Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" papildymo ir pakeitimo

KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI:

KONSTITUCINIO TEISMO

NUTARIMAI:

1.

Konstitucinis

teismas, Nutarimas

{#94DZBA12/9 ;} Nr.

12/93, 94.05.27, Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)

• DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS 1993 M. LIEPOS 15 D. ĮSTATYMO "DĖL

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į

IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"

PAPILDYMO IR

PAKEITIMO" ATITIKIMO KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

1993 m. liepos 15 d. Nr.I-229

Vilnius

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ

TURTĄ

ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"

PAPILDYMO IR PAKEITIMO

Pakeisti ir

papildyti Lietuvos  Respublikos  įstatymą  "Dėl

piliečių

nuosavybės   teisių  į   išlikusį  nekilnojamąjį  turtą

atstatymo tvarkos

ir sąlygų" (Žin., 1991, Nr.21-545; 1992, Nr.3-

40, Nr.7-155,

Nr.11-278, Nr.15-405):

papildyti 3 punktu:

"3) už

žemės ūkio  paskirties žemę ir mišką, šio įstatymo 2

straipsnyje

nurodytiems asmenims kompensuojant pinigais."

papildyti antrąja dalimi:

"Buvusieji

turto  savininkai arba  šio straipsnio  pirmosios

dalies 2  punkte

nurodyti asmenys teisę į išlikusio nekilnojamojo

turto  nuosavybės

teisės  atstatymą  gali  perleisti  notariškai

patvirtinta

sutartimi    savo   vaikams   (įvaikiams),   tėvams

(įtėviams),

sutuoktiniui bei vaikaičiams."

išdėstyti taip:

"4

straipsnis. Nuosavybės teisės į kaimo vietovėje

esančią žemę atstatymo sąlygos ir tvarka

Šio įstatymo  2

straipsnyje  nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į  žemės ūkio

paskirties žemę atstatoma šią žemę grąžinant

pagal  nustatyta

tvarka  sudarytus  žemės  reformos  žemėtvarkos

projektus  arba

ją  išperkant   šio  įstatymo   16  straipsnyje

nurodytais išpirkimo

būdais.

Iki žemės

grąžinimo žemės  ūkio  paskirties  žemė  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama naudotis arba

išnuomojama

fiziniams ir juridiniams asmenims.

Žemė,  kuri

pagal  šio  įstatymo  12  straipsnį  priskirta

valstybės

išperkamai  žemei, taip pat žemė, kurios šio įstatymo 2

straipsnyje

nurodyti  asmenys nepageidauja  susigrąžinti turėtoje

vietoje,

valstybės   išperkama  arba   vietoj  jos   suteikiamas

lygiavertis žemės

sklypas iš  laisvos  valstybinio  žemės  fondo

žemės (žemė

sugrąžinama ekvivalentine natūra).

Laisva

valstybinio   žemės  fondo  žeme  laikomi  tie  toje

vietovėje  esantys

žemės  plotai,  kurie  nepriskirti  valstybės

išperkamai žemei, jų

nepretenduoja susigrąžinti nuosavybėn natūra

šio įstatymo  2

straipsnyje  nurodyti asmenys  ir kuriuos  galima

parduoti privatinėn

nuosavybėn pagal  Lietuvos Respublikos žemės

reformos įstatymą.

Atstatant

nuosavybės  teisę, žemės ūkio paskirties žemė gali

būti grąžinama:

asmenims, kuriantiems  ūkininko ūkį;  žemės ūkio

bendrovių   ar

bendrijų   nariams;    asmenims,   numatantiems

susigrąžintą žemę

naudoti asmeninio  ūkio poreikiams  bei  kitai

žemės ūkio  veiklai;

asmenims,  kurie susigrąžintą  žemę išnuomos

kitiems žemės  ūkiu

besiverčiantiems  fiziniams  ir  juridiniams

asmenims.

Atstatant

nuosavybės  teisę, žemės ūkio paskirties žemė gali

būti grąžinama tik

nustačius šios žemės naudotoją. Juo gali būti:

1) šią  žemę

susigrąžinantis asmuo, jeigu jis kuria ūkininko

ūkį arba šią žemę

naudos asmeninio ūkio poreikiams;

2)  žemės

nuomininkas  (ūkininkas,  pasirengęs  ūkininkauti

asmuo arba  žemės

ūkio  bendrovė), sutinkantis  šią žemę arba jos

dalį, nereikalingą

žemės savininko šeimos poreikiams, išsinuomoti

ne trumpesniam  kaip

3  metų laikotarpiui.  Išankstinis sutikimas

išsinuomoti

žemėtvarkos   projekte   suformuotus   žemės   ūkio

paskirties  žemės

sklypus  turi  būti  notariškai  patvirtintas.

Pirmumą išsinuomoti

žemę turi dabartinis jos naudotojas.

Ūkininko ūkį

gali  kurti  tik  asmuo,  turintis  atitinkamą

kvalifikacinį

pasirengimą   ūkininkauti,  kurį  įvertina  rajono

valdyba Žemės  ūkio

ministerijos  nustatyta tvarka, arba praktinę

darbo žemės ūkyje

patirtį.

Grąžinamas

buvusio  savininko turėto dydžio arba lygiavertis

turėtajam žemės

sklypas, bet ne didesnis kaip 80 ha bendro ploto

ir 50 ha žemės ūkio

naudmenų.

Žemės ploto

lygiavertiškumas nustatomas  pagal  Žemės  ūkio

ministerijos

patvirtintą metodiką. Jeigu grąžinama kitoje vietoje

blogesnės  kokybės

žemė,  maksimalus  žemės  plotas  gali  būti

ekvivalentiškai

padidintas.

Pretendentams,

sudarantiems  vieną šeimą,  grąžinamos  žemės

plotas neturi  būti

didesnis  kaip 80  ha bendro ploto (įskaitant

mišką, vandens

telkinius ir kitas naudmenas) ir 50 ha žemės ūkio

naudmenų.

Grąžinamas

natūra  buvusios žemės  valdos žemės sklypas gali

būti padalintas  šio

įstatymo  2 straipsnyje nurodytiems asmenims

jų  tarpusavio

susitarimu,  jeigu   šie  asmenys  gyvena  kaimo

vietovėje arba

kiekvienam iš jų tenka ne mažiau kaip 20 ha, arba

šie  asmenys

pagal  notariškai   patvirtintą  susitarimą   žemę

susigrąžina vienam

ūkininko ūkiui steigti, ją valdant bendrosios

nuosavybės teise.

Grąžinamas

natūra   buvusios  žemės  valdos  žemės  sklypas

saugomose

teritorijose negali būti skaidomas dalimis.

Į grąžinamą

žemę  įtraukiamas  žemės  plotas,  pretendentui

nustatyta tvarka

skirtas asmeniniam  ūkiui  arba  jo  naudojamas

(nuomos pagrindu)

privačių namų valdai kaimo vietovėje.

Grąžinamas

natūra  arba ekvivalentine  natūra žemės  sklypas

formuojamas

laikantis   žemėtvarkos   projektavimo   reikalavimų

privačių žemėnaudų

išdėstymui ir jų ribų nustatymui.

Grąžintas arba

vietoj jo  suteiktas žemės sklypas turi būti

naudojamas pagal

tikslinę paskirtį.  Už nenaudojamas,  apleistas

bei  nualintas

žemės  ūkio   naudmenas  žemės   savininkams  ir

nuomininkams

taikomos   įstatymų   nustatytos   ekonominės   ir

administracinės

sankcijos.

Iš asmenų,

kuriems sugrąžinta  žemės ūkio  paskirties  žemė

daugiau kaip

dvejus  metus  nebuvo  naudojama  pagal  pagrindinę

tikslinę

paskirtį,    žemė   išperkama   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės

nustatytomis  kainomis ir  tvarka ir parduodama Žemės

reformos  įstatymo

10   straipsnyje   nustatyta   tvarka   arba

išnuomojama.

Nuosavybės

teisė  į kaimo  vietovėje turėtą ne žemės ūkio ir

ne miškų  ūkio

paskirties  žemę atstatoma  sugrąžinant ją  natūra

arba, jeigu

pretendentai nepageidauja  susigrąžinti žemės natūra

arba ši  žemė

priskirta  valstybės išperkamai žemei, išperkant ją

šio įstatymo 16

straipsnyje nurodytais išpirkimo būdais."

išdėstyti taip:

"5

straipsnis. Nuosavybės teisės į miestų ir miesto tipo

gyvenviečių žemę atstatymo sąlygos ir

tvarka

Šio įstatymo  2

straipsnyje  nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į  žemę,

esančią  miestų ir  miesto tipo gyvenviečių ribose

bei šiems  miestams

ir  miesto  tipo  gyvenvietėms  šio  įstatymo

įsigaliojimo dieną

nustatyta  tvarka  priskirtose  teritorijose,

atstatoma šia

tvarka:

1)  asmenims,

norintiems  susigrąžinti  turėtą  žemės  ūkio

paskirties  žemę

ekvivalentine  natūra,   ji  suteikiama  kaimo

vietovėje iš laisvos

valstybinio žemės fondo žemės šio įstatymo 4

straipsnyje

nustatytomis sąlygomis ir tvarka;

2) kitiems

asmenims, suteikiant  neatlygintinai  nuosavybėn

kiekvienam

pretendentui  jo  naudojamą  mieste  ar  miesto  tipo

gyvenvietėje žemės

sklypą,  nenumatytą  panaudoti  miesto  ūkio,

valstybės ar

visuomenės poreikiams  bei individualių  gyvenamųjų

namų statybai, arba naują

žemės sklypą individualiai statybai bei

kitai paskirčiai

tame mieste  ar miesto  tipo gyvenvietėje,  kur

buvo  turėtoji

žemė,  arba  šių  asmenų  pageidavimu  pagal  jų

gyvenamąją vietą

tame  mieste  (išskyrus  Respublikos  pavaldumo

miestus).

Suteikiamo

neatlygintinai žemės sklypo dydį miesto ar miesto

tipo gyvenvietės

administracinėse ribose nustato miesto (rajono)

savivaldybė,

atsižvelgdama   į  turimos  individualiai  statybai

skirtinos  žemės

plotą  ir  jo  poreikį.  Minimalus  suteikiamo

neatlygintinai

žemės  sklypo dydis  - 0,04  ha. Maksimalus  naujo

žemės sklypo  plotas

neturi  būti didesnis  kaip 0,2 ha Vilniuje,

Kaune,

Klaipėdoje,     Šiauliuose,    Panevėžyje,     Alytuje,

Marijampolėje,

Druskininkuose,   Palangoje  ir  Birštone  ir  ne

didesnis  kaip

0,3  ha   kituose  miestuose   ar  miesto   tipo

gyvenvietėse.

Kai

suteikiamas  neatlygintinai žemės plotas yra mažesnis už

turėtą žemės  šiame

mieste  ar miesto tipo gyvenvietėje plotą, už

trūkstamą žemės

ploto dalį,  jeigu turėtoji  žemės valda  nebuvo

naudojama  žemės

ūkio  ar  miškų  ūkio  paskirčiai,  kiekvienam

pretendentui

kompensuojama šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais

būdais."

išdėstyti taip:

"6

straipsnis. Nuosavybės teisės į buvusius privačius

miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka

Šio įstatymo  2

straipsnyje  nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į  miško

plotus  atstatoma pagal nustatyta tvarka sudarytus

žemės reformos

žemėtvarkos  projektus.  Vienai  šeimai  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės  nustatyta tvarka  grąžinama  iki  25  ha

miško buvusioje

arba kitoje  vietoje, formuojant  privačių miškų

masyvus.

Vietoj buvusių

privačių miško  plotų, kurie  buvo  paversti

žemės ūkio

naudmenomis,  šio  įstatymo  2  straipsnyje  nurodytų

asmenų  pageidavimu

jiems  gali  būti  sugrąžinamas  žemės  ūkio

paskirties žemės

plotas arba miško plotas kitoje vietoje.

Formuojant

racionalų   žemėnaudų   išdėstymą   ir   ribas,

negrąžinta žemės

ūkio paskirties  žemė gali  būti  kompensuojama

miško plotu arba

turėtas miškas - žemės ūkio paskirties žeme.

Urėdijų miškų

masyvuose, didesniuose  kaip 200  ha,  miškas

grąžinamas arba

suteikiamas ekvivalentine  natūra tik  asmenims,

kurie jį  naudos

ir  valdys  bendrosios  nuosavybės  teise.  Šis

reikalavimas

netaikomas   toje   vietoje   nuolat   gyvenantiems

asmenims,

susigrąžinantiems žemę ir mišką.

Atskirais

atvejais, kai miškai išsidėstę tarp laukų arba yra

netaisyklingos

konfigūracijos,    suderinus   su   Miškų   ūkio

ministerija, miškai

gali būti grąžinami arba suteikiami privačion

nuosavybėn ir

didesniuose kaip 200 ha miškų masyvuose.

Saugomose

teritorijose  esantys  miškai,  išskyrus  miškus,

pagal šio įstatymo

13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems

miškams, grąžinami

natūra iki  25 ha  ploto nuolat  gyvenantiems

šiose vietovėse

asmenims. Už  nesugrąžintą  turėto  miško  plotą

kompensuojama šio

įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Miško plotas,

į kurį  atstatyta nuosavybės teisė, turi būti

tvarkomas,

naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą."

straipsnio septintąją dalį išdėstyti taip:

"Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  nustatytomis  sąlygomis

nuosavybės teisė  į

žemę  ar  mišką  atstatoma  asmenims,  kurie

pateikė prašymus

dėl nuosavybės  teisės atstatymo ne vėliau kaip

iki 1993 m. rugsėjo

10 dienos."

straipsnio 2 punktą išdėstyti taip:

"2) joje

biudžeto lėšomis  įrengti vandens  telkiniai,  yra

užveisti  sodininkų   bendrijų

sodai,  įsteigti  arba  steigiami

valstybinių įmonių

pramoniniai sodai, taip pat sodai, uogynai ir

medelynai,

privatizuojami   pagal  Žemės   ūkio   įmonių   turto

privatizavimo

įstatymą;"

straipsnio 3 punktą išdėstyti taip:

"3) pagal

galiojusius įstatymus  suteikta valstiečio  ūkiui

steigti  bei

asmenims,  statantiems   ūkininko  sodybas;  žemės

sklypai, kuriuos

užima privačių  namų valdos  (sodybos) ir  kiti

nuosavybės teise

priklausantys pastatai  kaimo vietovėje;  žemė,

suteikta gyventojų

asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės daloms

arba numatyta

gyventojų asmeninio  ūkio poreikiams  pagal rajonų

valdybose iki  1993

m. gruodžio 31 d. apsvarstytus žemės reformos

žemėtvarkos

projektus,   arba  iki   šios  datos   suteikta   ir

paženklinta

vietovėje.     Šiose    teritorijose    esančiuose

vienkiemiuose

gyvenantiems asmenims gali būti paliekamas iki 3 ha

žemės ūkio  naudmenų

plotas  žemės susigrąžinimui  natūra,  jeigu

gyventojai, šiame

plote turintys asmeniniam ūkiui suteiktus žemės

sklypus, sutinka

žemę asmeniniam ūkiui naudoti kitoje vietoje;"

straipsnio 4 punktą išdėstyti taip:

"4) ji

šio įstatymo įsigaliojimo dieną yra miestų ir miesto

tipo gyvenviečių

administracinėse ribose  arba miesto  ar miesto

tipo gyvenvietės

poreikiams priskirtoje  teritorijoje arba  buvo

numatyta priskirti

miestų bei  miesto tipo  gyvenviečių plėtimui

pagal nustatyta

tvarka  parengtus,  suderintus  ir  patvirtintus

statybos projektus,

taip pat  žemė, pagal  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės

sprendimus  priskirta miesto  gyventojų rekreaciniams

poreikiams. Žemė,

kuri buvo  suprojektuota priskirti  miesto  ar

miesto  tipo

gyvenvietės   plėtimui   ir   statybos   projektas

patvirtintas  po

šio  įstatymo  įsigaliojimo  dienos,  išperkama

kompensuojant šio

įstatymo 2  straipsnyje  nurodytiems  asmenims

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu ši žemė

nepriskirta kitai

valstybės išperkamos žemės grupei;"

straipsnio 5 punktą išdėstyti taip:

"5) ji

yra  nustatyta  tvarka  suteikta  mokslo  ir  mokymo

įstaigoms

naudotis   arba   Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės

priskirta

eksperimentams  bei kitoms  mokslo ir  mokymo  reikmėms

žemės ūkio

paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje."

straipsnio 7 punktą išdėstyti taip:

"7) ji yra

valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių

parkų rezervatų,

Kuršių nerijos  nacionalinio parko  teritorija.

Kitose  saugomose

teritorijose  žemė  gali  būti  grąžinama  tik

ribotam tiksliniam

naudojimui, jeigu  šio įstatymo 2 straipsnyje

nurodyti asmenys

sutinka su Lietuvos Respublikos kultūros paveldo

inspekcijos   arba