DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO

Kodeksas skelbtas: Žin., 1961,

Nr. 18-148

Neoficialus kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSAS

PIRMASIS SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

P i r m a s i s  s k i r s n i s

PAGRINDINIAI NUOSTATAI

1 straipsnis. Baudžiamojo proceso įstatymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo

proceso kodeksas nustato baudžiamųjų bylų proceso tvarką Lietuvos Respublikoje.

Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta

proceso tvarka yra vienoda ir privaloma visose baudžiamosiose bylose ir visiems

teismams, prokuratūros, tardymo ir kvotos organams bei advokatūrai, taip pat su

šia tvarka susijusioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir piliečiams.

2 straipsnis. Baudžiamojo proceso

uždaviniai

Baudžiamojo proceso uždaviniai yra

greitai ir išsamiai išaiškinti nusikaltimus ir tinkamai pritaikyti įstatymą,

kad kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė

vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir

nuteisiamas.

Baudžiamasis procesas turi padėti

stiprinti teisėtumą ir teisėtvarką, užkirsti kelią nusikaltimams, saugoti

piliečių teises ir laisves, visuomenės bei valstybės interesus, auklėti

piliečius, kad jie nenukrypstamai laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos

ir kitų įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

3 straipsnis. Pareiga iškelti

baudžiamąją bylą ir išaiškinti nusikaltimą

Teismas, prokuroras, tardytojas ir

kvotos organas privalo savo kompetencijos ribose iškelti baudžiamąją bylą

kiekvienu atveju, kai iškyla aikštėn nusikaltimo požymiai, imtis visų įstatymo

numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo įvykis bei kaltieji nusikaltimo

padarymu asmenys ir kad jie būtų nubausti.

4 straipsnis. Neleistinumas traukti

kaltinamuoju kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais

pagrindais ir tvarka

Niekas negali būti traukiamas

kaltinamuoju kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

5 straipsnis. Aplinkybės, darančios

baudžiamąją bylą negalimą

Baudžiamoji byla negali būti keliama, o

iškelta byla turi būti nutraukiama:

1)

jeigu nėra nusikaltimo įvykio;

2)

jeigu veikoje nėra nusikaltimo

sudėties;

3)

jeigu yra suėję senaties terminai;

4)

dėl amnestijos akto, jeigu jis

panaikina bausmės skyrimą už padarytąją veiką, taip pat dėl bausmės dovanojimo

atskiriems asmenims malonės suteikimo tvarka;

5)

asmeniui, iki pavojingos

visuomenei veikos padarymo momento dar neturėjusiam tokio amžiaus, kuriam

suėjus, pagal įstatymą yra galima baudžiamoji atsakomybė;

6)

jeigu nukentėjusysis susitaikė su

kaltinamuoju šio kodekso 126 straipsnyje numatytais atvejais;

7)

jeigu nėra nukentėjusiojo skundo,

kai byla gali būti keliama tik dėl jo skundo;

8) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus,

kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti

dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;

9) asmeniui, kurio atžvilgiu yra

įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba nutartis ar

nutarimas nutraukti bylą tuo pačiu pagrindu;

10) asmeniui, kurio atžvilgiu yra

nepanaikintas kvotos organo, tardytojo, prokuroro nutarimas nutraukti bylą dėl

to paties kaltinimo, išskyrus atvejus, kai būtinumą iškelti bylą pripažino

teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla.

Jeigu šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4

punktuose nurodytos aplinkybės iškyla aikštėn teisminio nagrinėjimo stadijoje,

teismas nagrinėja bylą iki pabaigos ir priima išteisinamąjį nuosprendį arba

priima apkaltinamąjį nuosprendį ir atleidžia nuteistąjį nuo bausmės.

Nutraukti bylą šio straipsnio 3 ir 4

punktuose nurodytais pagrindais neleidžiama, jeigu tam prieštarauja

kaltinamasis. Tuo atveju bylos procesas toliau vyksta įprastine tvarka.

Jeigu patikrinus pagal šio kodekso 128

straipsnį nėra pakankamai duomenų priimti sprendimą dėl amnestijos taikymo,

baudžiamoji byla gali būti keliama.

6 straipsnis. Baudžiamosios bylos

nutraukimas dėl aplinkybių pasikeitimo

Teismas, teisėjas, taip pat

teisėjo sutikimu prokuroras turi teisę nutraukti baudžiamąją bylą, jeigu

pripažįstama, kad nagrinėjimo teisme, kvotos ar parengtinio tardymo metu asmens

padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nebepavojinga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

61 straipsnis. Neteko

galios.

62 straipsnis. Neteko

galios.

7 straipsnis. Neteko galios.

8 straipsnis. Neteko galios.

9 straipsnis. Neteko galios.

91 straipsnis.

Baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas

kaltininkui ir nukentėjusiajam

susitaikius

Teismas, teisėjas, taip pat teisėjo

sutikimu prokuroras. tardytojas ir kvotos organas turi teisę, remdamasis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 53(1) straipsnyje

nurodytais pagrindais, nekelti baudžiamosios bylos arba iškeltą bylą nutraukti.

Apie

baudžiamosios bylos nekėlimą arba iškeltos bylos nutraukimą pranešama asmeniui,

kurio atžvilgiu nekeliama byla arba ji nutraukta, taip pat nukentėjusiajam ir

jo atstovui. Šie asmenys ir prokuroras turi teisę per penkias dienas apskųsti

teismo nutartį, teisėjo, prokuroro, tardytojo ir kvotos organo nutarimą

aukštesniajam teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1030, 2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 73-3096 (2002-07-19)

9(2) straipsnis. Baudžiamosios bylos

nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas

asmeniui, padėjusiam išaiškinti organizuotos grupės ar

nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą

Teismas, teisėjas, taip pat teisėjo sutikimu

prokuroras turi teisę, remdamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51(2)

straipsnyje numatytais pagrindais, nekelti baudžiamosios bylos arba iškeltą

bylą nutraukti.

Apie

baudžiamosios bylos nekėlimą arba iškeltos bylos nutraukimą pranešama asmeniui,

kurio atžvilgiu byla nekeliama arba nutraukta, taip pat nukentėjusiajam ir jo

atstovui. Šie asmenys ir prokuroras turi teisę per penkias dienas apskųsti

teismo nutartį, teisėjo ar prokuroro nutarimą aukštesniajam teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1030,

2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 73-3096 (2002-07-19)

Nr.

IX-1291,

2003-01-09, Žin., 2003, Nr. 10-341 (2003-01-29)

92 straipsnis. Daiktinių įrodymų

laikymo terminai

Daiktiniai

įrodymai laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki pasibaigimo termino,

per kurį gali būti apskundžiamas nutarimas ar nutartis atsisakyti iškelti ar

nutraukti bylą.

Atskirais atvejais daiktiniai įrodymai

gali būti grąžinami jų savininkams ir prieš pasibaigiant šio straipsnio

pirmojoje dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai galima be žalos bylos

procesui.

Jeigu

daiktiniai įrodymai yra dokumentai, saugomi valstybės archyvų sistemos

įstaigose, paimti šio kodekso 91 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta tvarka,

jie turi būti grąžinti valstybės archyvų sistemos įstaigai ne vėliau kaip po

trijų mėnesių nuo jų poėmio atlikimo dienos.

Daiktiniai įrodymai, kurie gali greitai

sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję

su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami savininkui,

prokuroro nutarimu parduodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka. Byloje ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą

medžiagoje esantys kaip daiktiniai įrodymai kiti daiktai, kurių apyvarta

uždrausta ir kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių

saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra nedelsiant sunaikinami

arba parduodami atitinkamoms organizacijoms. Įstatymų nustatytais atvejais

savininkui atlyginama parduotų (perduotų) arba sunaikintų daiktinių įrodymų

vertė. Pareigūnas, byloje ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą

medžiagoje priimantis sprendimą parduoti (perduoti) arba sunaikinti daiktinius

įrodymus, privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai įmanoma, būtų paimami ir

iki šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų terminų pabaigos laikomi tokių

daiktinių įrodymų pavyzdžiai, gauta dėl jų specialisto išvada ar paskirta ekspertizė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-735,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.50-1350 (98.05.29)

Nr. VIII-1969, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.86-2616 (00.10.13)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

10 straipsnis. Asmens laisvės

neliečiamumas

Niekas negali būti suimamas kitaip,

kaip tik remiantis teismo ar teisėjo sprendimu.

101 straipsnis. Buto

neliečiamybė, asmeninio gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo

apsauga

Piliečiams garantuojama buto

neliečiamybė. Niekas neturi teisės be įstatyminio pagrindo įeiti į butą prieš

jame gyvenančių asmenų valią

Piliečių asmeninį gyvenimą,

susirašinėjimo. telefoninių pasikalbėjimų ir telegrafinių pranešimų slaptumą

saugo įstatymas.

Daryti kratą, poėmį. apžiūrėti piliečių

patalpas, uždėti areštą korespondencijai ir daryti jos poėmį pašto-telegrafo

įstaigose galima tik šio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka.

11 straipsnis. Teisingumą vykdo tik

teismas

Teisingumą baudžiamosiose bylose vykdo

tik teismas.

Niekas negali būti pripažintas kaltu

nusikaltimo padarymu, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip,

kaip teismo nuosprendžiu ir sutinkamai su įstatymu.

12 straipsnis. Teisingumo vykdymas

piliečių lygybės prieš įstatymą ir teismą pagrindu

Teisingumas baudžiamosiose bylose

vykdomas piliečių lygybės prieš įstatymą ir teismą pagrindu, nepriklausomai nuo

kilmės, socialinės ir turtinės padėties, rasinio ir nacionalinio priklausomumo,

lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio

gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.

13 straipsnis. Neteko galios.

14 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas

Vykdydami teisingumą baudžiamosiose

bylose, teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teisėjai sprendžia

baudžiamąsias bylas remdamiesi įstatymu ir pagal savo sąžinę, tokiomis

sąlygomis, kurios daro negalima teisėjus paveikti iš šalies. Bet koks kišimasis

į teisėjo ar teismo veiklą vykdant teisingumą draudžiamas ir užtraukia įstatymo

numatytą atsakomybę.

15 straipsnis. Proceso kalba

Lietuvos Respublikoje baudžiamųjų bylų

procesas vyksta lietuvių kalba.

Lietuviškai nemokantiems proceso

dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir

paaiškinimus, pareikšti prašymus, paduoti skundus ir kalbėti teisme gimtąja

kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais tais atvejais, taip pat

susipažįstant su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę nemokamai naudotis

vertėjo paslaugomis šio kodekso nustatyta tvarka.

Tardymo ir teismo dokumentai, remiantis

šio kodekso nustatyta tvarka, kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams

įteikiami išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka.

16 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo

viešumas

Bylos visuose teismuose nagrinėjamos

viešai, išskyrus tuos atvejus, kada tai prieštarauja valstybinės paslapties

saugojimo interesams.

Neviešas teisminis nagrinėjimas , be

to, leidžiamas motyvuota teismo nutartimi bylose dėl nusikaltimų, kuriuos

padarė asmenys, būdami jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus, lytinių

nusikaltimų bylose, taip pat kitose bylose, siekiant užkirsti kelią

pagarsinimui žinių apie intymias byloje dalyvaujančių asmenų gyvenimo puses

arba apklausiant įslaptintą liudytoją ar nukentėjusįjį.

Neviešame teismo posėdyje bylos

nagrinėjamos laikantis visų proceso taisyklių.

Jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus

asmenys, jeigu jie nėra byloje kaltinamieji, nukentėjusieji ar liudytojai, į

teisiamojo posėdžio salę neįleidžiami.

Teismų nuosprendžiai visais atvejais

paskelbiami viešai.

16(1) straipsnis. Bylos

medžiagos viešumas

Visa baudžiamosios bylos medžiaga,

išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo nagrinėjamos neviešame teismo posėdyje,

yra vieša ir su ja gali susipažinti ir nedalyvavę procese asmenys. Jie turi

teisę daryti bylos medžiagos nuorašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja įsiteisėjus

teismo nuosprendžiui ar nutarčiai nutraukti baudžiamąją bylą, o jeigu byla gali

būti nagrinėjama kasacine tvarka, - ją išnagrinėjus kasacine tvarka ar

pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui.

Pirmosios

instancijos teismas, viešame teismo posėdyje priimdamas nuosprendį ar nutartį

nutraukti baudžiamąją bylą, procese dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo

iniciatyva motyvuota nutartimi gali nuspręsti, kad bylos medžiaga ar jos dalis

yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir

nuosavybės slaptumą, žmogaus sveikatos informacijos konfidencialumą, taip pat

jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad bus atskleista valstybės, profesinė ar

komercinė paslaptis.

Ši teismo nutartis gali būti apskųsta

apeliacinės instancijos teismui, kurio priimtas sprendimas yra galutinis ir

kasacine tvarka neskundžiamas.

Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos

bylos medžiaga, asmuo turi pateikti nustatytos formos prašymą, kuriame nurodo

savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą. Susipažinimo su išnagrinėtos

bylos medžiaga tvarką nustato Teisingumo ministerija ir Lietuvos archyvų

departamentas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1025,

99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-244 (99.01.27)

18 straipsnis. Išsamus, nešališkas ir per kiek įmanoma trumpesnį

laiką

atliekamas bylos aplinkybių

ištyrimas

Teismas, prokuroras, tardytojas ir

kvotėjas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai,

nešališkai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištiriamos bylos aplinkybės,

privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkaltinančias, tiek ir jį teisinančias

aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, prokuroras, tardytojas ir

kvotėjas neturi teisės perkelti įrodinėjimo pareigos kaltinamajam.

Draudžiama stengtis išgauti kaltinamojo

ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis

neteisėtomis priemonėmis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

181 straipsnis. Neteko

galios.

182 straipsnis. Neteko

galios.

19 straipsnis. Baudžiamojo proceso

įstatymų galiojimas laiko ir erdvės atžvilgiais

Baudžiamųjų bylų proceso tvarką nustato

baudžiamojo proceso įstatymai, galiojantys atitinkamai kvotos, parengtinio

tardymo darymo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo

vietos, baudžiamųjų bylų procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje visais

atvejais vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymus.

20 straipsnis. Baudžiamojo proceso

įstatymo galiojimas užsienio piliečiams ir

asmenims be pilietybės

Baudžiamųjų bylų dėl nusikaltimų,

kuriuos padarė užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, procesas vyksta

Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo

proceso įstatymą.

Kvotos, parengtinio tardymo ir

prokuratūros organų bei teismo kompetencijai, kurią jiems suteikia Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas, nepriklauso asmenys, turintys

diplomatinės neliečiamybės teisę. Su tokiais asmenimis galima atlikti šio

kodekso numatytus proceso veiksmus tik jiems paprašius arba sutikus. Sutikimas

gaunamas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

Asmenys, turintys diplomatinės

neliečiamybės teisę, jokiais atvejais negali būti sulaikomi ir suimami.

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos

teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir

kvotos organų susižinojimo su

atitinkamomis užsienio valstybių

įstaigomis tvarka

Teismų, prokuratūros, parengtinio

tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis užsienio valstybių

įstaigomis tvarką, taip pat šių įstaigų pavedimų vykdymo tvarką nustato šis

kodeksas ir tarptautinės sutartys dėl teisinės pagalbos suteikimo, sudarytos tarp

Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių.

Lietuvos Respublikos teismų,

prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organai pavedimus užsienio

valstybių įstaigoms siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, ar Lietuvos Respublikos

Generalinę prokuratūrą.

211 straipsnis. Užsienio

valstybių įstaigų pavedimų dėl proceso veiksmų atlikimo

vykdymas

Lietuvos Respublikos teismai, tardymo

ir kvotos organai, vykdydami užsienio valstybių įstaigų pavedimus, atlieka

šiame kodekse numatytus proceso veiksmus.

Lietuvos Respublikos teismai, tardymo ir

kvotos organai užsienio valstybių įstaigų pavedimus gauna per Lietuvos

Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministeriją, ar Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą. Jeigu pavedimą

gavo tiesiogiai teismas, tardymo ar kvotos organas, tai jį vykdo tik gavę

atitinkamai Teisingumo ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos, ar

Generalinės prokuratūros leidimą.

Jeigu užsienio valstybės įstaigos

pavedimas negali būti įvykdytas, jis grąžinamas tai įstaigai atitinkamai per

Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministeriją, ar Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, nurodant

pavedimo neįvykdymo priežastis.

Užsienio valstybių teismų,

prokuratūros, tardymo, kvotos ar valstybės saugumo organų pareigūnams Lietuvos

Respublikos teritorijoje draudžiama sulaikyti ar suimti asmenis bei atlikti

kitokius proceso veiksmus.

212 straipsnis. Pavedimas

iškelti baudžiamąją bylą

Užsienio valstybės įstaigos pavedimą

iškelti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos piliečiui, padariusiam

nusikaltimą užsienio valstybėje ir sugrįžusiam į Lietuvos Respubliką, nagrinėja

Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, patikrindama reikalavimo iškelti

baudžiamąją bylą pagrįstumą. Apie patikrinimo rezultatus pranešama pavedimą

atsiuntusiai įstaigai. Jeigu asmeniui Lietuvos Respublikoje buvo iškelta bei

išnagrinėta baudžiamoji byla ir priimtas nuosprendis, tai šiam įsiteisėjus,

kartu su pranešimu pasiunčiamas išverstas į užsienio kalbą ir reikiamai

patvirtintas nuosprendžio nuorašas.