių

tarybų narius į regiono plėtros tarybą deleguoja savivaldybių tarybos pagal

kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių:

1) nuo 200 000

ir daugiau gyventojų – 3 tarybos narius;

2) nuo 50 000

iki 200 000 gyventojų – 2 tarybos narius;

3) iki 50 000

gyventojų – 1 tarybos narį.

4.

Socialiniai

ir ekonominiai partneriai regiono plėtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo

balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia

regiono plėtros taryba.

5.

Regionų,

kuriuos sudaro Vyriausybė, plėtros tarybų sudarymo tvarką, vadovaudamasi šiuo

Įstatymu, nustato Vyriausybė.

6.

Regiono

plėtros taryba:

1) tvirtina savo

nuostatus ir darbo reglamentą;

2) svarsto ir

tvirtina regiono plėtros planą;

3) teikia išvadas Vidaus reikalų

ministerijai ir Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl regiono plėtros

plano įgyvendinimo;

4) svarsto ir teikia siūlymus

Vidaus reikalų ministerijai ir Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl

regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos;

5) teikia

siūlymus Vidaus reikalų ministerijai dėl probleminių teritorijų išskyrimo bei

tose teritorijose įgyvendinamiems projektams teiktinos valstybės pagalbos

kriterijų;

6) teikia siūlymus Vyriausybei ir

Vidaus reikalų ministerijai dėl probleminės teritorijos plėtros programos ir

jos vykdymo;

7) svarsto savivaldybių ir

apskrities viršininko administracijos siūlymus dėl regiono socialinės ir

ekonominės plėtros projektų, teikiamų įgyvendinant regiono plėtros planą ir

savivaldybių strateginius plėtros planus; vadovaudamasi nacionalinių Europos

Sąjungos struktūrinės paramos programavimo dokumentų, kitų strateginio

planavimo dokumentų ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatomis, Vyriausybės

nustatyta tvarka atrenka projektus ir teikia savo išvadas finansavimą

skiriančioms institucijoms;

8) renka regiono

plėtros tarybos pirmininką bei jo pavaduotoją, atleidžia juos iš pareigų;

9) gali sudaryti

darbo grupes ir jas įgalioti nagrinėti konkrečius regiono plėtros tarybos

kompetencijai priskirtus klausimus ir teikti dėl jų išvadas, svarsto ir priima

sprendimus dėl pateiktų išvadų;

10) atlieka

kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

7.

Regiono

plėtros taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma savo darbo

reglamento nustatyta tvarka.

8.

Regiono

plėtros taryba sprendimus dėl regiono plėtros plano, jo įgyvendinimo,

probleminės teritorijos išskyrimo bei tos probleminės teritorijos plėtros

programos, aktualiausių regiono socialinės ir ekonominės plėtros projektų, taip

pat kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos to regiono (apskrities)

socialinei ir ekonominei plėtrai, priima pasikonsultavusi su socialiniais ir

ekonominiais partneriais bei teritorinių darbo biržų atstovais. Šiam tikslui

regiono plėtros taryba gali sudaryti konsultacinę socialinių ir ekonominių

partnerių darbo grupę, kuri pateikia išvadas dėl numatomo priimti sprendimo.

Priimdama sprendimą, regiono plėtros taryba įvertina darbo grupės išvadas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

14 straipsnis. Apskrities viršininko

administracijos įgaliojimai įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką

Apskrities viršininko administracija, įgyvendindama

nacionalinę regioninę politiką:

1) įvertinusi savivaldybių plėtros planus, Vidaus reikalų

ministerijos

nustatyta tvarka rengia regiono plėtros plano projektą ir

pateikia jį regiono plėtros tarybai svarstyti bei tvirtinti;

2) rengia

pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo,

regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje numatytų

prioritetinių uždavinių ir priemonių specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms

spręsti įtraukimo į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas, probleminių

teritorijų išskyrimo bei jose įgyvendinamiems projektams teiktinų valstybės

pagalbos kriterijų;

3) dalyvauja

rengiant ir vykdant probleminės teritorijos plėtros programas, probleminėje

teritorijoje atlieka asignavimų valdytojo funkcijas, jei nenustatyta kitaip;

4) apibendrinusi siūlymus dėl regionines ir vietines

iniciatyvas atitinkančių regiono socialinės ir ekonominės plėtros projektų,

teikia šiuos projektus svarstyti regiono plėtros tarybai;

5) koordinuoja

savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems

vykdant priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos

įgyvendinimu tame regione;

6) atlieka

regiono plėtros tarybos sekretoriato funkcijas, kaupia regiono plėtros tarybos

priimtus dokumentus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas;

7) organizuoja

rengiamų dokumentų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis,

socialiniais ir ekonominiais partneriais, ūkio subjektais ir Vidaus reikalų

ministerijos nustatyta tvarka teikia informaciją apie regiono plėtros planų

rengimą ir įgyvendinimą;

8) atlieka

kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei apskrities viršininko administracijos

nuostatų numatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1285,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)

REGIONINĖS

PLĖTROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2372,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)

REGIONINĖS

PLĖTROS ĮSTATYMO 4, 6 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-728,

2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2972 (2006-07-14)

REGIONINĖS

PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

REGIONINĖS

PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-06-05)

autrap@lrs.lt

8 straipsnis. Regioninės plėtros planavimo dokumentai

1.

Nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti rengiami ir tvirtinami:

1) valstybės lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentai: regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa ir probleminių teritorijų plėtros programos;

2) regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentai – regionų plėtros planai;

3) gyvenamųjų vietovių, jų dalių ar grupių lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentai – tikslinių teritorijų vystymo programos.

2.

Regioninės plėtros planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą parengtais teritorijų planavimo dokumentais.

15 straipsnis. Regionų plėtros tarybos ir jų įgaliojimai

1.

Regiono plėtros taryba sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos paskirto asmens.

2.

Regiono plėtros tarybos sudėtį per 3 mėnesius nuo galutinių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų paskelbimo tvirtina vidaus reikalų ministras. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirtas regiono plėtros tarybos narys kviečia pirmąjį regiono plėtros tarybos posėdį ir pirmininkauja regiono plėtros tarybos posėdžiams tol, kol regiono plėtros taryba išsirenka pirmininką.

3.

Savivaldybių tarybų narius į regiono plėtros tarybą deleguoja savivaldybių tarybos pagal kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių:

1) kai savivaldybė turi 200 000 ir daugiau gyventojų, – 3 tarybos narius;

2) kai savivaldybė turi nuo 50 000 iki 200 000 gyventojų, – 2 tarybos narius;

3) kai savivaldybė turi iki 50 000 gyventojų, – vieną tarybos narį.

4.

Savivaldybės gyventojų skaičius nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje, šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus.

5.

Socialiniai ir ekonominiai partneriai regiono plėtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia regiono plėtros taryba.

6.

Regionų, kuriuos sudaro Vyriausybė, plėtros tarybų sudarymo tvarką, vadovaudamasi šiuo įstatymu, nustato Vyriausybė.

7.

Regiono plėtros taryba:

1) tvirtina savo nuostatus ir darbo reglamentą;

2) svarsto ir tvirtina regiono plėtros planą;

3) svarsto ir teikia siūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos;

4) teikia siūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir regiono savivaldybių taryboms dėl tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo;

5) teikia siūlymus Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai dėl probleminės teritorijos plėtros programos priemonių nustatymo ir šios programos vykdymo, taip pat siūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir regiono savivaldybių taryboms dėl šių institucijų pagal kompetenciją išskirtų tikslinių teritorijų vystymo programų priemonių nustatymo ir šių programų vykdymo;

6) įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos teikimu svarsto valstybės ir savivaldybių institucijų siūlymus dėl regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų įtraukimo į regionų plėtros tarybų vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus; vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaro ir tvirtina siūlomų finansuoti projektų sąrašus;

7) renka iš regiono plėtros tarybos narių tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją, atleidžia juos iš šių pareigų;

8) gali sudaryti darbo grupes ir jas įgalioti nagrinėti konkrečius regiono plėtros tarybos kompetencijai priskirtus klausimus ir teikti dėl jų išvadas, svarsto ir priima sprendimus dėl darbo grupių pateiktų išvadų;

9) vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijais, pripažįsta regiono socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektus regioninės svarbos projektais;

10) priima sprendimus dėl regioninės svarbos projektų rengimo ir šių projektų įgyvendinimo koordinavimo būdų;

11) svarsto pasiūlymus ir priima sprendimus dėl atstovavimo regionui tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose ir dėl bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais;

12) nustato tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus ir pagal juos išskiria tikslines teritorijas;

13) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

8.

Regiono plėtros taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma savo darbo reglamente nustatyta tvarka.

9.

Regiono plėtros taryba sprendimus dėl regiono plėtros plano, jo įgyvendinimo, tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo, regioninės svarbos projektų, taip pat kitus sprendimus, galinčius turėti esminę įtaką to regiono socialinei ir ekonominei plėtrai, priima pasikonsultavusi su socialiniais ir ekonominiais partneriais ir teritorinių darbo biržų atstovais. Šiam tikslui regiono plėtros taryba gali sudaryti konsultacinę darbo grupę, kuri pateikia išvadas dėl numatomo priimti sprendimo. Priimdama sprendimą, regiono plėtros taryba įvertina konsultacinės darbo grupės išvadas.

10.

Regiono plėtros tarybos pirmininkui ir jo pavaduotojui, išskyrus atvejus, kai šias pareigas atlieka savivaldybių merai ar jų pavaduotojai, už laiką, praleistą regiono plėtros tarybos posėdžiuose, taip pat atliekant kitas regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas, nustatytas regiono plėtros tarybos nuostatuose ir (arba) darbo reglamente, mokamas atlyginimas. Atlyginimas apskaičiuojamas pagal regiono savivaldybių merų pareiginės algos vidurkį ir faktiškai dirbtą laiką atliekant regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas.

11.

Šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atlyginimą moka Vidaus reikalų ministerija arba jos įgaliota institucija. Atlyginimas išmokamas visas iš karto už kalendorinį ketvirtį per 30 kalendorinių dienų nuo šio ketvirčio pabaigos pagal įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos parengtus ir Vidaus reikalų ministerijai arba jos įgaliotai institucijai pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius.

12.

Regiono plėtros tarybos posėdžių laiku, taip pat kitais regiono plėtros tarybos nuostatuose ir (arba) darbo reglamente nustatytais atvejais regiono plėtros tarybos nariai atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.

16 straipsnis. Savivaldybių tarybų ir vykdomųjų institucijų įgaliojimai

1.

Savivaldybių tarybos:

1) deleguoja savivaldybės tarybos narius į regiono plėtros tarybą;

2) teikia siūlymus regiono plėtros tarybai dėl savivaldybėje numatomų įgyvendinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;

3) teikia siūlymus regiono plėtros tarybai dėl savivaldybėje numatomų įgyvendinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais;

4) pagal kompetenciją nustato tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus ir pagal juos išskiria tikslines teritorijas;

5) teikia vidaus reikalų ministrui tvirtinti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka parengtas savivaldybės tarybos išskirtų tikslinių teritorijų vystymo programas.

2.

Savivaldybių vykdomosios institucijos:

1) šiame įstatyme nustatytais atvejais kartu su Vidaus reikalų ministerija rengia probleminių teritorijų plėtros programas ir tikslinių teritorijų vystymo programas;

2) dalyvauja įgyvendinant probleminių teritorijų plėtros programas ir tikslinių teritorijų vystymo programas;

3) pagal kompetenciją įgyvendina regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektus.

17 straipsnis. Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai

Įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:

1) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka rengia regiono plėtros planą ir teikia jį regiono plėtros tarybai svarstyti ir tvirtinti;

2) rengia pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo, tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo;

3) renka, apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai informaciją apie regione vykdomas probleminių teritorijų plėtros programas ir tikslinių teritorijų vystymo programas;

4) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų siūlymus dėl regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;

5) koordinuoja savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems vykdant regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu tame regione, vykdo regiono plėtros tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną, analizuoja regiono socialinės, ekonominės ir demografinės būklės pokyčius ir atsižvelgdama į surinktą informaciją siūlo regiono plėtros tarybai priimti sprendimus;

6) regiono plėtros tarybos sprendimu rengia regioninės svarbos projektus ir (arba) koordinuoja šių projektų įgyvendinimą;

7) organizuoja rengiamų regiono plėtros tarybos sprendimų projektų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie regiono plėtros plano rengimą ir įgyvendinimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir visuomenei;

8) organizuoja regiono plėtros tarybos posėdžius, rengia regiono plėtros tarybos priimamų sprendimų projektus, kaupia ir saugo regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas ir atlieka kitas sekretoriato funkcijas;

9) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1285, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2372, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 4, 6 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-728, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2972 (2006-07-14)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1134, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-735, 2010-04-08, Žin., 2010, Nr. 48-2285 (2010-04-27)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-690, 2013-12-17, Žin., 2013, Nr. 140-7067 (2013-12-30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. kovo 1 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1094, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-10-01, i. k. 2014-13329

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymas

18 straipsnis. Regiono plėtros tarybos nuostatai

1.

Regiono plėtros tarybos nuostatai yra steigimo dokumentas, kuriuo regiono plėtros taryba vadovaujasi savo veikloje. Regiono plėtros tarybos nuostatuose turi būti nurodyta:

1) regiono plėtros tarybos pavadinimas;

2) teisinė forma – regiono plėtros taryba;

3) veiklos tikslai;

4) regiono plėtros tarybos dalyvių teisės ir pareigos;

5) dalyvių stojamųjų įnašų ir dalyvių mokesčių mokėjimo tvarka, jeigu nuostatuose nenurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu;

6) visuotinio dalyvių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka;

7) Kolegijos kompetencija ir jos sudarymo tvarka;

8) regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka;

9) naujų dalyvių priėmimo į regiono plėtros tarybą ir dalyvių išstojimo iš regiono plėtros tarybos tvarka;

10) dokumentų ir kitos informacijos apie regiono plėtros tarybos veiklą pateikimo regiono plėtros tarybos dalyviams tvarka;

11) informacijos apie regiono plėtros tarybos veiklą pateikimo visuomenei tvarka;

12) nuostatų keitimo tvarka;

13) vidaus auditą atliekantis subjektas ir tvarka.

2.

Regiono plėtros tarybos nuostatuose gali būti ir kitų šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

3.

Regiono plėtros tarybos visuotinio dalyvių susirinkimo, Kolegijos ir regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus kompetencijos, Kolegijos sudarymo ir administracijos direktoriaus skyrimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu ji nesiskiria nuo šiame įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma regiono plėtros tarybos nuostatuose.

4.

Regiono plėtros tarybos nuostatus turi pasirašyti visų steigėjų įgalioti asmenys. Pakeistus regiono plėtros tarybos nuostatus pasirašo regiono plėtros tarybos visuotinio dalyvių susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti nuostatus, įgaliotas asmuo.

5.

Regiono plėtros tarybos nuostatus pasirašiusių asmenų parašų tikrumo notaras neliudija.

19 straipsnis. Regiono plėtros tarybos dalyviai

1.

Visi regiono plėtros tarybos steigėjai nuo regiono plėtros tarybos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos dalyviais ir įgyja šiame ir kituose įstatymuose, regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytas dalyvio teises.

2.

Regiono plėtros tarybos dalyvis turi šias neturtines teises:

1) dalyvauti ir balsuoti regiono plėtros tarybos visuotiniame dalyvių susirinkime;

2) susipažinti su regiono plėtros tarybos dokumentais ir gauti regiono plėtros tarybos turimą informaciją apie jos veiklą;

3) išstoti iš regiono plėtros tarybos. Tokiu atveju stojamieji dalyvio įnašai ir dalyvio mokesčiai ar kitaip regiono plėtros tarybos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami;

4) kitas įstatymuose ir regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytas neturtines teises.

3.

Regiono plėtros tarybos dalyvio teisės negali būti perleistos.

20 straipsnis. Regiono plėtros tarybos organai

Regiono plėtros tarybos organas yra visuotinis dalyvių susirinkimas ir valdymo organai – Kolegija ir regiono plėtros tarybos administracijos direktorius.

21 straipsnis. Regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas

1.

Regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas:

1) keičia regiono plėtros tarybos nuostatus;

2) laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, priima sprendimą dėl Kolegijos narių skaičiaus ir sudėties;

3) tvirtina Kolegijos personalinę sudėtį ir Kolegijos darbo reglamentą;

4) tvirtina regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

5) priima sprendimą dėl regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir veiklos audito atlikimo ir parenka auditorių ar audito įmonę;

6) priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;

7) priima sprendimą dėl regiono plėtros tarybos pabaigos;

8) skiria ir atšaukia likvidatorių, kai šio įstatymo numatytais atvejais regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas priima sprendimą likviduoti regiono plėtros tarybą;

9) priima sprendimą dėl regiono plėtros tarybos dalyvių stojamųjų įnašų ir dalyvių mokesčių dydžio, mokėjimo tvarkos, kai tokia tvarka nėra nustatyta regiono plėtros tarybos nuostatuose;

10) nustato regiono plėtros tarybos lėšų naudojimo, regiono plėtros tarybos vidaus kontrolės tvarką;

11) tvirtina regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą;

12) sprendžia kitus šiame įstatyme ir regiono plėtros tarybos nuostatuose visuotinio dalyvių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

2.

Regiono plėtros tarybos visuotinio dalyvių susirinkimo sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 6, 7 ir 9 punktuose nurodytus sprendimus, kurie priimami visų visuotinio dalyvių susirinkimo dalyvių pritarimu.

3.

Visuotiniame dalyvių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi regiono plėtros tarybos dalyviai. Vienas dalyvis visuotiniame dalyvių susirinkime turi vieną balsą.

4.

Regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas šiame įstatyme ir regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi regiono plėtros tarybos dalyvis.

22 straipsnis. Kolegijos sudarymas

1.

Kolegija sudaroma iš visų regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų deleguotų šių savivaldybių tarybų narių (toliau – Kolegijos nariai).

2.

Sudarant Kolegiją, turi būti užtikrinama, kad bendras Kolegijos narių skaičius nebūtų didesnis kaip šių dviejų skaičių suma:

1) regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių skaičiaus, padauginto iš 2;

2) regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių gyventojų skaičiaus, padalinto iš 35 000.

3.

Nustatant Kolegijoje savivaldybei atstovaujančių narių skaičių, turi būti užtikrinama, kad:

1) kiekvienai savivaldybei Kolegijoje atstovautų ne mažiau kaip du Kolegijos nariai;

2) kiekvienai savivaldybei atstovaujančių Kolegijos narių skaičius būtų ne mažesnis kaip savivaldybės gyventojų skaičius, padalintas iš 35 000, išskyrus atvejį, kai šis skaičius viršytų 1/3 visų Kolegijos narių;

3) vienai savivaldybei atstovaujančių Kolegijos narių skaičius būtų ne didesnis už 1/3 visų Kolegijos narių;

4) savivaldybei, kurios gyventojų skaičius, padalintas iš 35 000, yra didesnis už 1/3 visų Kolegijos narių, atstovautų 1/3 Kolegijos narių.

4.

Atliekant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus veiksmus, gaunami skaičiai aritmetiškai suapvalinami.

5.

Savivaldybės gyventojų skaičius nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir nustatytais terminais.

6.

Regiono savivaldybių tarybų į Kolegiją deleguoti atstovai turi būti nepriekaištingos reputacijos.

7.

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;

5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo nustatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.

23 straipsnis. Kolegijos funkcijos, veikimo tvarka

1.

Kolegija atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina regiono plėtros planą ir jo pakeitimus;

2) tvirtina regiono plėtros plano įgyvendinimo ataskaitas;

3) priima sprendimus dėl šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2–6 ir 8 punktuose nurodytų regiono plėtros tarybos funkcijų įgyvendinimo;

4) priima sprendimus dėl projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais, taip pat sprendimus dėl regiono plėtros tarybų sprendimų, kuriais projektai pripažinti regioninės svarbos projektais, pripažinimo netekusiais galios;

5) nustato kompetencijų centro paslaugų regiono plėtros tarybai poreikį;

6) priima sprendimus dėl atstovavimo regionui tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose ir dėl regiono plėtros tarybos bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais;

7) priima sprendimus dėl pasiūlymų teikimo savivaldybių taryboms perduoti savivaldybių viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus regiono plėtros tarybai, o savivaldybių taryboms priėmus sprendimą perduoti konkrečius viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus regiono plėtros tarybai, priima sprendimus dėl tokių įgaliojimų įgyvendinimo;

8) tvirtina regiono plėtros tarybos metinį veiklos planą ir metinę veiklos ataskaitą;

9) skiria regiono plėtros tarybos administracijos direktorių ir atleidžia jį iš pareigų;

10) priima sprendimus dėl kituose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose regiono plėtros tarybai nustatytų funkcijų įgyvendinimo, taip pat atlieka kitas šiame įstatyme Kolegijai nustatytas funkcijas.

2.

Regiono plėtros tarybos nuostatuose gali būti Kolegijai nustatyta atlikti ir kitas šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančias funkcijas.

3.

Kolegija šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus priima regiono plėtros tarybos vardu.

4.

Kolegija sprendimus priima visų Kolegijos narių balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus sprendimus.

5.

Kolegija sprendimus, kuriais tvirtinamas ar keičiamas regiono plėtros planas, ir šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus sprendimus priima 4/5 visų Kolegijos narių balsų dauguma. Šioje dalyje nurodyti Kolegijos sprendimai skelbiami Teisės aktų registre Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

6.

Kolegijoje sprendžiamojo balso teisę turi visi Kolegijos nariai. Vienas Kolegijos narys turi vieną balsą.

7.

Kolegija gali pakeisti arba panaikinti savo sprendimus, jeigu nustatoma, kad pasikeitė aplinkybės, lėmusios regiono plėtros tarybos sprendimo priėmimą, ir (ar) nepasiekiami regiono plėtros tarybos priimto sprendimo tikslai.

8.

Kolegijos pagrindinė veiklos forma – Kolegijos posėdžiai.

9.

Kolegija iš Kolegijos narių renka Kolegijos pirmininką ir jo pavaduotoją, atšaukia juos iš šių pareigų. Pirmąjį Kolegijos posėdį kviečia ir laikotarpiu, iki Kolegija išrenka regiono plėtros tarybos Kolegijos pirmininką, Kolegijos posėdžiams pirmininkauja vyriausias pagal amžių Kolegijos narys.

10.

Kolegija iš darbdavių, profesinių sąjungų organizacijų, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų (toliau – partneriai) atstovų sudaro patariamąją Kolegijos partnerių grupę.

11.

Partnerių grupė:

1) svarsto regiono plėtros plano ir jo pakeitimų, regiono plėtros tarybos sprendimų dėl projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais, taip pat regiono plėtros plano įgyvendinimo ataskaitų projektus ir dėl šių dokumentų teikia išvadas Kolegijai;

2) Kolegijos prašymu svarsto kitus su nacionalinės regioninės politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimu regione susijusius klausimus ir teikia nuomonę Kolegijai;

3) savo iniciatyva gali svarstyti bet kurį Kolegijoje svarstomą klausimą ir teikti dėl jo nuomonę Kolegijai.

12.

Jeigu Kolegija, priimdama sprendimą, neatsižvelgia į partnerių grupės pateiktas pastabas, pasiūlymus arba atsižvelgia į juos iš dalies, apie Kolegijos argumentus partnerių grupė turi būti informuota Kolegijos darbo reglamente nustatyta tvarka.

13.

Atstovus į partnerių grupę deleguoja darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka atrinktos į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą, Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba. Į partnerių grupę deleguoti atstovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalį.

14.

Renkant partnerius ir jų atstovus į partnerių grupę, turi būti užtikrinama, kad:

1) partnerių grupėje būtų atstovaujama kiekvienai iš šių interesų grupių: verslo organizacijų interesų grupei, profesinių sąjungų organizacijų interesų grupei, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų interesų grupei. Interesų grupei partnerių grupėje gali būti neatstovaujama tik tuo atveju, kai į partnerių grupę nedeleguojamas šiai interesų grupei atstovaujantis kandidatas;

2) ne daugiau kaip pusę visų partneriams atstovaujančių partnerių grupės narių sudarytų tai pačiai interesų grupei priklausančių partnerių deleguoti atstovai.

15.

Partneriams partnerių grupėje atstovaujantys asmenys turi teisę:

1) gauti šio straipsnio 11 dalyje nurodytus dokumentus ir susijusią medžiagą;

2) dalyvauti Kolegijos posėdžiuose patariamojo balso teise;

3) dalyvauti Kolegijos sudaromų darbo grupių veikloje.

16.

Partneriams partnerių grupėje atstovaujantiems asmenims Kolegijos darbo reglamente gali būti nustatyta ir kitų šiam įstatymui neprieštaraujančių teisių.

17.

Partnerių ir jų atstovų atrankos ir partnerių grupės veiklos tvarka nustatoma Kolegijos darbo reglamente.

24 straipsnis. Kolegijos nario pareigos ir įgaliojimų pasibaigimas

1.

Kolegijos narys privalo:

1) dalyvauti Kolegijos posėdžiuose;

2) Kolegijos sprendimu atstovauti regiono plėtros tarybai;

3) apie esamą interesų konfliktą informuoti Kolegijos pirmininką, kai jo nėra, – Kolegijos pirmininko pavaduotoją (Kolegijos pirmininkas, o kai jo nėra, – Kolegijos pirmininko pavaduotojas apie esamą interesų konfliktą privalo informuoti kitus Kolegijos narius), pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant Kolegijos sprendimą, dėl kurio kyla interesų konfliktas.

2.

Kolegijos pirmininkas, kai jo nėra, – Kolegijos pirmininko pavaduotojas, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų, turi šias pareigas:

1) sudaryti Kolegijos posėdžių darbotvarkes;

2) pirmininkauti Kolegijos posėdžiams;

3) pasirašyti Kolegijos posėdžių protokolus ir priimtus sprendimus;

4) dalyvauti Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžiuose;

5) atlikti kitas šiame įstatyme ir Kolegijos darbo reglamente Kolegijos pirmininkui nustatytas pareigas.

3.

Kolegijos nario įgaliojimai pasibaigia, kai pasibaigia ar nutrūksta savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimai. Po savivaldybių tarybų rinkimų regiono plėtros tarybos dalyvėmis esančių savivaldybių tarybos privalo deleguoti savo atstovus į Kolegiją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pirmojo naujos savivaldybės tarybos posėdžio.

4.

Kolegijos nario, kuris yra deleguotas savivaldybės tarybos, įgaliojimai taip pat pasibaigia, kai:

1) jis atsistatydina;

2) jį atšaukia delegavusi institucija;

3) jis per 12 mėnesių nedalyvavo daugiau kaip pusėje Kolegijos posėdžių, kai nėra objektyvių nuo paties Kolegijos nario nepriklausančių priežasčių;

4) paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

5.

Pasibaigus Kolegijos nario, kuris yra deleguotas savivaldybės tarybos, įgaliojimams šio straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, regiono plėtros tarybos dalyvėmis esančių savivaldybių tarybos privalo deleguoti savo atstovus į Kolegiją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ankstesnio Kolegijos nario įgaliojimų pasibaigimo.

25 straipsnis. Kolegijos nario darbo apmokėjimas

1.

Už darbo laiką atliekant Kolegijos nario pareigas Kolegijos nariui (išskyrus Kolegijos nariu esantį savivaldybės merą ir ne visuomeniniais pagrindais dirbantį mero pavaduotoją) mokamas atlyginimas iš Vidaus reikalų ministerijai regiono plėtros tarybų veiklai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, kai Kolegijos nario pareigų atlikimas yra neatsiejamai susijęs su šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1–8 ir 11 punktuose nustatytų regiono plėtros tarybos funkcijų atlikimu. Kolegijos nario darbo laikas apskaičiuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Atlyginimą Kolegijos nariui moka regiono plėtros taryba.

2.

Už darbo laiką atliekant Kolegijos nario pareigas (išskyrus Kolegijos nariu esantį savivaldybės merą ir ne visuomeniniais pagrindais dirbantį mero pavaduotoją), kurios nėra susijusios su šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1–8 ir 11 punktuose nustatytų regiono plėtros tarybos funkcijų atlikimu, Kolegijos nariui gali būti mokamas atlyginimas iš šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų regiono plėtros tarybos lėšų, jeigu regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas taip nusprendžia.

3.

Kolegijos nariui mokėtinas atlyginimas apskaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, įskaitant individualias įmones, dydį regione, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką atliekant Kolegijos nario pareigas. Kolegijos pirmininkui ir jo pavaduotojui, kai jis nesant Kolegijos pirmininko atlieka jo pareigas, atlyginimas už laiką, praleistą Kolegijos posėdžiuose ir jiems rengiantis, papildomai mokama 30 procentų faktiškai apskaičiuoto Kolegijos nario atlyginimo už kiekvieną Kolegijos posėdį.

4.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išlaidoms apmokėti skirtinos valstybės biudžeto lėšos apskaičiuojamos ir regionų plėtros taryboms skiriamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

5.

Kolegijos narys turi teisę atsisakyti atlyginimo už darbą Kolegijoje, Kolegijos darbo reglamente nustatyta tvarka pateikdamas prašymą administracijos direktoriui dėl Kolegijos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam Kolegijos nariui atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

6.

Kolegijos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje tuo laiku, kai jis atlieka Kolegijos nario pareigas.

26 straipsnis. Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius ir regiono plėtros tarybos administracija

1.

Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius (toliau – administracijos direktorius) yra vienasmenis regiono plėtros tarybos valdymo organas ‒ juridinio asmens vadovas. Administracijos direktoriaus pareigos:

1) organizuoti ir kontroliuoti regiono plėtros tarybos administracijos darbą, kad būtų įgyvendinami regiono plėtros tarybos veiklos tikslai ir atliekamos regiono plėtros tarybos ir jos organų funkcijos;

2) sudaryti darbo sutartis su regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojais ir jas nutraukti, įgyvendinti kitus darbdavio įgaliojimus darbo teisės srityje;

3) organizuoti regiono plėtros tarybos turto valdymą;

4) užtikrinti šio įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje nurodytų dokumentų pateikimą regiono plėtros tarybos partnerių grupei ir partnerių grupės išvados, kuri pateikta dėl šių dokumentų, pateikimą Kolegijai;

5) užtikrinti metinių veiklos planų parengimą ir pateikimą visuotiniam dalyvių susirinkimui ir Kolegijai;

6) užtikrinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliekamas) visuotiniam dalyvių susirinkimui ir Juridinių asmenų registrui;

7) užtikrinti duomenų, nurodytų Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje, pateikimą Juridinių asmenų registrui;

8) užtikrinti informacijos apie regiono plėtros tarybos veiklą pateikimą visuomenei ir viešų pranešimų paskelbimą šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatyta tvarka;

9) tvirtinti regiono plėtros tarybos administracijos darbo reglamentą;

10) užtikrinti veiksmingą regiono plėtros tarybos vidaus kontrolės sistemos veikimą;

11) atlikti kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jam nustatytas pareigas.

2.

Administracijos direktorius veikia regiono plėtros tarybos vardu su kitais asmenimis tais klausimais, kurie šiuo įstatymu ir regiono plėtros tarybos nuostatais nepriskirti Kolegijai ir visuotiniam dalyvių susirinkimui.

3.

Administracijos direktorius atsiskaito už savo ir regiono plėtros tarybos administracijos veiklą teikdamas regiono plėtros tarybos metines veiklos ataskaitas Kolegijai.

4.

Administracijos direktorius priimamas į pareigas konkurso, organizuojamo ir vykdomo Vyriausybės nustatyta tvarka, būdu kadencijai, kuri prasideda nuo jo priėmimo į pareigas dienos ir baigiasi, kai Kolegija, sudaryta po savivaldybių tarybų ir merų rinkimų iš naujai kadencijai išrinktų savivaldybių tarybų narių ir merų, susirenka į pirmąjį Kolegijos posėdį. Kai steigiama regiono plėtros taryba, administracijos direktoriaus kadencija prasideda nuo regiono plėtros tarybos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Tas pats asmuo tos pačios regiono plėtros tarybos administracijos direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

5.

Darbo sutartį su regiono plėtros tarybos administracijos direktoriumi regiono plėtros tarybos vardu sudaro ir ją nutraukia Kolegijos pirmininkas arba kitas Kolegijos įgaliotas asmuo.

6.

Pasibaigus administracijos direktoriaus pirmai kadencijai, Kolegija pirmajame posėdyje priima sprendimą atleisti administracijos direktorių iš pareigų arba sprendimą skirti administracijos direktorių antrai kadencijai. Pasibaigus antrai kadencijai, administracijos direktorius yra atleidžiamas iš pareigų. Jeigu Kolegija priima sprendimą atleisti administracijos direktorių iš pareigų, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia Darbo kodekso nustatyta tvarka. Tol, kol administracijos direktorius nėra paskirtas, administracijos direktoriaus pareigas eina Kolegijos pirmininko arba laikinai Kolegijos pirmininko pareigas einančio Kolegijos nario siūlymu Kolegijos paskirtas regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojas. Konkursas į regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus pareigas turi būti paskelbtas per vieną mėnesį nuo ankstesnio administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų dienos.

7.

Administracijos direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalį.

8.

Administracijos direktorius gali būti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu, tik gavęs Kolegijos sutikimą. Kolegija sprendimą dėl sutikimo administracijos direktoriui būti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu priima gavusi administracijos direktoriaus rašytinį prašymą. Šis administracijos direktoriaus prašymas turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo jo pateikimo Kolegijos pirmininkui dienos. Sutikimas duodamas, jeigu administracijos direktoriaus buvimas kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu nesukelia interesų konflikto, nekliudo jam tinkamai atlikti pareigų, nurodytų šiame ir kituose įstatymuose ir regiono plėtros tarybos nuostatuose. Kolegijos sprendimas atsisakyti duoti sutikimą gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

9.

Administracijos direktorius turi būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, jeigu:

1) Kolegija du kartus iš eilės nepatvirtina regiono plėtros tarybos metinės veiklos ataskaitos;

2) jis nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

3) jis pažeidžia šio straipsnio 7 ar 8 dalyje nustatytus reikalavimus;

4) jis pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

10.

Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus darbo santykiams taikomos Darbo kodekso nuostatos.

11.

Regiono plėtros tarybos administracija:

1) rengia dokumentus, kuriuos, vadovaudamasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir regiono plėtros tarybos nuostatais, turi tvirtinti Kolegija ar visuotinis dalyvių susirinkimas;

2) koordinuoja Kolegijos sprendimų įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną arba pati įgyvendina Kolegijos sprendimus;

3) atlieka veiksmus, susijusius su savivaldybių tarybų regiono plėtros tarybai perduotų viešųjų paslaugų teikimo administravimo funkcijų įgyvendinimu;

4) atlieka regiono plėtros tarybos bendrąsias funkcijas (dokumentų, personalo, finansinių ir materialinių išteklių valdymo, atstovavimo teismuose ir kitas pagalbinio pobūdžio funkcijas) arba organizuoja šioms funkcijoms atlikti reikalingų paslaugų teikimą;

5) organizuoja Kolegijos, visuotinio dalyvių susirinkimo posėdžius, atlieka šių regiono plėtros tarybos organų sekretoriato funkcijas;

6) atlieka kitas regiono plėtros tarybos nuostatuose regiono plėtros tarybos administracijai nustatytas funkcijas.

12.

Regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojai negali būti regiono plėtros tarybos, kurioje jie dirba, Kolegijos nariais. Regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus, turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalį.

13.

Kolegija, turėdama duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į administracijos direktoriaus pareigas ar administracijos direktoriaus atitikties šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytiems reikalavimams, o administracijos direktorius, turėdamas duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į administracijos darbuotojo, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, pareigas ar tokius įgaliojimus turinčio administracijos darbuotojo atitikties šiame įstatyme nustatytam nepriekaištingos reputacijos reikalavimui, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.

27 straipsnis. Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo dydžiai ir sąlygos

1.

Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priemokos;

3) premijos;

4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą.

2.

Regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje (toliau – darbo apmokėjimo sistema), atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, nustatomi administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų pareigybių pareiginės algos nustatymo kriterijai (išsilavinimas, profesinio ir (ar) vadovaujamo darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, detalizuojama šio straipsnio 5–9 dalyse nustatyta priemokų ir premijų skyrimo tvarka, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai.

3.

Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų pareiginė alga nustatoma pareiginės algos koeficientais. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.

4.

Administracijos direktoriaus pareiginės algos koeficientą nustato Kolegija iš šio įstatymo priede atitinkamai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgdama į darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus pareiginės algos nustatymo kriterijus ir pareiginės algos koeficientų dydžius. Administracijos darbuotojo pareiginės algos koeficientą pagal darbo apmokėjimo tvarkos apraše nustatytus pareiginės algos nustatymo kriterijus ir koeficientų dydžius nustato administracijos direktorius. Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojo pareiginė alga sulygstama darbo sutartyje.

5.

Administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams gali būti skiriama viena iš šių priemokų:

1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito administracijos darbuotojo funkcijas;

2) už papildomų užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis.

6.

Administracijos direktoriui ar administracijos darbuotojui skiriama priemoka negali būti didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos dydžio.

7.

Administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams, neviršijant regiono plėtros tarybos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, gali būti skiriamos premijos už pasiektus labai gerus regiono plėtros tarybos veiklos rezultatus ir (ar) labai gerą konkrečių užduočių atlikimą. Kiekvienu atveju, nurodytu šioje dalyje, nurodyta premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per finansinius metus ir negali viršyti pareiginės algos dydžio. Premija negali būti skiriama administracijos direktoriui ar administracijos darbuotojui, per paskutinius 12 mėnesių padariusiam darbo pareigų pažeidimą.

8.

Regiono plėtros tarybos veiklos rezultatai ir administracijos direktoriui nustatytų užduočių įvykdymo rezultatai vertinami pagal regiono plėtros tarybos metiniame veiklos plane nustatytus konkrečius regiono plėtros tarybos veiklos vertinimo rodiklius ir (ar) administracijos direktoriui nustatytų užduočių įvykdymo rodiklius. Administracijos darbuotojui nustatytų užduočių įvykdymo rezultatai vertinami pagal administracijos direktoriaus nustatytus konkrečiam administracijos darbuotojui nustatytų užduočių įvykdymo rodiklius.

9.

Šio straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodytas priemokas ir premijas administracijos direktoriui skiria regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas Kolegijos teikimu, administracijos darbuotojui – administracijos direktorius.

10.

Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.

11.

Administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams gali būti mokama už dalyvavimą regiono plėtros tarybos įgyvendinamuose Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, atitinkančius regiono plėtros tarybos veiklos tikslus, ir kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Šioje dalyje nurodytos išmokos nėra įskaičiuojamos į administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojo darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal šiame įstatyme nustatytas administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Už laiką, kurį administracijos direktorius ir administracijos darbuotojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal šiame įstatyme nustatytas administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojui nemokamas.

28 straipsnis. Parama regionų plėtros tarybų veiklai, regiono plėtros tarybos lėšos ir turtas

1.

Valstybė remia regionų plėtros tarybas:

1) valstybės biudžeto lėšomis finansuodama regiono plėtros tarybos funkcijų, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1–8 ir 11 punktuose, atlikimą, taip pat Kolegijos narių, administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą;

2) neatlygintinai teikdama regiono plėtros tarybai kompetencijų centro paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje.

2.

Regiono plėtros tarybai skirtinos valstybės biudžeto lėšos apskaičiuojamos ir regiono plėtros tarybai skiriamos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.

3.

Kiti regiono plėtros tarybos lėšų šaltiniai:

1) regiono plėtros tarybos dalyvių stojamieji įnašai pinigais ir dalyvių mokesčiai;

2) lėšos, gautos kaip parama;

3) kitos teisėtai gautos lėšos.

4.

Regiono plėtros tarybos lėšos ir turtas gali būti naudojami tik regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytiems regiono plėtros tarybos veiklos tikslams.

29 straipsnis. Regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita ir auditas

1.

Regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinė veiklos ataskaita rengiami Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Regiono plėtros taryba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi pateikti regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, o kai atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas, – audituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada, taip pat metinę veiklos ataskaitą. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos neatlygintinai paskelbiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje.

3.

Regiono plėtros tarybos finansinių ataskaitų auditas turi būti atliekamas, jeigu paskutinę finansinių metų dieną finansinės būklės ataskaitoje nurodyto turto vertė viršija 1 800 000 eurų arba jeigu pajamos per ataskaitinius finansinius metus viršija 3 500 000 eurų.

4.

Regiono plėtros tarybos vidaus auditas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu. Kas atlieka regiono plėtros tarybos vidaus auditą, nustatoma regiono plėtros tarybos nuostatuose. Regiono plėtros tarybos vidaus auditas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 finansinius metus.

30 straipsnis. Regiono plėtros tarybos likvidavimas

1.

Regiono plėtros taryba negali būti pertvarkoma į kitos teisinės formos juridinį asmenį.

2.

Regiono plėtros taryba yra likviduojama tuo atveju, kai regiono plėtros tarybos dalyvių skaičius tampa mažesnis už 3/4 savivaldybių, kurių teritorijos pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą priklauso atitinkamos apskrities teritorijai, skaičiaus, ir kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais.

3.

Jeigu regiono plėtros taryboje liko mažiau dalyvių negu 3/4 apskrityje esančių savivaldybių, per 30 dienų apie tokį dalyvių sumažėjimą regiono plėtros taryba turi pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

4.

Regiono plėtros taryba likviduojama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

5.

Kai regiono plėtros taryba likviduojama Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, regiono plėtros tarybos visuotinio dalyvių susirinkimo sprendimas likviduoti regiono plėtros tarybą priimamas vadovaujantis visų regiono plėtros tarybos dalyvėmis esančių savivaldybių tarybų sprendimais dėl regiono plėtros tarybos likvidavimo.

6.

Jeigu regiono plėtros taryboje lieka mažiau dalyvių negu 3/4 apskrityje esančių savivaldybių arba jeigu kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais priimamas sprendimas likviduoti regiono plėtros tarybą, regiono plėtros taryba netenka įgaliojimų vykdyti šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų regiono plėtros tarybos funkcijų. Šiais atvejais sutartys dėl regiono plėtros tarybos patvirtinto regiono plėtros plano priemonių įgyvendinimo (toliau – projektų sutartys) toliau vykdomos šiose projektų sutartyse nustatyta tvarka. Naujos projektų sutartys nesudaromos. Tolesnę regiono plėtros plano priemonių, dėl kurių įgyvendinimo vykdomos projektų sutartys, įgyvendinimo stebėseną atlieka Vidaus reikalų ministerija.

7.

Likęs regiono plėtros tarybos turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir regiono plėtros tarybos dalyvių reikalavimus dėl regiono plėtros tarybos turto dalies, neviršijančios dalyvio stojamojo įnašo ir mokesčių, dalyvio sumokėtų per visą jo dalyvavimo juridiniame asmenyje laikotarpį, sumos, iki regiono plėtros taryba išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, perduodami kitam viešajam juridiniam asmeniui (kitiems viešiesiems juridiniams asmenims), kurį (kuriuos) nustato visuotinis dalyvių susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti regiono plėtros tarybą.

8.

Be kitų šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, regiono plėtros tarybos likvidatorius privalo:

1) viešai paskelbti regiono plėtros tarybos nuostatuose nurodytame dienraštyje apie regiono plėtros tarybos likvidavimą ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti regiono plėtros tarybą, taip pat savo duomenis;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios finansinės būklės ataskaitą;

3) perduoti likusį regiono plėtros tarybos turtą šio įstatymo nustatyta tvarka;

4) sudaryti regiono plėtros tarybos likvidavimo aktą. Regiono plėtros tarybos likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;

5) perduoti dokumentus saugoti Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

6) pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui regiono plėtros tarybos likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus regiono plėtros tarybai išregistruoti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                     VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

regioninės plėtros įstatymo

priedas

REGIONŲ PLĖTROS TARYBŲ ADMINISTRACIJŲ DIREKTORIŲ IR ADMINISTRACIJŲ DARBUOTOJŲ PAREIGYBIŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

Pareigybės pavadinimas

Pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais)

Administracijos direktorius

13,3–16,3

Ekspertas

11,4–14,4

Vyriausiasis specialistas

8,2–12

Vyresnysis specialistas

7,7–10,5

Šiame priede nurodytoms regionų plėtros tarybų administracijų darbuotojų pareigybėms priskiriamos funkcijos:

1.

Eksperto pareigybei priskiriamos regiono situacijos analizės, regiono plėtros plano projekto ir kitų regiono plėtros tarybos sprendimų projektų rengimo, taip pat tyrimų regiono plėtros tarybos sprendimų projektams pagrįsti atlikimo funkcijos.

2.

Vyriausiojo specialisto pareigybei priskiriamos regiono plėtros plano (priemonių, projektų) įgyvendinimo valdymo funkcijos.

3.

Vyresniojo specialisto pareigybei priskiriamos bendrosios funkcijos, t. y. funkcijos, padedančios užtikrinti regiono plėtros tarybos vidaus administravimą, funkcionavimą.

4.

Eksperto, vyriausiojo specialisto ir (ar) vyresniojo specialisto pareigybei, be šio priedo 1, 2 ar 3 punkte nurodytų funkcijų, gali būti priskiriamos ir kitos su regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytomis regiono plėtros tarybos funkcijomis susijusios funkcijos.

part_b4d0810066ee404ba1aa47ef1942c4f9_end

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1285, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2372, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 4, 6 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-728, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2972 (2006-07-14)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1134, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-735, 2010-04-08, Žin., 2010, Nr. 48-2285 (2010-04-27)

REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-690, 2013-12-17, Žin., 2013, Nr. 140-7067 (2013-12-30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. kovo 1 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1094, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-10-01, i. k. 2014-13329

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-583, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11951

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-958, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21689

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3041, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13953

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymas