Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 2002, Nr.
123-5512
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2002 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1219
Vilnius
(Žin.,
1996, Nr. 55-1287,
Nr. 99; 1997, Nr. 61-1441;
1998, Nr. 115-3231;
1999, Nr. 62-2035;
2000, Nr. 92-2882,
Nr. 111-3565;
2001, Nr. 21-694,
Nr. 102-3625;
2002, Nr. 72-3021)
1
straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos
draudimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS
RESPUBLIKOS
SVEIKATOS
DRAUDIMO
Į S T A T Y M A
S
I SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas
nustato sveikatos draudimo rūšis, privalomojo sveikatos draudimo sistemą:
privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžeto sudarymo ir išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms
ir
vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms kompensavimo iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindus, privalomąjį sveikatos
draudimą vykdančias institucijas, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų
asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų teises bei pareigas vykdant privalomąjį
sveikatos draudimą, ginčų nagrinėjimo tvarką, papildomojo (savanoriškojo)
sveikatos draudimo pagrindus.
2
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1.
Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji
privalomuoju sveikatos draudimu, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka arba
už kuriuos yra mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos.
2.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos – valstybės, darbdavių ar pačių
draudžiamųjų mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos.
3.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – šiame Įstatyme
nustatytų pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams.
Privalomasis
sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir
ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis
garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus
draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už
suteiktas paslaugas, vaistus
ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.
Papildomasis
(savanoriškasis) sveikatos draudimas – papildomojo (savanoriškojo)
sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos,
atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio
įvykio. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas vykdomas šio
Įstatymo, Draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3
straipsnis. Sveikatos draudimo rūšys
Sveikatos
draudimas yra:
1) privalomasis;
2) papildomasis
(savanoriškasis).
4
straipsnis. Institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą
Privalomąjį
sveikatos draudimą vykdo šios institucijos:
1) Privalomojo
sveikatos draudimo taryba;
2) Valstybinė
ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau –Valstybinė ligonių
kasa);
3) teritorinės
ligonių kasos.
Privalomąjį
sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklą nustato šis Įstatymas ir kiti
teisės aktai.
5
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai
Privalomojo
sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju
sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė,
kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims
teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros
paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
6
straipsnis. Draudžiamieji ir apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu
Privalomuoju
sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų
valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos
Respublikoje, taip pat laikinai
Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų valstybių piliečiai bei asmenys be
pilietybės, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai
jų šeimos nariai (toliau –
draudžiamieji).
Lietuvos
Respublikos piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis
Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl privalomojo
sveikatos draudimo, ir
šių šalių piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys Lietuvos Respublikoje,
draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu šių sutarčių nustatyta tvarka.
3.
Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – apdraustieji)
laikomi:
1) asmenys, už
kuriuos šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka mokamos privalomojo
sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3 ir 5
dalyse, bei asmenys, kurie šio Įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta
tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17
straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse;
2) valstybės
lėšomis draudžiami asmenys, išvardyti šio straipsnio 4 dalyje.
4.
Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis,
kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal
šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalis ), laikomi:
1) asmenys, gaunantys
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies
pensiją;
2) darbingo
amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys
ir galintys dirbti tam tikrą darbą;
3) nedirbantys
darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai
gauti;
4) moterys,
kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei
nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo
savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
5) vienas iš
tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir
daugiau vaikų iki jų pilnametystės;
6) asmenys iki
18 metų;
7) Lietuvos
Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų
dieninių skyrių moksleiviai ir studentai;
8) valstybės
remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;
9) asmenys,
teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti invalidais;
10) asmenys,
sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra
įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą;
11)
pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų
dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys,
tremtiniai bei jiems prilyginti asmenys ir asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
12) asmenys,
prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
13) buvusieji
geto ir buvusieji mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
14) valstybės
pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo
mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją
naujokai;
15) asmenys,
kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių
teisinis statusas.
Lietuvos
Respublikos karių, užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems pabėgėlio
statusą, teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, esančių kardomojo
kalinimo vietose, nuteistųjų laisvės atėmimu bei asmenų, padariusių visuomenei
pavojingą veiką, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio
pobūdžio priemonės, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų
Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
Privalomojo
sveikatos draudimo fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis šio
straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmenų privalomajam sveikatos draudimui ir
asmenų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, sveikatos priežiūros paslaugoms
apmokėti, išskyrus, kai šios paslaugos teikiamos Teisingumo, Krašto apsaugos ar
Vidaus reikalų ministerijų valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose.
7
straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaita
1.
Draudžiamuosius privalomuoju sveikatos draudimu registruoja ir jų įskaitą
tvarko teritorinės ligonių kasos Valstybinės ligonių kasos nustatyta tvarka. Draudžiamųjų
privalomuoju sveikatos draudimu registrą tvarko Valstybinė ligonių kasa
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Vyriausybės
nustatyta tvarka bendras socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo
pažymėjimas išduodamas kiekvienam pilnamečiam Lietuvos Respublikos piliečiui ir
kitų valstybių piliečiams bei asmenims be pilietybės, nuolat gyvenantiems
Lietuvos Respublikoje,
taip pat laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantiems kitų valstybių piliečiams
bei asmenims be pilietybės, draudžiamiems privalomuoju sveikatos draudimu, jei
jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje.
Bendro
socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimo įvedimo,
išdavimo ir pildymo tvarką tvirtina Vyriausybė Sveikatos apsaugos ministerijos
bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.
8
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo galiojimas
Valstybinė
mokesčių inspekcija administruoja šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6
dalyse numatytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinės ligonių
kasos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta
tvarka teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos turi teikti Valstybinei
ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikalingą informaciją apie
atskirų įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų sumokėtas ir nesumokėtas
privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Jei teritorinė
ligonių kasa nustato, kad draudžiamajam per kalendorinį mėnesį suteiktų asmens
sveikatos priežiūros paslaugų kaina viršija 100 MGL, tos teritorinės ligonių
kasos teikimu šio straipsnio 1 dalyje numatytos institucijos tikrina, ar asmuo
yra sumokėjęs visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Kiti asmenys
tikrinami pasirinktinai.
Asmenys, už
kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir asmenys, mokantys
privalomojo sveikatos draudimo įmokas, laikomi apdraustaisiais nuo tos dienos, kurią
už juos buvo pradėtos mokėti arba jie pradėjo mokėti šias įmokas.
Asmenys, už
kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir asmenys, kurie moka
privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17 straipsnio 1,
2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse, apdraustaisiais laikomi dar vieną mėnesį po to, kai už
juos nustota mokėti ar kai jie nustoja mokėti nustatyto dydžio įmokas, jeigu
šios įmokos prieš tai buvo mokėtos paskutinius 3 mėnesius.
Už
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas sveikatos priežiūros
paslaugas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas
asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, teritorinei ligonių kasai moka šio Įstatymo
17 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos įmokos mokėtojas už save arba šio
Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse nustatytos įmokos mokėtojai už
asmenis, kuriems suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Išlaidos,
susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir nesumokėtos privalomojo
sveikatos draudimo įmokos iš asmenų išieškomos šio ir kitų įstatymų bei teisės
aktų nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
PRIVALOMOJO
SVEIKATOS DRAUDIMO PASLAUGOS IR JŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS
9
straipsnis. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens
sveikatos priežiūros paslaugos
Iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos
priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba,
medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti
asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė.
Iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama ši prevencinė medicinos
pagalba:
1) informacinės
paslaugos ligų profilaktikos klausimais;
2)
Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti draudžiamųjų sveikatos profilaktiniai
patikrinimai.
Iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama:
1) pirminės,
antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
2) galūnių,
sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijos;
3) šio Įstatymo
nustatytos draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms
kompensacijos;
4) valstybės
parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta tvarka.
Iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama medicininė
reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens
sveikatos priežiūrai, apima:
1) slaugos ir
socialines paslaugas bei patarnavimus, palaikomojo gydymo paslaugas slaugos ir
palaikomojo gydymo ligoninėse Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka
ir terminais, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus;
2) šio Įstatymo
11 straipsnyje numatytą medicininę reabilitaciją ir sanatorinį gydymą.
Iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos
ekspertizės paslaugos:
1) draudžiamojo
laikinojo nedarbingumo ekspertizė;
2) invalidumo ir
(ar) ilgalaikio ir pastovaus darbingumo praradimo ekspertizė asmenims iki 18
metų;
3) patologinis
anatominis tyrimas asmeniui mirus.
Iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos
priežiūros paslaugos išvardijamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Šį sąrašą
tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos
ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąrašas gali būti detalizuojamas konkrečias sveikatos
priežiūros paslaugas nurodant teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros
įstaigų sutartyse.
10 straipsnis. Vaistų ir medicinos pagalbos
priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimas apdraustiesiems
1.
Apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir
medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms
gydyti, Kompensuojamųjų vaistų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių
sąrašus ir įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos
ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos
draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms
kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatyta tvarka. Bazinei kompensuojamojo vaisto kainai
apskaičiuoti imamos gamintojo kainos turi būti mažesnės arba ne daugiau kaip 5
procentais didesnės už mažiausią atitinkamų vaistų gamintojo Europos Sąjungos
šalyse kainą. Jeigu vaistas neregistruotas Europos Sąjungos šalyse,
apskaičiuojant tokių kompensuojamųjų vaistų bazinę kainą imama vaisto gamintojo
kaina, galiojanti gamintojo šalyje. Jei Europos Sąjungos ir vaistų gamintojų
šalyse pasikeičia vaistų gamintojų kainos, Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų
kainynas tikslinamas kartą per metus Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta
tvarka.
100 procentų
bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms
gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių,
įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam
gydymui kainos kompensuojama šiems apdraustiesiems:
1) vaikams iki
18 metų;
2) I grupės
invalidams.
100, 90, 80
arba 50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių
ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama apdraustiesiems, nepaminėtiems šio
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.