← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2013-12-30

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 66-1987

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

REGIONINĖS PLĖTROS

ĮSTATYMAS

2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII-1889

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr.

IX-1285,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato

nacionalinės regioninės politikos tikslą, uždavinius, įgyvendinimo priemones,

regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat

nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančių subjektų įgaliojimus.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

Nacionalinė

regioninė politika – valstybės institucijų ir kitų subjektų tikslinė

veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybės regionų socialinei ir

ekonominei plėtrai siekiant mažinti regionų socialinius ir ekonominius

skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje

valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą.

Probleminė

teritorija – Vyriausybės išskirta tikslinė nacionalinės regioninės

politikos įgyvendinimo teritorija, turinti specifinių socialinių ir (ar)

ekonominių problemų, atitinkančių Vyriausybės nustatytus probleminių teritorijų

išskyrimo kriterijus.

Probleminės

teritorijos išskyrimo kriterijus – probleminės teritorijos socialinės ir

(ar) ekonominės būklės vertinimo matas, nustatomas atsižvelgiant į Vyriausybės

patvirtintus nacionalinės regioninės politikos prioritetus ir pasireiškiančių

specifinių socialinių ir (ar) ekonominių problemų pobūdį bei mastą.

Probleminės

teritorijos plėtros programa – dokumentas, kuriame nurodomos socialinės ir

ekonominės plėtros priemonės, skirtos plėtotinai valstybės teritorijos daliai.

Regionas –

vientisa valstybės teritorijos dalis, kurioje įgyvendinama nacionalinė

regioninė politika.

Regiono

plėtros planas – vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas,

kuriame pateikiami regiono socialinės ir ekonominės būklės įvertinimo

pagrindiniai duomenys ir jų analizė, nurodomi regiono plėtros strateginiai

tikslai ir uždaviniai bei galimos jų įgyvendinimo priemonės.

Regionų socialinių ir

ekonominių skirtumų mažinimo programa – nacionalinės regioninės politikos

strateginio planavimo dokumentas, kuriame nurodomi plėtros laikotarpio

nacionalinės regioninės politikos tikslai, uždaviniai ir prioritetai, taip pat

išskirtų probleminių teritorijų plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai bei

pasiūlymai dėl regionų, turinčių atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinių

regioninių ir vietinių problemų, kurios spręstinos per tų ūkio šakų (sektorių)

plėtros strategijas ir programas, plėtros.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-728, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2972 (2006-07-14)

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

II SKYRIUS

NACIONALINĖS REGIONINĖS POLITIKOS

TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos tikslas ir uždaviniai

Pagrindinis

nacionalinės regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius

skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, skatinti visos valstybės teritorijos

tolygią ir tvarią plėtrą.

Nacionalinės regioninės politikos uždaviniai yra:

1) teikti

valstybės pagalbą probleminėse teritorijose įgyvendinamiems projektams;

2) teikti

valstybės pagalbą regionuose, turinčiuose atskirų ūkio šakų (sektorių)

specifinių regioninių ir vietinių problemų, įgyvendinamiems projektams;

3) sudaryti

sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai.

straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės

Įgyvendinant

nacionalinę regioninę politiką, gali būti teikiama valstybės pagalba Europos

Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų dėl valstybės pagalbos teikimo

nustatyta tvarka.

Nacionalinė

regioninė politika įgyvendinama per valstybės viešąją politiką, pirmiausia per

verslo, žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros plėtrą. Ji yra sudedamoji

valstybės viešosios politikos dalis.

Probleminės

teritorijos plėtros programos socialinių ir ekonominių plėtros priemonių

įgyvendinimo projektai gali būti tiesiogiai finansuojami iš valstybės biudžeto,

kitų finansavimo šaltinių ir iš Europos Sąjungos paramos fondų.

Socialinės ir

ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai, skirti konkrečių regionų

atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms

spręsti, gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, jeigu jie yra įtraukti į

atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, atitinka galiojančius

teritorijų bendruosius ir specialiuosius planus ir neprieštarauja Lietuvos

Respublikos teritorijos bendrajam planui, taip pat iš kitų finansavimo šaltinių

ir iš Europos Sąjungos paramos fondų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2372,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

III SKYRIUS

REGIONAI

3 straipsnis.

Nacionalinės regioninės politikos tikslas ir uždaviniai

Pagrindinis

nacionalinės regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius

skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, skatinti visos valstybės teritorijos

tolygią ir tvarią plėtrą.

Nacionalinės regioninės politikos uždaviniai yra:

1) teikti

valstybės pagalbą probleminėse teritorijose įgyvendinamiems projektams;

2) teikti

valstybės pagalbą regionuose, turinčiuose atskirų ūkio šakų (sektorių)

specifinių regioninių ir vietinių problemų, įgyvendinamiems projektams;

3) sudaryti

sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai.

4 straipsnis.

Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės

Įgyvendinant

nacionalinę regioninę politiką, gali būti teikiama valstybės pagalba Europos

Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų dėl valstybės pagalbos teikimo

nustatyta tvarka.

Nacionalinė

regioninė politika įgyvendinama per valstybės viešąją politiką, pirmiausia per

verslo, žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros plėtrą. Ji yra sudedamoji

valstybės viešosios politikos dalis.

Probleminės

teritorijos plėtros programos socialinių ir ekonominių plėtros priemonių

įgyvendinimo projektai gali būti tiesiogiai finansuojami iš valstybės biudžeto,

kitų finansavimo šaltinių ir iš Europos Sąjungos paramos fondų, jeigu

Nacionaliniame plėtros plane (Bendrajame programavimo dokumente) yra numatyta

remti tos probleminės teritorijos plėtros programą atitinkančius projektus.

Socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros

projektai, skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms

regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti, gali būti finansuojami iš

valstybės biudžeto, jeigu jie yra įtraukti į atskirų ūkio šakų (sektorių)

plėtros strategijas, taip pat iš kitų finansavimo šaltinių ir iš Europos

Sąjungos paramos fondų, jeigu atitinka Nacionaliniame plėtros plane (Bendrajame

programavimo dokumente) nustatytus tų ūkio šakų (sektorių) plėtros uždavinius

bei priemones ir tenkina atrankos kriterijus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2372,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)

III SKYRIUS

REGIONAI

5 straipsnis.

Teritorijos, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika

Nacionalinė

regioninė politika įgyvendinama valstybės teritorijos administraciniuose

vienetuose – apskrityse ir savivaldybėse. Regioninės plėtros planavimas

atliekamas apskrityse.

Nacionalinės

regioninės politikos tikslui ir uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė gali

sudaryti regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių.

Jeigu

regionas sudaromas iš kelių bendras ribas turinčių savivaldybių ir šio regiono

ribos nesutampa su apskričių teritorijų ribomis, Vidaus reikalų ministerija šį

klausimą derina su į tokį regioną įeisiančių savivaldybių tarybomis.

Vykdant tarptautinio

bendradarbiavimo programas, nacionalinė regioninė politika gali aprėpti veiklą,

susijusią su tų programų įgyvendinimu kaimyninėse valstybėse ar atskirose jų

teritorijose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

Nr. XI-735,

2010-04-08, Žin., 2010, Nr. 48-2285 (2010-04-27)

straipsnis. Probleminė teritorija

Probleminę teritoriją sudaro:

1) vieno regiono

teritorija;

2) kelių

regionų, turinčių bendras administracines ribas, arba tų regionų savivaldybių,

turinčių bendras administracines ribas, teritorija;

3) regiono

dalis, kurioje yra viena savivaldybė arba kelios bendras administracines ribas

turinčios savivaldybės, priklausančios tam pačiam regionui.

Sprendimą dėl probleminių

teritorijų išskyrimo priima Vyriausybė Vidaus reikalų ministerijos teikimu. Iki

teikimo klausimas dėl probleminių teritorijų išskyrimo turi būti apsvarstytas

Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2372,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

IV SKYRIUS

REGIONINĖS

PLĖTROS PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS IR TVIRTINIMAS

straipsnis. Regioninės plėtros planavimo dokumentai

Nacionalinei

regioninei politikai įgyvendinti rengiami:

1) regionų plėtros planai;

2) regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa; probleminių teritorijų

plėtros programos.

Regioninės

plėtros planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis pagal Teritorijų planavimo

įstatymą parengtais teritorijų planavimo dokumentais.

Savivaldybės tarybos sprendimu gali būti rengiamas

savivaldybės strateginis plėtros planas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

straipsnis. Regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas

tvirtinimas

Regiono

plėtros plano projektą rengia įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:

1) atsižvelgdama

į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros

strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, nacionalinius

Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo dokumentus, apskrities ir

jos teritorijoje esančių savivaldybių teritorijų bendruosius planus ir

savivaldybių strateginius plėtros planus;

2) atlikusi

regiono socialinės ir ekonominės būklės analizę;

3) įvertinusi

valstybės institucijų ir savivaldybių bei socialinių ir ekonominių partnerių

iniciatyvas bei pasiūlymus.

Regiono plėtros plane turi būti nurodyta:

1) regiono

socialinės ir ekonominės būklės analizės pagrindiniai duomenys;

2) regiono

plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai atskirų ūkio šakų (sektorių)

specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;

3) galimos

įgyvendinimo priemonės.

Regionų

plėtros planai rengiami vadovaujantis metodika, kurią tvirtina Vidaus reikalų

ministerija.

Regiono

plėtros planą tvirtina regiono plėtros taryba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

Nr. XI-735, 2010-04-08,

Žin., 2010, Nr. 48-2285 (2010-04-27)

6 straipsnis.

Probleminė teritorija

Probleminę teritoriją sudaro:

1) vieno regiono

teritorija;

2) kelių

regionų, turinčių bendras administracines ribas, arba tų regionų savivaldybių,

turinčių bendras administracines ribas, teritorija;

3) regiono

dalis, kurioje yra viena savivaldybė arba kelios bendras administracines ribas

turinčios savivaldybės, priklausančios tam pačiam regionui.

Probleminės

teritorijos yra išskiriamos rengiant regionų socialinių ir ekonominių skirtumų

mažinimo iniciatyvas (planą). Sprendimą dėl teritorijos pripažinimo problemine

teritorija priima Vyriausybė institucijos, atsakingos už nacionalinės

regioninės politikos koordinavimą, teikimu. Iki teikimo klausimas dėl

teritorijos pripažinimo problemine turi būti apsvarstytas Nacionalinėje

regioninės plėtros taryboje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2372,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)

IV SKYRIUS

REGIONINĖS

PLĖTROS PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS IR TVIRTINIMAS

7 straipsnis.

Regioninės plėtros planavimo dokumentai

Nacionalinei

regioninei politikai įgyvendinti rengiami:

1) regionų plėtros planai;

2) regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvos (planas);

probleminių

teritorijų plėtros programos.

Regioninės

plėtros planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis pagal Teritorijų planavimo

įstatymą parengtais teritorijų planavimo dokumentais.

Savivaldybės tarybos sprendimu gali būti rengiamas

savivaldybės strateginis plėtros planas.

straipsnis. Regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas

tvirtinimas

Regiono

plėtros plano projektą rengia apskrities viršininko administracija:

1) atsižvelgdama

į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros

strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, Nacionalinį

plėtros planą (Bendrąjį programavimo dokumentą), apskrities ir jos teritorijoje

esančių savivaldybių teritorijų bendruosius planus bei savivaldybių

strateginius plėtros planus;

2) atlikusi

regiono socialinės ir ekonominės būklės analizę;

3) įvertinusi

valstybės ir savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių bei

visų kitų kompetentingų įmonių, įstaigų ir organizacijų iniciatyvas bei

pasiūlymus.

Regiono plėtros plane turi būti nurodyta:

1) regiono

socialinės ir ekonominės būklės analizės pagrindiniai duomenys;

2) regiono

plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai atskirų ūkio šakų (sektorių)

specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;

3) galimos

įgyvendinimo priemonės.

Regionų

plėtros planai rengiami vadovaujantis metodika, kurią tvirtina institucija,

atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą.

Regiono

plėtros planą tvirtina regiono plėtros taryba.

straipsnis. Valstybės lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas

tvirtinimas

Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą) rengia

institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą:

1) atsižvelgdama

į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros

strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, Nacionalinį

plėtros planą (Bendrąjį programavimo dokumentą);

2) atlikusi regionų socialinės ir

ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamąją analizę;

3) įvertinusi

regionų plėtros planuose nustatytus tikslus ir uždavinius atskirų ūkio šakų

(sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;

4) įvertinusi

valstybės ir savivaldybių institucijų, savivaldybių, socialinių ir ekonominių

partnerių bei visų kitų kompetentingų įmonių, įstaigų ir organizacijų

iniciatyvas bei pasiūlymus.

Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvose (plane) turi būti

nurodyta:

1) regionų

socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamosios analizės

pagrindiniai duomenys;

2) siūlomos

išskirti probleminės teritorijos bei jų plėtros strateginiai tikslai ir

uždaviniai, valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijai;

prioritetiniai uždaviniai ir priemonės atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms

regioninėms ir vietinėms problemoms pagal regionus spręsti. Šiuos uždavinius ir

priemones siūloma įgyvendinti per atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros

programas.

Kai

Nacionalinė regioninės plėtros taryba apsvarsto regionų socialinių ir

ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą) ir joms pritaria, institucija,

atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, rekomenduoja už

konkrečias valdymo sritis atsakingoms ministerijoms šių iniciatyvų (plano)

tikslus ir uždavinius bei jų įgyvendinimo priemones įtraukti į atskirų ūkio

šakų (sektorių) plėtros strategijas, o per jas ir į Nacionalinį plėtros planą

(Bendrąjį programavimo dokumentą). Siūlomas išskirti problemines teritorijas,

jų plėtros strateginius tikslus ir uždavinius bei tose teritorijose

įgyvendinamiems projektams teiktiną valstybės pagalbą institucija, atsakinga už

nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, teikia svarstyti Vyriausybei.

Sprendimą dėl probleminių teritorijų plėtros programų parengimo ir jų

įgyvendinimo priemonių įtraukimo į Nacionalinį plėtros planą (Bendrąjį

programavimo dokumentą) priima Vyriausybė pagal šio dokumento rengimo

procedūras ir tvarką.

Kai

Vyriausybė priima sprendimą dėl probleminių teritorijų ir joms teiktinos

valstybės pagalbos, institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos

koordinavimą, bendradarbiaudama su apskričių, kuriose yra probleminė

teritorija, ir savivaldybių administracijomis, organizuoja probleminės

teritorijos plėtros programos parengimą. Probleminės teritorijos plėtros programą

svarsto Nacionalinė regioninės plėtros taryba. Nacionalinės regioninės plėtros

tarybos pritarimu probleminės teritorijos plėtros programą tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2372,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)

V SKYRIUS

NACIONALINĘ

REGIONINĘ POLITIKĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ ĮGALIOJIMAI

10 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai

nustatant ir įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką

Vyriausybė,

nustatydama ir įgyvendindama nacionalinę regioninę politiką:

1) tvirtina

nacionalinės regioninės politikos prioritetus;

2) sudaro

Nacionalinę regioninės plėtros tarybą, tvirtina jos sudėtį bei nuostatus;

3) nustato

probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus. Šie kriterijai, įvertinus

socialinių ir (ar) ekonominių problemų specifiškumą, atskiroms probleminėms

teritorijoms gali būti skirtingi;

4) išskiria

problemines teritorijas;

5) svarsto

ir tvirtina regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą;

6) tvirtina probleminių

teritorijų plėtros programas;

7) sudaro

regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių, nustato jų

plėtros tarybų sudarymo tvarką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-728, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2972 (2006-07-14)

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

Nr. XI-735,

2010-04-08, Žin., 2010, Nr. 48-2285 (2010-04-27)

12 straipsnis.

Nacionalinė regioninės plėtros taryba ir jos įgaliojimai

Nacionalinė

regioninės plėtros taryba yra konsultacinė grupė, susidedanti iš ministerijų,

kitų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos,

socialinių ir ekonominių partnerių atstovų ir regionų plėtros tarybų

pirmininkų.

Nacionalinės

regioninės plėtros tarybos pirmininką skiria Vyriausybė.

Socialiniai

ir ekonominiai partneriai, neturintys atstovų Nacionalinėje regioninės plėtros

taryboje, jos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir

ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia Nacionalinė regioninės plėtros

taryba.

Nacionalinė

regioninės plėtros taryba:

1) svarsto

nacionalinės regioninės politikos tikslą, uždavinius ir priemones, atskirų ūkio

šakų (sektorių) plėtros strategijas ir teikia išvadas bei pasiūlymus jų

rengėjams ir Vyriausybei;

2) svarsto

regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą) ir

teikia siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl šių iniciatyvų (plano);

3) svarsto

probleminių teritorijų ir atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas,

teikia išvadas bei pasiūlymus šių programų rengėjams bei Vyriausybei;

4) svarsto ir

teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai išvadas dėl regionų plėtros

programos, skirtos teikti pagalbą rengiant regionų plėtros planus, vietines

iniciatyvas atitinkančius projektinius pasiūlymus bei įgyvendinant tarptautinį

bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, dėl lėšų panaudojimo;

5) atlieka kitas

teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Nacionalinė

regioninės plėtros taryba posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.

Sprendimai priimami visų tarybos narių balsų dauguma darbo reglamento nustatyta

tvarka.

13 straipsnis.

Regionų plėtros tarybos ir jų įgaliojimai

Regiono

plėtros tarybą sudaro ir jos pirmąjį posėdį šaukia apskrities viršininkas. Jis

vadovauja regiono plėtros tarybos darbui, kol taryba išsirenka pirmininką.

Regiono

plėtros taryba susideda iš apskrities viršininko, regiono savivaldybių merų,

teritorinės darbo biržos atstovo ir deleguotų savivaldybių tarybų narių.

Savivaldybių

tarybų narius į regiono plėtros tarybą deleguoja savivaldybių tarybos pagal

kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių:

1) nuo 200 000

ir daugiau gyventojų – 3 tarybos narius;

2) nuo 50 000

iki 200 000 gyventojų – 2 tarybos narius;

3) iki 50 000

gyventojų – 1 tarybos narį.

Socialiniai

ir ekonominiai partneriai regiono plėtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo

balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia

regiono plėtros taryba.

Regionų,

kuriuos sudaro Vyriausybė, plėtros tarybų sudarymo tvarką, vadovaudamasi šiuo

Įstatymu, nustato Vyriausybė.

Regiono

plėtros taryba:

1) tvirtina savo

nuostatus ir darbo reglamentą;

2) svarsto ir

tvirtina regiono plėtros planą;

3) teikia

išvadas Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Nacionalinei regioninės plėtros

tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo;

4) svarsto ir

teikia siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Nacionalinei regioninės

plėtros tarybai dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

iniciatyvų (plano);

5) teikia

siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl probleminių teritorijų

išskyrimo bei tose teritorijose įgyvendinamiems projektams teiktinos valstybės

pagalbos kriterijų;

6) teikia

siūlymus Vyriausybei ir jos įgaliotai institucijai dėl probleminės teritorijos

plėtros programos ir jos vykdymo;

7) svarsto

apskričių viršininkų administracijų ir savivaldybių institucijų siūlomus

įgyvendinti investicijų projektus ir teikia savo išvadas Finansų ministerijai;

8) renka regiono

plėtros tarybos pirmininką bei jo pavaduotoją, atleidžia juos iš pareigų;

9) gali sudaryti

darbo grupes ir jas įgalioti nagrinėti konkrečius regiono plėtros tarybos

kompetencijai priskirtus klausimus ir teikti dėl jų išvadas, svarsto ir priima

sprendimus dėl pateiktų išvadų;

10) atlieka kitas

teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Regiono

plėtros taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma savo darbo

reglamento nustatyta tvarka.

Regiono

plėtros taryba sprendimus dėl regiono plėtros plano, jo įgyvendinimo,

probleminės teritorijos išskyrimo bei tos probleminės teritorijos plėtros

programos, taip pat kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos to

regiono (apskrities) socialinei ir ekonominei plėtrai, priima pasikonsultavusi

su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei teritorinės darbo biržos

atstovais. Šiam tikslui regiono plėtros taryba gali sudaryti konsultacinę

socialinių ir ekonominių partnerių darbo grupę, kuri pateikia išvadas dėl

numatomo priimti sprendimo. Priimdama sprendimą, regiono plėtros taryba

įvertina darbo grupės išvadas.

straipsnis. Apskrities viršininko administracijos įgaliojimai įgyvendinant

nacionalinę

regioninę

politiką

Apskrities viršininko administracija, įgyvendindama

nacionalinę regioninę politiką:

1) įvertinusi

savivaldybių plėtros planus, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka rengia regiono plėtros plano projektą ir pateikia jį regiono

plėtros tarybai svarstyti bei tvirtinti;

2) rengia

pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo,

regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvose (plane)

numatytų prioritetinių uždavinių ir priemonių specifinėms regioninėms ir

vietinėms problemoms spręsti įtraukimo į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros

programas, probleminių teritorijų išskyrimo bei jose įgyvendinamiems projektams

teiktinų valstybės pagalbos kriterijų;

3) dalyvauja

rengiant ir vykdant probleminės teritorijos plėtros programas, probleminėje

teritorijoje atlieka asignavimų valdytojo funkcijas, jei nenustatyta kitaip;

4) koordinuoja

savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems

vykdant priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos

įgyvendinimu tame regione;

5) atlieka

regiono plėtros tarybos sekretoriato funkcijas, kaupia regiono plėtros tarybos

priimtus dokumentus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas;

6) organizuoja

rengiamų dokumentų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis,

socialiniais ir ekonominiais partneriais, ūkio subjektais ir Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją apie regiono plėtros

planų rengimą ir įgyvendinimą;

7) atlieka kitas

įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei apskrities viršininko administracijos

nuostatų numatytas funkcijas.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS

ADAMKUS

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1285,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)

REGIONINĖS

PLĖTROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2372,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)

REGIONINĖS

PLĖTROS ĮSTATYMO 4, 6 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-728,

2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2972 (2006-07-14)

REGIONINĖS

PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-07-18)

autrap@lrs.lt

9 straipsnis. Valstybės lygmens

regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas ir tvirtinimas

Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą rengia Vidaus reikalų

ministerija:

1) atsižvelgdama į

Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros

strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, nacionalinius

Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo dokumentus;

2) atlikusi

regionų socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamąją

analizę;

3) įvertinusi

regionų plėtros planuose nustatytus tikslus ir uždavinius atskirų ūkio šakų

(sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;

4) įvertinusi

valstybės institucijų ir savivaldybių bei socialinių ir ekonominių partnerių

iniciatyvas bei pasiūlymus.

Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje turi būti

nurodyta:

1) regionų

socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamosios analizės

pagrindiniai duomenys;

2) plėtros

laikotarpio nacionalinės regioninės politikos tikslai, uždaviniai ir

prioritetai;

3) probleminių

teritorijų plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai, valstybės pagalbos

teikimo probleminėms teritorijoms kriterijai;

4) prioritetiniai

uždaviniai ir priemonės atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir

vietinėms problemoms pagal regionus spręsti. Šiuos uždavinius ir priemones

siūloma įgyvendinti per atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas.

Nacionalinė

regioninės plėtros taryba svarsto regionų socialinių ir ekonominių skirtumų

mažinimo programoje nustatytus probleminių teritorijų plėtros strateginius

tikslus ir uždavinius, valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus, prioritetinius

uždavinius ir priemones atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir

vietinėms problemoms pagal regionus spręsti. Nacionalinei regioninės plėtros

tarybai pritarus regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

programai, Vidaus reikalų ministerija teikia šią programą svarstyti ir

tvirtinti Vyriausybei. Vyriausybei patvirtinus regionų socialinių ir ekonominių

skirtumų mažinimo programą, už konkrečias valdymo sritis atsakingos

ministerijos šios programos tikslus ir uždavinius bei jų įgyvendinimo priemones

įtraukia į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas ir atsižvelgia

rengdamos nacionalinius Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo

dokumentus.

Vyriausybei

išskyrus problemines teritorijas ir patvirtinus regionų socialinių ir

ekonominių skirtumų mažinimo programą, Vidaus reikalų ministerija,

bendradarbiaudama su savivaldybių, esančių išskirtose probleminėse

teritorijose, administracijomis, organizuoja probleminės teritorijos plėtros

programos parengimą. Probleminės teritorijos plėtros programą svarsto

Nacionalinė regioninės plėtros taryba. Nacionalinės regioninės plėtros tarybos

pritarimu probleminės teritorijos plėtros programą tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2372,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4324 (2004-07-27)

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

Nr. XI-735, 2010-04-08,

Žin., 2010, Nr. 48-2285 (2010-04-27)

V SKYRIUS

NACIONALINĘ

REGIONINĘ POLITIKĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ ĮGALIOJIMAI

11 straipsnis. Vidaus reikalų

ministerijos įgaliojimai įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką

Už nacionalinės regioninės politikos

koordinavimą atsako Vidaus reikalų ministerija.

Vidaus reikalų ministerija,

formuodama ir įgyvendindama nacionalinę regioninę politiką:

1) tvirtina Nacionalinės regioninės

plėtros tarybos darbo reglamentą;

2) dalyvauja rengiant Valstybės

ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas

ir programas ir atsako už nacionalinės regioninės politikos tikslo ir uždavinių

įgyvendinimą;

3) teikia

išvadas rengėjams (prireikus – Vyriausybei), ar svarbiausias viešosios

politikos kryptis nustatantys teisės aktai ir kiti dokumentai atitinka nacionalinės

regioninės politikos tikslą bei uždavinius;

4) rengia

regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą, šį dokumentą

teikia svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai ir po jos pritarimo –

svarstyti ir tvirtinti Vyriausybei;

5) teikia

Vyriausybei sprendimo dėl probleminių teritorijų išskyrimo projektą;

6) rengia probleminių teritorijų

plėtros programas, teikia jas svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai

ir po jos pritarimo – Vyriausybei tvirtinti;

7) svarsto atskirų ūkio šakų

(sektorių) plėtros strategijas ir programas, siūlomas valstybės pagalbos

regioninei plėtrai priemones ir, įvertinusi šių priemonių veiksmingumą, teikia

ministerijoms išvadas, ar jos atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą

ir uždavinius;

8) konsultuoja regionų plėtros

tarybas dėl rengiamų regionų plėtros planų, teikia siūlymus dėl jų tobulinimo;

9) teikia

informaciją Nacionalinei regioninės plėtros tarybai apie regionų plėtros

programos, skirtos tobulinti regioninės plėtros planavimą, teikti pagalbą

savivaldybėms rengiant vietines iniciatyvas atitinkančius projektinius

pasiūlymus ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą regioninės politikos

srityje, įgyvendinimą, apie šios programos naudojimą, administruoja regionų

plėtros programos lėšas;

10) organizuoja

Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžius;

11) teikia pasiūlymus valstybės institucijoms ir

savivaldybėms dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos

ir probleminių teritorijų plėtros programų įgyvendinimo;

12) organizuoja

rengiamų regioninės plėtros planavimo dokumentų

aptarimą su valstybės institucijomis ir savivaldybėmis, socialiniais ir

ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie regionų socialinių ir

ekonominių skirtumų mažinimo programos ir probleminių teritorijų plėtros

programų rengimą ir įgyvendinimą valstybės institucijoms, savivaldybėms ir

visuomenei.

Valstybės institucijos ir

savivaldybės, kurioms Vidaus reikalų ministerija pateikė pasiūlymus dėl regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos, probleminių teritorijų

plėtros programų ir regionų plėtros planų įgyvendinimo, turi pateikti Vidaus

reikalų ministerijai motyvuotą informaciją, į kokias rekomendacijas

neatsižvelgta.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

Nr. XI-735,

2010-04-08, Žin., 2010, Nr. 48-2285 (2010-04-27)

straipsnis. Nacionalinė regioninės plėtros taryba ir jos įgaliojimai

Nacionalinė

regioninės plėtros taryba yra konsultacinė grupė, susidedanti iš ministerijų,

kitų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos,

socialinių ir ekonominių partnerių atstovų ir regionų plėtros tarybų

pirmininkų.

Nacionalinės

regioninės plėtros tarybos pirmininką skiria Vyriausybė.

Socialiniai

ir ekonominiai partneriai, neturintys atstovų Nacionalinėje regioninės plėtros

taryboje, jos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir

ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia Nacionalinė regioninės plėtros

taryba.

Nacionalinė

regioninės plėtros taryba:

1) svarsto

nacionalinės regioninės politikos tikslą, uždavinius ir priemones, atskirų ūkio

šakų (sektorių) plėtros strategijas ir teikia išvadas bei pasiūlymus jų

rengėjams ir Vyriausybei;

2) svarsto

regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą ir teikia Vidaus

reikalų ministerijai išvadas dėl šios programos;

3) svarsto

probleminių teritorijų ir atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas,

teikia išvadas bei pasiūlymus šių programų rengėjams bei Vyriausybei;

4) svarsto ir

teikia Vidaus reikalų ministerijai išvadas dėl regionų plėtros programos, skirtos

tobulinti regioninės plėtros planavimą, teikti pagalbą savivaldybėms rengiant

vietines iniciatyvas atitinkančius projektinius pasiūlymus ir plėtoti

tarptautinį bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, įgyvendinimo, lėšų

panaudojimo;

5) atlieka kitas

teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Nacionalinė regioninės

plėtros taryba posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus. Sprendimai

priimami visų tarybos narių balsų dauguma darbo reglamento nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1134,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2339 (2007-06-02)

Nr. XI-735,

2010-04-08, Žin., 2010, Nr. 48-2285 (2010-04-27)

straipsnis. Regionų plėtros tarybos ir jų įgaliojimai

Regiono

plėtros taryba sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių

tarybų narių ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos paskirto asmens.

Regiono plėtros tarybos sudėtį per 3 mėnesius nuo galutinių savivaldybių tarybų rinkimų

rezultatų paskelbimo tvirtina vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų

ministro įgaliotas regiono plėtros tarybos narys kviečia pirmąjį regiono

plėtros tarybos posėdį ir pirmininkauja regiono plėtros tarybos posėdžiams tol,

kol taryba išsirenka pirmininką.

Savivaldybių

tarybų narius į regiono plėtros tarybą deleguoja savivaldybių tarybos pagal

kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių:

1) nuo 200 000

ir daugiau gyventojų – 3 tarybos narius;

2) nuo 50 000

iki 200 000 gyventojų – 2 tarybos narius;

3) iki 50 000

gyventojų – 1 tarybos narį.

Socialiniai

ir ekonominiai partneriai regiono plėtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo

balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia

regiono plėtros taryba.

Regionų,

kuriuos sudaro Vyriausybė, plėtros tarybų sudarymo tvarką, vadovaudamasi šiuo

Įstatymu, nustato Vyriausybė.

Regiono

plėtros taryba:

1) tvirtina savo

nuostatus ir darbo reglamentą;

2) svarsto ir

tvirtina regiono plėtros planą;

3) teikia išvadas Vidaus reikalų

ministerijai ir Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl regiono plėtros

plano įgyvendinimo;

4) svarsto ir teikia siūlymus

Vidaus reikalų ministerijai ir Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl

regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos;

5) teikia

siūlymus Vidaus reikalų ministerijai dėl probleminių teritorijų išskyrimo bei

tose teritorijose įgyvendinamiems projektams teiktinos valstybės pagalbos

kriterijų;

6) teikia siūlymus Vyriausybei ir

Vidaus reikalų ministerijai dėl probleminės teritorijos plėtros programos ir

jos vykdymo;

7) svarsto savivaldybių

ir valstybės institucijų siūlymus dėl regiono socialinės ir ekonominės plėtros

projektų, teikiamų įgyvendinant regionų socialinių ir ekonominių skirtumų

mažinimo programą, probleminių teritorijų plėtros programas, regiono plėtros

planą, savivaldybių strateginius plėtros planus ir nacionalinius Europos

Sąjungos struktūrinės paramos programavimo dokumentus; vadovaudamasi

nacionalinių Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo dokumentų, kitų

strateginio planavimo dokumentų ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatomis,

Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro ir tvirtina siūlomų finansuoti projektų

sąrašus;

8) renka regiono

plėtros tarybos pirmininką bei jo pavaduotoją, atleidžia juos iš pareigų;

9) gali sudaryti

darbo grupes ir jas įgalioti nagrinėti konkrečius regiono plėtros tarybos

kompetencijai priskirtus klausimus ir teikti dėl jų išvadas, svarsto ir priima

sprendimus dėl pateiktų išvadų;

10) atlieka

kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas;

11) svarsto

pasiūlymus dėl atstovavimo regionui tarptautinėse regionų bendradarbiavimo

organizacijose ir dėl bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais.

Regiono

plėtros taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma savo darbo

reglamento nustatyta tvarka.

Regiono

plėtros taryba sprendimus dėl regiono plėtros plano, jo įgyvendinimo,

probleminės teritorijos išskyrimo bei tos probleminės teritorijos plėtros

programos, aktualiausių regiono socialinės ir ekonominės plėtros projektų, taip

pat kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos to regiono (apskrities)

socialinei ir ekonominei plėtrai, priima pasikonsultavusi su socialiniais ir

ekonominiais partneriais bei teritorinių darbo biržų atstovais. Šiam tikslui

regiono plėtros taryba gali sudaryti konsultacinę socialinių ir ekonominių

partnerių darbo grupę, kuri pateikia išvadas dėl numatomo priimti sprendimo.

Priimdama sprendimą, regiono plėtros taryba įvertina darbo grupės išvadas.

Redakcija nuo 2014-03-01:

straipsnis. Regionų plėtros tarybos ir jų įgaliojimai

Regiono

plėtros taryba sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių

tarybų narių ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos paskirto asmens.

Regiono plėtros tarybos sudėtį per 3 mėnesius nuo galutinių savivaldybių tarybų rinkimų

rezultatų paskelbimo tvirtina vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų

ministro įgaliotas regiono plėtros tarybos narys kviečia pirmąjį regiono

plėtros tarybos posėdį ir pirmininkauja regiono plėtros tarybos posėdžiams tol,

kol taryba išsirenka pirmininką.

Savivaldybių

tarybų narius į regiono plėtros tarybą deleguoja savivaldybių tarybos pagal

kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių:

1) nuo 200 000

ir daugiau gyventojų – 3 tarybos narius;

2) nuo 50 000

iki 200 000 gyventojų – 2 tarybos narius;

3) iki 50 000

gyventojų – 1 tarybos narį.

Savivaldybės

gyventojų skaičius nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš

kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai,

sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių

gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos

gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose

nustatyta tvarka ir terminais.