← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2004-04-29

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1998, Nr. 61-1726

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMAS

1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

Pirmasis skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

1.

Šis Įstatymas nustato

bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo,

naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio

žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų

organizavimo ir planavimo principus.

2.

Įstatymas nereglamentuoja

išmetimų į orą, nuotėkų į vandenį ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, taip pat

kritusių gyvulių ir žemės ūkio atliekų (natūralių, nepavojingų, naudojamų žemės

ūkyje medžiagų) tvarkymo.

3.

Specifinių atliekų srautų ar

kategorijų tvarkymo reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

4.

Šis Įstatymas skirtas

užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo 5 priede,

taikymą

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Alyvos – bet

kokios tepimo ar pramoninės alyvos, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų

dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos.

2.

Antrinės žaliavos –

perdirbti tinkamos atliekos.

3.

Apmokestinamieji gaminiai –

pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami gaminiai.

4.

Atliekos – bet kokios

medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar

privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms

Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų

sąrašą.

5.

Atliekų gamintojas –

asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų

rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis

ar sudėtis.

6.

Atliekų naudojimas –

atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 2 priede.

7.

Atliekų perdirbimas –

atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį

perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias

medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.

8.

Atliekų surinkimas –

atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti.

9.

Atliekų susidarymo vieta

– įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro

atliekų.

10.

Atliekų šalinimas –

atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 3 priede.

11.

Atliekų turėtojas –

atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų.

12.

Atliekų tvarkymas –

atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų

tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.

13.

Atliekų tvarkymo

valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo

objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.

14.

Atliekų tvarkytojas –

įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų reikalavimus.

15.

Atliekų vežėjas –

asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų

naudotojui ar šalintojui.

16.

Elektros ir elektroninė

įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės

arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba

išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos

nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa

esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei

srovei.

17.

Gaminių ar

pakuotės atliekos – atliekos, kurios susidaro

pasibaigus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka

apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės naudojimo laikui.

18.

Gamintojas – Lietuvos

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris

Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, transporto priemones, elektros

ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius gaminius ir (ar) gaminius pakuoja.

19.

Importuotojas – Lietuvos

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris

importuoja ir (ar) iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių įveža alyvas,

transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius

gaminius bei kitus supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją.

20.

Komunalinės atliekos – buitinės

(buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi

yra panašios į buitines atliekas.

21.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių

priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų

tvarkymo srityje.

22.

Laikinasis saugojimas –

pavojingų atliekų saugojimas ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingų

atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų

surinkimo.

23.

Leidimas – tai

taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

24.

Nepavojingos atliekos –

visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.

25.

Pakuočių atliekos –

pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos

atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

26.

Pakuotė – gaminys,

pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti,

gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.

27.

Pavojingos atliekos –

atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar

keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priede,

ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo

kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos,

tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir

atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.

28.

Saugojimas – neterminuotas

atliekų kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje

ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti šio Įstatymo 2 ir 3 prieduose

nurodytais būdais.

29.

Sąvartynas – atliekų

šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme.

Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas

šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau

negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekas, išskyrus

įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į

naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos

saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai,

kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.

30.

Transporto priemonė –

bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne

mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti,

kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir viena sėdima vieta

vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti

transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne

didesnė kaip 3,5 t) ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines

trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Antrasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO PRIORITETAI

3 straipsnis.

Atliekų tvarkymo prioritetai

Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje

veikloje susidaro atliekų ir kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas,

turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių jų kiekiui bei

kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Tokios įmonės

privalo laikytis šių prioritetų:

1) naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;

2) mažinti susidarančių bei į

sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti

mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką

gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų

naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas sunaudoti ir taip sumažinti atliekų

kiekį bei pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;

3) pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas,

tinkančias gaminiams gaminti;

4) naudoti atliekas energijai

gauti;

5) saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas

specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir

aplinkai.

Trečiasis

skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMAS

4 straipsnis.

Atliekų tvarkymo organizavimas

1.

Atliekų turėtojas šio Įstatymo

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti

jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai papildomai neapdorotos

nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms

reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu.

2.

Įmonės, kurių ūkinėje

komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3.

Atliekas surenkančios,

vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4.

Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktais.

5.

Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą

į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo

iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6.

Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

6 straipsnis.

Leidimai

1.

Įmonės, kurių ūkinėje

komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos

ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas

saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti

leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

2.

Leidimai išduodami tik toms

atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo

ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

10 straipsnis.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas

1.

Atliekas naudojanti ar

šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,

kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,

šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,

užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

2.

Atliekų naudojimo ar šalinimo

techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6

straipsnyje, dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

11 straipsnis.

Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos

1.

Atliekas naudojanti ar

šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,

kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis

žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.

Atliekas naudojanti ar

šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti

numatyta:

1) didžiausias leidžiamas įmonėje

saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

2) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

3) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;

4) šios dalies 1–3 punktuose

numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.

3.

Pavojingas atliekas naudojanti

ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,

kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti

sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių

finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų

naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.

Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko

garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos

nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Ketvirtasis skirsnis

PAVOJINGŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

12 straipsnis.

Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

1.

Įmonės, kurios surenka, saugo,

šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2.

Licencijoje turi būti

nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys

bei šių atliekų tvarkymo būdai.

3.

Licencija gali būti išduodama

tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi

leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų

tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo

kompanijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

13 straipsnis.

Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas

Pavojingų atliekų gamintojas

privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies

pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų

identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

15 straipsnis.

Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas

Saugomos arba vežamos pavojingos

atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir

ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

16

straipsnis. Pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnalas

Pavojingų atliekų naudojimo ar

šalinimo įmonė privalo pildyti darbo žurnalą, kuriame registruojami pavojingų

atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo etapai, vežimas bei tiksli jų

buvimo vieta įmonėje. Darbo žurnalo formą ir pildymo tvarką nustato Aplinkos

ministerija.

16 straipsnis.

Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

1.

Įmonės, kurios surenka, veža,

saugo, šalina ir naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2.

Licencijoje turi būti

nurodytos pavojingų atliekų rūšys, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti.

17 straipsnis.

Pavojingų atliekų vežimo tvarka

1.

Pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų

nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.

2.

Perduodant tvarkyti ar vežti pavojingas atliekas, privaloma turėti

pavojingų atliekų specialios formos lydraštį. Pavojingų atliekų lydraščio

formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

18 straipsnis.

Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita

Pavojingų atliekų tranzito,

išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką

apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.

19 straipsnis.

Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas

1.

Pavojingas atliekas

gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės

privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti

įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų

mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.

2.

Įvykus avarijai arba išsipylus

pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti

pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama

pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų

likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO valstybinis reglamentavimas

20 straipsnis.

Aplinkos ministerijos funkcijos

1.

Aplinkos ministerija

reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų

reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.

2.

Aplinkos ministerija

koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių

veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės

institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams

finansuoti.

21 straipsnis.

Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos

1.

Sveikatos apsaugos ministerija

atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės

sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos

priežiūros įstaigose.

2.

Sveikatos apsaugos ministerija

koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų

tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba

užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos

ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

22 straipsnis.

Ūkio ministerijos funkcijos

1.

Ūkio ministerija rengia ir

tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias

mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,

kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių

programų įgyvendinimą.

2.

Ūkio ministerija koordinuoja

pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo

pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo

atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo

pajėgumų sukūrimo projektus.

23 straipsnis.

Žemės ūkio ministerijos funkcijos

Žemės ūkio ministerija

koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje

susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir

maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,

Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo

projektus.

24 straipsnis.

Apskričių viršininkų funkcijos

Apskričių viršininkai organizuoja

regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus

įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su

atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.

25

straipsnis. Savivaldybių funkcijos

Savivaldybių

institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas

jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja

atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,

tvarkymą.

Šeštasis skirsnis

atliekų tvarkymo planai

25 straipsnis. Dokumentų

apie pavojingas atliekas tvarkymas

Dokumentus, susijusius su

pavojingų atliekų susidarymu ir tvarkymu, atliekų turėtojai, tvarkytojai ir

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos privalo saugoti neterminuotai.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO VALDYMAS

26 straipsnis.

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas

1.

Šiame Įstatyme nurodytiems

atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis

strateginis atliekų tvarkymo planas.

2.

Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslai:

1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią

visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią

rinkos ekonomikos principų;

2) nustatyti atliekų tvarkymo

užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių

ir energetinių išteklių panaudojimą.

3.

Valstybinį strateginį atliekų

tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.

27 straipsnis.

Regioniniai atliekų tvarkymo planai

1.

Regioniniuose atliekų tvarkymo

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.

2.

Pagrindinis regioninių atliekų

tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant

komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms

bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

3.

Regioniniai atliekų tvarkymo

planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.

4.

Regioninius atliekų tvarkymo

planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.

5.

Regioninių atliekų tvarkymo

planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.

28 straipsnis.

Savivaldybių atliekų tvarkymo planai

1.

Savivaldybių atliekų tvarkymo

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo

planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.

2.

Pagrindinis savivaldybių

atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų

organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius

ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

3.

Savivaldybių atliekų tvarkymo

planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.

29 straipsnis. Regioninių ir savivaldybių atliekų

tvarkymo planų sudėtis

1.

Regioniniuose ir savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti

šios pagrindinės dalys:

1) esamos atliekų tvarkymo būklės apžvalga;

2) atliekų tvarkymo užduotys planuojamam laikotarpiui;

3) ilgalaikė strateginė programa ne mažiau kaip dešimties metų

laikotarpiui;

4) trumpalaikė veiksmų programa ketverių metų laikotarpiui.

2.

Smulkesnę regioninių ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų sudėtį

nustato Aplinkos ministerija.

septintasis skirsnis

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos

30 straipsnis.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas

1.

Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų

tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms

atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos,

išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo

reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių

atliekų tvarkymo sistemose.

2.

Komunalinių atliekų tvarkymo

sistemos turi būti organizuojamos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir

perdirbimą.

3.

Komunalinių atliekų tvarkymo

sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų

aprūpinti:

1) atliekų surinkimo ir išvežimo

priemonėmis;

2) atliekų rūšiavimo jų

susidarymo vietose priemonėmis. Rūšiavimo priemonėmis turi būti užtikrintas

asmenims patogus antrinių žaliavų surinkimas;

3) atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos

ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų, buitinės technikos ir pan.),

naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;

4) buityje susidarančių pavojingų

atliekų atskiro surinkimo priemonėmis.

4.

Eksploatuoti komunalinių

atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį)

savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų

tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Savivaldybės gali organizuoti ir

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų

operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti

vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų

tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo

konkursą.

5.

Įmonės, kurios verčiasi

komunalinių atliekų surinkimu, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą

savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios

sutartis su savivaldybe.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

31 straipsnis.

Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės

1.

Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias

viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad

šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos

reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų

įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.

2.

Kaip vykdomi savivaldybių

atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių

institucijos.

3.

Savivaldybių atliekų tvarkymo

taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.

aštuntasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS

34 straipsnis.

Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

1.

Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių

ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).

2.

Programos lėšas sudaro

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą

gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

3.

Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių

ir (ar) pakuotės atliekų:

1) surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo

energijai gauti išlaidoms kompensuoti;

2) surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba

naudojimui energijai gauti, investiciniams projektams rengti, vertinti ir

įgyvendinti;

3) šiems investiciniams projektams įgyvendinti

naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;

4) mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų taikymui

skatinti.

4.

Pagrindiniai  Programos lėšų naudojimo principai:

1) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos

kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra naudojimas

pagal šio įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2 punkte

numatytus atvejus;

2) išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti

ir saugiai pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms

panaudoti nėra technologijų;

3) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams

mokamos kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės

atliekų tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės  atliekas

gaunamų pajamų skirtumo;

4) kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų

atliekų svorio ar tūrio vienetui ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal

šio straipsnio 4 dalies 2 punktą) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės

atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už

aplinkos teršimą įstatymą atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių

ir (ar) pakuotės atliekomis;

5) lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos

teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar)

pakuotės rūšį, naudojamos tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms

surinkti, rūšiuoti ir perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų

poreikio einamaisiais metais nėra, lėšos  gali būti  naudojamos  kitų

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti;

6) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų

tvarkymo investiciniai projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais

atvejais, kai minėtų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų

pajėgumų arba yra įgyvendinti tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;

7) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais

biudžetiniais metais, yra naudojamos kitais metais šio straipsnio 3 dalyje

numatytoms priemonėms finansuoti.

5.

Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:

1) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei

Programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;

2) Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms

pritaria Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;

3)

Tarybą sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir

(ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių organizacijų,

apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems atstovaujančių

organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių organizacijų bei

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

35

straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo garantas

Licencija

pavojingoms atliekoms tvarkyti juridiniams ir fiziniams asmenims išduodama

pateikus Vyriausybės, savivaldybių, draudimo kompanijos arba banko garantą

sumai, kuri ne mažesnė už lėšas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 15 straipsnio

reikalavimus.

Septintasis skirsnis

TEISINĖ

ATSAKOMYBĖ

36

straipsnis. Teisinė atsakomybė

1.

Juridiniai ir fiziniai

asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

numatytos atsakomybės taikymas neatima teisės nustatyta tvarka sustabdyti

atliekų tvarkymo veiklą.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                              VALDAS ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė

(2002-02-08)

autrap@lrs.lt

5 straipsnis.

Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai

1.

Atliekos turi būti tvarkomos

taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.

Siekiant taupyti gamtos

išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti

įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir

kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir

įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.

3.

Gamtos išteklių taupymo ir

atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos

technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

7 straipsnis. Atliekų

apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka

Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje

veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir

teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka.

8 straipsnis.

Atliekų saugojimas

1.

Atliekos turi būti saugomos

taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.

Atliekų saugojimo priemonės,

įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi

atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

3.

Atliekas gaminančios įmonės be

nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas atliekas gali saugoti ne ilgiau

kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau kaip vienus metus nuo jų

susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

9 straipsnis.

Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Su atliekų tvarkymu susiję

dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

14 straipsnis.

Pavojingų atliekų maišymas

1.

Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,

rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su

jokiomis atliekomis ar medžiagomis.

2.

Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar

medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas

atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.

32 straipsnis.

Principas „teršėjas moka“

1.

Atliekų tvarkymo srityje

taikomas principas „teršėjas

moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų

turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo

susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

2.

Mokesčio už

aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)

pakuotės atliekomis.

33 straipsnis.

Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai

Atliekų tvarkymo papildomi

finansavimo šaltiniai:

1) Gaminių ar pakuotės atliekų

tvarkymo programos lėšos;

2) valstybės biudžetas ir

savivaldybių biudžetai;

3) Aplinkos apsaugos rėmimo

programos lėšos;

4) Savivaldybių aplinkos apsaugos

rėmimo specialiosios programos lėšos;

5) Lietuvos aplinkos apsaugos

investicijų fondo programos lėšos;

6) užsienio šalių, tarptautinių

organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai

įnašai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

34

straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

1.

Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės

atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).

2.

Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas

mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

3.

Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų:

1) surinkimo,

rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti išlaidoms kompensuoti;

2)

surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba naudojimui energijai gauti,

investiciniams projektams rengti, vertinti ir įgyvendinti;

3)

investiciniams projektams įgyvendinti naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;

4)

mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų naudojimui skatinti.

4.

Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:

1)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos

kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra jų

naudojimas pagal šio Įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2

punkte nustatytus atvejus;

2)

išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti ir saugiai

pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms panaudoti nėra

technologijų;

3)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams mokamos

kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų

tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas gaunamų

pajamų skirtumo;

4)

kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų atliekų svorio ar tūrio vienetui

ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų

kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą

atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis;

5)

lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)

pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos

tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir

perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais

metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar)

pakuotės atliekoms tvarkyti;

6)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai

projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių

ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti

tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;

7)

Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos

kitais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti.

5.

Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:

1)

metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos

lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;

2)

Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria

Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija;

3)

Tarybą, kuri yra patariamasis organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio

už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems

atstovaujančių organizacijų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų

tvarkytojų ar jiems atstovaujančių organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems

atstovaujančių organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)

skirsniu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

AŠTUNTASIS(1)

SKIRSNIS

GAMINTOJŲ IR IMPORTUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

34(1)

straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos

1.

Gamintojai ir importuotojai

turi tvarkyti alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos,

apmokestinamųjų gaminių ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti

ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta

tvarka.

2.

Gamintojai

ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad alyvų, transporto priemonių,

elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekos

būtų tvarkomos taip, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos šių atliekų

tvarkymo užduotys.

3.

Gamintojai ir importuotojai gali patys organizuoti alyvų, transporto

priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių bei

pakuočių atliekų tvarkymo sistemas arba pagal sutartis naudotis

organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis.

4.

Gamintojai

ir importuotojai gali įsteigti organizacijas ir joms pavesti vykdyti šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas.

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ

35 straipsnis.

Atsakomybė

Asmenys, pažeidę šio Įstatymo

reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

dešimtasis skirsnis

įstatymo įsigaliojimas

36 straipsnis.

Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija:

1) iki 2003 m. sausio 1 d.

nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į

Lietuvos Respubliką reikalavimus.

2) iki 2003

m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo

tvarką, tokių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų

atestavimo tvarką.

37 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12

straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                               VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

1

priedas

ATLIEKŲ KATEGORIJOS

QQ1

Gamybos ar

vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau

QQ2

Produktai,

neatitinkantys gaminio charakteristikos

QQ3

Produktai,

kurių vartojimo laikas pasibaigęs

QQ4

Išsipylusios,

išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,

įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo

atsitikimo metu

QQ5

Medžiagos,

užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių

medžiagos, konteineriai ir t. t.)

QQ6

Nenaudojamos

dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)

QQ7

Medžiagos,

kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,

naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)

QQ8

Pramoninių

procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)

QQ9

Teršalų valymo

liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)

QQ10

Mechaninio

apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir

t. t.)

QQ11

Žaliavų

gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos

ir t. t.)

QQ12

Medžiagos su

priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir

t. t.)

QQ13

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas

QQ14

Gaminiai,

kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,

komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)

QQ15

Užterštos

medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą

QQ16

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

2

priedas

ATLIEKŲ NAUDOJIMO

BŪDAI

R1

Naudojimas

kurui arba kitais būdais energijai gauti

R2

Tirpiklių

atnaujinimas (regeneracija)

R3

Organinių

medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant

kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)

R4

Metalų ir

metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)

R5

Kitų

neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)

R6

Rūgščių arba

bazių regeneracija

R7

Taršai mažinti

naudojamų komponentų naudojimas

R8

Katalizatorių

komponentų naudojimas

R9

Pakartotinis

naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas

R10

Apdorojimas

žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę

R11

Atliekų, gautų

R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas

R12

Pasikeitimas

atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų

R13

Atliekų,

skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį

saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

3

priedas

ATLIEKŲ ŠALINIMO

BŪDAI

D1

Išvertimas ant

žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)

D2

Apdorojimas

žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.

t.)

D3

Giluminis

įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos

olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)

D4

Surinkimas į

tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į

duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)

D5

Šalinimas

specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios

uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)

D6

Išmetimas į

vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)

D7

Išmetimas į

jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną

D8

Šiame sąraše

smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai

junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu

D9

Šiame sąraše

smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami

galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu

(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)

D10

Deginimas

sausumoje

D11

Deginimas

jūroje

D12

Nuolatinis

saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)

D13

Maišymas prieš

naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą

D14

Perpakavimas

prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą

D15

D1-D14

nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį

saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų tvarkymo įstatymo

4 priedas

ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS

SAVYBĖS

H1 Sprogstamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra

jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas

H2 Oksiduojamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač

degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją

H3-A Labai degios:

– skystos medžiagos ir

preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin

degius skysčius), arba

– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos

temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,

arba

– kietos medžiagos ir preparatai,

kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie

pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba

– dujinės medžiagos ir

preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba

– medžiagos ir preparatai, kurie

nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais

labai degias dujas

H3-B Degios: skystos

medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu

21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C

H4 Dirginančios: medžiagos

ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar

pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą

H5 Kenksmingos: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies

pakenkti sveikatai

H6 Toksiškos: medžiagos ir

preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę

per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį

H7 Kancerogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę

H8 Ėdžios: medžiagos ir

preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai

H9 Infekcinės: medžiagos,

turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba

pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas

H10 Teratogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių

H11 Mutageninės: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti paveldimus

genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę

H12 Medžiagos ir preparatai,

kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai

toksiškas dujas

H13 Medžiagos ir preparatai,

kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią

nors aukščiau minėtų savybių

H14 Pavojingos aplinkai:

medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą

pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

5

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAI

1.

1975 m. birželio 16 d. Tarybos

direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo.

2.

1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos

direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų.

3.

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų.

4.

1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos

direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės.

5.

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.

6.

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB

dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų.

7.

1996 m. gegužės 24 d.

Komisijos Sprendimas 96/350/EB dėl Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų.

Lietuvos Respublikos

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas neteko galios:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo

2003 m. kovo 1 d.

Nauja įstatymo

redakcija

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,

4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-05-20)

autrap@lrs.lt