LegalizeLietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymas
Be reikalavimų, kuriuos bendrovės įstatams nustato Akcinių bendrovių įstatymas, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodoma:
1) bendrovės pavadinimas, iš kurio galima butų nustatyti specialiosios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar ši bendrovė yra suderintasis ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;
2) akcijų pardavimo, išpirkimo ir atsiskaitymo už jas tvarka;
3) investavimo strategija, informacija apie tai, kad bendrovė turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;
4) akcijų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;
5) pajamų (tarp jų ir dividendų) akcininkams paskirstymo tvarka (išmokų periodiškumas, dividendams skiriama pelno dalis);
6) grynųjų aktyvų skaičiavimo ir akcijų kainos nustatymo taisyklės;
7) išlaidų struktūra ir jų padengimo tvarka, atlyginimo depozitoriumui dydis, taip pat galimas didžiausias iš bendrovės turto dengiamų išlaidų dydis;
8) valdymo įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka.
Įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus įstatuose nurodyti nereikia. Juose gali būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų. Nominali akcijų vertė nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turi nominalią vertę.
Bendrovės administracijos vadovo ir valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka nurodoma tik tuo atveju, jei jos turto valdymas neperduodamas valdymo įmonei.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai ir jų pakeitimai ar papildymai registruojami juridinių asmenų registre po to, kai jiems pritaria Vertybinių popierių komisija.
55 straipsnis. nvesticinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamosios akcijos
Visos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios vardinės.
Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas, obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas išpirkti.
Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.
56 straipsnis. Turto valdymo sutartis
Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymo sutartyje turi būti numatyta:
1) investicinės veiklos tikslai ir būdai;
2) atlyginimo valdymo įmonei apskaičiavimo metodika ir jo mokėjimo tvarka;
3) valdybos funkcijos, kurias įsipareigoja atlikti valdymo įmonė;
4) valdymo įmonės įgaliojimai santykiuose su depozitoriumu ir kitomis institucijomis;
5) informacija, kurią valdymo įmonė teiks investicinei kintamojo kapitalo bendrovei;
6) pavedamo valdyti investicijų portfelio sudėtis, rinkos vertė;
7) atsakomybė už įsipareigojimų neįvykdymą;
8) sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka.
Turto valdymo sutarties kopija turi būti pateikiama Vertybinių popierių komisijai ir depozitoriumui.
VI SKYRIUS
SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTAVIMO TAISYKLĖS
57 straipsnis. Investavimo objektai
Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti tik:
1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į rinkos, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 30 dalį laikomos reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, prekybos sąrašą ir (arba)
2) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (arba)
3) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, jei ši rinka yra nurodyta sudarymo dokumentuose, ir (arba)
4) išleidžiami nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir jeigu bus įtraukta į prekybą ne vėliau kaip per vienus metus nuo išleidimo (jei tokia rinka yra šios dalies 3 punkte nurodytoje valstybėje, ji turi būti nurodyta sudarymo dokumentuose), ir (arba)
5) šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ir akcijos, ir (arba)
6) indėliai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, kuriuos pareikalavus galima atsiimti kredito įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta nei Europos Sąjungoje, ir (arba)
7) šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, ir (arba)
8) šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės.
Į pinigų rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jei šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės:
1) išleistos arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės ar centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos ar Europos investicijų banko, ne valstybės narės vyriausybės ar vieno iš federacinę valstybę sudarančių subjektų, ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, arba
2) išleistos subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, arba
3) išleistos ar garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau griežti už nustatytus Europos Sąjungoje, arba
4) išleistos Vertybinių popierių komisijos patvirtintus kriterijus atitinkančios įmonės, kurios kapitalas ir rezervai sudaro bent 10 milijonų eurų ir kuri rengia konsoliduotą finansinę atskaitomybę bei atlieka įmonių grupės finansavimo funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių įmonių perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba kuri naudojama banko paskolomis finansuojamiems vertybiniams popieriams išleisti, o investicijos į tokias pinigų rinkos priemones apsaugotos ne mažiau, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali įsigyti tik jos tiesioginei veiklai vykdyti būtiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Į šio straipsnio 1 dalyje nenumatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų.
Kolektyvinio investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti investuojamas į pinigus.
Vertybinių popierių komisija turi teisę detalizuoti suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektams taikomus reikalavimus.
58 straipsnis. Investicijų portfelio diversifikavimas
Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.
Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, jeigu jų emitentą prižiūri priežiūros institucija).
Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
Investicijos į valstybės narės ar jos savivaldybės, kitos valstybės, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, išleistus arba garantuotus vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Vertybinių popierių komisija gali leisti investuoti į šioje dalyje nurodytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jei tokiu atveju investuotojų interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.
Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams patenkinti ir iš kurio – emitento nemokumo atveju – obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.
Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leistina 40 procentų riba. Šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimus, atsirandančius iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Į įmonių, priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų.
59 straipsnis. Draudimas įgyti esminį poveikį emitentui
Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors emitento akcijos kartu su valdymo įmonės valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turimomis to emitento akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų balsavimo teisių emitento visuotiniame akcininkų susirinkime.
Kolektyvinio investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip:
1) 10 procentų visų balso teisių nesuteikiančių emitento akcijų;
2) 10 procentų visų emitento obligacijų ir kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių;
3) 25 procentus kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų;
4) 10 procentų vieno emitento išleistų pinigų rinkos priemonių.
Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyto draudimo galima nesilaikyti įsigijimo momentu, jeigu bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių vertė negali būti apskaičiuojama.
Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytos ribos netaikomos perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kurias išleido ar garantavo valstybė ar savivaldybės.
60 straipsnis. Indekso investicinio fondo ar indekso investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai
Indekso investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas toks fondas ar bendrovė, kurių sudarymo dokumentuose numatytas vienintelis tikslas – atkartoti Vertybinių popierių komisijos pripažintą akcijų, obligacijų ar kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Vertybinių popierių komisija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas šias sąlygas:
1) indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio sudėtis yra pakankamai diversifikuota;
2) indeksas gerai atspindi rinkos, su kuria susietas, padėtį;
3) indeksas ir jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto.
Į vieno emitento akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Vertybinių popierių komisijai sutikus, jei tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju kolektyvinio investavimo subjekto sutrumpintame prospekte turi būti pateikiama tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija.
61 straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus
Leidžiama investuoti į investicinius vienetus ir akcijas tik tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas:
1) yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje ar tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, o Vertybinių popierių komisija bendradarbiauja su atitinkama užsienio priežiūros institucija;
2) subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta, negu nustatyta pagal šį įstatymą;
3) subjektai apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;
4) ne daugiau kaip 10 procentų jų grynųjų aktyvų gali būti investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.
Į kiekvieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų. Bendra investicijų į specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir tokius kolektyvinio investavimo subjektus, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, suma negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.
Susijusiais laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.
62 straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones
Leidžiama investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:
1) jos yra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose rinkose arba kuriomis prekiaujama už aukščiau nurodytų rinkų ribų;
2) jos susietos su šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į kuriuos, kaip nurodyta sudarymo dokumentuose, kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę investuoti;
3) kita šalis sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytus kriterijus ir yra prižiūrima priežiūros institucijos;
4) priemones, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja verte.
Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo:
1) riziką valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;
2) tiksliai ir nepriklausomai vertinti nestandartinių išvestinių finansinių priemonių riziką;
3) Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.
Vertybinių popierių komisija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo sudarymo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.
Pagal sandorius su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis priimti įsipareigojimai negali būti didesni už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę. Skaičiuojant įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į išvestinės finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti, ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų vertės, bet tik tuo atveju, jei nebus viršytos šio įstatymo 58 straipsnyje nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 58 straipsnyje nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines priemones skaičiuojamos atskirai.
Įsipareigojimų rizika sandoriuose su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, negali būti didesnė kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jei kita sandorio šalis yra 58 straipsnio 6 dalyje nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnė kaip 10 procentų grynųjų aktyvų vertės.
63 straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją
Kolektyvinio investavimo subjekto prospektuose ir reklaminėje medžiagoje investavimo strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:
1) didelė grynųjų aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;
2) tikimasi, kad dėl portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų aktyvų vertė.
Investuotojo prašymu valdymo įmonė arba investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.
64 straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas
Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skyriuje nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis pasinaudoja turimų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Sudaryto naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, gali neatitikti 58, 60 ir 61 straipsnių reikalavimų.
Šiame skyriuje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.
VII SKYRIUS
PIRMASIS SKIRSNIS
SPECIALIEJI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
65 straipsnis. Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų sudarymo dokumentams taikomos nuostatos
Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi šio įstatymo reikalavimai, jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip.
Specialiųjų investicinių fondų taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:
1) investavimo į specialųjį investicinį fondą rizikos, jų aprašymas nurodant, kad investavimas į specialųjį investicinį fondą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo investicinio fondo atveju – ilgalaike rizika;
2) kolektyvinio investavimo subjekto, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti pasinaudojant šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje numatyta teise, pavadinimas, investavimo strategija ir visų su investavimu į jį susijusių išlaidų dydžiai;
3) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) atrankos kriterijai (kaip antai nepriklausomo turto vertintojo profesinė patirtis, specializacija ir pan.), nepriklausomo (nepriklausomų) turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) keitimo principai.
Specialiųjų investicinių bendrovių įstatuose, be šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija.
66 straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklės
Suėjus 6 mėnesiams nuo dienos, kai naujo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, tą subjektą valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali viršyti 30 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
Valdymo įmonė jos valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita arba nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.
Valdymo įmonė jos valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis arba privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo pranešti apie jį Vertybinių popierių komisijai. Kartu su pranešimu Vertybinių popierių komisijai turi būti pateikiama:
1) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto įsigijimo kaina;
2) įsigijimo motyvai;
3) įsigyjant šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose išvardytus investavimo objektus – nekilnojamojo turto vertintojų išvados.
Specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiu turtu sudarydama sandorį dėl investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo užtikrinti, kad tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus įsigytos iki tokio sandorio įvykdymo termino.
67 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų įsigijimas ir išpirkimas
Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami šio įstatymo 34, 35 straipsniuose ir sudarymo dokumentuose nustatyta tvarka.
Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos išperkami ir už juos atsiskaitoma su investuotojais sudarymo dokumentuose ir prospektuose nustatyta tvarka ir terminais. Atsiskaityti už išpirktus specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo išpirkti. Jeigu specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nustatyta kita paraiškų išpirkti investicinius vienetus ar akcijas vykdymo diena, 30 kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo sudarymo dokumentuose nustatytos dienos. Investuotojų pateikti reikalavimai išpirkti atviro tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas privalo būti vykdomi ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius.
Nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi teisę atidėti šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminą, kai išperkamų investicinių vienetų ar akcijų bendra vertė viršija subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose nustatytą vertę, kuri negali būti mažesnė negu 10 procentų subjekto grynųjų aktyvų vertės, arba išimtiniais atvejais, kai nepakanka pinigų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investavimo objektų pardavimas būtų nuostolingas. Atsiskaitymas gali būti atidedamas tik tuo atveju, kai tokia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teisė nustatyta subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose.
Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai.
68 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbimas
Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo sudarymo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai jas parduoda ar išperka.
Atviro tipo nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų vertės turi būti skelbiamos ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius, o atviro tipo kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.
69 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų prospektų turinys
Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų visame, sutrumpintame prospektuose ir alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų santraukoje, be šio įstatymo nustatytos informacijos, turi būti aiškiai įvardytas su investavimu į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus susijusios rizikos pobūdis ir nurodoma, kad investavimas į specialųjį kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų atveju – ilgalaike rizika.
70 straipsnis. Laikinas specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo sustabdymas
Teisę laikinai sustabdyti specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą turi valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei.
Investicinių vienetų ar akcijų platinimas gali būti laikinai sustabdytas tik tuo atveju, jei tokia teisė iš anksto numatyta specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose, kai specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai pasiekia jo sudarymo dokumentuose nustatytą didžiausią dydį.
Apie laikiną platinimo sustabdymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos pranešti Vertybinių popierių komisijai.
ANTRASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO Į PERLEIDŽIAMUOSIUS VERTYBINIUS POPIERIUS SUBJEKTAI
71 straipsnis. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų ypatumai
Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi visi šiame įstatyme suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.
Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams su šiame straipsnyje numatytais apribojimais netaikomos šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalys, 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skolinti ar įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą, 58 straipsnio 1 ir 2 dalys, 66 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 67, 68, 70 ir 99 straipsniai. Draudžiama kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto turtu garantuoti ar laiduoti už kitų asmenų įsipareigojimus.
Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali investuoti iki 20 procentų grynųjų aktyvų, išskyrus 58 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Vertybinių popierių komisijai sutikus, jei tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų.
Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, gali skolintis iki 15 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.
Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto turtas gali būti skolinamas tik licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto turto vertė negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto grynųjų aktyvų vertės. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, laikydamasi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ne ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje numatyto ilgiausio skolinimo termino reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, kai pagal sudarytą paskolos sutartį valdymo įmonė ar kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė turi teisę bet kada pareikalauti grąžinti paskolintą kolektyvinio investavimo subjekto turtą.
TREČIASIS SKIRSNIS
NEKILNOJAMOJO TURTO KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
72 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus vertintų ne mažiau kaip du nepriklausomi, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintys turto vertintojai, išskyrus turto vertintojus asistentus, kurie pateiktų atskiras išvadas. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai, investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus gali vertinti vienas nepriklausomas, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintis nekilnojamojo turto vertintojas.
2 Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus, esančius ne Lietuvos Respublikoje, vertintų bent vienas tos valstybės teisės aktuose nustatytus nekilnojamojo turto vertintojams taikomus reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas.
Pareiga įrodyti, kad užsienio valstybės nekilnojamojo turto vertintojas atitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.
Nekilnojamojo turto vertintojas negali būti tos pačios valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugančio depozitoriumo administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos narys ar darbuotojas. Tas pats nekilnojamojo turto vertintojas gali atlikti to paties kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės.
Nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas privalo:
1) atlikti kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertinimą, kurio pagrindu būtų skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;
2) ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorio sudarymo atlikti kolektyvinio investavimo subjekto turtu ketinamo įsigyti ar parduoti nekilnojamojo turto objekto vertinimą, išskyrus šio įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.
Vertybinių popierių komisija turi teisę pareikalauti atlikti papildomą nepriklausomą nekilnojamojo turto vertinimą, nedalyvaujant ankstesnį turto vertinimą atlikusiam (atlikusiems) vertintojui (vertintojams), kai:
1) atliktas turto vertinimas neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimų;
2) yra pagrindas manyti, kad atliktas turto vertinimas buvo neobjektyvus ir tuo galimai bus pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai.
73 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai
Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turto investavimui netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą draudimą, 58 straipsnyje, 64 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 99 straipsnis, 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti palyginamojo indekso.
Nekilnojamojo turto objekto įsigijimo kaina negali būti daug aukštesnė, o pardavimo kaina – daug žemesnė už tą, kurią nustatė šio įstatymo 72 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantys nekilnojamojo turto vertintojai. Dideliu kainos skirtumu laikytina kaina, kuri daugiau negu 15 procentų skiriasi nuo turto vertintojo (vertintojų) nustatytos nekilnojamojo turto objekto vertės. Nekilnojamojo turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektą, išskirtiniais atvejais, kai tai nepažeidžia kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesų, sudariusi nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorį, kurio kaina viršija šioje dalyje nustatytą didžiausią leistiną kainų skirtumą, privalo apie sandorį nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo dienos, informuoti Vertybinių popierių komisiją. Pranešime turi būti nurodyta sudaryto sandorio kaina, nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) nustatyta nekilnojamojo turto objekto vertė ir sandorio sudarymo motyvai.
Nekilnojamojo turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita gali skolintis iki 75 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.
74 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektai
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:
1) atskirą nekilnojamojo turto objektą sudaranti žemė, pastatai ir (arba) patalpos, įregistruotos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto vardu;
2) statomi nekilnojamojo turto objektai, kuriuos numatoma pastatyti per priimtiną laikotarpį;
3) bendrovių, kurių pagrindinę veiklą sudaro nekilnojamojo turto įsigijimas, rekonstravimas, nuoma, prekyba ir (arba) plėtra (nekilnojamojo turto bendrovės), perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, jei tokių bendrovių turtas investuotas į šio straipsnio reikalavimus atitinkantį nekilnojamąjį turtą;
4) valstybėse narėse sudarytų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų, kurių priežiūra yra ne mažiau griežta negu Lietuvos Respublikoje, investiciniai vienetai ar akcijos;
5) kilnojamasis turtas ir įrenginiai, būtini kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelyje esančiam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti;
6) kitos šio įstatymo 57, 61, 62 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės.
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtu draudžiama įsigyti šio straipsnio 1 dalyje išvardytus objektus, jeigu:
1) jų įsigijimas numatomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenustatant bendraturčių dalių;
2) nuosavybės teisė į objektą yra apribota ir tai gali lemti nuosavybės teisės praradimą;
3) objektas neįregistruotas viešajame registre.
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, išskyrus šio įstatymo 75 straipsnio 8 dalyje nustatytą laikotarpį, privalo sudaryti ne mažiau kaip 4 atskiri nekilnojamojo turto objektai.
75 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investicijų portfelio diversifikavimas
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jei jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų. Skaičiuojant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas didžiausias leistinas investavimo ribas, viename pastate esančios patalpos laikytinos vienu nekilnojamojo turto objektu.
Ne daugiau kaip 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 57 straipsnyje nurodytas priemones laikantis šio įstatymo 58, 59, 61 ir 62 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
Į vieną nekilnojamojo turto objektą ir (ar) nekilnojamojo turto bendrovę gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Bendra investicijų į šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus nekilnojamojo turto objektus suma negali viršyti 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Bendra investicijų į nekilnojamojo turto objektą ir jo eksploatacijai būtiną kilnojamąjį turtą ir (arba) įrenginius suma negali viršyti 40 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Bendra investicijų į tos pačios nekilnojamojo turto bendrovės išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir įsipareigojimų, atsirandančių kolektyvinio investavimo subjektui dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių su ta bendrove, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Bendra investicijų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas investicines priemones ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytus investavimo objektus, į kuriuos yra investavusi tokia nekilnojamojo turto bendrovė ir į ją investuojantis nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Sudaryto naujo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4 metus nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pareigos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 66 ir 74 straipsnių reikalavimų.
Tuo atveju, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus.
Pasibaigus šio straipsnio 8 punkte nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.
76 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis šiame įstatyme ir Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų gale.
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra laikomi įvertintais, jei jų vertė buvo nustatyta ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius ir tik tuo atveju, jei nebuvo esminių ekonominių ar nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimų, reikalaujančių naujo vertinimo.
77 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų metų ataskaitos turinys
Kartu su nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytos informacijos, turi būti pateikta:
1) informacija apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus kiekvieną nekilnojamojo turto objektą;
2) informacija apie nekilnojamojo turto agentūras, kurių paslaugomis valdydama subjekto turtą naudojasi kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė;
3) paskutinė nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto investicinį portfelį sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertė.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PRIVATAUS KAPITALO KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
78 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai
Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 58, 59 straipsniuose, 64 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 99 straipsnis ir 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Draudimas skolinti turtą netaikomas tik profesionaliesiems investuotojams skirtam kolektyvinio investavimo subjektui, tačiau paskolinto turto vertė negali viršyti 50 procentų privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.
Privataus kapitalo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, gali skolintis kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 80 procentų paskolos sutarties sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.
Tik profesionaliesiems investuotojams skirto privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas gali būti sudarytas iš skirtingų klasių investicinių vienetų ar akcijų. Tokiu atveju skirtingos investicinių vienetų ar akcijų klasės, jas turinčių investuotojų teisių ir pareigų apimtis turi būti atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto taisyklėse bei, jei taikoma, prospektuose.
79 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektai
Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:
1) naujai steigiamų įmonių ir (arba) veikiančių įmonių, kurių išleisti perleidžiamieji vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose išvardytose rinkose, vertybiniai popieriai;
2) šio straipsnio 1 punkte nurodytų įmonių, kurių perleidžiamųjų vertybinių popierių yra įsigijęs privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas, išleistos pinigų rinkos priemonės, jei jos nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose išvardytose rinkose;
3) kitos šio įstatymo 57, 61 ir 62 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės.
80 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investicijų portfelio diversifikavimas
Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jei jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.
Į vienos įmonės perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Sudaryto naujo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4 metus nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pareigos privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 66 ir 79 straipsnių reikalavimų.
Tuo atveju, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus. Šis terminas gali būti ilgesnis tik išskirtiniais atvejais, kai valdymo įmonė ar investicinė bendrovė negali ištaisyti padėties dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Tokiu atveju, pasibaigus vienų metų terminui, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo nedelsdama apie susidariusią padėtį ir jos priežastis informuoti Vertybinių popierių komisiją. Pranešime taip pat turi būti nurodytas planuojamas reikalavimo įvykdymo terminas.
Pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, visais atvejais privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pagrįstą pažeidimo ištaisymo terminą.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi tik profesionaliesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams. Pastarieji privalo valdyti investicinio portfelio riziką. Šių kolektyvinio investavimo subjektų taisyklėse ir, jei taikoma, prospektuose turi būti nurodyta, kad šiems subjektams netaikomi investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimai, kurie yra taikomi kitiems privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams, ir kad investavimas į profesionaliesiems investuotojams skirtą privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne nei vidutinė rizika.
81 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas
Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.
Tik profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.
82 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų metų ataskaitos turinys
Kartu su privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytos informacijos, turi būti pateikta:
1) informacija apie kiekvienos šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įmonės, į kurios perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones yra investuotas subjekto turtas, veiklos rezultatus;
2) informacija apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus atskirų šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytų įmonių išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones.
PENKTASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI, INVESTUOJANTYS Į KITUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUS
83 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, pagrindinės turto investavimo taisyklės ir ypatumai
Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turto investavimui netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 58 ir 61 straipsniuose nustatyti apribojimai, 99 straipsnis ir 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti šių kolektyvinio investavimo subjektų turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektai neprivalo naudoti lyginamojo indekso.
Šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali skolintis tokio kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 15 procentų paskolos sutarties sudarymo dieną buvusios grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui, kuris negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai.
84 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investavimo objektai
Kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turtą gali sudaryti: 1) valstybėse narėse sudarytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos;
2) valstybėje narėje ir (arba) kitoje valstybėje sudarytų kolektyvinio investavimo subjektų, neatitinkančių Europos Sąjungos teisės reikalavimų, investiciniai vienetai ar akcijos, jei tokie subjektai ir (arba) jų valdymo įmonės investuotojų interesų apsaugos tikslais yra licencijuojami ir (arba) prižiūrimi, o Vertybinių popierių komisija ir užsienio priežiūros institucija yra sudariusios susitarimą, užtikrinantį tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą;
3) kitos šio įstatymo 57 ir 62 straipsniuose išvardytos investavimo priemonės.
Pareiga įrodyti, kad kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti, atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.
85 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicijų portfelio diversifikavimas
Šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jei jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.
Iki 50 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.
Iki 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.
Ne daugiau kaip 20 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 57 straipsnyje nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 58, 59, 61 ir 62 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
Ne daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į šio įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančių alternatyvaus kolektyvinio investavimo ar jiems analogiškų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.
Bendra investicijų į šio straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo subjektus suma negali viršyti 60 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos investavimo ribos gali būti išplėstos atitinkamai iki 100 ir 50 procentų, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų dalis, yra iš anksto įvardytas kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose, atskleidžiant jo investavimo strategiją ir visų su investavimu į jį susijusių mokesčių ir išlaidų dydžius. Tokiu atveju, siekiant gauti Vertybinių popierių komisijos pritarimą kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, sudarymo dokumentams ir prospektams arba šių dokumentų pakeitimams, Vertybinių popierių komisijai turi būti pateikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto, į kurį ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų dalis, sudarymo dokumentai ir prospektai.
Visais atvejais investicinė bendrovė ar šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė privalo laikytis šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytų apribojimų.
Skolinių įsipareigojimų vienai kredito įstaigai dalis kolektyvinio investavimo subjekto investiciniame portfelyje negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
Investicijų į kito kolektyvinio investavimo subjekto atskirų subfondų investicinius vienetus ar akcijas dalys turi būti sudedamos ir visais atvejais jų suma negali viršyti šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nustatytų leistinų ribų.
Sudaryto naujo šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Tokio subjekto portfeliui taip pat taikomi šio įstatymo 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.
86 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaitos turinys
Kartu su kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaita, be šio įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytos informacijos, turi būti pateikta:
1) informacija apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus subjekto turtu įsigijus ar pardavus kiekvieno šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje nustatyto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;
2) informacija apie kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investiciniai vienetai ar akcijos finansinių metų pabaigoje sudarė subjekto investicijų portfelį, veiklos rezultatus.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ALTERNATYVAUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
87 straipsnis. Pagrindinės alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų veiklos taisyklės
Lietuvos Respublikoje remiantis šiuo įstatymu gali būti steigiami tik tokie alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektai, kurių dalyviais pagal kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai.
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas privalo atspindėti jo investavimo strategiją. Jo pavadinime privalo būti žodis „alternatyvus“.
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų turtas gali būti investuojamas į visus šiame įstatyme nustatytus suderintiesiems ir specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams leistinus investuoti investavimo objektus, laikantis šiame skirsnyje nustatytų specialiųjų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategijos.
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektams, jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, investavimo apribojimai, nustatyti šio įstatymo 57, 58, 59 straipsniuose, ir šio įstatymo VII skyriaus antrojo, trečiojo, ketvirtojo ir penktojo skirsnių nuostatos. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.
Valdymo įmonei, valdančiai alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinį fondą, ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinei bendrovei, kurių turtas numatomas investuoti į nekilnojamąjį turtą, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 72 straipsnio reikalavimai. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarantys ar ketinami įsigyti nekilnojamojo turto objektai turi būti įvertinti bent vieno nekilnojamojo turto vertintojo.
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto turtas būtų investuojamas griežtai laikantis jo sudarymo dokumentuose apibrėžtos investavimo strategijos.
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis privalo visais atvejais būti diversifikuotas tiek, kad užtikrintų tinkamą investavimo rizikos išskaidymą.
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtą, gali skolintis alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 200 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtas gali būti skolinamas tik licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto turto vertė negali viršyti 50 procentų alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtą, laikydamasi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ne ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje nustatyto ilgiausio skolinimo termino reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, jei pagal sudarytą paskolos sutartį valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė turi teisę bet kada pareikalauti grąžinti paskolintą kolektyvinio investavimo subjekto turtą.
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto reklamoje privalo būti aiškiai pateikta informacija apie investuotojams pagal šį įstatymą taikomus apribojimus tokių subjektų vienetų ar akcijų įsigijimui.
88 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų sudarymo dokumentams taikomos nuostatos
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose privalo būti detaliai atskleista subjekto investavimo strategija, baigtinis galimų investavimo objektų sąrašas ir investavimo ribos.
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose privalo būti nurodyta, kad jo dalyviais gali būti tik profesionalieji investuotojai.
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinio fondo taisyklėms šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis.
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinės bendrovės įstatams taikomi šio įstatymo 54 straipsnio reikalavimai.
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose taip pat turi būti nurodytos su investavimu į šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektus susijusios rizikos, jų aprašymas, nurodant, kad investavimas į alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė rizika.
89 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
UŽDARO TIPO KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
90 straipsnis. Uždaro tipo investicinės bendrovės ypatumai
Uždaro tipo investicinei bendrovei taikomi tie patys reikalavimai kaip ir investicinei kintamojo kapitalo bendrovei, jei šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.
Uždaro tipo investicinės bendrovės įstatuose, be šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:
1) bendrovės tipas (uždaro tipo investicinė bendrovė) ir terminas, kuriam ji įsteigiama;
2) kad bendrovės akcijos nėra išperkamos akcininkui pareikalavus;
3) dividendų paskyrimo bendrovės akcininkams procedūra;
4) naujų bendrovės akcijų išleidimo procedūra ir atsiskaitymo už jas terminai;
5) informacija, ar naujų bendrovės akcijų emisijų akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams, jei esami bendrovės akcininkai per šiame straipsnyje nustatytą akcijoms pasirašyti skirtą terminą nepasirašys visų numatytų išleisti bendrovės akcijų.
Uždaro tipo investicinės bendrovės, kurios įstatuose numatoma išleisti akcijas, nesuteikiančias teisės į dividendus, veiklos terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų.
Visų bendrovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų nominali vertė turi būti vienoda.
Bendrovei draudžiama turėti savo akcijų ar jas išpirkti iš bendrovės akcininkų.
Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik akcijų priedais ar papildomais įnašais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.
Didinat įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiamas akcijas įsigyti gali tik esami bendrovės akcininkai proporcingai jų turimų akcijų skaičiui. Akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams tik tuo atveju, jei esami bendrovės akcininkai per įstatuose numatytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, nepasirašė visų numatytų išleisti bendrovės akcijų. Naujos akcijų emisijos akcijos privalo būti apmokamos pinigais per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 darbo dienų.
Jei nors viena uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisija buvo platinama šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka, kitų tos pačios bendrovės akcijų emisijų platinimas taip pat privalo būti vykdomas ta pačia tvarka.
Uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospektas privalo būti parengtas laikantis Vertybinių popierių komisijos nustatytų reikalavimų. Uždaro tipo investicinė bendrovė neprivalo rengti sutrumpinto akcijų emisijos prospekto.
Ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo paskirti dividendus priėmimo privalo būti sudaryta ir auditoriaus patikrinta bendrovės finansinė atskaitomybė. Šis reikalavimas netaikomas, jei sprendimas išmokėti dividendus priimamas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Dividendai bendrovės akcininkams išmokami įstatuose numatytais terminais ir tvarka.
Bendrovės investicijų portfelį sudarantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai, pinigų rinkos ir išvestinės finansinės priemonės turi būti vertinamos ne rečiau kaip vieną kartą per 2 savaites. Kitas turtas turi būti vertinamas reguliariai, bendrovės įstatuose nustatytu dažnumu, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Bendrovė privalo atlikti naują investicijų portfelį sudarančio turto vertinimą kiekvieną kartą išleisdama naują akcijų emisiją.
Bendrovės grynųjų aktyvų dydis ir akcijos grynoji vertė skelbiami įstatuose numatyta tvarka ir dažnumu, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
Pasibaigus uždaro tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytam bendrovės veiklos laikotarpiui, bendrovės turtas parduodamas ir po skolinių įsipareigojimų įvykdymo likę pinigai padalijami bendrovės akcininkams proporcingai turimų akcijų skaičiui.
91 straipsnis. Uždaro tipo investicinio fondo ypatumai
Uždaro tipo investiciniams fondams taikomi tie patys reikalavimai kaip ir atviro tipo specialiesiems investiciniams fondams, jei šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.
Uždaro tipo investicinio fondo pavadinime turi būti žodžių junginys „uždaro tipo“.
Investicinio fondo taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti aiškiai nurodytas fondo tipas, terminas, kuriam jis sudarytas, ir pateiktas įspėjimas, kad fondo investiciniai vienetai nėra išperkami dalyviui pareikalavus. Laikantis šiame įstatyme nustatytų investicinių vienetų arba akcijų siūlymui taikomų reikalavimų, fondo taisyklėse gali būti nustatytas ribotas dalyvių ir (arba) fondo investicinių vienetų skaičius.
Uždaro tipo investiciniam fondui, kurio taisyklėse numatoma išleisti investicinius vienetus, nesuteikiančius teisės į investicinių pajamų dalį, veiklos laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų.
Uždaro tipo investicinio fondo valdymo įmonė neprivalo rengti sutrumpinto fondo prospekto.
Uždaro tipo investicinis fondas likviduojamas valdymo įmonės sprendimu tik išpirkus visus fondo dalyviams priklausančius investicinius vienetus ir atsiskaičius su fondo dalyviais pinigais.
92 straipsnis. Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektų siūlymas ir reklama
Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje, be šiame įstatyme numatytos reklamoje privalomos skelbti informacijos, turi būti aiškiai ir suprantamai įvardijama, kad investuotojo teisė pareikalauti išpirkti jam priklausančius investicinius vienetus ar akcijas yra apribota.
VIII SKYRIUS
INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ LIETUVOS RESPUBLIKOJE VEIKIANČIOJE REGULIUOJAMOJE RINKOJE
93 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje
Remiantis šiuo įstatymu sudaryto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos gali būti įtraukiami į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, laikantis šiame įstatyme ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatytų taisyklių, reglamentuojančių finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, reikalavimų. Į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje draudžiama įtraukti alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.
Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.
Valdymo įmonės valdymo organo ar investicinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas įtraukti investicinės bendrovės akcijas ar investicinio fondo investicinius vienetus į prekybą reguliuojamoje rinkoje taikomas visiems (ir po įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje išleistiems) kolektyvinio investavimo subjekto investiciniams vienetams ar akcijoms.
94 straipsnis. Prekyba investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje
Prekyba kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal reguliuojamos rinkos taisykles.
95 straipsnis. Informacijos atskleidimas
Informacija apie tai, kad kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose, nurodant atitinkamos reguliuojamos rinkos pavadinimą.
Kolektyvinio investavimo subjekto, išskyrus uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, visas prospektas ir vėlesni jo pakeitimai turi būti paskelbti Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti šioje dalyje įtvirtintos pareigos papildomai skelbti visą prospektą išimtis.
Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, prospekto ir uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospekto rengimui, tvirtinimui ir paskelbimui šis įstatymas taikomas tiek, kiek minėtų santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.
Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė reguliuojamos rinkos operatoriui privalo pranešti:
1) investicinių vienetų ar akcijų kainą, apskaičiuotą laikantis šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytos tvarkos;
2) išleistų, išpirktų ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų investicinių vienetų ar akcijų skaičių jam pasikeitus;
3) bet kokius indeksą atkartojančio kolektyvinio investavimo subjekto finansinių priemonių portfelio sudėties pasikeitimus;
4) kitą reguliuojamos rinkos taisyklėse nurodytą informaciją.
Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pranešimai turi būti pateikiami kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje dieną.
Siekiant užtikrinti investuotojo galimybę tinkamai ir laiku palyginti investicinių vienetų ar akcijų kainą reguliuojamoje rinkoje su šio įstatymo 35 straipsnyje nurodyta tvarka apskaičiuota investicinių vienetų ar akcijų kaina, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją reguliuojamos rinkos operatorius privalo viešai skelbti kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje dieną.
Papildomus reikalavimus šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos pranešimui ir skelbimui reguliuojamoje rinkoje nustato reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatytos taisyklės.
96 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų apskaita
Kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, kurie yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba platinami reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis, turi būti traukiami į apskaitą pagal Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo parengtas ir Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.
IX SKYRIUS
PIRMASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA UŽSIENIO VALSTYBĖSE
97 straipsnis. Lietuvos Respublikos valdymo įmonių teisė teikti paslaugas užsienio valstybėse
Šis straipsnis nustato reikalavimus, kurių turi laikytis valdymo įmonė, steigdama filialą valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikdama paslaugas nesteigdama filialo. Ne valstybėje narėje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba teikti paslaugas nesteigdama filialo šio straipsnio nustatyta tvarka, jei Vertybinių popierių komisijos susitarimai su užsienio priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą. Jei valdymo įmonė jau turi bent vieną filialą užsienio valstybėje, šio straipsnio nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.
Valdymo įmonė, prieš įsteigdama filialą užsienio valstybėje, turi apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai, kartu pridėdama veiklos planą, nurodydama veiklos rūšis ir numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo struktūrą, adresą užsienio valstybėje, kur galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir filialo vadovų vardus ir pavardes.
Vertybinių popierių komisija šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją per 3 mėnesius turi perduoti užsienio priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Vertybinių popierių komisija turi teisę neleisti įsteigti filialo ir per 2 mėnesius atsisakyti perduoti numatytą informaciją tik tuo atveju, jei numatomo filialo struktūra ar įmonės finansinė padėtis neatitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Valdymo įmonei turi būti pranešama apie informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.
Valdymo įmonė, norėdama teikti paslaugas užsienio valstybėje nesteigdama filialo, turi apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai, nurodydama užsienio valstybę. Kartu įmonė turi pateikti veiklos planą, kuriame nurodomos numatomos teikti paslaugos. Tokį pat pranešimą Vertybinių popierių komisijai reikia pateikti ir tuo atveju, kai ketinama per tarpininkus vykdyti investicinių vienetų ar akcijų platinimą. Vertybinių popierių komisija per vieną mėnesį šį pranešimą turi perduoti užsienio priežiūros institucijai kartu su informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą ir apie tai pranešti valdymo įmonei.
Jei keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota informacija, apie tai ji turi pranešti Vertybinių popierių komisijai ir užsienio priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, esant šio straipsnio 3 dalyje numatytam pagrindui, Vertybinių popierių komisija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Vertybinių popierių komisija turi pranešti užsienio priežiūros institucijai apie pasikeitimus įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje ar kitos perduotos informacijos pasikeitimus. Jei keičiasi įmonės, teikiančios paslaugas neįsteigus filialo, veiklos planas, apie tai ji privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai ir užsienio priežiūros institucijai.
98 straipsnis. Lietuvos Respublikos valdymo įmonių veiklos užsienio valstybėje priežiūra
Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip užsienio valstybėje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos valdymo įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jei užsienio priežiūros institucija praneša apie valdymo įmonės padarytus pažeidimus, Vertybinių popierių komisija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti užsienio priežiūros institucijai.
Vertybinių popierių komisija turi teisę paprašyti, kad užsienio priežiūros institucija atliktų valdymo įmonės filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą, apie tai iš anksto pranešusi užsienio priežiūros institucijai.
Vertybinių popierių komisija valdymo įmonės, kuri teikia paslaugas užsienio valstybėje, licencijos galiojimo panaikinimo atveju nedelsdama apie tai praneša užsienio priežiūros institucijai.
99 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų platinimas užsienio valstybėje
Investicinius vienetus ar akcijas užsienio valstybėje norinti platinti valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai.
Vertybinių popierių komisija nedelsdama užsienio valstybės, kurioje platinami investiciniai vienetai ar akcijos, priežiūros institucijai praneša apie valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės licencijos galiojimo panaikinimą, investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymą ar laikinojo Vertybinių popierių komisijos atstovo veiklai prižiūrėti paskyrimą.
ANTRASIS SKIRSNIS
UŽSIENIO VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE
100 straipsnis. Užsienio valdymo įmonių teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje
Valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jei užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė įmonės veiklos planą, nurodydama numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo struktūrą, adresą, kur galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir filialo vadovų vardus ir pavardes. Gavusi tokį pranešimą, Vertybinių popierių komisija pasiruošia atlikti priežiūrą ir prireikus praneša valdymo įmonei, kokių veiklos reikalavimų, nustatytų dėl bendrųjų interesų, ji privalės laikytis.
Filialas gali būti įsteigtas, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio 1 dalyje numatytą Vertybinių popierių komisijos pranešimą, o jei pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai nuo dienos, kai užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė šio straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – platinti savo valdomų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus atitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai Vertybinių popierių komisija per tą laiką nustato, kad egzistuoja 102 straipsnio 3 dalyje nustatytas pagrindas to neleisti.
Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė jau yra įsteigusi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams steigti.
Valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali pradėti teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo suėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė jos veiklos planą. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – platinti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai Vertybinių popierių komisija per tą laiką nustato, kad egzistuoja 102 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai. Vertybinių popierių komisija turi teisę nurodyti valdymo įmonei, kokių veiklos reikalavimų, nustatytų dėl bendrųjų interesų, ji privalės laikytis. Šioje dalyje nustatyta tvarka taikoma ir tuo atveju, kai valdymo įmonė investicinių vienetų ar akcijų platinimą vykdo per tarpininkus.
Jei keičiasi informacija apie valdymo įmonę, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie tai turi pranešti Vertybinių popierių komisijai iš anksto ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Valdymo įmonė, teikianti paslaugas nesteigdama filialo, privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie veiklos plano pasikeitimą.
Valdymo įmonė, licencijuota ne valstybėje narėje, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tokia pat tvarka, kokia nustatyta valstybėse narėse licencijuotoms įmonėms, jei Vertybinių popierių komisija su užsienio priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą, kuris gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.
101 straipsnis. Užsienio valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, veiklos priežiūra
Užsienio valdymo įmonės, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl bendrųjų interesų nustatytų veiklos reikalavimų. Jų filialų organizacinė struktūra turi atitikti tuos Vertybinių popierių komisijos nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama apriboti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, klientų ir valdymo įmonės, taip pat jų vadovų ar valdymo organų narių tarpusavio interesų konfliktų galimybę.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).