LegalizeLietuvos Respublikos audito įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUDITO ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
2004 m. balandžio 8 d. Nr. IX-2105
Vilnius
(Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2001, Nr. 39-1348, Nr. 91-3191; 2002, Nr. 54-2114; 2003, Nr. 38-1723)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos audito įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos audito įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUDITO
Į S T A T Y M A S
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas reglamentuoja audito atlikimą, atestuoto auditoriaus vardo suteikimo tvarką, audito įmonių, atestuotų auditorių ir auditoriaus padėjėjų profesinę veiklą bei jos priežiūrą, Auditorių rūmų steigimą, veiklą ir valdymą.
Kiti įstatymai audito įmonėms, atestuotiems auditoriams ir auditoriaus padėjėjams taikomi tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.
Šio Įstatymo nuostatos yra suderintos su šio Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Atestuotas auditorius (toliau – auditorius) – asmuo, kuris atitinka šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, turi auditoriaus pažymėjimą (toliau – pažymėjimas) ir yra Auditorių rūmų narys.
Audito ataskaita – įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada pateikiamas dokumentas; jame auditorius nurodo papildomą informaciją apie audito rezultatus. Audito ataskaitos reikalavimus nustato Auditorių rūmai.
Audito įmonė – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta ir į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą (toliau – audito įmonių sąrašas) įrašyta įmonė.
Audito tinklas – sistema, kuriai priklauso audito įmonė bei su ja susijusios įmonės ir kurioje naudojamas tas pats prekės ženklas arba kurioje dalijamasi profesiniais ištekliais.
Auditoriaus išvada – dokumentas, kurį audito įmonės vardu pasirašo audito įmonės vadovas bei auditorius ir kuriame auditorius, be kitų nuostatų, pareiškia savo nuomonę apie įmonės finansinę atskaitomybę arba apie įmonių grupės konsoliduotą finansinę atskaitomybę.
Auditoriaus padėjėjas – atitinkantis šio Įstatymo reikalavimus ir į auditoriaus padėjėjų sąrašą įrašytas fizinis asmuo.
Auditorių profesinės etikos kodeksas – Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtintas dokumentas, nustatantis auditorių profesinio elgesio normas ir privalomas visiems auditoriams.
Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius ir įgyvendinantis auditorių savivaldą.
Auditorius kontrolierius – Audito kokybės kontrolės komiteto paskirtas auditorius atlikti auditorių ir audito įmonių veiklos kokybės patikrinimus.
Audituojama įmonė – įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama, arba įmonių grupė, kurios konsoliduota finansinė atskaitomybė yra tikrinama.
Darbo dokumentai – visa medžiaga, kurią auditorius parengia, surenka arba gauna audito planui sudaryti, auditui atlikti ir auditoriaus nuomonei pagrįsti. Darbo dokumentai gali būti įvairių formų: rašytiniai, užfiksuoti filmo juostoje ar saugomi naudojantis elektronine įranga ir kitokiomis priemonėmis.
Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. Šiame Įstatyme sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes.
Finansinės atskaitomybės auditas (toliau – auditas) – nepriklausomas įmonės, įstaigos ar organizacijos (toliau – įmonė) finansinės atskaitomybės arba įmonių grupės konsoliduotos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados pateikimas. Išvadoje nurodoma, ar finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus.
Kitos paslaugos – visa teisėta audito įmonės veikla, išskyrus audito atlikimą.
Klientas – įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama, arba įmonių grupė, kurios konsoliduota finansinė atskaitomybė yra tikrinama ir (arba) kuriai teikiamos kitos paslaugos.
Nacionaliniai audito standartai – Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtinta nuostatų, taisyklių ir nurodymų, reglamentuojančių audito atlikimo ir kitų paslaugų teikimo tvarką, visuma. Šiais standartais privalo vadovautis auditoriai atlikdami auditą ar teikdami kitas paslaugas.
Priežiūros institucijos – Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija.
Susijusi įmonė – kiekviena įmonė, kurią su audito įmone sieja bendri dalyviai (dalyvavimas), kontrolė ar vadovai, nesvarbu, kokia jos teisinė forma.
Tarptautiniai audito standartai – Tarptautinės apskaitininkų federacijos Tarptautinės audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti Tarptautiniai audito standartai ir su jais susiję Tarptautiniai audito praktiniai nurodymai.
Užsakovas – juridinis arba fizinis asmuo, sudarantis sutartį dėl audito atlikimo.
Visuomenės intereso įmonės – įmonės, kurioms skiriamas didelis visuomenės dėmesys dėl jų veiklos masto, klientų, dalyvių ar darbuotojų skaičiaus arba dėl veiklos pobūdžio (kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose).
3 straipsnis. Audito tikslai
Audito tikslai yra:
1) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė (įmonių grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė) visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus;
2) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė (įmonių grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė) parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus;
3) įvertinti, ar įmonės valdybos (vadovo) parengtoje veiklos ataskaitoje (jeigu pagal teisės aktų reikalavimus ji rengiama) pateikti duomenys atitinka finansinės atskaitomybės duomenis.
4 straipsnis. Auditorių veiklos principai
Auditorių veiklos pagrindiniai principai yra:
1) nepriklausomumas. Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo, kliento ir audituojamos įmonės;
2) sąžiningumas ir objektyvumas. Auditorius neturi tyčia iškraipyti faktų ir jo nuomonė neturi būti veikiama kitų nuomonės;
3) profesinė kompetencija. Auditorius turi turėti profesinių žinių ir įgūdžių, suteikiančių galimybę profesionaliai teikti paslaugas;
4) konfidencialumas. Auditorius privalo laikyti paslaptyje kliento patikėtą informaciją ir jos neteikti tretiesiems asmenims;
5) atsakomybė visuomenei. Palaikant normalią verslo eigą, audito rezultatai gali būti naudojami kredito įstaigų, valstybės institucijų, darbdavių ir darbuotojų, investuotojų, verslo ir finansų visuomenės ir kitų vartotojų, pasitikinčių auditorių objektyvumu ir sąžiningumu. Šis pasitikėjimas lemia atsakomybę visuomenei.
ANTRASIS SKIRSNIS
AUDITORIAUS VARDO SUTEIKIMAS
5 straipsnis. Auditoriaus vardo suteikimo sąlygos
Fiziniam asmeniui auditoriaus vardas suteikiamas jo prašymu, jeigu jis:
1) yra Lietuvos Respublikos pilietis arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;
2) turi aukštąjį ekonominį universitetinį išsilavinimą;
3) atliko ne trumpesnę kaip 3 metų auditoriaus padėjėjo darbo praktiką audito įmonėje;
4) moka valstybinę kalbą;
5) yra nepriekaištingos reputacijos;
6) išlaikė kvalifikacinius auditoriaus egzaminus arba žinių patikrinimo egzaminus;
7) davė auditoriaus priesaiką.
6 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne, taip pat teistas už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;
2) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;
3) yra atleistas iš įmonės, įstaigos ar organizacijos vidaus auditoriaus, revizoriaus, buhalterio, finansininko pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo 3 metai;
4) jam buvo panaikintas auditoriaus pažymėjimo galiojimas Auditorių garbės teismo sprendimu;
5) nesilaiko Auditorių profesinės etikos kodekso reikalavimų.
7 straipsnis. Auditoriaus vardo suteikimo tvarka
Asmuo, siekiantis auditoriaus vardo, Auditorių rūmams turi pateikti prašymą suteikti auditoriaus vardą. Prašyme turi būti nurodyti asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra šiame Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių jam negalėtų būti suteiktas auditoriaus vardas.
Sprendimą dėl auditoriaus vardo suteikimo per 30 dienų nuo prašymo pateikimo priima Auditorių rūmai ir informuoja apie galimybę priimti auditoriaus priesaiką. Auditorių rūmai išsiunčia asmeniui priimto sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Auditorių rūmai, spręsdami klausimą dėl auditoriaus vardo suteikimo, turi teisę pareikalauti dokumentų, įrodančių šio Įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nurodytas aplinkybes.
Asmeniui, davusiam auditoriaus priesaiką ir ją pasirašiusiam, suteikiamas auditoriaus vardas ir išduodamas auditoriaus pažymėjimas.
8 straipsnis. Kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai
Kvalifikacinius auditoriaus egzaminus ir žinių patikrinimo egzaminus (toliau – kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai) rengia Auditorių rūmai.
Disciplinas, iš kurių laikomi kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai, egzaminų laikymo taisykles ir mokesčio už juos dydį Auditorių rūmų teikimu tvirtina finansų ministras.
Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu patikrinamos teorinės žinios:
1) bendrosios apskaitos teorijos ir principų;
2) finansinės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės rengimą reglamentuojančių teisės aktų;
3) tarptautinių apskaitos standartų;
4) finansų analizės;
5) išlaidų ir valdymo apskaitos;
6) vidaus audito;
7) audito;
8) auditą ir auditorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir profesinių standartų;
9) tarptautinių audito standartų.
Be šio straipsnio 3 dalyje išvardytų dalykų, kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu patikrinamos teorinės šių dalykų žinios tiek, kiek jie susiję su auditu:
1) įmonių teisės ir įmonių valdymo, bankroto procedūrų;
2) mokesčių įstatymų;
3) civilinės ir komercinės teisės;
4) įstatymų, reglamentuojančių socialinį draudimą, ir Darbo kodekso;
5) informacinių technologijų ir kompiuterinių sistemų;
6) verslo, bendrosios ir finansų ekonomikos;
7) matematikos ir statistikos;
8) įmonių finansų valdymo pagrindinių principų.
Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu patikrinami praktiniai įgūdžiai, reikalingi auditoriui.
Asmuo, neišlaikęs kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas.
Auditorių rūmai kvalifikacinius auditoriaus egzaminus rengia ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus.
9 straipsnis. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisija
Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisiją (toliau – Egzaminų komisija) sudaro 7 nariai, vienas iš jų – komisijos pirmininkas. Egzaminų komisijos nariai turi būti teisės, mokesčių, apskaitos ar finansų specialistai. 4 narius, iš jų ir pirmininką, skiria Finansų ministerija, 3 auditorius Egzaminų komisijos nariais skiria Auditorių rūmų narių susirinkimas.
Egzaminų komisijos narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais gali būti skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Kitai kadencijai Egzaminų komisijos narys skiriamas per 30 dienų nuo kadenciją baigusio komisijos nario kadencijos pabaigos. Pasibaigus Egzaminų komisijos nario kadencijai, jis toliau eina komisijos nario pareigas, iki paskiriamas komisijos narys kitai kadencijai. Egzaminų komisijos narį skyrusi institucija turi teisę jį atšaukti nesibaigus kadencijai, jeigu narys negali tinkamai eiti komisijos nario pareigų. Komisijos narys gali atsistatydinti nesibaigus kadencijai.
Egzaminų komisiją techniškai ir materialiai aptarnauja Auditorių rūmai.
10 straipsnis. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių auditorių pripažinimo tvarka
Asmenims, turintiems kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus kvalifikaciją, pažymėjimas, patvirtinantis auditoriaus vardo suteikimą, išduodamas pateikus valstybės, kurioje šis asmuo verčiasi audito veikla, kompetentingos audito veiklos priežiūrą atliekančios institucijos (toliau – įgaliota institucija) dokumentus, įrodančius teisę atlikti auditą Europos Sąjungos valstybėje narėje ir tai, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta, ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminus. Šiuo atveju netaikomos šio Įstatymo 5 straipsnio 3 punkto nuostatos.
Žinių patikrinimo egzaminai nustatyta tvarka laikomi valstybine kalba iš disciplinų, nurodytų šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje.
Asmenys, norintys laikyti žinių patikrinimo egzaminus, Auditorių rūmams pateikia:
1) dokumentus, įrodančius teisę atlikti auditą Europos Sąjungos valstybėje narėje ir tai, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta;
2) įgaliotos institucijos pažymą apie Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus auditoriams.
Asmenims, nepateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, žinių patikrinimo egzaminų laikyti neleidžiama.
11 straipsnis. Auditoriaus priesaika
Asmenys, prieš gaudami pažymėjimą, prisiekia šiais žodžiais:
„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, dorai ir sąžiningai atlikti auditoriaus pareigas, būti objektyvus (-i) ir nepriklausomas (-a), saugoti profesines paslaptis, nuolat kelti profesinę kvalifikaciją, laikytis Auditorių profesinės etikos kodekso ir Auditorių rūmų statuto“.
Auditoriaus priesaiką priima Auditorių rūmų prezidentas.
Perskaitęs priesaikos tekstą, auditorius jį pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas auditoriaus asmens byloje Auditorių rūmuose.
Asmenims, išlaikiusiems kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, bet neprisiekusiems, pažymėjimas neišduodamas, jie negali tapti Auditorių rūmų nariais ir pradėti audito veiklos.
12 straipsnis. Pažymėjimų išdavimas
Asmenims, atitinkantiems šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, suteikiamas auditoriaus vardas ir išduodamas auditoriaus pažymėjimas.
Pažymėjimus išduoda Auditorių rūmai.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.