Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas

Informacinės sistemos tvarkytojas turi teisę:

Informacinės sistemos tvarkytojas įgyvendina informacinių sistemų valdysenos tikslus, valdymo ir tvarkymo principus ir privalo:

Informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas pagal kompetenciją užtikrina tinkamą informacinės sistemos administravimo asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimą ir atsako už šių reikalavimų pažeidimus.

Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys teikiami duomenų gavėjams šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose bei informacinių sistemų nuostatuose nustatyta tvarka, jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.

Informacinės sistemos tvarkytojas gali teikti:

Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys gali būti teikiami šiais būdais:

Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys gali būti teikiami:

Informacinių sistemų valdytojai, suderinę su duomenų valdytojais, turi nustatyti asmens atpažinties lygius ir priemones, kurių reikia norint gauti duomenis šio straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.

Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys duomenų gavėjams teikiami tokio turinio ir tokiu formatu, kokiu yra joje naudojami ir kurių nereikia papildomai apdoroti. Teikiant duomenis vadovaujamasi ministro įgaliotos institucijos nustatytais duomenų teikimo formatais ir standartais.

Jeigu informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų formatas, turinys ar apimtis neatitinka duomenų gavėjo poreikių dėl duomenų formato, turinio ar apimties arba duomenų gavėjas neturi techninių galimybių tinkamai apdoroti gautų duomenų, informacinės sistemos tvarkytojas gali sukurti programinę įrangą, reikalingą prašomam duomenų formatui, turiniui ar apimčiai parengti ir (ar) apdoroti. Duomenų gavėjas už sukurtą programinę įrangą moka informacinės sistemos tvarkytojui atlyginimą, kuris atlygina jo patirtas sąnaudas programinei įrangai sukurti ir palaikyti, nepaisant to, ar jis turi teisę gauti informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis neatlygintinai šio įstatymo 31 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytu atveju.

Duomenų tvarkytojas, gavęs susijusioje informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis, šiuos duomenis gali teikti duomenų gavėjams tik kartu su savo informacinėje sistemoje tvarkomais duomenimis.

Iš informacinės sistemos gauti duomenys tretiesiems asmenims, kurie nėra duomenų gavėjai, gali būti teikiami ir tvarkomi tik tokiu tikslu, apimtimi ir būdu, kokie buvo numatyti juos gaunant.

Siekdami išvengti nesąžiningos konkurencijos, duomenų tvarkytojai ir informacinių sistemų tvarkytojai, IT paslaugų teikėjai ir techninės priežiūros paslaugų teikėjai, kurie verčiasi komercine veikla, kuriai vykdyti teisėtai naudojami informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, tvarkomoje ir susijusioje informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis gauna tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti duomenų gavėjai.

Duomenų teikimas duomenų gavėjams gali būti apribotas tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų ar kitų tarptautinės teisės aktų, taip pat šio ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, jeigu tai gali pakenkti:

Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių duomenų gavėjams teikiami tokia pačia tvarka ir sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos duomenų gavėjams.

Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys trečiųjų šalių, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, duomenų gavėjams teikiami tokia pačia tvarka ir sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos duomenų gavėjams, jeigu šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų ar kitų tarptautinės teisės aktų reikalavimai nenustato kitos tvarkos ar sąlygų, – tokiu atveju taikoma juose nustatyta tvarka ir sąlygos.

Informacinės sistemos turi būti registruojamos joms registruoti skirtoje informacinėje sistemoje šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.

Informacines sistemas registruojančios informacinės sistemos paskirtis – registruoti informacines sistemas ir tvarkyti duomenis apie informacines sistemas per visą jų gyvavimo ciklą, įskaitant ir jų programinių kodų saugojimą.

Informacines sistemas registruojančios informacinės sistemos duomenys yra vieši, išskyrus informacinių sistemų techninius aprašymus (specifikacijas), projektavimo ir svarbos vertinimo dokumentus, administravimo instrukcijas ir programinius kodus, kurie teikiami tik informacines sistemas registruojančios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.

Informacines sistemas registruojančios informacinės sistemos valdytoja ir duomenų valdytoja yra Ministerija.

Registrų informacinėse sistemose objektai registruojami atlygintinai, jeigu šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.

Kai objektui registruoti registro informacinėje sistemoje reikalingus duomenis teikia institucijos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas, arba informacinių sistemų tvarkytojai per integracines sąsajas, objektai registrų informacinėse sistemose registruojami neatlygintinai.

Informacinėse sistemose tvarkomi duomenys, išskyrus duomenis, tvarkomus registrų informacinėse sistemose, teikiami neatlygintinai, jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.

Registrų informacinėse sistemose tvarkomi duomenys teikiami atlygintinai, jeigu šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.

Registrų informacinių sistemų, kuriose registruojami tik teisės aktai, ir informacinių sistemų, kuriose tvarkomi tik teisės aktų projektų duomenys, duomenys teikiami ir gaunami neatlygintinai.

Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys neatlygintinai teikiami:

Atlyginimas apskaičiuojamas, apskaičiuoti atlyginimo dydžiai patikrinami nepriklausomo auditoriaus ar audito įmonės, atlyginimas tvirtinamas ir mokamas Vyriausybės nustatyta atlyginimo apskaičiavimo tvarka.

Atlyginimo apskaičiavimo tvarkos apraše nustatomos išlaidų kategorijos, priskiriamos sąnaudoms, kurias galima įtraukti apskaičiuojant atlyginimo dydžius, jų priskyrimo tvarka, leistino pelno apskaičiavimo tvarka, jeigu informacinės sistemos tvarkytojas ir duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai pagal savo teisinę formą gali siekti pelno, surinkto ir jiems paskirstomo ir (ar) finansuojamo atlyginimo apskaičiavimo tvarka. Vyriausybė Atlyginimo apskaičiavimo tvarkos apraše nustato lengvatų, dėl kurių taikymo patirtos sąnaudos atlyginamos valstybės biudžeto lėšomis, taikymo Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms tvarką.

Atlyginimo dydžiai neturi viršyti informacinės sistemos tvarkytojo ir duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų sąnaudų, patiriamų registruojant objektus, teikiant duomenis ir atliekant kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus, taip pat nuasmeninant asmens duomenis ir imantis priemonių konfidencialiai verslo informacijai ar komercinėms paslaptims apsaugoti.

Atlyginimo dydžiai turi būti pagrįsti informacinės sistemos tvarkytojo ir duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų sąnaudomis ir diferencijuoti, atsižvelgiant į teikiamų duomenų kiekį ir naudojamą duomenų teikimo būdą.

Jeigu informacinės sistemos tvarkytojas ir duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai pagal savo teisinę formą gali siekti pelno, atlyginimo dydžiai neturi viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų jų patiriamų sąnaudų kartu su leistinu pelnu, jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.

Nepriklausomas auditorius ar audito įmonė įvertina, ar atlyginimo dydžiai yra apskaičiuoti laikantis Vyriausybės nustatytos atlyginimo apskaičiavimo tvarkos, ir pateikia išvadą informacinės sistemos tvarkytojui ir valdytojui.

Atlyginimo dydžius Vyriausybės nustatyta atlyginimo apskaičiavimo tvarka tvirtina informacinės sistemos valdytojas.

Informacinės sistemos tvarkytojo sąnaudos kartu su duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų sąnaudomis, kurias jie patyrė dėl šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse ir 32 straipsnyje ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyto neatlygintino objektų registravimo registrų informacinėse sistemose, registrų informacinėse sistemose tvarkomų duomenų teikimo, įskaitant ir pakartotinai naudojamus duomenis, naudojantis Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos funkcionalumu ar Lietuvos atvirų duomenų portalo priemonėmis, ir (ar) kitų su duomenų tvarkymu susijusių veiksmų atlikimo, taip pat lengvatų taikymo Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, atlyginamos iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kitų valstybės pinigų fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių ir (ar) sumažinant šias sąnaudas mokėtina jų pelno įmokos suma, kai informacinės sistemos tvarkytojas ar duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai pagal savo teisinę formą gali siekti pelno, Vyriausybės nustatyta atlyginimo apskaičiavimo tvarka.

Jeigu informacinės sistemos tvarkytojas ir duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai yra skirtingi subjektai, surinktas atlyginimas jiems yra paskirstomas proporcingai ir patirtos sąnaudos atlyginamos proporcingai Vyriausybės nustatyta atlyginimo apskaičiavimo tvarka, įvertinus kiekvieno iš jų patirtas sąnaudas.

Informacinės sistemos tvarkytojo patirtos sąnaudos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, atlyginamos iš informacinės sistemos valdytojui skiriamų lėšų, o duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų patirtos sąnaudos – iš duomenų valdytojui ar valdytojams skiriamų lėšų. Jeigu informacinės sistemos valdytojas ir duomenų valdytojas patys nevaldo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų finansavimo šaltinių lėšų, informacinės sistemos tvarkytojo, duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų patirtos sąnaudos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, atlyginamos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų finansavimo šaltinių lėšų valdytojui, kuris įgyvendina institucijos ar kito subjekto, atliekančio informacinės sistemos tvarkytojo ar duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų funkcijas, savininko teises ir pareigas, skiriamų lėšų.

Siekdamos valstybės informacinių išteklių funkcinio, techninio ir semantinio suderinamumo, jų integralumo ir sąveikumo, institucijos gali kurti bendrojo naudojimo informacinių technologijų sprendinius, IT platformas ir (ar) bendrąsias informacines sistemas (toliau kartu – bendrojo naudojimo IT sprendiniai), kurie Vyriausybės sprendimu įtraukiami į centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupę.

Pasikartojančiai teisės aktų nustatytai kelių subjektų funkcijai ar funkcijų grupei skaitmenizuoti kuriami bendrojo naudojimo IT sprendiniai. Subjektams šie sprendiniai teikiami naudoti kaip IT paslaugos:

Subjektai privalo naudoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tipų IT paslaugas.

Subjektams draudžiama už valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų lėšas pakartotinai kurti ir naudoti naujas IT priemones ar bendrojo naudojimo IT sprendinius, kurie yra analogiški jau sukurtiems ir kaip IT paslaugos teikiamiems bendrai naudoti IT sprendiniams, ar įsigyti pačias IT paslaugas, jeigu jos jau yra sukurtos ir pateiktos bendram naudojimui.

IT platforma teikiama ir naudojama kaip IT paslauga, skirta subjektų pasikartojantiems informacinių sistemų sąveikumo, administracinių ar viešųjų paslaugų, teikiamų elektroniniu būdu, kūrimo, duomenų analitikos ar duomenų mainų užtikrinimo poreikiams įgyvendinti.

Naudojant IT platformas ir (ar) bendrąsias informacines sistemas subjektams centralizuotai teikiamos tam tikrų grupių IT paslaugos, kurių sąrašą tvirtina ministras.

Subjektai, atliekantys jiems teisės aktų nustatytas funkcijas IT priemonėmis, privalo užtikrinti savo administracinių ar viešųjų paslaugų, teikiamų elektroniniu būdu, prieinamumą vieno langelio principu per centrinį elektroninių valdžios vartų portalą jo veikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Subjektams draudžiama už valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų lėšas pakartotinai kurti ir naudoti naujas IT priemones arba įsigyti informacinių technologijų sprendinius paslaugoms ar įsigyti pačias paslaugas, analogiškas teikiamoms pagal šio straipsnio 3 dalį.

Valstybės ir (ar) Europos Sąjungos mastu administracinės ar viešosios paslaugos, teikiamos elektroniniu būdu, turi būti prieinamos per centrinį elektroninių valdžios vartų portalą, išskyrus atvejus, kai šios paslaugos pagal savo prigimtį ar pobūdį negali būti teikiamos elektroniniu būdu per centrinį elektroninių valdžios vartų portalą arba jas šiuo būdu teikti netikslinga. Centrinis elektroninių valdžios vartų portalas yra valstybės informacinė sistema, veikianti IT platformos, kuri yra teikiama kaip IT paslauga, pagrindu.

Kai valstybės mastu administracinėms ar viešosioms paslaugoms, teikiamoms elektroniniu būdu, turi būti naudojamos informacinės sistemos, o dalį joms reikalingų duomenų tvarko kiti subjektai, nenurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje, šių informacinių sistemų ir kitų subjektų tvarkomų informacinių sistemų, duomenų bazių ar kitų IT priemonių integracinių sąsajų sukūrimas gali būti finansuojamas šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis lėšomis.

Šios dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai reikalinga valstybės informacinių išteklių sąveika su informaciniais ištekliais, kurių kūrimas, priežiūra, tobulinimas ir plėtra yra finansuojami privataus sektoriaus subjektų lėšomis.

Informacinės sistemos, IT platformos ir (ar) IT priemonės techninė priežiūra gali būti perduota Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktam techninės priežiūros paslaugų teikėjui.

Su techninės priežiūros paslaugų teikėju informacinės sistemos valdytojas arba jo pavedimu informacinės sistemos tvarkytojas, suderinę su duomenų valdytoju, sudaro paslaugų sutartį, kurioje, be Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų reikalavimų, nustato ir šiuos reikalavimus, susijusius su:

Nustatant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, rekomenduojama vadovautis tarptautiniais ir nacionaliniais informacinių technologijų ir su jų valdymu ir (ar) tvarkymu susijusiais standartais bei tarptautine gerąja praktika.

Subjektų ir teismų (toliau kartu – IT paslaugų gavėjas) teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingos veiklos, vykdomos siekiant prižiūrėti, tobulinti ir plėtoti informacines sistemas, IT platformas ir jų veikimui užtikrinti reikalingas IT priemones, yra aprašomos, įsigyjamos ir valdomos kaip IT paslaugos, įskaitant debesijos ir duomenų centrų paslaugas. Valdant, teikiant ir aprašant IT paslaugas, rekomenduojama vadovautis tarptautiniais ir nacionaliniais informacinių technologijų ir su jų valdymu ir (ar) tvarkymu susijusiais standartais bei tarptautine gerąja praktika.

IT paslaugas gali teikti:

Informacinės sistemos valdytojas, pradėjęs naudotis techninės priežiūros paslaugų teikėjo teikiamomis IT paslaugomis, negali jam perduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių ir 2 dalyje nustatytų pareigų, o informacinės sistemos tvarkytojas negali perduoti šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nustatytų teisių ir 4 ir 5 dalyse nustatytų pareigų. IT paslaugų gavėjas privalo užtikrinti techninės priežiūros paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų valdymą ir jų atitikties nustatytiems reikalavimams kontrolę.

Tarp IT paslaugų teikėjo ir IT paslaugų gavėjo sudaroma rašytinė IT paslaugų teikimo sutartis, išskyrus atvejus, kai IT paslaugas teikia IT paslaugų gavėjo administracijos padalinys. Su IT paslaugų teikėju sudarant IT paslaugų teikimo sutartį vadovaujamasi šiuo įstatymu, Kibernetinio saugumo įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės informacinių išteklių valdymą ir tvarkymą, nustatančiais kibernetinio saugumo reikalavimus, taip pat rekomenduojama vadovautis tarptautiniais ir nacionaliniais informacinių technologijų ir su jų valdymu ir (ar) tvarkymu susijusiais standartais bei tarptautine gerąja praktika.

IT paslaugų teikėjas užtikrina savo prižiūrimų informacinių sistemų, IT platformų ir (ar) IT priemonių priežiūrą, įgyvendina IT paslaugų teikimo sutartyje nustatytus įsipareigojimus, užtikrina, kad jo valdoma IT infrastruktūra ir (ar) IT paslaugoms teikti reikalinga infrastruktūra būtų naudojamos laikantis kibernetinio saugumo reikalavimų.

Su IT paslaugų teikėju sudaromoje IT paslaugų teikimo sutartyje turi būti nustatomi šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai. IT paslaugų teikėjas turi IT paslaugų teikimo sutartyje nustatytas teises, taip pat privalo vykdyti šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir teisės aktų, reglamentuojančių valstybės informacinių išteklių valdymą ir tvarkymą, nustatytus kibernetinio saugumo reikalavimus.

Už IT paslaugų teikėjų suteiktas IT paslaugas IT paslaugų gavėjai apmoka iš šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų jiems skirtų finansavimo šaltinių.

IT paslaugų gavėjo administracijos padalinys, atliekantis IT paslaugų teikėjo funkcijas, teikia IT paslaugų gavėjo veiklai užtikrinti reikalingas IT paslaugas, užtikrina teikiamų IT paslaugų atitiktį IT paslaugų gavėjo sprendimu nustatytiems IT paslaugų parametrams, taip pat kitų asmenų, įskaitant ir valstybės IT paslaugų teikėją, teikiamų IT paslaugų valdymą ir šių paslaugų atitiktį IT paslaugų teikimo sutartyse nustatytiems reikalavimams, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimą, planuoja IT priemonių atnaujinimą, vertina, prognozuoja ir planuoja plėtros poreikius.

Kai IT paslaugų gavėjui IT paslaugas teikia jo paties administracijos padalinys, turi būti sudarytas šio padalinio teikiamų IT paslaugų sąrašas. Į jį įtraukiamos ir kitų asmenų, įskaitant ir valstybės IT paslaugų teikėją, teikiamos paslaugos. Kiekvienai IT paslaugai turi būti nustatyti pagrindiniai IT paslaugų parametrai, parengti paslaugų teikimo procesų ir teikiamų IT paslaugų aprašymai, atsižvelgiant į tarptautinius ir nacionalinius informacinių technologijų ir su jų valdymu ir (ar) tvarkymu susijusius standartus bei tarptautinę gerąją praktiką.

Vyriausybės nustatytų grupių IT paslaugos teikiamos centralizuotai.

Sprendimą dėl centralizuotai teikiamų IT paslaugų grupių, IT paslaugų teikėjų ir gavėjų priima Vyriausybė.

IT paslaugas centralizuotai teikia valstybės IT paslaugų teikėjas (ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo masto).

Valstybės IT paslaugų teikėjas ar teikėjai užtikrina centralizuotą ministro tvirtinamame IT paslaugų kataloge nurodytų IT paslaugų teikimą.

IT paslaugų gavėjas su valstybės IT paslaugos teikėju ar teikėjais sudaro rašytinę IT paslaugų teikimo sutartį, atitinkančią ministro tvirtinamo IT paslaugų teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo reikalavimus.

Valstybės IT paslaugų teikėjas ar teikėjai užtikrina centralizuotai teikiamų IT paslaugų atitiktį IT paslaugų teikimo sutartyse su IT paslaugų gavėjais nustatytiems reikalavimams, atlieka centralizuotai valdomų IT priemonių tinkamo naudojimo kontrolę, įgyvendina kibernetinio saugumo reikalavimus, taikomus teikiamoms IT paslaugoms, planuoja valdomų IT priemonių atnaujinimą, prognozuoja plėtros poreikius, valdo centralizuotą IT infrastruktūrą.

Valstybės IT paslaugų teikėjas ar teikėjai turi teisę:

Valstybės IT paslaugų teikėjas ar teikėjai privalo:

Valstybės IT paslaugų teikėjo ar teikėjų veikla, kuria IT paslaugų gavėjams centralizuotai teikiamos Vyriausybės nustatytų grupių IT paslaugos, priklausomai nuo jo ar jų teisinės formos, finansuojama arba valstybės biudžeto lėšomis, arba imant Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlyginimą, jeigu jis ar jie pagal savo veiklos pobūdį laikytini pelno siekiančiais subjektais.

Atsižvelgiant į valstybės informacinių išteklių rūšį, nurodytą šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka, valstybės informaciniai ištekliai laikomi valstybiniuose ir (ar) Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačių juridinių asmenų valdomuose duomenų centruose (toliau – privatus duomenų centras).

Valstybiniai duomenų centrai ir Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esantys privatūs duomenų centrai, kuriuose laikomi valstybės informaciniai ištekliai, turi atitikti ministro tvirtinamus techninius ir organizacinius reikalavimus.

Valstybinių duomenų centrų paslaugos IT paslaugų gavėjams centralizuotai teikiamos kaip viena iš Vyriausybės nustatytų grupių IT paslaugų.

Subjektai savo valdomus ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius privalo laikyti valstybiniuose duomenų centruose, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis.

Subjektai savo valdomus vidutinės svarbos ir mažos svarbos valstybės informacinius išteklius laiko valstybiniuose duomenų centruose arba Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose. Kai vidutinės svarbos ir mažos svarbos valstybės informaciniai ištekliai laikomi Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose, šių duomenų ir informacinių sistemų, kuriose šie duomenys tvarkomi, kopijos (toliau šiame straipsnyje – valstybės informacinių išteklių kopijos) Vyriausybės nustatyta tvarka laikomos valstybiniuose duomenų centruose.

Vyriausybė, atsižvelgdama į atskiro subjekto pateiktą valstybės informacinių išteklių įgyvendinimo alternatyvų analizę, atliktą vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais duomenų valdymo ir tvarkymo principais bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytais informacinių sistemų valdymo ir tvarkymo principais, valstybės informacinių išteklių rizikos įvertinimo ataskaitą ir rizikos valdymo priemonių planą bei nacionalinio saugumo interesus, gali atskiru nutarimu atskiram subjektui suteikti teisę laikyti jų valdomus ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose, šių valstybės informacinių išteklių kopijas Vyriausybės nustatyta tvarka kartu laikant ir valstybiniuose duomenų centruose. Vyriausybė priimamu nutarimu subjektus įpareigoja periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 2 metus, atlikti valstybės informacinių išteklių įgyvendinimo alternatyvų analizę, parengti rizikų įvertinimo ataskaitą ir rizikų valdymo priemonių planą bei pateikti juos vertinti Vyriausybei. Pasikeitus ar nelikus aplinkybių, kurios suteikia teisę ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius ir jų kopijas laikyti ne valstybiniuose duomenų centruose, arba atsiradus force majeure aplinkybėms, Vyriausybė pripažįsta netekusiu galios anksčiau priimtą nutarimą.

Subjektai, nepaisant to, ar jiems taikoma šio straipsnio 3 dalis, privalo Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybės informacinių išteklių, kurie turi būti prieinami karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais, kopijas Vyriausybės nustatyta tvarka laikyti ne Lietuvos Respublikoje esančiuose duomenų centruose, bet kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose. Karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais Lietuvos Respublikos teritorijoje praradus prieigą prie šioje dalyje nurodytų Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybės informacinių išteklių ar sutrikus jų veiklai, šių informacinių išteklių veikla pagal valstybės informacinių išteklių veiklos tęstinumo valdymo planus turi būti atkurta iš valstybės informacinių išteklių kopijų, laikomų šioje dalyje nurodytuose kitose valstybėse esančiuose privačiuose duomenų centruose.

Sutartis dėl centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis besinaudojančių subjektų valdomų valstybės informacinių išteklių laikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose centralizuotai sudaro ir už jų įgyvendinimą atsako Vyriausybės įgaliota institucija arba subjektai.

Subjektų, kurie naudojasi centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis, išlaidos, patirtos dėl jų valdomų valstybės informacinių išteklių ir (ar) jų kopijų laikymo valstybiniuose duomenų centruose arba Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose, atlyginamos iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų valstybės biudžeto, o kitų subjektų patirtos išlaidos – iš jų pačių arba jiems skirtų jų veiklą reglamentuojančiuose kituose teisės aktuose nustatytų lėšų.

Valstybės informacinių išteklių valdysena, valdymas ir tvarkymas (įskaitant pasirengimą steigti ir kurti informacines sistemas) bei kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimas yra finansuojami iš subjekto veiklai užtikrinti skirtų valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos lėšas), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, taip pat lėšų, gautų už objektų registravimą, duomenų teikimą ir kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus, bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.

Kai valstybės informacinių išteklių valdysena, valdymas ir tvarkymas (įskaitant pasirengimą steigti ir kurti informacines sistemas) yra finansuojami iš kitų atitinkamas veiklas reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, subjektas apie tokių lėšų panaudojimą nedelsdamas informuoja ministro įgaliotą instituciją.

Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo naudotis tik Saugiuoju tinklu teikiamomis elektroninių ryšių paslaugomis ir jungtis prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų tik per Saugųjį tinklą. Kai nėra techninių galimybių jungtis prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų tik per Saugųjį tinklą, institucijos turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų jungtis ne per Saugųjį tinklą. Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą Krašto apsaugos ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Saugiuoju tinklu negali naudotis į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą neįtraukti subjektai. Krašto apsaugos ministerija bent kartą per metus peržiūri Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą ir prireikus inicijuoja šio sąrašo pakeitimus.

Į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą yra įrašomos institucijos, atitinkančios bent vieną iš šių kriterijų:

Saugųjį tinklą tvarko krašto apsaugos ministro įgaliota valstybės biudžetinė įstaiga.

Specialiuosius organizacinius ir techninius reikalavimus, taikomus Saugiajam tinklui, Saugiojo tinklo paslaugoms bei prekių ir paslaugų Saugiajam tinklui teikėjams, ir Saugiojo tinklo nuostatus tvirtina Saugiojo tinklo valdytojas. Saugiojo tinklo tvarkytojas užtikrina, kad būtų įgyvendinti specialieji organizaciniai ir techniniai reikalavimai, taikomi Saugiajam tinklui, ir būtų teikiamos Saugiojo tinklo standartinės ir papildomos elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugos. Saugiuoju tinklu teikiamų elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugų teikimo sąlygas ir taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Saugiajam tinklui veikti reikiamų prekių ir paslaugų įsigijimui taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai.

Saugiuoju tinklu teikiamas standartines elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugas (toliau – standartinės paslaugos) sudaro:

Standartinių paslaugų kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Saugiuoju tinklu teikiamų elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugų teikimo sąlygose ir taisyklėse. Saugiojo tinklo tvarkytojas užtikrina neatlygintiną standartinių paslaugų teikimą Saugiojo tinklo naudotojams. Išlaidos, patirtos dėl neatlygintinai teikiamų standartinių paslaugų, finansuojamos iš Saugiajam tinklui tvarkyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir (arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.

Saugiuoju tinklu teikiamas papildomas elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugas (toliau – papildomos paslaugos) sudaro šio straipsnio 5 dalyje nurodytos paslaugos, kurių kiekybiniai ar kokybiniai rodikliai, atsižvelgiant į Saugiojo tinklo naudotojų poreikius, skiriasi nuo nustatytų standartinių paslaugų rodiklių.

Atlyginimo už naudojimąsi papildomomis paslaugomis dydžių kriterijus ir atlyginimo nustatymo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į atlyginimo už naudojimąsi Saugiuoju tinklu dydžių kriterijus, tvirtina atlyginimo už naudojimąsi Saugiuoju tinklu dydžius. Atlyginimas už papildomas paslaugas neturi viršyti sąnaudų, patiriamų teikiant šias paslaugas. Papildomų paslaugų teikimo sąnaudos Saugiojo tinklo tvarkytojo lėšomis turi būti patikrintos auditoriaus ar audito įmonės, o patikrinti duomenys apie patirtas sąnaudas per 2 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos turi būti pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Vyriausybės įgaliota institucija vertina, ar atlyginimo už papildomų paslaugų teikimą dydžiai apskaičiuoti atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus atlyginimo už naudojimąsi papildomomis paslaugomis dydžių kriterijus, ir teikia išvadą Saugiojo tinklo tvarkytojui.

Institucijų prisijungimo prie Saugiojo tinklo ir atsijungimo nuo jo sąlygas, planą ir terminus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, turi teisę laikyti savo valdomus valstybės informacinius išteklius valstybiniuose duomenų centruose. Valstybinių duomenų centrų sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.

Institucijos privalo Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybės informacinių išteklių, kurie turi būti prieinami karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais, kopijas Vyriausybės nustatyta tvarka laikyti ne Lietuvos Respublikoje esančiuose duomenų centruose, bet kituose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose. Karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar krizių atvejais Lietuvos Respublikos teritorijoje praradus prieigą prie šioje dalyje nurodytų Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybės informacinių išteklių ar sutrikus jų veiklai, Vyriausybės nustatyta tvarka turi pradėti veikti šių valstybės informacinių išteklių kopijos, laikomos šioje dalyje nurodytuose duomenų centruose.

Sutartis dėl valstybės institucijų ir valstybės įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, valdomų valstybės informacinių išteklių laikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose centralizuotai sudaro Vyriausybės įgaliota institucija.

Asmens duomenų, laikomų valstybiniuose duomenų centruose arba Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose, saugumui užtikrinti turi būti laikomasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme nustatytų reikalavimų.

Institucijų išlaidos, patirtos dėl jų valdomų valstybės informacinių išteklių ir (ar) jų kopijų laikymo valstybiniuose duomenų centruose arba Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose, finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų ir (arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.

Techninius ir organizacinius reikalavimus, taikomus valstybiniams duomenų centrams ir Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esantiems duomenų centrams, kuriuose laikomi valstybės informaciniai ištekliai, tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.