LegalizeLietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KOMPENSACINIŲ MUITŲ
Į S T A T Y M A S
2000 m. gegužės 23 d. Nr. VIII-1695
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo paskirtis – sudaryti teisines sąlygas ginti vietinius gamintojus nuo užsienio valstybės subsidijuotų prekių importo, darančio žalos vietiniams gamintojams.
2 straipsnis. Šio įstatymo pagrindinės sąvokos
Subsidija – tiesiogiai ar netiesiogiai prekės kilmės ar eksportuojančioje šalyje valstybės teikiama tikslinė finansinė parama, skirta ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui įsigyti, prekei gaminti, eksportuoti ar transportuoti, parduodamų prekių kainai sumažinti, įvairioms programoms remti, įmonių skoloms apmokėti ar veiklos nuostoliams padengti ir panašiems tikslams.
Kompensuotina subsidija – subsidija, kuri teikiama konkrečiai: tam tikram gamintojui ar eksportuotojui arba tam tikrų gamintojų ar eksportuotojų grupei, arba tam tikrai ūkio šakai ar ūkio šakų grupei; arba subsidija, teikiama prekės eksportui ar vietinių, o ne importuojamų prekių vartojimui skatinti. Šiomis subsidijomis remiamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamoms prekėms gali būti taikomas kompensacinis muitas.
Nekompensuotina subsidija – subsidija, kuri nėra suteikta konkrečiai, arba subsidija, kuri, nors ir suteikta konkrečiai, atitinka šio įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiomis subsidijomis remiamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamoms prekėms negali būti taikomas kompensacinis muitas.
Žala vietiniams gamintojams (toliau – žala) – dėl subsidijuotos prekės importo susidaranti materialinė žala vietiniams gamintojams, materialinės žalos vietiniams gamintojams grėsmė arba reali kliūtis pradėti panašios prekės gamybą Lietuvoje.
Žalos grėsmė – įrodymais patvirtinta akivaizdžiai neišvengiama materialinė žala vietiniams gamintojams, kuri susidarys dėl subsidijuotos prekės importo, jei nebus taikomas kompensacinis muitas ar nebus laikomasi pagal šio įstatymo 23 straipsnį priimto įsipareigojimo.
Kliūtis pradėti panašios prekės gamybą Lietuvoje – dėl subsidijuotos prekės importo susidariusi kliūtis pradėti panašios prekės gamybą Lietuvoje, kuri nesusidarytų, jei importuojamų prekių užsienio valstybės nesubsidijuotų.
Vietiniai gamintojai – panašią prekę gaminančių Lietuvos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendras tokios prekės gamybos dydis sudaro didesnę dalį (daugiau kaip 50 procentų) visos tokios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas.
Svarstoma prekė – į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojama prekė, kuri įtariama esanti subsidijuota prekė.
Subsidijuota prekė – į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojama prekė, kuriai buvo suteikta užsienio valstybės subsidija.
Panaši prekė – identiška prekė arba prekė, visais atžvilgiais panaši į svarstomą prekę, importuojamą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, o jeigu identiškos prekės nėra, kita panašiomis charakteristikomis pasižyminti prekė.
Lietuvos Respublikos muitų teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos Respublikos muitų siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato ką kita. Taikant šį įstatymą, prekės, esančios laisvojoje ekonominėje zonoje, yra laikomos esančiomis už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų.
Lietuvos Respublikos muitų siena – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos riba, sutampanti su Lietuvos Respublikos valstybės siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato ką kita.
Kompensacinis muitas – muitas, kuris taikomas kompensuotinomis subsidijomis remiamoms importuojamoms prekėms, jei tokias prekes išleidus laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje būtų padaryta žalos vietiniams gamintojams.
Laikinasis kompensacinis muitas – muitas, kuris taikomas tyrimo dėl subsidijuoto importo (toliau – tyrimas) metu, kai preliminariai nustatyta, kad importuojamos prekės yra remiamos kompensuotinomis subsidijomis ir dėl jų importo daroma žalos vietiniams gamintojams.
Suinteresuotosios šalys atliekant procedūras, susijusias su kompensacinių muitų nustatymu ir taikymu, yra:
1) panašios prekės Lietuvos gamintojai (tarp jų – ir galimi) arba asociacijos, kurių narių dauguma yra panašios prekės Lietuvos gamintojai;
2) svarstomos prekės importuotojai, užsienio gamintojai ar eksportuotojai arba asociacijos, kurių narių dauguma yra šios prekės importuotojai arba užsienio gamintojai ar eksportuotojai;
3) svarstomos prekės kilmės šalies ar valstybės, iš kurios importuojama svarstoma prekė (toliau – prekės kilmės ar eksportuojančios šalies), vyriausybė;
4) įmonės, naudojančios svarstomą prekę savo produkcijai gaminti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kitos valstybės institucijos;
6) Lietuvos vartotojų teisių gynimo organizacijos (visuomeninės).
Eksportuotojas – prekės kilmės ar eksportuojančioje šalyje esantis ūkio subjektas, parduodantis subsidijuotą (svarstomą) prekę Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui arba įmonei, neturinčiai juridinio asmens teisių, arba sudaręs su kuriuo nors iš šių subjektų kitokį subsidijuotos (svarstomos) prekės tiekimo sandorį.
Importuotojas – Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, nupirkęs subsidijuotą (svarstomą) prekę iš prekės kilmės ar eksportuojančios šalies fizinio ar juridinio asmens ar kito ūkio subjekto, neturinčio juridinio asmens teisių, arba sudaręs su prekės kilmės ar eksportuojančios šalies ūkio subjektu kitokį subsidijuotos (svarstomos) prekės tiekimo sandorį.
Besivystanti šalis – taikant šį įstatymą, valstybė, įrašyta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą atitinkamą sąrašą.
3 straipsnis. Šį įstatymą įgyvendinančios valstybės institucijos
Kompensacinių muitų įstatymą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – institucija) atlieka tyrimus, atrankas, priima įsipareigojimus, prižiūri, ar įsipareigojimų laikomasi, atlieka taikomų kompensacinių muitų ir įsipareigojimų peržiūras bei kitas šiame įstatyme ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas funkcijas, priima sprendimus atlikti tyrimą ar jo neatlikti, sustabdyti tyrimą, apriboti tyrimo mastą ar baigti tyrimą, priimti įsipareigojimą arba atsisakyti jį priimti, atlikti kompensacinio muito ar įsipareigojimo peržiūrą, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus taikyti laikinąjį kompensacinį muitą, taikyti kompensacinį muitą, pratęsti jo taikymo terminą arba muitą panaikinti (po peržiūros), pakeisti kompensacinį muitą bei grąžinti kompensacinį muitą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimus taikyti laikinąjį kompensacinį muitą, taikyti kompensacinį muitą, pratęsti jo taikymo terminą arba muitą panaikinti (po peržiūros), pakeisti kompensacinį muitą bei grąžinti kompensacinį muitą.
ANTRASIS SKIRSNIS
SUBSIDIJOS
4 straipsnis. Subsidijos egzistavimas
Laikoma, kad subsidija egzistuoja, jei tenkinama bent viena šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga ir jei dėl suteiktos finansinės paramos užsienio gamintojas ar eksportuotojas gavo naudos.
Prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybė arba kita valstybės institucija teikia finansinę paramą:
1) tiesiogiai skirdama lėšų (teikdama dotacijas, paskolas, darydama įnašus į įmonių nuosavą kapitalą ir pan.), taip pat sudarydama sąlygas potencialiam tiesioginiam lėšų suteikimui ar įsipareigojimų trečiosioms sandorių šalims perėmimui (teikdama paskolų garantijas ir pan.);
2) taikydama mokesčių mokėjimo nuolaidas ir kitas fiskalines lengvatas. Tačiau eksportuojamų svarstomų prekių atleidimas nuo muitų ar mokesčių, kuriais apmokestinamos tokios pat prekės, skirtos vidaus vartojimui, arba už eksportuotas svarstomas prekes grąžinamos sumos, ne didesnės už tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėtų vidaus mokesčių sumą, nelaikomos subsidija, jei tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame pavyzdiniame eksporto subsidijų sąraše;
3) pirkdama arba tiekdama prekes ar teikdama paslaugas, nebūdingas bendrajai infrastruktūrai;
4) tiesiogiai skirdama lėšų tam tikroms programoms įgyvendinti arba perduodama privačiam subjektui atlikti vieną ar kelias šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas funkcijas, kurias paprastai atlieka prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybė arba kita valstybės institucija;
5) bet kokia forma pajamoms ar kainoms palaikyti, kai ta parama tiesiogiai ar netiesiogiai didina svarstomos prekės eksportą arba mažina konkuruojančios prekės importą į prekės kilmės ar eksportuojančią šalį.
5 straipsnis. Kompensuotinos subsidijos
Prekės kilmės ar eksportuojančioje šalyje suteikta subsidija laikoma kompensuotina subsidija tik tais atvejais, jei ji buvo suteikta konkrečiai, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.
Laikoma, kad subsidija yra suteikta konkrečiai, jei ji buvo suteikta tam tikram gamintojui ar eksportuotojui arba tam tikrų gamintojų ar eksportuotojų grupei, arba tam tikrai ūkio šakai ar ūkio šakų grupei (toliau – konkretūs subjektai) ir jei iš prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybės ar kitos valstybės institucijos sprendimų arba teisės aktų, kuriais vadovaudamasi ji veikia, aišku, kad gauti subsidiją galėjo tik konkretūs subjektai.
Kai prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybė ar kita valstybės institucija arba teisės aktai, kuriais vadovaudamasi ji veikia, nustato objektyvius ekonominius kriterijus ar sąlygas, pagal kuriuos nustatomas subsidijos dydis arba atrenkami subjektai, galintys ją gauti, ir tų kriterijų bei sąlygų griežtai laikomasi, o juos įvykdžius, subsidija suteikiama visiems nustatytas sąlygas įvykdžiusiems subjektams, laikoma, kad subsidija nėra suteikta konkrečiai. Objektyvūs kriterijai ar sąlygos reiškia, kad nustatyti kriterijai ar sąlygos nesuteikia didesnio palankumo tam tikriems konkretiems subjektams palyginti su kitais ir kad šie kriterijai ar sąlygos taikomi horizontaliu principu (kai atsižvelgiama į darbuotojų skaičių ar subjekto dydį, bet ne gamybos rūšį ir pan.). Tokie kriterijai ar sąlygos turi būti aiškūs iš prekės kilmės ar eksportuojančios šalies įstatymų, nutarimų ar kitų teisės aktų.
Kai pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas subsidija nėra suteikta konkrečiai, nustatant, ar ji kompensuotina, atsižvelgiama į kitus veiksnius, tokius kaip:
1) subsidijavimo programą, pagal kurią subsidijos teikiamos ribotam subjektų skaičiui;
2) laikotarpį, kurio metu buvo įgyvendinama subsidijavimo programa;
3) neproporcingai didelių subsidijų suteikimą konkretiems subjektams;
4) metodą, kuriuo vadovavosi prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybė ar kita valstybės institucija, priimdama sprendimą suteikti subsidiją ir atrinkdama subjektus, galinčius ją gauti, įvertinant prašymų suteikti subsidiją patenkinimo ar atmetimo dažnumą bei motyvus, kuriais pagrįsti priimti sprendimai, ir pan.
Kai subsidiją gali gauti tik konkretūs subjektai, priklausantys ją teikiančios valstybės institucijos jurisdikcijai apibrėžtame regione, laikoma, kad subsidija yra teikiama konkrečiai, išskyrus atvejus, kai bet kokio lygio valstybės institucijos nustato bendrai taikomus mokesčių tarifus ar juos keičia.
Nors pagal šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatas subsidija nėra suteikta konkrečiai, ji laikoma kompensuotina, jei tai yra:
1) subsidija, kurios suteikimo vienintelė prekės kilmės ar eksportuojančios šalies įstatyme ar kitame teisės akte nustatyta arba faktiška sąlyga (arba viena iš sąlygų) yra eksportas, įskaitant subsidijas, įrašytas į pavyzdinį eksporto subsidijų sąrašą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Laikoma, kad eksportas yra subsidijos suteikimo faktiška sąlyga, jei faktai rodo, kad subsidija teikiama pagal esamą arba planuojamą eksporto dydį arba pagal iš eksporto gautas įplaukas, nors ši subsidijos suteikimo priklausomybė nuo eksporto rezultatų nenustatyta prekės kilmės ar eksportuojančios šalies įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Tik faktas, kad subsidija buvo suteikta eksportuojančiai įmonei, neįrodo, kad tai eksporto subsidija;
2) subsidija, kurios suteikimo vienintelė sąlyga (arba viena iš sąlygų) yra vietinių prekių vartojimo pirmenybė svarstomos prekės kilmės šalyje palyginti su į svarstomos prekės kilmės šalį importuojamomis prekėmis.
6 straipsnis. Nekompensuotinos subsidijos
Prekės kilmės ar eksportuojančioje šalyje suteikta subsidija laikoma nekompensuotina, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) subsidija pagal šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas nėra suteikta konkrečiai;
2) subsidija pagal šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas suteikta konkrečiai, tačiau atitinka šio straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nustatytas sąlygas;
3) subsidija yra valstybės paramos žemės ūkiui priemonių dalis. Užsienio šalių žemės ūkiui teikiamos paramos priemonių, kurios pripažįstamos nekompensuotinomis subsidijomis, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Kai prekės kilmės ar eksportuojančios šalies teritorijoje pagal bendrąjį regionų plėtros modelį (kai regioninės subsidijų programos suderintos ir yra bendros regionų plėtros dalis) subsidijos yra suteiktos regionui (regionams), kurio ekonomikos padėtis nepalanki, jos gali būti laikomos suteiktomis nekonkrečiai, jei šio įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti kriterijai buvo nustatyti ne visai prekės kilmės ar eksportuojančiai šaliai, o atskiram subsidiją gaunančiam regionui (regionams). Tokios subsidijos yra laikomos nekompensuotinomis, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
1) regionas, kurio ekonomikos padėtis nepalanki, yra tiksliai apibrėžtas ir jo ekonominis bei administracinis identiškumas gali būti nustatytas;
2) vertinant pagal neutralius ir objektyvius kriterijus (tokius kriterijus, kurie atskiram regionui nesuteikia daugiau pranašumų, negu reikia regionų plėtros skirtumams pašalinti ar sumažinti) regiono ekonomikos padėtis yra nepalanki. Šie kriterijai turi parodyti, kad regiono sunkumai atsiranda ne dėl trumpalaikių aplinkybių, ir turi būti aiškūs iš prekės kilmės ar eksportuojančios šalies įstatymų, teisės aktų ar kitų oficialių dokumentų;
3) šios dalies 2 punkte nurodyti ekonomikos plėtros įvertinimo kriterijai turi atspindėti bent vieną iš šių per 3 metų laikotarpį skaičiuojamų rodiklių:
vidutinės vieno to regiono gyventojo ar namų ūkio pajamos arba bendrojo vidaus produkto dalis, tenkanti vienam to regiono gyventojui, neturi viršyti 85 procentų prekės kilmės ar eksportuojančios šalies šių rodiklių vidurkio;
nedarbo lygis tame regione turi būti ne mažesnis kaip 110 procentų prekės kilmės ar eksportuojančios šalies šio rodiklio vidurkio.
Nekompensuotinomis subsidijomis laikomos ir subsidijos, teikiamos skatinant modernizuoti ne mažiau kaip dvejus metus (iki buvo nustatyti nauji aplinkos apsaugos reikalavimai) eksploatuotus įrenginius, kad šie atitiktų prekės kilmės ar eksportuojančios šalies įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus naujus aplinkos apsaugos reikalavimus, numatančius griežtesnius apribojimus ir papildomas išlaidas įmonėms, jeigu tos subsidijos atitinka visus šiuos reikalavimus:
1) yra vienkartinė priemonė;
2) neviršija 20 procentų įrenginių modernizavimo išlaidų;
3) nepadengia įrenginių ar jų dalių, įsigytų panaudojant subsidiją, pakeitimo ir eksploatavimo išlaidų, kurias privalo visiškai padengti pačios įmonės;
4) yra tiesiogiai susijusios su įmonės planuojamu taršos bei žalos aplinkai sumažinimu ir jam proporcingos bei nepanaudotos gamybos išlaidoms sumažinti;
5) jas gali gauti visos įmonės, kurios gali įdiegti naujus įrenginius ar naujus gamybos procesus.
Nekompensuotinomis subsidijomis laikomos ir subsidijos, suteiktos mokslo tiriamajai veiklai, kurią atlieka įmonės arba aukštojo mokslo ar tyrimo įstaigos pagal sutartis su įmonėmis (išskyrus tyrimus civilinės aviacijos srityje), jei šios subsidijos padengia ne daugiau kaip 75 procentus pramoninių tyrimų (planuotų tyrimų naujoms žinioms, kurios būtų naudingos kuriant naujus arba gerinant esamus gaminius, procesus ar paslaugas, gauti) išlaidų arba 50 procentų ikikonkurencinės plėtros išlaidų ir yra skirtos tik:
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.