LegalizeDėl amnestijos atstačius nepriklausomą Lietuvos valstybę
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL AMNESTIJOS ATSTAČIUS NEPRIKLAUSOMĄ LIETUVOS VALSTYBĘ
1990 m. gegužės 8 d. Nr. I-194
Vilnius
Pažymėdama Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą ir vadovaudamasi humanizmo principais, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Atleisti nuo bausmės pirmą kartą nuteistus už nesunkius nusikaltimus:
nepilnamečius;
moteris;
I ir II grupės invalidus;
vyresnius kaip 60 metų vyrus.
Atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės ir nuo bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, vyrus, pirmą kartą nuteistus: ne daugiau kaip penkeriems metams laisvės atėmimo bausme už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, bei ne daugiau kaip trejiems metams laisvės atėmimo už nesunkius tyčinius nusikaltimus.
Nutraukti baudžiamąsias bylas, kuriose daromas parengtinis tyrimas bei kurios neišnagrinėtos teismuose, asmenims, nurodytiems šio įstatymo 1 straipsnyje, o vyrams, nurodytiems 2 straipsnyje – jeigu įstatymas už jų padarytą neatsargų nusikaltimą numato laisvės atėmimą iki septynerių metų, o už nesunkų tyčinį nusikaltimą – laisvės atėmimą iki penkerių metų ar kitokias švelnesnes bausmes.
Sutrumpinti per pusę neatliktą laisvės atėmimo bausmę nėščioms moterims ir moterims, turinčioms vaikų iki 14 metų, jeigu joms neatimtos motinystės teisės, ir jeigu jos nuteistos pirmą kartą laisvės atėmimu už valstybinio ar visuomeninio turto grobimą vagystės, pasisavinimo, išeikvojimo būdu arba piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 4 dalį, 94 straipsnio 3 dalį ir 95 straipsnį.
Pagal šį įstatymą nuo papildomųjų bausmių neatleidžiama.
Amnestija netaikoma asmenims:
padariusiems slaptą valstybinio ar visuomeninio turto pagrobimą sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytą Baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 2 ir 3 dalyse, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnyje; slaptą asmeninio turto pagrobimą sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytą Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2,3 ir 4 dalyse; atvirą valstybinio, visuomeninio ar asmeninio turto pagrobimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio l dalyje ar 147 straipsnio l dalyje; valstybinio, visuomeninio ar asmeninio turto prievartavimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio l ir 2 dalyse ar 150 straipsnio 1 ir 2 dalyse; vengimą išlaikyti vaikus, numatytą Baudžiamojo kodekso 125 straipsnyje; transporto priemonių nuvarymą sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytą Baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 2 ir 3 dalyse;
kurie, būdami neblaivūs padarė eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą,numatytą Baudžiamojo kodekso 246 straipsnyje;
piktybiškai pažeidinėjantiems režimą laisvės atėmimo ar privalomojo įdarbinimo vietose.
Asmenims, kurie laisvės atėmimo vietose priverstinai gydomi nuo alkoholizmo, narkomanijos arba venerinių ligų, amnestija taikoma tik baigus atitinkamo gydymo kursą.
Šis įstatymas taikomas asmenims, padariusiems nusikaltimus Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 dienos imtinai.
Šis įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos ir vykdomas keturis mėnesius.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.