DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS ŽEMĖS KODEKSO PATVIRTINIMO

DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

ŽEMES KODEKSO PATVIRTINIMO[1]

LIETUVOS TSR

1970 m. gruodžio 16 d. įstatymas

(Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios,

1970, Nr. 35-288; 1971, Nr. 8-62)

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos žemės kodeksą ir nustatyti, kad jis įsigalioja nuo 1971 m. liepos 1 d.

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINES RESPUBLIKOS ŽEMĖS KODEKSAS[2]

Didžioji Spalio socialistinė revoliucija panaikino pusiau baudžiavinę carinės Rusijos žemės santvarką, kuri buvo pasmerkusi valstietiją skurdui ir kliudė vystyti šalies gamybines jėgas. Antrojo Visos Rusijos Tarybų suvažiavimo 1917 metų spalio 26 dienos (lapkričio 8 d.) dekretu „Dėl žemės" privatinė žemės nuosavybė buvo panaikinta visiems laikams, visa žemė paversta visos liaudies turtu ir nemokamai perduota darbo žmonėms naudotis. 1918–1919 metais įvykus proletarinei revoliucijai, Lietuvoje visa žemė buvo įstatymine tvarka nacionalizuota, tačiau dekreto „Dėl žemės" nuostatai buvo įgyvendinti, atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią, remiantis Lietuvos Liaudies Seimo 1940 metų liepos 22 dienos deklaracija, paskelbusia žemę visos liaudies nuosavybe, t. y. valstybės nuosavybe.

Valstybinė žemės nuosavybė, atsiradusi nacionalizavus žemę, sudaro žemės santykių pagrindą Tarybų Sąjungoje, į kurią savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindais įeina ir Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika. Žemė, kuri privatinės nuosavybės sąlygomis buvo žmogaus išnaudojimo įrankis, TSR Sąjungoje naudojama šalies gamybinėms jėgoms vystyti visos liaudies interesais.

Valstybinė žemės nuosavybė suvaidino didžiulį vaidmenį, užtikrinant socializmo pergalę TSR Sąjungoje. Ji sudarė galimybę tikslingiausiai išdėstyti visas liaudies ūkio šakas ir buvo viena svarbiausių sąlygų pereiti į socialistines žemės naudojimo formas.

Kuriant socializmą, susidarė sąlygos masiškai kolektyvizuoti išskaidytus individualinius ūkius. Valstietija, komunistų partijos vadovaujama, darbininkų klasės visokeriopai padedama ir remiama, stojo į socializmo kelią. Įgyvendinus lenininį kooperatinį planą ir nugalėjus kolūkinei santvarkai, valstiečių klausimas buvo iš tikrųjų išspręstas.

Valstybinė žemės nuosavybė padeda kurti mūsų šalyje materialinę techninę komunizmo bazę, palaipsniui pereiti į komunistinius visuomeninius santykius ir likviduoti skirtumą tarp miesto ir kaimo.

Žemė – svarbiausias tarybinės visuomenės turtas – yra pagrindine gamybos priemonė žemės ūkyje ir erdvinė bazė visoms liaudies ūkio šakoms išdėstyti ir vystyti. Moksliniu pagrindu racionaliai naudoti visą žemę, ją saugoti ir visokeriopai didinti dirvožemio derlingumą yra bendra-liaudinis uždavinys.

Pirmasis skyrius

BENDRIEJI NUOSTATAI

Pirmasis skirsnis

PAGRINDINIAI NUOSTATAI

1 straipsnis. Lietuvos TSR žemės kodekso uždaviniai

Lietuvos TSR žemės kodekso uždaviniai yra reguliuoti žemės santykius, kad būtų užtikrintas dabartinės ir būsimųjų kartų interesais moksliškai pagrįstas, racionalus žemės naudojimas ir saugojimas, kad būtų sudarytos sąlygos jos efektyvumui didinti, saugoti įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių teises, stiprinti teisėtumą žemės santykių srityje [3].

2 straipsnis. Žemės įstatymai

Žemės santykius Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje reguliuoja TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos žemės įstatymų aktai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR žemės įstatymų aktai.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais šis kodeksas reguliuoja žemės santykius tiek Pagrinduose numatytais, tiek ir kitais klausimais, jeigu jie nepriskirti TSR Sąjungos kompetencijai.

3 straipsnis. Kalnų, miškų ir vandenų santykių reguliavimas

Kalnų, miškų ir vandenų santykius reguliuoja specialūs TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

4 straipsnis. Valstybinė (visaliaudinė) žemės nuosavybė

Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija žemė yra valstybės nuosavybė – bendras visos tarybinės liaudies turtas'. Žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė. Ji suteikiama tik naudotis.

5 straipsnis. Veiksmų, kuriais pažeidžiama valstybinės žemės nuosavybės teisė, neleistinumas

Veiksmai, kuriais tiesiogine ar užmaskuota forma pažeidžiama valstybinės žemės nuosavybės teisė, draudžiami.

6 straipsnis. Vieningas valstybinis žemės fondas

Visa žemė Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje priklauso vieningam valstybiniam žemės fondui, kuris sutinkamai su pagrindine tiksline žemės paskirtimi susideda iš:

1) žemės ūkio paskirties žemės, suteiktos naudotis kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kitiems žemės naudotojams žemės ūkio tikslams;

2) gyvenamųjų vietovių (miestų, miesto tipo gyvenviečių ir kaimo gyvenamųjų vietovių) žemės;

3) pramonės, transporto, kurortų, rezervatų ir kitokios ne žemės ūkio paskirties žemės;

4) valstybinio miškų fondo žemės;

5) valstybinio vandenų fondo žemės;

6) valstybinio rezervo žemės.

7 straipsnis. Žemės priskyrimo kategorijoms ir jos perkėlimo Iš vienos kategorijos į kitą tvarka

Žemė šio kodekso 6 straipsnyje nurodytoms kategorijoms priskiriama sutinkamai su pagrindine tiksline jos paskirtimi.

Žemę kategorijoms priskiria Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

Žemė iš vienos kategorijos į kitą perkeliama, pasikeitus pagrindinei tikslinei jos paskirčiai.

Paimant ir suteikiant žemę, ją perkelia iš vienos kategorijos į kitą organas, kuris sutinkamai su šio kodekso 14 straipsniu sprendžia žemės suteikimo klausimą, o pakeitus miesto ar miesto tipo gyvenvietės ribas, – Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

8 straipsnis. TSR Sąjungos kompetencija žemės santykių reguliavimo srityje

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais TSR Sąjungos kompetencijai žemės santykių reguliavimo srityje priklauso:

1) disponuoti vieningu valstybiniu žemės fondu, kiek tai reikalinga įgyvendinti TSR Sąjungos kompetencijai sutinkamai su TSRS Konstitucija;

2) nustatyti pagrindinius žemės naudojimo ir žemėtvarkos nuostatus;

3) nustatyti perspektyvinius šalies žemės išteklių racionalaus naudojimo planus, užtikrinančius žemės ūkio gamybos ir kitų liaudies ūkio šakų poreikius;

4) nustatyti bendrasąjunginių priemonių žemei melioruoti ir kitų priemonių dirvožemio derlingumui didinti planus, taip pat nustatyti dirvožemio apsaugos nuo erozijos, druskėjimo ir kitų procesų, bloginančių dirvožemio būklę, pagrindinius nuostatus;

5) vykdyti valstybinę žemės naudojimo ir apsaugos kontrolę ir nustatyti jos vykdymo tvarką[4];

6) nustatyti bendrą TSR Sąjungai valstybinės žemių apskaitos, valstybinio žemėnaudų registravimo sistemą ir žemės kadastro vedimo tvarką;

7) nustatyti kasmetinio TSR Sąjungos žemės balanso sudarymo tvarką;

8) reguliuoti kitus sąjunginės reikšmės klausimus žemės naudojimo ir apsaugos srityje sutinkamai su TSRS Konstitucija bei TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais 1.

9 straipsnis. Lietuvos TSR kompetencija žemės santykių reguliavimo srityje

Lietuvos TSR kompetencijai žemės santykių reguliavimo srityje priklauso disponuoti respublikos ribose vieningu valstybiniu žemės fondu ir nustatyti perspektyvinius jo naudojimo planus, nustatyti žemės naudojimo tvarką ir organizuoti žemėtvarką, nustatyti žemės melioravimo, kovos su erozija ir dirvožemio derlingumo didinimo planus, vykdyti valstybinę žemės naudojimo ir apsaugos kontrolę, taip pat reguliuoti žemės santykius kitais klausimais, jeigu jie nepriskirti TSR Sąjungos kompetencijai 1.

91 straipsnis. Žemės naudojimo ir apsaugos valstybinis valdymas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais žemės naudojimo ir apsaugos valstybinį valdymą Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje vykdo TSRS Ministrų Taryba, Lietuvos TSR Ministrų Taryba, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, taip pat specialiai tam įgalioti valstybiniai organai sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

Specialiai tam įgalioti valstybiniai organai, vykdantys žemės naudojimo ir apsaugos valstybinį valdymą Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, yra Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija ir jos organai vietose.

92 straipsnis.       Visuomeninių organizacijų ir piliečių dalyvavimas įgyvendinant racionalaus žemės naudojimo ir apsaugos priemones

Profesinės sąjungos, jaunimo organizacijos, gamtos apsaugos draugijos, mokslo draugijos ir kitos visuomeninės organizacijos, taip pat piliečiai padeda valstybiniams organams įgyvendinti racionalaus žemės naudojimo ir apsaugos priemones.

Visuomeninės organizacijos dalyvauja veikloje, kuria siekiama užtikrinti racionalų žemės naudojimą ir apsaugą, sutinkamai su jų įstatais (nuostatais) ir TSR Sąjungos bei Lietuvos TSR įstatymais.

Valstybiniai organai, įgyvendindami racionalaus žemės naudojimo ir apsaugos priemones, privalo visokeriopai atsižvelgti į visuomeninių organizacijų ir piliečių pasiūlymus.

10 straipsnis. Žemės naudotojai

Žemė Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje suteikiama naudotis:

kolūkiams, tarybiniams ūkiams, kitoms valstybinėms, kooperatinėms, visuomeninėms žemės ūkio įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms;

pramonės, transporto, kitoms valstybinėms, kooperatinėms, visuomeninėms ne žemės ūkio įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms;

TSRS piliečiams.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais TSR Sąjungos įstatymuose numatytais atvejais žemė gali būti suteikiama naudotis ir kitoms organizacijoms bei asmenims.

11 straipsnis. Naudojimosi žeme nemokamumas

Kolūkiams, tarybiniams ūkiams, kitoms valstybinėms, kooperatinėms, visuomeninėms įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir TSRS piliečiams žemė suteikiama naudotis nemokamai.

12 straipsnis. Žemės naudojimo terminai

Žemė suteikiama naudotis neterminuotai arba laikinai.

Neterminuotu (nuolatiniu) laikomas toks žemės naudojimas, kuriam nėra iš anksto nustatyto termino.

Kolūkių užimama žemė priskiriama jiems naudotis neterminuotai [5].

Laikinas žemės naudojimas gali būti trumpalaikis – iki trejų metų ir ilgalaikis – nuo trejų iki dešimties metų. Esant gamybiniam būtinumui, šie terminai gali būti pratęsiami laikotarpiui, neviršijančiam atitinkamai trumpalaikio arba ilgalaikio laikino naudojimo terminų. Šiuos terminus pratęsia organas, kurio sprendimu žemės sklypas buvo suteiktas naudotis.

Atskiroms žemės naudojimo rūšims Lietuvos TSR Ministrų Taryba gali nustatyti ir ilgesnį ilgalaikio naudojimo terminą, bet ne didesnį kaip 25 metai.

Antrasis skirsnis

ŽEMĖS SUTEIKIMO NAUDOTIS TVARKA

13 straipsnis. Žemės sklypų suteikimas naudotis

Žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka.

Žemės sklypai skiriami, remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, TSR Sąjungos įstatymų, šio kodekso ir kitų Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.

14 straipsnis. Organai, turintys teisę suteikti žemės sklypus

Apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai suteikia žemės sklypus iš tos žemės, kuri neįeina į kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų žemės ūkio įmonių naudmenas kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijoje.

Gyvenviečių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai suteikia žemės sklypus iš miesto tipo gyvenviečių žemės, išskyrus žemę, nurodytą šio kodekso 46 straipsnio antrojoje dalyje.

Rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai suteikia iki 10 hektarų bendro ploto žemės sklypus, išskyrus žemę, nurodytą šio kodekso 46 straipsnio antrojoje dalyje.

Miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai suteikia žemės sklypus iš miestų žemės, išskyrus žemę, nurodytą šio kodekso 46 straipsnio antrojoje dalyje.

Lietuvos TSR Ministrų Taryba suteikia žemės sklypus iš visų žemių, nepriklausomai nuo suteikiamo sklypo dydžio.

15 straipsnis. Prašymų sutelkti žemės sklypus pateikimo ir nagrinėjimo tvarka

Prašymų suteikti žemės sklypus pateikimo ir nagrinėjimo tvaiką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

16 straipsnis. Naudojamų žemės sklypų suteikimas naudotis kitam žemės naudotojui

Naudojamas žemės sklypas suteikiamas kitam žemės naudotojui tik po to, kai šis sklypas iš ankstesniojo naudotojo paimamas šio kodekso 45–48 straipsnių numatyta tvarka.

17 straipsnis. Žemės ūkio reikalams tinkamos žemės suteikimas

Žemė, nustatyta tvarka pripažinta tinkama žemės ūkio reikalams, pirmiausia turi būti suteikiama žemės ūkio įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms.

Žemės sklypų, nepriskirtų žemės ūkio paskirties žemei, tinkamumą žemės ūkio reikalams nustato organai, priimantys sprendimą juos suteikti, remdamiesi valstybinio žemės kadastro duomenimis.

18 straipsnis. Žemės suteikimas ne žemės ūkio reikalams

Pramonės įmonėms, gyvenamiesiems objektams statyti, geležinkeliams ir automobilių keliams, elektros tiekimo linijoms, magistraliniams vamzdynams tiesti, taip pat kitiems ne žemės ūkio reikalams suteikiama ne žemės ūkio paskirties arba netinkama žemės ūkiui žemė, arba blogesnės kokybės žemės ūkio naudmenos.

Iš valstybinio miškų fondo žemės minėtiems tikslams suteikiami daugiausia neapaugę mišku plotai arba plotai, apaugę krūmais ir menkaverčiais želdiniais.

Tuose plotuose, kur yra naudingųjų iškasenų, žemės sklypai statybai suteikiami, suderinus su valstybinės kalnakasybos darbų priežiūros organais.

Elektros tiekimo, ryšių linijos ir kitos komunikacijos daugiausia tiesiamos palei kelius, esamas trasas ir pan.

19 straipsnis.       Draudimas naudotis žemės sklypu, kol bus tinkamai įforminta teisė juo naudotis

Pradėti naudotis suteiktu žemės sklypu, kol žemėtvarkos organai nenustatė šio sklypo ribų natūroje (vietovėje) ir kol neišduotas dokumentas, patvirtinantis teisę naudotis žeme, draudžiama.

20 straipsnis. Nutarimai ir sprendiniai suteikti žemės sklypą

Nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemės sklypus nurodoma: tikslas, kuriam jie skiriami, pagrindinės naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos.

Sprendime suteikti žemės sklypą, kuris įstatymo nustatyta tvarka paimamas iš kitų žemės naudotojų, nurodoma, kokio dydžio žemės ūkio gamybos ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės paėmimo, turi būti atlyginti.

21 straipsnis. Dokumentai, patvirtinantys teisę naudotis žeme

Kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų žemės naudotojų teisę naudotis žeme patvirtina valstybiniai aktai, suteikiantys teisę naudotis žeme. Juos išduoda rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais aktų formas nustato TSRS Ministrų Taryba.

22 straipsnis. Laikino naudojimosi žeme įforminimo tvarka

Laikinas naudojimasis žeme įforminamas aktais, suteikiančiais teisę laikinai naudotis žeme.

Aktų išdavimo tvarką ir jų formas nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

Trečiasis skirsnis

ŽEMĖS naudotojų teisės ir pareigos

23 straipsnis. Žemės sklypų naudojimas pagal tikslinę paskirtį

Žemės naudotojai turi teisę ir privalo naudotis žemės sklypais tam tikslui, kuriam jie yra jiems suteikti.

24 straipsnis.       Žemės naudotojų teisės, naudojant jiems sutelktus žemės sklypus, priklausomai nuo tikslinės jų paskirties

Priklausomai nuo kiekvieno suteikto naudotis žemės sklypo tikslinės paskirties žemės naudotojai turi teisę nustatyta tvarka:

1) statyti gyvenamuosius, gamybinius, kultūrinius, buitinius ir kitokius pastatus bei įrenginius;

2) sėti žemės ūkio kultūras, sodinti miškus, vaismedžius, dekoratyvinius ir kitokius sodinius;

3) vykdyti drėkinimo, sausinimo ir kitus melioracijos darbus, rengti tvenkinius ir vandens telkinius;

4) naudotis pievomis, ganyklomis ir kitomis naudmenomis;

5) naudoti ūkio reikalams žemės sklype esančias labai paplitusias naudingąsias iškasenas (smėlį, molį, žvyrą ir pan.), durpes ir vandens objektus, taip pat eksploatuoti kitas naudingąsias žemės savybes.

25 straipsnis. Žemės naudotojų teisių apribojimas

Žemės naudotojų teisės gali būti įstatymu apribojamos valstybės interesais, taip pat kitų žemės naudotojų interesais.

26 straipsnis. Pažeistų žemės naudotojų teisių atstatymas

Pažeistos žemės naudotojų teisės turi būti atstatomos TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatoma tvarka.

27 straipsnis. Žemės naudotojų teisė gauti jiems padarytų nuostolių atlyginimą

Žemės naudotojams padaryti nuostoliai turi būti atlyginami.

28 straipsnis. Žemės naudotojų pareiga racionaliai ir efektyviai naudoti žemę

Žemės naudotojai privalo racionaliai ir efektyviai naudoti žemę, ją tausoti, neleisti pasireikšti neūkiškumui ir išlaidumui naudojant žemę [6].

29 straipsnis. Pareiga taip sutvarkyti, žemę, kad ji būtų tinkama toliau naudoti

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, eksploatuojančios naudingųjų iškasenų ir durpių telkinius, vykdančios geologinio žvalgymo, tyrinėjimo, statybos bei kitokius darbus joms suteiktose naudotis žemės ūkio arba miškų naudmenose, privalo, kai ši žemė tampa nebereikalinga, savo lėšomis sutvarkyti ją taip, kad būtų tinkama naudoti žemės, miškų arba žuvininkystės ūkiui, o vykdant minėtus darbus kitoje žemėje – sutvarkyti taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį.

Žemės sklypai tinkamai sutvarkomi vykstant darbams, o jeigu tai neįmanoma – po to, kai jie užbaigiami žemės sklypus naudoti suteikiančių organų nustatomais terminais, sutinkamai su nustatyta tvarka patvirtintais projektais.

Kai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įmonės, organizacijos ir įstaigos grąžina žemės sklypą, rajono, miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas kartu su suinteresuotais žemės naudotojais patikrina, ar žemės sklypas taip sutvarkytas, kad būtų tinkamas toliau naudoti[7].

30 straipsnis.       Pareiga išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį ir panaudoti jį rekultivuojamoje žemėje arba mažai produktyviose naudmenose

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, vykdančios pramoninę arba kitokią statybą, eksploatuojančios naudingųjų iškasenų telkinius, taip pat atliekančios kitus darbus, susijusius su dirvožemio ir viršutinio sluoksnio pažeidimu, privalo nuimti, saugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį ir panaudoti jį rekultivuojamoje žemėje ar mažai produktyviose naudmenose[8].

301 straipsnis.     Pareiga vykdyti priemones, kad būtų užkertamas kelias arba apribojamas neigiamas poveikis žemės ūkio, miškų ir kitoms naudmenoms

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, eksploatuojančios naudingųjų iškasenų ir durpių telkinius, taip pat atliekančios kitus darbus, darančius neigiamą poveikį žemės ūkio, miškų bei kitoms naudmenoms už suteiktų joms naudoti žemės sklypų ribų, privalo numatyti ir vykdyti priemones, kad būtų užkertamas kelias nurodytam neigiamam poveikiui arba kad jis būtų pagal galimybes maksimaliai apribojamas.

31 straipsnis. Neleistinumas pažeisti gretimų žemės naudotojų teises ir interesus

Žemės naudotojai neturi teisės atlikti suteiktuose jiems žemės sklypuose veiksmų, kuriais pažeidžiami gretimų žemės naudotojų interesai1.

32 straipsnis. Draudimas naudoti žemę ne darbo pajamoms gauti

Naudoti žemę ne darbo pajamoms gauti draudžiama.