Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Lietuvos švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį vaikų ir jaunimo lavinimą, profesinį ir aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, įgyvendinamą šių tipų švietimo įstaigose:

Lietuvos švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi perimamumas tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų.

Švietimo įstaiga – nuolat arba su pertraukomis veikianti institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo, mokymo arba savišvietos procesą pagal atitinkamas programas.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai, jeigu tėvai (ar vaiko globėjai) pageidauja, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose.

Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose, teikia kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos teikia metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.

Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali sudaryti atskiras savarankiškas įstaigas: pradinę (4 metai), pagrindinę (6 metai) ir vidurinę (2 metai) mokyklas. Mokslo metų trukmę jose reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerija.

Bendrojo lavinimo žinios kartu su pradiniais darbo įgūdžiais yra teikiamos jaunimo mokyklose.

Atskiri bendrojo lavinimo mokyklų tipai yra gimnazija ir tarptautinio bakalaureato mokykla.

Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir atitinkamo lygio profesinėse mokyklose.

Suaugusieji bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose (mokymo centruose), bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse).

Sanatorijose gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali įgyti sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse, namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra mokomi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

Asocialaus elgesio moksleiviai mokomi specialaus režimo bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose.

Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymo įstaigose (profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose, kursuose ir specializuotose profesinio mokymo įstaigose) bei įmonėse. Profesinis mokymas siejamas su bendruoju lavinimu.

Į profesines mokyklas paprastai priimami moksleiviai, įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal vieno ar kelių lygių programas. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka mokytis gali būti priimami ir neturintys pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 14 metų. Profesinį mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas.

Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos (kolegijos, konservatorijos ir kt.). Į aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo turėti bendrąjį vidurinį arba pagrindinį išsilavinimą.

Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.

Aukštesniosios mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo skyrius.

Į aukštesniųjų mokyklų studijų programas gali būti įtraukiamos su aukštąja mokykla suderintos ir jos akredituotos programos (moduliai), atitinkančios bakalauro kvalifikacinio laipsnio reikalavimus. Tęsiant studijas aukštojoje mokykloje, šios studijų programos (moduliai) gali būti įskaitomi.

Aukštasis išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.

Aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, studijų tvarką bei veiklos, valdymo ir finansavimo pagrindus reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas,  kiti įstatymai bei aukštųjų mokyklų statutai.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos gali veikti tik turėdamos Vyriausybės raštišką leidimą.

Valstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat apskričių viršininkai Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.

Valstybines švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos bei Vyriausybės įstaigos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.

Savivaldybių tarybos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybių švietimo įstaigas, teikiančias pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą; apskričių viršininkų raštišku sutikimu - ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigas.

Švietimo įstaigos gali būti steigiamos kelių steigėjų sutarties pagrindu. Tėvų pageidavimu valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigos (klasės, grupės) gali būti sutarties pagrindu steigiamos kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija šios bendrijos, savivaldybių tarybos ar valstybės institucijos iniciatyva. Šių švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, suderintą su valstybės pripažintomis tradicinėmis religinėmis bendrijomis, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Valstybinės švietimo įstaigos gali būti steigiamos kartu su užsienio juridiniais asmenimis, gavus Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.

Nevalstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos Respublikos piliečiai, gavę Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą. Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys gali steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų steigėjai, gavę Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.

Jeigu nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia įstatymus, Švietimo ir mokslo ministerija pareikalauja per nurodytą laiką pašalinti nustatytus pažeidimus. Švietimo įstaigai per nurodytą laiką nepašalinus nustatytų pažeidimų, ginčas sprendžiamas teismine tvarka.

Švietimo įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo įstaigos registruojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

Jeigu nevalstybinėse švietimo įstaigose (įmonėse) baigus mokymą išduodami valstybės pripažinti išsilavinimo pažymėjimai, mokyti jose leidžiama tik turint Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką leidimą.

Leidimų mokyti išdavimo tvarką reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos mokyklose dėstymo kalba yra lietuvių kalba (išskyrus tautinių mažumų bei tarptautinio bakalaureato mokyklas).

Vietovėse, kuriose gyvena tautinė mažuma arba yra daug jos narių, jiems sudaromos sąlygos turėti valstybines, savivaldybių ar nevalstybines ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba, jeigu šie asmenys to prašo ir jeigu toks prašymas atitinka realų poreikį. Tėvai (ar vaiko globėjai) parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą atitinkama dėstymo kalba.

Negausioms tautinėms grupėms gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos.

Ne lietuvių kalba dėstomose švietimo įstaigose lietuvių kalba ir literatūra dėstoma lietuvių kalba. Jeigu tėvai ar moksleiviai pageidauja, sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų lietuvių kalba.

Visos bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos mokėjimą pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.

Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos sąlygos mokytis lietuvių kalba.

Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, turintys fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, yra ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiosiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar specialiosiose klasėse bei specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios vietos.

Specialųjį ugdymą tėvų (ar vaiko globėjų) sutikimu skiria, atsižvelgdamos į vaiko ar moksleivio pageidavimus, švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir) pedagoginė psichologinė tarnyba Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

Mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas valstybinėse ir savivaldybių ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus vaikų globos), taip pat papildomo ugdymo institucijose yra iš dalies apmokamas.

Už mokymą nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal susitarimą.

Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą pagal pedagoginio darbo stažą, turimą išsilavinimą, įgytą kvalifikacinę kategoriją ir atliktą darbą.

Valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose pedagogams mokama už papildomą nepamokinį darbą.

Materialiai skatinami pedagogai, dirbantys švietimo įstaigose kaime, taip pat vietovėse bei švietimo srityse, kurių plėtotei būtina speciali valstybės parama. Šiems pedagogams teikiamos lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pedagogus Lietuvos švietimo sistemai rengia aukštosios ir aukštesniosios mokyklos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

Aukštosiose mokyklose rengtinų pedagogų skaičių užsako Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės reikmes, Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.

Valstybinėse aukštesniosiose mokyklose rengiamų pedagogų skaičių bei specialybes nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

Valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu dvasinės vyresnybės įgalioti asmenys moko tikybos (valstybės pripažintų tradicinėmis konfesijų).

Valstybės ir savivaldybių globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar giminėje išpažįstamą tradicinę religiją.

Nelankantiesiems tikybos pamokų tuo metu dėstoma etika.

Dviejų steigėjų (valstybės ar savivaldybių ir valstybės pripažintos tradicine religinės bendrijos) švietimo įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti ne tikybos, bet etikos ar kitos tradicinės religijos pamokas.