Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1998, Nr. 61-1726

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMAS

1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787

Vilnius

Nauja

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo,

naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio

žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų

organizavimo ir planavimo principus.

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, taip pat kritusių gyvulių ir žemės ūkio

atliekų (natūralių, nepavojingų, naudojamų žemės ūkyje medžiagų) tvarkymo.

nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2 straipsnis.

Pagrindinės Įstatymo sąvokos

perdirbti tinkamos atliekos.

medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar

privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms

Įstatymo 1 priedėlyje, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų

sąrašą.

kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo,

maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar

sudėtis.

atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 2 priedėlyje.

atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį

perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias

medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.

atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti.

– įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro

atliekų.

atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 3 priedėlyje.

atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų.

atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų

tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.

valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo

objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.

įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų reikalavimus.

asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų

naudotojui ar šalintojui.

pakuotės atliekos – atliekos, kurios susidaro

pasibaigus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka

apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės naudojimo laikui.

(buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi

yra panašios į buitines atliekas.

techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų

įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.

pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos

atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar

keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4

priedėlyje, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų

pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip

pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis

savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.

šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme.

Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas

šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau

negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekoms, išskyrus

įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į

naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos

saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai,

kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.

Antrasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO PRIORITETAI

3 straipsnis.

Atliekų tvarkymo prioritetai

Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje

veikloje susidaro atliekų ir kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas,

turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių jų kiekiui bei

kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Tokios įmonės

privalo laikytis šių prioritetų:

1) naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;

2) mažinti susidarančių bei į

sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti

mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką

gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų

naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas sunaudoti ir taip sumažinti atliekų

kiekį bei pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;

3) pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas,

tinkančias gaminiams gaminti;

4) naudoti atliekas energijai

gauti;

5) saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas

specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir

aplinkai.

Trečiasis

skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMAS

4 straipsnis.

Atliekų tvarkymo organizavimas

bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti

jas atliekų tvarkytojui.

veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

sveikatos teisės aktais.

į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo

iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Vyriausybės nustatyta tvarka.

6 straipsnis.

Gamtos išteklių naudojimo leidimai

komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos ministerijos

nustatytus ribinius dydžius, ir įmonės, kurios atliekas naudoja,

šalina ar saugo ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje, turi gauti gamtos išteklių naudojimo ir teršalų emisijos į aplinką

leidimus (gamtos išteklių naudojimo leidimus) Aplinkos ministerijos nustatyta

tvarka.

saugančioms, naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi veiklos

nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus

reikalavimus.

10 straipsnis.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas

šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,

kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo,

aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias

aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

gamtos išteklių naudojimo leidimo, numatyto šio Įstatymo 6 straipsnyje, dalis.

11

straipsnis. Atliekų saugojimo, naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos

šalinanti įmonė, taip pat įmonė, kuri saugo atliekas ilgiau, negu nustatyta šio

Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje (toliau šiame straipsnyje – įmonė), privalo

nutraukti atliekų saugojimo, naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo

metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai

ir aplinkai.

ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo

planą. Jame turi būti numatyta:

1) didžiausias leidžiamas įmonėje

saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

2) atliekų saugojimo, naudojimo

ar šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

3) atliekų saugojimo, naudojimo

ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;

4) šios dalies 1–3 punktuose

numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.

kompanijos ar banko garantą, užtikrinantį atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo

plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė

privalo nutraukti atliekų saugojimo, naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi

sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai, patvirtinantys garanto suteikimą,

yra neatsiejama atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano dalis.

Ketvirtasis skirsnis

PAVOJINGŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

11 straipsnis.

Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Su atliekų tvarkymu susiję dokumentai

turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d. (12 straipsnis įsigalioja nuo 2003

m. kovo 1 d.):

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

Pirmasis skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis.

Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas

Pavojingų atliekų gamintojas

privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies

pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų

identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

15 straipsnis.

Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas

Saugomos arba vežamos pavojingos

atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir

ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

16

straipsnis. Pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnalas

Pavojingų atliekų naudojimo ar

šalinimo įmonė privalo pildyti darbo žurnalą, kuriame registruojami pavojingų

atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo etapai, vežimas bei tiksli jų

buvimo vieta įmonėje. Darbo žurnalo formą ir pildymo tvarką nustato Aplinkos

ministerija.

16 straipsnis.

Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

saugo, šalina ir naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

nurodytos pavojingų atliekų rūšys, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti.

17 straipsnis.

Pavojingų atliekų vežimo tvarka

nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.

pavojingų atliekų specialios formos lydraštį. Pavojingų atliekų lydraščio

formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

18 straipsnis.

Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita

Pavojingų atliekų tranzito,

išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką

apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.

19 straipsnis.

Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas

gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės

privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti

įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų

mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.

pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti

pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama

pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų

likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO valstybinis reglamentavimas

20 straipsnis.

Aplinkos ministerijos funkcijos

ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir

užduočių įgyvendinimą.

koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių

veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės

institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams

finansuoti.

21 straipsnis.

Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos

atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės

sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos

priežiūros įstaigose.

koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų

tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba

užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos

ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

22 straipsnis.

Ūkio ministerijos funkcijos

tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias

mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,

kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių programų

įgyvendinimą.

pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo

pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo

atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo

pajėgumų sukūrimo projektus.

23 straipsnis.

Žemės ūkio ministerijos funkcijos

Žemės ūkio ministerija

koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje

susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir

maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,

Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo

projektus.

24 straipsnis.

Apskričių viršininkų funkcijos

Apskričių viršininkai organizuoja

regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus

įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su

atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.

25

straipsnis. Savivaldybių funkcijos

Savivaldybių

institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas

jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja

atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,

tvarkymą.

Šeštasis skirsnis

atliekų tvarkymo planai

25 straipsnis. Dokumentų

apie pavojingas atliekas tvarkymas

Dokumentus, susijusius su

pavojingų atliekų susidarymu ir tvarkymu, atliekų turėtojai, tvarkytojai ir

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos privalo saugoti neterminuotai.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO VALDYMAS

26 straipsnis.

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas

atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis

strateginis atliekų tvarkymo planas.

1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią

visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią

rinkos ekonomikos principų;

2) nustatyti atliekų tvarkymo

užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių

ir energetinių išteklių panaudojimą.

tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.

27 straipsnis.

Regioniniai atliekų tvarkymo planai

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.

tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant

komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms

bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.

planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.

planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.

28 straipsnis.

Savivaldybių atliekų tvarkymo planai

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo

planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.

atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų

organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius

ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.

29 straipsnis. Regioninių ir savivaldybių atliekų

tvarkymo planų sudėtis

šios pagrindinės dalys:

1) esamos atliekų tvarkymo būklės apžvalga;

2) atliekų tvarkymo užduotys planuojamam laikotarpiui;

3) ilgalaikė strateginė programa ne mažiau kaip dešimties metų

laikotarpiui;

4) trumpalaikė veiksmų programa ketverių metų laikotarpiui.

nustato Aplinkos ministerija.

septintasis skirsnis

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos

30 straipsnis.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas

komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms

komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos

atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių gamtos išteklių naudojimo leidimuose

nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių

organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

sistemos turi būti organizuojamos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir

perdirbimą.

sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų

aprūpinti:

1) atliekų surinkimo ir išvežimo

priemonėmis;

2) atliekų rūšiavimo jų

susidarymo vietose priemonėmis. Rūšiavimo priemonėmis turi būti užtikrintas

asmenims patogus antrinių žaliavų surinkimas;

3) atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos

ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų, buitinės technikos ir pan.),

naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;

4) buityje susidarančių pavojingų

atliekų atskiro surinkimo priemonėmis.

atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį)

savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų

tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Savivaldybės gali organizuoti ir

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų

operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti

vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų

tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo

konkursą.

komunalinių atliekų surinkimu, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą

savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios

sutartis su savivaldybe.

31 straipsnis.

Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės

viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad

šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos

reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų

įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.

atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių

institucijos.

taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.

aštuntasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS

34 straipsnis.

Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą

gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

ir (ar) pakuotės atliekų:

1) surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo

energijai gauti išlaidoms kompensuoti;

2) surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba

naudojimui energijai gauti, investiciniams projektams rengti, vertinti ir

įgyvendinti;

3) šiems investiciniams projektams įgyvendinti

naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;

4) mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų taikymui

skatinti.

1) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos

kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra naudojimas

pagal šio įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2 punkte

numatytus atvejus;

2) išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti

ir saugiai pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms

panaudoti nėra technologijų;

3) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams

mokamos kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės

atliekų tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės  atliekas

gaunamų pajamų skirtumo;

4) kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų

atliekų svorio ar tūrio vienetui ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal

šio straipsnio 4 dalies 2 punktą) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės

atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už

aplinkos teršimą įstatymą atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių

ir (ar) pakuotės atliekomis;

5) lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos

teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar)

pakuotės rūšį, naudojamos tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms

surinkti, rūšiuoti ir perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų

poreikio einamaisiais metais nėra, lėšos  gali būti  naudojamos  kitų

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti;

6) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų

tvarkymo investiciniai projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais

atvejais, kai minėtų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų

pajėgumų arba yra įgyvendinti tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;

7) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais

biudžetiniais metais, yra naudojamos kitais metais šio straipsnio 3 dalyje

numatytoms priemonėms finansuoti.

1) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei

Programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;

2) Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms

pritaria Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;

3)

Tarybą sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir

(ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių organizacijų,

apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems atstovaujančių

organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių organizacijų bei

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

35

straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo garantas

Licencija

pavojingoms atliekoms tvarkyti juridiniams ir fiziniams asmenims išduodama

pateikus Vyriausybės, savivaldybių, draudimo kompanijos arba banko garantą

sumai, kuri ne mažesnė už lėšas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 15 straipsnio

reikalavimus.

Septintasis skirsnis

TEISINĖ

ATSAKOMYBĖ

36

straipsnis. Teisinė atsakomybė

asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

numatytos atsakomybės taikymas neatima teisės nustatyta tvarka sustabdyti

atliekų tvarkymo veiklą.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                              VALDAS ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė

(2002-02-08)

autrap@lrs.lt

5 straipsnis.

Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai

taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti

įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro

atliekų ir kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti

gamtos išteklių naudojimo leidimus, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka turi rengti ir įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų

mažinimo planus.

atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos technologija

ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus, tačiau ne rečiau kaip

kas penkeri metai.

7 straipsnis.

Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka

Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje

veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir

teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka.

8 straipsnis.

Atliekų saugojimas

taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi

atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

surenkančios įmonės pavojingas atliekas gali saugoti ne ilgiau kaip tris

mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau kaip vienus metus nuo jų susidarymo.

9 straipsnis.

Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Su atliekų tvarkymu susiję

dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

14 straipsnis.

Pavojingų atliekų maišymas

rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su

jokiomis atliekomis ar medžiagomis.

medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas

atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.

32 straipsnis.

Principas „teršėjas moka“

taikomas principas „teršėjas

moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų

turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo

susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)

pakuotės atliekomis.

33 straipsnis.

Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai

Atliekų tvarkymo papildomi

finansavimo šaltiniai:

1) Gaminių ar pakuotės atliekų

tvarkymo programos lėšos;

2) valstybės biudžetas ir

savivaldybių biudžetai;

3) Aplinkos apsaugos rėmimo

programos lėšos;

4 punkto

redakcija iki 2004 m. sausio 1 d.:

4)

savivaldybių gamtos apsaugos fondai;

4 punkto

redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.:

4) Savivaldybių aplinkos apsaugos

rėmimo specialiosios programos lėšos;

5) Lietuvos aplinkos apsaugos

investicijų fondo programos lėšos;

6) užsienio šalių, tarptautinių

organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai

įnašai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

34

straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

1.

Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės

atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).

2.

Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas

mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

3.

Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų:

1) surinkimo,

rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti išlaidoms kompensuoti;

2)

surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba naudojimui energijai gauti,

investiciniams projektams rengti, vertinti ir įgyvendinti;

3)

investiciniams projektams įgyvendinti naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;

4)

mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų naudojimui skatinti.

Programos lėšų naudojimo principai:

1)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos

kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra jų

naudojimas pagal šio Įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2

punkte nustatytus atvejus;

2)

išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti ir saugiai

pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms panaudoti nėra

technologijų;

3)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams mokamos

kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų

tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas gaunamų

pajamų skirtumo;

4)

kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų atliekų svorio ar tūrio vienetui

ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų

kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą atleidžiami

nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis;

5)

lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)

pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos

tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir

perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais

metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar)

pakuotės atliekoms tvarkyti;

6)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai

projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių

ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti

tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;

7) Programos

lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos kitais

metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti.

5.

Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:

1)

metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos

lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;

2)

Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria

Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija;

3) Tarybą, kuri

yra patariamasis organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos

teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių

organizacijų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems

atstovaujančių organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių

organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Tarybos sudėtį

tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ

35 straipsnis.

Atsakomybė

Asmenys, pažeidę šio Įstatymo

reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

dešimtasis skirsnis

įstatymo įsigaliojimas

36 straipsnis.

Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija:

1) iki 2003 m. sausio 1 d.

nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į

Lietuvos Respubliką reikalavimus.

2) iki 2003

m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo

tvarką, tokių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų

atestavimo tvarką.

37 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12

straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                               VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

2002

m. liepos 1 d.

įstatymo

Nr. IX-1004

1

priedėlis

ATLIEKŲ

KATEGORIJOS

QQ1

Gamybos ar

vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau

QQ2

Produktai,

neatitinkantys gaminio charakteristikos

QQ3

Produktai,

kurių vartojimo laikas pasibaigęs

QQ4

Išsipylusios,

išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,

įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo

atsitikimo metu

QQ5

Medžiagos,

užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių

medžiagos, konteineriai ir t. t.)

QQ6

Nenaudojamos

dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)

QQ7

Medžiagos,

kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,

naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)

QQ8

Pramoninių

procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)

QQ9

Teršalų valymo

liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)

QQ10

Mechaninio

apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir

t. t.)

QQ11

Žaliavų

gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos

ir t. t.)

QQ12

Medžiagos su

priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir

t. t.)

QQ13

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas

QQ14

Gaminiai,

kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,

komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)

QQ15

Užterštos

medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą

QQ16

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose

Lietuvos

Respublikos

2002

m. liepos 1 d.

įstatymo

Nr. IX-1004

2

priedėlis

ATLIEKŲ

NAUDOJIMO BŪDAI

RR1

Tirpiklių

atnaujinimas (regeneracija)

RR2

Organinių

medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas)

RR3

Metalų ir

metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)

RR4

Kitų

neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)

RR5

Rūgščių ar

bazių regeneracija

RR6

Užterštumui

mažinti naudojamų komponentų atnaujinimas

RR7

Katalizės

komponentų atnaujinimas

RR8

Pakartotinis

naftos perdirbimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas

RR9

Naudojimas

kurui ar kitais būdais energijai gauti

RR10

Paskleidimas

ant žemės, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę, įskaitant

kompostavimą ir kitus biologinio perdirbimo metodus

RR11

Atliekų, gautų

R1–R10 naudojimo būdais, panaudojimas

RR12

Pasikeitimas

atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų

RR13

Šiame priede

nurodytais būdais naudoti skirtų atliekų saugojimas, išskyrus laikinąjį

saugojimą susidarymo vietoje surinkimo metu

Lietuvos

Respublikos

2002

m. liepos 1 d.

įstatymo

Nr. IX-1004

3

priedėlis

ATLIEKŲ ŠALINIMO

BŪDAI

DD1

Išvertimas

ant žemės ar po žeme (pvz.: sąvartynuose ir t. t.)

DD2

Apdorojimas

žemėje (pvz.: biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.

t.)

DD3

Giluminis

įpurškimas (pvz.: pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos

olas ar natūraliai susidariusias ertmes)

DD4

Surinkimas

į tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz.: skystųjų atliekų ar dumblo supylimas

į duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)

DD5

Šalinimas

specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz.: dėjimas į atskiras sekcijas, kurios

uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos ir nuo aplinkos ir t. t.)

DD6

Kietųjų

atliekų išmetimas į vandens telkinį, išskyrus jūras/vandenynus

DD7

Išmetimas

į jūras/vandenynus, įskaitant įterpimą į jūros dugną

DD8

Šiame

sąraše smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami

galutiniai junginiai ar mišiniai, šalinami bet kuriuo šiame priede nurodytu

būdu

DD9

Šiame

sąraše smulkiau neapibūdintas fizikinis cheminis apdorojimas, kurio metu

gaunami galutiniai junginiai ar mišiniai, šalinami bet kuriuo šiame priede

nurodytu būdu (pvz.: garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)

DD10

Deginimas

sausumoje

DD11

Deginimas

jūroje

DD12

Nuolatinis

saugojimas (pvz.: konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)

DD13

Maišymas

prieš bet kurio šiame priede nurodyto būdo naudojimą

DD14

Perpakavimas

prieš bet kurio šiame priede nurodyto būdo naudojimą

DD15

Šiame

priede nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas, išskyrus

laikinąjį saugojimą susidarymo vietoje surinkimo metu

Lietuvos

Respublikos

2002

m. liepos 1 d.

įstatymo

Nr. IX-1004

4

priedėlis

ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS

SAVYBĖS

H1 Sprogstamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra

jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas

H2 Oksiduojamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač

degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją

H3-A Labai degios:

– skystos medžiagos ir

preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin

degius skysčius), arba

– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos

temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,

arba

– kietos medžiagos ir preparatai,

kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie

pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba

– dujinės medžiagos ir

preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba

– medžiagos ir preparatai, kurie

nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais

labai degias dujas

H3-B Degios: skystos

medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu

21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C

H4 Dirginančios: medžiagos

ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar

pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą

H5 Kenksmingos: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies

pakenkti sveikatai

H6 Toksiškos: medžiagos ir

preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę

per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį

H7 Kancerogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę

H8 Ėdžios: medžiagos ir

preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai

H9 Infekcinės: medžiagos,

turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba

pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas

H10 Teratogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti

įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių

H11 Mutageninės: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti

paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę

H12 Medžiagos ir preparatai,

kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai

toksiškas dujas

H13 Medžiagos ir preparatai,

kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią

nors aukščiau minėtų savybių

H14 Pavojingos aplinkai:

medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą

pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas neteko galios:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja

nuo 2003 m. kovo 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-07-02)

autrap@lrs.lt