Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2001-10-18
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PAŠTO ĮSTATYMO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

2001 m. spalio 18 d. Nr. IX-563

Vilnius

(Žin., 1999, Nr. 36-1070)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Pašto įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS PAŠTO ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Įstatymas nustato pašto veiklos teisinius pagrindus, pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius, pašto paslaugų teikėjų teises ir pareigas bei atsakomybę už šio Įstatymo pažeidimus.

2.

Įstatymas nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1.

Asmenys – fiziniai ir juridiniai asmenys.

2.

Siuntimas paštu – pašto paslaugų teikimas per pašto tinklą.

3.

Pašto tinklas – pašto veiklos organizavimo sistema, kuria naudojasi pašto paslaugų teikėjas surinkdamas, paskirstydamas, veždamas ir pristatydamas nurodytu adresu pašto bei dokumentų siuntas.

4.

Pašto paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą galintis teikti pašto (vidaus, tarptautinio) bei pasiuntinių pašto paslaugas per savo ar kitų asmenų pašto tinklą.

5.

Valstybės paštas – valstybės įmonė, teikianti universaliąsias, pasiuntinių, pašto ir kitas paslaugas, galinti išmokėti (pristatyti) pensijas, pašalpas ir kitas išmokas visoje valstybės teritorijoje ir siunčianti pašto, dokumentų, konsignacines siuntas, pašto perlaidas į užsienį.

6.

Pašto paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų ir pašto perlaidų surinkimas (priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas (įteikimas) per pašto tinklą.

7.

Vidaus pašto paslaugos – pašto, dokumentų siuntų bei pašto perlaidų surinkimas (priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas Lietuvos Respublikoje per pašto tinklą.

8.

Tarptautinio pašto paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų bei pašto perlaidų siuntimas per pašto tinklą iš Lietuvos Respublikos ir į Lietuvos Respubliką.

9.

Pasiuntinių pašto paslaugos – paslaugų teikėjo nustatyta tvarka greitai atliekamos dokumentų siuntų ir siuntinių surinkimo iš siuntėjų ir pristatymo gavėjams per pasiuntinį pašto paslaugos.

10.

Universaliosios pašto paslaugos – pašto paslaugos (išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į kurias įeina pašto korespondencijos, ne sunkesnės kaip 2 kilogramų, pašto siuntinių, ne sunkesnių kaip 10 kilogramų, surinkimas, skirstymas, vežimas ir pristatymas bei paslaugų, numatytų registruotosioms ir įvertintosioms pašto siuntoms, teikimas.

11.

Rezervuotosios pašto paslaugos – universaliųjų pašto paslaugų dalis (išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į kurią įeina pašto korespondencijos iki 350 gramų surinkimas, vežimas, skirstymas bei pristatymas. Šios paslaugos atliekamos taikant Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus tarifus.

12.

Pašto paslaugų naudotojas – gavėjas arba siuntėjas.

13.

Gavėjas – asmuo, kuriam pašto paslaugų teikėjas turi pristatyti ar įteikti siuntėjo išsiųstą pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą ir pašto perlaidą.

14.

Siuntėjas – asmuo, kuris pašto paslaugų teikėjui pateikia ir paveda pristatyti (įteikti, išmokėti) nurodytam gavėjui pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą, pašto perlaidą.

15.

Leidimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotas dokumentas, suteikiantis teisę teikti pašto (vidaus, tarptautinio, universaliąsias) bei pasiuntinių pašto paslaugas.

16.

Pašto perlaida – pinigų siuntimas paštu.

17.

Dokumentų siunta – siunta, kurią sudaro informacija bet kokioje laikmenoje, siunčiama įdėta į voką ar patvarią pakuotę bei pažymėta specialia žyma.

18.

Išpirktinė pašto siunta – siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų teikėjui siuntėjo nurodytą pinigų sumą.

19.

Įvertintoji pašto siunta – siunta, kurią siuntėjas įvertino tam tikra pinigų suma.

20.

Pašto siunta – siunčiama paštu pašto korespondencija, reklaminė pašto siunta, pašto siuntiniai.

21.

Pašto korespondencija – siunčiami paštu laiškai, atvirukai (atvirlaiškiai), spaudiniai, smulkieji paketai, sekogramos, aerogramos.

22.

Laiškas – pašto korespondencija, kurią sudaro pranešimas, reikalų raštas, siunčiami voke.

23.

Atvirukas (atvirlaiškis) – pašto korespondencija, kurią sudaro lapelis (dažnai su vaizdais) laiškui, siunčiamam be voko.

24.

Spaudinys – pašto korespondencija, kurią sudaro spausdintas leidinys, siunčiamas voke ar įdėtas į kitokią pakuotę.

25.

Smulkusis paketas – pašto korespondencija, kurią sudaro daiktai, siunčiami įdėti į patvarią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.

26.

Sekograma – pašto korespondencija, kurią sudaro rašytinis pranešimas, klišė ar leidinys akliesiems iškiliuoju raštu, taip pat garso įrašai bei specialus popierius akliesiems, siunčiami voke ar įdėti į kitokią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.

27.

Aerograma – pašto korespondencija, kurią sudaro oro paštu siunčiamas laiškas iš vieno popieriaus lapo, sulankstomo ir užklijuojamo kaip vokas.

28.

Reklaminė pašto siunta – pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo dideliam gavėjų skaičiui paštu siunčiamas tik reklamos, komercinio ar viešai skelbiamo pobūdžio vienodo turinio pranešimas.

29.

Pašto siuntinys – pašto siunta, kurią sudaro daiktai, siunčiami paštu patvarioje pakuotėje.

30.

Konsignacinė siunta – per pašto tinklą siunčiama siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo siunčiama sugrupuota tarptautinių pašto siuntų, pažymėtų specialia žyma, partija. Visos iš karto partijos muitinės formalumus atlieka pašto paslaugų teikėjas ir tik po to ją sudarančios siuntos pristatomos konkretiems gavėjams.

31.

Pensijų, pašalpų bei kitų išmokų pristatymo ir išmokėjimo paslauga – paslauga, kurią pagal sutartis, sudarytas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniais skyriais, gali teikti valstybės paštas – pristatyti bei išmokėti išmokas gavėjams.

32.

Filatelinė produkcija – Lietuvos Respublikos ir kitų šalių neantspauduoti ir antspauduoti, buvę ir esantys apyvartoje pašto mokos ženklai, analogiškieji atvirukai (kartmaksimumai), vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) su datos arba proginiu datos antspaudu, taip pat albumai ar aplankai su pašto mokos ženklų rinkiniais.

33.

Pašto mokos ženklai – galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai, pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) bei ženklintos aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir specialūs valstybės pašto patvirtinti mokėjimo spaudai.

3 straipsnis. Teisiniai pašto veiklos pagrindai

Pašto paslaugų teikėjų veiklą bei šių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai, Pasaulinės pašto sąjungos vykdomasis reglamentas, Pasaulinės pašto sąjungos konvencija ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

4 straipsnis. Valstybinis pašto veiklos administravimas

1.

Valstybės politiką pašto srityje formuoja ir įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

1) nustato pašto paslaugų teikėjams leidimų išdavimo tvarką;

2) išduoda pašto paslaugų teikėjams leidimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

3) rengia ir tvirtina Pašto taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius pašto paslaugų teikimą bei pašto veiklą;

4) nustato universaliųjų pašto paslaugų teikėjams išlaidų apskaitos tvarką;

5) paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį, katastrofų, stichinių nelaimių atvejais leidžia specialius pašto paslaugų teikėjams privalomus teisės aktus;

6) nustato pašto mokos ženklų leidimo ir apskaitos tvarką;

7) užtikrina, kad universaliųjų pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą bei pašto paslaugų naudotojų poreikius;

8) bendradarbiauja su užsienio šalių pašto institucijomis, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

9) vykdo kitas pareigas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:

1) nustato pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams pagrindines pašto tinklo charakteristikas bei pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimus (standartus);

2) prižiūri, kaip laikomasi leidimų teikti pašto paslaugas sąlygų;

3) nagrinėja ginčus tarp pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų;

4) atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų taikymo priežiūrą;

5) bendradarbiauja su kitų šalių pašto veiklos administravimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

6) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

5 straipsnis. Pašto paslaugų teikimas

Valstybės paštas ir kiti pašto paslaugų teikėjai turi teisę surinkti, skirstyti, vežti ir pristatyti pašto, dokumentų siuntas, pašto perlaidas bei teikti pasiuntinių pašto paslaugas tik gavę leidimą. Teikti kitas, su pašto paslaugų teikimu tiesiogiai nesusijusias paslaugas, gali, jeigu to nedraudžia kiti įstatymai.

6 straipsnis. Valstybės pašto pareigos ir teisės teikiant universaliąsias pašto paslaugas

1.

Valstybės pašto pareiga – teikti universaliąsias pašto paslaugas.

2.

Valstybės paštas, teikdamas universaliąsias pašto paslaugas ir atsižvelgdamas į pašto paslaugų naudotojų poreikius, užtikrina :

1) kad universaliosios pašto paslaugos būtų teikiamos nenutrūkstamai, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force majeure), be diskriminavimo, visiems pašto paslaugų naudotojams vienodomis sąlygomis, kiekvieną darbo dieną, ne mažiau kaip penkias darbo dienas per savaitę, visoje šalies teritorijoje;

2) kad šių paslaugų naudotojams būtų teikiama išsami ir nuolat atnaujinta informacija apie universaliąsias paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų kainas ir kokybės standartus;

3) atskirą kiekvienos pašto paslaugos finansinę apskaitą. Tvarkant paslaugų, kurios nėra priskirtos universaliosioms pašto paslaugoms, apskaitą, turi būti atskirai skaičiuojama ta šių paslaugų dalis, kuri priskiriama pašto universaliosioms paslaugoms. Tokia vidinė finansinė apskaita turi būti tvarkoma remiantis jai taikomais objektyviai pagrįstais išlaidų apskaitos principais;

4) kitų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytų universaliųjų pašto paslaugų teikimą;

5) siunčiamųjų laiškų dėžučių laiškams, atvirukams (atvirlaiškiams) ir aerogramoms surinkti įrengimą viešosiose vietose;

6) pašto mokos ženklų išleidimą ir išėmimą iš apyvartos.

3.

Valstybės paštas nustato teikiamų paslaugų apmokėjimo ženklinimo priemones, jas naudoja ir leidžia naudoti bei platinti kitiems.

4.

Valstybės paštas turi teisę turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Valstybės herbą paštas gali naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.

7 straipsnis. Valstybės pašto pajamos

Valstybės pašto pajamas sudaro pajamos, gautos už universaliąsias, pasiuntinių, pašto ir kitas paslaugas bei parduotus pašto mokos ženklus ir filatelinę produkciją.

8 straipsnis. Pašto ir kitų paslaugų tarifai

1.

Universaliųjų pašto paslaugų didžiausius tarifus valstybės paštui nustato Vyriausybė. Vyriausybės nustatomi valstybės paštui didžiausi universaliųjų pašto paslaugų tarifai neturi būti mažesni negu teikiamų pašto paslaugų išlaidos. Jeigu Vyriausybė nustato valstybės paštui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų tarifus mažesnius už pašto paslaugų išlaidas, šių išlaidų ir tarifų skirtumas padengiamas iš valstybės biudžete numatytų lėšų.

2.

Kiti pašto paslaugų teikėjai, turintys leidimą teikti pašto paslaugas, rezervuotąsias pašto paslaugas privalo teikti taikydami ne mažiau kaip 5 kartus didesnį tarifą, negu nustatyta valstybės paštui.

3.

Konkrečius universaliųjų, pašto ir kitų paslaugų tarifus nustato pašto paslaugų teikėjas arba jie nustatomi sutartyse su pašto paslaugų naudotojais.

9 straipsnis. Universaliųjų pašto paslaugų tarifų nustatymo principai

1.

Universaliųjų pašto paslaugų tarifai nustatomi vadovaujantis šiuo principu: tarifai privalo būti susieti su teikiamų paslaugų išlaidomis, bet turi būti prieinami pašto paslaugų naudotojams.

2.

Universaliųjų pašto paslaugų vienodų tarifų taikymas neturi apriboti universaliųjų pašto paslaugų teikėjo teisės sudaryti su pašto paslaugų naudotojais individualias sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų, tačiau šie tarifai negali viršyti Vyriausybės nustatytų dydžių.

10 straipsnis. Draudžiami siųsti pašto ir dokumentų siuntose daiktai

1.

Pašto, dokumentų siuntose draudžiama siųsti daiktus, kuriuos įvežti į pašto, dokumentų siuntos gavimo šalį ar joje naudoti yra uždrausta.

2.

Jei nustatoma, kad priimtoje pašto, dokumentų siuntoje yra pagal teisės aktus draudžiamų siųsti daiktų, jie konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

3.

Jei įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka konfiskuojama pašto, dokumentų siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais, apie tai nedelsiant pranešama siuntėjui. Pranešime išvardijami konfiskuoti daiktai.

11 straipsnis. Pašto, dokumentų siuntų slaptumas ir kontrolė

1.

Pašto paslaugų teikėjai siuntėjams privalo garantuoti susirašinėjimo slaptumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

2.

Pašto paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto, dokumentų siuntą, gali patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų randa, siuntos nepriimti.

3.

Valstybės institucijų pareigūnai gali gauti informaciją apie pašto paslaugų naudotojus, apžiūrėti pašto, dokumentų siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip kontroliuoti siunčiamus daiktus bei daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Teikiant pasiuntinių pašto paslaugas, pašto paslaugų teikėjai gali apžiūrėti bei patikrinti pašto, dokumentų siuntas, jeigu tai numatyta su pašto paslaugų naudotojais sudarytose sutartyse.

4.

Pašto paslaugų teikėjams draudžiama teikti neįgaliotiems asmenims informaciją apie kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas šią informaciją gauti.

12 straipsnis. Pašto, dokumentų siuntų vežimas

1.

Pašto, dokumentų siuntos vežamos pašto paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais sudarytos sutartys, transporto priemonėmis. Vežėjo atsakomybė už pašto, dokumentų siuntos neišsaugojimą (praradimą, apgadinimą, daiktų trūkumą jose) nustatoma vežimo sutartyje, vadovaujantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

2.

Pašto, dokumentų siuntas vežančioms transporto priemonėms, jų lydėtojams per pasienio kontrolės punktus, nuolatinėmis ir laikinomis jūrų, upių, kanalų ar kitų vandens telkinių perkėlomis leidžiama vykti be eilės.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.