Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2012-10-16
Paskutinį kartą atnaujinta 2016-01-01
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 224
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Suvestinė redakcija nuo 2016-01-01

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 127-6385, i. k. 1121010ISTA0XI-2277

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2012 m. spalio 16 d. Nr. XI-2277

Vilnius

(Žin., 2003, Nr. 94-4246; 2011, Nr. 145-6816)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Apdraustasis – gyvybės ir sveikatos draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, atsirandantys iš civilinės atsakomybės, yra draudžiami; turto draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami.

2.

Buveinės valstybė:

1) teikiant ne gyvybės draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra riziką draudžiančios draudimo įmonės pagrindinė buveinė;

2) teikiant gyvybės draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra prisiėmusios įsipareigojimus draudimo įmonės pagrindinė buveinė;

3) teikiant perdraudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra pagrindinė perdraudimo įmonės buveinė;

4) teikiant draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo ar perdraudimo tarpininko pagrindinė buveinė.

3.

Civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje.

4.

Dalyvaujanti įmonė:

1) patronuojančioji įmonė;

2) įmonė, šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais dalyvaujanti kitoje įmonėje;

3) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 62 ir 63 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau valdoma bendrai remiantis su šiomis įmonėmis sudarytomis sutartimis arba steigimo sandoriuose ar įstatuose esamomis nuostatomis;

4) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 62 ir 63 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau jos ir kitos ar kitų įmonių dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus ir iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo yra tie patys asmenys.

5.

Dalyvavimas – tiesioginis ar netiesioginis 20 ar daugiau procentų visų balsavimo teisių įmonės aukščiausiojo organo susirinkime turėjimas arba 20 ar daugiau procentų įmonės akcinio (pajinio ir pan.) kapitalo valdymas, taip pat kitokia reali ilgalaikė galimybė būnant įmonės akcininku ar dalyviu arba turint kitų su akciniu (pajiniu ir pan.) kapitalu susijusių teisių daryti poveikį sprendimams dėl įmonės veiklos. Atliekant draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūrą dalyvavimu taip pat laikomas tiesioginis ar netiesioginis įmonės balsavimo teisių ar kapitalo dalies turėjimas, dėl kurio, draudimo priežiūros institucijos nuomone, tai įmonei daromas lemiamas poveikis.

6.

Didelė draudimo rizika – draudimo rizika, atitinkanti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus kriterijus.

7.

Draudėjas – asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.

8.

Draudikas – draudimo sutartį sudarantis ar sudaręs asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą.

9.

Draudiko pelno dalis – draudėjui ir (ar) naudos gavėjui gyvybės draudimo su kapitalo kaupimu sutartyje numatytais atvejais tenkanti draudiko pelno dalis, apskaičiuojama ir išmokama draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

10.

Draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui.

11.

Draudimo ar perdraudimo įmonės filialas – pasinaudojant įsisteigimo teise įsteigtas struktūrinis draudimo ar perdraudimo įmonės padalinys arba atstovybė, esantys Europos ekonominės erdvės valstybės, išskyrus buveinės valstybę, teritorijoje ir atliekantys visas ar dalį juridinio asmens funkcijų.

12.

Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą.

13.

Draudimo įmonė – įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo veiklos licenciją.

14.

Draudimo interesas – nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui.

15.

Draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupė – grupė, kurią sudaro dalyvaujanti įmonė, jos patronuojamosios įmonės ir įmonės, kuriose dalyvaujanti įmonė ar jos patronuojamosios įmonės turi dalyvavimo teisių, taip pat įmonės, susijusios viena su kita šio straipsnio 5 dalyje numatytais ryšiais, arba grupė, kuri sudaryta remiantis sutartiniais ar kitais tų įmonių nustatytais finansiniais ryšiais, įskaitant savidraudos arba kitas panašias asociacijas, jei tenkinamos šios sąlygos:

1) viena iš įmonių, centralizuotai koordinuodama veiklą, daro lemiamą poveikį kitų grupę sudarančių įmonių priimamiems sprendimams, įskaitant finansinius sprendimus (centralizuotai koordinuojanti veiklą įmonė laikoma patronuojančiąja įmone, o kitos įmonės laikomos patronuojamosiomis įmonėmis);

2) ryšių užmezgimas ir nutraukimas siekiant šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytų tikslų iš anksto patvirtinamas draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros institucijos.

16.

Draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės įmonių tarpusavio sandoris – sandoris draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės viduje, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, vykdydama sutarties arba kitu pagrindu su mokėjimu susijusią arba nesusijusią prievolę, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo kitų tos pačios grupės įmonių ar bet kurio fizinio arba juridinio asmens, kurį su tos grupės įmonėmis sieja glaudus ryšys.

17.

Draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros institucija – pagal šio įstatymo 63 straipsnyje nustatytas taisykles skiriama priežiūros institucija, atsakinga už draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūrą.

18.

Draudimo ir (ar) perdraudimo techniniai atidėjiniai – teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti draudiko ar perdraudiko įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių ar susiję su jomis.

19.

Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma.

20.

Draudimo kontroliuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kuri nėra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ir kurios pagrindinis tikslas yra įsigyti ir turėti dalyvavimo teises patronuojamosiose įmonėse, kai tos patronuojamosios įmonės išimtinai arba daugiausia yra draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės arba trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės.

21.

Draudimo laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu.

22.

Draudimo liudijimas – draudiko išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas.

23.

Draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe.

24.

Draudimo priežiūros institucija – institucija, prižiūrinti draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą. Lietuvos Respublikoje šią veiklą vykdo Lietuvos bankas.

25.

Draudimo priežiūros institucijų kolegija – iš Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo priežiūros institucijų sudarytas nuolatinis kintančios sudėties organas, kurio tikslas – palankių sąlygų priimti sprendimus dėl draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros sudarymas, jo narių atliekamos draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros koordinavimas ir bendradarbiavimo skatinimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897

26.

Draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui.

27.

Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus.

28.

Draudimo taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos.

29.

Draudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą.

30.

Draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai, vertinant draudėjo draudimo apsaugos poreikius ir teikiant informaciją apie draudimo sutarties atitiktį šiems poreikiams, siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma draudiko ar jo darbuotojų dėl šio draudiko draudimo sutarčių, nėra laikoma draudimo tarpininkavimu. Draudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, kai informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį. Draudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su draudiku pagrindu, bei žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas.

31.

Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kito asmens nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius interesus įvykus draudžiamiesiems įvykiams, asmens turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Šiame įstatyme draudimo veikla yra ir veikla, nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

32.

Draudimo veiklos rizika – nuostolių rizika arba rizika, susijusi su nepalankiais draudimo įsipareigojimų vertės pokyčiais, kurių priežastis – netinkamos kainų nustatymo ir atidėjinių sudarymo prielaidos.

33.

Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

34.

Europos ekonominės erdvės valstybė – Europos Sąjungos valstybė narė, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė.

35.

Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje:

1) yra turtas, kai draudimo sutartis sudaroma dėl pastatų ar pastatų ir juose esančio turto, jei šis turtas draudžiamas ta pačia draudimo sutartimi;

2) yra registruota bet kurios rūšies transporto priemonė, dėl kurios sudaryta draudimo sutartis. Teikiant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugas, pagal šį punktą Europos ekonominės erdvės valstybe, kurioje yra draudimo rizika, taip pat laikoma ta Europos ekonominės erdvės valstybė, į kurią įvežama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, per 30 dienų nuo pirkėjo patvirtinimo, kad transporto priemonė pristatyta;

3) draudėjas ne ilgesniam kaip 4 mėnesių terminui sudarė draudimo sutartį dėl kelionės ar atostogų draudimo rizikų, nesvarbu, kuriai draudimo grupei priklausytų šios draudimo rizikos;

4) yra draudėjo įprastinė gyvenamoji vieta arba draudėjo buveinė, filialas ar atstovybė, dėl kurių sudaryta draudimo sutartis, tačiau tik visais kitais atvejais, neaptartais šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

36.

Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje teikiamos paslaugos, – teikiant draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, ar įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos ekonominės erdvės valstybė, jei draudimo sutartį dėl šios rizikos ar įsipareigojimo sudaro ne šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, ne šioje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas draudimo įmonės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės filialas; teikiant perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kita nei buveinės valstybė, kurioje neįsteigus filialo vykdoma perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veikla.

37.

Finansinė draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūra – draudimo ir perdraudimo įmonių veiklos, jų mokumo, techninių atidėjinių skaičiavimo, draudimo ir perdraudimo įmonių turto reikalavimų laikymosi priežiūra. Jeigu draudimo įmonė turi teisę vykdyti pagalbos draudimą, draudimo priežiūros institucija taip pat atlieka draudimo įmonės disponuojamų techninių išteklių, būtinų pagalbos veiksmams, kuriuos ji yra įsipareigojusi atlikti, priežiūrą.

38.

Finansų įstaiga – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme. Šiame įstatyme finansų įstaiga taip pat yra draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė.

39.

Garantinis iždas – draudikų, Lietuvos Respublikoje vykdančių šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), asociacijos iždas arba analogiškas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų nustatytas darinys.

40.

Gyvybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl apdraustojo mirties, kitokio draudžiamojo įvykio arba draudimo sutartyje nustatyto termino pasibaigimo mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos.

41.

Glaudus ryšys – ryšys tarp asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu. Jei asmuo kontroliuoja du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, laikoma, kad pastarieji taip pat yra susiję glaudžiais ryšiais.

42.

Intervencinės priemonės – teismo ar Lietuvos banko taikomos priemonės, kurių paskirtis – išsaugoti ar atkurti draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo finansinę būklę, apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesus ar įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.124 straipsnyje nurodytus tikslus ir kurios dėl savo pobūdžio turi įtakos ne tik draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, bet ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

43.

Įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos ekonominės erdvės valstybė – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra įprastinė draudėjo, sudariusio gyvybės draudimo sutartį, gyvenamoji vieta, arba, jeigu draudėjas yra juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra jo padalinys, dėl kurio sudaryta gyvybės draudimo sutartis.

44.

Įsisteigimo teisė – teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje steigti draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonės filialą arba teisė Lietuvos Respublikoje steigti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonės filialą.

45.

Išperkamoji suma – suma, kuri apskaičiuojama aktuariniais metodais, atsižvelgiant į sumokėtų draudimo įmokų dalį, skirtą kapitalui kaupti, sutarties galiojimo metu sukauptas palūkanas, draudėjui pagal draudimo sutartį tenkančią draudiko pelno dalį ir į kitas draudimo sutartyje nurodytas aplinkybes.

46.

Kartu veikiantys asmenys – du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal draudimo įmonės įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, nurodytą šio straipsnio 60 dalyje.

47.

Kita Europos ekonominės erdvės valstybė – Europos ekonominės erdvės valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

48.

Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė – įmonė, pagal kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus turinti teisę vykdyti draudimo veiklą.

49.

Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės perdraudimo įmonė – įmonė, pagal kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus turinti teisę vykdyti perdraudimo veiklą.

50.

Kontrolė – patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės santykiai, atitinkantys šio straipsnio 62 ir 63 dalyse nustatytus kriterijus, arba analogiški fizinio ar juridinio asmens ir įmonės santykiai. Kontrolė gali būti tiesioginė arba netiesioginė.

51.

Kredito rizika – nuostolių arba nepalankių finansinės padėties pokyčių rizika dėl vertybinių popierių emitentų, sandorio šalių ir visų skolininkų, darančių poveikį draudimo ar perdraudimo įmonei, mokumo būklės pokyčių, pasireiškianti kaip sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizika, skirtumo rizika (angl. spread risk), rinkos rizikos koncentracija.

52.

Likvidumo rizika – rizika, kad draudimo ar perdraudimo įmonė nesugebės susigrąžinti investuotų lėšų ir realizuoti turto, kad įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus suėjus terminui.

53.

Mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kurios bent viena iš patronuojamųjų įmonių yra draudimo ar perdraudimo įmonė arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, bet kuri pati nėra draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė.

54.

Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme (toliau – Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymas).

55.

Nacionalinis draudikų biuras – pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Nacionalinis draudikų biuras Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

56.

Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.

57.

Neatšaukiamas naudos gavėjas – naudos gavėjas, kuris negali būti vienašališkai, be paties naudos gavėjo sutikimo, draudėjo (ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais – apdraustojo) atšauktas ir pakeistas.

58.

Nukentėjęs trečiasis asmuo – teikiant civilinės atsakomybės draudimo paslaugas – asmuo, kuriam draudėjas ar apdraustasis padarė žalos.

59.

Operacinė rizika – nuostolių rizika dėl darbuotojų, sistemų, netinkamų ar nepavykusių vidaus procesų arba išorės įvykių poveikio.

60.

Pakankamas draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma draudimo ar perdraudimo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar suteikianti ne mažiau kaip 1/10 balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime arba leidžianti daryti lemiamą poveikį draudimo ar perdraudimo įmonės valdymui. Skaičiuojant pakankamą akcijų paketą, atsižvelgiama į balsus, kuriuos asmuo turi pagal draudimo priežiūros institucijos nustatytą tvarką.

61.

Pakartotinis perdraudimas (retrocesija) – prisiimto ar perduoto perdraudimo perdraudimas.

62.

Patronuojamoji (dukterinė) įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė, kurioje kita įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų;

2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės akcininkė ar dalyvė, turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios pirmosios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo sandorio, įstatų nuostatas ar su kita įmone sudarytas sutartis ta kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį;

4) įmonė, kurioje kita įmonė, remdamasi sudarytomis su akcininkais ar dalyviais sutartimis, kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės akcininkų ar dalyvių balsų;

5) įmonė, kuriai, draudimo priežiūros institucijos nuomone, kita įmonė daro lemiamą poveikį;

6) įmonė, kuri pagal šios dalies 1–5 punktų kriterijus yra patronuojamosios įmonės patronuojamoji įmonė. Šiuo atveju ji laikoma patronuojančiosios įmonės, kurios patronuojamoji įmonė turi patronuojamąją įmonę, patronuojamąja įmone.

63.

Patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų kitoje įmonėje;

2) įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė ar dalyvė, turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sudarytų su šia įmone sutarčių arba dėl šios įmonės steigimo sandorio ar įstatų nuostatų;

4) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės akcininkais ar dalyviais, kontroliuoja daugumą šios kitos įmonės akcininkų ar dalyvių balsų;

5) atliekant draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūrą – įmonė, kuri, draudimo priežiūros institucijos nuomone, daro lemiamą poveikį kitai įmonei.

64.

Perdraudėjas – draudimo ar perdraudimo įmonė, perduodanti savo prisiimtos rizikos dalį kitai draudimo ar perdraudimo įmonei.

65.

Perdraudikas – draudimo ar perdraudimo įmonė, perimanti tam tikrą rizikos dalį iš kitos draudimo ar perdraudimo įmonės.

66.

Perdraudimo įmonė – įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi perdraudimo veiklos licenciją.

67.

Perdraudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo tarpininkavimo veiklą.

68.

Perdraudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai, vertinant draudiko ar perdraudiko poreikius ir teikiant informaciją apie perdraudimo sutarties atitiktį šiems poreikiams, siekiama supažindinti su galimybe sudaryti perdraudimo sutartį, siūloma sudaryti perdraudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – perdraudimo sutarties sudarymas, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su perdraudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas perdraudimo sutartis ar administruojant perdraudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma perdraudiko ar perdraudiko darbuotojų dėl šio perdraudiko perdraudimo sutarčių, nėra laikoma perdraudimo tarpininkavimu. Perdraudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį. Perdraudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik perdraudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su perdraudiku pagrindu, žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti perdraudimo išmoką dydžio nustatymas.

69.

Perdraudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria prisiimama draudiko ar perdraudiko perduodama rizika. Perdraudimo veikla taip pat yra veikla, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, išskyrus „Lloyd’s“ draudikų asociaciją, prisiima riziką, perduodamą bet kurio „Lloyd’s“ nario.

70.

Priklausoma draudimo ar perdraudimo įmonė – draudimo ar perdraudimo įmonė, kurios tikslas – teikti draudimo ar perdraudimo paslaugas išimtinai patronuojančiajai įmonei ar įmonių grupės, kuriai ta draudimo ar perdraudimo įmonė priklauso, įmonėms ir kuri nėra patronuojamoji draudimo ar perdraudimo įmonės įmonė ir nepriklauso draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupei.

71.

Priklausomas draudimo tarpininkas – asmuo, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir atstovaujantis jų interesams. Priklausomas draudimo tarpininkas taip pat yra asmuo, kuris vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir atstovauja jų interesams šalia savo pagrindinės ūkinės komercinės veiklos, o jo siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, susijusi su asmens siūlomomis prekėmis ar paslaugomis.

72.

Reguliuojama rinka:

1) Lietuvos Respublikoje veikianti rinka, įtraukta į Lietuvos Respublikos reguliuojamų rinkų sąrašą;

2) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikianti rinka, įtraukta į tos Europos Sąjungos valstybės narės reguliuojamų rinkų sąrašą;

3) trečiojoje valstybėje veikianti rinka, pripažinta draudimo įmonės buveinės valstybės narės ir atitinkanti reikalavimus, lygiaverčius nustatytiems Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, be to, finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje rinkoje, kokybė yra lygiavertė priemonių, kuriomis prekiaujama buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ar rinkose, kokybei.

73.

Ribotas perdraudimas – perdraudimas, kai tiesioginiai didžiausi tikėtini nuostoliai (suprantami kaip didžiausia perduota ekonominė rizika, kurią lemia tiek apdraustos rizikos reikšmingumas, tiek ir pasirinktas rizikos perkėlimo laikas) visą sutarties galiojimo laiką ribotu dydžiu, bet gerokai viršija draudimo įmoką. Ribotam perdraudimui būdinga tai, kad sutarties nuostatomis siekiama laipsniškai subalansuoti sutarties šalių ekonominę patirtį, kad būtų pasiektas pageidaujamas rizikos perdavimas, ir (ar) tai, kad pinigų vertės kitimas laikui bėgant yra reikšmingas.

74.

Rinkos rizika – nuostolių arba nepalankių finansinės padėties pokyčių rizika, atsirandanti tiesiogiai ar netiesiogiai dėl turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių rinkos kainų lygio ir jų kintamumo svyravimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897

75.

Rizikos koncentracija – rizikos susitelkimas, dėl kurio galimi nuostoliai, keliantys grėsmę draudimo ar perdraudimo įmonės mokumui ir finansinei būklei.

76.

Rizikos mažinimo priemonės – priemonės, kuriomis naudodamasi draudimo ar perdraudimo įmonė gali perduoti visą riziką ar jos dalį kitai šaliai.

77.

Specialioji įmonė – įmonė, kuri perima draudimo ar perdraudimo įmonių riziką ir kuri siekia užsitikrinti prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą pajamomis, gautomis išleidus skolos vertybinius popierius, arba naudodama bet kokią kitą finansavimo priemonę, kai finansavimą suteikusių kreditorių teisės įgyvendinamos tik įvykdžius įmonės įsipareigojimus, kylančius iš perdraudimo teisinių santykių.

78.

Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

79.

Susijusi įmonė – patronuojamoji įmonė arba įmonė, kurioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais dalyvauja kita įmonė.

80.

Sveikatos draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens sveikata, draudimas, apimantis draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimą nuo ligų.

81.

Teisė teikti draudimo ar perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo paslaugas – draudimo ar perdraudimo įmonės teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą neįsteigus filialo, draudimo ar perdraudimo tarpininkų teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą neįsteigus filialo arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės teisė vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkų teisė vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo.

82.

Trečioji valstybė – valstybė, nepriklausanti Europos ekonominei erdvei.

83.

Trečiosios valstybės draudimo įmonė – trečiojoje valstybėje registruota įmonė, kuri vykdo draudimo veiklą ir kuri, jeigu būtų registruota Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, pagal vykdomos veiklos pobūdį privalėtų gauti šiame įstatyme nustatytą ar lygiavertę draudimo veiklos licenciją.

84.

Trečiosios valstybės perdraudimo įmonė – trečiojoje valstybėje registruota įmonė, kuri vykdo perdraudimo veiklą ir kuri, jeigu būtų registruota Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, pagal vykdomos veiklos pobūdį privalėtų gauti šiame įstatyme nustatytą ar lygiavertę perdraudimo veiklos licenciją.

85.

Turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos.

86.

Veiklos ranga (angl. outsourcing) – pagal draudimo ar perdraudimo įmonės ir prižiūrimo ar neprižiūrimo paslaugų teikėjo susitarimą vykdoma veikla (draudimo ar perdraudimo įmonės funkcijų įgyvendinimas, paslaugos ar kita veikla), kurią, jei šio susitarimo nebūtų, vykdytų pati draudimo ar perdraudimo įmonė.

3 straipsnis. Draudimo veikla

1.

Lietuvos Respublikoje draudimo veiklą turi teisę vykdyti tik:

1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, arba Europos bendrovės (Societas Europaea), šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo veiklos licenciją;

2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės, įgyvendinančios įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas;

3) Lietuvos Respublikoje įsteigti trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę leidimus filialo draudimo veiklai;

4) Pasaulio prekybos organizacijos narių, kurios yra trečiosios valstybės, draudimo įmonės, neįsteigusios filialo, tačiau tik šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 5, 6, 11, 12 punktuose išvardytų draudimo grupių savanoriškojo draudimo bei laivais (jūrų ir vidaus vandenų) ir skraidymo aparatais vežamų krovinių savanoriškojo draudimo veiklą. Šiai veiklai mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 73 straipsnio 4 dalyje nurodyti apribojimai.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir su šia veikla susijusią veiklą: draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką kaupimą) sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą.

3.

Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai su draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą gali vykdyti tik kaip priklausomi draudimo tarpininkai.

4.

Visiems kitiems šiame įstatyme nenurodytiems asmenims draudžiama vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje, išskyrus draudimo priežiūros institucijos (toliau – priežiūros institucija) nustatytas išimtis, kai dėl trečiojoje valstybėje galiojančio privalomojo draudimo nepripažįstama draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, draudimo apsauga.

4 straipsnis. Perdraudimo veikla

1.

Lietuvos Respublikoje perdraudimo veiklą turi teisę vykdyti tik šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai ir:

1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos perdraudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, arba Europos bendrovės (Societas Europaea), šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios perdraudimo veiklos licenciją;

2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek neįsteigusios;

3) trečiųjų valstybių perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek neįsteigusios.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus perdraudimo ir su šia veikla susijusią veiklą: perdraudžiamųjų įvykių administravimą, perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą perdraudimo klausimais, perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, nekilnojamojo turto nuomą ir perdraudžiamo turto vertinimą.

5 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veikla

1.

Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkavimo veiklą turi teisę vykdyti tik:

1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos bet kokios teisinės formos įmonės (draudimo agentų įmonės) ir fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą (draudimo agentai). Draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai yra priklausomi draudimo tarpininkai;

2) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo brokerių įmonės: akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, arba Europos bendrovės (Societas Europaea), šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją. Draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo tarpininkai;

3) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo tarpininkai, kurie draudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo įgyvendindami įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas;

4) trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.

2.

Lietuvos Respublikoje perdraudimo tarpininkavimo veiklą turi teisę vykdyti tik šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 4 straipsnyje nurodyti subjektai ir:

1) draudimo brokerių įmonės;

2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių perdraudimo tarpininkai, kurie perdraudimo tarpininkavimo veikla Lietuvos Respublikoje verčiasi tiek įsteigę filialą, tiek neįsteigę;

3) trečiųjų valstybių perdraudimo tarpininkai, neįsteigę filialo Lietuvos Respublikoje, arba trečiųjų valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų ir (ar) perdraudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.

3.

Draudimo įmonėms ar trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms, įgyvendinančioms įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas, draudžiama naudotis neturinčių teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą asmenų draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo paslaugomis.

6 straipsnis. Atstovybės

Šiame įstatyme nustatytos atitinkamos informavimo apie veiklą naudojantis įsisteigimo teise, filialų veiklos ir veiklos priežiūros taisyklės taikomos ir atstovybėms ar bet kuriems biurams, kuriems vadovauja juos įsteigusios įmonės darbuotojai ar asmenys, turintys nuolatinį ar ilgalaikį įgaliojimą veikti atstovaujamos įmonės vardu, kai:

1) atstovybę ar biurą kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje steigia draudimo ar perdraudimo įmonė ar Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonė;

2) atstovybę ar biurą Lietuvos Respublikoje steigia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonė.

7 straipsnis. Draudimo šakos ir grupės

1.

Draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas.

2.

Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:

1) gyvybės draudimas, kiek nenumatyta šios dalies 2–5 punktuose;

2) sutuoktuvių ir gimimų draudimas;

3) gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais;

4) tontinos;

5) pensijų kaupimo veikla.

3.

Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:

1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;

2) draudimas nuo ligų;

3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;

4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;

5) skraidymo aparatų draudimas;

6) laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas;

7) vežamų krovinių draudimas;

8) turto (išskyrus šios dalies 3–7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;

9) turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus šios dalies 8 punktą);

10) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

11) su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

12) su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;

14) kredito draudimas;

15) laidavimo draudimas;

16) finansinių nuostolių draudimas;

17) teisinių išlaidų draudimas;

18) pagalbos draudimas.

4.

Kai draudimo veiklos licencija ar leidimas trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklai suteikia teisę vykdyti:

1) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir ligų (sveikatos draudimu);

2) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą bei šio straipsnio 3 dalies 3, 7 ir 10 punktuose nurodytų grupių veiklą, ši veikla vadinama motoriniu draudimu;

3) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą bei šio straipsnio 3 dalies 4, 6, 7 ir 12 punktuose nurodytų grupių veiklą, ši veikla vadinama jūriniu ir transporto draudimu;

4) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą bei šio straipsnio 3 dalies 5, 7 ir 11 punktuose nurodytų grupių veiklą, ši veikla vadinama aviacijos draudimu;

5) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 8 ir 9 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama turto draudimu nuo gaisro ir kitokio turto sugadinimo (sunaikinimo);

6) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 10–13 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama civilinės atsakomybės draudimu;

7) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 14 ir 15 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama kredito ir laidavimo draudimu;

8) visų grupių, nurodytų 3 dalyje, veiklą, ši veikla vadinama visų ne gyvybės draudimo šakos rizikų draudimu.

5.

Priežiūros institucija tvirtina gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių aprašymą, kuriuo draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai privalo vadovautis.

8 straipsnis. Gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo veiklos Lietuvos Respublikoje atskyrimas

1.

Nė vienas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas subjektas neturi teisės kartu vykdyti ir gyvybės, ir ne gyvybės draudimo veiklos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 221 straipsnyje nustatytas išimtis bei atvejus, kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktai suteikia teisę kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei vykdyti ir gyvybės draudimo, ir ne gyvybės draudimo veiklą.

2.

Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai, vykdantys gyvybės draudimo veiklą, taip pat turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti tik šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių veiklą.

3.

Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti subjektai, vykdantys tik šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių veiklą, turi teisę kreiptis dėl gyvybės draudimo veiklos licencijos išdavimo.

4.

Draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai privalo vadovautis gyvybės draudimo veiklos ir šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo grupių veiklos atskiro valdymo reikalavimais, patvirtintais priežiūros institucijos.

9 straipsnis. Ne gyvybės draudimo šakos papildomos draudimo rizikos

1.

Draudimo įmonė, turinti draudimo veiklos licenciją, ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, turintis leidimą filialo draudimo veiklai, išduotą pagrindinės draudimo rizikos, priklausančios ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupei ar keletui jų, draudimo veiklai, nepakeitę draudimo veiklos licencijos ar leidimo filialo draudimo veiklai, turi teisę sudaryti draudimo sutartis ir dėl papildomų draudimo rizikų, priklausančių kitoms ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupėms, tik tuo atveju, kai yra visos šios sąlygos:

1) papildoma draudimo rizika yra susijusi su pagrindine draudimo rizika;

2) papildoma draudimo rizika yra susijusi su tuo pačiu objektu, kuris draudžiamas nuo pagrindinės rizikos;

3) nuo papildomos draudimo rizikos draudžiama ta pačia draudimo sutartimi kaip ir nuo pagrindinės draudimo rizikos.

2.

Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14, 15 ir 17 punktuose nurodytų draudimo grupių rizikos negali būti laikomos papildomomis kitų draudimo grupių draudimo rizikų atžvilgiu, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus.

3.

Draudimo rizika, priklausanti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 17 punkte nurodytai draudimo grupei, gali būti laikoma papildoma šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 18 punkte nurodytos draudimo grupės draudimo rizikų atžvilgiu tik tuo atveju, kai yra įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos ir kai pagrindinė draudimo rizika išimtinai yra susijusi su pagalbos teikimu asmenims, patiriantiems sunkumų kelionėje, išvykus iš namų ar iš įprastinės gyvenamosios vietos.

4.

Draudimo rizika, priklausanti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 17 punkte nurodytai draudimo grupei, taip pat gali būti laikoma papildoma draudimo rizika tik tuo atveju, kai yra įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos ir kai ji yra susijusi su ginčais ar rizikomis, atsirandančiomis naudojant jūrų laivus, ar su tuo susijusiomis.

10 straipsnis. Didelė draudimo rizika

1.

Draudimo rizika yra laikoma didele, kai ji priklauso:

1) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4–7, 11 ir 12 punktuose nurodytoms draudimo grupėms;

2) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14 ir 15 punktuose nurodytoms draudimo grupėms, kai draudėjas vykdo ūkinę komercinę veiklą ar verčiasi savarankiška profesine veikla ir draudimo rizikos yra susijusios su šia veikla.

2.

Draudimo rizika taip pat laikoma didele, kai ji priklauso šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3, 8, 9, 10, 13 ir 16 punktuose nurodytoms draudimo grupėms ir šios rizikos draudėjas viršija mažiausiai du šiuos dydžius:

1) draudėjo balanse nurodyto turto vertė yra ne mažesnė kaip 6 200 000 eurų;

2) draudėjo pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus yra lygios arba viršija 12 800 000 eurų;

3) draudėjo vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 250.

3.

Jeigu draudėjas priklauso grupei ūkio subjektų, kurių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai sudaromi pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo ar analogiško kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės akto reikalavimus, šio straipsnio 2 dalyje numatyti dydžiai nustatomi atsižvelgiant į įmonių grupės dydžius.

11 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas

1.

Fizinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) jis yra nuteistas už bet kokias tyčines nusikalstamas veikas, baustas už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje;

2) galioja drausminė nuobauda atleisti šį asmenį iš darbo ar tarnybinė nuobauda atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų;

3) jis piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu arba yra priklausomas nuo lošimų;

4) yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių fizinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.

2.

Juridinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;

2) šio juridinio asmens valdymo organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos bei šį juridinį asmenį kontroliuojantis juridinis asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;

3) yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių juridinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.

3.

Šiame įstatyme numatyti subjektai, vertindami fizinio asmens kvalifikaciją ir patirtį, privalo atsižvelgti į asmens išsilavinimą, eitas pareigas, darbo stažą ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai.

4.

Kai nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ar patirtį vertina priežiūros institucija, duomenys apie asmens nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ar patirtį pateikiami priežiūros institucijos nustatytos formos anketose. Prireikus patikrinti anketose nurodytus duomenis, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad asmuo pateiktų papildomus dokumentus ir informaciją, reikšmingą nepriekaištingai reputacijai, kvalifikacijai ir patirčiai įvertinti, ir dėl informacijos pateikimo kreiptis į šio įstatymo 203 straipsnyje nurodytus asmenis. Priežiūros institucija nustato dokumentų, kurie pateikiami reputacijai, kvalifikacijai ir patirčiai vertinti, reikalavimus.

II SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO VEIKLOS LICENCIJA

12 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo veiklos licencijos suteikiamos teisės

1.

Draudimo ir perdraudimo įmonė turi teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą draudimo ar perdraudimo veiklos licenciją (toliau – veiklos licencija).

2.

Veiklos licencija galioja visose kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, suteikdama teisę vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą įgyvendinant įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio skyriaus penktajame skirsnyje numatytomis sąlygomis.

3.

Draudimo veiklos licencija išduodama vykdyti visos draudimo grupės arba kelių draudimo grupių, priklausančių gyvybės draudimo arba ne gyvybės draudimo šakoms, draudimo veiklą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pageidauja vykdyti tik dalies rizikų, priklausančių draudimo grupei (grupėms), draudimo veiklą.

4.

Draudimo veiklos licencijoje nurodytos draudimo grupės apima privalomojo draudimo rizikas tik tuo atveju, jei tai pažymėta draudimo veiklos licencijoje. Draudikas, vykdantis privalomąjį draudimą, privalo, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, sudaryti draudimo sutartį su draudėju. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti ginčijamas teisme.

5.

Perdraudimo veiklos licencija išduodama vykdyti gyvybės draudimo ir (ar) ne gyvybės draudimo šakoms priklausančių draudimo grupių draudimo sutarčių perdraudimo veiklą.

6.

Draudimo veiklos licencija suteikia teisę draudimo įmonei vykdyti perdraudimo veiklą.

7.

Draudimo įmonės gali vykdyti perdraudimo veiklą tik tų draudimo grupių, kurių veiklą draudimo įmonės vykdo šio įstatymo nustatyta tvarka.

8.

Veiklos licencija išduodama neribotam laikui.

13 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo įmonės, kuriai išduodama veiklos licencija, teisinė forma ir registracija

1.

Veiklos licencija išduodama:

1) steigiamai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea);

2) po juridinių asmenų reorganizavimo veiksiančiai naujai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea), ketinančiai vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą;

3) akcinei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea), keičiančiai vykdomos veiklos rūšį į draudimo ar perdraudimo veiklą.

2.

Veiklos licencija išduodama tik konkrečiai įmonei, ji negali būti perleista ar pereiti kitam asmeniui.

3.

Steigiama draudimo ar perdraudimo įmonė gali būti įregistruota Juridinių asmenų registre, o jei veiklos licencija išduodama ne steigiamai draudimo įmonei, atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre gali būti padaryti tik po veiklos licencijos išdavimo.

4.

Priežiūros institucija privalo Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka pranešti Juridinių asmenų registrui apie veiklos licencijos išdavimą, galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.

5.

Apie draudimo ar perdraudimo įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.

6.

Draudimo ar perdraudimo įmonės steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per 9 mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo.

14 straipsnis. Draudimo įmonės pavadinimas

1.

Draudimo įmonės pavadinime arba įmonės teisinę formą atspindinčiame žodžių junginyje privalo būti žodis „draudimas“. Joks kitas juridinis asmuo, išskyrus asmenis, šio įstatymo nustatyta tvarka vykdančius draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą, neturi teisės savo pavadinime vartoti šio žodžio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

2.

Joks kitas juridinis asmuo neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžių junginio „draudimo įmonė“, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

3.

Atsižvelgiant į planuojamą veiklos teritoriją, žodis „draudimas“ gali būti vartojamas ir užsienio kalba.

15 straipsnis. Prašymas gauti veiklos licenciją

1.

Pareiškėjai prašymą išduoti veiklos licenciją privalo pateikti priežiūros institucijai.

2.

Kartu su prašymu pateikiami:

1) įmonės įstatai, steigimo sutartis (aktas);

2) priežiūros institucijos nustatyto turinio ir formos draudimo ar perdraudimo įmonės verslo planas;

3) dokumentai, kuriais įrodoma, kad įmonės tinkamos pagrindinės nuosavos lėšos minimalaus kapitalo reikalavimui padengti yra ne mažesnės negu šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta minimalaus kapitalo reikalavimo absoliuti mažiausioji riba. Organizacinio fondo lėšos neįtraukiamos apskaičiuojant minimalų kapitalą. Pareiškėjai privalo pateikti dokumentus, kuriais įrodomas minimalaus kapitalo suformavimas pinigais, ir duomenis apie šių pinigų gavimo šaltinius;

4) dokumentai, kuriais įrodoma, kad įmonė ir toliau turės tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo reikalavimui padengti (finansiniai dokumentai, banko pažymos, sutartys ar kt.);

5) dokumentai, kuriais įrodoma, kad įmonė ir toliau turės tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų minimalaus kapitalo reikalavimui padengti (finansiniai dokumentai, banko pažymos, sutartys ar kt.);

6) dokumentai, kuriais įrodoma, kad įmonė galės laikytis valdymo sistemai keliamų reikalavimų, nurodytų šio skyriaus antrajame skirsnyje ir kituose teisės aktuose (tvarkos, politikos, strategijos aprašai ar kt.);

7) priežiūros institucijos nustatytos formos informacija apie draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojančius asmenis, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ir kitus asmenis ir pakankamą akcijų paketą valdančius akcininkus. Be to, pateikiama priežiūros institucijos nustatytos formos informacija apie kontroliuojančių juridinių asmenų ir dalyvaujančių įmonių priežiūros ir valdymo organų narius;

8) priežiūros institucijos nustatytos formos informacija apie draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininką ir kitus stebėtojų tarybos narius, valdybos pirmininką ir kitus valdybos narius, vadovą;

9) dokumentai, kuriais patvirtinamas draudimo ar perdraudimo įmonės organizacinio fondo sukaupimas pinigais, organizacinio fondo naudojimas ir jo likutis;

10) dokumentai, kuriais patvirtinamas steigiamos draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų apmokėjimas pinigais;

11) informacija apie organizacinio fondo ir lėšų, kuriomis apmokėtos steigiamos draudimo ar perdraudimo įmonės akcijos ar suformuotas draudimo ar perdraudimo įmonės įstatinis kapitalas, gavimo šaltinius;

12) draudimo ar perdraudimo įmonės vardu sudarytos veiklos rangos sutartys, kuriomis yra perduotas esminės ar svarbios funkcijos ar veiklos vykdymas;

13) jei draudimo įmonė ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, – dokumentai, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonė kiekvienoje kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje yra paskyrusi atstovą pretenzijoms nagrinėti (ir pateikiamas atstovo vardas, pavardė arba pavadinimas ir adresas).

3.

Kai draudimo ar perdraudimo įmonės steigėjas yra juridinis asmuo, papildomai turi būti pateikta:

1) steigėjo – juridinio asmens registravimo pažymėjimo ar kito jį atitinkančio dokumento nuorašas;

2) steigėjo – juridinio asmens paskutinių finansinių metų audituotas finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada. Ši nuostata netaikoma, jei steigėjas nėra steigiamą draudimo įmonę kontroliuojanti ar joje dalyvaujanti įmonė.

4.

Kai juridinis asmuo arba juridiniai asmenys reorganizuojami į naują juridinį asmenį – draudimo įmonę ar kai akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ar Europos bendrovė (Societas Europaea) keičia vykdytą veiklą į draudimo ar perdraudimo veiklą, nereikia pateikti šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytų dokumentų, tačiau reikia papildomai pateikti:

1) reorganizavimo sąlygų aprašą, sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį ar keisti jo veiklos rūšį;

2) kiekvieno juridinio asmens registravimo pažymėjimo ar kito jį atitinkančio dokumento nuorašą, ankstesnės veiklos aprašymą, paskutinių finansinių metų audituotą finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada;

3) priežiūros institucijos nustatytos formos informaciją apie kiekvieną juridinį asmenį kontroliuojančius asmenis, jame dalyvaujančias įmones ar asmenis ir pakankamą akcijų paketą valdančius akcininkus;

4) dokumentus, kuriais patvirtinama, kad draudimo ar perdraudimo įmonės pinigai yra ne mažesni kaip šiame įstatyme nustatytas organizacinis fondas ir įstatinis kapitalas, taip pat duomenis apie šių pinigų gavimo šaltinius;

5) duomenis apie kiekvieno juridinio asmens mokesčių sumokėjimą ir skolas kreditoriams.

5.

Kai trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė yra patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės steigėja, ji privalo papildomai pateikti:

1) trečiosios valstybės priežiūros institucijos išduotą draudimo ar perdraudimo veiklos licenciją ar ją atitinkantį dokumentą;

2) trečiosios valstybės priežiūros institucijos leidimą steigti draudimo ar perdraudimo įmonę Lietuvos Respublikoje ar informaciją, kad trečiosios valstybės priežiūros institucija neprieštarauja patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės steigimui Lietuvos Respublikoje.

16 straipsnis. Veiklos licencijos išdavimas

1.

Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti veiklos licenciją ir visų reikiamų dokumentų pateikimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.

2.

Priežiūros institucija atsisako išduoti veiklos licenciją tuo atveju, kai:

1) nepateikti šiame įstatyme nustatyti ar šio įstatymo nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) draudimo ar perdraudimo įmonės steigėjų ir (ar) draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojančių asmenų, joje dalyvaujančių įmonių ar asmenų ir asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdančių draudimo ar perdraudimo įmonės akcijas, reputacija nėra vertinama kaip nepriekaištinga ir (ar) jų kvalifikacija yra netinkama patikimam ir riziką ribojančiam draudimo ar perdraudimo įmonės valdymui užtikrinti, ir (ar) jų finansinė būklė, atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus, teisės aktų nuostatas ir kitas reikšmingas aplinkybes, nėra stabili ir gera;

3) draudimo ar perdraudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai, kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys ir asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, neatitinka šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytų kriterijų;

4) draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo sistema neatitinka šio skyriaus antrajame skirsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

5) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti, arba įvertinus draudimo ar perdraudimo įmonės verslo planą yra pakankamas pagrindas manyti, kad draudimo ar perdraudimo įmonės įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo ar perdraudimo sutarčių, negalės būti vykdomi nuolat, arba draudimo ar perdraudimo įmonės verslo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų;

6) įstatinis kapitalas nėra visiškai apmokėtas;

7) draudimo ar perdraudimo įmonės organizacinis fondas, įstatinis kapitalas yra apmokėti pinigais, kurių gavimo šaltinis yra neteisėtas;

8) draudimo ar perdraudimo įmonės ar draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės (toliau – grupė), kuriai priklauso draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūra arba kiti glaudūs ryšiai su fiziniais ar juridiniais asmenimis efektyvią priežiūrą daro neįmanomą;

9) trečiosios valstybės teisės aktai, taikomi įmonių grupės, kuriai priklauso draudimo ar perdraudimo įmonė, nariams arba fiziniams ar juridiniams asmenims, susijusiems su draudimo ar perdraudimo įmone glaudžiais ryšiais, arba sunkumai įgyvendinant šiuos teisės aktus efektyvią priežiūrą daro neįmanomą;

10) draudimo ar perdraudimo įmonė yra juridinio asmens ar juridinių asmenų teisių ir pareigų, kurių įgyvendinimas pažeistų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir (ar) sudarytų grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, perėmėja;

11) draudimo ar perdraudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai, asmenys, atliekantys rizikos valdymo, aktuarinę, vidaus audito ir atitikties vertinimo funkcijas, eina pareigas, kurias eiti draudžia šis ir kiti įstatymai;

12) neįvykdyti šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatyti reikalavimai arba minimalaus kapitalo pinigų gavimo šaltinis yra neteisėtas.

3.

Priežiūros institucija neturi teisės atsisakyti išduoti veiklos licenciją atsižvelgdama į ekonominius rinkos poreikius.

4.

Jeigu kyla įtarimas, kad įstatinis kapitalas, organizacinis fondas ir (ar) minimalaus kapitalo reikalavimas gali būti apmokėti pinigais, kurių gavimo šaltinis yra neteisėtas, priežiūros institucija privalo kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – Valstybės saugumo departamentas) ar kitas kompetentingas institucijas su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų gavimo šaltinių. Šiuo atveju terminų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento ar kitų kompetentingų institucijų išvadą.

5.

Veiklos licencijos formą nustato priežiūros institucija.

6.

Priežiūros institucija tvirtina draudimo ir perdraudimo veiklos licencijavimo taisykles.

17 straipsnis. Konsultacijos su kitomis institucijomis

1.

Prieš išduodama draudimo ar perdraudimo veiklos licenciją, priežiūros institucija privalo konsultuotis su kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija dėl aplinkybių, reikšmingų priimant sprendimą dėl veiklos licencijos išdavimo, kai draudimo ar perdraudimo įmonė yra:

1) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojamoji įmonė;

2) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

3) kontroliuojama to paties asmens, kuris kontroliuoja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę.

2.

Prieš išduodama veiklos licenciją, priežiūros institucija privalo konsultuotis su kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, prižiūrinčia atitinkamą finansų sektorių, kai draudimo ar perdraudimo įmonė yra:

1) Europos ekonominės erdvės valstybės kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės patronuojamoji įmonė;

2) Europos ekonominės erdvės valstybės kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

3) kontroliuojama to paties asmens, kuris kontroliuoja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės kredito įstaigą ar finansų maklerio įmonę.

3.

Priežiūros institucija, vertindama draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojančių asmenų nepriekaištingą reputaciją, priežiūros ir valdymo organų narių, kitų vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų ir asmenų, atsakingų už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, konsultuojasi su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis institucijomis dėl aplinkybių, reikšmingų nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimui, ir privalo teikti kitoms institucijoms informaciją apie šiuos asmenis, reikšmingą minėtų institucijų atliekamoms funkcijoms.

18 straipsnis. Informacija apie pasikeitimus

Apie informacijos, nurodytos priežiūros institucijai pateiktuose dokumentuose dėl draudimo ar perdraudimo veiklos licencijos išdavimo, pasikeitimus draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pranešti priežiūros institucijai šios patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Veiklos licencijos pakeitimas

1.

Draudimo įmonė, ketinanti vykdyti dar kitos ar kitų tai pačiai draudimo šakai priklausančių draudimo grupių draudimo veiklą arba išplėsti vykdomą draudimo veiklą iki visų tos pačios draudimo grupės rizikų draudimo, privalo priežiūros institucijai pateikti šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą verslo planą, be to, ji turi pateikti dokumentus, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonė turi tinkamų nuosavų lėšų šio įstatymo 37 ir 40 straipsniuose nustatytiems mokumo kapitalo reikalavimui ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti.

2.

Gyvybės draudimo veiklą vykdanti draudimo įmonė, ketinanti vykdyti ne gyvybės draudimo šakai priklausančių šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo grupių draudimo veiklą, arba šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo grupių veiklą vykdanti draudimo įmonė, ketinanti vykdyti gyvybės draudimo šakai priklausančių šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų draudimo grupių veiklą, privalo priežiūros institucijai pateikti dokumentus, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonės tinkamos pagrindinės nuosavos lėšos minimalaus kapitalo reikalavimui padengti atitinka gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią mažiausiąją ribą ir ne gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią mažiausiąją ribą, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 5 punkte, ir įsipareigoja ir toliau vykdyti šiuos minimalius finansinius įsipareigojimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897

3.

Draudimo įmonė 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, taip pat ketindama atsisakyti visos draudimo grupės ar dalies draudimo grupės rizikų draudimo veiklos privalo priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis į priežiūros instituciją dėl draudimo veiklos licencijos pakeitimo.

4.

Perdraudimo įmonė, ketinanti vykdyti kitai draudimo šakai priklausančių draudimo grupių draudimo sutarčių perdraudimo veiklą arba atsisakyti dalies rizikų perdraudimo veiklos, privalo priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis į priežiūros instituciją dėl perdraudimo veiklos licencijos pakeitimo.

5.

Priežiūros institucija priima sprendimą dėl licencijos pakeitimo per vieną mėnesį nuo visų licencijavimo taisyklėse numatytų dokumentų pateikimo.

20 straipsnis. Veiklos licencijos galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

1.

Kai yra šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, priežiūros institucija turi teisę sustabdyti veiklos licencijos galiojimą.

2.

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti veiklos licencijos galiojimą:

1) jei draudimo ar perdraudimo įmonė pažeidė draudimo ar perdraudimo veiklos sąlygas;

2) jei draudimo ar perdraudimo įmonė pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus;

3) jei draudimo ar perdraudimo įmonė kreipėsi dėl veiklos licencijos galiojimo panaikinimo;

4) jei draudimo ar perdraudimo įmonė nepradeda vykdyti draudimo ar su juo susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo veiklos licencijos išdavimo;

5) jei draudimo ar perdraudimo įmonė nebevykdo veiklos daugiau kaip 6 mėnesius;

6) šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju.

3.

Priežiūros institucija taip pat panaikina veiklos licencijos galiojimą, jei draudimo ar perdraudimo įmonė nesilaiko minimalaus kapitalo reikalavimo ir priežiūros institucija mano, kad pagal šio įstatymo 46 straipsnį pateiktas trumpalaikis finansinės būklės atkūrimo planas yra netinkamas, arba jei draudimo ir perdraudimo įmonė per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, neįvykdo patvirtinto trumpalaikio finansinės būklės atkūrimo plano.

4.

Apie sprendimą panaikinti veiklos licencijos galiojimą priežiūros institucija praneša kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms.

5.

Priežiūros institucija, panaikinusi veiklos licencijos galiojimą, imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai, ir, apie tai pranešusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, turi teisę areštuoti draudimo ar perdraudimo įmonės turtą arba prašyti, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija nustatytų analogiškus priežiūros institucijos nurodyto draudimo ir perdraudimo įmonės turto apribojimus.

6.

Sprendimas panaikinti veiklos licencijos galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu nedelsdama pranešti draudimo ar perdraudimo įmonei.

7.

Draudimo ar perdraudimo įmonės prašymu, pateiktu šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, priežiūros institucija turi teisę panaikinti veiklos licencijos dalies galiojimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONĖS VALDYMAS

21 straipsnis. Draudimo ar perdraudimo įmonės organai

1.

Draudimo ar perdraudimo įmonėje turi būti šie organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir įmonės vadovas.

2.

Draudimo ar perdraudimo įmonėje gali būti sudaryta stebėtojų taryba.

3.

Draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo organai yra valdyba ir įmonės vadovas.

4.

Draudimo ar perdraudimo įmonės organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato įmonės įstatai, Civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas), jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

22 straipsnis. Bendrosios valdymo nuostatos

1.

Draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo organai atsako už teisės aktų nuostatų laikymąsi.

2.

Draudimo ar perdraudimo įmonėje turi būti įgyvendinta veiksminga valdymo sistema, kuria būtų užtikrintas patikimas ir riziką ribojantis veiklos valdymas. Šią sistemą turi sudaryti bent tinkama ir skaidri organizacinė struktūra, pagal kurią aiškiai paskirstytos ir tinkamai atskirtos pareigos, įdiegta veiksminga informacijos perdavimo sistema. Valdymo sistema turi būti reguliariai persvarstoma atliekant vidaus peržiūrą. Valdymo sistema turi būti proporcinga draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo sistema privalo apimti šias pagrindines funkcijas: rizikos valdymo, aktuarinę, vidaus audito ir atitikties vertinimo.

3.

Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo turėti rašytinę politiką bent rizikos valdymo, vidaus kontrolės, vidaus audito ir, kai taikoma, veiklos rangos srityse. Šių sričių politikos aprašai turi būti patvirtinti draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos arba valdybos ir keičiami atsižvelgiant į bet kokius svarbius sistemos ar atitinkamos srities pokyčius. Šioje dalyje nurodytų sričių politikos aprašai turi būti peržiūrimi bent kartą per metus. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi užtikrinti šių sričių politikos įgyvendinimą.

4.

Draudimo ir perdraudimo įmonės privalo užtikrinti nepertraukiamą įmonės veiklą, tam tikslui įmonėje turi būti parengtas ir patvirtintas veiklos tęstinumo planas bei užtikrintas jo įgyvendinimas.

5.

Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo užtikrinti, kad draudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai bei kiti vadovaujamąsias pareigas einantys ar kitas pagrindines funkcijas atliekantys asmenys nuolat būtų nepriekaištingos reputacijos ir sąžiningi, o jų profesinė kvalifikacija, žinios ir patirtis būtų tinkami patikimam ir riziką ribojančiam valdymui užtikrinti. Draudimo ir perdraudimo įmonė informuoja priežiūros instituciją šios nustatyta tvarka apie visus pokyčius, susijusius su draudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų narių, kitų vadovaujamąsias pareigas einančių ar už kitas pagrindines funkcijas atsakingų asmenų tapatybe, taip pat teikia visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar nauji įmonei vadovauti paskirti asmenys yra kompetentingi ir tinkami. Draudimo ir perdraudimo įmonė informuoja priežiūros instituciją, jei šie asmenys buvo pakeisti kitais, nes nebeatitiko šioje dalyje nurodytų reikalavimų.

23 straipsnis. Tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas

1.

Fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo), nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti pakankamą akcijų paketą arba padidinti jį lygiai iki 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų arba daugiau draudimo ar perdraudimo įmonės įstatinio kapitalo, arba padidinti turimų balsų draudimo ar perdraudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime skaičių lygiai iki 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų arba daugiau visų balsų, arba jei tiesiogiai ar netiesiogiai įsigijus akcijų draudimo ar perdraudimo įmonė taps įsigijusio akcijų asmens patronuojamąja įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Įsigyjantis asmuo privalo apie siūlomą įsigijimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodyti planuojamo įsigyti pakankamo akcijų paketo dydį ir pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytame sąraše nustatytus dokumentus ir informaciją.

2.

Fizinis ar juridinis asmuo, nusprendęs perleisti tiesiogiai ar netiesiogiai valdomą pakankamą akcijų paketą arba sumažinti tiesiogiai ar netiesiogiai valdomo pakankamo akcijų paketo dydį taip, kad jis po akcijų perleidimo taps mažesnis už 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų draudimo ar perdraudimo įmonės įstatinio kapitalo arba sumažins turimų balsų draudimo ar perdraudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime skaičių taip, kad jis po tiesiogiai ar netiesiogiai valdomo pakankamo akcijų paketo perleidimo taps mažesnis už 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų visų balsų, arba jei perleidus tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas akcijas draudimo ar perdraudimo įmonė nebebus akcijas perleidusio asmens patronuojamąja įmone, privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti ketinamo perleisti pakankamo akcijų paketo dydį.

3.

Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir informacijos, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše neturi būti nurodyti dokumentai ir informacija, kurie nėra reikalingi įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus atlikti. Priežiūros institucijos reikalaujami dokumentai ir informacija turi būti proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui.

4.

Priežiūros institucija, gavusi pagal šio straipsnio 1 dalį reikalaujamą pranešimą, dokumentus ir informaciją, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, taip pat vėliau gavusi šio straipsnio 6 dalyje nurodytus papildomus dokumentus ir informaciją, reikalingus vertinimui atlikti, nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

5.

Priežiūros institucija įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimą atlieka ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gautas pranešimas apie siūlomą įsigijimą ir visi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai bei informacija (toliau šiame straipsnyje – vertinimo laikotarpis).

6.

Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną gali prašyti pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, reikalingus vertinimui baigti. Šis prašymas pateikiamas raštu ir jame nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to, priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir informacijos ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

7.

Priežiūros institucija turi teisę pratęsti šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, jei įsigyjantis asmuo yra:

1) įsisteigęs trečiojoje valstybėje arba jo veikla reglamentuojama trečiosios valstybės;

2) fizinis ar juridinis asmuo, kuriam netaikoma priežiūra pagal Lietuvos Respublikos ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių teisės aktus, reglamentuojančius kredito įstaigų, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, finansų maklerio įmonių ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklą.

8.

Nagrinėdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus bei informaciją, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, taip pat gautus papildomus dokumentus ir informaciją, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios pakankamą akcijų paketą nusprendžiama įsigyti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį draudimo ar perdraudimo įmonei, vertina įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

1) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją;

2) asmenų, kurie po siūlomo įsigijimo vadovaus draudimo ar perdraudimo įmonei, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį;

3) ar įsigyjančio asmens finansinė būklė yra stabili ir gera, taip pat pagal draudimo ar perdraudimo įmonės, dėl kurios siūlomas įsigijimas, vykdomos ir numatomos vykdyti veiklos rūšį;

4) ar draudimo ar perdraudimo įmonė galės nuolat laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų riziką ribojančių reikalavimų, visų pirma, ar įmonių grupės, kurios dalimi draudimo ar perdraudimo įmonė taps, struktūra sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;

5) ar yra pagrindas įtarti, kad siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą yra atliekami, buvo atlikti ar buvo bandoma atlikti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veiksmus, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas), ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti tokių veiksmų pavojų.

9.

Priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, kai:

1) nepateikti priežiūros institucijos nustatyti ar šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) įsigyjantis asmuo ar siūlomas įsigijimas įvertinamas kaip netinkamas ar finansiškai nepatikimas pagal šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus.

10.

Jeigu, baigusi įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimą, priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus. Be to, sprendime nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 14 ir 15 dalis gautos kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų, prižiūrinčių atitinkamą finansų sektorių, nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucija įsigyjančio asmens prašymu ar savo iniciatyva informaciją apie sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui priėmimo motyvus ir patį sprendimą turi teisę paskelbti viešai priežiūros institucijos interneto svetainėje.

11.

Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas privalo raštu pranešti įsigyjančiam asmeniui. Jeigu priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad ji siūlomam įsigijimui neprieštarauja.

12.

Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti pakankamo akcijų paketo dydžio ir nagrinėti siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.

13.

Priežiūros institucija, gavusi daugiau kaip vieną pranešimą apie siūlomą įsigijimą toje pačioje draudimo įmonėje, visus gautus pranešimus nagrinėja tokia pačia tvarka, nediskriminuodama įsigyjančių asmenų.

14.

Atlikdama vertinimą priežiūros institucija privalo atsižvelgti į kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos, prižiūrinčios atitinkamą finansų sektorių, nuomonę, kai įsigyjantis asmuo yra:

1) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ar Lietuvos Respublikos kredito įstaiga, finansų maklerio įmonė ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė;

2) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ar Lietuvos Respublikos kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės patronuojančioji įmonė;

3) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ar Lietuvos Respublikos kredito įstaigą, finansų maklerio įmonę ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonę kontroliuojantis fizinis ar juridinis asmuo ir jei po tiesioginio ar netiesioginio akcijų įsigijimo draudimo įmonė taptų šio asmens patronuojamąja ar kontroliuojama įmone.

15.

Priežiūros institucija, kreipdamasi dėl šio straipsnio 14 dalyje nurodytos nuomonės, turi teisę prašyti visos įsigyjančio asmens tinkamumo ir siūlomo įsigijimo finansinio patikimumo vertinimui svarbios informacijos. Priežiūros institucija savo iniciatyva ar gavusi prašymą teikia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atliekamam vertinimui svarbią informaciją.

16.

Priežiūros institucija, priimdama sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, turi teisę nustatyti siūlomo įsigijimo įgyvendinimo terminą ir prireikus jį pratęsti.

17.

Sandoriai, pagal kuriuos asmenys draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyja neįvykdę šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos arba nepaisydami šio straipsnio 10 dalyje nurodyto priežiūros institucijos sprendimo, yra niekiniai, ir įsigyjantys asmenys neįgyja balsavimo teisių. Visi reikalavimai dėl šių sandorių pasekmių, įskaitant reikalavimą dėl balsavimo teisių įgijimo, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisme pagal draudimo įmonės buveinės vietą.

18.

Draudimo ar perdraudimo įmonės privalo pranešti priežiūros institucijai šios nustatyta tvarka apie draudimo įmonių asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdančių akcijas, pasikeitimą.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).