Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1998, Nr. 61-1726

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMAS

1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

Pirmasis

skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai

ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis;

atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo

sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir

atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones;

alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų

gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas.

netaikomas:

1) į

atmosferą išmetamoms dujoms ir anglies dioksidui, kuris surenkamas ir transportuojamas

geologiniam saugojimui ir jau geologiškai saugomas pagal anglies dioksido

geologinį saugojimą reglamentuojančius teisės aktus arba kuris saugomas naujų

produktų ir procesų mokslinių tyrimų, plėtros ar bandymų tikslais, kai saugoma

mažiau negu 100 tūkst. tonų;

2) žemei

(in situ), įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį ir nuolat toje žemėje

esančius pastatus;

3)

neužterštam dirvožemiui ir kitai natūraliai susidarančiai medžiagai, iškastai

statybų metu, kai medžiaga bus panaudota natūralaus būvio statybos tikslais

toje teritorijoje, kur ji buvo iškasta;

4)

radioaktyviosioms atliekoms;

5)

netinkamiems naudoti sprogmenims;

6) mėšlui ir srutoms, kurios nepriskiriamos šio straipsnio 3 dalies 2

punkte nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams, taip pat šiaudams ir

kitoms gamtinėms nepavojingoms žemės ūkio ar miškininkystės medžiagoms,

naudojamoms ūkininkaujant, vykdant miškininkystės veiklą arba gaminant energiją

iš šios biomasės procesais arba būdais, kurie nedaro žalos aplinkai ar nekelia

grėsmės žmogaus sveikatai.

atliekų srautams ar kategorijoms, kuriems taikomi kiti teisės aktai:

1) nuotekoms;

2)

šalutiniams gyvūniniams produktams, įskaitant perdirbtus produktus, kuriems

taikomas 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.

1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams

produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas,

3 skyrius, 37 tomas, p. 92) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002), išskyrus

produktus, kurie turi būti sudeginti, šalinti sąvartyne arba naudoti biologinių

dujų ar komposto gamybos įmonėje;

3) nepaskerstų gyvūnų gaišenoms, įskaitant gyvūnus, nužudytus siekiant

likviduoti epizootines ligas, ir gaišenoms,  tvarkomoms pagal Reglamento (EB)

Nr. 1774/2002 reikalavimus;

4) atliekoms, susidarančioms žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant

mineralinius išteklius, ir karjerų eksploatavimo atliekoms, kurioms taikomi

Aplinkos ministerijos nustatyti reikalavimai.

nuosėdoms vandenų ir vandens kelių valdymo arba potvynių prevencijos ar

potvynių ir sausrų arba melioracijos padarinių švelninimo tikslais, kai

nuosėdos nepavojingos.

atliekų tvarkymo reikalavimus, taikomus atskirais atvejais, gali nustatyti kiti

įstatymai ir kiti teisės aktai.

nurodytų šio Įstatymo 5 priede, taikymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, pavyzdžiui, vidaus

degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal pirminę paskirtį,

pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva,

turbinų, hidraulinė alyva.

gali būti gaminama bazinė alyva, visų pirma šalinant teršalus, oksidacijos

produktus ir kitus alyvoje esančius priedus.

tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos

medžiagos.

– pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau – Mokesčio

už aplinkos teršimą įstatymas) apmokestinami gaminiai.

daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti.

asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo,

kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių

pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.

skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus ir šalinti

skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus

laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas

konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra

atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje.

Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija).

atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos

pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių

medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į

medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas.

susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai

surinkti.

paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir

parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos

iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar

šalinimo įrenginius.

– įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro

atliekų.

veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos

rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo

veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.

atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir

stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus

atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.

valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo

objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.

kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka

šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie

atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai,

vykdantys nurodytą veiklą.

įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų

naudotojui ar šalintojui.

ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui.

elementas) ar akumuliatorius (toliau – baterija ar akumuliatorius) –

vykstant cheminės energijos tiesioginei konversijai elektros energiją

gaminantis šaltinis, susidedantis iš vieno ar kelių pirminių (vienkartinių) ar

antrinių (pakartotinai įkraunamų) elementų.

atliekos – baterijos ar akumuliatoriai, kurie pagal šio straipsnio 6 dalį

yra atliekos.

suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat

komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose

susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar

sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės

įrangos atliekas.

– įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba

elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti

tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos nustatytoms

kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1 000 V įtampa esant

kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1 500 V įtampa esant nuolatinei srovei.

įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga pagal šio

straipsnio 6 dalį laikoma atliekomis, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir

komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos

dalis.

atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos

bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų

gaminių naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

asmuo, verslo tikslais vartotojams tiekiantis alyvas, transporto priemones,

elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.

aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:

1) Lietuvos Respublikos

teritorijoje gamina alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir

akumuliatorius) ir (ar) gaminius pakuoja arba

2) pirmą kartą verslo tikslais

tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto

priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai,

naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

3) gamina elektros ir elektroninę

įrangą ir paženklintą savo ženklu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui; arba

iš kitų tiekėjų gautą ir savo ženklu paženklintą įrangą atlygintinai perleidžia

kitam asmeniui; arba verslo tikslais importuoja ar eksportuoja į valstybę narę,

naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

4) gamina transporto priemones ar

verslo tikslais importuoja į valstybę narę.

vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų

padaliniai.

veiklą asmuo, kuris:

1) importuoja ir (ar) iš kitos

valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir

akumuliatorius) ir kitus supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją

arba

2) importuoja ir (ar) iš kitos

valstybės įveža ir pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar

akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas

baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet

kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

3) iš kitos valstybės narės įveža

ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę

įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

4) iš

kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai

tiekia transporto priemones.

buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo

pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma,

susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

laikymas –

pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų

atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų

surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginį.

integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas teisės

aktų nustatyta tvarka.

– visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms.

ar jų sudedamosios dalys vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti.

pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos

atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir

pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.

tikrinimas, valymas ar taisymas siekiant, kad jie vėl būtų tinkami naudoti be

pradinio apdirbimo.

– atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis

šio Įstatymo 4 priede.

fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą,

kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar

pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas.

– už

atliekų pirkimą ir pardavimą atsakinga įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų

neįsigyja fiziškai.

imamasi prieš produktui ar medžiagai tampant atliekomis ir kurios sumažina:

1) atliekų kiekį, įskaitant, kai produktas naudojamas pakartotinai ar

pailginamas jo gyvavimo ciklas;

2) susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;

3) kenksmingųjų medžiagų kiekį produktuose ir

medžiagose.

kurio poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti

būtina numatyti atitinkamas priemones.

jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies

ir pobūdžio atliekų apdorojimą.

šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme). Sąvartynams taip pat

priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo

atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus

metus) įrenginiai, naudojami laikinai laikyti atliekas, išskyrus įrenginius,

kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti naudojimui,

pradiniam apdorojimui ar šalinimui; įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki

naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai,

kuriuose atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.

organizuojanti įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.

kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne

mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti,

kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji

vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus

turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra

ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus

motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

ANTRASIS

SKIRSNIS

ATLIEKŲ

PREVENCIJOS IR TVARKYMO PRIORITETŲ EILIŠKUMAS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

3 straipsnis.

Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas

eiliškumas:

1) prevencija;

2) paruošimas naudoti pakartotinai prieš tai atskyrus produktus ar jų

sudedamąsias dalis, netinkamus pakartotiniam naudojimui;

3) perdirbimas prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti;

4) kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti prieš tai

atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti;

5) šalinimas prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas

atliekas.

tvarkymo prioritetų eiliškumas taikomas atsižvelgiant į bendruosius aplinkos

apsaugos principus – atsargumą ir tvarumą, technines galimybes ir ekonominį

pagrįstumą, išteklių apsaugą, taip pat į bendrą poveikį aplinkai, visuomenės

sveikatai, ekonomikai ir socialinei aplinkai.

atliekų darytojai turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių

atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai

ir aplinkai mažinti, kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos

išteklius. Tokios įmonės privalo laikytis šio straipsnio 1 dalyje

nurodyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo. Produktų

gamintojai turi gaminti ir rinkai tiekti produktus, kuriuos būtų galima ilgai

ar pakartotinai naudoti, o pasibaigus jų naudojimo laikui ir virtus atliekomis

jas perdirbti arba kitaip sunaudoti ir taip sumažinti atliekų kiekį bei pavojų

visuomenės sveikatai ir aplinkai.

dalyvaujantys subjektai yra atsakingi, kad su atliekų tvarkymu susijusi jų

veikla ir visa apie šią veiklą visuomenei jų pateikiama informacija atitiktų

atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Įstatymas

papildytas antruoju1

skirsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Antrasis1 skirsnis

ŠALUTINIAI PRODUKTAI IR ATLIEKŲ

NEBELAIKYMAS ATLIEKOMIS

Įstatymas

papildomas 31 straipsniu nuo 2011 m. gruodžio

12 d.:

4 straipsnis.

Atliekų tvarkymo organizavimas

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti

jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos

sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių

sveikatai saugiu būdu.

komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

sveikatos teisės aktais.

į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo

iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Vyriausybės nustatyta tvarka.

veiklai nustatyti reikalavimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

5

straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai

taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti

įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir

kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir

įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.

atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos

technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

6

straipsnis. Leidimai

komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos

ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas

saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti

leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo

ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

7

straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka

Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje

veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir

teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka.

8

straipsnis. Atliekų saugojimas

taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi

atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

3.

Atliekas gaminančios įmonės be nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas

atliekas gali saugoti ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau

kaip vienus metus nuo jų susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje. Šios

dalies nuostata netaikoma kasybos pramonės atliekoms, kurių saugojimo terminus

nustato Aplinkos ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

9

straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Su atliekų tvarkymu susiję

dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

10

straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas

šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,

kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,

šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,

užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6

straipsnyje, dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

11

straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos

šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,

kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis

žmonių sveikatai ir aplinkai.

šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti

numatyta:

1) didžiausias leidžiamas įmonėje

saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

2) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

3) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;

4) šios dalies 1–3 punktuose

numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.

ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,

kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti

sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių

finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų

naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.

Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko

garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos

nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Ketvirtasis skirsnis

PAVOJINGŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

12

straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys

bei šių atliekų tvarkymo būdai.

tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi

leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų

tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo

kompanijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

13

straipsnis. Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas

Pavojingų atliekų gamintojas

privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies

pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų

identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

14

straipsnis. Pavojingų atliekų maišymas

rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su

jokiomis atliekomis ar medžiagomis.

medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas

atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.

15

straipsnis. Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas

Saugomos arba vežamos pavojingos

atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir

ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

6 straipsnis.

Leidimai

komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos

ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas

saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti

leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo

ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

10 straipsnis.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas

šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,

kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,

šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,

užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6

straipsnyje, dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

11 straipsnis.

Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos

šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,

kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis

žmonių sveikatai ir aplinkai.

šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti

numatyta:

1) didžiausias leidžiamas įmonėje

saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

2) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

3) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;

4) šios dalies 1–3 punktuose

numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.

ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,

kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi

laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų

naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą

įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo

ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai,

patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos

suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo

planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Ketvirtasis skirsnis

PAVOJINGŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

12

straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys

bei šių atliekų tvarkymo būdai.

tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi

leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų

tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo

kompanijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

13

straipsnis. Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas

Pavojingų atliekų gamintojas

privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies

pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų

identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

14

straipsnis. Pavojingų atliekų maišymas

rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su

jokiomis atliekomis ar medžiagomis.

medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas

atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.

15

straipsnis. Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas

Saugomos arba vežamos pavojingos

atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir

ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

12 straipsnis.

Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys

bei šių atliekų tvarkymo būdai.

tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi

leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų

tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo

kompanijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

13 straipsnis. Pavojingųjų atliekų identifikavimas ir deklaravimas

Pavojingųjų atliekų turėtojas privalo identifikuoti ir deklaruoti

turimas pavojingąsias atliekas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

15 straipsnis. Pavojingųjų atliekų pakavimas ir ženklinimas

Laikinai laikomos, laikomos,

surenkamos ir vežamos pavojingosios atliekos turi būti supakuotos ir

paženklintos. Pavojingųjų atliekų pakavimo ir ženklinimo tvarką

nustato Aplinkos ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

16 straipsnis. Pavojingų atliekų

naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnalas

Pavojingų atliekų naudojimo ar

šalinimo įmonė privalo pildyti darbo žurnalą, kuriame registruojami pavojingų

atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo etapai, vežimas bei tiksli jų

buvimo vieta įmonėje. Darbo žurnalo formą ir pildymo tvarką nustato Aplinkos

ministerija.

17 straipsnis. Pavojingųjų atliekų vežimo

tvarka

Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytus pavojingųjų

krovinių vežimo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos viduje, privaloma turėti pavojingųjų atliekų lydraštį.

Pavojingųjų atliekų lydraščio formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato

Aplinkos ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

18

straipsnis. Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita

Pavojingų atliekų tranzito,

išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką

apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.

18 straipsnis.

Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita

Pavojingų atliekų tranzito,

išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką

apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.

19 straipsnis.

Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas

gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės

privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti

įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų

mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.

pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti

pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama

pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų

likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO valstybinis reglamentavimas

20

straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos

reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų

reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.

koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių veiklą

atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės

institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams

finansuoti.

21

straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos

atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės

sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos

priežiūros įstaigose.

koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų

tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba

užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos

ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

20 straipsnis.

Aplinkos ministerijos funkcijos

reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų

reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.

koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių

veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės

institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams

finansuoti.

21 straipsnis.

Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos

atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės

sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos

priežiūros įstaigose.

koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų

tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba

užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos

ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

22 straipsnis.

Ūkio ministerijos funkcijos

tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias

mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,

kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių

programų įgyvendinimą.

pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo

pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo

atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo

pajėgumų sukūrimo projektus.

23

straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos

Žemės ūkio ministerija

koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje

susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir

maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,

Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo

projektus.

24

straipsnis. Apskričių viršininkų funkcijos

Apskričių viršininkai organizuoja

regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus

įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su

atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.

25

straipsnis. Savivaldybių funkcijos

Savivaldybių

institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas

jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja

atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,

tvarkymą.

Šeštasis skirsnis

atliekų tvarkymo planai

26

straipsnis. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas

atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis strateginis

atliekų tvarkymo planas.

1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią

visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią

rinkos ekonomikos principų;

2) nustatyti atliekų tvarkymo

užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių

ir energetinių išteklių panaudojimą.

tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.

27

straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.

tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant

komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms

bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.

planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.

planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.

28

straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo

planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.

atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų

organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius

ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos

pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.

23 straipsnis.

Žemės ūkio ministerijos funkcijos

Žemės ūkio ministerija

koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje

susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir

maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,

Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo

projektus.

24 straipsnis.

Apskričių viršininkų funkcijos

Apskričių viršininkai organizuoja

regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus

įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su

atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.

25

straipsnis. Savivaldybių funkcijos

Savivaldybių

institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas

jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja

atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,

tvarkymą.

Šeštasis skirsnis

atliekų tvarkymo planai

25 straipsnis. Dokumentų

apie pavojingas atliekas tvarkymas

Dokumentus, susijusius su

pavojingų atliekų susidarymu ir tvarkymu, atliekų turėtojai, tvarkytojai ir

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos privalo saugoti neterminuotai.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO VALDYMAS

26 straipsnis. Valstybinis atliekų tvarkymo planas

reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų tvarkymo planas. Šis

planas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti

derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.

užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems

įgyvendinti.

planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina

Vyriausybė.

plane turi būti numatyti tikslai ir uždaviniai į sąvartynus vežamų biologiškai

skaidžių atliekų kiekiui mažinti.

tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir

prireikus patikslintą Valstybinį atliekų tvarkymo planą teikia Vyriausybei

tvirtinti.

tvarkymo plano įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą atsakinga Aplinkos

ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

27

straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.

tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant

komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms

bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.

planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.

planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.

atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų

biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti.

Aplinkos ministerija.

planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų

tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

28

straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose

nustatytų užduočių įgyvendinimą.

atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų

organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius

ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.

planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių

atliekų kiekiui mažinti.

Aplinkos ministerija.

planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų

tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

27 straipsnis.

Regioniniai atliekų tvarkymo planai

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.

tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant

komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms

bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.

planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.

planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.

28 straipsnis.

Savivaldybių atliekų tvarkymo planai

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo

planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.

atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų

organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius

ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.

29 straipsnis. Neteko

galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Įstatymas

papildomas 291 straipsniu nuo 2013 m. gruodžio

12 d.:

30 straipsnis.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas

tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms

atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus

atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai

negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo

sistemose.

kad skatintų atliekų naudojimą ir perdirbimą, įskaitant komunalinių biologiškai

skaidžių atliekų rūšiavimo ir kompostavimo jų susidarymo vietoje skatinimą.

sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų

aprūpinti:

1) atliekų surinkimo ir išvežimo

priemonėmis;

2) atliekų (bent jau popieriaus,

metalo, plastiko ir stiklo) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis.

Rūšiavimo priemonėmis turi būti užtikrintas asmenims patogus antrinių žaliavų

surinkimas;

3) atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos

ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų ir pan.), elektros ir elektroninės

įrangos, naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;

4)

buityje susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių

atliekas) atskiro surinkimo priemonėmis. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių

atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių

atliekų iš gyventojų.

tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį)

savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų

tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Savivaldybės gali organizuoti ir

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų

operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti

vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų

tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo

konkursą.

komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą

savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios

sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių

savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti

komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų atliekų

tvarkymo užduotims įgyvendinti gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą

komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos.

Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su

savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

1) Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje užtikrinti bent vienos

didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės įrengimą, jei tokios aikštelės

savivaldybės teritorijoje nėra ir pagal regioninę atliekų tvarkymo sistemą

tokia aikštelė nenumatyta įrengti. Tuo atveju, jei įrengti aikštelę nėra

galimybės, savivaldybės privalo aprūpinti kitomis atliekų surinkimo

priemonėmis;

2) į sutartis su komunalines

atliekas tvarkančiomis įmonėmis įrašyti nuostatas dėl šių įmonių pareigos

atskirai rinkti ir rūšiuoti buityje susidarančias elektros ir elektroninės

įrangos atliekas, atliekų vežimo perdirbėjams bei atliekų surinkimo priimant

jas iš vietos tvarką.

buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo

atskirti nuo komunalinių atliekų ir rūšiuoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

31

straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės

viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad

šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos

reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų

įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.

atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių

institucijos.

taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.

aštuntasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS

32

straipsnis. Principas „teršėjas moka“

taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo

išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis

atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos,

gamintojas ar importuotojas.

2.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą

gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

33

straipsnis. Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai

Atliekų tvarkymo papildomi

finansavimo šaltiniai:

1) Gaminių ar pakuotės atliekų

tvarkymo programos lėšos;

2) valstybės biudžetas ir

savivaldybių biudžetai;

3) Aplinkos apsaugos rėmimo

programos lėšos;

4) Savivaldybių aplinkos apsaugos

rėmimo specialiosios programos lėšos;

5) Lietuvos aplinkos apsaugos

investicijų fondo programos lėšos;

6) užsienio šalių, tarptautinių

organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai

įnašai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

31 straipsnis. Šalutiniai produktai

1.

Medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios

medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, gali būti laikomas šalutiniu produktu ir

nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

1)

tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas;

2)

medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo

apdirbimo, išskyrus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos

būdu;

3)

medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis;

4) tolesnis naudojimas yra teisėtas (medžiaga ar daiktas atitinka visus

svarbiausius produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus

naudojimo atveju ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai

ir aplinkai).

Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) ir Aplinkos

ministerija, vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis,

nustato medžiagų ar daiktų priskyrimo šalutiniams produktams kriterijus ir

priskyrimo tvarką.

3.

Medžiaga ar daiktas laikomas atliekomis, jeigu vadovaujantis šio straipsnio 2

dalyje nurodyta tvarka nepriskiriamas šalutiniams produktams ir atitinka šio

Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą atliekų sąvoką.

34 straipsnis. Gaminių ar pakuotės

atliekų tvarkymo programa

sudaroma atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą

apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, taip pat lėšos, gautos pagal

šio Įstatymo 346 straipsnio

3 ir 4 dalyse nurodytas garantijas, laidavimo draudimo sutartis ir kitus

dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą.

finansuoti:

1) elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų

gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimą,

funkcionavimą ir vystymą, įskaitant ir investicinių projektų įgyvendinimą;

2) visuomenės ir

savivaldybių darbuotojų mokymą, švietimą ir informavimą elektros ir

elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės bei jų atliekų

tvarkymo klausimais – ne daugiau kaip 5 procentai Programos metinių įplaukų;

3) elektros ir

elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo

sistemų kūrimą, funkcionavimą ir vystymą, teikiant dotacijas savivaldybėms ir

subsidijas ūkio subjektams;

4) Programos lėšų ir mokesčio už

aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis administravimo

priemones.

biudžetiniais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti,

o jei nėra galimybės, – perkeliamos į kitus biudžetinius metus.

ir ūkio subjektai, įgyvendindami elektros ir elektroninės įrangos,

apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimo,

funkcionavimo ir vystymo projektus, Programos lėšas naudoja vadovaudamiesi

Viešųjų pirkimų įstatymu.

administruoja ir jų naudojimo tvarką, finansuojamų priemonių tikslus,

uždavinius, siekiamus rezultatus, paraiškų pateikimo ir vertinimo kriterijus,

subsidijų ir dotacijų teikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)

skirsniu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Skirsnio

pakeitimas:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

AŠTUNTASIS(1) SKIRSNIS

GAMINTOJŲ,

IMPORTUOTOJŲ IR PLATINTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

34(1) straipsnis. Gamintojų ir

importuotojų teisės ir pareigos

turi teisę:

1) individualiai tvarkyti savo

gaminių ir (ar) pakuočių atliekas;

2) gaminių ir (ar) pakuočių

atliekas sutartiniais pagrindais pavesti tvarkyti tokias atliekas tvarkančioms

įmonėms;

3) įsteigti organizacijas ir joms

pavesti diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių

atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas, kad

būtų įvykdytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos gaminių ir

(ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotys. Šio punkto nuostatų įgyvendinimo

tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

4) steigti šio Įstatymo 34(3 )straipsnyje nurodytas

gamintojų ir importuotojų organizacijas ar tapti tokių organizacijų nariais.

privalo:

1) registruotis šio Įstatymo 34(2 )straipsnio

nustatyta tvarka;

2) įvykdyti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo

užduotis;

3) tvarkyti alyvų,

transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių

ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti ataskaitas Vyriausybės

įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta tvarka.

ir importuotojai, be pareigų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, taip pat

privalo elektros ir elektroninės įrangos platintojui pateikti registravimąsi

patvirtinantį dokumentą.

4.

Transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo sukurti

eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą, užtikrinančią,

kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų surenkamos ir

sutvarkomos. Ši sistema turi būti organizuota taip, kad būtų sudarytos sąlygos

asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi

rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią

transporto priemonę tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, išskyrus atvejus,

kai:

1)

eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui

būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;

2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra

palikta papildomų pavojingų arba kitų atliekų. Papildomai paliktomis atliekomis

nelaikomos natūraliai transporto priemonėje esančios atliekos.

ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai iki 2011 m. vasario 13 d.

parduodami naujus gaminius pardavimo dokumentuose vartotojams gali nurodyti

2–10 kategorijų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo

ir aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas, o iki 2013 m. vasario 13 d. – 1

kategorijos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir

aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas. Elektros ir elektroninės įrangos

kategorijas nustato Aplinkos ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

5 straipsnis.

Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai

taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti

įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir

kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir

įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.

atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos

technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

7 straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų

teikimo tvarka

tvarkymą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka teikia:

1) atliekas surenkančios, vežančios ar apdorojančios įmonės,

prekiautojai pavojingosiomis atliekomis ir tarpininkai;

2) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios

ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus;

3) atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį ir

rūšį, vykdomą veiklą ir įmonės dydį, Aplinkos ministerijos nustatytais

atvejais.

būklės analizei, atliekų tvarkymo tikslų ir užduočių vykdymo priežiūrai,

visuomenės informavimui ir kitiems tikslams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

8 straipsnis. Atliekų laikymas

poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes,

turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės

apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

9

straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Pavojingųjų atliekų tvarkymo

dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus, nepavojingųjų

atliekų tvarkymo dokumentai – ne trumpiau kaip trejus metus Aplinkos

ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

10

straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas

šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,

kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo,

aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias

aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6

straipsnyje, dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

11

straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos

šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,

kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis

žmonių sveikatai ir aplinkai.

šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti

numatyta:

1) didžiausias leidžiamas įmonėje

laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

2) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

3) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;

4) šios dalies 1–3 punktuose

numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.

ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,

kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti

sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių

finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų

naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.

Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko

garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos

nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

9 straipsnis.

Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Su atliekų tvarkymu susiję

dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

14 straipsnis. Pavojingųjų atliekų maišymas

pavojingosiomis atliekomis arba su kitomis atliekomis ar medžiagomis, išskyrus

šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Pavojingųjų atliekų maišymas apima

ir jų skiedimą.

medžiagomis, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

1) maišymą atlieka įmonė, gavusi leidimą, kaip numatyta šio Įstatymo 6

straipsnio 1 dalyje;

2) laikomasi šio Įstatymo 41 straipsnio reikalavimų, o

pavojingas pavojingųjų atliekų tvarkymo poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai

nedidėja;

3)

maišymas atitinka geriausią prieinamą gamybos būdą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324, 2011-04-19,

Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

32 straipsnis. Atliekų nebelaikymas

atliekomis

Tam tikros konkrečios atliekos

tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos

Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.

Trečiasis

skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMAS

4

straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti

jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos

sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių

sveikatai saugiu būdu.

rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo

vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų

surinkimą.

gegužės 3 d.

sveikatos teisės aktais.

išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką reglamentuoja

Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktai ir tarptautinės sutartys.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija pagal kompetenciją kontroliuoja

atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos

Respubliką reikalavimų vykdymą pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento

ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p.

1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos

reglamentu (ES) Nr. 413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1), ir kitų Lietuvos

Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nuostatas.

Vyriausybės nustatyta tvarka.

veiklai nustatyti reikalavimai.

atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius

laikydamosi šio Įstatymo 41 straipsnio reikalavimų.

tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą

patvirtinantį dokumentą.

prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje

pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias

– ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų

tvarkytojų valstybės registrą.

naudojančios įmonės apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant

tokią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei

aplinkai.

veiklos susidaro atliekų, nelaikomos atliekų tvarkytojais, jeigu atliekos

laikinai laikomos jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

33 straipsnis.

Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai

Atliekų tvarkymo papildomi

finansavimo šaltiniai:

1) Gaminių ar pakuotės atliekų

tvarkymo programos lėšos;

2) valstybės biudžetas ir

savivaldybių biudžetai;

3) Aplinkos apsaugos rėmimo

programos lėšos;

4) Savivaldybių aplinkos apsaugos

rėmimo specialiosios programos lėšos;

5) Lietuvos aplinkos apsaugos

investicijų fondo programos lėšos;

6) užsienio šalių, tarptautinių

organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai

įnašai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

34

straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

1.

Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės

atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).

2.

Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas

mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

3.

Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų:

1) surinkimo,

rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti išlaidoms kompensuoti;

2)

surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba naudojimui energijai gauti,

investiciniams projektams rengti, vertinti ir įgyvendinti;

3)

investiciniams projektams įgyvendinti naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;

4)

mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų naudojimui skatinti.

4.

Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:

1)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos

kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra jų

naudojimas pagal šio Įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2

punkte nustatytus atvejus;

2)

išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti ir saugiai

pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms panaudoti nėra

technologijų;

3)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams mokamos

kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų

tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas gaunamų

pajamų skirtumo;

4)

kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų atliekų svorio ar tūrio vienetui

ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų

kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą

atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis;

5)

lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)

pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos

tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir

perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais

metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar)

pakuotės atliekoms tvarkyti;

6)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai

projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių

ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti

tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;

7)

Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos

kitais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti.

5.

Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:

1)

metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos

lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;

2)

Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria

Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija;

3)

Tarybą, kuri yra patariamasis organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio

už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems

atstovaujančių organizacijų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų

tvarkytojų ar jiems atstovaujančių organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems

atstovaujančių organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)

skirsniu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

AŠTUNTASIS(1)

SKIRSNIS

GAMINTOJŲ IR IMPORTUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

34(1)

straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos

turi tvarkyti alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos,

apmokestinamųjų gaminių ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti

ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta

tvarka.

ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad alyvų, transporto priemonių,

elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekos

būtų tvarkomos taip, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos šių atliekų

tvarkymo užduotys.

priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių bei

pakuočių atliekų tvarkymo sistemas arba pagal sutartis naudotis

organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis.

ir importuotojai gali įsteigti organizacijas ir joms pavesti vykdyti šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas.

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ

35 straipsnis.

Atsakomybė

Asmenys, pažeidę šio Įstatymo

reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

dešimtasis skirsnis

įstatymo įsigaliojimas

36 straipsnis.

Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija:

1) iki 2003 m. sausio 1 d.

nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į

Lietuvos Respubliką reikalavimus.

2) iki 2003

m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo

tvarką, tokių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų

atestavimo tvarką.

37 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                               VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

1 priedas

ATLIEKŲ

KATEGORIJOS

QQ1

Gamybos ar

vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau

QQ2

Produktai,

neatitinkantys gaminio charakteristikos

QQ3

Produktai,

kurių vartojimo laikas pasibaigęs

QQ4

Išsipylusios,

išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,

įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo

atsitikimo metu

QQ5

Medžiagos,

užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių

medžiagos, konteineriai ir t. t.)

QQ6

Nenaudojamos

dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)

QQ7

Medžiagos,

kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,

naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)

QQ8

Pramoninių

procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)

QQ9

Teršalų valymo

liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)

QQ10

Mechaninio

apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir

t. t.)

QQ11

Žaliavų

gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos

ir t. t.)

QQ12

Medžiagos su

priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir

t. t.)

QQ13

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas

QQ14

Gaminiai,

kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,

komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)

QQ15

Užterštos

medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą

QQ16

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

2 priedas

ATLIEKŲ

NAUDOJIMO BŪDAI

R1

Naudojimas

kurui arba kitais būdais energijai gauti

R2

Tirpiklių

atnaujinimas (regeneracija)

R3

Organinių

medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant

kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)

R4

Metalų ir

metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)

R5

Kitų

neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)

R6

Rūgščių arba

bazių regeneracija

R7

Taršai mažinti

naudojamų komponentų naudojimas

R8

Katalizatorių

komponentų naudojimas

R9

Pakartotinis

naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas

R10

Apdorojimas

žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę

R11

Atliekų, gautų

R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas

R12

Pasikeitimas

atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų

R13

Atliekų,

skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį

saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

3 priedas

ATLIEKŲ ŠALINIMO

BŪDAI

D1

Išvertimas ant

žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)

D2

Apdorojimas

žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.

t.)

D3

Giluminis

įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos

olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)

D4

Surinkimas į

tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į

duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)

D5

Šalinimas

specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios

uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)

D6

Išmetimas į

vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)

D7

Išmetimas į

jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną

D8

Šiame sąraše

smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai

junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu

D9

Šiame sąraše

smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami

galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu

(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)

D10

Deginimas

sausumoje

D11

Deginimas

jūroje

D12

Nuolatinis

saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)

D13

Maišymas prieš

naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą

D14

Perpakavimas

prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą

D15

D1-D14

nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį

saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų tvarkymo įstatymo

4

priedas

ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS

SAVYBĖS

H1 Sprogstamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra

jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas

H2 Oksiduojamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač

degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją

H3-A Labai degios:

– skystos medžiagos ir

preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin degius skysčius), arba

– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos

temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,

arba

– kietos medžiagos ir preparatai,

kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie

pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba

– dujinės medžiagos ir

preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba

– medžiagos ir preparatai, kurie

nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais

labai degias dujas

H3-B Degios: skystos

medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu 21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C

H4 Dirginančios: medžiagos

ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar

pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą

H5 Kenksmingos: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies

pakenkti sveikatai

H6 Toksiškos: medžiagos ir

preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę

per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį

H7 Kancerogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę

H8 Ėdžios: medžiagos ir

preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai

H9 Infekcinės: medžiagos,

turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba

pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas

H10 Teratogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių

H11 Mutageninės: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti

paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę

H12 Medžiagos ir preparatai,

kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai toksiškas

dujas

H13 Medžiagos ir preparatai,

kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią

nors aukščiau minėtų savybių

H14 Pavojingos aplinkai:

medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų

vienam ar daugiau aplinkos komponentų

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

5

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAI

dėl naudotų alyvų šalinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15

skyrius, 1 tomas, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 353).

pavojingų atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2

tomas, p. 78) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).

direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais

pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70, p. 17).

padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).

direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254, p. 69).

direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7

tomas, p. 692).

direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies

keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 L 102, p. 15).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų (OL 2006 L 114, p. 9).

bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas neteko galios:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo

2003 m. kovo 1 d.

Nauja įstatymo

redakcija

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,

4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,

34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,

34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8),

34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai

įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,

4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 34, 34(1), 34(2), 34(3), 34(4), 34(5) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. gruodžio 28

d.

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2010-01-14)

autrap@lrs.lt

348 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių

tiekimas rinkai

1.

Baterijų ir akumuliatorių tiekimas rinkai – baterijų ir akumuliatorių

tiekimas už tam tikrą mokestį arba nemokamai kitam asmeniui Europos Bendrijoje,

įskaitant importą į Europos Bendrijos muitų teritoriją.

2.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti

rinkai baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas Sveikatos apsaugos

ministerijos nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.

3.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Ūkio ministerijos

nustatyta tvarka privalo ženklinti tiekiamas rinkai baterijas ir

akumuliatorius.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

349 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių

atliekų tvarkymas

1.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo:

1) iki 2009 m. rugsėjo 26 d. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą,

atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose

dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos

reikalavimus;

2)

užtikrinti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. visos surinktos baterijų ir

akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Bendrijos

ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės

sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus;

3)

užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų pasiektas

Vyriausybės nustatytas baterijų ir akumuliatorių perdirbimo efektyvumas.

2.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka per visuomenės informavimo kampanijas ir kitais būdais turi

informuoti vartotojus apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų

keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų

surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas.

3.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai turi padengti visų

baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo ir perdirbimo

išlaidas, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų visuomenės informavimo

kampanijų organizavimo ir vykdymo išlaidas.

4.

Pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir

importuotojai gali susitarti su šių baterijų ir akumuliatorių vartotojais

pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą

finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Tokie susitarimai

turi užtikrinti, kad pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir

akumuliatorių atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų reikalavimų.

5.

Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo

organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą,

kad nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos

nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema

turi sudaryti sąlygas vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose

atsižvelgiant į gyventojų tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių

atliekas.

6.

Pramoninių baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo iš

vartotojų priimti bet kokios cheminės sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir

akumuliatorių atliekas.

7.

Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai

privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų

surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse

naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir

nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.

ūkio subjektai –

baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkytojai –

turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių

atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.

9.

Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių

priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms

baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką ir reikalavimus nešiojamųjų ir

automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemoms

nustato Aplinkos ministerija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

3410

straipsnis. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojų pareigos

1.

Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:

1)

nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių

atliekas;

2)

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka informuoti vartotojus apie galimybę

atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas jų prekybos vietose;

3)

iš vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti

įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti šias atliekas.

2.

Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams

atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo,

apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

3411

straipsnis. Aštuntojo1 skirsnio taikymas

Šio

skirsnio nuostatos netaikomos:

1)

su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai

įrangai, ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius,

kurie nėra skirti kariniams tikslams);

2) šio

straipsnio 1 punkte nurodytuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje

įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ

35

straipsnis. Atsakomybė

Asmenys, pažeidę šio Įstatymo

reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

dešimtasis

skirsnis

įstatymo įsigaliojimas

36

straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija:

1) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į

Lietuvos Respubliką reikalavimus.

2) (neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.)

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

37

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                               VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

1 priedas

Neteko

galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Priedo

pakeitimas:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

2 priedas

Neteko

galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

3 priedas

Neteko

galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Lietuvos

Respublikos

atliekų tvarkymo įstatymo

4

priedas

SAVYBĖS, DĖL KURIŲ ATLIEKOS TAMPA

PAVOJINGOSIOMIS

H1              Sprogstamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra

jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas

H2              Oksiduojamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač

degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją

H3-A          Labai degios:

– skystos medžiagos ir

preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin

degius skysčius), arba

– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos

temperatūros sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti be

pašalinės energijos, arba

– kietos medžiagos ir preparatai,

kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie

pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba

– dujinės medžiagos ir

preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba

– medžiagos ir preparatai, kurie

nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliu kiekiu labai

degias dujas

H3-B          Degios: skystos

medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu

21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C

H4              Dirginančios:

medžiagos ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio

ar pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą

H5              Kenksmingos:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš

dalies pakenkti sveikatai

H6              Toksiškos:

medžiagos ir preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar

prasiskverbę per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį

H7              Kancerogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę

H8              Ėdžios: medžiagos

ir preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai

H9              Infekcinės:

medžiagos, turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip

žinoma arba pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas

H10            Toksiškos

reprodukcijai: medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę

per odą gali sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių

H11            Mutageninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę

H12            Atliekos, kurios

nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai

toksiškas dujas

H13*          Jautrinančios:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti ar prasiskverbę per odą gali sukelti

tokią stiprią alerginę reakciją, kad toliau veikiant medžiagai ar preparatui

pasireiškia būdingas neigiamas poveikis

H14            Ekotoksiškos:

atliekos, kurios sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų

vienam ar daugiau aplinkos komponentų

H15            Atliekos, iš kurių

bet kuriuo būdu po šalinimo gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas),

turinti kurią nors pirmiau nurodytų savybių

Pastabos:

„toksiškos“ ir „labai toksiškos“, „kenksmingos“, „ėsdinančios“, „dirginančios“,

„kancerogeninės“, „toksiškos reprodukcijai“, „mutageninės“ ir „ekologiškai

toksiškos“ – priskiriamos remiantis kriterijais, nustatytais pavojingųjų

cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose

teisės

aktuose.

cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose

teisės

aktuose išvardytos ribinės vertės.

Respublikos ir Europos standartizacijos komiteto (CEN) dokumentuose aprašyti

metodai.

• Jei yra bandymų metodai.

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Priedo pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

5

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas,

13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m.

kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70,

p. 17).

integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas,

15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m.

sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL

2006 L 33, p. 1).

direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL 2004 m. specialusis leidimas,

15 skyrius, 4 tomas, p. 228) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m.

rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 447).

2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254,

p. 69).

2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p.

692).

(EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) su paskutiniais

pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr.

413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1).

2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų

ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).

Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai

kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 1).

2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti

Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB,

2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL 2009 L 140, p. 114).

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas neteko galios:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo

2003 m. kovo 1 d.

Nauja įstatymo

redakcija

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,

4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,

34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,

34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8),

34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai

įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,

4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 34, 34(1), 34(2), 34(3), 34(4), 34(5) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. gruodžio 28

d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-782,

2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 20

STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja 2010-07-01.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 30,

32, 36 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 4, 5 PRIEDŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO ANTRUOJU(1) SKIRSNIU IR 4(1), 6(1),

7(1), 11(1), 11(2), 12(1), 18(1), 29(1) STRAIPSNIAIS, 29 STRAIPSNIO IR 1, 2, 3

PRIEDŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 8 ir

16 straipsniai ir šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas Atliekų tvarkymo

342 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų registravimas

importuotojai turi registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai registruodamiesi pateikia ir

vieną iš šio Įstatymo 346 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų,

įrodančių, kad visų jų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus

finansuojamas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr.

XI-624, 2009-12-22,

Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

34(3)

straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacijos

organizacija (toliau šiame straipsnyje – Organizacija) yra viešasis juridinis

asmuo, kurio pelnas gali būti naudojamas tik Organizacijos tikslams siekti ir

negali būti paskirstomas ar kitokia forma perduodamas Organizacijos steigėjams

ar nariams. Organizacija steigiama vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar kitų

įstatymų nustatyta tvarka ir į ją gali stoti nauji nariai.

narių pareigas bei užduotis Organizacija turi vykdyti vienodomis sąlygomis.

ta veikla, kuri skirta šio Įstatymo 34(1) straipsnyje numatytoms

Organizacijos steigėjų ir narių pareigoms vykdyti, bei su tuo susijusia veikla

(gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas,

konsultavimas atliekų tvarkymo klausimais, atliekų tvarkymo specialistų mokymas

ir jų kvalifikacijos kėlimas, visuomenės švietimas atliekų tvarkymo

klausimais).

arba steigėjų grupė, privalanti sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę,

arba steigėjų grupė, kurioje teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti šiuos

steigėjus ir paveikti jų finansinę ir ūkinę veiklą priklauso tiems patiems

asmenims, negali turėti daugiau kaip 1/5 balsų priimant sprendimus visuotiniame

Organizacijos steigėjų susirinkime.

licenciją. Licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į

alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių

atliekų bei netinkamų naudoti transporto priemonių tvarkymo organizavimo

specifiką, tvirtina Vyriausybė. Už licencijos

Organizacijai išdavimą, patikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama

Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

Organizacijai, kuri atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir turi

su Vyriausybės įgaliota institucija suderintus:

1) atliekų tvarkymo

veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai,

užtikrinantys šio Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte

numatytų užduočių įvykdymą;

2) atliekų tvarkymo

finansavimo schemą, garantuojančią, kad alyvų, elektros ir elektroninės

įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų bei netinkamų naudoti

transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas;

3) visuomenės švietimo ir

informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą.

apie praėjusių metų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymą

visuomenei susipažinti ir Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos

nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

34(4)

straipsnis. Elektros

ir elektroninės įrangos platintojų pareigos ir teisės

straipsnyje – platintojai) draudžiama platinti

elektros ir elektroninę įrangą, kurios gamintojas, importuotojas nėra

įsiregistravęs šio Įstatymo 342 straipsnyje nustatyta tvarka, taip

pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra paženklinta šio Įstatymo 345

straipsnyje nustatyta tvarka.

vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos

atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos

atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė

įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis

(skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės

įrangos kiekį. Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi

vartotojui nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.

reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos

atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be

pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir

elektroninės įrangos atliekoms ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų

sveikatai bei saugumui.

susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai privalo

perduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančiai įmonei, kuri atitinka tokioms įmonėms

Aplinkos ministerijos patvirtintus reikalavimus.

vartotojų buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas,

prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti

šias atliekas platintojams.

platintojams, kurie į Lietuvos rinką tiekdami elektros ir elektroninę įrangą

naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti

sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros

ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

345

straipsnis. Elektros ir elektroninės įrangos ženklinimas

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir

importuotojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. į Lietuvos

rinką išleidžiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti

toks, kad po išleidimo į Lietuvos rinką būtų galima vienareikšmiškai nustatyti

elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją ir išleidimo į

Lietuvos rinką datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai

rinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jeigu dėl elektros ir

elektroninės įrangos dydžio ar funkcinės paskirties ant minėtos įrangos to

padaryti praktiškai neįmanoma, toks ženklinimas turi būti spausdinamas ant

elektros ir elektroninės įrangos pakuotės, naudojimo instrukcijoje ir

garantijos pažymėjime.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

34(6) straipsnis. Buityje

susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas ir tvarkymas

užtikrinti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo sistemose, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo

sistemose ar (ir) pas platintojus surinktų buityje susidarančių elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:

1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių

atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje

dalyvaujantys elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi

finansuoti proporcingai jų užimamai atitinkamos paskirties įrangos rinkos

daliai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis, nustato, kokią procentinę dalį

(pagal svorį) istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų turi

sutvarkyti gamintojas ir (ar) importuotojas, atsižvelgiant į per atitinkamus

metus į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos kiekį;

2) elektros ir elektroninės

įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių

atliekų tvarkymą.

ir importuotojai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi

teikti informaciją elektros ir elektroninės įrangos vartotojams, elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams apie joje esančias pavojingas

medžiagas ir jų keliamą pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.

įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. išleisdami į rinką elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi šio Įstatymo 34(2)

straipsnyje nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad visų jų

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokie

dokumentai gali būti:

1) banko

garantija, išduota gamintojui ar importuotojui;

2) laidavimo

draudimo sutartis, sudaryta tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar

importuotojo ir draudiko;

3) sutartis ar

kitas dokumentas, įrodantis dalyvavimą gamintojų ir

importuotojų organizacijoje, garantuojančioje, kad elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, bei atitinkančioje šio Įstatymo 34(3)

straipsnio reikalavimus;

4) dokumentai, nurodyti šio

straipsnio 4 dalyje, kuriais patvirtinamas elektros ir elektroninės įrangos

gamintojo ar importuotojo dalyvavimas kolektyvinės atsakomybės atliekų tvarkymo

finansavimo sistemoje. Dalyvaudamas šioje sistemoje gamintojas ir importuotojas

vykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas užduotis

neatsižvelgdamas į tai, ar tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos atliekos,

išleistos į rinką, yra jo, ar yra tik tos pačios kategorijos. Gamintojai ir

importuotojai turi teisę reikalauti, kad jų išleistos į rinką elektros ir

elektroninės įrangos atliekos būtų tvarkomos atskirai, jeigu jie padengia

susidariusias išlaidas;

5) dokumentas,

įrodantis gamintojų ir importuotojų dalyvavimą kitų įstatymų nustatytose

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo finansavimo sistemose (schemose).

elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar importuotojo dalyvavimą šio

straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje kolektyvinės atsakomybės atliekų

tvarkymo finansavimo sistemoje, yra:

1) banko garantija, užtikrinanti

einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties

įvykdymą;

2) laidavimo sutartis, sudaryta

tarp gamintojo ar importuotojo ir kito juridinio asmens, užtikrinanti einamųjų

metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;

3) laidavimo draudimo sutartis, sudaryta tarp gamintojo ar importuotojo

ir draudiko, užtikrinanti einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos

atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;

4) kitas

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas dokumentas, užtikrinantis

einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties

įvykdymą.

sutarčių, nurodytų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, sudarymo ir vykdymo tvarką,

lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

34(7) straipsnis. Ne buityje

susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymas

užtikrinti ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymą taip:

1) elektros ir elektroninės

įrangos, išleistos į rinką iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių

elektros ir elektroninės įrangos atliekų), atiduodamų perkant naują tos pačios

paskirties elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymą privalo finansuoti gamintojai

ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;

2)

elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti

nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės

įrangos ne buityje susidarančių atliekų tvarkymą.

nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai.

atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių istorinių elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir

elektroninės įrangos atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio

Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

41 straipsnis. Visuomenės sveikatos

ir aplinkos apsauga

Atliekas būtina tvarkyti:

1) neviršijant teisės aktuose nustatytų

aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant

reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai;

2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų;

3) nekeliant reikšmingo

neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar)

kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

5

straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai

taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti

įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir

kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir

įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.

atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos

technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

6

straipsnis. Leidimai

atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias

atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip

vienus metus, turi gauti leidimus.

atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo

ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir

nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir

kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Įstatymas

papildomas 61 straipsniu nuo 2011 m. gruodžio

12 d.:

61

straipsnis. Atliekų tvarkytojų valstybės registras

registro objektai:

1) atliekas surenkančios ir

vežančios įmonės;

2) atliekas apdorojančios įmonės;

3) prekiautojai atliekomis ir

tarpininkai;

4) įmonės, atliekų susidarymo

vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o

nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus.

tvirtina Vyriausybė.

įstaiga – Aplinkos ministerija, registro tvarkymo įstaiga – Vyriausybės

įgaliota institucija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

71 straipsnis Atliekų sąrašas

sąrašu.

atliekų susidarymo šaltinį, tvirtina Aplinkos ministerija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

111 straipsnis. Priežiūra

apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai teisės

aktų nustatyta tvarka atlieka atliekas apdorojančių, surenkančių ar vežančių įmonių,

tarpininkų, prekiautojų atliekomis ir atliekų darytojų priežiūrą, įskaitant šių

įmonių patikrinimus.

2.

Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių patikrinimų dažnumą,

atsižvelgiama į aplinkos apsaugos vadybos

sistemos (ISO 14001 standarto) ir Europos Bendrijos aplinkosaugos

vadybos ir audito sistemos (EMAS) įdiegimą gamyboje vadovaujantis 2009 m.

lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 dėl

organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos

(EMAS) taikymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos

sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL

2009 L 342, p. 1).

vežimo patikrinimas apima surinktų bei vežamų atliekų kilmės, pobūdžio, kiekio,

paskirties vietos tikrinimą. Teisės aktų nustatyta tvarka aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės, kitų įgaliotų institucijų pareigūnai gali tikrinti, kaip

laikomasi ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Įstatymas

papildomas 112 straipsniu nuo 2011 m. gruodžio

12 d.:

112

straipsnis. Atliekų tvarkymo specialistų kompetencija

surinkti, vežti, apdoroti pavojingąsias atliekas, deginti atliekas gali tik

atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti

asmenys, išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos

ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas (toliau

šiame straipsnyje – specialistai) ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų

tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą (toliau – pažymėjimas), arba

valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos

Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turėdami

valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti šioje dalyje

nurodytą atliekų tvarkymo veiklą.

1) sąvartynus eksploatuojančių

įmonių vadovai ir jų paskirti kiti už sąvartynų eksploatavimą atsakingi

darbuotojai;

2) už pavojingųjų atliekų

surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą atsakingi įmonių darbuotojai;

3) už atliekų deginimo

(kai atliekos deginamos kaip įprastinis arba kaip papildomas kuras) įrenginių

eksploatavimą ir kontrolę atsakingi įmonių darbuotojai.

Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir nustato specialistų mokymo ir

kompetencijos tobulinimo tvarką.

pažymėjimą, privalo ne rečiau kaip kas treji metai tobulinti kompetenciją

specialistų mokymo kursuose aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Ketvirtasis skirsnis

PAVOJINGŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

12

straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys

bei šių atliekų tvarkymo būdai.

tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi

leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų

tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo

kompanijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

121 straipsnis. Alyvos atliekos

apdorojimo technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą ir

vadovaujantis šio Įstatymo 14, 15 ir 17 straipsniais, būtina:

1) alyvos atliekas rūšiuoti jų

susidarymo vietoje ir surinkti atskirai;

2) alyvos atliekas apdoroti pagal

šio Įstatymo 3 ir 41 straipsnių reikalavimus;

3) alyvos atliekų nemaišyti su skirtingas savybes turinčiomis alyvos

atliekomis ir su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo

jas apdoroti.

ministerija.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

181 straipsnis. Buityje susidarančios pavojingosios

atliekos

susidarančioms mišrioms atliekoms netaikomi šio Įstatymo 7, 9, 13, 14,

15 ir 17 straipsnių reikalavimai.

susidarančioms pavojingosioms atliekoms šio Įstatymo 7, 9, 15 ir 17

straipsnių reikalavimai netaikomi tol, kol jas priima atliekas surenkanti,

šalinanti arba naudojanti įmonė, kuri turi leidimą ir (ar) yra įregistruota į

Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

19

straipsnis. Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas

gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės

privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti

įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų

mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.

pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti

pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama

pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų

likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO valstybinis reglamentavimas

20

straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos

reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų

reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.

koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo

srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės bei savivaldybių

institucijų parengtiems atliekų tvarkymo projektams finansuoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-782,

2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)

21

straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos

atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės

sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos

priežiūros įstaigose.

koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų

tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba

užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos

ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

22

straipsnis. Ūkio ministerijos funkcijos

tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias

mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,

kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių

programų įgyvendinimą.

pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo

pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo

atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo

pajėgumų sukūrimo projektus.

23

straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos

Žemės ūkio ministerija

koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje

susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir

maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,

Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo

projektus.

24

straipsnis. (Neteko galios).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-782,

2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)

25

straipsnis. Savivaldybių funkcijos

Savivaldybių

institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas

jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja

atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,

tvarkymą.

Šeštasis skirsnis

atliekų tvarkymo planai IR PREVENCIJOS PROGRAMA

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

291 straipsnis. Valstybinė atliekų

prevencijos programa

būti parengta, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

derinama su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene ir patvirtinta

Valstybinė atliekų prevencijos programa.

1) apibūdintos galiojančios atliekų prevencijos priemonės;

2) nustatyti atliekų prevencijos tikslai;

3) numatytos atliekų prevencijos priemonės;

4) nustatyti konkretūs atliekų prevencijos priemonių kokybės ar

kiekybės kriterijai.

prevencijos programa turi būti įvertinama kas šešeri metai ir prireikus

tikslinama.

ministerija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

septintasis skirsnis

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos