Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1998, Nr. 61-1726
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMAS
1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
Pirmasis skirsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato
bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo,
naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio
žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo ir planavimo principus.
Įstatymas nereglamentuoja
išmetimų į orą, nuotėkų į vandenį ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, taip pat
kritusių gyvulių ir žemės ūkio atliekų (natūralių, nepavojingų, naudojamų žemės
ūkyje medžiagų) tvarkymo.
Specifinių atliekų srautų ar
kategorijų tvarkymo reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Šis Įstatymas skirtas
užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo 5 priede,
taikymą
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Alyvos – bet
kokios tepimo ar pramoninės alyvos, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų
dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos.
Antrinės žaliavos –
perdirbti tinkamos atliekos.
Apmokestinamieji gaminiai –
pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami gaminiai.
Atliekos – bet kokios
medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar
privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms
Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų
sąrašą.
Atliekų gamintojas –
asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų
rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis
ar sudėtis.
Atliekų naudojimas –
atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 2 priede.
Atliekų perdirbimas –
atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį
perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias
medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.
Atliekų surinkimas –
atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti.
Atliekų susidarymo vieta
– įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro
atliekų.
Atliekų šalinimas –
atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 3 priede.
Atliekų turėtojas –
atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų.
Atliekų tvarkymas –
atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų
tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.
Atliekų tvarkymo
valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo
objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.
Atliekų tvarkytojas –
įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimus.
Atliekų vežėjas –
asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų
naudotojui ar šalintojui.
Elektros ir elektroninė
įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės
arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba
išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos
nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa
esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei
srovei.
Gaminių ar
pakuotės atliekos – atliekos, kurios susidaro
pasibaigus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka
apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės naudojimo laikui.
Gamintojas – Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris
Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, transporto priemones, elektros
ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius gaminius ir (ar) gaminius pakuoja.
Importuotojas – Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris
importuoja ir (ar) iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių įveža alyvas,
transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius
gaminius bei kitus supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Komunalinės atliekos – buitinės
(buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi
yra panašios į buitines atliekas.
21.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių
priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų
tvarkymo srityje.
Laikinasis saugojimas –
pavojingų atliekų saugojimas ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingų
atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų
surinkimo.
Leidimas – tai
taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Nepavojingos atliekos –
visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.
Pakuočių atliekos –
pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos
atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
Pakuotė – gaminys,
pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti,
gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.
Pavojingos atliekos –
atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar
keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priede,
ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo
kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos,
tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir
atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.
Saugojimas – neterminuotas
atliekų kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje
ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti šio Įstatymo 2 ir 3 prieduose
nurodytais būdais.
Sąvartynas – atliekų
šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme.
Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas
šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau
negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekas, išskyrus
įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į
naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos
saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai,
kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.
Transporto priemonė –
bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne
mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti,
kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir viena sėdima vieta
vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti
transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne
didesnė kaip 3,5 t) ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines
trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Antrasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO PRIORITETAI
3 straipsnis.
Atliekų tvarkymo prioritetai
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų ir kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas,
turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių jų kiekiui bei
kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Tokios įmonės
privalo laikytis šių prioritetų:
1) naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;
2) mažinti susidarančių bei į
sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti
mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką
gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų
naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas sunaudoti ir taip sumažinti atliekų
kiekį bei pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;
3) pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas,
tinkančias gaminiams gaminti;
4) naudoti atliekas energijai
gauti;
5) saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas
specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir
aplinkai.
Trečiasis
skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMAS
4 straipsnis.
Atliekų tvarkymo organizavimas
Atliekų turėtojas šio Įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti
jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai papildomai neapdorotos
nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms
reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu.
Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Atliekas surenkančios,
vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktais.
Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą
į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo
iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
6 straipsnis.
Leidimai
Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos
ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas
saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti
leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
10 straipsnis.
Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,
kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,
šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,
užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
Atliekų naudojimo ar šalinimo
techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6
straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
11 straipsnis.
Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,
kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis
žmonių sveikatai ir aplinkai.
Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti
numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje
saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose
numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.
Pavojingas atliekas naudojanti
ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,
kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti
sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių
finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų
naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko
garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos
nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
12 straipsnis.
Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
13 straipsnis.
Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingų atliekų gamintojas
privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies
pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų
identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
15 straipsnis.
Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Saugomos arba vežamos pavojingos
atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir
ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
16
straipsnis. Pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnalas
Pavojingų atliekų naudojimo ar
šalinimo įmonė privalo pildyti darbo žurnalą, kuriame registruojami pavojingų
atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo etapai, vežimas bei tiksli jų
buvimo vieta įmonėje. Darbo žurnalo formą ir pildymo tvarką nustato Aplinkos
ministerija.
16 straipsnis.
Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
Įmonės, kurios surenka, veža,
saugo, šalina ir naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų rūšys, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti.
17 straipsnis.
Pavojingų atliekų vežimo tvarka
Pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.
Perduodant tvarkyti ar vežti pavojingas atliekas, privaloma turėti
pavojingų atliekų specialios formos lydraštį. Pavojingų atliekų lydraščio
formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
18 straipsnis.
Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita
Pavojingų atliekų tranzito,
išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką
apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.
19 straipsnis.
Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas
Pavojingas atliekas
gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės
privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti
įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų
mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.
Įvykus avarijai arba išsipylus
pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti
pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama
pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų
likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO valstybinis reglamentavimas
20 straipsnis.
Aplinkos ministerijos funkcijos
Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių
veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės
institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams
finansuoti.
21 straipsnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
22 straipsnis.
Ūkio ministerijos funkcijos
Ūkio ministerija rengia ir
tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias
mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,
kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių
programų įgyvendinimą.
Ūkio ministerija koordinuoja
pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo
pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo
atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo
pajėgumų sukūrimo projektus.
23 straipsnis.
Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24 straipsnis.
Apskričių viršininkų funkcijos
Apskričių viršininkai organizuoja
regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus
įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su
atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai
25 straipsnis. Dokumentų
apie pavojingas atliekas tvarkymas
Dokumentus, susijusius su
pavojingų atliekų susidarymu ir tvarkymu, atliekų turėtojai, tvarkytojai ir
Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos privalo saugoti neterminuotai.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO VALDYMAS
26 straipsnis.
Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas
Šiame Įstatyme nurodytiems
atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis
strateginis atliekų tvarkymo planas.
Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslai:
1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią
visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią
rinkos ekonomikos principų;
2) nustatyti atliekų tvarkymo
užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių
ir energetinių išteklių panaudojimą.
Valstybinį strateginį atliekų
tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.
27 straipsnis.
Regioniniai atliekų tvarkymo planai
Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms
bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.
Regioninių atliekų tvarkymo
planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.
28 straipsnis.
Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius
ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
29 straipsnis. Regioninių ir savivaldybių atliekų
tvarkymo planų sudėtis
Regioniniuose ir savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti
šios pagrindinės dalys:
1) esamos atliekų tvarkymo būklės apžvalga;
2) atliekų tvarkymo užduotys planuojamam laikotarpiui;
3) ilgalaikė strateginė programa ne mažiau kaip dešimties metų
laikotarpiui;
4) trumpalaikė veiksmų programa ketverių metų laikotarpiui.
Smulkesnę regioninių ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų sudėtį
nustato Aplinkos ministerija.
septintasis skirsnis
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
30 straipsnis.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas
Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų
tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms
atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos,
išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo
reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių
atliekų tvarkymo sistemose.
Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos turi būti organizuojamos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir
perdirbimą.
Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų
aprūpinti:
1) atliekų surinkimo ir išvežimo
priemonėmis;
2) atliekų rūšiavimo jų
susidarymo vietose priemonėmis. Rūšiavimo priemonėmis turi būti užtikrintas
asmenims patogus antrinių žaliavų surinkimas;
3) atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos
ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų, buitinės technikos ir pan.),
naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;
4) buityje susidarančių pavojingų
atliekų atskiro surinkimo priemonėmis.
Eksploatuoti komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį)
savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų
tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Savivaldybės gali organizuoti ir
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų
operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti
vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų
tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo
konkursą.
Įmonės, kurios verčiasi
komunalinių atliekų surinkimu, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą
savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios
sutartis su savivaldybe.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
31 straipsnis.
Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias
viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad
šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos
reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų
įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
Kaip vykdomi savivaldybių
atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių
institucijos.
Savivaldybių atliekų tvarkymo
taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.
aštuntasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
34 straipsnis.
Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių
ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).
Programos lėšas sudaro
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą
gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių
ir (ar) pakuotės atliekų:
1) surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo
energijai gauti išlaidoms kompensuoti;
2) surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba
naudojimui energijai gauti, investiciniams projektams rengti, vertinti ir
įgyvendinti;
3) šiems investiciniams projektams įgyvendinti
naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;
4) mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų taikymui
skatinti.
Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos
kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra naudojimas
pagal šio įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2 punkte
numatytus atvejus;
2) išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti
ir saugiai pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms
panaudoti nėra technologijų;
3) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams
mokamos kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės
atliekų tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas
gaunamų pajamų skirtumo;
4) kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų
atliekų svorio ar tūrio vienetui ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal
šio straipsnio 4 dalies 2 punktą) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės
atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymą atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių
ir (ar) pakuotės atliekomis;
5) lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos
teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar)
pakuotės rūšį, naudojamos tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms
surinkti, rūšiuoti ir perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų
poreikio einamaisiais metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti;
6) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų
tvarkymo investiciniai projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais
atvejais, kai minėtų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų
pajėgumų arba yra įgyvendinti tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
7) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais
biudžetiniais metais, yra naudojamos kitais metais šio straipsnio 3 dalyje
numatytoms priemonėms finansuoti.
Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei
Programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2) Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms
pritaria Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
3)
Tarybą sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir
(ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių organizacijų,
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems atstovaujančių
organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių organizacijų bei
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2003-01-01
35
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo garantas
Licencija
pavojingoms atliekoms tvarkyti juridiniams ir fiziniams asmenims išduodama
pateikus Vyriausybės, savivaldybių, draudimo kompanijos arba banko garantą
sumai, kuri ne mažesnė už lėšas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 15 straipsnio
reikalavimus.
Septintasis skirsnis
TEISINĖ
ATSAKOMYBĖ
36
straipsnis. Teisinė atsakomybė
Juridiniai ir fiziniai
asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 dalyje
numatytos atsakomybės taikymas neatima teisės nustatyta tvarka sustabdyti
atliekų tvarkymo veiklą.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė
(2002-02-08)
autrap@lrs.lt
5 straipsnis.
Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
7 straipsnis. Atliekų
apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir
teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka.
8 straipsnis.
Atliekų saugojimas
Atliekos turi būti saugomos
taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
Atliekų saugojimo priemonės,
įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi
atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
Atliekas gaminančios įmonės be
nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas atliekas gali saugoti ne ilgiau
kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau kaip vienus metus nuo jų
susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
9 straipsnis.
Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Su atliekų tvarkymu susiję
dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
14 straipsnis.
Pavojingų atliekų maišymas
Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,
rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su
jokiomis atliekomis ar medžiagomis.
Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas
atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.
32 straipsnis.
Principas „teršėjas moka“
Atliekų tvarkymo srityje
taikomas principas „teršėjas
moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų
turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo
susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis.
33 straipsnis.
Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi
finansavimo šaltiniai:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;
4) Savivaldybių aplinkos apsaugos
rėmimo specialiosios programos lėšos;
5) Lietuvos aplinkos apsaugos
investicijų fondo programos lėšos;
6) užsienio šalių, tarptautinių
organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai
įnašai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
34
straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1.
Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės
atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).
2.
Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas
mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
3.
Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų:
1) surinkimo,
rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti išlaidoms kompensuoti;
2)
surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba naudojimui energijai gauti,
investiciniams projektams rengti, vertinti ir įgyvendinti;
3)
investiciniams projektams įgyvendinti naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;
4)
mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų naudojimui skatinti.
4.
Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos
kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra jų
naudojimas pagal šio Įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2
punkte nustatytus atvejus;
2)
išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti ir saugiai
pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms panaudoti nėra
technologijų;
3)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams mokamos
kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų
tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas gaunamų
pajamų skirtumo;
4)
kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų atliekų svorio ar tūrio vienetui
ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų
kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą
atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis;
5)
lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos
tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir
perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais
metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar)
pakuotės atliekoms tvarkyti;
6)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai
projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių
ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti
tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
7)
Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos
kitais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti.
5.
Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1)
metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos
lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2)
Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria
Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija;
3)
Tarybą, kuri yra patariamasis organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio
už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų
tvarkytojų ar jiems atstovaujančių organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)
skirsniu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
AŠTUNTASIS(1)
SKIRSNIS
GAMINTOJŲ IR IMPORTUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
34(1)
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos
Gamintojai ir importuotojai
turi tvarkyti alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos,
apmokestinamųjų gaminių ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti
ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta
tvarka.
Gamintojai
ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad alyvų, transporto priemonių,
elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekos
būtų tvarkomos taip, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos šių atliekų
tvarkymo užduotys.
Gamintojai ir importuotojai gali patys organizuoti alyvų, transporto
priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių bei
pakuočių atliekų tvarkymo sistemas arba pagal sutartis naudotis
organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis.
Gamintojai
ir importuotojai gali įsteigti organizacijas ir joms pavesti vykdyti šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas.
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
35 straipsnis.
Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo
reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
dešimtasis skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36 straipsnis.
Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) iki 2003 m. sausio 1 d.
nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į
Lietuvos Respubliką reikalavimus.
2) iki 2003
m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo
tvarką, tokių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų
atestavimo tvarką.
37 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12
straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
1
priedas
ATLIEKŲ KATEGORIJOS
QQ1
Gamybos ar
vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau
QQ2
Produktai,
neatitinkantys gaminio charakteristikos
QQ3
Produktai,
kurių vartojimo laikas pasibaigęs
QQ4
Išsipylusios,
išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,
įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo
atsitikimo metu
QQ5
Medžiagos,
užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių
medžiagos, konteineriai ir t. t.)
QQ6
Nenaudojamos
dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)
QQ7
Medžiagos,
kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,
naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)
QQ8
Pramoninių
procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)
QQ9
Teršalų valymo
liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)
QQ10
Mechaninio
apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir
t. t.)
QQ11
Žaliavų
gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos
ir t. t.)
QQ12
Medžiagos su
priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir
t. t.)
QQ13
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas
QQ14
Gaminiai,
kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,
komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)
QQ15
Užterštos
medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą
QQ16
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
2
priedas
ATLIEKŲ NAUDOJIMO
BŪDAI
R1
Naudojimas
kurui arba kitais būdais energijai gauti
R2
Tirpiklių
atnaujinimas (regeneracija)
R3
Organinių
medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant
kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)
R4
Metalų ir
metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)
R5
Kitų
neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)
R6
Rūgščių arba
bazių regeneracija
R7
Taršai mažinti
naudojamų komponentų naudojimas
R8
Katalizatorių
komponentų naudojimas
R9
Pakartotinis
naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas
R10
Apdorojimas
žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę
R11
Atliekų, gautų
R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas
R12
Pasikeitimas
atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų
R13
Atliekų,
skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
3
priedas
ATLIEKŲ ŠALINIMO
BŪDAI
D1
Išvertimas ant
žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)
D2
Apdorojimas
žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.
t.)
D3
Giluminis
įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos
olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)
D4
Surinkimas į
tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į
duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)
D5
Šalinimas
specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios
uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)
D6
Išmetimas į
vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)
D7
Išmetimas į
jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną
D8
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai
junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
D9
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami
galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)
D10
Deginimas
sausumoje
D11
Deginimas
jūroje
D12
Nuolatinis
saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)
D13
Maišymas prieš
naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą
D14
Perpakavimas
prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą
D15
D1-D14
nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų tvarkymo įstatymo
4 priedas
ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS
SAVYBĖS
H1 Sprogstamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra
jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin
degius skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,
arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir
preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais
labai degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu
21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios: medžiagos
ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar
pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies
pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos: medžiagos ir
preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos ir
preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės: medžiagos,
turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba
pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Teratogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti paveldimus
genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Medžiagos ir preparatai,
kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai
toksiškas dujas
H13 Medžiagos ir preparatai,
kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią
nors aukščiau minėtų savybių
H14 Pavojingos aplinkai:
medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą
pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
5
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1975 m. birželio 16 d. Tarybos
direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo.
1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos
direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų.
1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų.
1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos
direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės.
2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.
2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB
dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų.
1996 m. gegužės 24 d.
Komisijos Sprendimas 96/350/EB dėl Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų.
Lietuvos Respublikos
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo
2003 m. kovo 1 d.
Nauja įstatymo
redakcija
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-05-20)
autrap@lrs.lt