LegalizeLietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS PAVOJINGŲ KROVINIŲ VEŽIMO AUTOMOBILIŲ, GELEŽINKELIŲ
IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTU ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAVOJINGŲ KROVINIŲ VEŽIMO AUTOMOBILIŲ, GELEŽINKELIŲ IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTU ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2011 m. gegužės 24 d. Nr. XI-1401
Vilnius
(Žin., 2001, Nr. 111-4022; 2008, Nr. 71-2705; 2010, Nr. 137-6989)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ VEŽIMO AUTOMOBILIŲ, GELEŽINKELIŲ IR VIDAUS VANDENŲ KELIAIS
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis
Šis įstatymas nustato pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais ir su tuo susijusios veiklos teisinius ir organizacinius pagrindus Lietuvos Respublikoje, siekiant užtikrinti pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos saugą. Šis įstatymas taikomas, kai pavojingieji kroviniai Lietuvos Respublikoje vežami automobilių ir geležinkelių keliais ar vykdoma su tuo susijusi veikla. Pavojinguosius krovinius vežti vidaus vandenų keliais ir vykdyti su tuo susijusią veiklą draudžiama, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus.
Šis įstatymas nereglamentuoja pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos, kai pavojingieji kroviniai vežami:
1) tik uždaroje zonoje, atitinkančioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus;
2) Lietuvos kariuomenės, kitų susitariančiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėmis arba joms prižiūrint ir tiesiogiai atsakant už tokį vežimą, išskyrus atvejus, kai pavojinguosius krovinius veža jų samdomi rangovai;
3) keltais, kertančiais vidaus vandenų kelią ar uostą;
4) atliekant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymą, taip pat kitais atvejais, nurodytais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, taikymo srities išimtyse, kai šių sutarčių nuostatos netaikomos.
Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
ADR – Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir jos A ir B techniniai priedai.
Asmenys, susiję su pavojingųjų krovinių vežimu, – pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistai (pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, – saugos konsultantai) ir pavojinguosius krovinius vežančių kelių transporto priemonių vairuotojai.
Įmonė – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ūkio subjektas, vežantis pavojinguosius krovinius ar vykdantis su tuo susijusią veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija – viešojo administravimo subjektas, atliekantis jo kompetencijai priklausančias funkcijas, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, tiesiogiai numatyta, kad tokias funkcijas gali atlikti tik įgaliotos nacionalinės kompetentingos institucijos.
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, – ADR, RID ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedas „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“. Ši sąvoka apima ir šių sutarčių pagrindu sudarytus Lietuvos Respublikos dvišalius ar daugiašalius laikinuosius susitarimus.
Mokymo įstaiga – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ūkio subjektas, turintis teisę užsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, siekiantis įgyti ar jau turintis teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu.
Patikrinimas – kontrolė, apžiūra, patikra ar bet koks kitas su tuo susijęs veiksmas, kurį įgaliotas viešojo administravimo subjektas (tikrinančioji institucija) atlieka siekdamas nustatyti, ar pavojingųjų krovinių vežimas ir su tuo susijusi veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Pavojingieji kroviniai – klasifikuotos draudžiamos vežti ar leidžiamos vežti tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytas sąlygas medžiagos ar gaminiai, taip pat medžiagos ar gaminiai, klasifikuotini pagal šias sutartis.
Pavojingųjų krovinių vežimas – pavojingųjų krovinių buvimo vietos pakeitimas transportuojant, įskaitant pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės sustojimus, būtinus dėl transportavimo sąlygų, ir bet kokį pavojingųjų krovinių buvimą juos vežančioje transporto priemonėje, transportavimo cisternoje, konteineryje prieš pakeičiant šių krovinių buvimo vietą, keičiant jų buvimo vietą ir po jų buvimo vietos pakeitimo. Ši sąvoka taip pat apima pavojingųjų krovinių tarpinį laikinąjį sandėliavimą ir perkrovimą keičiant šiuos krovinius vežančią transporto priemonę ar jų transportavimo būdą.
Pavojingųjų krovinių vežimo dalyviai – pavojingųjų krovinių siuntėjas, vežėjas, gavėjas. Ši sąvoka taip pat apima ekspeditorius, sandėliuotojus (tik laikinai sandėliuojančius vežamus pavojinguosius krovinius), kitus subjektus, jei pagrindiniai pavojingųjų krovinių vežimo dalyviai naudojasi jų paslaugomis (pakavimo, krovimo, pripildymo, valymo, kenksmingumo šalinimo ir kitomis) tvarkydami pavojinguosius krovinius.
Pavojinguosius krovinius vežanti transporto priemonė – skirta važiuoti automobilių keliais mažiausiai keturratė variklinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 kilometrai per valandą, priekaba ar puspriekabė, išskyrus žemės ir miškų ūkio traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas, kai jų greitis vežant pavojinguosius krovinius yra ne didesnis kaip 40 kilometrų per valandą, arba nesavaeigiai krovininiai geležinkelių riedmenys, kuriais vežami pavojingieji kroviniai.
RID – Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) C priedėlis „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)“ ir jo priedas.
Su pavojingųjų krovinių vežimu susijusi veikla – pavojingųjų krovinių krovimas, pripildymas, taip pat su tuo susijęs pavojingųjų krovinių pakavimas, parengimas išsiųsti, priėmimas iš siuntėjo vežti, išdavimas gavėjui, ekspedijavimas ir kitų susijusių transporto operacijų ar jų dalies atlikimas. Ši sąvoka taip pat apima mokymo įstaigų veiklą ir kitų subjektų funkcijas, kurios turi įtakos pavojingųjų krovinių vežimui.
Susitariančiosios šalys – Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nuostatas (ar tik jų dalį) įsipareigojusios vykdyti valstybės, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares ir Europos ekonominės erdvės valstybes.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, ir Lietuvos Respublikos įstatymuose.
3 straipsnis. Pagrindiniai pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos reglamentavimo ir vykdymo principai
Analogišką veiklą vykdantiems pavojingųjų krovinių vežimo dalyviams, mokymo įstaigoms ir kitiems subjektams, atliekantiems funkcijas, kurios turi įtakos pavojingųjų krovinių vežimui, sudaromos nediskriminacinės sąlygos vežti pavojinguosius krovinius ir vykdyti su tuo susijusią veiklą – tam tikri subjektai, palyginti su kitais subjektais, negali būti traktuojami skirtingai dėl jų pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės, kurioje jie yra įsteigti, arba kitų jiems būdingų kriterijų, jei tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Pavojingųjų krovinių vežimo patikrinimai organizuojami taip, kad, atsižvelgiant į pavojingųjų krovinių vežimo mastą, būtų tikrinama atitinkama vežamų pavojingųjų krovinių siuntų dalis. Siekiant užtikrinti pavojingųjų krovinių vežimo saugą, patikrinimo objektams priskiriamos ir transporto priemonės, kurios nepatenka į šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatytą apibrėžimą, jei jomis vežami pavojingieji kroviniai.
4 straipsnis. Pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos teisinis reglamentavimas
Pavojingųjų krovinių vežimą ir su tuo susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Pavojingųjų krovinių vežimą išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tarptautinį vežimą Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje ir su tuo susijusią veiklą reglamentuoja šis įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios tarptautinį vežimą Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje ir su tuo susijusią veiklą, taikomos tik toms tarptautinio pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos transporto operacijoms, kurios visiškai ar iš dalies atliekamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenurodyta kitaip. Teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios pavojingųjų krovinių vežimą išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautiniam vežimui Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje netaikomos.
Tarptautinį pavojingųjų krovinių vežimą Lietuvos Respublikos ir mažiausiai vienos kitos susitariančiosios šalies (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares ir Europos ekonominės erdvės valstybes) teritorijoje ir su tuo susijusią veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, ir kitos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos tokiam vežimui ir su tuo susijusiai veiklai taikomos tiek, kiek tai leidžia Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, ir kitos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
5 straipsnis. Pagrindinės pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos saugos užtikrinimo kryptys
Pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos sauga užtikrinama:
1) suteikiant įgaliojimus Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms, kitiems viešojo administravimo subjektams atlikti pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos valstybinio valdymo funkcijas ir nustatant jų kompetenciją;
2) priimant pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos saugos užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus;
3) prižiūrint ir tikrinant pavojingųjų krovinių vežimą ir su tuo susijusią veiklą;
4) mokant ir šviečiant asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, ir kitus asmenis;
5) diegiant mokslo ir technikos pažangą;
6) atliekant avarijų ir įvykių kraunant, pildant ar vežant pavojinguosius krovinius tyrimą;
7) materialiai ir finansiškai užtikrinant techninių, technologinių, socialinių ir organizacinių priemonių, reikalingų saugiam pavojingųjų krovinių vežimui ir su tuo susijusiai veiklai, įgyvendinimą.
ANTRASIS SKIRSNIS
PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ VEŽIMO IR SU TUO SUSIJUSIOS VEIKLOS VALSTYBINIS VALDYMAS
6 straipsnis. Pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos valstybinis valdymas
Pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir kiti įgalioti viešojo administravimo subjektai.
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos kompetencija
Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) nustato pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje tvarką;
2) nustato pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių keliais Lietuvos Respublikoje tvarką;
3) nustato pavojingųjų krovinių vežimo patikrinimų tvarką.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:
1) suteikia įgaliojimus Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms atlikti funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, ir kitiems viešojo administravimo subjektams atlikti pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos valstybinio valdymo funkcijas, jei tokios funkcijos nenustatytos šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, koordinuoja jų veiklą;
2) priima sprendimus dėl šio įstatymo 22 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nurodytų leidžiančių nukrypti nuostatų;
3) prireikus priima sprendimus dėl pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje specialiųjų saugos reikalavimų nustatymo, kai pavojingieji kroviniai vežami išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje transporto priemonėmis, kurioms šis įstatymas netaikomas, keleiviniais traukiniais ar reikalavimų, susijusių su naudojimuisi nustatytais maršrutais (įskaitant naudojimąsi nustatytais transportavimo būdais), nustatymo.
8 straipsnis. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kompetencija
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija formuoja bendrą valstybės politiką pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos srityse.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, atlikdama Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos funkcijas:
1) koordinuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, vykdymą;
2) siūlo sudaryti dvišalius ar daugiašalius laikinuosius susitarimus dėl nuo Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, reikalavimų nukrypti leidžiančių nuostatų;
3) bendradarbiauja su Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija, Europos Komisija ir susitariančiųjų šalių kompetentingomis institucijomis pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos klausimais.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija:
1) nustato pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistų skyrimo įmonėse tvarką;
2) nustato pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistų mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų, jų dublikatų išdavimo, panaikinimo, jų galiojimo pratęsimo tvarką;
3) nustato mokytojų, mokančių asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, asmenų, siekiančių tapti mokytojais, atestavimo ir teisės mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, suteikimo, panaikinimo tvarką;
4) nustato mokymo įstaigos atitikties vertinimo ir teisės mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, suteikimo, tikslinimo, sustabdymo, atnaujinimo, panaikinimo tvarką;
5) priima pavojingųjų krovinių vežimo tikrinimui atlikti reikalingus teisės aktus.
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų ir kitų viešojo administravimo subjektų, įgaliotų atlikti pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos valstybinio valdymo funkcijas, kompetencija
Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir kiti viešojo administravimo subjektai pagal kompetenciją atlieka pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos valstybinio valdymo funkcijas, taip pat teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai dėl būtinų funkcijų ir jas atliekančių institucijų tikslinimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, pakeitimus ir papildymus.
TREČIASIS SKIRSNIS
PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ VEŽIMO IR SU TUO SUSIJUSIOS VEIKLOS SAUGOS UŽTIKRINIMAS
10 straipsnis. Klasifikavimas
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.