LegalizeDėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
1994 m. lapkričio 8 d. Nr. I-636
Vilnius
I. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (Žin., 1964, Nr. 19-139; 1966, Nr. 33-238; 1967, Nr. 36-349; 1968, Nr. 9-64; 1972, Nr. 21-161; 1973, Nr. 31-275; 1975, Nr. 9-72; 1977, Nr. 30-396; 1981, Nr. 16-183, Nr. 21-268, Nr. 28-331; 1982, Nr. 12-100, Nr. 14-128; 1983, Nr. 18-198; 1984, Nr. 34-390; 1985, Nr. 7-61, Nr. 8-73; 1986, Nr. 4-32, Nr. 36-379; 1987, Nr. 36-429; 1988, Nr. 4-29, Nr. 17-160; 1989, Nr. 27-330; 1991, Nr. 33-891; 1993, Nr. 6-113, Nr. 54-1051, Nr. 62-1168; 1994, Nr. 51-949, Nr. 58-1131, 1134):
1 straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Civilinio proceso įstatymai
Civilinių bylų proceso tvarką visuose Lietuvos Respublikos teismuose nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Civilinio proceso įstatymai nustato tvarką, kuria nagrinėjamos bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo, finansų, bankroto teisinių santykių, ir bylos, kylančios iš konstitucinių, administracinių teisinių santykių, bei ypatingosios teisenos bylos. Bylos, kylančios iš konstitucinių, administracinių teisinių santykių, bei ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Jeigu yra šio kodekso normų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų prieštaravimas, teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso normomis.“
2 straipsnį pripažinti netekusiu galios.
5 ir 6 straipsnius išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Civilinės bylos iškėlimas teisme
Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą:
1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą;
2) pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų pareiškimą – tais atvejais, kada pagal įstatymus jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
Ieškininės teisenos bylose paduodami ieškininiai pareiškimai, bylose, kylančiose iš konstitucinių ir administracinių teisinių santykių – skundai, o ypatingosios teisenos bylose – pareiškimai, prašymai, skundai.
6 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybe prieš įstatymą ir teismą
Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe prieš įstatymą ir teismą, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.“
7 straipsnį pripažinti netekusiu galios.
8, 9 ir 10 straipsnius išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas
Vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia civilines bylas, remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies.
Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar fizinių asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę.
Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo ir teisme, kuriais siekiama paveikti teisėją ar teismą, yra kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą ir draudžiami.
Kai kišamasi į teisingumą vykdančių teismo ar teisėjo veiklą, teismas ar teisėjas turi reaguoti įstatymų nustatyta tvarka.
9 straipsnis. Proceso kalba
Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba.
Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti teismo veiksmuose per vertėją. Ši teisė taip pat garantuojama asmenims, nepakankamai mokantiems lietuvių kalbą ir pageidaujantiems kalbėti teismo procese gimtąja kalba ar kalba, kurią jie moka.
Už vertėjo paslaugas atlyginama iš valstybės biudžeto.
10 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo viešumas
Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį.
Uždarame teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais – ir liudytojai, ekspertai bei vertėjai.
Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis visada paskelbiama viešai.
Į teismo posėdžių salę neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai.“
Papildyti Kodeksą 101 straipsniu:
„101 straipsnis. Techninių priemonių naudojimas teisme
Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones.
Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms įgyvendinti gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti.
Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones.
Asmenims, pažeidusiems draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma įstatymų numatyta atsakomybė.“
11, 12 ir 13 straipsnius išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Bylų sprendimas pagal galiojančius įstatymus
Teismas privalo spręsti bylas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Respublikos Prezidento dekretais ir kitais galiojančiais teisės aktais.
Teismas, vadovaudamasis įstatymais, taiko užsienio valstybių teisės normas.
Teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Jeigu yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.
Nustatęs, kad teisės aktas, nepriklausantis Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar kitam Lietuvos Respublikos Seimo aktui, Respublikos Prezidento aktui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu aktu vadovautis. Apie tokį aktą teismas atskirąja nutartimi turi pranešti institucijai ar pareigūnui, kurie pagal įstatymus kontroliuoja aktą priėmusios institucijos ar pareigūno veiklą.
Jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra – vadovaujasi bendraisiais Lietuvos Respublikos įstatymų pradmenimis ir jų prasme.
Jeigu įstatymas ar ginčo šalių susitarimas numato, kad spręsti tam tikrus klausimus palikta teismui, teismas privalo šiuos klausimus spręsti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.
12 straipsnis. Teismų praktikos vienodumo formavimas
Vienodą teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Teismai, taikydami įstatymus, turi atsižvelgti į Teisėjų senato aprobuotus teismų sprendimus, taip pat į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje skelbiamą Teisėjų senato aprobuotą metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką.
13 straipsnis. Rungimosi principas teismo procese
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.“
14 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:
„Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis ir nutarimas yra privalomi visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
15 ir 16 straipsnius išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Teisių ir pareigų išaiškinimas dalyvaujantiems byloje asmenims
Teismas turi išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų teises.
16 straipsnis. Teismo sudėtis
Apylinkių teismuose teisėjas civilines bylas nagrinėja vienas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu.
Apygardų teismuose civilines bylas, išskyrus šio kodekso 1361 straipsnyje nurodytąsias, nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apygardos teismo vardu. Kitas civilines bylas apygardų teismuose, o Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – ir dėl kasacinės bylos iškėlimo nagrinėja trijų teisėjų kolegija.
Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus pirmininkas.
Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę išspręsti vienas, taip pat gali spręsti teisėjų kolegija.“
Iš 17 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „ar liaudies tarėjas“.
Iš 18 straipsnio išbraukti žodžius „liaudies tarėjas“, „prokuroras“.
Iš 19 straipsnio pavadinimo ir paties straipsnio išbraukti žodžius „ir liaudies tarėjui“, „ir liaudies tarėjas“.
Iš 20 straipsnio pavadinimo ir paties straipsnio išbraukti žodžius „prokurorui“, „prokuroras“.
21 straipsnį pripažinti netekusiu galios.
22 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj skaičių „19-21“ įrašyti skaičius „19, 20“, o žodžius „liaudies tarėjas, prokuroras, visuomeninės organizacijos arba darbo kolektyvo atstovas“ išbraukti.
23 straipsnio:
1) pirmosios dalies paskutinįjį sakinį išdėstyti taip: „Nušalinimo ir nusišalinimo klausimus teismas sprendžia pasitarimų kambaryje.“;
2) antrojoje dalyje išbraukti žodžius „ar liaudies tarėjų“;
3) trečiąją dalį išdėstyti taip:
„Jeigu nušalinimas pareikštas dviems teisėjams ar visai teisėjų kolegijai, ar teisėjui, kuris bylas nagrinėja vienas, nušalinimo klausimą sprendžia visos sudėties bylą nagrinėjantis teismas balsų dauguma arba nagrinėjantis bylą teisėjas.“;
4) ketvirtojoje dalyje išbraukti žodžius „prokuroro, visuomeninės organizacijos ar darbo kolektyvo atstovo“.
24 ir 25 straipsnius išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Pareiškimo dėl nušalinimo patenkinimo pasekmės
Kai nušalintas ar nusišalino apylinkės teismo teisėjas, byla nagrinėjama tame pačiame teisme pirmininkaujant kitam teisėjui. Kai teisėjo pakeisti negalima, byla nusiunčiama apygardos teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą apylinkės teismą.
Kai nušalinamas ar nusišalino apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, jis pakeičiamas kitu teisėju. Kai nusišalino ar nušalinama visa kolegija, bylą nagrinėja to paties teismo kiti teisėjai.
25 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas
Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasacinės instancijos teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas jam dalyvaujant.
Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme.
Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme.
Teisėjo dalyvavimas kolegijoje, kuri iškėlė kasacinę bylą, netrukdo jam dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasacinės instancijos teisme.“
26 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis išdėstyti taip:
„Teismams žinybingi visi ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, finansų, bankroto teisinių santykių, ir bylos, kylančios iš konstitucinių ir administracinių teisinių santykių.
Teismams taip pat žinybingos bylos, numatytos šio kodekso 270 straipsnyje.“
27 straipsnį pripažinti netekusiu galios.
28 straipsnyje po žodžių „trečiųjų teismui“ įrašyti žodį „(arbitražui)“, o žodžius „Jūrų arbitražo komisijai arba Arbitražo teismui prie TSRS prekybos ir pramonės rūmų“ išbraukti.
29, 30 ir 32 straipsnius išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Teisminio žinybingumo prioritetas
Jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni žinybingi teismui, o kiti – ne teismo institucijoms, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.
Jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo žinybingumo, ginčas nagrinėjamas teisme.“
„30 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys
Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi: šalys, tretieji asmenys, šalių ir trečiųjų asmenų atstovai, taip pat prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos ir
organizacijos bei atskiri fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio kodekso 55 straipsnyje nurodytais pagrindais.
Prie dalyvaujančių byloje asmenų taip pat priskiriami pareiškėjai, suinteresuoti asmenys, valstybinio valdymo institucijos, pareigūnai, įmonės, įstaigos, organizacijos šio kodekso 257 ir 270 straipsniuose išvardytose bylose.“
„32 straipsnis. Civilinis procesinis teisnumas
Galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas (civilinis procesinis teisnumas) pripažįstamas lygiomis visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, tiek turinčioms juridinio asmens teises, tiek ir jų neturinčioms.“
Iš 33 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „kolūkinių ir“.
34 straipsnį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Šalys
Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai asmenys, taip pat įmonės, įstaigos, organizacijos, tiek turinčios juridinio asmens teises, tiek ir jų neturinčios.
Asmeniui, kurio interesais byla pradėta pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fizinio asmens pareiškimą tais atvejais, kada pagal įstatymus kreipiamasi į teismą, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai, teismas praneša apie pradėtą bylą. Tas asmuo dalyvauja byloje kaip ieškovas.“
37 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:
„Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.“
Iš 39 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „ar prokuroro“.
40 straipsnį pripažinti netekusiu galios.
47 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
„Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jo tarnybinę padėtį ar įgalinimus.“
48 straipsnyje:
1) 2, 3, 5 ir 7 punktus išdėstyti taip:
„2) įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojai – tų įmonių, įstaigų, organizacijų bylose;
3) profesinių sąjungų įgaliotiniai – savo narių bylose;“
„5) valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, kurioms įstatymai suteikia teisę ginti valstybės ir kitų asmenų teises ir interesus, įgaliotiniai;“
„7) kiti asmenys, pateikę įgaliotojo valią patvirtinančius dokumentus;“;
2) įrašyti antrąją dalį:
„Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu arba kai atstovas pagal įstatymus negali būti atstovu.“
49 straipsnio penktąją ir šeštąją dalis išdėstyti taip:
„Advokato arba advokato padėjėjo įgalinimai ir jų apimtis patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderyje.
Šio kodekso 48 straipsnio pirmosios dalies 6 ir 7 punktuose nurodyti atstovo įgalinimai gali būti išreiškiami teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą, jei protokolas rašomas.“
Iš 51 straipsnio išbraukti žodžius „draugiškajam teismui ar“, o po žodžių „trečiųjų teismui“ įrašyti žodį „(arbitražui)“.
52 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
„Atstovais pagal pavedimą teisme negali būti advokatai, jų padėjėjai, kurie pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą savo noru sustabdė profesinę veiklą, kuriems uždrausta profesinė veikla už šios veiklos pažeidimus arba kai jie išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.“
53 ir 54 straipsnius pripažinti netekusiais galios.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.