LegalizeLietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymas
Statybos leidimą savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) išduoda ne vėliau kaip per 10 dienų (ypatingo statinio statybos leidimą – per 15 dienų) nuo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo, o apskrities viršininko administracija – per 7 dienas nuo Nuolatinės statybos komisijos protokolo gavimo.
Statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą apskrities viršininko administracija išduoda Vyriausybės nustatyta tvarka.
Jei statybos leidimą išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas), jis per 3 dienas nuo šio leidimo išdavimo leidimo kopiją pateikia apskrities viršininko administracijai. Kai išduodamas leidimas dirbti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbus, jo kopija taip pat perduodama už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai institucijai. Kai išduodamas statybos leidimas statiniui saugomoje teritorijoje, leidimo kopija perduodama saugomos teritorijos administracijai. Visais atvejais leidimo kopija nustatyta tvarka perduodama nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui.
Visiems statiniams, suprojektuotiems viename statinio projekte ir esantiems tiek statinio statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms), tarp jų ir laikiniems statiniams (statomiems statybos reikmėms), taip pat visoms statybos rūšims, numatytoms statinio projekte (naujų statinių statybai, rekonstravimui, kapitaliniam remontui, griovimui, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbams), išduodamas vienas statybos leidimas. Leidime privaloma nurodyti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus kiekvieno statinio techninius rodiklius ir naudojimo paskirtį.
Jei statybos leidimas neišduodamas, valstybinio administravimo subjektas, kuriam pavesta išduoti šį leidimą, per 10 dienų nuo statytojo (užsakovo) dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo praneša apie tai raštu statytojui (užsakovui), nurodydamas konkrečias leidimo neišdavimo priežastis. Jei leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui) nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas (užsakovas) turi teisę vykdyti statybą be leidimo, tačiau apie tai raštu praneša statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios. Leidimą išduodantis viešojo administravimo subjektas privalo šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą. Atsisakymą išduoti statybos leidimą statytojas (užsakovas) gali apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Statybos leidimas galioja 10 metų (statyti laikiną statinį – iki leidime nurodyto laiko, kuris priklauso nuo statinio naudojimo paskirties), o leidimas griauti – 3 metus.
Statybos leidimas netenka galios:
1) kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas (jo dalis) paimamas visuomenės poreikiams;
2) teismo sprendimu;
3) jei nuo leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo pradėtas statyti 3 metus arba nebuvo pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų. Statytojas (užsakovas), norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusią instituciją dėl naujo statybos leidimo išdavimo.
Apskrities viršininko administracija arba Vyriausybės atstovas, arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos turi teisę sustabdyti savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo, jei šie viešojo administravimo subjektai kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo. Apskrities viršininko administracijos išduoto statybos leidimo galiojimą ta pačia tvarka turi teisę sustabdyti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Statybos leidimas statinį griauti netenka galios šio straipsnio 18 dalies nurodytais atvejais, taip pat jei per 3 metus nuo leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo nugriautas. Statytojas (užsakovas), norėdamas pradėti ar tęsti statinio griovimą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą dėl šio leidimo pratęsimo.
Statybos leidimų išdavimo procedūrai reikalingų dokumentų formas nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o statybos leidimų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbams arba leidimų vykdyti statinių statybą nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorijose – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už kultūros paveldo vertybių apsaugą.
Statybos leidimų apskaitą, sąrašą ir statistikos atskaitomybę tvarko apskrities viršininko administracija, o statybos leidimų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbams – ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakinga įgaliota institucija. Apskaitos ir sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Leidimų statyti ar rekonstruoti branduolinės energetikos objektus apskaita ir sąrašas tvarkomas Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.
24 straipsnis. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti
Pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus.
Pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai atliekami nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbai ar statinių statyba vykdoma šių vertybių teritorijose, – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą; branduolinės energetikos objektams šią tvarką ir reikalavimus nustato Branduolinės energijos įstatymas.
Statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Pripažintas tinkamu naudoti statinys turi būti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
STATINIO AVARIJA
25 straipsnis. Statinio avarija
Statinio avarija (toliau – avarija) yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose. Įrenginių avarijos sąvoką apibrėžia konkrečių įrenginių reikalavimus nustatančios Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant, statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio būdu, – statytojas (užsakovas) privalo nedelsdamas:
1) organizuoti ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims;
2) imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;
3) apsaugoti statinio avarijos vietą nuo poveikio, galinčio trukdyti tirti avarijos priežastis;
4) pranešti apie avariją savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui), apskrities viršininko administracijai; jei avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui; jei yra nukentėjusių žmonių, – taip pat teisėsaugos institucijai ir Valstybinei darbo inspekcijai. Jeigu avarija įvyksta nekilnojamosioms kultūros paveldo vertybėms priskirtame statinyje, jų teritorijose, apie ją taip pat turi būti pranešta už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai institucijai, o jeigu įvyksta avarija, dėl kurios buvo (gali būti) užteršta aplinka, – taip pat Aplinkos ministerijai; jei avarija susijusi su potencialiai pavojingais įrenginiais, apie ją taip pat turi būti pranešta Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme nurodytoms institucijoms;
5) jei statinio avarija įvyko dėl potencialiai pavojingų įrenginių avarijos arba jei dėl statinio avarijos buvo pažeisti šie įrenginiai, be šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų institucijų, apie tai pranešti atitinkamoms valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms, o branduolinės energetikos objektų avarijos atveju – taip pat Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai;
6) aprašyti statinio būklę po avarijos bei nurodyti statinio pakitimus ir jų atsiradimo vietas.
Avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija (avarijos, susijusios su įrenginiais, – valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją).
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
STATYBOS VALSTYBINIS VALDYMAS. STATYBOS PRIEŽIŪRA
26 straipsnis. Statybos valstybinis valdymas
Statybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė.
27 straipsnis. Statybos valstybinė priežiūra
Statybos valstybinę priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:
1) apskrities lygiu – apskrities viršininko administracija;
2) valstybės lygiu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Branduolinės energetikos objektų statybos valstybinė priežiūra atliekama Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.
Apskrities viršininko administracija pagal šio straipsnio 4, 5, 6 dalis atlieka visų statinių statybos valstybinę priežiūrą.
Apskrities viršininko administracija privalo tikrinti:
1) ar statinio statyba vykdoma pagal išduotą statybos leidimą ir ar statomas statinys atitinka šiame leidime nurodytus pagrindinius statinio techninius rodiklius bei statinio naudojimo paskirtį. Kai statomas nesudėtingas statinys ir leidimas neprivalomas, tikrinama, ar statinio statyba vykdoma turint šiam atvejui normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus dokumentus;
2) ar statinio statyba bei griovimas nepažeidžia: žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų; teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi); trečiųjų asmenų pagrįstų interesų; statinio projektavimo sąlygų sąvado;
3) ar statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai atitinka šio Įstatymo ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus atestavimo kvalifikacinius reikalavimus;
4) ar atliekama statinio statybos techninė priežiūra ir statinio projekto vykdymo priežiūra (kai jos privalomos) ir ar rangovas (kai statyba vykdoma rangos būdu) laikosi šių priežiūrų vadovų į statybos darbų žurnalą įrašytų reikalavimų; ar statybos darbų vykdymo dokumentai atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus reikalavimus;
5) ar statinio laikančiosios konstrukcijos statomos ir montuojamos iš statybos produktų, turinčių atitikties dokumentus.
Apskrities viršininko administracijos atstovas dalyvauja statinį pripažįstant tinkamu naudoti.
Apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytą kompetenciją turi teisę:
1) sustabdyti statinio statybą ir kreiptis į teismą šio Įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais;
2) kai tai susiję su pareigomis, netrukdomi patekti į statybvietes, statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius, juose esančius butus ir reikalauti iš statybos dalyvių pateikti visus statybos dokumentus;
3) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų bylas teismui;
4) Civilinio kodekso nustatytais atvejais kreiptis į teismą dėl civilinių bylų iškėlimo, kad būtų atlyginta valstybei padaryta žala dėl įstatymų nuostatų, kitų teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimo;
5) atstovauti teisme institucijai pagal įgaliojimą;
6) reikalauti iš statytojo (užsakovo) ir rangovo pašalinti statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimų padarinius;
7) tikrinti, ar statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo veikla atitinka įstatymus, kitus teisės aktus bei normatyvinius statybos techninius dokumentus ir, jeigu yra pažeidimų, – taikyti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas poveikio priemones;
8) reikalauti ir gauti iš statybos dalyvių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, dokumentų nuorašus ir kitą informaciją apie jų veiklą statyboje;
9) kreiptis į policiją, kai statybos dalyviai neleidžia statybos valstybinės priežiūros pareigūnams atlikti tarnybinių funkcijų;
10) sustabdyti savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) neteisėtai išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos, vadovaudamasi šio straipsnio 6 dalyje nurodytomis teisėmis, atlieka šią statybos valstybinę priežiūrą:
1) metodiškai vadovauja apskrities viršininko administracijos tarnybai, atliekančiai statybos valstybinę priežiūrą, tikrina, ar ši priežiūra atitinka šį Įstatymą ir kitus statybą reglamentuojančius teisės aktus, ir patikrinimo išvadas teikia apskrities viršininkui;
2) pagal šio straipsnio 4 dalies reikalavimus atrankos būdu tikrina bet kurio Lietuvos Respublikoje statomo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių subjektų ir statybos dalyvių veiklą, viešai skelbia tikrinimo išvadas ir rekomendacijas pašalinti nustatytus pažeidimus bei trūkumus (jei jų yra);
3) atrankos būdu tikrina, ar statinių projektai ir ekspertizės įmonių atliktos statinių ekspertizės atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus;
4) sustabdo apskrities viršininko administracijos neteisėtai išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo.
Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnai, be Valstybės tarnybos įstatymo nustatyto atestavimo, privalo būti atestuoti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (patikrinama, ar jie yra susipažinę su šiuo Įstatymu ir kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais).
Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos pagal joms įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktą kompetenciją atlieka statinio saugos ir paskirties reikalavimų vykdymo valstybinę priežiūrą:
1) nustato (pagal kompetenciją) šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nurodytas statinio projektavimo sąlygas ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi vykdant statybą;
2) nustatyta tvarka dalyvauja atliekant statinio projekto ekspertizę, statinį pripažįstant tinkamu naudoti.
Statybinių inžinerinių geodezinių tyrinėjimų valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją atlieka apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija.
Statybinių inžinerinių geologinių, geotechninių ir kitų šios srities tyrimų valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba.
Statybos valstybinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnai už šiame straipsnyje nustatytos statybos valstybinės priežiūros tvarkos pažeidimus atsako pagal Viešojo administravimo įstatymą.
28 straipsnis. Savavališkos statybos padarinių šalinimas
Apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus:
1) surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku;
2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinę bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui;
3) nagrinėja savavališkos statybos priežastis bei aplinkybes, gauna statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų išvadas, rengia ir teikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui pasiūlymus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo arba pagal kompetenciją priima reikalingą sprendimą.
Apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą bei pareigūnų siūlymus dėl jos padarinių pašalinimo ir nustatydama įvykdymo terminą priima vieną iš šių sprendimų:
1) sustabdyti statinio statybą ir pareikalauti iš statytojo (užsakovo) nugriauti statinį, jei teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas; per nurodytą terminą šio reikalavimo neįvykdžius, kreiptis į teismą;
2) jei statinio statyba gali būti vykdoma, leisti statytojui (užsakovui) parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą;
3) įpareigoti statytoją (užsakovą), įvykdžiusį šio straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą;
4) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) savo lėšomis statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę;
5) kreiptis į teismą nepriėmus šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sprendimų.
Jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytų reikalavimų, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo.
Savavališkos statybos akto surašymo tvarką bei formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
29 straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė
Ypatingo statinio ir statinio, įrašyto į valstybės investicijų programą, projektų ekspertizė yra privaloma. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo statybos darbų projektų ekspertizės privalomumo atvejus nustato Vyriausybės įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo ir kapitalinio remonto atvejais.
Statinio projekto ekspertizę ir statinio ekspertizę turi teisę atlikti Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, gavusi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą atestatą statinio projekto ekspertizei arba statinio ekspertizei atlikti. Atestate turi būti nurodyta statinio kategorija (iš nurodytų šio straipsnio 1 dalyje). Užsienio ekspertizės įmonė turi teisę atlikti statinio projekto ekspertizę arba statinio ekspertizę, jeigu ji turi savo šalies išduotus atestavimo dokumentus, kurie Lietuvos Respublikoje pripažįstami Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (sudarytos 1961 m. spalio 5 d. Hagoje) pagrindu.
Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, reikalavimu tik tais atvejais, kai:
1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos;
2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas, kad statinys neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje.
Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą.
30 straipsnis. Statinio statybos techninė priežiūra
Statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Šis reikalavimas netaikomas atliekant statinio paprastąjį remontą.
Statinio statybos techninės priežiūros atlikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
31 straipsnis. Statinio projekto vykdymo priežiūra
Statant, rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ypatingą statinį ar statinį saugomoje teritorijoje, jo projekto vykdymo priežiūra yra privaloma.
Statytojas (užsakovas) turi teisę pavesti projektuotojui statinio projekto vykdymo priežiūrą ir statinio statybos techninę priežiūrą.
Statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia projektą parengusi projektavimo įmonė, projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi šios veiklos patento ar projekto vadovo atestato arba yra miręs), projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo) pasirinktas statinio projektuotojas. Jei statinio projektuotojas nevykdo ar pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti.
Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas (užsakovas) arba projektuotojas (tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto vadovą).
Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbai ar statinio statyba vykdomi šių kultūros vertybių teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą.
32 straipsnis. Visuomenės informavimas apie visuomenei svarbių statinių statybos pradžią ir jo padariniai
Statytojas (užsakovas) privalo informuoti visuomenę apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradžią. Šių statinių sąrašus (nurodant statinių paskirtį) ir informavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Jei statinio projekto sprendiniai neatitinka patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į apskrities viršininką, kad būtų sustabdytas statinio projektavimas ir nebūtų išduodamas statybos leidimas. Ginčus šiais klausimais nagrinėja teismas.
33 straipsnis. Statinio statybos ar projektavimo sustabdymas
Bet kuris viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę sustabdyti statinio statybą savo iniciatyva arba kai reikalauja:
1) savivaldybės meras;
2) Vyriausybės atstovas;
3) statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucija (jei įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia jai teisės sustabdyti statinio statybą ar griovimą);
4) statytojas (užsakovas);
5) statinio projektuotojas, atliekantis statinio projekto vykdymo priežiūrą;
6) statinio statybos techninis prižiūrėtojas.
Sustabdyti statinio statybą turi teisę bet kuris statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas (nurodydamas statybos ar griovimo sustabdymo terminą), kai:
1) nustatoma, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki;
2) pateiktas prašymas (pareiškimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 19 dalį;
3) statomas statinys neatitinka statybos leidime nurodytų statinio ploto ir tūrio matmenų bei statinio naudojimo paskirties;
4) nustatoma, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus;
5) paaiškėja statinio projekto klaidos, dėl kurių atsirado statinio avarijos grėsmė;
6) statybos leidimas neteko galios.
Apskrities viršininkas turi teisę sustabdyti statinio projektavimą šio Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju.
Statinio statybą sustabdęs statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas surašo aktą nurodydamas įvykdytų statybos darbų mastą. Akto formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto raštišką sutikimą tęsti statinio statybą. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai neįvykdomi, statinio statybą sustabdęs viešojo administravimo subjektas kreipiasi į teismą.
34 straipsnis. Nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimas
Nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus šio statinio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto), o kai perleidžiamos nekilnojamosios kultūros vertybės, – taip pat už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos tokio pat turinio pažymą.
Juridiniam ar fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinį, visos statytojo, gavusio statybos leidimą, prievolės ir teisės pereina tik po to, kai šis leidimas perregistruojamas statinį įsigijusio asmens vardu.
Kad būtų perregistruotas statybos leidimas, statinį įsigijęs fizinis ar juridinis asmuo turi pateikti statybos leidimą išdavusiam viešojo administravimo subjektui dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2, 3, 8, 9 punktuose (kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus privaloma pateikti tik tuo atveju, kai keičiamas statinio projektas), statinio perleidimo sutartį, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje.
Kai perleidžiama nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuojamo statinio dalis, statybos leidimas neperregistruojamas. Perleistos dalies savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje.
DEVINTASIS SKIRSNIS
STATINIO NUGRIOVIMAS
35 straipsnis. Statinio nugriovimas
Pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus nekilnojamąsias kultūros paveldo vertybes) nugriaunamas šiais atvejais:
1) savininko noru;
2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą laiką;
3) kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas;
4) kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, ar savivaldybės mero nustatytą laiką;
5) kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, ar savivaldybės mero nustatytą laiką;
6) kitais Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais.
Jei statinio savininkas šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytą laiką, sprendimą dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas statybos valstybinę priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų ar savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus) teikimu.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
STATINIO GARANTINIS TERMINAS
36 straipsnis. Statinio garantinis terminas. Statinio projektuotojo, rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo prievolės per garantinį terminą
Statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų.
Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus.
Garantinis terminas sustabdomas tam laikui, kurį statinys negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas.
Statinyje naudojamų statybos produktų ir įrenginių, kurie nesusiję su šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimais (išskyrus statybos produktus ir įrenginius, kurie yra paslėptose statinio konstrukcijose), garantinis terminas nustatomas tiekėjo išduodamuose dokumentuose.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
STATINIO PROJEKTUOTOJO IR RANGOVO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS
37 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo sutartys
Statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.
Draudimo objektas yra statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą.
Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su projektuotoju projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.
Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, kiekvieno rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.
Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas ar rangovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimą vykdyti statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Šis leidimas išduodamas pagal Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos patvirtintą tvarką).
Projektuojant ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant statinio paprastąjį remontą, draustis privalomuoju statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. Taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems statybos darbus ūkio būdu.
Draudimo galiojimo terminai nustatomi statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse.
Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.
Jei draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį.
Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse.
38 straipsnis. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Kai draudėjas yra statinio projektuotojas, draudikas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, bei žalą turtui.
Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.
Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.
Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio projektą atskirai arba pagal projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus.
Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.
39 straipsnis. Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Kai draudėjas yra rangovas, draudikas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, bei žalą turtui. Tuo atveju, kai draudėjas pats atlygina padarytą žalą, draudikas išmoka draudimo išmokas draudėjui.
Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.
Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.
Draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis.
Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ARTŪRAS PAULAUSKAS
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).