Lietuvos Respublikos cukraus įstatymo pakeitimo įstatymas

Cukrus – saldus kristalinis arba skystas cukraus žaliavos perdirbimo produktas.

Cukraus žaliava – cukriniai runkeliai, pusgaminis (nebaigtos cukraus gamybos produktas, gautas perdirbus cukringus augalus), melasa.

Cukraus režimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų cukrinių runkelių auginimo, cukraus žaliavos įvežimo, perdirbimo, cukraus rinkos reguliavimo priemonių visuma.

Produktai, kuriems taikomas cukraus režimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas produktų, kurių gamyba, importas ir eksportas gali turėti įtakos bendram cukraus gamybos balansui Lietuvoje, sąrašas.

Cukraus rinka – mainų sritis, apimanti cukraus, jo žaliavos ir produktų, kuriems taikomas cukraus režimas, pirkimą ir pardavimą, importą ir eksportą.

Cukraus rinkos dalyviai – cukrinių runkelių augintojai, cukraus, cukraus žaliavos ir cukraus produktų, kuriems taikomas cukraus režimas, gamintojai, importuotojai, prekiautojai, vartotojai.

Cukrinių runkelių auginimo, supirkimo ir perdirbimo kvota – cukraus pramonei privalomas supirkti ir perdirbti cukrinių runkelių kiekis.

Automatinis importo licencijavimas – leidimo (licencijos) išdavimas visais importo atvejais, kai ūkio subjektas įvykdo nustatytus reikalavimus, kad gautų leidimą (licenciją).

Lietuvos Respublikoje cukrinių runkelių auginimas ir perdirbimas, vietinės gamybos cukraus pirkimas ir pardavimas, cukraus, cukraus žaliavos, produktų, kuriems taikomas cukraus režimas, importas ir eksportas yra valstybės reglamentuojamas ir atliekamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą cukraus režimą. Režime turi būti nustatyta:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali taikyti ir kitas cukraus rinkos reguliavimo priemones, saugančias cukrinių runkelių augintojų, cukraus gamintojų ir vartotojų interesus.

Jeigu dėl stichinių nelaimių ar nederliaus šalies rinkoje trūksta iš cukrinių runkelių pagaminto cukraus, cukraus žaliavos ar cukraus įvežimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Cukrui iš cukrinių runkelių gaminti ir cukrinių runkelių augintojų santykiams nustatyti taikomos cukrinių runkelių auginimo, supirkimo ir perdirbimo kvotos.

Valstybė garantuoja cukrinių runkelių auginimo, supirkimo ir perdirbimo kvotų ekonominę apsaugą.

Cukrinių runkelių auginimo, supirkimo ir perdirbimo kvota turi būti suderinta su metiniu cukraus gaminimo kiekiu ir negali būti mažesnė už šalyje suvartojamą smulkaus cukraus kiekį.

Cukrinių runkelių auginimo metinę valstybinę kvotą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kvotas rajonams patikslina Žemės ūkio rūmai.

Tarp augintojų kylančius ginčus dėl kvotų sprendžia Žemės ūkio rūmai.

Augintojų kvotos gali būti perleidžiamos kitiems to rajono augintojams cukrinių runkelių augintojų kooperatyvų nustatyta tvarka.

Keičiant bendras cukrinių runkelių auginimo, supirkimo ir perdirbimo kvotas, jos proporcingai didinamos arba mažinamos visiems kvotų turėtojams.

Padidėjus augintojų kvotai, 5 procentai padidėjusios kvotos dalies skiriama naujiems tos zonos cukrinių runkelių augintojams.

Pagal kvotas superkamų cukrinių runkelių pristatymo iš augintojų laikino sandėliavimo aikštelių į cukraus fabrikus faktinės išlaidos dengiamos iš cukraus gamintojų lėšų.