Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 66-1987
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
REGIONINĖS PLĖTROS
ĮSTATYMAS
2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII-1889
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija:
Nr.
IX-1285,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)
I
SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato
nacionalinės regioninės politikos tikslą, uždavinius, įgyvendinimo priemones,
regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat
nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančių subjektų įgaliojimus.
2 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Nacionalinė
regioninė politika – valstybės institucijų ir kitų subjektų tikslinė
veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybės regionų socialinei ir
ekonominei plėtrai siekiant mažinti regionų socialinius ir ekonominius
skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje
valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą.
Probleminė
teritorija – Vyriausybės išskirta tikslinė nacionalinės regioninės
politikos įgyvendinimo teritorija, turinti specifinių socialinių ir (ar)
ekonominių problemų, atitinkančių Vyriausybės nustatytus probleminių teritorijų
išskyrimo kriterijus.
Probleminės
teritorijos išskyrimo kriterijus – probleminės teritorijos socialinės ir
(ar) ekonominės būklės vertinimo matas, nustatomas atsižvelgiant į Vyriausybės
patvirtintus nacionalinės regioninės politikos prioritetus ir pasireiškiančių
specifinių socialinių ir (ar) ekonominių problemų pobūdį bei mastą.
Probleminės
teritorijos plėtros programa – dokumentas, kuriame nurodomos socialinės ir
ekonominės plėtros priemonės, skirtos plėtotinai valstybės teritorijos daliai.
Regionas –
vientisa valstybės teritorijos dalis, kurioje įgyvendinama nacionalinė
regioninė politika.
Regiono
plėtros planas – vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas,
kuriame pateikiami regiono socialinės ir ekonominės būklės įvertinimo
pagrindiniai duomenys ir jų analizė, nurodomi regiono plėtros strateginiai
tikslai ir uždaviniai bei galimos jų įgyvendinimo priemonės.
Regionų socialinių ir
ekonominių skirtumų mažinimo programa – nacionalinės regioninės politikos
strateginio planavimo dokumentas, kuriame nurodomi plėtros laikotarpio
nacionalinės regioninės politikos tikslai, uždaviniai ir prioritetai, taip pat
išskirtų probleminių teritorijų plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai bei
pasiūlymai dėl regionų, turinčių atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinių
regioninių ir vietinių problemų, kurios spręstinos per tų ūkio šakų (sektorių)
plėtros strategijas ir programas, plėtros.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-728, 2006-06-22,
Žin., 2006, Nr. 77-2972 (2006-07-14)
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
II SKYRIUS
NACIONALINĖS REGIONINĖS POLITIKOS
TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR
ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
3
straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos tikslas ir uždaviniai
Pagrindinis
nacionalinės regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius
skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, skatinti visos valstybės teritorijos
tolygią ir tvarią plėtrą.
Nacionalinės regioninės politikos uždaviniai yra:
1) teikti
valstybės pagalbą probleminėse teritorijose įgyvendinamiems projektams;
2) teikti
valstybės pagalbą regionuose, turinčiuose atskirų ūkio šakų (sektorių)
specifinių regioninių ir vietinių problemų, įgyvendinamiems projektams;
3) sudaryti
sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai.
4
straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės
Įgyvendinant
nacionalinę regioninę politiką, gali būti teikiama valstybės pagalba Europos
Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų dėl valstybės pagalbos teikimo
nustatyta tvarka.
Nacionalinė
regioninė politika įgyvendinama per valstybės viešąją politiką, pirmiausia per
verslo, žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros plėtrą. Ji yra sudedamoji
valstybės viešosios politikos dalis.
Probleminės
teritorijos plėtros programos socialinių ir ekonominių plėtros priemonių
įgyvendinimo projektai gali būti tiesiogiai finansuojami iš valstybės biudžeto,
kitų finansavimo šaltinių ir iš Europos Sąjungos paramos fondų.
Socialinės ir
ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai, skirti konkrečių regionų
atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms
spręsti, gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, jeigu jie yra įtraukti į
atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, atitinka galiojančius
teritorijų bendruosius ir specialiuosius planus ir neprieštarauja Lietuvos
Respublikos teritorijos bendrajam planui, taip pat iš kitų finansavimo šaltinių
ir iš Europos Sąjungos paramos fondų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2372,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
III SKYRIUS
REGIONAI
3 straipsnis.
Nacionalinės regioninės politikos tikslas ir uždaviniai
Pagrindinis
nacionalinės regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius
skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, skatinti visos valstybės teritorijos
tolygią ir tvarią plėtrą.
Nacionalinės regioninės politikos uždaviniai yra:
1) teikti
valstybės pagalbą probleminėse teritorijose įgyvendinamiems projektams;
2) teikti
valstybės pagalbą regionuose, turinčiuose atskirų ūkio šakų (sektorių)
specifinių regioninių ir vietinių problemų, įgyvendinamiems projektams;
3) sudaryti
sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai.
4 straipsnis.
Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės
Įgyvendinant
nacionalinę regioninę politiką, gali būti teikiama valstybės pagalba Europos
Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų dėl valstybės pagalbos teikimo
nustatyta tvarka.
Nacionalinė
regioninė politika įgyvendinama per valstybės viešąją politiką, pirmiausia per
verslo, žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros plėtrą. Ji yra sudedamoji
valstybės viešosios politikos dalis.
Probleminės
teritorijos plėtros programos socialinių ir ekonominių plėtros priemonių
įgyvendinimo projektai gali būti tiesiogiai finansuojami iš valstybės biudžeto,
kitų finansavimo šaltinių ir iš Europos Sąjungos paramos fondų, jeigu
Nacionaliniame plėtros plane (Bendrajame programavimo dokumente) yra numatyta
remti tos probleminės teritorijos plėtros programą atitinkančius projektus.
Socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros
projektai, skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms
regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti, gali būti finansuojami iš
valstybės biudžeto, jeigu jie yra įtraukti į atskirų ūkio šakų (sektorių)
plėtros strategijas, taip pat iš kitų finansavimo šaltinių ir iš Europos
Sąjungos paramos fondų, jeigu atitinka Nacionaliniame plėtros plane (Bendrajame
programavimo dokumente) nustatytus tų ūkio šakų (sektorių) plėtros uždavinius
bei priemones ir tenkina atrankos kriterijus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2372,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)
III SKYRIUS
REGIONAI
5 straipsnis.
Teritorijos, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika
Nacionalinė
regioninė politika įgyvendinama ir regioninės plėtros planavimas atliekamas
apskrityse.
Nacionalinės
regioninės politikos tikslui ir uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė gali
sudaryti regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių.
Prieš
Vyriausybei sudarant regionus, kurių ribos nesutampa su apskričių teritorijų
ribomis, Vidaus reikalų ministerija šį klausimą derina su į tokį regioną
įeisiančių savivaldybių tarybomis ir apskričių viršininkais.
Vykdant tarptautinio
bendradarbiavimo programas, nacionalinė regioninė politika gali aprėpti veiklą,
susijusią su tų programų įgyvendinimu kaimyninėse valstybėse ar atskirose jų
teritorijose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
6
straipsnis. Probleminė teritorija
Probleminę teritoriją sudaro:
1) vieno regiono
teritorija;
2) kelių
regionų, turinčių bendras administracines ribas, arba tų regionų savivaldybių,
turinčių bendras administracines ribas, teritorija;
3) regiono
dalis, kurioje yra viena savivaldybė arba kelios bendras administracines ribas
turinčios savivaldybės, priklausančios tam pačiam regionui.
Sprendimą dėl probleminių
teritorijų išskyrimo priima Vyriausybė Vidaus reikalų ministerijos teikimu. Iki
teikimo klausimas dėl probleminių teritorijų išskyrimo turi būti apsvarstytas
Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2372,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
IV SKYRIUS
REGIONINĖS
PLĖTROS PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS IR TVIRTINIMAS
7
straipsnis. Regioninės plėtros planavimo dokumentai
Nacionalinei
regioninei politikai įgyvendinti rengiami:
1) regionų plėtros planai;
2) regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa; probleminių teritorijų
plėtros programos.
Regioninės
plėtros planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis pagal Teritorijų planavimo
įstatymą parengtais teritorijų planavimo dokumentais.
Savivaldybės tarybos sprendimu gali būti rengiamas
savivaldybės strateginis plėtros planas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
8
straipsnis. Regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas
ir
tvirtinimas
Regiono
plėtros plano projektą rengia apskrities viršininko administracija:
1) atsižvelgdama į Valstybės
ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas,
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, nacionalinius Europos Sąjungos
struktūrinės paramos programavimo dokumentus, apskrities ir jos teritorijoje
esančių savivaldybių teritorijų bendruosius planus bei savivaldybių
strateginius plėtros planus;
2) atlikusi
regiono socialinės ir ekonominės būklės analizę;
3) įvertinusi
valstybės ir savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių bei
visų kitų kompetentingų įmonių, įstaigų ir organizacijų iniciatyvas bei
pasiūlymus.
Regiono plėtros plane turi būti nurodyta:
1) regiono
socialinės ir ekonominės būklės analizės pagrindiniai duomenys;
2) regiono
plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai atskirų ūkio šakų (sektorių)
specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;
3) galimos
įgyvendinimo priemonės.
Regionų
plėtros planai rengiami vadovaujantis metodika, kurią tvirtina Vidaus reikalų
ministerija.
Regiono
plėtros planą tvirtina regiono plėtros taryba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
6 straipsnis.
Probleminė teritorija
Probleminę teritoriją sudaro:
1) vieno regiono
teritorija;
2) kelių
regionų, turinčių bendras administracines ribas, arba tų regionų savivaldybių,
turinčių bendras administracines ribas, teritorija;
3) regiono
dalis, kurioje yra viena savivaldybė arba kelios bendras administracines ribas
turinčios savivaldybės, priklausančios tam pačiam regionui.
Probleminės
teritorijos yra išskiriamos rengiant regionų socialinių ir ekonominių skirtumų
mažinimo iniciatyvas (planą). Sprendimą dėl teritorijos pripažinimo problemine
teritorija priima Vyriausybė institucijos, atsakingos už nacionalinės
regioninės politikos koordinavimą, teikimu. Iki teikimo klausimas dėl
teritorijos pripažinimo problemine turi būti apsvarstytas Nacionalinėje
regioninės plėtros taryboje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2372,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)
IV SKYRIUS
REGIONINĖS
PLĖTROS PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS IR TVIRTINIMAS
7 straipsnis.
Regioninės plėtros planavimo dokumentai
Nacionalinei
regioninei politikai įgyvendinti rengiami:
1) regionų plėtros planai;
2) regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvos (planas);
probleminių
teritorijų plėtros programos.
Regioninės
plėtros planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis pagal Teritorijų planavimo
įstatymą parengtais teritorijų planavimo dokumentais.
Savivaldybės tarybos sprendimu gali būti rengiamas
savivaldybės strateginis plėtros planas.
8
straipsnis. Regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas
ir
tvirtinimas
Regiono
plėtros plano projektą rengia apskrities viršininko administracija:
1) atsižvelgdama
į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros
strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, Nacionalinį
plėtros planą (Bendrąjį programavimo dokumentą), apskrities ir jos teritorijoje
esančių savivaldybių teritorijų bendruosius planus bei savivaldybių
strateginius plėtros planus;
2) atlikusi
regiono socialinės ir ekonominės būklės analizę;
3) įvertinusi
valstybės ir savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių bei
visų kitų kompetentingų įmonių, įstaigų ir organizacijų iniciatyvas bei
pasiūlymus.
Regiono plėtros plane turi būti nurodyta:
1) regiono
socialinės ir ekonominės būklės analizės pagrindiniai duomenys;
2) regiono
plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai atskirų ūkio šakų (sektorių)
specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;
3) galimos
įgyvendinimo priemonės.
Regionų
plėtros planai rengiami vadovaujantis metodika, kurią tvirtina institucija,
atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą.
Regiono
plėtros planą tvirtina regiono plėtros taryba.
9
straipsnis. Valstybės lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas
ir
tvirtinimas
Regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą) rengia
institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą:
1) atsižvelgdama
į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros
strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, Nacionalinį
plėtros planą (Bendrąjį programavimo dokumentą);
2) atlikusi regionų socialinės ir
ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamąją analizę;
3) įvertinusi
regionų plėtros planuose nustatytus tikslus ir uždavinius atskirų ūkio šakų
(sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;
4) įvertinusi
valstybės ir savivaldybių institucijų, savivaldybių, socialinių ir ekonominių
partnerių bei visų kitų kompetentingų įmonių, įstaigų ir organizacijų
iniciatyvas bei pasiūlymus.
Regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvose (plane) turi būti
nurodyta:
1) regionų
socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamosios analizės
pagrindiniai duomenys;
2) siūlomos
išskirti probleminės teritorijos bei jų plėtros strateginiai tikslai ir
uždaviniai, valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijai;
3)
prioritetiniai uždaviniai ir priemonės atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms
regioninėms ir vietinėms problemoms pagal regionus spręsti. Šiuos uždavinius ir
priemones siūloma įgyvendinti per atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros
programas.
Kai
Nacionalinė regioninės plėtros taryba apsvarsto regionų socialinių ir
ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą) ir joms pritaria, institucija,
atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, rekomenduoja už
konkrečias valdymo sritis atsakingoms ministerijoms šių iniciatyvų (plano)
tikslus ir uždavinius bei jų įgyvendinimo priemones įtraukti į atskirų ūkio
šakų (sektorių) plėtros strategijas, o per jas ir į Nacionalinį plėtros planą
(Bendrąjį programavimo dokumentą). Siūlomas išskirti problemines teritorijas,
jų plėtros strateginius tikslus ir uždavinius bei tose teritorijose
įgyvendinamiems projektams teiktiną valstybės pagalbą institucija, atsakinga už
nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, teikia svarstyti Vyriausybei.
Sprendimą dėl probleminių teritorijų plėtros programų parengimo ir jų
įgyvendinimo priemonių įtraukimo į Nacionalinį plėtros planą (Bendrąjį
programavimo dokumentą) priima Vyriausybė pagal šio dokumento rengimo
procedūras ir tvarką.
Kai
Vyriausybė priima sprendimą dėl probleminių teritorijų ir joms teiktinos
valstybės pagalbos, institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos
koordinavimą, bendradarbiaudama su apskričių, kuriose yra probleminė
teritorija, ir savivaldybių administracijomis, organizuoja probleminės
teritorijos plėtros programos parengimą. Probleminės teritorijos plėtros programą
svarsto Nacionalinė regioninės plėtros taryba. Nacionalinės regioninės plėtros
tarybos pritarimu probleminės teritorijos plėtros programą tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2372,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)
V SKYRIUS
NACIONALINĘ
REGIONINĘ POLITIKĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ ĮGALIOJIMAI
10 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai
nustatant ir įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką
Vyriausybė,
nustatydama ir įgyvendindama nacionalinę regioninę politiką:
1) tvirtina
nacionalinės regioninės politikos prioritetus;
2) sudaro
Nacionalinę regioninės plėtros tarybą, tvirtina jos sudėtį bei nuostatus;
3) nustato
probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus. Šie kriterijai, įvertinus
socialinių ir (ar) ekonominių problemų specifiškumą, atskiroms probleminėms
teritorijoms gali būti skirtingi;
4) išskiria
problemines teritorijas;
5) svarsto
ir tvirtina regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą;
6) tvirtina probleminių
teritorijų plėtros programas;
7) sudaro
regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių, nustato jų
plėtros tarybų sudarymo tvarką ir paskiria instituciją šio Įstatymo 14
straipsnyje numatytiems įgaliojimams vykdyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-728, 2006-06-22,
Žin., 2006, Nr. 77-2972 (2006-07-14)
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
12 straipsnis.
Nacionalinė regioninės plėtros taryba ir jos įgaliojimai
Nacionalinė
regioninės plėtros taryba yra konsultacinė grupė, susidedanti iš ministerijų,
kitų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos,
socialinių ir ekonominių partnerių atstovų ir regionų plėtros tarybų
pirmininkų.
Nacionalinės
regioninės plėtros tarybos pirmininką skiria Vyriausybė.
Socialiniai
ir ekonominiai partneriai, neturintys atstovų Nacionalinėje regioninės plėtros
taryboje, jos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir
ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia Nacionalinė regioninės plėtros
taryba.
Nacionalinė
regioninės plėtros taryba:
1) svarsto
nacionalinės regioninės politikos tikslą, uždavinius ir priemones, atskirų ūkio
šakų (sektorių) plėtros strategijas ir teikia išvadas bei pasiūlymus jų
rengėjams ir Vyriausybei;
2) svarsto
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą) ir
teikia siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl šių iniciatyvų (plano);
3) svarsto
probleminių teritorijų ir atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas,
teikia išvadas bei pasiūlymus šių programų rengėjams bei Vyriausybei;
4) svarsto ir
teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai išvadas dėl regionų plėtros
programos, skirtos teikti pagalbą rengiant regionų plėtros planus, vietines
iniciatyvas atitinkančius projektinius pasiūlymus bei įgyvendinant tarptautinį
bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, dėl lėšų panaudojimo;
5) atlieka kitas
teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Nacionalinė
regioninės plėtros taryba posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.
Sprendimai priimami visų tarybos narių balsų dauguma darbo reglamento nustatyta
tvarka.
13 straipsnis.
Regionų plėtros tarybos ir jų įgaliojimai
Regiono
plėtros tarybą sudaro ir jos pirmąjį posėdį šaukia apskrities viršininkas. Jis
vadovauja regiono plėtros tarybos darbui, kol taryba išsirenka pirmininką.
Regiono
plėtros taryba susideda iš apskrities viršininko, regiono savivaldybių merų,
teritorinės darbo biržos atstovo ir deleguotų savivaldybių tarybų narių.
Savivaldybių
tarybų narius į regiono plėtros tarybą deleguoja savivaldybių tarybos pagal
kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių:
1) nuo 200 000
ir daugiau gyventojų – 3 tarybos narius;
2) nuo 50 000
iki 200 000 gyventojų – 2 tarybos narius;
3) iki 50 000
gyventojų – 1 tarybos narį.
Socialiniai
ir ekonominiai partneriai regiono plėtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo
balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia
regiono plėtros taryba.
Regionų,
kuriuos sudaro Vyriausybė, plėtros tarybų sudarymo tvarką, vadovaudamasi šiuo
Įstatymu, nustato Vyriausybė.
Regiono
plėtros taryba:
1) tvirtina savo
nuostatus ir darbo reglamentą;
2) svarsto ir
tvirtina regiono plėtros planą;
3) teikia
išvadas Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Nacionalinei regioninės plėtros
tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo;
4) svarsto ir
teikia siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Nacionalinei regioninės
plėtros tarybai dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo
iniciatyvų (plano);
5) teikia
siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl probleminių teritorijų
išskyrimo bei tose teritorijose įgyvendinamiems projektams teiktinos valstybės
pagalbos kriterijų;
6) teikia
siūlymus Vyriausybei ir jos įgaliotai institucijai dėl probleminės teritorijos
plėtros programos ir jos vykdymo;
7) svarsto
apskričių viršininkų administracijų ir savivaldybių institucijų siūlomus
įgyvendinti investicijų projektus ir teikia savo išvadas Finansų ministerijai;
8) renka regiono
plėtros tarybos pirmininką bei jo pavaduotoją, atleidžia juos iš pareigų;
9) gali sudaryti
darbo grupes ir jas įgalioti nagrinėti konkrečius regiono plėtros tarybos
kompetencijai priskirtus klausimus ir teikti dėl jų išvadas, svarsto ir priima
sprendimus dėl pateiktų išvadų;
10) atlieka kitas
teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Regiono
plėtros taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma savo darbo
reglamento nustatyta tvarka.
Regiono
plėtros taryba sprendimus dėl regiono plėtros plano, jo įgyvendinimo,
probleminės teritorijos išskyrimo bei tos probleminės teritorijos plėtros
programos, taip pat kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos to
regiono (apskrities) socialinei ir ekonominei plėtrai, priima pasikonsultavusi
su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei teritorinės darbo biržos
atstovais. Šiam tikslui regiono plėtros taryba gali sudaryti konsultacinę
socialinių ir ekonominių partnerių darbo grupę, kuri pateikia išvadas dėl
numatomo priimti sprendimo. Priimdama sprendimą, regiono plėtros taryba
įvertina darbo grupės išvadas.
14
straipsnis. Apskrities viršininko administracijos įgaliojimai įgyvendinant
nacionalinę
regioninę
politiką
Apskrities viršininko administracija, įgyvendindama
nacionalinę regioninę politiką:
1) įvertinusi
savivaldybių plėtros planus, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka rengia regiono plėtros plano projektą ir pateikia jį regiono
plėtros tarybai svarstyti bei tvirtinti;
2) rengia
pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo,
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvose (plane)
numatytų prioritetinių uždavinių ir priemonių specifinėms regioninėms ir
vietinėms problemoms spręsti įtraukimo į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros
programas, probleminių teritorijų išskyrimo bei jose įgyvendinamiems projektams
teiktinų valstybės pagalbos kriterijų;
3) dalyvauja
rengiant ir vykdant probleminės teritorijos plėtros programas, probleminėje
teritorijoje atlieka asignavimų valdytojo funkcijas, jei nenustatyta kitaip;
4) koordinuoja
savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems
vykdant priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos
įgyvendinimu tame regione;
5) atlieka
regiono plėtros tarybos sekretoriato funkcijas, kaupia regiono plėtros tarybos
priimtus dokumentus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas;
6) organizuoja
rengiamų dokumentų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis,
socialiniais ir ekonominiais partneriais, ūkio subjektais ir Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją apie regiono plėtros
planų rengimą ir įgyvendinimą;
7) atlieka kitas
įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei apskrities viršininko administracijos
nuostatų numatytas funkcijas.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1285,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)
REGIONINĖS
PLĖTROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2372,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)
REGIONINĖS
PLĖTROS ĮSTATYMO 4, 6 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-728,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2972 (2006-07-14)
REGIONINĖS
PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2006-07-18)
autrap@lrs.lt
9 straipsnis. Valstybės lygmens
regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas ir tvirtinimas
Regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą rengia Vidaus reikalų
ministerija:
1) atsižvelgdama į
Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros
strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, nacionalinius
Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo dokumentus;
2) atlikusi
regionų socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamąją
analizę;
3) įvertinusi
regionų plėtros planuose nustatytus tikslus ir uždavinius atskirų ūkio šakų
(sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;
4) įvertinusi valstybės ir
savivaldybių institucijų, savivaldybių, socialinių ir ekonominių partnerių bei
visų kitų kompetentingų įmonių, įstaigų ir organizacijų iniciatyvas bei
pasiūlymus.
Regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje turi būti
nurodyta:
1) regionų
socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamosios analizės
pagrindiniai duomenys;
2) plėtros
laikotarpio nacionalinės regioninės politikos tikslai, uždaviniai ir
prioritetai;
3) probleminių
teritorijų plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai, valstybės pagalbos
teikimo probleminėms teritorijoms kriterijai;
4) prioritetiniai
uždaviniai ir priemonės atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir
vietinėms problemoms pagal regionus spręsti. Šiuos uždavinius ir priemones
siūloma įgyvendinti per atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas.
Nacionalinė
regioninės plėtros taryba svarsto regionų socialinių ir ekonominių skirtumų
mažinimo programoje nustatytus probleminių teritorijų plėtros strateginius
tikslus ir uždavinius, valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms
kriterijus, prioritetinius
uždavinius ir priemones atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir
vietinėms problemoms pagal regionus spręsti. Nacionalinei regioninės plėtros
tarybai pritarus regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programai,
Vidaus reikalų ministerija teikia šią programą svarstyti ir tvirtinti
Vyriausybei. Vyriausybei patvirtinus regionų socialinių ir ekonominių
skirtumų mažinimo programą, už konkrečias valdymo sritis atsakingos
ministerijos šios programos tikslus ir uždavinius bei jų įgyvendinimo priemones
įtraukia į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas ir atsižvelgia
rengdamos nacionalinius Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo
dokumentus.
Vyriausybei išskyrus
problemines teritorijas
ir patvirtinus
regionų socialinių ir
ekonominių skirtumų mažinimo programą, Vidaus reikalų ministerija,
bendradarbiaudama su apskričių, kuriose yra probleminė teritorija, ir
savivaldybių administracijomis, organizuoja probleminės teritorijos plėtros
programos parengimą. Probleminės teritorijos plėtros programą svarsto
Nacionalinė regioninės plėtros taryba. Nacionalinės regioninės plėtros tarybos
pritarimu probleminės teritorijos plėtros programą tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2372,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
V SKYRIUS
NACIONALINĘ
REGIONINĘ POLITIKĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ ĮGALIOJIMAI
11 straipsnis. Vidaus reikalų
ministerijos įgaliojimai įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką
Už nacionalinės regioninės politikos
koordinavimą atsako Vidaus reikalų ministerija.
Vidaus reikalų ministerija,
įgyvendindama nacionalinę regioninę politiką:
1) tvirtina Nacionalinės regioninės
plėtros tarybos darbo reglamentą;
2) dalyvauja rengiant Valstybės
ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas
ir programas bei atsako už nacionalinės regioninės politikos tikslo ir
uždavinių įgyvendinimą;
3) teikia
išvadas rengėjams (prireikus – Vyriausybei), ar svarbiausias viešosios
politikos kryptis nustatantys teisės aktai, programos ir kiti dokumentai
atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą bei uždavinius;
4) organizuoja
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos parengimą, šį
dokumentą teikia svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai ir po jos
pritarimo – svarstyti ir tvirtinti Vyriausybei;
5) teikia
Vyriausybei sprendimo dėl probleminių teritorijų išskyrimo projektą; teikia rekomendacijas
ministerijoms dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos
įgyvendinimo;
6) organizuoja probleminių
teritorijų plėtros programų parengimą, teikia jas svarstyti Nacionalinei
regioninės plėtros tarybai ir po jos pritarimo – Vyriausybei tvirtinti;
7) svarsto atskirų ūkio šakų
(sektorių) plėtros strategijas, siūlomas valstybės pagalbos regioninei plėtrai
priemones ir, įvertinusi šių priemonių veiksmingumą, teikia ministerijoms
išvadas, ar jos atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius;
8) konsultuoja regionų plėtros
tarybas ir apskričių viršininkų administracijas dėl rengiamų regionų plėtros
planų, teikia siūlymus dėl jų tobulinimo;
9) rengia
siūlymus Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl regionų plėtros programos,
skirtos teikti pagalbą rengiant regionų plėtros planus, vietines iniciatyvas
atitinkančius projektinius pasiūlymus bei įgyvendinant tarptautinį
bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, dėl lėšų naudojimo,
administruoja regionų plėtros programos lėšas;
10) organizuoja
Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžius.
Ministerijos,
kurioms Vidaus reikalų ministerija pateikė rekomendacijas dėl regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos įgyvendinimo, turi
pateikti Vidaus reikalų ministerijai motyvuotą informaciją, į kokias
rekomendacijas neatsižvelgta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
12
straipsnis. Nacionalinė regioninės plėtros taryba ir jos įgaliojimai
Nacionalinė
regioninės plėtros taryba yra konsultacinė grupė, susidedanti iš ministerijų,
kitų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos,
socialinių ir ekonominių partnerių atstovų ir regionų plėtros tarybų
pirmininkų.
Nacionalinės
regioninės plėtros tarybos pirmininką skiria Vyriausybė.
Socialiniai
ir ekonominiai partneriai, neturintys atstovų Nacionalinėje regioninės plėtros
taryboje, jos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir ekonominius
partnerius į savo posėdžius kviečia Nacionalinė regioninės plėtros taryba.
Nacionalinė
regioninės plėtros taryba:
1) svarsto
nacionalinės regioninės politikos tikslą, uždavinius ir priemones, atskirų ūkio
šakų (sektorių) plėtros strategijas ir teikia išvadas bei pasiūlymus jų
rengėjams ir Vyriausybei;
2) svarsto
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą ir teikia Vidaus
reikalų ministerijai išvadas dėl šios programos;
3) svarsto
probleminių teritorijų ir atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas,
teikia išvadas bei pasiūlymus šių programų rengėjams bei Vyriausybei;
4) svarsto ir
teikia Vidaus reikalų ministerijai išvadas dėl regionų plėtros programos,
skirtos teikti pagalbą rengiant regionų plėtros planus, vietines iniciatyvas
atitinkančius projektinius pasiūlymus bei įgyvendinant tarptautinį
bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, dėl lėšų panaudojimo;
5) atlieka kitas
teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Nacionalinė
regioninės plėtros taryba posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.
Sprendimai priimami visų tarybos narių balsų dauguma darbo reglamento nustatyta
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
13
straipsnis. Regionų plėtros tarybos ir jų įgaliojimai
Regiono
plėtros tarybą sudaro ir jos pirmąjį posėdį šaukia apskrities viršininkas. Jis
vadovauja regiono plėtros tarybos darbui, kol taryba išsirenka pirmininką.
Regiono
plėtros taryba susideda iš apskrities viršininko, regiono savivaldybių merų ir
deleguotų savivaldybių tarybų narių.
Savivaldybių
tarybų narius į regiono plėtros tarybą deleguoja savivaldybių tarybos pagal
kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių:
1) nuo 200 000
ir daugiau gyventojų – 3 tarybos narius;
2) nuo 50 000
iki 200 000 gyventojų – 2 tarybos narius;
3) iki 50 000
gyventojų – 1 tarybos narį.
Socialiniai
ir ekonominiai partneriai regiono plėtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo
balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia
regiono plėtros taryba.
Regionų,
kuriuos sudaro Vyriausybė, plėtros tarybų sudarymo tvarką, vadovaudamasi šiuo
Įstatymu, nustato Vyriausybė.
Regiono
plėtros taryba:
1) tvirtina savo
nuostatus ir darbo reglamentą;
2) svarsto ir
tvirtina regiono plėtros planą;
3) teikia išvadas Vidaus reikalų
ministerijai ir Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl regiono plėtros
plano įgyvendinimo;
4) svarsto ir teikia siūlymus
Vidaus reikalų ministerijai ir Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos;
5) teikia
siūlymus Vidaus reikalų ministerijai dėl probleminių teritorijų išskyrimo bei
tose teritorijose įgyvendinamiems projektams teiktinos valstybės pagalbos
kriterijų;
6) teikia siūlymus Vyriausybei ir
Vidaus reikalų ministerijai dėl probleminės teritorijos plėtros programos ir
jos vykdymo;
7) svarsto savivaldybių ir
apskrities viršininko administracijos siūlymus dėl regiono socialinės ir
ekonominės plėtros projektų, teikiamų įgyvendinant regiono plėtros planą ir
savivaldybių strateginius plėtros planus; vadovaudamasi nacionalinių Europos
Sąjungos struktūrinės paramos programavimo dokumentų, kitų strateginio
planavimo dokumentų ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatomis, Vyriausybės
nustatyta tvarka atrenka projektus ir teikia savo išvadas finansavimą
skiriančioms institucijoms;
8) renka regiono
plėtros tarybos pirmininką bei jo pavaduotoją, atleidžia juos iš pareigų;
9) gali sudaryti
darbo grupes ir jas įgalioti nagrinėti konkrečius regiono plėtros tarybos
kompetencijai priskirtus klausimus ir teikti dėl jų išvadas, svarsto ir priima
sprendimus dėl pateiktų išvadų;
10) atlieka
kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Regiono
plėtros taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma savo darbo
reglamento nustatyta tvarka.
Regiono
plėtros taryba sprendimus dėl regiono plėtros plano, jo įgyvendinimo,
probleminės teritorijos išskyrimo bei tos probleminės teritorijos plėtros
programos, aktualiausių regiono socialinės ir ekonominės plėtros projektų, taip
pat kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos to regiono (apskrities)
socialinei ir ekonominei plėtrai, priima pasikonsultavusi su socialiniais ir
ekonominiais partneriais bei teritorinių darbo biržų atstovais. Šiam tikslui
regiono plėtros taryba gali sudaryti konsultacinę socialinių ir ekonominių
partnerių darbo grupę, kuri pateikia išvadas dėl numatomo priimti sprendimo.
Priimdama sprendimą, regiono plėtros taryba įvertina darbo grupės išvadas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
14 straipsnis. Apskrities viršininko
administracijos įgaliojimai įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką
Apskrities viršininko administracija, įgyvendindama
nacionalinę regioninę politiką:
1) įvertinusi savivaldybių plėtros planus, Vidaus reikalų
ministerijos
nustatyta tvarka rengia regiono plėtros plano projektą ir
pateikia jį regiono plėtros tarybai svarstyti bei tvirtinti;
2) rengia
pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo,
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje numatytų
prioritetinių uždavinių ir priemonių specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms
spręsti įtraukimo į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas, probleminių
teritorijų išskyrimo bei jose įgyvendinamiems projektams teiktinų valstybės
pagalbos kriterijų;
3) dalyvauja
rengiant ir vykdant probleminės teritorijos plėtros programas, probleminėje
teritorijoje atlieka asignavimų valdytojo funkcijas, jei nenustatyta kitaip;
4) apibendrinusi siūlymus dėl regionines ir vietines
iniciatyvas atitinkančių regiono socialinės ir ekonominės plėtros projektų,
teikia šiuos projektus svarstyti regiono plėtros tarybai;
5) koordinuoja
savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems
vykdant priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos
įgyvendinimu tame regione;
6) atlieka
regiono plėtros tarybos sekretoriato funkcijas, kaupia regiono plėtros tarybos
priimtus dokumentus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas;
7) organizuoja
rengiamų dokumentų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis,
socialiniais ir ekonominiais partneriais, ūkio subjektais ir Vidaus reikalų
ministerijos nustatyta tvarka teikia informaciją apie regiono plėtros planų
rengimą ir įgyvendinimą;
8) atlieka
kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei apskrities viršininko administracijos
nuostatų numatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1285,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)
REGIONINĖS
PLĖTROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2372,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)
REGIONINĖS
PLĖTROS ĮSTATYMO 4, 6 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-728,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2972 (2006-07-14)
REGIONINĖS
PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1134,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)
REGIONINĖS
PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-06-05)
autrap@lrs.lt