Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 66-1987
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
REGIONINĖS PLĖTROS
ĮSTATYMAS
2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII-1889
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2002 m. gruodžio 24 d.:
Nr.
IX-1285,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)
I
SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato
nacionalinės regioninės politikos tikslą, uždavinius, įgyvendinimo priemones,
regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat
nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančių subjektų įgaliojimus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo
sąvokos
Nacionalinis
plėtros planas (Bendrasis programavimo dokumentas) – vidutinės trukmės dokumentas,
kuriame pateikiama atskirų ūkio šakų (sektorių) analizė, valstybės ekonominės
ir socialinės plėtros strategija, su Europos Sąjungos parama susijusių ūkio
šakų (sektorių) strategijų prioritetinės kryptys, uždaviniai ir priemonės, taip
pat išdėstytas Europos Sąjungos paramos ir valstybės išteklių išankstinis
finansinis planas.
Nacionalinė
regioninė politika – valstybės institucijų ir kitų subjektų tikslinė
veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybės regionų socialinei ir
ekonominei plėtrai siekiant mažinti regionų socialinius ir ekonominius
skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje
valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą.
Probleminė
teritorija – valstybės teritorijos dalis, turinti specifinių socialinių ir
ekonominių problemų, atitinkančių Vyriausybės nustatytus probleminių teritorijų
išskyrimo kriterijus.
Probleminės
teritorijos plėtros programa – dokumentas, kuriame nurodomos socialinės ir
ekonominės plėtros priemonės, skirtos plėtotinai valstybės teritorijos daliai.
Regionas –
vientisa valstybės teritorijos dalis, kurioje įgyvendinama nacionalinė
regioninė politika.
Regiono
plėtros planas – vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas,
kuriame pateikiami regiono socialinės ir ekonominės būklės įvertinimo
pagrindiniai duomenys ir jų analizė, nurodomi regiono plėtros strateginiai
tikslai ir uždaviniai bei galimos jų įgyvendinimo priemonės.
Regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvos (planas) –
strateginio planavimo dokumentas, kuriame nurodomi išskirtų probleminių
teritorijų plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai bei pasiūlymai dėl
regionų, turinčių atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinių regioninių ir
vietinių problemų, kurios spręstinos per tų ūkio šakų (sektorių) plėtros
strategijas ir programas, plėtros.
II SKYRIUS
NACIONALINĖS REGIONINĖS POLITIKOS
TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR
ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
3 straipsnis.
Nacionalinės regioninės politikos tikslas ir uždaviniai
Pagrindinis
nacionalinės regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius
skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, skatinti visos valstybės teritorijos
tolygią ir tvarią plėtrą.
Nacionalinės regioninės politikos uždaviniai yra:
1) teikti
valstybės pagalbą probleminėse teritorijose įgyvendinamiems projektams;
2) teikti
valstybės pagalbą regionuose, turinčiuose atskirų ūkio šakų (sektorių)
specifinių regioninių ir vietinių problemų, įgyvendinamiems projektams;
3) sudaryti
sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai.
4 straipsnis.
Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės
Įgyvendinant
nacionalinę regioninę politiką, gali būti teikiama valstybės pagalba
vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės
įstatymu.
Nacionalinė
regioninė politika įgyvendinama per valstybės viešąją politiką, pirmiausia per
verslo, žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros plėtrą. Ji yra sudedamoji
valstybės viešosios politikos dalis.
Probleminės
teritorijos plėtros programos socialinių ir ekonominių plėtros priemonių
įgyvendinimo projektai gali būti tiesiogiai finansuojami iš valstybės biudžeto,
kitų finansavimo šaltinių ir iš Europos Sąjungos paramos fondų, jeigu
Nacionaliniame plėtros plane (Bendrajame programavimo dokumente) yra numatyta
remti tos probleminės teritorijos plėtros programą atitinkančius projektus.
Socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai,
skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms
ir vietinėms problemoms spręsti, gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto,
jeigu jie yra įtraukti į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, taip
pat iš kitų finansavimo šaltinių ir iš Europos Sąjungos paramos fondų, jeigu
atitinka Nacionaliniame plėtros plane (Bendrajame programavimo dokumente)
nustatytus tų ūkio šakų (sektorių) plėtros uždavinius bei priemones ir tenkina
atrankos kriterijus.
III SKYRIUS
REGIONAI
5 straipsnis.
Teritorijos, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika
Nacionalinė
regioninė politika įgyvendinama ir regioninės plėtros planavimas atliekamas
apskrityse.
Nacionalinės
regioninės politikos tikslui ir uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė gali
sudaryti regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių.
Prieš sudarydama regionus, kurių
ribos nesutampa su apskričių teritorijų ribomis, Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija šį klausimą derina su į tokį regioną įeisiančių savivaldybių
tarybomis.
Vykdant tarptautinio
bendradarbiavimo programas, nacionalinė regioninė politika gali aprėpti veiklą,
susijusią su tų programų įgyvendinimu kaimyninėse valstybėse ar atskirose jų
teritorijose.
6 straipsnis.
Probleminė teritorija
Probleminę teritoriją sudaro:
1) vieno regiono
teritorija;
2) kelių
regionų, turinčių bendras administracines ribas, teritorija;
3) regiono dalis, į kurią įeina kelios bendras
administracines ribas turinčios savivaldybės, priklausančios tam pačiam
regionui.
Probleminės
teritorijos yra išskiriamos rengiant regionų socialinių ir ekonominių skirtumų
mažinimo iniciatyvas (planą). Sprendimą dėl teritorijos pripažinimo problemine
teritorija priima Vyriausybė institucijos, atsakingos už nacionalinės
regioninės politikos koordinavimą, teikimu. Iki teikimo klausimas dėl
teritorijos pripažinimo problemine turi būti apsvarstytas Nacionalinėje
regioninės plėtros taryboje.
IV SKYRIUS
REGIONINĖS
PLĖTROS PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS IR TVIRTINIMAS
7 straipsnis.
Regioninės plėtros planavimo dokumentai
Nacionalinei
regioninei politikai įgyvendinti rengiami:
1) regionų plėtros planai;
2) regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvos (planas);
probleminių
teritorijų plėtros programos.
Regioninės
plėtros planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis pagal Teritorijų planavimo
įstatymą parengtais teritorijų planavimo dokumentais.
Savivaldybės tarybos sprendimu gali būti rengiamas
savivaldybės strateginis plėtros planas.
8
straipsnis. Regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas
ir
tvirtinimas
Regiono
plėtros plano projektą rengia apskrities viršininko administracija:
1) atsižvelgdama
į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros
strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, Nacionalinį
plėtros planą (Bendrąjį programavimo dokumentą), apskrities ir jos teritorijoje
esančių savivaldybių teritorijų bendruosius planus bei savivaldybių
strateginius plėtros planus;
2) atlikusi
regiono socialinės ir ekonominės būklės analizę;
3) įvertinusi
valstybės ir savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių bei
visų kitų kompetentingų įmonių, įstaigų ir organizacijų iniciatyvas bei
pasiūlymus.
Regiono plėtros plane turi būti nurodyta:
1) regiono
socialinės ir ekonominės būklės analizės pagrindiniai duomenys;
2) regiono
plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai atskirų ūkio šakų (sektorių)
specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;
3) galimos įgyvendinimo
priemonės.
Regionų
plėtros planai rengiami vadovaujantis metodika, kurią tvirtina institucija,
atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą.
Regiono
plėtros planą tvirtina regiono plėtros taryba.
9
straipsnis. Valstybės lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas
ir
tvirtinimas
Regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą) rengia
institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą:
1) atsižvelgdama
į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros
strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, Nacionalinį
plėtros planą (Bendrąjį programavimo dokumentą) ir Lietuvos Respublikos
valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymą;
2) atlikusi regionų socialinės ir
ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamąją analizę;
3) įvertinusi
regionų plėtros planuose nustatytus tikslus ir uždavinius atskirų ūkio šakų
(sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;
4) įvertinusi
valstybės ir savivaldybių institucijų, savivaldybių, socialinių ir ekonominių
partnerių bei visų kitų kompetentingų įmonių, įstaigų ir organizacijų
iniciatyvas bei pasiūlymus.
Regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvose (plane) turi būti
nurodyta:
1) regionų
socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamosios analizės
pagrindiniai duomenys;
2) siūlomos
išskirti probleminės teritorijos bei jų plėtros strateginiai tikslai ir
uždaviniai, valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijai;
3)
prioritetiniai uždaviniai ir priemonės atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms
regioninėms ir vietinėms problemoms pagal regionus spręsti. Šiuos uždavinius ir
priemones siūloma įgyvendinti per atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros
programas.
Kai
Nacionalinė regioninės plėtros taryba apsvarsto regionų socialinių ir
ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą) ir joms pritaria, institucija,
atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, rekomenduoja už
konkrečias valdymo sritis atsakingoms ministerijoms šių iniciatyvų (plano)
tikslus ir uždavinius bei jų įgyvendinimo priemones įtraukti į atskirų ūkio
šakų (sektorių) plėtros strategijas, o per jas ir į Nacionalinį plėtros planą
(Bendrąjį programavimo dokumentą). Siūlomas išskirti problemines teritorijas,
jų plėtros strateginius tikslus ir uždavinius bei tose teritorijose
įgyvendinamiems projektams teiktiną valstybės pagalbą institucija, atsakinga už
nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, teikia svarstyti Vyriausybei.
Sprendimą dėl probleminių teritorijų plėtros programų parengimo ir jų
įgyvendinimo priemonių įtraukimo į Nacionalinį plėtros planą (Bendrąjį
programavimo dokumentą) priima Vyriausybė pagal šio dokumento rengimo procedūras
ir tvarką.
Kai
Vyriausybė priima sprendimą dėl probleminių teritorijų ir joms teiktinos
valstybės pagalbos, institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos
koordinavimą, bendradarbiaudama su apskričių, kuriose yra probleminė
teritorija, ir savivaldybių administracijomis, organizuoja probleminės
teritorijos plėtros programos parengimą. Probleminės teritorijos plėtros
programą svarsto Nacionalinė regioninės plėtros taryba. Nacionalinės regioninės
plėtros tarybos pritarimu probleminės teritorijos plėtros programą tvirtina
Vyriausybė.
V SKYRIUS
NACIONALINĘ
REGIONINĘ POLITIKĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ ĮGALIOJIMAI
10 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai nustatant ir
įgyvendinant nacionalinę regioninę
politiką
Vyriausybė,
nustatydama ir įgyvendindama nacionalinę regioninę politiką:
1) sudaro
Nacionalinę regioninės plėtros tarybą, tvirtina jos sudėtį bei nuostatus;
2) nustato
probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus;
3) svarsto
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą),
tvirtina šiose iniciatyvose (plane) išskirtas problemines teritorijas, jų
plėtros strateginius tikslus bei tose teritorijose įgyvendinamiems projektams
teiktinos valstybės pagalbos kriterijus;
4) tvirtina
probleminių teritorijų plėtros programas ir priima sprendimus dėl probleminių
teritorijų plėtros programų parengimo ir jų įgyvendinimo priemonių įtraukimo į
Nacionalinio plėtros plano (Bendrojo programavimo dokumento) įgyvendinimo
priemones pagal šio dokumento rengimo procedūras ir tvarką;
5) sudaro
regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių, nustato jų
plėtros tarybų sudarymo tvarką ir paskiria instituciją šio Įstatymo 14
straipsnyje numatytiems įgaliojimams vykdyti.
11
straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už nacionalinės
regioninės
politikos
koordinavimą, ir jos įgaliojimai
Už
nacionalinės regioninės politikos koordinavimą atsako Vyriausybės įgaliota
institucija.
Vyriausybės įgaliota institucija,
atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą (toliau –
Vyriausybės įgaliota institucija):
1) tvirtina
Nacionalinės regioninės plėtros tarybos darbo reglamentą;
2) dalyvauja
rengiant Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių)
plėtros strategijas ir programas bei atsako už nacionalinės regioninės
politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimą;
3) teikia
išvadas rengėjams (prireikus – Vyriausybei), ar svarbiausias viešosios
politikos kryptis nustatantys teisės aktai, programos ir kiti dokumentai
atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą bei uždavinius;
4) organizuoja
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvų (plano)
parengimą, šį dokumentą teikia svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros
tarybai ir po jos pritarimo – Vyriausybei;
5) teikia
siūlymus Vyriausybei dėl probleminių teritorijų išskyrimo ir rekomendacijas
ministerijoms dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvų
(plano);
6) organizuoja
probleminių teritorijų plėtros programų parengimą, teikia jas svarstyti
Nacionalinei regioninės plėtros tarybai ir po jos pritarimo – Vyriausybei
tvirtinti;
7) svarsto
atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, siūlomas valstybės pagalbos
regioninei plėtrai priemones ir, įvertinusi šių priemonių veiksmingumą, teikia
ministerijoms išvadas, ar jos atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą
ir uždavinius;
8) konsultuoja
regionų plėtros tarybas ir apskričių viršininkų administracijas dėl rengiamų
regionų plėtros planų, teikia siūlymus dėl jų tobulinimo;
9) rengia siūlymus
Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl regionų plėtros programos, skirtos
teikti pagalbą rengiant regionų plėtros planus, vietines iniciatyvas
atitinkančius projektinius pasiūlymus bei įgyvendinant tarptautinį
bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, dėl lėšų naudojimo,
administruoja regionų plėtros programos lėšas;
10) organizuoja Nacionalinės regioninės
plėtros tarybos posėdžius.
Ministerijos,
kurioms Vyriausybės įgaliota institucija pateikė rekomendacijas dėl regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvose (plane) nustatytų
uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių įtraukimo į atskirų ūkio šakų (sektorių)
plėtros strategijas, turi pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai motyvuotą
informaciją, į kokias rekomendacijas neatsižvelgta. Galutinį sprendimą dėl šių
rekomendacijų priima Vyriausybė.
12 straipsnis.
Nacionalinė regioninės plėtros taryba ir jos įgaliojimai
Nacionalinė
regioninės plėtros taryba yra konsultacinė grupė, susidedanti iš ministerijų,
kitų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos,
socialinių ir ekonominių partnerių atstovų ir regionų plėtros tarybų
pirmininkų.
Nacionalinės
regioninės plėtros tarybos pirmininką skiria Vyriausybė.
Socialiniai
ir ekonominiai partneriai, neturintys atstovų Nacionalinėje regioninės plėtros
taryboje, jos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir
ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia Nacionalinė regioninės plėtros
taryba.
Nacionalinė
regioninės plėtros taryba:
1) svarsto
nacionalinės regioninės politikos tikslą, uždavinius ir priemones, atskirų ūkio
šakų (sektorių) plėtros strategijas ir teikia išvadas bei pasiūlymus jų
rengėjams ir Vyriausybei;
2) svarsto
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą) ir
teikia siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl šių iniciatyvų (plano);
3) svarsto
probleminių teritorijų ir atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas,
teikia išvadas bei pasiūlymus šių programų rengėjams bei Vyriausybei;
4) svarsto ir
teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai išvadas dėl regionų plėtros
programos, skirtos teikti pagalbą rengiant regionų plėtros planus, vietines
iniciatyvas atitinkančius projektinius pasiūlymus bei įgyvendinant tarptautinį
bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, dėl lėšų panaudojimo;
5) atlieka kitas
teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Nacionalinė
regioninės plėtros taryba posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.
Sprendimai priimami visų tarybos narių balsų dauguma darbo reglamento nustatyta
tvarka.
13 straipsnis.
Regionų plėtros tarybos ir jų įgaliojimai
Regiono
plėtros tarybą sudaro ir jos pirmąjį posėdį šaukia apskrities viršininkas. Jis
vadovauja regiono plėtros tarybos darbui, kol taryba išsirenka pirmininką.
Regiono plėtros
taryba susideda iš apskrities viršininko, regiono savivaldybių merų,
teritorinės darbo biržos atstovo ir deleguotų savivaldybių tarybų narių.
Savivaldybių
tarybų narius į regiono plėtros tarybą deleguoja savivaldybių tarybos pagal
kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių:
1) nuo 200 000
ir daugiau gyventojų – 3 tarybos narius;
2) nuo 50 000
iki 200 000 gyventojų – 2 tarybos narius;
3) iki 50 000
gyventojų – 1 tarybos narį.
Socialiniai
ir ekonominiai partneriai regiono plėtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo
balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia
regiono plėtros taryba.
Regionų,
kuriuos sudaro Vyriausybė, plėtros tarybų sudarymo tvarką, vadovaudamasi šiuo
Įstatymu, nustato Vyriausybė.
Regiono
plėtros taryba:
1) tvirtina savo
nuostatus ir darbo reglamentą;
2) svarsto ir
tvirtina regiono plėtros planą;
3) teikia
išvadas Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Nacionalinei regioninės plėtros
tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo;
4) svarsto ir teikia
siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Nacionalinei regioninės plėtros
tarybai dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvų
(plano);
5) teikia
siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl probleminių teritorijų išskyrimo
bei tose teritorijose įgyvendinamiems projektams teiktinos valstybės pagalbos
kriterijų;
6) teikia
siūlymus Vyriausybei ir jos įgaliotai institucijai dėl probleminės teritorijos
plėtros programos ir jos vykdymo;
7) svarsto
apskričių viršininkų administracijų ir savivaldybių institucijų siūlomus
įgyvendinti investicijų projektus ir teikia savo išvadas Finansų ministerijai;
8) renka regiono
plėtros tarybos pirmininką bei jo pavaduotoją, atleidžia juos iš pareigų;
9) gali sudaryti
darbo grupes ir jas įgalioti nagrinėti konkrečius regiono plėtros tarybos
kompetencijai priskirtus klausimus ir teikti dėl jų išvadas, svarsto ir priima
sprendimus dėl pateiktų išvadų;
10) atlieka
kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Regiono
plėtros taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma savo darbo
reglamento nustatyta tvarka.
Regiono
plėtros taryba sprendimus dėl regiono plėtros plano, jo įgyvendinimo,
probleminės teritorijos išskyrimo bei tos probleminės teritorijos plėtros
programos, taip pat kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos to
regiono (apskrities) socialinei ir ekonominei plėtrai, priima pasikonsultavusi
su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei teritorinės darbo biržos
atstovais. Šiam tikslui regiono plėtros taryba gali sudaryti konsultacinę
socialinių ir ekonominių partnerių darbo grupę, kuri pateikia išvadas dėl
numatomo priimti sprendimo. Priimdama sprendimą, regiono plėtros taryba
įvertina darbo grupės išvadas.
14
straipsnis. Apskrities viršininko administracijos įgaliojimai įgyvendinant
nacionalinę
regioninę
politiką
Apskrities viršininko administracija, įgyvendindama
nacionalinę regioninę politiką:
1) įvertinusi
savivaldybių plėtros planus, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka rengia regiono plėtros plano projektą ir pateikia jį regiono
plėtros tarybai svarstyti bei tvirtinti;
2) rengia
pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo,
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvose (plane)
numatytų prioritetinių uždavinių ir priemonių specifinėms regioninėms ir
vietinėms problemoms spręsti įtraukimo į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros
programas, probleminių teritorijų išskyrimo bei jose įgyvendinamiems projektams
teiktinų valstybės pagalbos kriterijų;
3) dalyvauja
rengiant ir vykdant probleminės teritorijos plėtros programas, probleminėje
teritorijoje atlieka asignavimų valdytojo funkcijas, jei nenustatyta kitaip;
4) koordinuoja
savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems vykdant
priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos
įgyvendinimu tame regione;
5) atlieka
regiono plėtros tarybos sekretoriato funkcijas, kaupia regiono plėtros tarybos
priimtus dokumentus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas;
6) organizuoja
rengiamų dokumentų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis,
socialiniais ir ekonominiais partneriais, ūkio subjektais ir Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją apie regiono plėtros
planų rengimą ir įgyvendinimą;
7) atlieka kitas
įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei apskrities viršininko administracijos
nuostatų numatytas funkcijas.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1285,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)
REGIONINĖS
PLĖTROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-01-10)
autrap@lrs.lt
9 straipsnis. Valstybės lygmens
regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas ir tvirtinimas
Regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą rengia Vidaus reikalų
ministerija:
1) atsižvelgdama į
Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros
strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, nacionalinius
Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo dokumentus;
2) atlikusi
regionų socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamąją
analizę;
3) įvertinusi
regionų plėtros planuose nustatytus tikslus ir uždavinius atskirų ūkio šakų
(sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;
4) įvertinusi valstybės ir
savivaldybių institucijų, savivaldybių, socialinių ir ekonominių partnerių bei
visų kitų kompetentingų įmonių, įstaigų ir organizacijų iniciatyvas bei
pasiūlymus.
Regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje turi būti
nurodyta:
1) regionų
socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamosios analizės
pagrindiniai duomenys;
2) plėtros
laikotarpio nacionalinės regioninės politikos tikslai, uždaviniai ir
prioritetai;
3) probleminių
teritorijų plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai, valstybės pagalbos
teikimo probleminėms teritorijoms kriterijai;
4) prioritetiniai
uždaviniai ir priemonės atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir
vietinėms problemoms pagal regionus spręsti. Šiuos uždavinius ir priemones
siūloma įgyvendinti per atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas.
Nacionalinė
regioninės plėtros taryba svarsto regionų socialinių ir ekonominių skirtumų
mažinimo programoje nustatytus probleminių teritorijų plėtros strateginius
tikslus ir uždavinius, valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms
kriterijus, prioritetinius
uždavinius ir priemones atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir
vietinėms problemoms pagal regionus spręsti. Nacionalinei regioninės plėtros
tarybai pritarus regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programai,
Vidaus reikalų ministerija teikia šią programą svarstyti ir tvirtinti
Vyriausybei. Vyriausybei patvirtinus regionų socialinių ir ekonominių
skirtumų mažinimo programą, už konkrečias valdymo sritis atsakingos
ministerijos šios programos tikslus ir uždavinius bei jų įgyvendinimo priemones
įtraukia į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas ir atsižvelgia
rengdamos nacionalinius Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo
dokumentus.
Vyriausybei išskyrus
problemines teritorijas
ir patvirtinus
regionų socialinių ir
ekonominių skirtumų mažinimo programą, Vidaus reikalų ministerija,
bendradarbiaudama su apskričių, kuriose yra probleminė teritorija, ir
savivaldybių administracijomis, organizuoja probleminės teritorijos plėtros
programos parengimą. Probleminės teritorijos plėtros programą svarsto
Nacionalinė regioninės plėtros taryba. Nacionalinės regioninės plėtros tarybos
pritarimu probleminės teritorijos plėtros programą tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2372,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
V SKYRIUS
NACIONALINĘ
REGIONINĘ POLITIKĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ ĮGALIOJIMAI
11 straipsnis. Vidaus reikalų
ministerijos įgaliojimai įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką
Už nacionalinės regioninės politikos
koordinavimą atsako Vidaus reikalų ministerija.
Vidaus reikalų ministerija,
įgyvendindama nacionalinę regioninę politiką:
1) tvirtina Nacionalinės regioninės
plėtros tarybos darbo reglamentą;
2) dalyvauja rengiant Valstybės
ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas
ir programas bei atsako už nacionalinės regioninės politikos tikslo ir
uždavinių įgyvendinimą;
3) teikia
išvadas rengėjams (prireikus – Vyriausybei), ar svarbiausias viešosios
politikos kryptis nustatantys teisės aktai, programos ir kiti dokumentai
atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą bei uždavinius;
4) organizuoja
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos parengimą, šį
dokumentą teikia svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai ir po jos
pritarimo – svarstyti ir tvirtinti Vyriausybei;
5) teikia
Vyriausybei sprendimo dėl probleminių teritorijų išskyrimo projektą; teikia rekomendacijas
ministerijoms dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos
įgyvendinimo;
6) organizuoja probleminių
teritorijų plėtros programų parengimą, teikia jas svarstyti Nacionalinei
regioninės plėtros tarybai ir po jos pritarimo – Vyriausybei tvirtinti;
7) svarsto atskirų ūkio šakų
(sektorių) plėtros strategijas, siūlomas valstybės pagalbos regioninei plėtrai
priemones ir, įvertinusi šių priemonių veiksmingumą, teikia ministerijoms
išvadas, ar jos atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius;
8) konsultuoja regionų plėtros
tarybas ir apskričių viršininkų administracijas dėl rengiamų regionų plėtros
planų, teikia siūlymus dėl jų tobulinimo;
9) rengia
siūlymus Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl regionų plėtros programos,
skirtos teikti pagalbą rengiant regionų plėtros planus, vietines iniciatyvas
atitinkančius projektinius pasiūlymus bei įgyvendinant tarptautinį
bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, dėl lėšų naudojimo,
administruoja regionų plėtros programos lėšas;
10) organizuoja
Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžius.
Ministerijos,
kurioms Vidaus reikalų ministerija pateikė rekomendacijas dėl regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos įgyvendinimo, turi
pateikti Vidaus reikalų ministerijai motyvuotą informaciją, į kokias
rekomendacijas neatsižvelgta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
12
straipsnis. Nacionalinė regioninės plėtros taryba ir jos įgaliojimai
Nacionalinė
regioninės plėtros taryba yra konsultacinė grupė, susidedanti iš ministerijų,
kitų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos,
socialinių ir ekonominių partnerių atstovų ir regionų plėtros tarybų
pirmininkų.
Nacionalinės
regioninės plėtros tarybos pirmininką skiria Vyriausybė.
Socialiniai
ir ekonominiai partneriai, neturintys atstovų Nacionalinėje regioninės plėtros
taryboje, jos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir ekonominius
partnerius į savo posėdžius kviečia Nacionalinė regioninės plėtros taryba.
Nacionalinė
regioninės plėtros taryba:
1) svarsto
nacionalinės regioninės politikos tikslą, uždavinius ir priemones, atskirų ūkio
šakų (sektorių) plėtros strategijas ir teikia išvadas bei pasiūlymus jų
rengėjams ir Vyriausybei;
2) svarsto
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą ir teikia Vidaus
reikalų ministerijai išvadas dėl šios programos;
3) svarsto
probleminių teritorijų ir atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas,
teikia išvadas bei pasiūlymus šių programų rengėjams bei Vyriausybei;
4) svarsto ir
teikia Vidaus reikalų ministerijai išvadas dėl regionų plėtros programos,
skirtos teikti pagalbą rengiant regionų plėtros planus, vietines iniciatyvas
atitinkančius projektinius pasiūlymus bei įgyvendinant tarptautinį
bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, dėl lėšų panaudojimo;
5) atlieka kitas
teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Nacionalinė
regioninės plėtros taryba posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.
Sprendimai priimami visų tarybos narių balsų dauguma darbo reglamento nustatyta
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
13
straipsnis. Regionų plėtros tarybos ir jų įgaliojimai
Regiono
plėtros tarybą sudaro ir jos pirmąjį posėdį šaukia apskrities viršininkas. Jis
vadovauja regiono plėtros tarybos darbui, kol taryba išsirenka pirmininką.
Regiono
plėtros taryba susideda iš apskrities viršininko, regiono savivaldybių merų ir
deleguotų savivaldybių tarybų narių.
Savivaldybių
tarybų narius į regiono plėtros tarybą deleguoja savivaldybių tarybos pagal
kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių:
1) nuo 200 000
ir daugiau gyventojų – 3 tarybos narius;
2) nuo 50 000
iki 200 000 gyventojų – 2 tarybos narius;
3) iki 50 000
gyventojų – 1 tarybos narį.
Socialiniai
ir ekonominiai partneriai regiono plėtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo
balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia
regiono plėtros taryba.
Regionų,
kuriuos sudaro Vyriausybė, plėtros tarybų sudarymo tvarką, vadovaudamasi šiuo
Įstatymu, nustato Vyriausybė.
Regiono
plėtros taryba:
1) tvirtina savo
nuostatus ir darbo reglamentą;
2) svarsto ir
tvirtina regiono plėtros planą;
3) teikia išvadas Vidaus reikalų
ministerijai ir Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl regiono plėtros
plano įgyvendinimo;
4) svarsto ir teikia siūlymus
Vidaus reikalų ministerijai ir Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos;
5) teikia
siūlymus Vidaus reikalų ministerijai dėl probleminių teritorijų išskyrimo bei
tose teritorijose įgyvendinamiems projektams teiktinos valstybės pagalbos
kriterijų;
6) teikia siūlymus Vyriausybei ir
Vidaus reikalų ministerijai dėl probleminės teritorijos plėtros programos ir
jos vykdymo;
7) svarsto savivaldybių ir
apskrities viršininko administracijos siūlymus dėl regiono socialinės ir
ekonominės plėtros projektų, teikiamų įgyvendinant regiono plėtros planą ir
savivaldybių strateginius plėtros planus; vadovaudamasi nacionalinių Europos
Sąjungos struktūrinės paramos programavimo dokumentų, kitų strateginio
planavimo dokumentų ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatomis, Vyriausybės
nustatyta tvarka atrenka projektus ir teikia savo išvadas finansavimą
skiriančioms institucijoms;
8) renka regiono
plėtros tarybos pirmininką bei jo pavaduotoją, atleidžia juos iš pareigų;
9) gali sudaryti
darbo grupes ir jas įgalioti nagrinėti konkrečius regiono plėtros tarybos
kompetencijai priskirtus klausimus ir teikti dėl jų išvadas, svarsto ir priima
sprendimus dėl pateiktų išvadų;
10) atlieka
kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Regiono
plėtros taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma savo darbo
reglamento nustatyta tvarka.
Regiono
plėtros taryba sprendimus dėl regiono plėtros plano, jo įgyvendinimo,
probleminės teritorijos išskyrimo bei tos probleminės teritorijos plėtros
programos, aktualiausių regiono socialinės ir ekonominės plėtros projektų, taip
pat kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos to regiono (apskrities)
socialinei ir ekonominei plėtrai, priima pasikonsultavusi su socialiniais ir
ekonominiais partneriais bei teritorinių darbo biržų atstovais. Šiam tikslui
regiono plėtros taryba gali sudaryti konsultacinę socialinių ir ekonominių
partnerių darbo grupę, kuri pateikia išvadas dėl numatomo priimti sprendimo.
Priimdama sprendimą, regiono plėtros taryba įvertina darbo grupės išvadas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
14 straipsnis. Apskrities viršininko
administracijos įgaliojimai įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką
Apskrities viršininko administracija, įgyvendindama
nacionalinę regioninę politiką:
1) įvertinusi savivaldybių plėtros planus, Vidaus reikalų
ministerijos
nustatyta tvarka rengia regiono plėtros plano projektą ir
pateikia jį regiono plėtros tarybai svarstyti bei tvirtinti;
2) rengia
pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo,
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje numatytų
prioritetinių uždavinių ir priemonių specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms
spręsti įtraukimo į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas, probleminių
teritorijų išskyrimo bei jose įgyvendinamiems projektams teiktinų valstybės
pagalbos kriterijų;
3) dalyvauja
rengiant ir vykdant probleminės teritorijos plėtros programas, probleminėje
teritorijoje atlieka asignavimų valdytojo funkcijas, jei nenustatyta kitaip;
4) apibendrinusi siūlymus dėl regionines ir vietines
iniciatyvas atitinkančių regiono socialinės ir ekonominės plėtros projektų,
teikia šiuos projektus svarstyti regiono plėtros tarybai;
5) koordinuoja
savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems
vykdant priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos
įgyvendinimu tame regione;
6) atlieka
regiono plėtros tarybos sekretoriato funkcijas, kaupia regiono plėtros tarybos
priimtus dokumentus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas;
7) organizuoja
rengiamų dokumentų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis,
socialiniais ir ekonominiais partneriais, ūkio subjektais ir Vidaus reikalų
ministerijos nustatyta tvarka teikia informaciją apie regiono plėtros planų
rengimą ir įgyvendinimą;
8) atlieka
kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei apskrities viršininko administracijos
nuostatų numatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1285,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)
REGIONINĖS
PLĖTROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2372,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)
REGIONINĖS
PLĖTROS ĮSTATYMO 4, 6 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-728,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2972 (2006-07-14)
REGIONINĖS
PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
REGIONINĖS
PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-06-05)
autrap@lrs.lt
8 straipsnis. Regioninės plėtros planavimo dokumentai
Nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti rengiami ir tvirtinami:
1) valstybės lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentai: regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa ir probleminių teritorijų plėtros programos;
2) regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentai – regionų plėtros planai;
3) gyvenamųjų vietovių, jų dalių ar grupių lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentai – tikslinių teritorijų vystymo programos.
Regioninės plėtros planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą parengtais teritorijų planavimo dokumentais.
15 straipsnis. Regionų plėtros tarybos ir jų įgaliojimai
Regiono plėtros taryba sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos paskirto asmens.
Regiono plėtros tarybos sudėtį per 3 mėnesius nuo galutinių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų paskelbimo tvirtina vidaus reikalų ministras. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirtas regiono plėtros tarybos narys kviečia pirmąjį regiono plėtros tarybos posėdį ir pirmininkauja regiono plėtros tarybos posėdžiams tol, kol regiono plėtros taryba išsirenka pirmininką.
Savivaldybių tarybų narius į regiono plėtros tarybą deleguoja savivaldybių tarybos pagal kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių:
1) kai savivaldybė turi 200 000 ir daugiau gyventojų, – 3 tarybos narius;
2) kai savivaldybė turi nuo 50 000 iki 200 000 gyventojų, – 2 tarybos narius;
3) kai savivaldybė turi iki 50 000 gyventojų, – vieną tarybos narį.
Savivaldybės gyventojų skaičius nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje, šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus.
Socialiniai ir ekonominiai partneriai regiono plėtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia regiono plėtros taryba.
Regionų, kuriuos sudaro Vyriausybė, plėtros tarybų sudarymo tvarką, vadovaudamasi šiuo įstatymu, nustato Vyriausybė.
Regiono plėtros taryba:
1) tvirtina savo nuostatus ir darbo reglamentą;
2) svarsto ir tvirtina regiono plėtros planą;
3) svarsto ir teikia siūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos;
4) teikia siūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir regiono savivaldybių taryboms dėl tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo;
5) teikia siūlymus Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai dėl probleminės teritorijos plėtros programos priemonių nustatymo ir šios programos vykdymo, taip pat siūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir regiono savivaldybių taryboms dėl šių institucijų pagal kompetenciją išskirtų tikslinių teritorijų vystymo programų priemonių nustatymo ir šių programų vykdymo;
6) įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos teikimu svarsto valstybės ir savivaldybių institucijų siūlymus dėl regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų įtraukimo į regionų plėtros tarybų vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus; vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaro ir tvirtina siūlomų finansuoti projektų sąrašus;
7) renka iš regiono plėtros tarybos narių tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją, atleidžia juos iš šių pareigų;
8) gali sudaryti darbo grupes ir jas įgalioti nagrinėti konkrečius regiono plėtros tarybos kompetencijai priskirtus klausimus ir teikti dėl jų išvadas, svarsto ir priima sprendimus dėl darbo grupių pateiktų išvadų;
9) vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijais, pripažįsta regiono socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektus regioninės svarbos projektais;
10) priima sprendimus dėl regioninės svarbos projektų rengimo ir šių projektų įgyvendinimo koordinavimo būdų;
11) svarsto pasiūlymus ir priima sprendimus dėl atstovavimo regionui tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose ir dėl bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais;
12) nustato tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus ir pagal juos išskiria tikslines teritorijas;
13) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Regiono plėtros taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma savo darbo reglamente nustatyta tvarka.
Regiono plėtros taryba sprendimus dėl regiono plėtros plano, jo įgyvendinimo, tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo, regioninės svarbos projektų, taip pat kitus sprendimus, galinčius turėti esminę įtaką to regiono socialinei ir ekonominei plėtrai, priima pasikonsultavusi su socialiniais ir ekonominiais partneriais ir teritorinių darbo biržų atstovais. Šiam tikslui regiono plėtros taryba gali sudaryti konsultacinę darbo grupę, kuri pateikia išvadas dėl numatomo priimti sprendimo. Priimdama sprendimą, regiono plėtros taryba įvertina konsultacinės darbo grupės išvadas.
Regiono plėtros tarybos pirmininkui ir jo pavaduotojui, išskyrus atvejus, kai šias pareigas atlieka savivaldybių merai ar jų pavaduotojai, už laiką, praleistą regiono plėtros tarybos posėdžiuose, taip pat atliekant kitas regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas, nustatytas regiono plėtros tarybos nuostatuose ir (arba) darbo reglamente, mokamas atlyginimas. Atlyginimas apskaičiuojamas pagal regiono savivaldybių merų pareiginės algos vidurkį ir faktiškai dirbtą laiką atliekant regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas.
Šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atlyginimą moka Vidaus reikalų ministerija arba jos įgaliota institucija. Atlyginimas išmokamas visas iš karto už kalendorinį ketvirtį per 30 kalendorinių dienų nuo šio ketvirčio pabaigos pagal įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos parengtus ir Vidaus reikalų ministerijai arba jos įgaliotai institucijai pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius.
Regiono plėtros tarybos posėdžių laiku, taip pat kitais regiono plėtros tarybos nuostatuose ir (arba) darbo reglamente nustatytais atvejais regiono plėtros tarybos nariai atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.
16 straipsnis. Savivaldybių tarybų ir vykdomųjų institucijų įgaliojimai
Savivaldybių tarybos:
1) deleguoja savivaldybės tarybos narius į regiono plėtros tarybą;
2) teikia siūlymus regiono plėtros tarybai dėl savivaldybėje numatomų įgyvendinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;
3) teikia siūlymus regiono plėtros tarybai dėl savivaldybėje numatomų įgyvendinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais;
4) pagal kompetenciją nustato tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus ir pagal juos išskiria tikslines teritorijas;
5) teikia vidaus reikalų ministrui tvirtinti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka parengtas savivaldybės tarybos išskirtų tikslinių teritorijų vystymo programas.
Savivaldybių vykdomosios institucijos:
1) šiame įstatyme nustatytais atvejais kartu su Vidaus reikalų ministerija rengia probleminių teritorijų plėtros programas ir tikslinių teritorijų vystymo programas;
2) dalyvauja įgyvendinant probleminių teritorijų plėtros programas ir tikslinių teritorijų vystymo programas;
3) pagal kompetenciją įgyvendina regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektus.
17 straipsnis. Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai
Įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:
1) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka rengia regiono plėtros planą ir teikia jį regiono plėtros tarybai svarstyti ir tvirtinti;
2) rengia pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo, tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo;
3) renka, apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai informaciją apie regione vykdomas probleminių teritorijų plėtros programas ir tikslinių teritorijų vystymo programas;
4) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų siūlymus dėl regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;
5) koordinuoja savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems vykdant regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu tame regione, vykdo regiono plėtros tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną, analizuoja regiono socialinės, ekonominės ir demografinės būklės pokyčius ir atsižvelgdama į surinktą informaciją siūlo regiono plėtros tarybai priimti sprendimus;
6) regiono plėtros tarybos sprendimu rengia regioninės svarbos projektus ir (arba) koordinuoja šių projektų įgyvendinimą;
7) organizuoja rengiamų regiono plėtros tarybos sprendimų projektų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie regiono plėtros plano rengimą ir įgyvendinimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir visuomenei;
8) organizuoja regiono plėtros tarybos posėdžius, rengia regiono plėtros tarybos priimamų sprendimų projektus, kaupia ir saugo regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas ir atlieka kitas sekretoriato funkcijas;
9) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1285, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)
REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2372, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)
REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 4, 6 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-728, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2972 (2006-07-14)
REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1134, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-735, 2010-04-08, Žin., 2010, Nr. 48-2285 (2010-04-27)
REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-690, 2013-12-17, Žin., 2013, Nr. 140-7067 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. kovo 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1094, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-10-01, i. k. 2014-13329
Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymas
18 straipsnis. Regiono plėtros tarybos nuostatai
Regiono plėtros tarybos nuostatai yra steigimo dokumentas, kuriuo regiono plėtros taryba vadovaujasi savo veikloje. Regiono plėtros tarybos nuostatuose turi būti nurodyta:
1) regiono plėtros tarybos pavadinimas;
2) teisinė forma – regiono plėtros taryba;
3) veiklos tikslai;
4) regiono plėtros tarybos dalyvių teisės ir pareigos;
5) dalyvių stojamųjų įnašų ir dalyvių mokesčių mokėjimo tvarka, jeigu nuostatuose nenurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu;
6) visuotinio dalyvių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka;
7) Kolegijos kompetencija ir jos sudarymo tvarka;
8) regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka;
9) naujų dalyvių priėmimo į regiono plėtros tarybą ir dalyvių išstojimo iš regiono plėtros tarybos tvarka;
10) dokumentų ir kitos informacijos apie regiono plėtros tarybos veiklą pateikimo regiono plėtros tarybos dalyviams tvarka;
11) informacijos apie regiono plėtros tarybos veiklą pateikimo visuomenei tvarka;
12) nuostatų keitimo tvarka;
13) vidaus auditą atliekantis subjektas ir tvarka.
Regiono plėtros tarybos nuostatuose gali būti ir kitų šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.
Regiono plėtros tarybos visuotinio dalyvių susirinkimo, Kolegijos ir regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus kompetencijos, Kolegijos sudarymo ir administracijos direktoriaus skyrimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu ji nesiskiria nuo šiame įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma regiono plėtros tarybos nuostatuose.
Regiono plėtros tarybos nuostatus turi pasirašyti visų steigėjų įgalioti asmenys. Pakeistus regiono plėtros tarybos nuostatus pasirašo regiono plėtros tarybos visuotinio dalyvių susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti nuostatus, įgaliotas asmuo.
Regiono plėtros tarybos nuostatus pasirašiusių asmenų parašų tikrumo notaras neliudija.
19 straipsnis. Regiono plėtros tarybos dalyviai
Visi regiono plėtros tarybos steigėjai nuo regiono plėtros tarybos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos dalyviais ir įgyja šiame ir kituose įstatymuose, regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytas dalyvio teises.
Regiono plėtros tarybos dalyvis turi šias neturtines teises:
1) dalyvauti ir balsuoti regiono plėtros tarybos visuotiniame dalyvių susirinkime;
2) susipažinti su regiono plėtros tarybos dokumentais ir gauti regiono plėtros tarybos turimą informaciją apie jos veiklą;
3) išstoti iš regiono plėtros tarybos. Tokiu atveju stojamieji dalyvio įnašai ir dalyvio mokesčiai ar kitaip regiono plėtros tarybos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami;
4) kitas įstatymuose ir regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytas neturtines teises.
Regiono plėtros tarybos dalyvio teisės negali būti perleistos.
20 straipsnis. Regiono plėtros tarybos organai
Regiono plėtros tarybos organas yra visuotinis dalyvių susirinkimas ir valdymo organai – Kolegija ir regiono plėtros tarybos administracijos direktorius.
21 straipsnis. Regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas
Regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas:
1) keičia regiono plėtros tarybos nuostatus;
2) laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, priima sprendimą dėl Kolegijos narių skaičiaus ir sudėties;
3) tvirtina Kolegijos personalinę sudėtį ir Kolegijos darbo reglamentą;
4) tvirtina regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
5) priima sprendimą dėl regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir veiklos audito atlikimo ir parenka auditorių ar audito įmonę;
6) priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;
7) priima sprendimą dėl regiono plėtros tarybos pabaigos;
8) skiria ir atšaukia likvidatorių, kai šio įstatymo numatytais atvejais regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas priima sprendimą likviduoti regiono plėtros tarybą;
9) priima sprendimą dėl regiono plėtros tarybos dalyvių stojamųjų įnašų ir dalyvių mokesčių dydžio, mokėjimo tvarkos, kai tokia tvarka nėra nustatyta regiono plėtros tarybos nuostatuose;
10) nustato regiono plėtros tarybos lėšų naudojimo, regiono plėtros tarybos vidaus kontrolės tvarką;
11) tvirtina regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą;
12) sprendžia kitus šiame įstatyme ir regiono plėtros tarybos nuostatuose visuotinio dalyvių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
Regiono plėtros tarybos visuotinio dalyvių susirinkimo sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 6, 7 ir 9 punktuose nurodytus sprendimus, kurie priimami visų visuotinio dalyvių susirinkimo dalyvių pritarimu.
Visuotiniame dalyvių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi regiono plėtros tarybos dalyviai. Vienas dalyvis visuotiniame dalyvių susirinkime turi vieną balsą.
Regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas šiame įstatyme ir regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi regiono plėtros tarybos dalyvis.
22 straipsnis. Kolegijos sudarymas
Kolegija sudaroma iš visų regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų deleguotų šių savivaldybių tarybų narių (toliau – Kolegijos nariai).
Sudarant Kolegiją, turi būti užtikrinama, kad bendras Kolegijos narių skaičius nebūtų didesnis kaip šių dviejų skaičių suma:
1) regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių skaičiaus, padauginto iš 2;
2) regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių gyventojų skaičiaus, padalinto iš 35 000.
Nustatant Kolegijoje savivaldybei atstovaujančių narių skaičių, turi būti užtikrinama, kad:
1) kiekvienai savivaldybei Kolegijoje atstovautų ne mažiau kaip du Kolegijos nariai;
2) kiekvienai savivaldybei atstovaujančių Kolegijos narių skaičius būtų ne mažesnis kaip savivaldybės gyventojų skaičius, padalintas iš 35 000, išskyrus atvejį, kai šis skaičius viršytų 1/3 visų Kolegijos narių;
3) vienai savivaldybei atstovaujančių Kolegijos narių skaičius būtų ne didesnis už 1/3 visų Kolegijos narių;
4) savivaldybei, kurios gyventojų skaičius, padalintas iš 35 000, yra didesnis už 1/3 visų Kolegijos narių, atstovautų 1/3 Kolegijos narių.
Atliekant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus veiksmus, gaunami skaičiai aritmetiškai suapvalinami.
Savivaldybės gyventojų skaičius nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir nustatytais terminais.
Regiono savivaldybių tarybų į Kolegiją deleguoti atstovai turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo nustatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
23 straipsnis. Kolegijos funkcijos, veikimo tvarka
Kolegija atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina regiono plėtros planą ir jo pakeitimus;
2) tvirtina regiono plėtros plano įgyvendinimo ataskaitas;
3) priima sprendimus dėl šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2–6 ir 8 punktuose nurodytų regiono plėtros tarybos funkcijų įgyvendinimo;
4) priima sprendimus dėl projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais, taip pat sprendimus dėl regiono plėtros tarybų sprendimų, kuriais projektai pripažinti regioninės svarbos projektais, pripažinimo netekusiais galios;
5) nustato kompetencijų centro paslaugų regiono plėtros tarybai poreikį;
6) priima sprendimus dėl atstovavimo regionui tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose ir dėl regiono plėtros tarybos bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais;
7) priima sprendimus dėl pasiūlymų teikimo savivaldybių taryboms perduoti savivaldybių viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus regiono plėtros tarybai, o savivaldybių taryboms priėmus sprendimą perduoti konkrečius viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus regiono plėtros tarybai, priima sprendimus dėl tokių įgaliojimų įgyvendinimo;
8) tvirtina regiono plėtros tarybos metinį veiklos planą ir metinę veiklos ataskaitą;
9) skiria regiono plėtros tarybos administracijos direktorių ir atleidžia jį iš pareigų;
10) priima sprendimus dėl kituose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose regiono plėtros tarybai nustatytų funkcijų įgyvendinimo, taip pat atlieka kitas šiame įstatyme Kolegijai nustatytas funkcijas.
Regiono plėtros tarybos nuostatuose gali būti Kolegijai nustatyta atlikti ir kitas šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančias funkcijas.
Kolegija šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus priima regiono plėtros tarybos vardu.
Kolegija sprendimus priima visų Kolegijos narių balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus sprendimus.
Kolegija sprendimus, kuriais tvirtinamas ar keičiamas regiono plėtros planas, ir šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus sprendimus priima 4/5 visų Kolegijos narių balsų dauguma. Šioje dalyje nurodyti Kolegijos sprendimai skelbiami Teisės aktų registre Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
Kolegijoje sprendžiamojo balso teisę turi visi Kolegijos nariai. Vienas Kolegijos narys turi vieną balsą.
Kolegija gali pakeisti arba panaikinti savo sprendimus, jeigu nustatoma, kad pasikeitė aplinkybės, lėmusios regiono plėtros tarybos sprendimo priėmimą, ir (ar) nepasiekiami regiono plėtros tarybos priimto sprendimo tikslai.
Kolegijos pagrindinė veiklos forma – Kolegijos posėdžiai.
Kolegija iš Kolegijos narių renka Kolegijos pirmininką ir jo pavaduotoją, atšaukia juos iš šių pareigų. Pirmąjį Kolegijos posėdį kviečia ir laikotarpiu, iki Kolegija išrenka regiono plėtros tarybos Kolegijos pirmininką, Kolegijos posėdžiams pirmininkauja vyriausias pagal amžių Kolegijos narys.
Kolegija iš darbdavių, profesinių sąjungų organizacijų, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų (toliau – partneriai) atstovų sudaro patariamąją Kolegijos partnerių grupę.
Partnerių grupė:
1) svarsto regiono plėtros plano ir jo pakeitimų, regiono plėtros tarybos sprendimų dėl projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais, taip pat regiono plėtros plano įgyvendinimo ataskaitų projektus ir dėl šių dokumentų teikia išvadas Kolegijai;
2) Kolegijos prašymu svarsto kitus su nacionalinės regioninės politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimu regione susijusius klausimus ir teikia nuomonę Kolegijai;
3) savo iniciatyva gali svarstyti bet kurį Kolegijoje svarstomą klausimą ir teikti dėl jo nuomonę Kolegijai.
Jeigu Kolegija, priimdama sprendimą, neatsižvelgia į partnerių grupės pateiktas pastabas, pasiūlymus arba atsižvelgia į juos iš dalies, apie Kolegijos argumentus partnerių grupė turi būti informuota Kolegijos darbo reglamente nustatyta tvarka.
Atstovus į partnerių grupę deleguoja darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka atrinktos į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą, Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba. Į partnerių grupę deleguoti atstovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalį.
Renkant partnerius ir jų atstovus į partnerių grupę, turi būti užtikrinama, kad:
1) partnerių grupėje būtų atstovaujama kiekvienai iš šių interesų grupių: verslo organizacijų interesų grupei, profesinių sąjungų organizacijų interesų grupei, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų interesų grupei. Interesų grupei partnerių grupėje gali būti neatstovaujama tik tuo atveju, kai į partnerių grupę nedeleguojamas šiai interesų grupei atstovaujantis kandidatas;
2) ne daugiau kaip pusę visų partneriams atstovaujančių partnerių grupės narių sudarytų tai pačiai interesų grupei priklausančių partnerių deleguoti atstovai.
Partneriams partnerių grupėje atstovaujantys asmenys turi teisę:
1) gauti šio straipsnio 11 dalyje nurodytus dokumentus ir susijusią medžiagą;
2) dalyvauti Kolegijos posėdžiuose patariamojo balso teise;
3) dalyvauti Kolegijos sudaromų darbo grupių veikloje.
Partneriams partnerių grupėje atstovaujantiems asmenims Kolegijos darbo reglamente gali būti nustatyta ir kitų šiam įstatymui neprieštaraujančių teisių.
Partnerių ir jų atstovų atrankos ir partnerių grupės veiklos tvarka nustatoma Kolegijos darbo reglamente.
24 straipsnis. Kolegijos nario pareigos ir įgaliojimų pasibaigimas
Kolegijos narys privalo:
1) dalyvauti Kolegijos posėdžiuose;
2) Kolegijos sprendimu atstovauti regiono plėtros tarybai;
3) apie esamą interesų konfliktą informuoti Kolegijos pirmininką, kai jo nėra, – Kolegijos pirmininko pavaduotoją (Kolegijos pirmininkas, o kai jo nėra, – Kolegijos pirmininko pavaduotojas apie esamą interesų konfliktą privalo informuoti kitus Kolegijos narius), pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant Kolegijos sprendimą, dėl kurio kyla interesų konfliktas.
Kolegijos pirmininkas, kai jo nėra, – Kolegijos pirmininko pavaduotojas, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų, turi šias pareigas:
1) sudaryti Kolegijos posėdžių darbotvarkes;
2) pirmininkauti Kolegijos posėdžiams;
3) pasirašyti Kolegijos posėdžių protokolus ir priimtus sprendimus;
4) dalyvauti Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžiuose;
5) atlikti kitas šiame įstatyme ir Kolegijos darbo reglamente Kolegijos pirmininkui nustatytas pareigas.
Kolegijos nario įgaliojimai pasibaigia, kai pasibaigia ar nutrūksta savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimai. Po savivaldybių tarybų rinkimų regiono plėtros tarybos dalyvėmis esančių savivaldybių tarybos privalo deleguoti savo atstovus į Kolegiją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pirmojo naujos savivaldybės tarybos posėdžio.
Kolegijos nario, kuris yra deleguotas savivaldybės tarybos, įgaliojimai taip pat pasibaigia, kai:
1) jis atsistatydina;
2) jį atšaukia delegavusi institucija;
3) jis per 12 mėnesių nedalyvavo daugiau kaip pusėje Kolegijos posėdžių, kai nėra objektyvių nuo paties Kolegijos nario nepriklausančių priežasčių;
4) paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Pasibaigus Kolegijos nario, kuris yra deleguotas savivaldybės tarybos, įgaliojimams šio straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, regiono plėtros tarybos dalyvėmis esančių savivaldybių tarybos privalo deleguoti savo atstovus į Kolegiją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ankstesnio Kolegijos nario įgaliojimų pasibaigimo.
25 straipsnis. Kolegijos nario darbo apmokėjimas
Už darbo laiką atliekant Kolegijos nario pareigas Kolegijos nariui (išskyrus Kolegijos nariu esantį savivaldybės merą ir ne visuomeniniais pagrindais dirbantį mero pavaduotoją) mokamas atlyginimas iš Vidaus reikalų ministerijai regiono plėtros tarybų veiklai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, kai Kolegijos nario pareigų atlikimas yra neatsiejamai susijęs su šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1–8 ir 11 punktuose nustatytų regiono plėtros tarybos funkcijų atlikimu. Kolegijos nario darbo laikas apskaičiuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Atlyginimą Kolegijos nariui moka regiono plėtros taryba.
Už darbo laiką atliekant Kolegijos nario pareigas (išskyrus Kolegijos nariu esantį savivaldybės merą ir ne visuomeniniais pagrindais dirbantį mero pavaduotoją), kurios nėra susijusios su šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1–8 ir 11 punktuose nustatytų regiono plėtros tarybos funkcijų atlikimu, Kolegijos nariui gali būti mokamas atlyginimas iš šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų regiono plėtros tarybos lėšų, jeigu regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas taip nusprendžia.
Kolegijos nariui mokėtinas atlyginimas apskaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, įskaitant individualias įmones, dydį regione, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką atliekant Kolegijos nario pareigas. Kolegijos pirmininkui ir jo pavaduotojui, kai jis nesant Kolegijos pirmininko atlieka jo pareigas, atlyginimas už laiką, praleistą Kolegijos posėdžiuose ir jiems rengiantis, papildomai mokama 30 procentų faktiškai apskaičiuoto Kolegijos nario atlyginimo už kiekvieną Kolegijos posėdį.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išlaidoms apmokėti skirtinos valstybės biudžeto lėšos apskaičiuojamos ir regionų plėtros taryboms skiriamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Kolegijos narys turi teisę atsisakyti atlyginimo už darbą Kolegijoje, Kolegijos darbo reglamente nustatyta tvarka pateikdamas prašymą administracijos direktoriui dėl Kolegijos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam Kolegijos nariui atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Kolegijos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje tuo laiku, kai jis atlieka Kolegijos nario pareigas.
26 straipsnis. Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius ir regiono plėtros tarybos administracija
Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius (toliau – administracijos direktorius) yra vienasmenis regiono plėtros tarybos valdymo organas ‒ juridinio asmens vadovas. Administracijos direktoriaus pareigos:
1) organizuoti ir kontroliuoti regiono plėtros tarybos administracijos darbą, kad būtų įgyvendinami regiono plėtros tarybos veiklos tikslai ir atliekamos regiono plėtros tarybos ir jos organų funkcijos;
2) sudaryti darbo sutartis su regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojais ir jas nutraukti, įgyvendinti kitus darbdavio įgaliojimus darbo teisės srityje;
3) organizuoti regiono plėtros tarybos turto valdymą;
4) užtikrinti šio įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje nurodytų dokumentų pateikimą regiono plėtros tarybos partnerių grupei ir partnerių grupės išvados, kuri pateikta dėl šių dokumentų, pateikimą Kolegijai;
5) užtikrinti metinių veiklos planų parengimą ir pateikimą visuotiniam dalyvių susirinkimui ir Kolegijai;
6) užtikrinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliekamas) visuotiniam dalyvių susirinkimui ir Juridinių asmenų registrui;
7) užtikrinti duomenų, nurodytų Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje, pateikimą Juridinių asmenų registrui;
8) užtikrinti informacijos apie regiono plėtros tarybos veiklą pateikimą visuomenei ir viešų pranešimų paskelbimą šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatyta tvarka;
9) tvirtinti regiono plėtros tarybos administracijos darbo reglamentą;
10) užtikrinti veiksmingą regiono plėtros tarybos vidaus kontrolės sistemos veikimą;
11) atlikti kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jam nustatytas pareigas.
Administracijos direktorius veikia regiono plėtros tarybos vardu su kitais asmenimis tais klausimais, kurie šiuo įstatymu ir regiono plėtros tarybos nuostatais nepriskirti Kolegijai ir visuotiniam dalyvių susirinkimui.
Administracijos direktorius atsiskaito už savo ir regiono plėtros tarybos administracijos veiklą teikdamas regiono plėtros tarybos metines veiklos ataskaitas Kolegijai.
Administracijos direktorius priimamas į pareigas konkurso, organizuojamo ir vykdomo Vyriausybės nustatyta tvarka, būdu kadencijai, kuri prasideda nuo jo priėmimo į pareigas dienos ir baigiasi, kai Kolegija, sudaryta po savivaldybių tarybų ir merų rinkimų iš naujai kadencijai išrinktų savivaldybių tarybų narių ir merų, susirenka į pirmąjį Kolegijos posėdį. Kai steigiama regiono plėtros taryba, administracijos direktoriaus kadencija prasideda nuo regiono plėtros tarybos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Tas pats asmuo tos pačios regiono plėtros tarybos administracijos direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Darbo sutartį su regiono plėtros tarybos administracijos direktoriumi regiono plėtros tarybos vardu sudaro ir ją nutraukia Kolegijos pirmininkas arba kitas Kolegijos įgaliotas asmuo.
Pasibaigus administracijos direktoriaus pirmai kadencijai, Kolegija pirmajame posėdyje priima sprendimą atleisti administracijos direktorių iš pareigų arba sprendimą skirti administracijos direktorių antrai kadencijai. Pasibaigus antrai kadencijai, administracijos direktorius yra atleidžiamas iš pareigų. Jeigu Kolegija priima sprendimą atleisti administracijos direktorių iš pareigų, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia Darbo kodekso nustatyta tvarka. Tol, kol administracijos direktorius nėra paskirtas, administracijos direktoriaus pareigas eina Kolegijos pirmininko arba laikinai Kolegijos pirmininko pareigas einančio Kolegijos nario siūlymu Kolegijos paskirtas regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojas. Konkursas į regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus pareigas turi būti paskelbtas per vieną mėnesį nuo ankstesnio administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų dienos.
Administracijos direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalį.
Administracijos direktorius gali būti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu, tik gavęs Kolegijos sutikimą. Kolegija sprendimą dėl sutikimo administracijos direktoriui būti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu priima gavusi administracijos direktoriaus rašytinį prašymą. Šis administracijos direktoriaus prašymas turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo jo pateikimo Kolegijos pirmininkui dienos. Sutikimas duodamas, jeigu administracijos direktoriaus buvimas kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu nesukelia interesų konflikto, nekliudo jam tinkamai atlikti pareigų, nurodytų šiame ir kituose įstatymuose ir regiono plėtros tarybos nuostatuose. Kolegijos sprendimas atsisakyti duoti sutikimą gali būti skundžiamas administraciniam teismui.
Administracijos direktorius turi būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, jeigu:
1) Kolegija du kartus iš eilės nepatvirtina regiono plėtros tarybos metinės veiklos ataskaitos;
2) jis nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
3) jis pažeidžia šio straipsnio 7 ar 8 dalyje nustatytus reikalavimus;
4) jis pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus darbo santykiams taikomos Darbo kodekso nuostatos.
Regiono plėtros tarybos administracija:
1) rengia dokumentus, kuriuos, vadovaudamasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir regiono plėtros tarybos nuostatais, turi tvirtinti Kolegija ar visuotinis dalyvių susirinkimas;
2) koordinuoja Kolegijos sprendimų įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną arba pati įgyvendina Kolegijos sprendimus;
3) atlieka veiksmus, susijusius su savivaldybių tarybų regiono plėtros tarybai perduotų viešųjų paslaugų teikimo administravimo funkcijų įgyvendinimu;
4) atlieka regiono plėtros tarybos bendrąsias funkcijas (dokumentų, personalo, finansinių ir materialinių išteklių valdymo, atstovavimo teismuose ir kitas pagalbinio pobūdžio funkcijas) arba organizuoja šioms funkcijoms atlikti reikalingų paslaugų teikimą;
5) organizuoja Kolegijos, visuotinio dalyvių susirinkimo posėdžius, atlieka šių regiono plėtros tarybos organų sekretoriato funkcijas;
6) atlieka kitas regiono plėtros tarybos nuostatuose regiono plėtros tarybos administracijai nustatytas funkcijas.
Regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojai negali būti regiono plėtros tarybos, kurioje jie dirba, Kolegijos nariais. Regiono plėtros tarybos administracijos darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus, turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalį.
Kolegija, turėdama duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į administracijos direktoriaus pareigas ar administracijos direktoriaus atitikties šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytiems reikalavimams, o administracijos direktorius, turėdamas duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į administracijos darbuotojo, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, pareigas ar tokius įgaliojimus turinčio administracijos darbuotojo atitikties šiame įstatyme nustatytam nepriekaištingos reputacijos reikalavimui, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.
27 straipsnis. Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo dydžiai ir sąlygos
Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos;
3) premijos;
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą.
Regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje (toliau – darbo apmokėjimo sistema), atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, nustatomi administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų pareigybių pareiginės algos nustatymo kriterijai (išsilavinimas, profesinio ir (ar) vadovaujamo darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, detalizuojama šio straipsnio 5–9 dalyse nustatyta priemokų ir premijų skyrimo tvarka, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai.
Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų pareiginė alga nustatoma pareiginės algos koeficientais. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.
Administracijos direktoriaus pareiginės algos koeficientą nustato Kolegija iš šio įstatymo priede atitinkamai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgdama į darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus pareiginės algos nustatymo kriterijus ir pareiginės algos koeficientų dydžius. Administracijos darbuotojo pareiginės algos koeficientą pagal darbo apmokėjimo tvarkos apraše nustatytus pareiginės algos nustatymo kriterijus ir koeficientų dydžius nustato administracijos direktorius. Administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojo pareiginė alga sulygstama darbo sutartyje.
Administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams gali būti skiriama viena iš šių priemokų:
1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito administracijos darbuotojo funkcijas;
2) už papildomų užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis.
Administracijos direktoriui ar administracijos darbuotojui skiriama priemoka negali būti didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos dydžio.
Administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams, neviršijant regiono plėtros tarybos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, gali būti skiriamos premijos už pasiektus labai gerus regiono plėtros tarybos veiklos rezultatus ir (ar) labai gerą konkrečių užduočių atlikimą. Kiekvienu atveju, nurodytu šioje dalyje, nurodyta premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per finansinius metus ir negali viršyti pareiginės algos dydžio. Premija negali būti skiriama administracijos direktoriui ar administracijos darbuotojui, per paskutinius 12 mėnesių padariusiam darbo pareigų pažeidimą.
Regiono plėtros tarybos veiklos rezultatai ir administracijos direktoriui nustatytų užduočių įvykdymo rezultatai vertinami pagal regiono plėtros tarybos metiniame veiklos plane nustatytus konkrečius regiono plėtros tarybos veiklos vertinimo rodiklius ir (ar) administracijos direktoriui nustatytų užduočių įvykdymo rodiklius. Administracijos darbuotojui nustatytų užduočių įvykdymo rezultatai vertinami pagal administracijos direktoriaus nustatytus konkrečiam administracijos darbuotojui nustatytų užduočių įvykdymo rodiklius.
Šio straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodytas priemokas ir premijas administracijos direktoriui skiria regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas Kolegijos teikimu, administracijos darbuotojui – administracijos direktorius.
Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojams gali būti mokama už dalyvavimą regiono plėtros tarybos įgyvendinamuose Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, atitinkančius regiono plėtros tarybos veiklos tikslus, ir kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Šioje dalyje nurodytos išmokos nėra įskaičiuojamos į administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojo darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal šiame įstatyme nustatytas administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Už laiką, kurį administracijos direktorius ir administracijos darbuotojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal šiame įstatyme nustatytas administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, administracijos direktoriui ir administracijos darbuotojui nemokamas.
28 straipsnis. Parama regionų plėtros tarybų veiklai, regiono plėtros tarybos lėšos ir turtas
Valstybė remia regionų plėtros tarybas:
1) valstybės biudžeto lėšomis finansuodama regiono plėtros tarybos funkcijų, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1–8 ir 11 punktuose, atlikimą, taip pat Kolegijos narių, administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą;
2) neatlygintinai teikdama regiono plėtros tarybai kompetencijų centro paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje.
Regiono plėtros tarybai skirtinos valstybės biudžeto lėšos apskaičiuojamos ir regiono plėtros tarybai skiriamos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.
Kiti regiono plėtros tarybos lėšų šaltiniai:
1) regiono plėtros tarybos dalyvių stojamieji įnašai pinigais ir dalyvių mokesčiai;
2) lėšos, gautos kaip parama;
3) kitos teisėtai gautos lėšos.
Regiono plėtros tarybos lėšos ir turtas gali būti naudojami tik regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytiems regiono plėtros tarybos veiklos tikslams.
29 straipsnis. Regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita ir auditas
Regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinė veiklos ataskaita rengiami Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Regiono plėtros taryba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi pateikti regiono plėtros tarybos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, o kai atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas, – audituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada, taip pat metinę veiklos ataskaitą. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos neatlygintinai paskelbiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje.
Regiono plėtros tarybos finansinių ataskaitų auditas turi būti atliekamas, jeigu paskutinę finansinių metų dieną finansinės būklės ataskaitoje nurodyto turto vertė viršija 1 800 000 eurų arba jeigu pajamos per ataskaitinius finansinius metus viršija 3 500 000 eurų.
Regiono plėtros tarybos vidaus auditas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu. Kas atlieka regiono plėtros tarybos vidaus auditą, nustatoma regiono plėtros tarybos nuostatuose. Regiono plėtros tarybos vidaus auditas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 finansinius metus.
30 straipsnis. Regiono plėtros tarybos likvidavimas
Regiono plėtros taryba negali būti pertvarkoma į kitos teisinės formos juridinį asmenį.
Regiono plėtros taryba yra likviduojama tuo atveju, kai regiono plėtros tarybos dalyvių skaičius tampa mažesnis už 3/4 savivaldybių, kurių teritorijos pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą priklauso atitinkamos apskrities teritorijai, skaičiaus, ir kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais.
Jeigu regiono plėtros taryboje liko mažiau dalyvių negu 3/4 apskrityje esančių savivaldybių, per 30 dienų apie tokį dalyvių sumažėjimą regiono plėtros taryba turi pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.
Regiono plėtros taryba likviduojama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.
Kai regiono plėtros taryba likviduojama Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, regiono plėtros tarybos visuotinio dalyvių susirinkimo sprendimas likviduoti regiono plėtros tarybą priimamas vadovaujantis visų regiono plėtros tarybos dalyvėmis esančių savivaldybių tarybų sprendimais dėl regiono plėtros tarybos likvidavimo.
Jeigu regiono plėtros taryboje lieka mažiau dalyvių negu 3/4 apskrityje esančių savivaldybių arba jeigu kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais priimamas sprendimas likviduoti regiono plėtros tarybą, regiono plėtros taryba netenka įgaliojimų vykdyti šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų regiono plėtros tarybos funkcijų. Šiais atvejais sutartys dėl regiono plėtros tarybos patvirtinto regiono plėtros plano priemonių įgyvendinimo (toliau – projektų sutartys) toliau vykdomos šiose projektų sutartyse nustatyta tvarka. Naujos projektų sutartys nesudaromos. Tolesnę regiono plėtros plano priemonių, dėl kurių įgyvendinimo vykdomos projektų sutartys, įgyvendinimo stebėseną atlieka Vidaus reikalų ministerija.
Likęs regiono plėtros tarybos turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir regiono plėtros tarybos dalyvių reikalavimus dėl regiono plėtros tarybos turto dalies, neviršijančios dalyvio stojamojo įnašo ir mokesčių, dalyvio sumokėtų per visą jo dalyvavimo juridiniame asmenyje laikotarpį, sumos, iki regiono plėtros taryba išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, perduodami kitam viešajam juridiniam asmeniui (kitiems viešiesiems juridiniams asmenims), kurį (kuriuos) nustato visuotinis dalyvių susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti regiono plėtros tarybą.
Be kitų šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, regiono plėtros tarybos likvidatorius privalo:
1) viešai paskelbti regiono plėtros tarybos nuostatuose nurodytame dienraštyje apie regiono plėtros tarybos likvidavimą ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti regiono plėtros tarybą, taip pat savo duomenis;
2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios finansinės būklės ataskaitą;
3) perduoti likusį regiono plėtros tarybos turtą šio įstatymo nustatyta tvarka;
4) sudaryti regiono plėtros tarybos likvidavimo aktą. Regiono plėtros tarybos likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;
5) perduoti dokumentus saugoti Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
6) pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui regiono plėtros tarybos likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus regiono plėtros tarybai išregistruoti.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
regioninės plėtros įstatymo
priedas
REGIONŲ PLĖTROS TARYBŲ ADMINISTRACIJŲ DIREKTORIŲ IR ADMINISTRACIJŲ DARBUOTOJŲ PAREIGYBIŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Pareigybės pavadinimas
Pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais)
Administracijos direktorius
13,3–16,3
Ekspertas
11,4–14,4
Vyriausiasis specialistas
8,2–12
Vyresnysis specialistas
7,7–10,5
Šiame priede nurodytoms regionų plėtros tarybų administracijų darbuotojų pareigybėms priskiriamos funkcijos:
Eksperto pareigybei priskiriamos regiono situacijos analizės, regiono plėtros plano projekto ir kitų regiono plėtros tarybos sprendimų projektų rengimo, taip pat tyrimų regiono plėtros tarybos sprendimų projektams pagrįsti atlikimo funkcijos.
Vyriausiojo specialisto pareigybei priskiriamos regiono plėtros plano (priemonių, projektų) įgyvendinimo valdymo funkcijos.
Vyresniojo specialisto pareigybei priskiriamos bendrosios funkcijos, t. y. funkcijos, padedančios užtikrinti regiono plėtros tarybos vidaus administravimą, funkcionavimą.
Eksperto, vyriausiojo specialisto ir (ar) vyresniojo specialisto pareigybei, be šio priedo 1, 2 ar 3 punkte nurodytų funkcijų, gali būti priskiriamos ir kitos su regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytomis regiono plėtros tarybos funkcijomis susijusios funkcijos.
part_b4d0810066ee404ba1aa47ef1942c4f9_end
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1285, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)
REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2372, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)
REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 4, 6 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-728, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2972 (2006-07-14)
REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1134, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-735, 2010-04-08, Žin., 2010, Nr. 48-2285 (2010-04-27)
REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-690, 2013-12-17, Žin., 2013, Nr. 140-7067 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. kovo 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1094, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-10-01, i. k. 2014-13329
Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-583, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11951
Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-958, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21689
Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3041, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13953
Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymas