Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2011, Nr. 146-6824

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROFESINIŲ

PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2011 m. lapkričio 17 d. Nr. XI-1678

Vilnius

(Žin., 2006,

Nr. 82-3248;

2008, Nr. 71-2715)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo

nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą ir jį

išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PROFESINIŲ

PENSIJŲ KAUPIMO

ĮSTATYMAS

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1.

Šis įstatymas reglamentuoja profesinių pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir

tvarką Lietuvos Respublikoje.

2.

Šiuo įstatymu siekiama suderinti profesinių pensijų kaupimo reglamentavimą su

Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

3.

Šis įstatymas taikomas visoms asociacijoms, veikiančioms kaip profesinių

pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacijos (toliau – pensijų asociacija)

Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas pensijų

asociacijoms taikomas tiek, kiek jų statuso

nereglamentuoja šis įstatymas.

Gyvybės draudimo įmonių profesinių pensijų kaupimo veiklai šio įstatymo

taikymas yra numatytas jo septintajame skirsnyje.

4.

Bet koks finansuojančio subjekto įsipareigojimas dėl profesinių pensijų kaupimo

savo darbuotojams gali būti įgyvendinamas:

1)

per pensijų asociaciją, veikiančią pagal šį įstatymą arba kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje įsteigtą analogišką subjektą (toliau – analogiškas

subjektas);

2)

sudarant gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos

gyvybės draudimo įmonėje.

5.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi finansuojančio subjekto

įsipareigojimams, įgyvendinamiems mokant įmokas į pensijų fondą, veikiantį

pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą

(toliau – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas), ir finansuojančio subjekto įsipareigojimams, kylantiems iš

draudimo sutarčių, kurių nereglamentuoja šis įstatymas.

6.

Kai Lietuvos Respublikoje įsteigta pensijų asociacija ar draudimo įmonė,

vykdanti profesinių pensijų kaupimą, priima įmokas iš Europos Sąjungos

valstybės narės jurisdikcijoje esančio finansuojančio subjekto, ji turi

laikytis tos valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų, taikomų

profesinių pensijų srityje ir, jeigu nustatyta, investavimo taisyklių, taikomų

toje valstybėje narėje kitų valstybių pensijų asociacijų ir analogiškų subjektų

profesinių pensijų fondams.

7.

Šis įstatymas netaikomas pensijų fondams, veikiantiems pagal Lietuvos

Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – Pensijų kaupimo įstatymas) ir

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

subjektas – pensijų asociacijai prilyginamas (analogiškas)

subjektas, tuo pačiu tikslu įsteigtas kitoje valstybėje narėje, neatsižvelgiant

į jo teisinę formą ar į tai, kaip jis vadinamas buveinės valstybėje narėje.

2.

Apibrėžtų

įmokų profesinių pensijų fondas (toliau – apibrėžtų

įmokų pensijų fondas) – profesinių

pensijų fondas, kuriame dalyviams priklausančių pensijų išmokų dydis priklauso

nuo sumokėtų įmokų ir turto vertės pokyčio, o pensijų išmokos dydis negarantuojamas.

3.

Apibrėžtų

išmokų profesinių pensijų fondas (toliau – apibrėžtų

išmokų pensijų fondas) – profesinių

pensijų fondas, kurio taisyklėse garantuojama tam tikro dydžio investicijų

grąža arba tam tikro dydžio pensijų išmoka ir kurio pensijų išmokų dydis nėra

tiesiogiai priklausomas nuo sumokėtų įmokų ir turto vertės pokyčio.

4.

Apskaitos

vienetas – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų

kaupimo įstatyme.

rizikos

– rizikos, susijusios su dalyvio mirtimi, žala sveikatai dėl nelaimingo

atsitikimo, darbingumo netekimu, liga ar ilgaamžiškumu.

6.

Buveinės

valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė, kurioje yra pensijų asociacijos ar analogiško

subjekto buveinė ir jo pagrindinė administracija arba, jeigu šis subjektas

neturi buveinės, jo pagrindinė administracija.

7.

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos

priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš

dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos

sprendimas 2009/79/EB (OL 2010  L 331, p. 48), įsteigta institucija.

narė) – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos

kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme (toliau – Kolektyvinio investavimo

subjektų įstatymas).

– bet kuri įmonė, įstaiga ar organizacija, ar fizinis asmuo, veikiantis kaip

darbdavys arba savarankiškai dirbantis asmuo ir mokantis pensijų įmokas į

pensijų asociacijos profesinių pensijų fondą (fondus) arba sudaręs gyvybės

draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos.

– įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje ir veikianti Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau –

Draudimo įstatymas) nustatyta tvarka, kitų Europos Sąjungos

valstybių narių gyvybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos

Respublikoje ir veikiantis Draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

kaupiamos profesinės pensijos – gyvybės draudimo įmonės, turinčios teisę vykdyti profesinių

pensijų kaupimo veiklą, ir finansuojančio subjekto (draudėjo) draudimo sutartis, pagal kurią finansuojantis subjektas (draudėjas)

įsipareigoja mokėti joje nustatytą įmoką, o finansuojančio subjekto darbuotojai

(ar savarankiškai dirbantis asmuo, kai jis pats moka pensijų įmokas) draudimo

sutarties ir šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyja teisę į pensijų

išmokas.

kaupimo įstatyme.

– asmuo, gaunantis pensijų išmokas.

subjektų įstatyme.

darbuotojas – asmuo, išsiųstas laikinai dirbti į kitą valstybę narę ir

kuriam pagal 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl

socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir

jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, (toliau – Reglamentas (EEB) Nr.

1408/71) II dalies sąlygas toliau taikomi kilmės valstybės narės teisės aktai.

dalyvavimo laikotarpis – pensijų asociacijos įstatuose ar profesinių

pensijų fondo (fondų) taisyklėse nustatytas minimalus dalyvavimo pensijų

asociacijos profesinių pensijų fonde (fonduose) laikotarpis, ne ilgesnis kaip 2

metai, kurio neišbuvus, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje ir 26

straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis, laikoma, kad dalyvis neįgijo nuosavybės

teisių į jo vardu profesinių pensijų fonde sukauptą pensijų turto dalį.

Minimaliu dalyvavimo laikotarpiu sudarius gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią

kaupiamos profesinės pensijos, yra laikomas ne ilgesnis kaip 2 metų draudimo

taisyklėse nustatytas nuo dalyvio apdraudimo skaičiuojamas laikotarpis, kuriam

pasibaigus finansuojantis subjektas praranda teisę būti naudos gavėju to

dalyvio atžvilgiu ar atgauti išperkamąją sumą, sukauptą iš dalyvio vardu mokėtų

įmokų.

17.

Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip ši sąvoka apibrėžta Draudimo

įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau –

Finansinių priemonių rinkų įstatymas).

sistemos reformos įstatyme.

pensijų kaupimo tikslu, įsteigta atskirai nuo finansuojančio subjekto (darbdavio)

ar savarankiškai dirbančių asmenų interesams atstovaujančios organizacijos ir

kurios tikslas – teikti savo pensijų fondo (fondų) dalyviams pensijų išmokas,

susijusias su profesine veikla, pagal pensijų asociacijos steigimo sutartį.

– pensijų asociacijos narys, pasirinkęs asociacijos profesinių pensijų fondą, o

jo profesinė veikla suteikia ar suteiks teisę jam gauti pensijų išmokas pagal

šio profesinių pensijų fondo taisykles.

kaupimo įstatyme.

turto

valdymas:

1)

investicinių sprendimų priėmimas ir vykdymas;

2)

buhalterinės apskaitos tvarkymas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė,

grynųjų aktyvų skaičiavimas, profesinių pensijų fondo dalyvių sąrašo tvarkymas,

pensijų sąskaitų atidarymas, tvarkymas ir uždarymas, operacijų, susijusių su

pensijų įmokų priėmimu ir pensijų išmokų mokėjimu (išskyrus atliekamas pensijų

turto saugotojo), vykdymas, pinigų konvertavimas į apskaitos vienetus ir

apskaitos vienetų konvertavimas į pinigus, pajamų paskirstymas, apskaitos

vieneto vertės nustatymas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie

atliktas operacijas saugojimas;

3)

rinkodaros veikla, informacijos teikimas turto valdymo sutartyse nustatyta

tvarka;

4)

kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyta veikla.

23.

Periodinė ataskaita – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško

pensijų kaupimo įstatyme.

subjektų įstatyme.

bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis pensijų asociacijų

registravimo ir veiklos priežiūros funkcijas, taip pat draudimo įmonių

licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas.

kurios socialinės apsaugos ir darbo teisės normos, reglamentuojančios pensijų

kaupimą profesinių pensijų fonduose, taikomos finansuojančio subjekto ir

dalyvių santykiams.

– profesinių pensijų fondo taisyklėse numatyta išmoka šio fondo dalyviui,

sukakusiam jose nustatytą senatvės pensijos amžių ar atitinkančiam kitas

profesinių pensijų fondo taisyklėse numatytas sąlygas pensijų išmokai gauti,

teisė į kurią yra susijusi su dalyvio profesine veikla ir kuri bent iš dalies

buvo kaupiama iš finansuojančio subjekto pensijų įmokų. Pensijų išmokomis

nelaikomi priedai ir išmokos, nustatyti šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje ir

29 straipsnyje.

šio įstatymo nustatytais atvejais įmokų mokėtojams bendrosios dalinės

nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas.

kuriame apibrėžiama pensijų įmokų mokėjimo, pensijų turto investavimo tvarka ir

nustatoma, kokios pensijų išmokos ir kokiomis sąlygomis yra suteikiamos pensijų

fondo dalyviams, taip pat kitos šio įstatymo reikalaujamos nuostatos.

socialinio draudimo įstatyme.

atitinkanti finansinius iš pensijų asociacijos apibrėžtų išmokų pensijų fondo

taisyklių atsirandančius pensijų asociacijos įsipareigojimus dalyviams.

apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1887, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr.

163-7776 (2011-12-31)

ANTRASIS

SKIRSNIS

PENSIJŲ

ASOCIACIJOS VEIKLOS NUOSTATOS

3

straipsnis. Pensijų asociacijos steigimas

1.

Pensijų asociacija veikia pagal savo steigimo dokumentus, laikydamasi Lietuvos

Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė)

nutarimų ir kitų teisės aktų.

2.

Pensijų asociacija steigiama sudarant pensijų asociacijos steigimo sutartį:

1)

tarp darbdavio (darbdavių) ir darbuotojų arba jų įgaliotų atstovų, arba

2)

tarp savarankiškai dirbančių asmenų, laikantis buveinės ir priimančiosios

valstybės narės teisės aktų.

3.

Pensijų asociacijos steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

1)

steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai; juridinių

asmenų pavadinimai, buveinės, kodai; steigėjų atstovų vardai ir pavardės ar

pavadinimai, asmens kodai (kodai);

2)

steigiamos pensijų asociacijos pavadinimas;

3)

asmenys, turintys teisę atstovauti steigiamajai asociacijai, jų teisės ir

įgaliojimai;

4)

steigimo sutarties sudarymo data.

4.

Pensijų asociacijos steigimo sutartyje taip pat gali būti nurodyta:

1)

steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir

terminai;

2)

steigimo išlaidų padengimo tvarka;

3)

ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

4)

steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir jo sprendimų priėmimo tvarka;

5)

kitos šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.

5.

Pensijų asociacijos steigėjai iki jos įregistravimo Juridinių asmenų registre

ir įtraukimo į Profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų, kurios turi teisę

veikti Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – Pensijų asociacijų sąrašas)

parengia įstatų projektą ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Steigiamajame

susirinkime priimami pensijų asociacijos įstatai ir sudaromi valdymo organai.

6.

Pensijų asociacijos steigėjai, kurių vardu finansuojantis subjektas

įsipareigoja mokėti ir (ar) kurie patys už save mokės pensijų įmokas, ir finansuojantys

subjektai nuo steigimo sutarties sudarymo momento tampa pensijų asociacijos

nariais. Pensijų asociacijos nariais gali būti finansuojantys subjektai ir 16

metų sukakę veiksnūs fiziniai asmenys, kuriuos vienija profesiniai ar ūkio

šakos, kurioje jie vykdo profesinę veiklą, požymiai ir kurie yra šios pensijų

asociacijos pensijų fondo (fondų) dalyviai. Pensijų asociacijos steigėjų

fizinių asmenų narystė pensijų asociacijoje pasibaigia, jeigu jie per 12

mėnesių nuo narystės pradžios netapo pensijų asociacijos pensijų fondo (fondų)

dalyviais.

4

straipsnis. Pensijų asociacijos registravimas ir veiklos pradžia

1.

Pensijų asociacija gali pradėti veiklą tik tada, kai priežiūros institucija jos

nustatyta tvarka pritaria pensijų asociacijos įstatams, valdymo organų narių

kandidatūroms, pensijų fondo taisyklėms, pensijų turto valdymo, pensijų turto

saugojimo sutarčių projektams ir įtraukia pensijų asociaciją į Pensijų

asociacijų sąrašą.

2.

Pensijų asociacija turi teisę pradėti vykdyti veiklą pagal pensijų fondo

taisykles tik tada, kai joms pritaria priežiūros institucija ir (ar) šio

įstatymo 57 straipsnyje nustatyta tvarka gavusi išankstinį priežiūros

institucijos leidimą priimti įmokas iš kitoje valstybėje narėje esančio

finansuojančio subjekto pagal pensijų fondo taisykles, sudarytas laikantis

pensijų fondams taikomų kitos valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo

teisės reikalavimų. Jeigu kitos valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo

teisės aktuose pensijų fondams nustatomi kitokie reikalavimai, įmokas pagal

tokių pensijų fondų taisykles priimanti pensijų asociacija turi laikytis tiems

pensijų fondams kitoje valstybėje narėje nustatytų socialinės apsaugos ir darbo

teisės reikalavimų.

3.

Asociacija, pageidaujanti vykdyti pensijų asociacijos veiklą, po įregistravimo

Juridinių asmenų registre turi pateikti priežiūros institucijai prašymą būti

įtraukta į Pensijų asociacijų sąrašą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami:

steigimo sutartis, įstatai, pensijų asociacijos pensijų fondo (fondų)

taisyklės, informacija apie valdymo organų narius, pasirinktą pensijų turto

valdytoją, pensijų turto saugotoją, pensijų turto valdymo ir pensijų turto

saugojimo sutarčių projektai, kiekvieno pensijų asociacijos pensijų fondo

finansavimo planas, kuriame nurodoma įmokų apskaičiavimo tvarka ir jų mokėjimo

periodiškumas, finansuojančio subjekto prisiimti įsipareigojimai, pensijų fondo

turto plėtros prognozė 5 metams, atsižvelgiant į numatomus dalyvių ir išmokų

gavėjų skaičiaus pokyčius ir į numatomas pelningumo prognozes, taip pat kiti

dokumentai ir duomenys, kurių sąrašą nustato priežiūros institucija jos

tvirtinamose taisyklėse.

4.

Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti įtraukti subjektą į Pensijų

asociacijų sąrašą, jeigu:

1)

pateikti dokumentai ar duomenys neatitinka teisės aktų reikalavimų arba

pateikiami ne visi ar tikrovės neatitinkantys duomenys;

2)

valdymo organų nariai, pasirinktas pensijų turto valdytojas ar pensijų turto

saugotojas, numatomos pensijų asociacijos veiklos sąlygos neatitinka šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų ar pensijų asociacijos narių

interesų.

5.

Priežiūros institucija turi raštu pranešti pareiškėjui apie savo sprendimą per

3 mėnesius nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių

dokumentų ar duomenų pateikimo. Atsisakymas tenkinti prašymą turi būti

motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

6.

Žodžiai „profesinių pensijų fondo dalyvių asociacija“ ar kitokie šių žodžių

junginiai arba jų vediniai gali būti vartojami tik tokių subjektų, kurie yra

įtraukti į Pensijų asociacijų sąrašą, pavadinime ar reklamoje.

7.

pensijų asociacija turi turėti

bent vieną pensijų fondą.

5

straipsnis. Pensijų asociacijų sąrašas

1.

Pensijų asociacijų sąrašą tvarko priežiūros institucija. Duomenis apie pensijų

asociacijas, kurios yra įtrauktos į Pensijų asociacijų sąrašą ar iš šio sąrašo

išbrauktos, priežiūros institucija skelbia leidinio „Valstybės žinios“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

2.

Pensijų asociacijų sąraše kaupiami šie duomenys:

1)

pensijų asociacijos pavadinimas, kodas, buveinė ir veiklos pradžios data;

2)

pensijų asociacijos įstatų aktuali redakcija;

3)

informacija apie pensijų asociacijų valdymo organus ir jų narius;

4)

informacija apie pensijų asociacijos pensijų fondą (fondus);

5)

informacija apie pensijų turto valdytoją;

6)

informacija apie pensijų turto saugotoją;

7)

valstybių narių, kurių jurisdikcijoje esančių finansuojančių subjektų pensijų

asociacija turi teisę priimti įmokas šio įstatymo 57 straipsnyje nustatyta

tvarka, sąrašas ir susijusi informacija;

8)

kiti priežiūros institucijos patvirtintose

taisyklėse nustatyti duomenys.

3.

Priežiūros institucija turi teisę išbraukti pensijų asociaciją iš Pensijų

asociacijų sąrašo, jeigu:

1)

šio įstatymo nustatyta tvarka pritaikoma poveikio priemonė – uždrausti pensijų

asociacijos veiklą ir išbraukti pensijų asociaciją iš Pensijų asociacijų sąrašo;

2)

pensijų asociacija per 12 mėnesių nuo įtraukimo į Pensijų asociacijų sąrašą

nepradeda veiklos;

3)

pensijų asociacijos prašymu, jeigu ji įvykdė

visus įsipareigojimus pensijų fondo (fondų) dalyviams arba visi pensijų fondo

(fondų) dalyviai perėjo į kitų pensijų asociacijų pensijų fondus ar gyvybės

draudimo įmonę tęsti profesinių pensijų kaupimą pagal gyvybės draudimo sutartį,

arba nutraukė dalyvavimą pensijų asociacijos pensijų fonduose;

4)

pensijų asociacija likviduojama, reorganizuojama arba pertvarkoma.

4.

Priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų

instituciją apie valstybes nares, kurių jurisdikcijai priklausančių

finansuojančių subjektų pensijų asociacija turi teisę priimti įmokas šio

įstatymo 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1887, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr.

163-7776 (2011-12-31)

6

straipsnis. Pensijų asociacijos įstatai

1.

Pensijų asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo pensijų asociacija

vadovaujasi savo veikloje.

2.

Pensijų asociacijos įstatuose turi būti nurodyta:

1)

pensijų asociacijos pavadinimas (pavadinime turi būti žodžiai „profesinių

pensijų fondo dalyvių asociacija“ ar kitokie šių žodžių junginiai arba jų

vediniai);

2)

pensijų asociacijos teisinė forma (asociacija);

3)

pensijų asociacijos buveinė;

4)

aiškiai ir išsamiai apibūdinti asociacijos veiklos tikslai ir veiklos rūšis;

5)

bendrosios narystės pensijų asociacijoje ir dalyvavimo jos pensijų fonduose

sąlygos;

6)

perėjimo iš vieno pensijų asociacijos pensijų fondo į kitą jos pensijų fondą

tvarka;

7)

pensijų fondų steigimo ir panaikinimo sąlygos bei tvarka;

8)

bendros pensijų fondo (fondų) dalyvių teisės ir pareigos;

9)

visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo,

sprendimų priėmimo tvarka;

10)

kiti pensijų asociacijos organai, jų kompetencija, sudarymo, narių rinkimo,

atšaukimo tvarka ir terminai, teisės, pareigos ir atsakomybė;

11)

pensijų asociacijos dokumentų ir kitos informacijos pateikimo pensijų fondo

(fondų) dalyviams tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus nustatyta

pensijų fondo taisyklėse;

12)

pensijų asociacijos pranešimų skelbimo tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta,

kad ji bus nustatyta pensijų fondo taisyklėse;

13)

pensijų asociacijos įstatų keitimo ir pensijų fondų taisyklių tvirtinimo ir

keitimo tvarka;

14)

pensijų asociacijos veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;

15)

pensijų asociacijos lėšų naudojimo, taip pat pensijų asociacijos veiklos

kontrolės tvarka;

16)

pensijų asociacijos likvidavimo tvarka;

17)

pensijų asociacijos finansiniai metai, kurie turi sutapti su kalendoriniais

metais;

18)

įstatų pasirašymo data.

3.

Pensijų asociacijos įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių

šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams.

4.

Pensijų asociacijos įstatai gali būti keičiami, jeigu jų pakeitimams gautas

išankstinis priežiūros institucijos pritarimas.

7

straipsnis. Pensijų asociacijos veikla ir pareigos

1.

Pensijų asociacija negali verstis veikla, nesusijusia su profesinėmis

pensijomis. Pensijų asociacija veikia vadovaudamasi narių solidarumo ir

lygiateisiškumo principais.

2.

Asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

teisės aktų nuostatos, gali dalyvauti tik apibrėžtų įmokų pensijų fonduose.

3.

Vykdydama veiklą, pensijų asociacija privalo:

1)

sąžiningai veikti narių ir rinkos patikimumo interesais;

2)

veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai;

3)

turėti ir taikyti reikiamas priemones ir procedūras;

4)

dalyviams pakankamai ir tinkamai atskleisti su jų naryste pensijų asociacijoje,

dalyvavimu pensijų fonde susijusią informaciją;

5)

stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, užtikrinti,

kad su dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai;

6)

užtikrinti, kad pensijų asociacijos valdymo procedūros ir buhalterinių įrašų

bei apskaitos sistemos būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų

sandorių šalis, įmokų mokėtojus, įmokų dydžius, įmokų dalies pasiskirstymą tarp

finansuojančio subjekto ir dalyvio, sandorių turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis pensijų fondo

taisyklėse, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

7) turėti adekvačius veiklai vidaus kontrolės mechanizmus;

8)

atliktų operacijų dokumentus saugoti ne trumpiau kaip 10 metų nuo jų įvykdymo

dienos, jeigu kituose teisės aktuose nenustatytas ilgesnis terminas;

9)

užtikrinti, kad sprendimus priimantys asmenys būtų nepriekaištingos

reputacijos, turėtų priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ir darbo

patirtį.

8

straipsnis. Pensijų asociacijos reorganizavimo,

pertvarkymo proceso ypatumai

1.

Pensijų asociacija gali būti reorganizuota, pertvarkyta, jeigu tai nepažeidžia esamo (esamų) pensijų fondo (fondų)

dalyvių ir pensijų išmokų gavėjų interesų.

2.

Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimu pensijų asociacija

gali būti pertvarkoma tik tuo atveju, jeigu ji visus savo turimus pensijų

fondus ir iš visų pensijų fondų taisyklių atsirandančius pensijų asociacijos

įsipareigojimus yra perdavusi kitoms pensijų asociacijoms ir atitinkamai

pensijų fondų dalyviai tampa tų pensijų asociacijų nariais arba jeigu visi

pensijų fondai yra panaikinti dėl ketinimo pertvarkyti pensijų asociaciją ir

yra gautas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priežiūros institucijos leidimas.

3.

Prieš priimant sprendimą reorganizuoti arba pertvarkyti pensijų asociaciją turi

būti gautas priežiūros institucijos leidimas. Priežiūros institucija sprendimą

dėl leidimo reorganizuoti arba pertvarkyti pensijų asociaciją priima per 30

darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.

Priežiūros institucijai pateikiamas atitinkamas prašymas, pensijų asociacijos

reorganizavimo sąlygos ir po reorganizavimo veiksiančių pensijų asociacijų

įstatų projektai (reorganizavimo atveju); dokumentai, patvirtinantys visų

pensijų fondų ir iš visų pensijų fondų taisyklių atsirandančių pensijų

asociacijos įsipareigojimų perdavimą kitoms pensijų asociacijoms arba visų

pensijų fondų panaikinimą dėl ketinimo pertvarkyti pensijų asociaciją; naujos

teisinės formos juridinio asmens, į kurį bus pertvarkoma pensijų asociacija,

steigimo dokumentų projektas (pertvarkymo atveju) ir kiti priežiūros

institucijos nustatyti dokumentai.

4.

Pensijų asociacijos reorganizavimo sąlygose, be kitos Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas pensijų fondų

ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus

pensijų fondus ir juos sudarantį pensijų turtą, pensijų turto valdytojas ir

pensijų turto saugotojas, taip pat pensijų asociacijos prievolių perdavimo ir

priėmimo sąlygos ir terminai, turtinės ir neturtinės pensijų fondo (fondų)

dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo sąlygos ir

terminai. Reorganizavimo sąlygoms turi pritarti visuotinis pensijų asociacijos

narių susirinkimas ir priežiūros institucija.

5.

Apie reorganizavimą, pertvarkymą pensijų asociacija privalo paskelbti

priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

apie reorganizavimo, pertvarkymo eigą ir terminus turi būti pateikiama

kiekvienam to pareikalavusiam pensijų asociacijos nariui, pensijų fondo

dalyviui, priežiūros institucijai.

9

straipsnis. Pensijų asociacijos bankroto proceso ypatumai

1.

Pensijų asociacijos bankroto procedūra gali būti vykdoma tik teismo tvarka.

2.

Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto

bylos pensijų asociacijai iškėlimo. Tokiu atveju teismas ne vėliau kaip per 15

dienų nuo pareiškimo gavimo dienos turi priimti nutartį iškelti bankroto bylą

arba atsisakyti ją iškelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba

teisėjas privalo apie tai nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.

3.

Jeigu įstatymų nustatyta tvarka pareiškimą dėl bankroto bylos pensijų

asociacijai iškėlimo pateikia kiti asmenys, teismas prieš priimdamas sprendimą

iškelti bankroto bylą privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl pensijų

asociacijos nemokumo.

4.

Pensijų asociacijos bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui pateikia

priežiūros institucija.

10

straipsnis. Pensijų asociacijos likvidavimo proceso ypatumai

1.

Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimu pensijų asociacija

gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu ji visus savo turimus pensijų

fondus ir iš visų pensijų fondų taisyklių atsirandančius pensijų asociacijos

įsipareigojimus yra perdavusi kitoms pensijų asociacijoms ir pensijų fondų dalyviai

tampa tų pensijų asociacijų nariais arba jeigu visi pensijų fondai yra

panaikinti dėl ketinimo likviduoti pensijų asociaciją ir yra gautas priežiūros

institucijos sutikimas likviduoti pensijų asociaciją bei jos pritarimas

likvidatoriaus kandidatūrai.

2.

Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo likviduoti pensijų asociaciją ir

pritarimo likvidatoriaus kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo visų

reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo. Priežiūros institucijai

pateikiamas atitinkamas prašymas, dokumentai, patvirtinantys visų pensijų fondų

ir iš visų pensijų fondų taisyklių atsirandančių pensijų asociacijos

įsipareigojimų perdavimą kitoms pensijų asociacijoms arba visų pensijų fondų

panaikinimą dėl ketinimo likviduoti pensijų asociaciją, numatomo likvidatoriaus

duomenys ir kiti priežiūros institucijos nustatyti dokumentai.

3.

Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po visuotinio pensijų asociacijos narių

susirinkimo sprendimo likviduoti pensijų asociaciją apie tai turi būti raštu

pranešta priežiūros institucijai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir

nurodomi paskirto likvidatoriaus duomenys.

4.

Apie pensijų asociacijos likvidavimą pensijų asociacija privalo paskelbti

priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Informacija apie pensijų asociacijos

likvidavimo eigą ir terminus turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam

pensijų asociacijos nariui ir pensijų fondo dalyviui.

5.

Priverstine tvarka pensijų asociacija likviduojama teismo sprendimu, gavus

priežiūros institucijos išvadą dėl pensijų asociacijos likvidavimo.

Likvidatoriaus kandidatūrą teismui pateikia priežiūros institucija.

6.

Likviduojamos pensijų asociacijos likvidatorius yra atsakingas už kitoms

pensijų asociacijoms neperduotus pensijų fondus (kai iš pensijų fondų taisyklių

atsirandantys pensijų asociacijos įsipareigojimai nebuvo perduoti kitoms

pensijų asociacijoms) sudarančio turto padalijimą.

7.

Likviduota pensijų asociacija išbraukiama iš Pensijų asociacijų sąrašo ir

išregistruojama iš Juridinių asmenų registro tik baigus pensijų turto

padalijimą.

8.

Priežiūros institucija turi teisę gauti visus duomenis ir paaiškinimus apie

pensijų asociacijos likvidavimo eigą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

PENSIJŲ

ASOCIACIJOS VALDYMAS

11

straipsnis. Pensijų asociacijos organai

1.

Pensijų asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas

įgyvendina per savo valdymo organus.

2.

Pensijų asociacijoje turi būti visuotinis pensijų asociacijos narių

susirinkimas ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Gali būti sudaromi kiti

organai, tarp jų – vienasmenis valdymo organas.

3.

Visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems

pensijų asociacijos organams spręsti jo išimtinei kompetencijai priskirtų

klausimų.

4.

Pensijų asociacijos valdymo organai privalo veikti pensijų asociacijos ir jos

pensijų fondų dalyvių bei išmokų gavėjų interesais, laikytis įstatymų ir kitų

teisės aktų, pensijų asociacijos įstatų ir pensijų fondų taisyklių.

5.

Visuotiniai pensijų asociacijos narių susirinkimai ir valdybos posėdžiai turi

būti protokoluojami.

12

straipsnis. Visuotinis pensijų asociacijos narių

susirinkimas

1.

Visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę:

1)

keisti pensijų asociacijos įstatus;

2)

rinkti ir atšaukti valdymo organų narius;

3)

steigti pensijų fondus ir priimti sprendimus dėl pensijų fondų (fondo)

panaikinimo, jeigu pensijų asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip;

4)

tvirtinti pensijų asociacijos metinę finansinę ataskaitą ir pensijų asociacijos

veiklos ataskaitą;

5)

priimti sprendimus dėl pensijų asociacijos pertvarkymo ar pabaigos

(reorganizavimo ar likvidavimo);

6)

tvirtinti ir keisti pensijų fondų taisykles, jeigu pensijų asociacijos

įstatuose nenustatyta kitaip.

2.

Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimai, nurodyti šio

straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, gali būti priimami, jeigu už juos

balsuoja ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių.

3.

Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimas pakeisti pensijų

asociacijos įstatus gali būti priimamas, jeigu tokiems pakeitimams gautas

išankstinis priežiūros institucijos pritarimas.

4.

Eilinis visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas turi įvykti

kiekvienais metais ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

5.

Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę

turi valdyba ir 1/10 pensijų asociacijos narių.

6.

Visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo

sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas šiame įstatyme ir įstatuose nustatyta

tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi priežiūros institucija.

7.

pensijų asociacijos valdymo

organų ir kitų kolegialių organų nariai, jeigu jie nėra pensijų asociacijos

nariai, gali dalyvauti visuotiniame pensijų asociacijos narių susirinkime be

balso teisės.

13

straipsnis. Valdyba ir jos sudarymas

1.

Pensijų asociacijos valdyba yra kolegialus pensijų asociacijos valdymo organas.

2.

Valdyba turi būti sudaroma taip, kad tinkamai ir proporcingai atstovautų

finansuojančių subjektų ir pensijų fondų dalyvių interesams.

3.

Valdybos nariai, veikdami pensijų asociacijos vardu ir interesais, turi veikti

su rūpestingai ir kvalifikuotai, savo veikloje vadovautis šiuo įstatymu, kitais

teisės aktais, pensijų asociacijos įstatais, pensijų fondų taisyklėmis,

teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vengti interesų konfliktų.

4.

Tuo atveju, kai pensijų asociacija priima įmokas iš kitoje valstybėje narėje

esančio finansuojančio subjekto, valdyba turi užtikrinti, kad pensijų

asociacija savo veikloje laikytųsi atitinkamos valstybės narės socialinės

apsaugos ir darbo teisės aktų, taikomų profesinių pensijų srityje.

5.

Valdybos narių skaičius nustatomas pensijų asociacijos įstatuose. Turi būti ne

mažiau kaip 3 valdybos nariai.

6.

Valdybos nariais gali būti renkami nepriekaištingos reputacijos asmenys,

turintys aukštąjį išsilavinimą, išmanantys pensijų asociacijų veiklą

reglamentuojančius teisės aktus ir susipažinę su pagrindiniais investavimo

principais. Pensijų asociacijos įstatuose gali būti nustatyti papildomi

reikalavimai asmenims, renkamiems valdybos nariais. Valdybos narių

kandidatūroms turi iš anksto pritarti priežiūros institucija.

7.

Valdyba sudaroma ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Tas pats valdybos narys

gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

8.

Ne mažiau kaip pusė valdybos narių turi būti renkami iš pensijų fondų dalyvių

ar jų atstovų, kiti – iš finansuojančio subjekto (subjektų) pasiūlytų asmenų.

Renkant valdybos narius iš pensijų fondų dalyvių ar jų atstovų, balsavime turi

teisę dalyvauti tik pensijų fondų dalyviai (jų įgalioti atstovai). Renkant

valdybos narius iš finansuojančio subjekto (subjektų) pasiūlytų asmenų, balso

teisę turi tik finansuojantys subjektai.

9.

Valdybos narys gali būti atšauktas prieš terminą tokia tvarka, kokia jis buvo

išrinktas. Priežiūros institucija turi teisę nurodyti atšaukti valdybos narį,

pažeidusį pareigą veikti geriausiais pensijų asociacijos ir jos pensijų fondų

dalyvių interesais.

10.

Jeigu valdybos narys atsistatydina ar atšaukiamas prieš terminą, naujas

valdybos narys išrenkamas laikotarpiui iki veikiančios valdybos kadencijos

pabaigos.

11.

Valdyba iš savo narių renka pirmininką. Pirmininkas veikia valdybos vardu.

14

straipsnis. Valdybos kompetencija ir darbo tvarka

1.

Pensijų asociacijos valdyba:

1)

steigia pensijų fondus ir priima sprendimus dėl pensijų fondų (fondo)

panaikinimo, jeigu tokia teisė numatyta pensijų asociacijos įstatuose;

2) tvirtina ir

keičia pensijų fondų taisykles, jeigu tokia teisė numatyta pensijų asociacijos įstatuose;

3)

reguliariai peržiūri pensijų asociacijos pensijų fondo (fondų) investavimo

politikos principus ir prireikus inicijuoja jų pakeitimus, kad šie principai

atitiktų pensijų asociacijos veiklos tikslus;

4)

suderinusi su priežiūros institucija, parenka pensijų turto valdytoją ir sudaro

su juo pensijų turto valdymo sutartį;

5)

suderinusi su priežiūros institucija, parenka pensijų turto saugotoją ir sudaro

su juo pensijų turto saugojimo sutartį;

6)

parenka audito įmonę pensijų asociacijos metinei ataskaitai audituoti ir sudaro

su ja sutartį;

7)

užtikrina šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytą informacijos

teikimą dalyviams;

8)

skiria ir atleidžia administratorių, kaip nustatyta šio įstatymo 21 straipsnio

4 dalyje;

9)

atlieka kitas jai įstatuose ar visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo

sprendimais pavestas funkcijas.

2.

Valdyba atsako, kad visuotinis narių susirinkimas būtų sušauktas ir surengtas

laiku, taip pat pagal savo kompetenciją – už kitų šio įstatymo nuostatų

laikymąsi.

3.

Valdyba turi užtikrinti, kad pensijų asociacijos buveinėje (jos nuolatinio

valdymo organo buvimo vietoje) būtų abėcėlės tvarka sudarytas dalyvių sąrašas

pagal kiekvieną pensijų asociacijos pensijų fondą. Šis sąrašas turi būti

pateikiamas visiems dalyviams jų prašymu.

4.

Valdybos posėdžius šaukia pirmininkas. Posėdžiai taip pat gali būti šaukiami ne

mažiau kaip 1/3 valdybos narių sprendimu.

5.

Valdyba gali priimti sprendimus, kai jos posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2

narių. Valdybos nariai turi lygias teises. Valdybos sprendimai priimami

paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsavimo metu kiekvienas

narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia

valdybos pirmininko balsas. Tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl pensijų

fondo taisyklių pakeitimų, kai tokia teisė valdybai nustatyta pensijų

asociacijos įstatuose, norint sumažinti pensijų fondų dalyvių teises arba

padidinti jų pareigas, sprendimas turi būti priimtas visais balsais.

6.

Išsami valdybos sudarymo, darbo tvarka, reikalavimai valdybos nariams turi būti

nustatyti pensijų asociacijos įstatuose.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

PENSIJŲ FONDAS

15

straipsnis. Pensijų fondo taisyklės

fonduose vykdo remdamasi pensijų fondo taisyklėmis.

2.

Pensijų fondo taisyklės gali būti keičiamos tik tuo atveju, jeigu dėl pensijų

fondo taisyklių pakeitimų yra gautas išankstinis priežiūros institucijos

pritarimas jos nustatyta tvarka.

1)

asmenų, kurie turi teisę tapti pensijų fondo išmokų gavėjais, grupė (dalyviai);

2)

finansuojantis subjektas (subjektai);

3)

dalyvavimo pensijų fonde pradžios ir pabaigos sąlygos bei tvarka, minimalus

dalyvavimo laikotarpis, jeigu tai taikoma;

4)

finansuojančio subjekto (subjektų) teisės ir pareigos;

5)

pensijų asociacijos įstatuose nenurodytos specifinės pensijų fondo dalyvių,

išmokų gavėjų teisės;

6)

pensijų išmokų rūšys, mokėjimo būdai ir jų pasirinkimo galimybės, pensijų

išmokų mokėjimo tvarka, įskaitant amžių, nuo kurio įgyjama teisė į pensijų

išmoką, pensijų fondo dalyvių teisė atidėti pensijų išmokų mokėjimo terminą;

7)

pensijų fondo grynųjų aktyvų apskaičiavimo, apskaitos vieneto vertės

apskaičiavimo taisyklės ir dažnumas, vertės skelbimo tvarka;

8)

pensijų įmokų ir į kitą tos pačios ar kitos pensijų asociacijos pensijų fondą ar į gyvybės draudimo įmonę tęsti profesinių pensijų kaupimą

pagal gyvybės draudimo sutartį pervedamų

pensijų fondo dalyviui priklausančių lėšų konvertavimo į apskaitos vienetus,

taip pat apskaitos vienetų konvertavimo į pinigus tvarka;

9)

pensijų fondo investavimo politika;

10) perėjimo į

kitą tos pačios ar kitos pensijų asociacijos pensijų fondą ar į gyvybės draudimo

įmonę tęsti profesinių pensijų kaupimą pagal gyvybės draudimo sutartį tvarka; dalyviui, pereinančiam į kitą pensijų fondą,

priklausančių lėšų pervedimo į tą pensijų fondą ar

į gyvybės draudimo įmonę tęsti profesinių pensijų kaupimą

pagal gyvybės draudimo sutartį tvarka;

11) priemonės,

kurių imamasi, jeigu finansuojantis subjektas negali įvykdyti savo

įsipareigojimų;

12)

pensijų turto valdytojo, pensijų turto saugotojo parinkimo kriterijai, jų

pasirinkimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka;

13)

atlyginimo pensijų turto valdytojui ir pensijų turto saugotojui apskaičiavimo

metodika, maksimalus dydis ir mokėjimo tvarka, kitų išlaidų, dengiamų iš

pensijų fondo turto, baigtinis sąrašas ir apskaičiavimo metodika, taip pat

maksimalūs dydžiai;

14)

ataskaitų pateikimo dalyviams šio įstatymo nustatytais atvejais tvarka, taip

pat kitų pranešimų pateikimo pensijų fondo dalyviams formos ir tvarka bei

mokestis (kai šis mokestis imamas iš pensijų fondo dalyvio šiame įstatyme

numatytais atvejais);

15)

pensijų fondo taisyklių keitimo tvarka;

16)

pensijų fondo panaikinimo sąlygos ir tvarka, panaikinto pensijų fondo turto

padalijimo tvarka;

17)

informacijos skelbimo tvarka;

18)

kita priežiūros institucijos nustatyta informacija.

4.

Pensijų fondo taisyklėse gali būti ir kitų šiam bei kitiems įstatymams

neprieštaraujančių nuostatų.

5.

Draudžiama pensijų fondo taisyklėse numatyti ribojimus dalyviams nutraukti

dalyvavimą pensijų fonde, riboti dalyvio galimybę pervesti lėšas į kitos

pensijų asociacijos pensijų fondą ar gyvybės draudimo įmonę toliau kaupti

profesinę pensiją pagal gyvybės draudimo sutartį, išskyrus atvejus, kai pensijų

fondų taisyklėse yra nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis. Draudžiama

riboti dalyvio nuosavybės teisių į įmokų, sumokėtų atskaitant jas iš dalyvio,

dalį ir joms tenkančio investicijų prieaugio (nuostolio) dalį.

6.

Prieš pasirenkant pensijų fondą asmeniui turi būti pateiktos pensijų

asociacijos įstatų ir visų jos pensijų fondų taisyklių kopijos.

7.

Pensijų fondų dalyviams bet kuriuo metu turi būti sudarytos galimybės

susipažinti su pensijų asociacijos įstatais, pensijų fondo taisyklėmis ir jų

pakeitimais.

8.

Kiekvienam pensijų fondo dalyviui turi būti raštu pranešta apie atitinkamo

pensijų fondo taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų

pasikeitimo. Jeigu per 2 mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo dalyvis

nepareiškia prieštaravimo, laikoma, kad jis sutinka su pakeitimais. Dalyvis, nesutinkantis su pensijų fondo taisyklių

pakeitimais, turi teisę nutraukti jo paties mokamų įmokų mokėjimą, tačiau

dalyvavimas pensijų fonde tęsiasi.

16

straipsnis. Pensijų sąskaitos

Kiekvienam

pensijų fondo dalyviui turi būti atidaroma pensijų sąskaita. Sąskaitoje

fiksuojami dalyviui tenkantys pensijų fondo, kuriam jis priklauso, apskaitos

vienetai.

17

straipsnis. Apskaitos vienetai ir jų konvertavimas

1.

Kiekvienas pensijų fondas turi turėti savo apskaitos vienetus.

2.

Apskaitos vienetai išreiškia dalyviui apskaičiuoto pensijų fondo turto dalį.

3.

Pensijų įmokos, taip pat iš kito pensijų fondo pervedamos lėšos konvertuojamos

į apskaitos vienetus, o šie įrašomi į pensijų sąskaitą. Konvertuojama ne vėliau

kaip kitą dieną nuo lėšų gavimo į pensijų fondo sąskaitą dienos pensijų fondo

apskaitos vieneto verte, kuri yra lėšų gavimo dieną.

4.

Apskaitos vienetai (jų dalys) nominaliosios vertės neturi. Apskaitos vieneto vertė

išreiškiama litais arba eurais. Apskaitos vieneto vertė nustatoma padalijus

pensijų fondo grynųjų aktyvų vertę iš bendro pensijų fondo apskaitos vienetų

skaičiaus. Bendra visų pensijų fondo apskaitos vienetų vertė visada lygi to

pensijų fondo grynųjų aktyvų vertei. Apskaitos vienetų vertė nustatoma keturių

skaičių po kablelio tikslumu ir apvalinama pagal matematines apvalinimo

taisykles.

5.

Kai šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytais atvejais turi būti

išmokamos dalyviui apskaičiuotos lėšos ar jų dalis, apskaitos vienetai

konvertuojami į pinigus. Jie išmokami ar pervedami ne vėliau kaip per vieną

mėnesį nuo atitinkamo dokumento, pagal kurį turi būti išmokama, gavimo ar

teisinio pagrindo juos išmokėti atsiradimo. Konvertuojama apskaitos vienetų

verte, apskaičiuota apskaitos vienetų konvertavimo dieną.

18

straipsnis. Pensijų fondo

turtas

1.

Pensijų fondo turtas yra pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų bendroji dalinė

nuosavybė, išskyrus atvejus, kai nepasibaigęs minimalus dalyvavimo laikotarpis

ir dėl to dalyvis neįgijo nuosavybės teisių į jo vardu pensijų fonde sukauptą

pensijų turto dalį. Kol nėra pasibaigęs

minimalus dalyvavimo laikotarpis, finansuojančio subjekto įmokomis pensijų

fondo dalyvio vardu sukaupta pensijų turto dalis nuosavybės teise priklauso

finansuojančiam subjektui.

2.

Dalyvio ar išmokų gavėjo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma pagal apskaitos

vienetais išreikšto turto dalį.

asociacijos pensijų fondo (fondų) turto valdymas turi būti patikėtas šio

įstatymo 31 straipsnyje nurodytam turto valdytojui, kuris pensijų turtą valdo,

naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais.

4.

Kiekvieno pensijų asociacijos pensijų fondo turtas turi būti įtraukiamas į

apskaitą atskirai nuo kitų pensijų asociacijos pensijų fondų ir pensijų

asociacijos nuosavo turto.

5.

Į pensijų fondo turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal pensijų turto

valdytojo, pensijų turto saugotojo, finansuojančio subjekto, pensijų asociacijos ir pensijų

fondo dalyvių prievoles.

6.

Pensijų fonde sukauptas pensijų turtas gali būti naudojamas tik

įsipareigojimams to pensijų fondo dalyviams dengti. Tuo atveju, kai pensijų

asociacija priima įmokas iš kitoje valstybėje narėje esančio finansuojančio

subjekto, šių įmokų pagrindu sukauptas turtas turi būti įtraukiamas į apskaitą

atskirai.

7.

Po pensijų fondo dalyvio mirties jam nuosavybės teise priklausanti pensijų turto dalis paveldima įstatymų

nustatyta tvarka.

8.

Dėl pensijų fondo turto gali būti sudaromi tik šiame įstatyme nustatyti

sandoriai.

9.

Pensijų fondo grynųjų aktyvų vertė turi būti reguliariai apskaičiuojama, kad

būtų galima nustatyti pensijų fondo apskaitos vieneto vertę kiekvieną kartą,

kai mokamos pensijų įmokos ar atliekami išmokėjimai, bet ne rečiau kaip kartą

per mėnesį pensijų fondo taisyklėse nustatyta tvarka.

10.

Pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės apskaičiavimo tvarką, principus ir

periodiškumą nustato priežiūros institucija.

11.

Pensijų fondo turtas negali būti perleistas pensijų asociacijos valdymo organų

nariams, pensijų turto valdytojui, finansuojančiam subjektui, pensijų turto

valdytojo ir finansuojančio subjekto vadovui, valdybos, stebėtojų tarybos

nariams ar pensijų asociacijos darbuotojams (ir jų sutuoktiniams). Taip pat

draudžiama iš šioje dalyje nurodytų asmenų įsigyti turtą pensijų fondų lėšomis.

19

straipsnis. Atskaitymai iš pensijų turto

1.

Atlyginimas už pensijų turto valdymą, saugojimą ir kitos su pensijų turto

valdymu susijusios išlaidos gali būti dengiami iš pensijų turto.

turto galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su pensijų turto

valdymu ir saugojimu ir kurių baigtinis sąrašas yra nustatytas pensijų fondo

taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti pensijų fondo taisyklėse nustatytų

maksimalių dydžių.

20

straipsnis. Pagal kitų valstybių narių socialinės apsaugos ir darbo teisės

nuostatas valdomų pensijų fondų ypatumai

Pagal

kitos valstybės narės (priimančiosios valstybės narės) socialinės apsaugos ir

darbo teisės aktų reikalavimus Lietuvos Respublikoje įsteigtos pensijų

asociacijos valdomų pensijų fondams šio įstatymo ketvirtasis ir penktasis

skirsniai netaikomi, jeigu nurodytų

skirsnių reikalavimų laikymasis reikštų priimančiosios valstybės narės

socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų nuostatų pažeidimą. Bet kuriuo atveju

apie tokių pensijų fondų taisyklių, sąlygų ar joms analogiškų dokumentų

pasikeitimus pensijų asociacija turi nedelsdama informuoti priežiūros

instituciją.

21

straipsnis. Pensijų fondo panaikinimas

1.

Pensijų fondas gali būti panaikinamas įgalioto pensijų asociacijos organo arba teismo

sprendimu, jeigu:

1)

finansuojantis subjektas (subjektai) nebegali toliau vykdyti prisiimtų

įsipareigojimų;

2)

pensijų fondo dalyvių skaičius sumažėjo tiek, kad tolesnis jo valdymas

neatitinka likusių pensijų fondo dalyvių interesų;

3)

yra kitų rimtų priežasčių, dėl kurių tolesnis pensijų fondo valdymas neatitinka

jo dalyvių interesų.

2.

Pensijų fondui panaikinti turi būti gautas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.

3.

Kreiptis į teismą dėl pensijų fondo panaikinimo turi teisę priežiūros institucija.

4.

Subjektas, priėmęs sprendimą panaikinti pensijų fondą, paskiria už panaikinto

pensijų fondo pensijų turto realizavimą ir atsiskaitymą su dalyviais atsakingą

administratorių.

5.

Ne vėliau kaip per 3 dienas po teismo ar įgalioto pensijų

asociacijos organo sprendimo panaikinti pensijų fondą apie tai turi būti raštu

pranešta šios asociacijos pensijų fondo dalyviams, finansuojantiems subjektams

ir priežiūros institucijai.

sprendimas panaikinti pensijų fondą, nustatoma pensijų fondo panaikinimo data.

Ji gali būti ne ankstesnė kaip praėjus 3 mėnesiams po atitinkamo sprendimo

priėmimo. Priėmus sprendimą dėl pensijų fondo panaikinimo, finansuojančio

subjekto pareiga mokėti įmokas baigiasi nuo sprendimo įsigaliojimo (įsiteisėjimo)

dienos.

7.

Ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pensijų fondo panaikinimo naikinamo

pensijų fondo dalyviams turi būti apie tai pranešta ir suteikta išsami

informacija apie dalyvavimo kituose tos pačios ar kitų pensijų asociacijų

pensijų fonduose ir profesinių pensijų

kaupimo gyvybės draudimo įmonėse galimybes.

Iki pensijų fondo panaikinimo dienos dalyvis turi teisę pereiti į kitą pagal šį

įstatymą įsteigtą pensijų fondą, pervedant jam priklausančią pensijų turto dalį, ar pervesti šias lėšas gyvybės draudimo įmonei ir toliau

kaupti profesinę pensiją pagal gyvybės draudimo sutartį.

8.

Naikinamo pensijų fondo turtas padalijamas dalyviams proporcingai jiems

apskaičiuoto turto vertei pagal pensijų fondo panaikinimo dienos duomenis.

Pensijų fondo pensijų turtas turi būti realizuotas ir su dalyviais atsiskaityta

pinigais. Naikinamo pensijų fondo pensijų turtas turi būti parduodamas per

reguliuojamą rinką ar aukcione, siekiant dalyviams geriausio rezultato pagal priežiūros institucijos

nustatytas taisykles.

9.

Ne vėliau kaip per 2 savaites nuo pensijų fondo panaikinimo administratorius

turi pateikti priežiūros institucijai šiame straipsnyje numatytų pareigų atlikimo ataskaitą.

10.

Tuo atveju, kai pensijų asociacijoje veikia vienas pensijų fondas, priimant sprendimą dėl

pensijų fondo panaikinimo kartu turi būti sprendžiamas ir pensijų asociacijos pertvarkymo arba likvidavimo

klausimas.

PENKTASIS

SKIRSNIS

NARYSTĖ PENSIJŲ

ASOCIACIJOJE IR DALYVAVIMAS PENSIJŲ FONDE

22

straipsnis. Narystės pensijų asociacijoje ir dalyvavimo pensijų fonde pradžia

1.

Narystė pensijų asociacijoje ir dalyvavimas pensijų fonde prasideda įstojus į

pensijų asociaciją ir, kaip tai nustatyta pensijų asociacijos įstatuose ar

pensijų fondo taisyklėse, pasirinkus šios pensijų asociacijos pensijų fondą.

Asmuo gali tapti pensijų asociacijos pensijų fondo dalyviu tik tuo atveju,

jeigu jis tampa šios pensijų asociacijos nariu.

2.

pensijų asociacija yra atsakinga

už tinkamą asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo profesiniuose pensijų

fonduose veiklą ir (ar) sudarančių sutartis su pensijų fondų dalyviais,

parinkimą bei apmokymą ir turi užtikrinti, kad šie asmenys būtų reikiamos

kvalifikacijos.

informacijos apie pensijų kaupimo profesiniuose pensijų fonduose veiklą teikimas

ir (ar) sutarčių su pensijų fondų dalyviais sudarymas pensijų asociacijos vardu

yra pavestas pensijų turto valdytojui, šio straipsnio 2 dalies reikalavimai

taikomi taip pat ir pensijų turto valdytojui. Priežiūros institucija turi teisę

nustatyti asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo profesiniuose

pensijų fonduose veiklą ir (ar) sudarančių sutartis su pensijų fondų dalyviais

pensijų asociacijos vardu, kvalifikacinius reikalavimus.

4.

Pensijų asociacijos įstatuose ir (ar) pensijų fondo taisyklėse gali būti

nustatytas minimalus darbo santykių su finansuojančiu asmeniu laikotarpis,

kuriam pasibaigus asmuo įgyja teisę tapti pensijų asociacijos nariu ir pensijų

fondo dalyviu. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių.

5.

Pensijų asociacijos įstatuose ir (ar) pensijų fondo taisyklėse gali būti

nustatytas minimalus amžius, kurio nesukakęs asmuo negali tapti pensijų

asociacijos nariu ir pensijų fondo dalyviu. Šis amžius negali būti didesnis

kaip 21 metai.

23

straipsnis. Pensijų fondų dalyvių teisių ir interesų apsauga

1.

Pensijų asociacijos įstatuose ir pensijų fondų taisyklėse draudžiama nustatyti

vyrų ir moterų lygiateisiškumo principui prieštaraujančias dalyvavimo sąlygas.

Vyrų ir moterų lygiateisiškumo principo pažeidimu laikoma, kai atsižvelgiant į

lytį:

1) nustatyti asmenys, galintys dalyvauti pensijų

fonde;

2)

nustatytas privalomas ar neprivalomas dalyvavimas pensijų fonde;

3)

nustatytos skirtingos taisyklės dėl amžiaus, nuo kurio leidžiama tapti pensijų

fondo dalyviu, ar dėl minimalaus dalyvavimo laikotarpio;

4)

nustatytos skirtingos taisyklės dėl pensijų turto grąžinimo ar teisių į išmoką

išlaikymo, kai darbuotojas nutraukia dalyvavimą pensijų fonde, išskyrus šios

dalies 8 ir 10 punktuose nurodytus atvejus;

5)

nustatytos skirtingos pensijų išmokų skyrimo, jų gavimo apribojimo sąlygos;

6)

nustatytas skirtingas senatvės pensijos amžius;

7)

skirtingai nustatomos teisės (jų įgijimas) į dalyvių vardu sukaupto pensijų

turto dalį už motinystės (tėvystės) atostogų arba kitų tikslinių atostogų,

susijusių su šeiminėmis priežastimis, laikotarpius, kai atostogos suteikiamos

pagal įstatymus arba sutartį ir įmokas tuo laikotarpiu moka darbdavys;

8)

nustatyti skirtingi išmokų dydžiai, nebent būtina atsižvelgti į aktuarinio

apskaičiavimo veiksnius, kurie atsižvelgiant į lytį skiriasi apibrėžtų įmokų

pensijų fonde;

9)

nustatyti skirtingi dalyvių įmokų dydžiai, išskyrus įmokas už biometrinių

rizikų draudimą, kai būtina atsižvelgti į aktuarinio apskaičiavimo veiksnius,

kurie skiriasi atsižvelgiant į lytį;

10) nustatyti skirtingi finansuojančio

subjekto įmokų dydžiai, išskyrus apibrėžtų įmokų pensijų fondo atveju, kai

siekiama kuo labiau suvienodinti galutinių išmokų sumą abiejų lyčių dalyviams,

o apibrėžtų išmokų pensijų fondo atveju, kai finansuojančio subjekto įmokos yra

skirtos lėšų, reikalingų garantuotų išmokų sąnaudoms padengti, pakankamumui

užtikrinti.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas pensijų fondų, kuriuose

pensijų kaupimas vykdomas tik iš pačių dalyvių savanoriškai mokamų įmokų,

taisyklėms ir pensijų asociacijos įstatams.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netrukdo finansuojančiam subjektui

skirti priedą prie pensijų išmokos asmenims, kurie jau sukako senatvės pensijos

amžių, suteikiantį teisę gauti pensijų išmoką pagal pensijų asociacijos įstatus

ir (ar) pensijų fondo taisykles, tačiau dar nesukako senatvės pensijos

amžiaus, suteikiančio teisę gauti senatvės pensiją iš Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto. Jeigu pensijų asociacijos

įstatuose ir (ar) pensijų fondo taisyklėse nustatyta, kad vyrai ir

moterys, tomis pačiomis sąlygomis dalyvaujantys tame pačiame pensijų fonde,

turi teisę pasirinkti, nuo kokio amžiaus gauti pensijų išmokas iš sukauptų

lėšų, tai nelaikoma prieštaravimu šio straipsnio 1 dalies imperatyviosioms

nuostatoms.

4.

pensijų asociacijos įstatuose ir

pensijų fondų taisyklėse draudžiama įtvirtinti nuostatas, pagal kurias

finansuojantį subjektą pakeitęs ir kitoje valstybėje narėje pradėjęs dirbti

darbuotojas, kuris (ar jo buvęs darbdavys) dėl to nustojo mokėti įmokas į pensijų fondą, prarastų tame pensijų fonde jam

priklausančio pensijų turto dalį. pensijų asociacijos įstatuose ir pensijų fondų taisyklėse negali būti numatyta

apribojimų iš pensijų fondo pasitraukiančiam dalyviui perkelti jam

priklausančio pensijų turto dalį į kitą

kitos valstybės narės teritorijoje įregistruoto analogiško subjekto valdomą pensijų fondą.

asmens komandiruotą dirbti į

kitą valstybę narę, laikotarpiu, neviršijančiu Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nustatyto maksimalaus komandiravimo

termino, turi būti tęsiamas pensijų įmokų mokėjimas ir dalyviui turi būti

suteikta teisė mokėti įmokas į pensijų fondą, jeigu jis jas mokėjo iki

komandiruotės.

6.

Draudžiama Lietuvos Respublikoje valdomų pensijų fondų taisyklėse numatyti

nuostatas, reikalaujančias, kad kitos valstybės narės į Lietuvą dirbti

komandiruotas darbuotojas dalyvautų Lietuvos Respublikoje įregistruotos pensijų

asociacijos pensijų fonde, jeigu komandiravimo Lietuvos Respublikoje trukmė neviršija Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nustatyto

maksimalaus komandiravimo termino.

iškėlus bankroto bylą, pensijų fondo dalyviai įgyja teises į jų vardu sukaupto

pensijų turto dalį, net jeigu minimalus dalyvavimo laikotarpis nėra pasibaigęs.

24

straipsnis. Slapta informacija ir jos saugojimas

Informacija

apie įmokas, išmokas, dalyvio pensijų sąskaitos būklę ir kita su dalyviu

susijusi informacija, kurios atskleidimas gali padaryti žalą šiam asmeniui, yra

slapta. Ši informacija gali būti teikiama tik dalyviui, jo įgaliotam asmeniui

ir valstybės institucijoms, kurioms ji reikalinga funkcijoms atlikti ir kurių

veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose numatyta galimybė tokią informaciją

gauti.

25

straipsnis. Pensijų įmokos

1.

Finansuojančio subjekto įsipareigojimas dėl pensijų įmokų mokėjimo turi būti

įformintas raštu.

2.

Pensijų įmokos dalyvių vardu gali būti mokamos tik pinigais.

3.

Finansuojančio subjekto mokamos įmokos tampa pensijų fondo dalyvio nuosavybe

nuo to momento, kai jos konvertuojamos į apskaitos vienetus ir įrašomos į

pensijų sąskaitą, išskyrus atvejus, kai pensijų asociacijos įstatuose ar

pensijų fondo taisyklėse yra nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis.

26

straipsnis. Pensijų išmokos

1.

Teisė į pensijų išmokas įgyjama pensijų fondo dalyviui sukakus pensijų fondo

taisyklėse nurodytą senatvės pensijos amžių. Šis amžius negali būti mažesnis

kaip 55 metai.

2.

Pensijų fondo dalyvis, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažintas nedarbingu ar iš dalies

darbingu, įgyja teisę į pensijų išmokas nuo darbingumo lygio nustatymo dienos,

neatsižvelgiant į tai, ar minimalus dalyvavimo pensijų fonde laikotarpis yra pasibaigęs.

3.

Pensijų fondo dalyvis turi teisę nukelti pensijų išmokų mokėjimą, jeigu tai

leidžiama pensijų fondo taisyklėse. Jeigu dalyvis nesikreipia raštu dėl išmokų

išmokėjimo, laikoma, kad jis pasinaudojo teise nukelti išmokų mokėjimą. Pensijų

fondo dalyvis turi teisę raštu atšaukti pensijų išmokų mokėjimo atidėjimą.

4.

Pensijų išmokos turi būti pradedamos mokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

dokumentų, patvirtinančių pensijų fondo dalyvio teisę į pensijų išmokas (asmens

tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuriame nurodyta šio asmens gimimo data, ar

darbingumo lygio pažyma, išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), ir rašytinio prašymo atšaukti

pensijų išmokų mokėjimo atidėjimą (jeigu pensijų išmokų mokėjimas buvo

atidėtas) pateikimo pensijų asociacijai.

5.

Draudžiama bet kokia pensijų išmokų gavėjų diskriminacija dėl jų gyvenamosios

vietos konkrečioje valstybėje narėje. Pensijų fondų taisyklėse draudžiama

nustatyti kitos valstybės narės teritorijoje gyvenančiam pensijų išmokų gavėjui

papildomus atskaitymus už pensijų išmokų jam mokėjimą, išskyrus atskaitymus,

susijusius su Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų įgyvendinimu ir faktinius

atskaitymus už finansines pensijų išmokų pervedimo gavėjui operacijas.

27

straipsnis. Pensijų išmokų mokėjimo būdai ir tvarka

1.

Pensijų išmokos gali būti mokamos šiais būdais:

1)

šio įstatymo nustatyta tvarka nuperkant pensijų anuitetą draudimo įmonėje,

vykdančioje gyvybės draudimo veiklą;

2)

išmokant vienkartinę ar periodinę pensijų išmoką, jeigu tokie pensijų išmokos

mokėjimo būdai yra numatyti pensijų fondo taisyklėse.

2.

Pensijų anuitetas yra privalomas, kai dalyviui apskaičiuoto bazinio pensijų

anuiteto dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo

bazinės pensijos dydžio. Pensijų anuitetas turi būti nupirktas už visą dalyvio

vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šiame straipsnyje

nurodytas išimtis. Bazinis pensijų anuitetas apskaičiuojamas Pensijų kaupimo

įstatymo nustatyta tvarka.

3.

Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis yra mažesnis kaip

pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, atleidžiamas nuo

prievolės įsigyti pensijų anuitetą. Šis dalyvis turi teisę gauti iš pensijų

asociacijos periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką.

4.

Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis viršija trigubą

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, turi teisę sukauptą

pensijų turto dalį, viršijančią vienkartinę įmoką trigubos valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio baziniam pensijų anuitetui įsigyti,

gauti iš pensijų asociacijos periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos būdu.

išmokos būdą, atsižvelgdamas į šio įstatymo ir pensijų fondo taisyklių

nuostatas, pasirenka dalyvis. Pensijų asociacija turi laiku pranešti dalyviui

apie būtinybę pasirinkti pensijų išmokos būdą ir pensijų anuitetą jam

mokėsiančią gyvybės draudimo įmonę.

28

straipsnis. Pensijų anuitetas

1.

Teisės į periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką pagal šio įstatymo 27

straipsnio nuostatas įgijimas neužkerta kelio dalyviui vietoj periodinės ar

vienkartinės pensijų išmokos įsigyti pensijų anuitetą.

2.

Dalyvis, kuriam įsigyti pensijų anuitetą yra privaloma, turi teisę pasirinkti

pensijų anuiteto mokėtoją. Pensijų anuitetas įgyjamas už dalyvio pensijų sąskaitoje

apskaičiuotas sumas jam pasirašius draudimo sutartį su pensijų anuitetų

mokėtoju. Pensijų anuitetų mokėtojas gali būti tik gyvybės draudimą vykdanti

draudimo įmonė.

3.

Dalyvis su gyvybės draudimo įmone sudaro sutartį dėl

pensijų anuiteto mokėjimo, o pensijų asociacija šios sutarties pagrindu apmoka

draudimo įmonei pensijų anuiteto pirkimą.

4.

Pensijų anuitetų mokėjimą prižiūri priežiūros institucija.

29

straipsnis. Kitos išmokos

Pensijų

fondo taisyklėse gali būti numatytos kitos laikino pobūdžio išmokos kaip parama

ligos ar skurdo atveju, tačiau jos negali sudaryti daugiau kaip pusės dalyvio

vardu sukaupto pensijų turto kreipimosi dėl tokios išmokos dieną.

30

straipsnis. Dalyvavimo pensijų fonde pabaiga

1.

Dalyvis turi teisę išstoti iš pensijų asociacijos ir nutraukti dalyvavimą

pensijų fonde.

dalyvavimui pensijų fonde, kartu baigiasi asmens narystė pensijų asociacijoje,

išskyrus atvejus, kai dėl pensijų asociacijos pertvarkymo pensijų fondas

panaikinamas ir asmuo nusprendžia neišstoti iš pensijų asociacijos.

3.

Dalyvavimas pensijų fonde pasibaigia, kai:

1)

įvykdomi visi iš pensijų fondo taisyklių atsirandantys pensijų asociacijos

įsipareigojimai dalyviui;

2)

dalyvis išstoja iš pensijų fondo nepereidamas į kitą pensijų fondą;

3) dalyvis

pereina (pervedant jo vardu sukauptą pensijų turtą) į kitą tos pačios arba

kitos pensijų asociacijos pensijų fondą ar gyvybės draudimo įmonę toliau kaupti

profesines pensijas pagal gyvybės draudimo sutartį;

4)

pasibaigia dalyvio narystė pensijų asociacijoje;

5)

dalyvis miršta;

6)

pensijų fondas panaikinamas.

4.

Dalyvis, nutraukęs darbo teisinius santykius su finansuojančiu subjektu

(darbdaviu), turi teisę pasirinkti:

1)

nutraukti narystę pensijų asociacijoje ir dalyvavimą pensijų fonde ir pervesti

jo vardu pensijų fonde sukauptas lėšas į kitos pensijų asociacijos pensijų

fondą ar gyvybės draudimo įmonę toliau kaupti profesines pensijas pagal gyvybės

draudimo sutartį;

2)

likti pensijų asociacijos nariu ir pensijų fondo dalyviu ir pensijų fonde jo

vardu sukauptas lėšas laikyti, kol sukaks senatvės pensijos amžius, nustatytas

to pensijų fondo taisyklėse, arba iki dienos, kurią Neįgalumo ir darbingumo

nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažins jį

nedarbingu ar iš dalies darbingu ir nustatys darbingumo lygį, arba toliau kaupti pensiją savarankiškai mokant įmokas.

Pensijų fondo taisyklėse negali būti dalyviui nustatytas reikalavimas tokiais

atvejais tęsti pensijų įmokų mokėjimą ar ribojimas keisti pensijų fondą šioje

pensijų asociacijoje.

5.

Prieš dalyvavimo pensijų fonde nutraukimą pensijų asociacija pensijų fondo

dalyvį turi raštu informuoti apie:

1)

teisių į jo vardu sukaupto pensijų turto dalį įgijimo sąlygas ir darbo santykių

bei dalyvavimo pensijų fonde (ir narystės pensijų asociacijoje) nutraukimo

įtaką šioms teisėms;

2)

įgytų teisių į jo vardu sukaupto pensijų turto dalį išsaugojimo sąlygas;

3)

įgytų teisių į jo vardu sukaupto pensijų turto dalies perkėlimo sąlygas;

4)

pensijų išmokų gavimo sąlygas.

6.

Pasibaigus dalyvavimui pensijų fonde, dalyvio vardu sukaupta pensijų turto

suma, gauta konvertavus jo pensijų sąskaitoje įrašytus apskaitos vienetus į

pinigus, išmokama arba pervedama į kito pensijų fondo sąskaitą, išskyrus

atvejus, kai yra nepasibaigęs pensijų fondo taisyklėse nustatytas minimalus

dalyvavimo laikotarpis ir dėl to dalyvis neturi teisių į jo vardu apskaičiuotą

pensijų fondo turtą ar jo dalį.

7.

Tuo atveju, kai dalyvis pereina į kitos pensijų asociacijos pensijų fondą ar

gyvybės draudimo įmonę toliau kaupti profesines pensijas pagal gyvybės draudimo

sutartį, dalyviui priklausančios lėšos pervedamos tik tada, kai jis pensijų

asociacijai pateikia narystės kitoje pensijų asociacijoje ar gyvybės draudimo

sutartį ar rašytinį patvirtinimą, kad yra prisijungęs

prie gyvybės draudimo sutarties, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos.

8.

Finansuojančiam subjektui, kitiems asmenims draudžiama tiesiogiai ar

netiesiogiai riboti dalyvio teisę nutraukti dalyvavimą pensijų fonde (ir

narystę pensijų asociacijoje) ar pereiti į kitą tos pačios arba kitos pensijų

asociacijos pensijų fondą ar gyvybės draudimo įmonę toliau kaupti profesines

pensijas pagal gyvybės draudimo sutartį, išskyrus šiame įstatyme nustatytus

atvejus.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

PENSIJŲ TURTO

VALDYMAS IR SAUGOJIMAS

31

straipsnis. Pensijų turto valdymas ir pensijų turto valdymo sutartis

1.

Pensijų turto valdymas turi būti perduotas vienam pensijų turto valdytojui

pagal pensijų turto valdymo sutartį, ją suderinus su priežiūros institucija.

Tokiu pensijų asociacijos pensijų fondų pensijų turto valdytoju gali būti

investicijų valdytojai, įsteigti ir veikiantys bet kurioje valstybėje narėje ir

tinkamai įgalioti veikti, kaip tai numatyta 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos

direktyvoje 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su

kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais

(toliau – Direktyva 85/611/EEB), 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyvoje

93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje (toliau –

Direktyva 93/22/EEB), 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvoje 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo

(toliau – Direktyva 2000/12/EB) ir 2002 m. lapkričio 5 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo.

2.

Pensijų turto valdytoju negali būti pensijų turto saugotojas, išskyrus šio

įstatymo 34 straipsnyje numatytą atvejį.

3.

Pensijų turto valdymo sutartyje turi būti nurodyta:

1)

pensijų turto valdytojo pavadinimas, buveinė, pensijų asociacijos pavadinimas,

jos atstovo (atstovų) vardai, pavardės, įgaliojimų pagrindas;

2)

investicinės veiklos tikslai ir būdai, maksimali rizika;

3)

pensijų turto valdytojo teisės ir pareigos;

4)

atlyginimo pensijų turto valdytojui apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo

tvarka;

5)

kitų pensijų turto valdymo išlaidų baigtinis sąrašas ir apskaičiavimo metodika;

6)

pensijų turto valdytojo įgaliojimai palaikant santykius su pensijų turto

saugotoju ir kitomis institucijomis;

7)

keitimosi informacija tvarka ir terminai;

8)

pavedamo valdyti pensijų turto dydis, investicijų portfelio sudėtis, rinkos

vertė;

9)

atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

10)

sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka.

4.

Pensijų turto valdymo sutartis gali būti pakeista tik tuo atveju, kai tam iš

anksto pritarė priežiūros institucija jos nustatyta tvarka.

32

straipsnis. Pensijų turto saugojimas

1.

Pensijų turto saugojimas privalo būti perduotas vienam pensijų turto

saugotojui.

2.

Pensijų turto saugotojas turi teisę savo funkcijas ar jų dalį perduoti kitiems pensijų

turto saugotojams, turintiems teisę teikti atitinkamas paslaugas, bet tai

neatleidžia jo nuo atsakomybės.

3.

Pensijų turto saugotojais gali būti valstybėje narėje įsteigti ir tinkamai

įgalioti veikti subjektai, kaip numatyta Direktyvoje 93/22/EEB arba Direktyvoje

2000/12/EB, arba veikiantys kaip depozitoriumai Direktyvoje 85/611/EEB

nustatytiems tikslams pasiekti.

4.

Šio įstatymo pagrindu priimtas priežiūros institucijos sprendimas apriboti arba

uždrausti disponavimą pensijų turtu yra privalomas ir to pensijų turto

saugotojui. Tuo atveju, kai pensijų turto saugotojas yra kitoje valstybėje

narėje, priežiūros institucija, priėmusi sprendimą apriboti ar uždrausti

disponavimą pensijų turtu, privalo kreiptis į kitos valstybės narės, kurioje

veikia pensijų turto saugotojas, priežiūros instituciją su prašymu, kad ši

nurodytų pensijų turto saugotojui vykdyti tokį priežiūros institucijos

reikalavimą.

5.

Priežiūros institucija turi teisę nurodyti Lietuvos Respublikoje veikiantiems

pensijų turto saugotojams, kuriems perduotas analogiškų subjektų turto

saugojimas, vykdyti valstybės narės, kurioje veikia analogiškas subjektas,

priežiūros institucijos reikalavimą dėl ribojimo ar draudimo disponuoti

analogiško subjekto turtu.

6.

Pensijų turto saugojimo sutartis gali būti pakeista tik tuo atveju, kai tam iš

anksto pritarė priežiūros institucija jos nustatyta tvarka.

33

straipsnis. Pensijų turto saugotojo pareigos

1.

Pensijų turto saugotojas privalo veikti dalyvių naudai ir:

1) užtikrinti,

kad įmokų konvertavimas į pensijų fondo apskaitos vienetus ir apskaitos vienetų

konvertavimas į lėšas vyktų pagal teisės aktų ir pensijų fondo taisyklių

reikalavimus;

2)

užtikrinti, kad pensijų fondų apskaitos vienetų vertė būtų skaičiuojama pagal

teisės aktų ir pensijų fondo taisyklių reikalavimus;

3)

vykdyti pensijų turto valdytojo nurodymus, jeigu jie neprieštarauja teisės

aktų, pensijų asociacijos įstatų ir pensijų fondo taisyklių reikalavimams;

4)

užtikrinti, kad įplaukos už perleistą turtą per nustatytą laiką būtų pervestos

į pensijų fondo sąskaitą;

5)

užtikrinti, kad pensijų fondų įplaukos būtų naudojamos pagal teisės aktų ir

pensijų fondo taisyklių reikalavimus.

2.

Pensijų turto saugotojas privalo pranešti priežiūros institucijai ir pensijų

asociacijos valdybai apie visus pastebėtus teisės aktų ar pensijų asociacijos

įstatų, pensijų fondų taisyklių pažeidimus.

3.

Pensijų turto saugotojas atsako už žalą, padarytą pensijų fondų dalyvių ar

išmokų gavėjų interesams dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai

jas atliko.

34

straipsnis. Pensijų turto valdymo perdavimas pensijų turto saugotojui

Jeigu

pensijų turto valdytojo teisė valdyti pensijų turtą pasibaigia, o kitam pensijų

turto valdytojui pensijų turto valdymas neperduotas, jį laikinai perima pensijų

turto saugotojas. Pensijų turto valdytojas privalo raštu pranešti pensijų turto

saugotojui apie teisės valdyti pensijų turtą pasibaigimą. Tokiu atveju pensijų

turto saugotojas turi visas pensijų turto valdytojo teises ir pareigas, jeigu

įstatymuose arba pensijų asociacijos įstatuose ar pensijų fondų taisyklėse

nenustatyta kitaip. Pensijų turto saugotojas privalo perduoti valdymą kitam

pensijų turto valdytojui per 3 mėnesius nuo pensijų turto valdymo perėmimo. Per

3 mėnesius kitam pensijų turto valdytojui neperdavus valdyti pensijų turto,

pensijų asociacija turi būti likviduota priverstine tvarka. Priežiūros

institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio pensijų asociacijos

likvidavimo.

35

straipsnis. Pensijų turto valdytojo ir pensijų turto saugotojo pakeitimas

1.

Pensijų turto valdytojas ir (ar) pensijų turto saugotojas gali būti pakeistas

tik gavus išankstinį priežiūros institucijos pritarimą jos nustatyta tvarka.

2.

Jeigu pensijų turto valdytojas ir (ar) pensijų turto saugotojas nesilaiko

teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo,

priežiūros institucija, siekdama apsaugoti pensijų fondų dalyvių interesus,

turi teisę nurodyti pensijų asociacijai pakeisti pensijų turto valdytoją ir

(ar) pensijų turto saugotoją.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

GYVYBĖS DRAUDIMO

ĮMONIŲ PROFESINIŲ PENSIJŲ KAUPIMO VEIKLOS YPATUMAI

36

straipsnis. Gyvybės draudimo įmonių teisė vykdyti profesinių pensijų kaupimo

veiklą

1.

Gyvybės draudimo įmonei teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą

suteikia draudimo veiklos licencija, išduota gyvybės draudimo šakos profesinių

pensijų kaupimo draudimo grupės veiklai.

2.

Profesinių pensijų kaupimo veiklą vykdančioms gyvybės draudimo įmonėms taikomas

Draudimo įstatymas, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

3.

Gyvybės draudimo įmonės, vykdančios profesinių pensijų kaupimo veiklą, turtas

ir įsipareigojimai, susiję su šia veikla, turi būti atskirti ir administruojami

atskirai nuo kitos draudimo įmonės veiklos. Turto ir įsipareigojimų, susijusių

su profesinių pensijų kaupimo veikla, atskiro administravimo taisykles nustato

priežiūros institucija.

4.

Profesinių pensijų kaupimo veiklą vykdančioms gyvybės draudimo įmonėms ir jų

priežiūrai mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalis,

15 straipsnio 4–8 dalys, išskyrus reikalavimą pateikti įstatus, 16, 17

straipsniai, 23–29 straipsniai, devintasis skirsnis, 50 straipsnis,

vienuoliktasis ir dvyliktasis skirsniai.

37

straipsnis. Gyvybės draudimo sutartys, pagal kurias kaupiamos profesinės

pensijos

1.

Gyvybės draudimo sutarčių, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, draudimo

taisyklėse turi būti nurodyta Draudimo įstatyme numatyta informacija ir tiek,

kiek Draudimo įstatyme nenumatyta ar skiriasi, mutatis mutandis šio

įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. Priežiūros institucija

turi teisę nustatyti ir kitą informaciją, kuri turi būti nurodyta gyvybės

draudimo sutarčių, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, draudimo

taisyklėse.

2.

Gyvybės draudimo sutartys, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos,

įtraukiamos į priežiūros institucijos administruojamą tokių sutarčių sąrašą.

draudimo sutartyse, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, naudos gavėju

gali būti tik apdraustasis, o jo mirties atveju – draudimo išmoka paveldima

įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus minimalaus dalyvavimo laikotarpiu, jeigu

toks yra nustatytas draudimo taisyklėse.

4.

Gyvybės draudimo sutartys, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos,

sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos atsižvelgiant į susitarimą, sudarytą tarp

finansuojančio subjekto darbuotojų ir finansuojančio asmens (darbdavio).

Finansuojančiam subjektui nutraukus gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią

kaupiamos profesinės pensijos, minimalaus dalyvavimo laikotarpiu, jeigu toks

nustatytas draudimo taisyklėse, yra išmokama išperkamoji suma. Finansuojančiam

subjektui nutraukus gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos profesinės

pensijos, pasibaigus minimaliam dalyvavimo laikotarpiui, kiekvienam

apdraustajam priklausanti techninio atidėjinio dalis:

1)

pervedama į kito ūkio subjekto, turinčio teisę vykdyti profesinių pensijų

kaupimo veiklą, nurodytą sąskaitą, jeigu yra sudaryta nauja gyvybės draudimo

sutartis, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos arba asmuo tapo pensijų

asociacijos nariu, arba

2)

yra išmokama apdraustiesiems.

5.

Gyvybės draudimo įmonė neturi teisės vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo

sutarčių, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos. Finansuojančiam

subjektui ar apdraustajam, jeigu įmokas ar jų dalį moka pats apdraustasis,

gyvybės draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus įmokos ar jos dalies už

biometrines rizikas, gyvybės draudimo įmonė apie tai privalo raštu pranešti

finansuojančiam subjektui ar apdraustajam, jeigu įmokas ar jų dalį moka pats

apdraustasis, nurodydama, kad per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo

nesumokėjus įmokos ar jos dalies už biometrines rizikas, draudimo apsauga dėl

biometrinių rizikų bus sustabdyta ir atnaujinta tik sumokėjus įmoką ar jos

dalį. Draudimo sutartyje, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos, gali būti

nustatytas terminas, ilgesnis už šioje dalyje nurodytą terminą.

6.

Žodžiai „profesinės pensijos“, „profesinių pensijų kaupimas pagal gyvybės

draudimo sutartį“ ar kitokie šių žodžių junginiai arba jų vediniai gali būti

vartojami tik tokių gyvybės draudimo sutarčių, kurios yra įtrauktos į šiame

straipsnyje nurodytą sąrašą, pavadinime ar reklamoje.

38

straipsnis. Draudimo išmokos

Gyvybės

draudimo sutartyse, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, gali būti

numatytas kitų, negu šio įstatymo 27 ir 29 straipsniuose nurodytų išmokų,

draudimo išmokų mokėjimas. Tokioms draudimo išmokoms taikomos Draudimo įstatymo

šeštojo skyriaus nuostatos.

39

straipsnis. Techniniai atidėjiniai ir jų padengimas turtu

1.

Gyvybės draudimo įmonėms, vykdančioms profesinių pensijų kaupimo veiklą, mutatis

mutandis taikomos šio įstatymo 43, 44, 45 straipsnių nuostatos. Priežiūros

institucija nustato profesinių pensijų kaupimo techninio atidėjinio sudarymo

tvarką.

2.

Profesinių pensijų kaupimo techninis atidėjinys dengiamas turtu vadovaujantis

Draudimo įstatymo 35 straipsnio nuostatomis.

40 straipsnis.

Gyvybės draudimo įmonių, vykdančių profesinių pensijų kaupimo veiklą, priežiūra

1.

Gyvybės draudimo įmonių, vykdančių profesinių pensijų kaupimo veiklą, priežiūrą

atlieka priežiūros institucija Draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka.

2.

Be kitų šiam įstatymui įgyvendinti reikalingų teisės aktų, priežiūros

institucija priima šiuos teisės aktus:

1)

Gyvybės draudimo sutarčių, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos,

įtraukimo į priežiūros institucijos administruojamą tokių sutarčių sąrašą ir

išbraukimo iš sąrašo tvarkos aprašą;

2)

Gyvybės draudimo įmonių teisių ir pareigų, atsirandančių iš gyvybės draudimo

sutarčių, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, perleidimo kitiems

subjektams, turintiems teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą, tvarkos

aprašą.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

APIBRĖŽTŲ IŠMOKŲ

PENSIJŲ FONDŲ VALDYMO YPATUMAI

41

straipsnis. Taikymo sritis

asociacijoms (kai buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika), šio įstatymo

57 straipsnyje nustatyta tvarka gavusioms priežiūros institucijos leidimą

valdyti kitose valstybėse narėse pagal galiojančias socialinės apsaugos ir darbo

teisės normas apibrėžtų išmokų pensijų fondus, priimant į šiuos fondus įmokas

iš kitų valstybių narių teritorijose esančių finansuojančių subjektų.

2.

Šis skirsnis taikomas apibrėžtų išmokų pensijų fondų valdymui.

3.

Kai pensijų išmokų mokėjimą pagal pensijų fondo taisykles garantuoja

finansuojantis subjektas, leidimas valdyti tokį pensijų fondą gali būti

išduodamas tik tuo atveju, kai finansuojantis subjektas yra įsipareigojęs

reguliariai mokėti įmokas ir yra nustatytos išsamios tokio garantavimo taisyklės.

4.

Apibrėžtų išmokų pensijų fondų valdymas ir administravimas turi būti atskirtas

nuo kitų pensijų fondų valdymo ir administravimo.

5.

Šio įstatymo ketvirtojo ir penktojo skirsnių nuostatos apibrėžtų išmokų pensijų

fondų valdymui taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja valstybės narės, pagal

kurios socialinės apsaugos ir darbo teisės nuostatas valdomas pensijų fondas,

teisės reikalavimams ir apibrėžtų išmokų pensijų fondų esmei.

42

straipsnis. Aktuaras

1.

Apibrėžtų išmokų pensijų fondą valdanti pensijų asociacija turi turėti aktuarą

(draudimo matematiką). Aktuaras privalo:

1)

užtikrinti, kad pensijų įmokos būtų skaičiuojamos, o pensijų fondo techniniai

atidėjiniai būtų sudaromi pagal teisės aktų nustatytus ar pripažįstamus

principus ir reikalavimus;

2)

tikrinti, ar pensijų asociacija yra bet kuriuo metu pajėgi atlikti pareigas,

atsirandančias iš apibrėžtų išmokų pensijų fondo taisyklių, ir ar ji vykdo

kitus apibrėžtų išmokų pensijų fondų valdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

3)

siekti, kad techninių atidėjinių padengimas turtu atitiktų pensijų fondo tipą

ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, teikti pensijų asociacijos ir pensijų

turto valdytojo valdyboms pasiūlymus šiuo klausimu;

4)

ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pensijų asociacijos ir pensijų turto

valdytojo valdyboms teikti pensijų asociacijos valdybos nustatytos formos

ataskaitas dėl techninių atidėjinių padengimo būklės ir šio įstatymo 45

straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymosi būklės;

5)

teikti priežiūros institucijai jos nustatytos formos ataskaitas jos nustatytu

periodiškumu ir tvarka;

6) vadovautis

aktuarų profesinės organizacijos patvirtintu profesinės etikos kodeksu.

2.

Nustatęs iškilusią grėsmę, kad pensijų asociacija gali tapti nepajėgi bet

kuriuo metu įvykdyti iš apibrėžtų išmokų pensijų fondo taisyklių atsirandančius

įsipareigojimus, aktuaras apie tai nedelsdamas privalo pranešti pensijų

asociacijos valdybai, o jeigu ši nedelsdama nesiima priemonių susidariusiai

padėčiai ištaisyti, – ir priežiūros institucijai.

3.

Aktuarui turi būti užtikrintos sąlygos gauti visą jo pareigoms atlikti būtiną

informaciją ir dokumentus.

4.

Kitos aktuaro teisės, pareigos ir atsakomybė nustatomos pensijų asociacijos

valdybos patvirtintame aktuaro darbo reglamente.

43

straipsnis. Techniniai atidėjiniai

1.

Pensijų asociacija turi užtikrinti, kad visiems jos valdomiems apibrėžtiems

išmokų

pensijų fondams visada būtų suformuota reikiama turto suma,

atitinkanti finansinius įsipareigojimus, atsirandančius iš pensijų asociacijos

apibrėžtų išmokų pensijų fondų

taisyklių.

2.

Pensijų asociacija, valdanti apibrėžtų išmokų pensijų fondą, turi suformuoti

pakankamus techninius atidėjinius visiems jos valdomiems apibrėžtiems išmokų pensijų fondams.

3.

Techniniai atidėjiniai apskaičiuojami kiekvienais metais. Techniniai

atidėjiniai gali būti apskaičiuojami kartą per 3 metus, jeigu priežiūros

institucijai pateikiami tarpinių metų perskaičiavimų patvirtinimai arba

ataskaitos. Patvirtinimas arba ataskaita turi atspindėti patikslintą techninių

atidėjinių pokytį ir padengtų rizikų pasikeitimus.

4.

Techninių atidėjinių apskaičiavimą turi atlikti ir patvirtinti aktuaras arba

kitas šios srities specialistas, įskaitant auditorių, remdamasis priežiūros

institucijos pripažintais aktuariniais metodais ir vadovaudamasis šiais

principais:

1)

būtina techninių atidėjinių suma apskaičiuojama pagal pakankamai riziką

ribojantį aktuarinį vertinimą, atsižvelgiant į visus iš apibrėžtų išmokų pensijų fondų taisyklių atsirandančius pensijų asociacijos

įsipareigojimus. Techninių atidėjinių suma  turi būti pakankama toliau mokėti

jau mokamas pensijų išmokas išmokų gavėjams ir turi atspindėti įsipareigojimus,

atsirandančius dėl dalyvių sukauptų teisių gauti pensijų išmoką. Ekonominės ir

aktuarinės prielaidos, naudojamos įsipareigojimams įvertinti, turi būti

parenkamos ribojant riziką, atsižvelgiant, jeigu taikoma, į atitinkamą

nepalankaus nukrypimo dydį;

2)

didžiausios taikomos palūkanų normos parenkamos ribojant riziką ir nustatomos

pagal visus Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus. Šios riziką

ribojančios palūkanų normos nustatomos atsižvelgiant į pensijų turto

investicijų pelningumą ir būsimą investicijų grąžą, taip pat (arba) aukštos

kokybės ar Vyriausybės obligacijų rinkos pelningumą;

3)

techniniams atidėjiniams apskaičiuoti naudojamos biometrinės lentelės yra

pagrįstos riziką ribojančiais principais, atsižvelgiant į pagrindines dalyvių

grupės ir apibrėžtų išmokų pensijų

fondų charakteristikas, ypač į numatomus atitinkamos rizikos pasikeitimus;

4)

techninių atidėjinių apskaičiavimo metodas ir pagrindas kiekvienais

finansiniais metais dažniausiai išlieka toks pat. Tačiau pakeitimai gali būti

pagrįsti, jeigu pasikeičia pagrindinių prielaidų teisinės, demografinės arba

ekonominės aplinkybės.

5.

Priežiūros institucija techniniams atidėjiniams apskaičiuoti gali nustatyti

papildomus ir išsamesnius reikalavimus, kad būtų užtikrinta pakankama dalyvių

ir išmokų gavėjų interesų apsauga.

44

straipsnis. Techninių atidėjinių padengimas

1.

Techniniai atidėjiniai visada turi būti visiškai padengti turtu ir apimti visus

iš apibrėžtų išmokų pensijų fondo taisyklių atsirandančius pensijų asociacijos

įsipareigojimus pensijų fondo dalyviams.

2.

Jeigu šis reikalavimas netenkinamas, priežiūros institucija imasi reikiamų

priemonių pagal šio įstatymo 54 straipsnio nuostatas.

3.

Turto ir įsipareigojimų dalis, susijusi su kiekvienu apibrėžtų išmokų pensijų

fondu, turi būti atskirta ir apskaitoje nurodoma atskirai.

45

straipsnis. Reguliuojamos nuosavos lėšos

1.

apibrėžtų išmokų pensijų fondą valdanti

pensijų asociacija, jeigu ji pati, o ne finansuojantis subjektas, prisiima

įsipareigojimus dėl apsaugos nuo biometrinės rizikos arba garantuoja tam tikrus

investavimo rezultatus ar tam tikrą išmokų dydį, visada turi turėti papildomo

techninius atidėjinius viršijančio turto, kuris gali būti panaudojamas kaip

rezervas. Jo dydis turi atitikti visų pensijų asociacijos apibrėžtų išmokų

pensijų fondų rizikos tipą ir turto pagrindą. Šis turtas turi būti be jokių iš

anksto numatomų įsipareigojimų ir naudojamas kaip apsaugos kapitalas numatytų

ir faktinių išlaidų bei pelno neatitikimams padengti.

2.

Būtinas papildomo turto dydis apskaičiuojamas Draudimo įstatymo 39 straipsnyje

nustatyta tvarka.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

INVESTAVIMO

TAISYKLĖS

46

straipsnis. Investavimo politikos principai

1.

Kiekvieno pensijų asociacijos pensijų fondo investavimo politikos principai

turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per 3 metus ir prireikus

patikslinami. Taip pat principai turi būti nedelsiant patikslinti, jeigu

atsiranda esminių investavimo politikos pokyčių.

2.

Investavimo politikos principai turi apimti bent šiuos dalykus:

1)

pensijų turto investavimo tvarką ir sritis;

2)

rizikos vertinimo metodus;

3)

naudojamas rizikos valdymo procedūras ir būdus;

4)

strateginį pensijų turto paskirstymą pagal iš pensijų fondo taisyklių

atsirandančių įsipareigojimų pobūdį ir trukmę.

47

straipsnis. Pagrindinės investavimo taisyklės

1.

Pensijų turtas turi būti investuojamas pagal „apdairaus asmens“ taisyklę, ypač

laikantis šių reikalavimų:

1)

turtas turi būti investuojamas geriausiais dalyvių ir išmokų gavėjų interesais.

Galimo interesų konflikto atveju pensijų turto valdytojas turi užtikrinti, kad

būtų investuojama išimtinai dalyvių ir išmokų gavėjų interesais;

2)

turtas turi būti investuojamas taip, kad būtų užtikrintas investicijų

portfelio, kaip visumos, saugumas, kokybė, likvidumas ir pelningumas. Pensijų

asociacijos turtas, skirtas techniniams atidėjiniams padengti, investuojamas

atsižvelgiant į numatomų būsimų pensijų išmokų pobūdį ir trukmę;

3)

turtas daugiausia turi būti investuojamas reguliuojamose rinkose. Investicijos

į turtą, kuriuo negalima prekiauti reguliuojamoje finansų rinkoje, niekada

neturi viršyti atsargumo ribų;

4)

investicijos į išvestines finansines priemones galimos tada, jeigu jos padeda

sumažinti investavimo riziką arba padeda veiksmingai valdyti investicijų

portfelį. Jos turi būti įvertinamos riziką ribojančiu pagrindu atsižvelgus į

pagrindinį turtą ir įtraukiamos į pensijų turto vertinimą. Turi būti vengiama