LIetuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS FINANSAVIMO STRATEGIJOS

Į S T A T Y M A S

1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1028

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į visų Seime atstovaujamų partijų 1993 m. inicijuotą ir Respublikos Prezidento 1994 m. sausio 4 d. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai įteiktą prašymą priimti Lietuvą šios organizacijos nare,

vadovaudamasis 1996 m. gruodžio 19 d. Seimo vienbalsiai priimto Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostata, kad “stiprinti nacionalinį saugumą yra aukščiausias Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslas”,

pabrėždamas, kad Lietuvos nacionalinio saugumo sistema turi būti plėtojama kaip Europos ir transatlantinės gynybos sistemų dalis, o kita vertus, ji suvokiama kaip platesnė valstybės veiklos sritis, apimanti pramonės potencialo, informatikos, mokslo ir aukštųjų technologijų naudojimą šiai sistemai aprūpinti ir tobulinti,

ir kad taip krašto apsaugos sistemos plėtra prisideda prie Lietuvos mokslo ir pramonės potencialo ugdymo bei tarptautinės kooperacijos, o krašto apsaugai skiriamos biudžeto lėšos sudaro sąlygas tūkstančiams žmonių Lietuvoje apsirūpinti darbu ir pajamomis,

remdamas Vyriausybės pastangas reorganizuoti krašto apsaugos sistemą ir ją derinti su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir šalių narių struktūromis, kad krašto apsaugos sistema atitiktų bendrus organizacijos standartus ir reikalavimus,

atsižvelgdamas į dvišalio ir tarptautinio bendradarbiavimo gynybos srityje laimėjimus ir savo 1998 m. lapkričio 10 d. rezoliuciją “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1997 metais ataskaitos” ,

konstatuodamas, kad krašto apsaugos sistemos finansavimas pastaraisiais metais žymiai padidėjo net ir susidarius sudėtingoms 1998 metų biudžeto vykdymo sąlygoms,

atsižvelgdamas į Valstybės gynimo tarybos 1998 m. liepos 9 d. nutarimą Nr.4 “Dėl krašto apsaugos biudžeto”, kurį pasirašė Respublikos Prezidentas ir kuriame perspektyviai numatytos valstybės išlaidos gynybos reikmėms 2001 metais sudaro 2 procentus bendrojo vidaus produkto,

taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nuo šiol Lietuvos valstybės biudžetas planuojamas pagal programas trejų metų laikotarpiui ir taip pat turi būti formuojamas Krašto apsaugos ministerijos biudžetas,

pabrėždamas krašto apsaugos sistemos tolesnio kūrimo bei modernizavimo būtinybę ir siekdamas užtikrinti reikalingą krašto apsaugos sistemos finansavimą atsižvelgiant į įstatymų nustatytą ir su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių praktika suderintą krašto apsaugos sistemos sandarą,

priėmė šį įstatymą.

1 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos finansavimo santykiniai rodikliai

Nustatyti šiuos krašto apsaugos sistemos finansavimo pagal programas santykinius rodiklius:

1) 2000 m. – 1,70-1,75 proc. bendrojo vidaus produkto;

2) 2001 m. – 1,95-2,00 proc. bendrojo vidaus produkto.

2 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Pasiūlyti Vyriausybei maksimaliai užtikrinti krašto apsaugos sistemai reikalingos produkcijos gamybą Lietuvoje ir teikiant 2000-2001 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus laikytis šio įstatymo nuostatų.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                    VALDAS ADAMKUS