Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2006-05-25
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Suvestinė redakcija nuo 2025-04-01

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 65-2380, i. k. 1061010ISTA000X-614

Nauja redakcija nuo 2024-06-28:

Nr. XIV-2702, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11769

LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ ĮSTATYMAS

2006 m. gegužės 25 d. Nr. X-614 Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas reglamentuoja informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir informacinės visuomenės paslaugų teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę.

2.

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – kompetentingos institucijos) įgaliojimus užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą, Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliojimus atlikti Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytas skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas, Reglamente (ES) 2024/1689 nustatytas nacionalinės kompetentingos institucijos – rinkos priežiūros institucijos – ir bendro kontaktinio punkto funkcijas, taip pat priežiūros institucijų įgaliojimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-106, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00716

3.

Šis įstatymas netaikomas:

1) mokesčių, rinkliavų, kitų įmokų į valstybės ar savivaldybių biudžetus ir jų administravimo srityse;

2) su informacinės visuomenės paslaugomis susijusiems santykiams, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo IX skyrius;

3) su draudžiamais susitarimais susijusiems santykiams, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo;

4) notarų ir atskirus notarinius veiksmus atliekančių asmenų veiklai;

5) gynybai ir atstovavimui bylų procese;

6) Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo reglamentuojamai veiklai.

4.

Šis įstatymas skiriamas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimui užtikrinti.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Elektroninė komercija – informacinės visuomenės paslaugų teikimas ir kita su informacinės visuomenės paslaugų teikimu susijusi veikla.

2.

Elgesio kodeksas – informacinės visuomenės paslaugų teikėjų susitarimo pagrindu nustatytos elgesio normos (taisyklės) dėl vienos ar kelių šių paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų.

3.

Informacinė sistema – visuma techninių ir programinių priemonių informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu.

4.

Informacinės visuomenės paslaugos gavėjas (toliau – paslaugos gavėjas) – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie naudojasi informacinės visuomenės paslauga.

5.

Informacinės visuomenės paslaugų teikėjas (toliau – paslaugų teikėjas) – informacinės visuomenės paslaugas teikiantis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.

6.

Įsisteigęs informacinės visuomenės paslaugų teikėjas (toliau – įsisteigęs paslaugų teikėjas) – informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, įsisteigęs konkrečioje vietoje, kuri yra šio informacinės visuomenės paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė ar registruota buveinė, kurioje atliekamos pagrindinės finansinės funkcijos ir vykdoma veiklos kontrolė.

7.

Komercinė informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, skirta prekėms, paslaugoms ar asmens, besiverčiančio ūkine komercine veikla arba dirbančio pagal reglamentuojamą profesiją, įvaizdžiui tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti. Komercine informacija nėra laikoma:

1) informacija, leidžianti tiesiogiai susipažinti su asmens veikla, ypač interneto adresų srities simbolinis pavadinimas arba elektroninio pašto adresas;

2) nepriklausomai parengta informacija, susijusi su prekėmis, paslaugomis ar asmens įvaizdžiu.

8.

Patikimas pranešėjas – subjektas, kuriam dėl konkrečių ekspertinių žinių ir kompetencijos aptikti ir nustatyti neteisėtą turinį yra suteiktas specialus statusas, įpareigojantis interneto platformų paslaugų teikėjus šio subjekto pateiktus pranešimus dėl neteisėto turinio nagrinėti pirmumo tvarka.

9.

Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos valstybės institucija ar įstaiga, kuriai įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, suteikia įgaliojimus prižiūrėti paslaugų teikėjų veiklą ir (ar) apriboti jų laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas.

10.

Reglamentuota sritis – sritis, kurios teisės normos nustato reikalavimus paslaugų teikėjų veiklai (tarp jų reikalavimus, reglamentuojančius jų atsakomybę) ir informacinės visuomenės paslaugoms, nepaisant to, ar teisės normose nustatyti reikalavimai yra bendri, ar taikomi tik paslaugų teikėjams ir informacinės visuomenės paslaugoms. Reglamentuota sritis neapima teisės normų, kurios nustato reikalavimus, taikomus su informacinės visuomenės paslaugomis susijusioms prekėms ir jų pristatymui, taip pat teisės normų, taikomų ne elektroninėmis priemonėmis teikiamoms paslaugoms.

11.

Užsakymas – paslaugos gavėjo paslaugų teikėjui elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta) arba pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimas (akceptas).

12.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2022/2065, Reglamente (ES) 2024/1689, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-106, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00716

3 straipsnis. Reguliavimo principai

1.

Informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir kitos paslaugų teikėjų veiklos reguliavimas yra grindžiamas elektroninės formos nediskriminavimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, sutarčių laisvės, savireguliacijos skatinimo, asmens duomenų teisinės apsaugos, vartotojų apsaugos, proporcingumo, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, objektyvumo, saviraiškos laisvės, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais.

2.

Elektroninės formos nediskriminavimo principas reiškia, kad informacijos teisinė galia negali būti paneigta ar apribota vien tik tuo pagrindu, kad ši informacija yra sukurta, išsiųsta, gauta ar išsaugota elektroninėmis priemonėmis.

3.

Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, naudojamas informacinės visuomenės paslaugoms teikti.

4.

Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos informacinės visuomenės paslaugoms, atliekančioms analogiškas funkcijas.

4 straipsnis. Paslaugų teikėjų veikla Lietuvos Respublikoje

1.

Ne Lietuvos Respublikoje, bet kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio informacinės visuomenės paslaugų teikėjo laisvė teikti informacinės visuomenės paslaugas negali būti ribojama taikant reglamentuotos srities teisės normas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.

2.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma informacinės visuomenės paslaugų teikimo ribojimams, susijusiems su:

1) Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos patentų įstatymo, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo, Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo ir kitų intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių teisės aktų taikymu;

2) elektroninių pinigų išleidimu, kai juos išleidžia įstaigos, kurioms Europos Sąjungos valstybė narė yra pritaikiusi vieną iš 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB, 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių;

3) kolektyvinio investavimo subjektų Lietuvos Respublikoje platinamų vertybinių popierių (investicinių vienetų ir (ar) akcijų) reklamos reikalavimais;

4) teisės normomis, reglamentuojančiomis draudimo įmonių įsisteigimą ir paslaugų teikimą (įskaitant privalomojo draudimo paslaugų teikimą), ir ne gyvybės ir gyvybės draudimo sutartims taikytina teise;

5) sutarties šalių laisve pasirinkti savo sutarčiai taikytiną teisę;

6) sutartiniais įsipareigojimais, susijusiais su vartojimo sutartimis;

7) sutarčių, kuriomis sukuriamos ar perleidžiamos teisės į nekilnojamąjį daiktą, galiojimu dėl valstybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis daiktas, teisės normų reikalavimų, keliamų sutarties formai;

8) galimybe elektroniniu paštu siųsti komercinę informaciją be išankstinio jos gavėjo sutikimo.

3.

Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas ir taikomų paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikoje. Šios priemonės apima įpareigojimus paslaugų teikėjams nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems paslaugų teikėjams, paslaugos gavėjams ar visuomenės interesams esminę žalą ar atsirastų nepataisomų pasekmių. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis į Regionų administracinį teismą teikiamas, kai:

1) tokia priemonė yra būtina viešojo intereso (ypač tai susiję su nusikaltimų prevencija, tyrimu, atskleidimu ir asmenų baudžiamuoju persekiojimu, įskaitant nepilnamečių apsaugą ir kovą su rasinės, lytinės, religinės ar tautinės neapykantos kurstymu bei asmenų žmogiškojo orumo pažeidimu), visuomenės sveikatos apsaugai, visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinį saugumą ir gynybą, interesų, vartotojų, kuriems keliama didelė žala dėl paslaugų teikėjų vykdomos veiklos, apsaugai. Ši priemonė taikoma tai informacinės visuomenės paslaugai, kuri pažeidžia šiuos interesus arba kelia grėsmę, kad jie bus pažeisti. Taikoma priemonė turi atitikti siekiamus tikslus;

2) Ryšių reguliavimo tarnyba priežiūros institucijos prašymu kreiptis į Europos Sąjungos valstybę narę, o jei kreipimąsi į teismą inicijuoja pati Ryšių reguliavimo tarnyba, – savo iniciatyva kreipiasi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, su prašymu imtis priemonių, tačiau Europos Sąjungos valstybės narė tokių priemonių nesiima arba kai, priežiūros institucijos vertinimu, taikomos priemonės yra nepakankamos;

3) Ryšių reguliavimo tarnyba praneša Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, apie priežiūros institucijos ketinimą kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių.

4.

Skubiu atveju, kai vykdomas pažeidimas kelia didelę žalą visuomenei ir (ar) yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, taip pat kai imamasi priemonių pagal teisės normas, reglamentuojančias teismo procesą ir (ar) kitas teisės pažeidimų tyrimo, ginčų sprendimo ir (ar) kitas panašias procedūras, šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai netaikomi. Tokiu atveju apie kreipimąsi į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis tokių priemonių arba apie tokių priemonių ėmimąsi priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos praneša Ryšių reguliavimo tarnybai ir nurodo priežastis, kodėl tai yra skubus atvejis, o Ryšių reguliavimo tarnyba apie tai praneša Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas.

5.

Jeigu Europos Komisija yra nustačiusi, kad priemonė nesuderinama su Europos Sąjungos teise, ir yra paprašiusi nesiimti priemonės arba tuoj pat nustoti ją taikyti, priežiūros institucija turi įvertinti Europos Komisijos prašymą, prieš nuspręsdama kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių ar pati imdamasi tokių priemonių. Jeigu į šį teismą su prašymu imtis priemonių jau kreiptasi ar tokių priemonių jau imtasi, priežiūros institucija turi nuspręsti, ar priemonės gali būti toliau taikomos. Nusprendusi, kad priemonės, dėl kurių ketinama kreiptis ar jau kreiptasi į Regionų administracinį teismą arba kurių jau imtasi, atsižvelgiant į Europos Komisijos prašymą, neturėtų būti taikomos, priežiūros institucija nesikreipia į šį teismą, o jeigu tai jau buvo padaryta, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos kreipiasi į Regionų administracinį teismą prašydama panaikinti šias priemones ir (arba) pati panaikina savo pačios priimtas priemones.

6.

Kai informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir kitą paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės nuostatos taikomos taip pat ir Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, šiame įstatyme Europos Sąjunga suprantama kaip Europos ekonominė erdvė.

7.

Paslaugų teikėjo, kuris nėra įsisteigęs Europos Sąjungoje, informacinės visuomenės paslaugų teikimo laisvę Lietuvos Respublikoje riboja šio įstatymo, Reglamento (ES) 2022/2065 ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą, nuostatos, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir (ar) Europos Sąjungos teisė nenustato kitaip.

8.

Kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį paskirtus teisinius atstovus. Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nusprendžia paskirti teisinį atstovą Lietuvos Respublikoje, šis tarpininkavimo paslaugų teikėjas pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai reikalingus duomenis apie savo teisinį atstovą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 4 dalyje. Paskirti teisiniai atstovai yra atsakingi už tarpininkavimo paslaugų teikėjų pareigų pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 neatlikimą nedarant poveikio tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurie gali būti inicijuojami tarpininkavimo paslaugų teikėjo atžvilgiu. Paskirtiems teisiniams atstovams gali būti taikomos vykdymo užtikrinimo procedūros, nustatytos šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pranešimo apie paskirtą teisinį atstovą pateikimo tvarką ir savo interneto svetainėje viešai skelbia apie Lietuvos Respublikoje paskirtus teisinius atstovus.

9.

Tarpininkavimo paslaugų teikėjui, kuris nėra įsisteigęs Europos Sąjungoje, nepaskyrus teisinio atstovo nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kompetentingos institucijos turi teisę imtis vykdymo užtikrinimo procedūrų, nustatytų šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose, jei kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ar Europos Komisija dėl tų pačių faktų nėra pradėjusios vykdymo užtikrinimo procedūrų. Kompetentingos institucijos apie savo sprendimą imtis vykdymo užtikrinimo procedūrų informuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, o ši visą su šiuo sprendimu susijusią informaciją perduoda Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir Europos Komisijai.

5 straipsnis. Pagrindinės informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir kitos paslaugų teikėjų veiklos taisyklės

Paslaugų teikėjai turi teisę verstis veikla be atskiro viešojo administravimo subjektų leidimo, laikydamiesi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai tokio leidimo reikia, nepaisant to, ar verčiantis ta veikla bus teikiamos informacinės visuomenės paslaugos.

II SKYRIUS

INFORMACIJOS TEIKIMO IR SAUGOJIMO REIKALAVIMAI

6 straipsnis. Informacijos teikimas

1.

Paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad paslaugos gavėjai ir priežiūros institucijos galėtų lengvai, tiesiogiai ir nuolat pasiekti šią informaciją:

1) paslaugų teikėjo pavadinimą (jei paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo, – šio asmens vardą ir pavardę);

2) paslaugų teikėjo buveinės adresą (jei paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo, – jo korespondencijos adresą);

3) paslaugų teikėjo kontaktinius duomenis, tarp jų elektroninio pašto adresą;

4) informaciją apie tai, koks yra valstybės registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą paslaugų teikėją, jo registracijos numerį ar panašią identifikavimo priemonę šiame registre, jei paslaugų teikėjas privalo būti įregistruotas registro informacinėje sistemoje;

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.