Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas

Šis įstatymas nustato žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslus, Lietuvos Respublikos valstybės, Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai (toliau – valstybės ir Europos Sąjungos parama) įgyvendinimo principus, valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones, šias priemones ir žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką įgyvendinančias bei žemės ūkio, maisto ūkio oficialiąją statistiką ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą tvarkančias valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir kitus juridinius asmenis.

Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

Alternatyvioji veikla – bet kuri veikla kaimo vietovėje, nepriskiriama žemės ūkio veiklai.

Alternatyviosios veiklos subjektas – alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistema – kompetentingos institucijos ir ūkio subjektų įgyvendinamų teisės aktuose numatytų administracinių ir techninių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti augalų apsaugos produktų neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, visuma.

Eksporto skatinimas – visuma priemonių, kuriomis siekiama sudaryti teisines ir ekonomines neperdirbtų žemės ūkio produktų, maisto produktų ir kitų perdirbtų žemės ūkio produktų eksporto plėtros ir užsienio prekybos balanso gerinimo prielaidas.

Europos Sąjungos parama žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai – parama, teikiama iš Europos Sąjungos fondų, Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonėms įgyvendinti.

Investicinė parama – teisės aktų nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama žemės ūkio, žemės ūkio produktų perdirbimo, maisto ūkio ir kaimo plėtros investicijoms.

Kaimo bendruomenė – kaimo vietovės gyventojai, siejami bendrų gyvenimo kaimynystėje poreikių ir interesų. Kaimo bendruomenė, siekianti gauti finansinę paramą, turi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigti bendruomeninę organizaciją, kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

Kaimo plėtra – kaimo vietovių gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygų kokybės gerinimas, kaimo vietovių ekonominės ir socialinės struktūros tobulinimas, bendruomeninių ryšių stiprinimas siekiant užtikrinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, saugoti ir kurti darbo vietas, skatinti alternatyviąją veiklą kaime, saugoti ir puoselėti etninę kultūrą, kraštovaizdį ir gamtinę aplinką.

Kaimo vietovė – gyvenamoji vietovė, kurios gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių.

Kompensacinė išmoka – teisės aktų nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų, ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų, aplinkosaugos ar teisės aktų nustatytų kitų apribojimų vykdymo negautoms pajamoms ar turėtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti.

Maisto ūkis – ūkio šaka, apimanti maisto produktų gamybą ir jų pateikimą rinkai.

Miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų auginimą (įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, tvarkymą) ir naudojimą.

Nepriklausomas žemės ūkio konsultantas – žemės ūkio ministro nustatytus kriterijus atitinkantis asmuo, kuris teikia ūkių konsultavimo paslaugas neturėdamas komercinio intereso, darančio poveikį konsultavimo turiniui, ir yra įtrauktas į nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą.

Paslaugos žemės ūkiui – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše išvardytos su žemės ūkiu susijusios paslaugos.

Pirminė gamyba – žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant ir auginimą, derliaus nuėmimą, melžimą, gyvūnų veisimą.

Pirminis perdirbimas – veikla: apdorojimas, apdirbimas, pirminis tvarkymas, kurios metu iš žemės ūkio produkto nekeičiant jo cheminės sudėties taip pat gaunamas žemės ūkio produktas.

Rinkos reguliavimo priemonės – teisės aktų nustatytos rinkos reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama subalansuoti žemės ūkio ir maisto produktų pasiūlą ir paklausą rinkoje.

Tiesioginė išmoka – žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama.

Valstybės pagalba žemės ūkiui – bet kokia priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir teikiama su žemės ūkio ir maisto produktų gamyba, perdirbimu, prekyba ir kaimo plėtra susijusioms veiklos rūšims.

Ūkio subjektas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme.

Ūkių konsultavimo paslaugos – žemės ūkio veiklos subjektams teikiamos konsultavimo dėl žemės ūkio ir (ar) alternatyviosios veiklos vykdymo paslaugos, atsižvelgiant į esamas ūkininkavimo praktikas, naujausią technologinę ir mokslinę informaciją. Konsultacijos apima ekonominius, aplinkos bei socialinius aspektus, įskaitant skaitmenizaciją.

Žemės ūkio produktai – augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės, žuvininkystės produktai, užaugintos miško uogos, vaistažolės, grybai ir iš jų gauti pirminio perdirbimo produktai, skirti vartoti arba tolesnei maisto produktų ar ne maisto produktų gamybai.

Žemės ūkio produktų gamyba – veikla, apimanti pirminę gamybą ir (ar) jos metu gautų savo žemės ūkio produktų pirminį perdirbimą.

Žemės ūkio produktų perdirbimas – veikla, kurios metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir (ar) cheminė sudėtis.

Žemės ūkio rizikos valdymo fondas – savanoriška žemės ūkio veiklos subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.

Žemės ūkio valda – žemės ūkio veiklos ar alternatyviosios veiklos subjekto plėtojamos žemės ūkio veiklos ir (ar) alternatyviosios veiklos gamybos vienetų visuma, susijusi bendrais teisiniais, technologiniais ir ekonominiais santykiais.

Žemės ūkio veikla – veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, savos gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą ir (arba) geros agrarinės bei aplinkosaugos žemės būklės palaikymą, žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) žemės ūkio produktų supirkimą iš savo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių, jų realizavimą, iš savo narių supirktų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą.

Žemės ūkio veiklos subjektas – žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Žemės ūkis – ūkio šaka, apimanti žemės ūkio veiklą.

Žemės ar miškų ūkio transporto priemonės atitikties įvertinimas – procedūra, kuria nustatoma, ar žemės ar miškų ūkio transporto priemonė atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Žemės ar miškų ūkio transporto priemonės tipo patvirtinimas – procedūra, kuria patvirtinama, kad žemės ar miškų ūkio transporto priemonė, jos sistema, sudedamoji dalis ar atskiras techninis mazgas atitinka teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 167/2013.

Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politika nustatoma Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

Įgyvendinant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, siekiama šių tikslų:

Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, o įgyvendina kitos įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos, įstatymų įgaliotos valstybės valdomos įmonės ir įstatymų ir (ar) Vyriausybės nutarimų įgaliotos viešosios įstaigos, taip pat savivaldybių institucijos pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją. Savivaldybių institucijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka teikia Žemės ūkio ministerijai informaciją apie joms įstatymų priskirtų funkcijų įgyvendinimą žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse.

Valstybės institucijos, įstaigos, valstybės valdomos įmonės, viešosios įstaigos ir savivaldybių institucijos, įgyvendindamos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, bendradarbiauja su žemės ūkio produktų ir maisto gamintojų, supirkėjų, perdirbėjų ir kitomis asociacijomis bei institucijomis, įstaigomis ar organizacijomis, kurių veikla susijusi su konsultavimu, moksliniais tyrimais, formaliuoju ir neformaliuoju švietimu.

Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliota institucija yra kompetentinga institucija dėl apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistemos plėtros. Vykdydama apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistemos plėtros darbus, Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliota institucija žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įvertina technines apžiūras vykdančių ūkio subjektų pasirengimą užsiimti šia veikla, koordinuoja šią veiklą ir atlieka jos priežiūrą.

Reglamento (ES) Nr. 167/2013 5 straipsnio 1 dalies nuostatas įgyvendina Lietuvos transporto saugos administracija.

Vytauto Didžiojo universitetas vykdo žemės ūkio naudmenų dirvožemio agrocheminių savybių tyrimus žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ir užtikrina informacijos perdavimą į Žemės išteklių stebėsenos informacinę sistemą.

Žemės ūkio ministro įgaliota institucija:

Vyriausybės įgaliota įstaiga:

Įstatymų ar Vyriausybės įgaliotų įstaigų veikla atliekant šio straipsnio 32 ir 41 dalyse, šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatyme nurodytas funkcijas ir akcinės bendrovės Žemės ūkio duomenų centro veikla atliekant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnyje ir 13 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Žemės ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

Svarbiausiems žemės, maisto, miškų ūkių ir kaimo plėtros klausimams nagrinėti, informacijai apie kaimo plėtros priemones bei gerąją perduotiną praktiką kaupti ir analizuoti, jai viešinti, keitimuisi patirtimi ir žiniomis nacionaliniu ir tarptautiniu mastu organizuoti, pasiūlymams valstybės institucijoms ir įstaigoms kaimo plėtros ir su ja susijusiais klausimais teikti, mokymo programoms vietos veiklos grupėms rengti, techninei pagalbai teritoriniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui teikti iš su kaimo plėtra ir žemės, maisto, miškų ūkiais susijusių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų su kaimo plėtra ir žemės, maisto, miškų ūkiais susijusių viešųjų juridinių asmenų sudaromas Lietuvos kaimo tinklas.

Už Lietuvos kaimo tinklo sudarymą atsakinga Žemės ūkio ministerija.

Lietuvos kaimo tinklo veiklai koordinuoti ir šio tinklo tikslams įgyvendinti Žemės ūkio ministerija iš Lietuvos kaimo tinkle dalyvaujančių su kaimo plėtra ir žemės, maisto, miškų ūkiais susijusių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų viešųjų juridinių asmenų atstovų sudaro visuomeniniais pagrindais veikiančią instituciją – Lietuvos kaimo tinklo tarybą, tvirtina jos sudėtį ir nuostatus.

Parama žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų ir kitų lėšų.

Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonės yra:

Valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruoja Žemės ūkio ministerija, akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras, žemės ūkio ministro įgaliota institucija, Vyriausybės įgaliotos institucijos, įstaigos ir savivaldybių institucijos pagal įstatymų nustatytą kompetenciją.

Valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšų mokėjimo, apskaitos ir kontrolės funkcijas atlieka Žemės ūkio ministerija ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemonių prioritetus, atsižvelgdama į Seimo ir Vyriausybės tvirtinamų strateginių žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros teisės aktų nustatytus prioritetus bei Europos Sąjungos teisės aktus, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšų naudojimo tvarką ir sąlygas nustato Žemės ūkio ministerija.

Teikiant finansinę paramą, tik sutuoktiniai yra laikomi susijusiais asmenimis.

Apie valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemonių administravimo metu priimtą individualų administracinį aktą (sprendimą) asmeniui, kuriam šis individualus aktas (sprendimas) skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio individualus administracinio akto (sprendimo) priėmimo dienos yra pranešama raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas, jeigu asmuo sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu.

Žemės ūkio rizikos valdymo fondų kūrimo sąlygos:

Žemės ūkio rizikos valdymo fondų lėšas sudaro:

Žemės ūkio rizikos valdymo fondų atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams vertina ir veiklos, susijusios su valstybės ir Europos Sąjungos paramos panaudojimu žemės ūkio rizikos valdymo fondų narių prarastoms pajamoms kompensuoti, stebėseną Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka atlieka institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę. Žemės ūkio rizikos valdymo fondui, kuris  neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, parama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų neteikiama.

Institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, paramą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų teikia žemės ūkio rizikos valdymo fondui. Paramą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariui, žemės ūkio veiklos subjektui skiria žemės ūkio rizikos valdymo fondas.

Parama žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariui, žemės ūkio veiklos subjektui iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų skiriama tik tuo atveju, kai pajamų sumažėjimas viršija Reglamento (ES) 2021/2115 76 straipsnio 5 dalyje nustatytą atskiro žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų, ribą. Pajamos yra įplaukų, kurias žemės ūkio veiklos subjektas gauna iš rinkos, įskaitant bet kokios formos viešąją paramą, suma atskaičius sąnaudas. Iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo žemės ūkio veiklos subjektui mokamomis prarastų pajamų kompensacijomis kompensuojama ne daugiau kaip 70 procentų pajamų, prarastų tais metais, kuriais žemės ūkio veiklos subjektas įgyja teisę gauti šią paramą.

Žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių prarastų pajamų kompensacija mokama įvertinus gautą valstybės ir Europos Sąjungos paramą ir negali viršyti prarastų pajamų dydžio.

Žemės ūkio rizikos valdymo fondo, kuris nutraukė veiklą, lėšos grąžinamos žemės ūkio rizikos valdymo fondo, nariams proporcingai jų sumokėtiems įnašams. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos gautos ir žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių prarastoms pajamoms kompensuoti nepanaudotos paramos lėšos (iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir (arba) Europos Sąjungos fondų lėšų) grąžinamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Kiekviena žemės ūkio valda turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro valdytoja yra Žemės ūkio ministerija. Vyriausybė paskiria Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro tvarkytojus.

Fizinis asmuo, įregistravęs žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, gali užsiimti žemės ūkio veikla nesteigdamas įmonės.

Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliota institucija, įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos, įstatymų įgaliotos valstybės valdomos įmonės ir įstatymų ir (ar) Vyriausybės nutarimų įgaliotos viešosios įstaigos, taip pat savivaldybių institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę gauti iš žemės ūkio veiklos subjektų, alternatyviosios veiklos subjektų, kitų asmenų, gavusių valstybės ar Europos Sąjungos paramą, duomenis ir informaciją apie lėšų naudojimą, o iš informacinių sistemų – neatlygintinai duomenis, kurių reikia žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityje vykdomoms funkcijoms atlikti.

Vyriausybės įgaliota įstaiga ir akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras žemės ūkio ministro nustatyta tvarka renka, kaupia ir apdoroja žemės ūkio produktų gamintojų ūkinės finansinės veiklos ir jos rezultatų duomenis. Vadovaujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, duomenys teikiami Europos Komisijai ir Žemės ūkio ministerijai žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimo tikslais.

Žemės ūkio subjektai, alternatyviosios veiklos subjektai ir kiti asmenys, gavę valstybės ir Europos Sąjungos paramą, privalo teikti duomenis ir informaciją apie lėšų naudojimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms, įstaigoms ir kitiems juridiniams asmenims Žemės ūkio ministerijos ar žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Siekdamos viešai ir skaidriai naudoti valstybės ir Europos Sąjungos paramą, Vyriausybės ar žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos ir įstaigos turi teisę skelbti paramos prašančių pareiškėjų ir paramos gavėjų sąrašus ir pinigų sumas, skirtas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir (ar) kitų lėšų.

Siekdama sustiprinti žemės ūkio veiklos subjektų, parduodančių žalią pieną, derybines galias ir didinti pieno rinkos skaidrumą, akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras turi teisę iš ūkio subjektų, registruotų žalio pieno supirkimo ir (ar) perdirbimo veiklai plėtoti (toliau – žalio pieno pirkėjas), rinkti ir skelbti informaciją apie vidutines kalendorinio mėnesio žalio pieno pirkimo kainas pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją, jas išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą (žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, žalias pienas paimamas tiesiogiai iš žemės ūkio veiklos subjekto ūkio, žalias pienas pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę) ir (ar) pagal iš žemės ūkio veiklos subjekto perkamo žalio pieno kiekį. Šios informacijos rinkimo, naudojimo ir viešinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras.

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243.

2013 m. vasario 5 d. Europos Tarybos ir Parlamento reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/519.

2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013.

Siekiant skatinti žemės ūkio ir maisto produktų suvartojimą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vykdomos valstybės remiamos šių produktų suvartojimo skatinimo programos.

Valstybės remiamos žemės ūkio ir maisto produktų suvartojimo skatinimo programos apima visuomenės informavimą, reklamą, mugių ir parodų organizavimą, dalyvavimą jose, pieną mokykloms ir kitas priemones, skatinančias vartoti tam tikrus žemės ūkio ir maisto produktus.

Valstybės remiamas žemės ūkio ir maisto produktų suvartojimo skatinimo programas tvirtina ir jų įgyvendinimo priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.

Parama kaimo plėtrai teikiama pagal šias kryptis:

Parama apželdinimui mišku ir kaimo vietovių pertvarkymui teikiama atsižvelgiant į kaimo vietovių žemėtvarkos projektus.

Konkrečias kaimo plėtros priemones ir jų finansavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

Kaimo plėtros priemonės įtraukiamos į regiono plėtros planus.

Parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama iš nacionalinio biudžeto lėšų, Europos Sąjungos specialiųjų ir kitų paramos fondų lėšų, privačių ir kitų lėšų.

Parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama pagal šį Įstatymą ir Seimo bei Vyriausybės tvirtinamų strateginių žemės ūkio ir kaimo plėtros dokumentų nustatytus finansavimo prioritetus.

Paramą iš žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtų lėšų gali gauti asmenys, atitinkantys paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Žemės ūkio veiklos subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, taikomi įstatymų nustatyti lengvatiniai apmokestinimo tarifai. Pajamų dalies, kuri gaunama iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodiką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Dėl pasėlių plotų ir gyvulių skaičiaus ribojimų atsiradusi nenaudojama žemė neapmokestinama.

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarką ir sąlygas nustato atskiras įstatymas.

Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas administruoja bei jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos ir Europos Bendrijų Komisijos akredituotos institucijos.

Valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Valstybei įstatymų nustatytais administraciniais metodais pritaikius žemės ūkio veiklos suvaržymus aplinkos apsaugos, fitosanitarijos, gyvūnų ligų prevencijos ir likvidavimo tikslais, nuostoliai kompensuojami Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka iš dalies kompensuojamos pasėlių, gyvūnų, žemės ūkio technikos ir gamybinių pastatų draudimo nuo nepalankių gamtinių sąlygų ar kitų draudiminių įvykių draudimo įmokos.

Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka teikiama parama žemės ūkio veiklos subjektams, kurie dėl gaisrų, užkrečiamųjų ligų, gamtos stichinių nelaimių iš dalies arba visiškai prarado pastatus, žemės ūkio techniką, įrengimus, gyvulius ir paukščius.

Valstybės tikslinis finansavimas Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka skiriamas kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), užsiimančioms žemės ūkio ir (ar) alternatyvia žemės ūkiui veikla.

Kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), užsiimančioms žemės ūkio ir (ar) alternatyvia žemės ūkiui veikla, teikiamos mokesčių lengvatos, lengvatinės ir (ar) beprocentės paskolos.

Gerindama žemės ūkio veiklos subjektų verslo kreditavimo sąlygas, valstybė iš savo išteklių skiria ilgalaikę beprocentę paskolą kredito institucijoms, veikiančioms kooperacijos pagrindais, stiprinti ir plėtoti.

Paramos gamintojų organizacijoms teikimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

Žemės ūkio oficialiąją statistiką, vadovaudamosi Statistikos įstatymu, organizuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Žemės ūkio konkurencingumui tirti, žemės ūkyje sukurtai pridėtinei vertei bei žemės ūkio veiklos subjektų iš žemės ūkio veiklos gautoms pajamoms apskaičiuoti Vyriausybės įgaliotos institucijos sudaro žemės ūkio ekonomines sąskaitas.

Siekiant surinkti išsamius duomenis apie šalies žemės ūkį, atliekami žemės ūkio surašymai.

Surašymų metu surašomi privačios žemės savininkai ir žemės ūkio veiklos subjektai. Surašymų metu renkami duomenys apie žemę ir jos naudojimą, gyvūnų skaičių, turimus pastatus ir žemės ūkio techniką, darbo jėgą ir jos naudojimą, pajamas ir išlaidas.

Surašomi asmenys privalo pateikti surašymo lape reikalaujamus duomenis.

Surašymų metu gauti duomenys yra konfidencialūs ir gali būti panaudoti tik suvestiniams duomenims gauti.

Žemės ūkio surašymų tvarką ir periodiškumą nustato Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama užtikrinti efektyvų valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą, steigia integruotą administravimo ir kontrolės sistemą.

Integruotą administravimo ir kontrolės sistemą sudaro:

Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos steigimo ir administravimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

Vyriausybė, siekdama užtikrinti tinkamą tiesioginių išmokų, paramos kaimo plėtrai ir kitų paramos rūšių administravimą ir kontrolę, steigia žemės ūkio ir kaimo verslo registrą.

Registro paskirtis ir objektas nustatomi registro nuostatuose. Registro nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Registro tvarkymo ir duomenų teikimo valstybės registrams funkcijos pavedamos Vyriausybės įgaliotai institucijai bei savivaldybėms.

Siekdamos sukaupti informaciją, reikalingą žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai formuoti, Vyriausybės įgaliotos institucijos kasmet atlieka savanoriškus žemės ūkio veiklos subjektų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimus ir plėtoja ūkių apskaitos duomenų tinklą.

Ūkių apskaitos duomenų tinklui sukurti būtinų duomenų sąrašą, šių duomenų rinkimo, analizės ir naudojimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

Siekdamos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo priemonių efektyvumo, Vyriausybės įgaliotos institucijos tiria žemės ūkio ir maisto produktų rinką ir plėtoja jos informacinę sistemą.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinei sistemai sukurti būtinų duomenų sąrašą, šių duomenų rinkimo, analizės ir naudojimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

Norint kontroliuoti, ar laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, bei užtikrinti rinkos reguliavimo priemonių įgyvendinimą, atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę gauti informaciją iš žemės ūkio veiklos subjektų.

Atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos užtikrina, kad pateikta informacija bus naudojama tik pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą paskirtį.

Iki šio Įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė paskiria įgaliotąsias institucijas ir parengia įstatymus bei kitus teisės aktus, reikalingus šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti.

Vyriausybė kasmet iki gegužės 1 dienos pateikia Seimui šio Įstatymo įgyvendinimo ataskaitą.

Įstatymas, išskyrus 17 straipsnio 5 dalį, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Įstatymo 17 straipsnio 5 dalis įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

Šiam Įstatymui įsigaliojus, netenka galios:

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kurio teritoriją nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, požeminiams vandenims nuo taršos apsaugoti ir ekstensyvaus ūkininkavimo metodams plėtoti, nepažeidžiant šiame regione gyvenančių ir dirbančių asmenų teisėtų interesų, sudaromas veiksmų planas.

Žemės ūkio ministerijos parengtą ir su Aplinkos ministerija suderintą veiksmų planą tvirtina žemės ūkio ministras. Veiksmų planas finansuojamas iš Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų lygiomis dalimis.

Patvirtintą veiksmų planą įgyvendina viešoji įstaiga „Tatulos programa“.