Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1998, Nr. 61-1726
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pastaba. Atliekų
tvarkymo įstatymo 2, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo
papildymo 24 straipsniu įstatymas Nr. XI-1889,
įsigaliosiantis 2012-07-01, į aktualią redakciją nėra įtrauktas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMAS
1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
Pirmasis
skirsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo
reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai
ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis;
atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo
sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir
atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones;
alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų
gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas.
Šis Įstatymas
netaikomas:
1) į
atmosferą išmetamoms dujoms ir anglies dioksidui, kuris surenkamas ir
transportuojamas geologiniam saugojimui ir jau geologiškai saugomas pagal
anglies dioksido geologinį saugojimą reglamentuojančius teisės aktus arba kuris
saugomas naujų produktų ir procesų mokslinių tyrimų, plėtros ar bandymų
tikslais, kai saugoma mažiau negu 100 tūkst. tonų;
2) žemei
(in situ), įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį ir nuolat toje žemėje
esančius pastatus;
3)
neužterštam dirvožemiui ir kitai natūraliai susidarančiai medžiagai, iškastai
statybų metu, kai medžiaga bus panaudota natūralaus būvio statybos tikslais
toje teritorijoje, kur ji buvo iškasta;
4)
radioaktyviosioms atliekoms;
5)
netinkamiems naudoti sprogmenims;
6) mėšlui ir srutoms, kurios nepriskiriamos šio straipsnio 3 dalies 2
punkte nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams, taip pat šiaudams ir
kitoms gamtinėms nepavojingoms žemės ūkio ar miškininkystės medžiagoms,
naudojamoms ūkininkaujant, vykdant miškininkystės veiklą arba gaminant energiją
iš šios biomasės procesais arba būdais, kurie nedaro žalos aplinkai ar nekelia
grėsmės žmogaus sveikatai.
Šis Įstatymas netaikomas specifiniams
atliekų srautams ar kategorijoms, kuriems taikomi kiti teisės aktai:
1) nuotekoms;
2)
šalutiniams gyvūniniams produktams, įskaitant perdirbtus produktus, kuriems
taikomas 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams
produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas,
3 skyrius, 37 tomas, p. 92) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002), išskyrus
produktus, kurie turi būti sudeginti, šalinti sąvartyne arba naudoti biologinių
dujų ar komposto gamybos įmonėje;
3) nepaskerstų gyvūnų gaišenoms, įskaitant gyvūnus, nužudytus siekiant
likviduoti epizootines ligas, ir gaišenoms, tvarkomoms pagal Reglamento (EB)
Nr. 1774/2002 reikalavimus;
4) atliekoms, susidarančioms žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant
mineralinius išteklius, ir karjerų eksploatavimo atliekoms, kurioms taikomi
Aplinkos ministerijos nustatyti reikalavimai.
Šis Įstatymas netaikomas paviršiniuose vandenyse perkeliamoms
nuosėdoms vandenų ir vandens kelių valdymo arba potvynių prevencijos ar
potvynių ir sausrų arba melioracijos padarinių švelninimo tikslais, kai
nuosėdos nepavojingos.
Specifinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimus ar specialius
atliekų tvarkymo reikalavimus, taikomus atskirais atvejais, gali nustatyti kiti
įstatymai ir kiti teisės aktai.
Šiuo Įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų,
nurodytų šio Įstatymo 5 priede, taikymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Alyva – mineralinė,
pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, pavyzdžiui, vidaus
degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.
Alyvos atliekos – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė
tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal pirminę paskirtį,
pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva,
turbinų, hidraulinė alyva.
Alyvos atliekų regeneravimas – perdirbimo būdas, kai valant alyvos atliekas
gali būti gaminama bazinė alyva, visų pirma šalinant teršalus, oksidacijos
produktus ir kitus alyvoje esančius priedus.
Antrinės žaliavos –
tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos
medžiagos.
Apmokestinamieji gaminiai
– pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau –
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) apmokestinami gaminiai.
Atliekos – medžiaga ar
daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.
Atliekų apdorojimas –
atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba
šalinti.
Atliekų darytojas –
asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo,
kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių
pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.
Atliekų eksportuotojas – įmonė,
kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui į
Europos Sąjungos valstybes nares ar Europos ekonominės erdvės valstybes.
Atliekų laikymas – naudoti
skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus ir šalinti
skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus
laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.
Atliekų naudojimas – veikla,
kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas
konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra
atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje.
Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerija (toliau – Aplinkos ministerija).
Atliekų perdirbimas –
atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos
pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių
medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į
medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas.
Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje – atliekų atskyrimas jų
susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai
surinkti.
Atliekų surinkimas – atliekų
paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir
parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos
iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar
šalinimo įrenginius.
Atliekų susidarymo vieta
– įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro
atliekų.
Atliekų šalinimas –
veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos
rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo
veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.
Atliekų turėtojas –
atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.
Atliekų tvarkymas –
atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas
ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus
atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.
Atliekų tvarkymo
valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo
objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.
Atliekų tvarkytojas – įmonė,
kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka
šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie
atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai,
vykdantys nurodytą veiklą.
Atliekų vežėjas –
įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų
naudotojui ar šalintojui.
Atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas
ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui.
Baterija (galvaninis
elementas) ar akumuliatorius (toliau – baterija ar akumuliatorius) –
vykstant cheminės energijos tiesioginei konversijai elektros energiją
gaminantis šaltinis, susidedantis iš vieno ar kelių pirminių (vienkartinių) ar
antrinių (pakartotinai įkraunamų) elementų.
Baterijų ar akumuliatorių
atliekos – baterijos ar akumuliatoriai, kurie pagal šio straipsnio 6 dalį
yra atliekos.
Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti
suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.
Buityje susidarančios
elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat
komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose
susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar
sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės
įrangos atliekas.
Elektros ir elektroninė
įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės
arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba
išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos
nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1 000 V įtampa
esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1 500 V įtampa esant nuolatinei
srovei.
Elektros ir elektroninės
įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga pagal šio
straipsnio 6 dalį laikoma atliekomis, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir
komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos
dalis.
Gaminių atliekos –
atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos
bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų
gaminių naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.
Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą
įrodantys dokumentai –
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.
Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų sutvarkymas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir
perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas
pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas
nėra sutvarkymas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo reikalavimus
nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimas – rašytinėmis sutartimis pagrįstas gaminių
ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir perdavimo
atliekų tvarkytojams planavimas ir šių veiklų vykdymo koordinavimas.
Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo sutartis – trišalė
sutartis tarp savivaldybės (arba tarp savivaldybės (kelių savivaldybių)
įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų
tvarkymo sistemą)
ir gamintojo ir (ar) importuotojo, ir (ar) gamintojų ir importuotojų
organizacijos ir atliekų tvarkytojo dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo
perdirbti, naudoti ir perdirbimo, naudojimo. Šioje sutartyje turi
būti nurodyta: sutarties sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka;
komunalinių atliekų sraute susidarančių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo
sistemos infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos; paslaugų teikimo tvarka
ir sąlygos; kainos nustatymo tvarka; atsiskaitymo tvarka; šalių teisės,
pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; pretenzijų pateikimo,
nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka; sutarties galiojimo terminas, jos
keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. Pavyzdinę
sutarties formą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Gaminių platintojas –
asmuo, verslo tikslais vartotojams tiekiantis alyvas, transporto priemones,
elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.
Gaminių sunaudojimas
savoms reikmėms – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų ar Lietuvos
Respublikos teritorijoje pagamintų gaminių (elektros ir elektroninės įrangos,
transporto priemonių, alyvų, apmokestinamųjų gaminių) naudojimas savo vykdomoje
veikloje, neperleidžiant jų kitam asmeniui.
Gamintojas – teisės
aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:
1) Lietuvos Respublikos
teritorijoje gamina alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir
akumuliatorius) ir (ar) gaminius pakuoja arba
2) pirmą kartą verslo tikslais
tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto
priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai,
naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
3) gamina elektros ir elektroninę
įrangą ir paženklintą savo ženklu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui; arba
iš kitų tiekėjų gautą ir savo ženklu paženklintą įrangą atlygintinai perleidžia
kitam asmeniui; arba verslo tikslais importuoja ar eksportuoja į valstybę narę,
naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
4) gamina transporto priemones ar
verslo tikslais importuoja į valstybę narę.
Įmonė šiame Įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo,
vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų
padaliniai.
Importuotojas – teisės
aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:
1) importuoja ir (ar) iš kitos
valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir
akumuliatorius) ir gaminių pripildytą pakuotę į Lietuvos Respublikos teritoriją
arba
2) importuoja ir (ar) iš kitos
valstybės įveža ir pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar
akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas
baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet
kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
3) iš kitos valstybės narės įveža
ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę
įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
4) iš kitos valstybės narės įveža
ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones,
arba
5) iš lizingo (finansinės nuomos)
paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyja į Lietuvos Respublikos
teritoriją importuotus ir (ar) įvežtus 1–4 punktuose išvardytus gaminius ir
(ar) gaminių pripildytą pakuotę. Šiuo atveju lizingo (finansinės nuomos)
paslaugas teikianti finansų įstaiga nelaikoma importuotoju. Jei lizingo
(finansinės nuomos) sutartis nutraukiama, šiuo įstatymu gaminių importuotojui
nustatytas pareigas, atsiradusias po sutarties nutraukimo ir turto
susigrąžinimo iš buvusio lizingo gavėjo, perima lizingo (finansinės nuomos)
paslaugas teikianti finansų įstaiga.
Komunalinės atliekos –
buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo
pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
Komunalinių atliekų
tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų
surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną,
šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.
Komunalinių atliekų
tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant
komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės
aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.
Komunalinių
atliekų tvarkymo regionas – teritorija, apimanti daugiau negu vienos
savivaldybės teritoriją, kurioje savivaldybės bendradarbiauja siekdamos
užtikrinti efektyvų atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, kokybiškų ir
prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems regiono
komunalinių atliekų turėtojams.
Komunalinių atliekų
tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma,
susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.
Komunalinių atliekų
tvarkymo sistemos administratorius – visų į komunalinių atliekų tvarkymo
regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės
(savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.
Laikinasis atliekų
laikymas –
pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų
atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų
surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginį.
Leidimas – taršos
integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas teisės
aktų nustatyta tvarka.
Nepavojingosios atliekos
– visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms.
Pakartotinis naudojimas – veikla, kai prie atliekų nepriskiriami
produktai ar jų sudedamosios dalys vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam
buvo sukurti.
Pakuočių atliekos –
pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos
atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
Pakuotė – gaminys,
pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti,
gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.
Paruošimas naudoti pakartotinai – atliekomis tapusių produktų ar jų sudedamųjų dalių
tikrinimas, valymas ar taisymas siekiant, kad jie vėl būtų tinkami naudoti be
pradinio apdirbimo.
Pavojingosios atliekos
– atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis
šio Įstatymo 4 priede.
Pradinis apdorojimas –
fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą,
kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar
pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas.
Prekiautojas atliekomis
– už
atliekų pirkimą ir pardavimą atsakinga įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų
neįsigyja fiziškai.
Prevencija – priemonės, kurių
imamasi prieš produktui ar medžiagai tampant atliekomis ir kurios sumažina:
1) atliekų kiekį, įskaitant, kai produktas naudojamas pakartotinai ar
pailginamas jo gyvavimo ciklas;
2) susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;
3) kenksmingųjų medžiagų kiekį produktuose ir
medžiagose.
Reikšmingas neigiamas poveikis – numatomas aplinkos ir visuomenės sveikatos pokytis,
kurio poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti
būtina numatyti atitinkamas priemones.
Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai
jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies
ir pobūdžio atliekų apdorojimą.
Sąvartynas – atliekų
šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme). Sąvartynams taip pat
priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo
atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus
metus) įrenginiai, naudojami laikinai laikyti atliekas, išskyrus įrenginius,
kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti naudojimui,
pradiniam apdorojimui ar šalinimui; įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki
naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai,
kuriuose atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.
Tarpininkas – atliekų naudojimą ar šalinimą kito vardu
organizuojanti įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.
Tiekimas Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais – į Lietuvos
Respublikos teritoriją įvežtų, Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų baterijų
ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių
perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos
teritorijoje arba sunaudojimui savoms reikmėms skirtų daugiau kaip 5 baterijų
ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių
vienetų
įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, pagaminimas Lietuvos Respublikos
teritorijoje per kalendorinius metus.
Transporto priemonė – bet
kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne
mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti,
kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji
vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus
turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra
ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus
motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.
Valstybė narė –
Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
ANTRASIS
SKIRSNIS
ATLIEKŲ
PREVENCIJOS IR TVARKYMO PRIORITETŲ EILIŠKUMAS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
3 straipsnis.
Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas
Atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomas toks prioritetų
eiliškumas:
1) prevencija;
2) paruošimas naudoti pakartotinai prieš tai atskyrus produktus ar jų
sudedamąsias dalis, netinkamus pakartotiniam naudojimui;
3) perdirbimas prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti;
4) kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti prieš tai
atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti;
5) šalinimas prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas
atliekas.
Atliekų prevencijos ir
tvarkymo prioritetų eiliškumas taikomas atsižvelgiant į bendruosius aplinkos
apsaugos principus – atsargumą ir tvarumą, technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą,
išteklių apsaugą, taip pat į bendrą poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai,
ekonomikai ir socialinei aplinkai.
Atliekų tvarkytojai ir
atliekų darytojai turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių
atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai
ir aplinkai mažinti, kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos
išteklius. Tokios įmonės privalo laikytis šio straipsnio 1 dalyje
nurodyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo. Produktų
gamintojai turi gaminti ir rinkai tiekti produktus, kuriuos būtų galima ilgai
ar pakartotinai naudoti, o pasibaigus jų naudojimo laikui ir virtus atliekomis
jas perdirbti arba kitaip sunaudoti ir taip sumažinti atliekų kiekį bei pavojų
visuomenės sveikatai ir aplinkai.
Atliekų tvarkymo veikloje
dalyvaujantys subjektai yra atsakingi, kad su atliekų tvarkymu susijusi jų
veikla ir visa apie šią veiklą visuomenei jų pateikiama informacija atitiktų
atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Įstatymas
papildytas antruoju1
skirsniu:
Nr.
XI-1324, 2011-04-19,
Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Antrasis1 skirsnis
ŠALUTINIAI PRODUKTAI IR ATLIEKŲ
NEBELAIKYMAS ATLIEKOMIS
4 straipsnis.
Atliekų tvarkymo organizavimas
Atliekų turėtojas šio Įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti
jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos
sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių
sveikatai saugiu būdu.
Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Atliekas surenkančios,
vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktais.
Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą
į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo
iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo
veiklai nustatyti reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
5
straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
6
straipsnis. Leidimai
Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos
ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas
saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti
leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
7
straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir
teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka.
8
straipsnis. Atliekų saugojimas
Atliekos turi būti saugomos
taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
Atliekų saugojimo priemonės,
įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi
atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
3.
Atliekas gaminančios įmonės be nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas
atliekas gali saugoti ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau
kaip vienus metus nuo jų susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje. Šios
dalies nuostata netaikoma kasybos pramonės atliekoms, kurių saugojimo terminus
nustato Aplinkos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
9
straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Su atliekų tvarkymu susiję
dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
10
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,
kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,
šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,
užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
Atliekų naudojimo ar šalinimo
techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6
straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
11
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,
kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis
žmonių sveikatai ir aplinkai.
Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti
numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje
saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose
numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.
Pavojingas atliekas naudojanti
ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,
kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti
sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių
finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų
naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko
garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos
nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214, 2004-04-29,
Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
12
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
13
straipsnis. Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingų atliekų gamintojas
privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies
pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų
identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
14
straipsnis. Pavojingų atliekų maišymas
Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,
rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su
jokiomis atliekomis ar medžiagomis.
Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas
atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.
15
straipsnis. Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Saugomos arba vežamos pavojingos
atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir
ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
6 straipsnis.
Leidimai
Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos
ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas
saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti
leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
10 straipsnis.
Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,
kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,
šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,
užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
Atliekų naudojimo ar šalinimo
techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6
straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
11 straipsnis.
Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,
kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis
žmonių sveikatai ir aplinkai.
Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti
numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje
saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose
numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.
Pavojingas atliekas naudojanti
ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,
kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi
laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų
naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą
įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai,
patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos
suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo
planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
12
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
13
straipsnis. Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingų atliekų gamintojas
privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies
pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų
identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
14
straipsnis. Pavojingų atliekų maišymas
Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,
rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su
jokiomis atliekomis ar medžiagomis.
Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas
atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.
15
straipsnis. Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Saugomos arba vežamos pavojingos
atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir
ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
12 straipsnis.
Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
Įmonės, kurios surenka, laiko,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo
licenciją.
Pavojingų atliekų tvarkymo
licencijoje turi būti nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas
gali tvarkyti, rūšys ir šių atliekų tvarkymo būdai.
Pavojingų atliekų tvarkymo
licencijavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo
licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų
galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina,
licencijos dublikatą išduoda aplinkos ministro įgaliota institucija.
Už pavojingų atliekų tvarkymo
licencijos išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar licencijos dublikato
išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Pavojingų atliekų tvarkymo
licencija išduodama jas tvarkančiai įmonei, jeigu:
1) pavojingas atliekas tvarkanti
įmonė yra gavusi šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą;
2) pavojingas atliekas tvarkančios
įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija atitinka šio Įstatymo 112
straipsnyje nustatytus reikalavimus;
3) pavojingas atliekas
tvarkančios įmonės civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje.
Pavojingų atliekų tvarkymo
licencija neišduodama ar netikslinama, jeigu:
1) pavojingas atliekas
tvarkančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija neatitinka šio Įstatymo 112
straipsnyje nustatytų reikalavimų;
2) pavojingas atliekas tvarkanti
įmonė pateikė melagingus duomenis pavojingų
atliekų tvarkymo licencijai gauti ar tikslinti;
3) pavojingas atliekas
tvarkančios įmonės pateikti dokumentai neatitinka jiems nustatytų reikalavimų.
Pavojingų atliekų tvarkymo
licencijos galiojimas sustabdomas, kai paaiškėja, kad:
1) licencijos turėtojas pažeidė
licencijuojamos veiklos reikalavimus;
2) licencijos turėtojas neturi
darbuotojų, kurių kompetencija atitinka šio Įstatymo 112 straipsnyje
nustatytus reikalavimus;
3) licencijos turėtojas neturi
galiojančio veiklos draudimo liudijimo (poliso).
Sprendimas dėl pavojingų
atliekų tvarkymo licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, kai licencijos
turėtojas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame
nurodyme nustatytą terminą pašalina šio straipsnio 7 dalyje nurodytus
pažeidimus.
Pavojingų atliekų tvarkymo
licencijos galiojimas panaikinamas:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu licencijos turėtojas
pateikė melagingus duomenis licencijai gauti;
3) jeigu
panaikinamas ar neatnaujinamas šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytas leidimas;
4) jeigu
sustabdžius licencijos galiojimą per aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą
laikotarpį nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti pažeidimai;
5) pavojingas
atliekas tvarkanti įmonė pažeidė pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus ir
neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo
pašalinti pažeidimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
13 straipsnis. Pavojingųjų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingųjų atliekų turėtojas privalo identifikuoti ir deklaruoti turimas
pavojingąsias atliekas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
15 straipsnis. Pavojingųjų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Laikinai laikomos, laikomos,
surenkamos ir vežamos pavojingosios atliekos turi būti supakuotos ir
paženklintos. Pavojingųjų atliekų pakavimo ir ženklinimo tvarką
nustato Aplinkos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
16 straipsnis. Neteko
galios nuo 2012-01-10
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
17 straipsnis. Pavojingųjų atliekų vežimo
tvarka
Pavojingosios atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos ir Europos
Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytus pavojingųjų
krovinių vežimo reikalavimus.
Pavojingąsias atliekas vežant
Lietuvos Respublikos viduje, privaloma turėti pavojingųjų atliekų lydraštį.
Pavojingųjų atliekų lydraščio formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato
Aplinkos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
18
straipsnis. Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita
Pavojingų atliekų tranzito,
išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką
apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.
18 straipsnis.
Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita
Pavojingų atliekų tranzito,
išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką
apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.
19 straipsnis.
Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas
Pavojingas atliekas
gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės
privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti
įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų
mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.
Įvykus avarijai arba išsipylus
pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti
pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama
pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų
likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO valstybinis reglamentavimas
20
straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos
Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių veiklą
atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės
institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams
finansuoti.
21
straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
20 straipsnis.
Aplinkos ministerijos funkcijos
Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių
veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės
institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams
finansuoti.
21 straipsnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
22 straipsnis.
Ūkio ministerijos funkcijos
Ūkio ministerija rengia ir
tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias
mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,
kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių
programų įgyvendinimą.
Ūkio ministerija koordinuoja
pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo
pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo
atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo
pajėgumų sukūrimo projektus.
23
straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24
straipsnis. Apskričių viršininkų funkcijos
Apskričių viršininkai organizuoja
regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus
įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su
atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai
26
straipsnis. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas
Šiame Įstatyme nurodytiems
atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis strateginis
atliekų tvarkymo planas.
Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslai:
1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią
visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią
rinkos ekonomikos principų;
2) nustatyti atliekų tvarkymo
užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių
ir energetinių išteklių panaudojimą.
Valstybinį strateginį atliekų
tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.
27
straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai
Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms
bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.
Regioninių atliekų tvarkymo
planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.
28
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius
ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos
pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
23 straipsnis.
Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24 straipsnis.
Apskričių viršininkų funkcijos
Apskričių viršininkai organizuoja
regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus
įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su
atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai
25 straipsnis. Dokumentų
apie pavojingas atliekas tvarkymas
Dokumentus, susijusius su
pavojingų atliekų susidarymu ir tvarkymu, atliekų turėtojai, tvarkytojai ir
Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos privalo saugoti neterminuotai.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO VALDYMAS
26 straipsnis. Valstybinis atliekų tvarkymo planas
Šiame Įstatyme nurodytiems
reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų tvarkymo planas. Šis
planas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti
derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.
Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatomos atliekų tvarkymo
užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems
įgyvendinti.
Valstybinį atliekų tvarkymo
planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina
Vyriausybė.
Valstybiniame atliekų tvarkymo
plane turi būti numatyti tikslai ir uždaviniai į sąvartynus vežamų biologiškai
skaidžių atliekų kiekiui mažinti.
Valstybinį atliekų
tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir
prireikus patikslintą Valstybinį atliekų tvarkymo planą teikia Vyriausybei
tvirtinti.
Už Valstybinio atliekų
tvarkymo plano įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą atsakinga Aplinkos
ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
27
straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai
Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus
atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia ir tvirtina regionų plėtros tarybos.
Komunalinių atliekų tvarkymo
regiono regioninio atliekų tvarkymo plano rengimą koordinuoja ir jį tvirtina su
komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorija sutampančio teritorijos
aukštesniojo administracinio vieneto regiono plėtros taryba. Tuo atveju, kai
komunalinių atliekų tvarkymo regionas nesutampa su teritorijos aukštesniojo
administracinio vieneto ribomis, regioninį atliekų tvarkymo planą tvirtina
teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto, kuriame gyvena didžioji
komunalinių atliekų tvarkymo regiono gyventojų dalis, regiono plėtros taryba
savivaldybių, esančių tame komunalinių atliekų tvarkymo regione, pritarimu.
Regioniniuose
atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų
biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti.
Detalesnius regioninių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato
Aplinkos ministerija.
Regioninių atliekų tvarkymo
planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų
tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.
Straipsnis
papildomas 9 dalimi nuo 2012-10-01:
Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka regiono plėtros taryba teikia Aplinkos
ministerijai informaciją apie jos patvirtinto regioninio atliekų tvarkymo plano
priemonių, užtikrinančių
valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių
įgyvendinimą,
vykdymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
28
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų
tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos,
techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems
asmenims.
Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių
atliekų kiekiui mažinti.
Detalesnius savivaldybių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato
Aplinkos ministerija.
Savivaldybių atliekų tvarkymo
planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų
tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.
Už patvirtintų savivaldybių
atliekų tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje
esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba
kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji
institucija.
Straipsnis
papildomas 8 dalimi nuo 2012-10-01:
Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia atitinkamam Aplinkos ministerijos
regiono aplinkos apsaugos departamentui informaciją apie įstatymuose ir kituose
teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų
tvarkymo srityje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
29
straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Įstatymas
papildomas 291 straipsniu nuo 2013 m. gruodžio
12 d.:
27 straipsnis.
Regioniniai atliekų tvarkymo planai
Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms
bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.
Regioninių atliekų tvarkymo
planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.
28 straipsnis.
Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius
ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
29 straipsnis. Neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Įstatymas
papildomas 291 straipsniu nuo 2013 m. gruodžio
12 d.:
30 straipsnis. Komunalinių atliekų
tvarkymo sistemų organizavimas ir jų funkcionavimo užtikrinimas
Visos į komunalinių atliekų
tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos
efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį –
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos administratoriaus pareiga atlikti jam pavestas funkcijas nustatoma
steigimo dokumentuose, savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
administratoriaus sudarytoje sutartyje ar kitame atitinkamame administraciniame
akte.
Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos administratorius gali atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos organizavimo funkcijas:
1) organizuoti konkursą
komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti;
2) vykdyti sutartinių
įsipareigojimų tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir
šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo priežiūrą ir kontrolę;
3) pateikti savivaldybės
institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir
komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba
šią įmoką patvirtina, ją rinkti;
4) registruoti komunalinių
atliekų turėtojus;
5) rinkti, analizuoti informaciją
apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės ir (ar) atliekų tvarkymo regiono
teritorijoje, regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir savivaldybės
tarybos patvirtinto savivaldybės atliekų tvarkymo planų priemonių,
užtikrinančių valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų
užduočių įgyvendinimą, vykdymą;
6) teikti pasiūlymus regiono
plėtros tarybai ir savivaldybės tarybai dėl komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos tobulinimo ir plėtojimo;
7) įgyvendinti visuomenės
informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje;
8) sudaryti sutartis su
komunalinių atliekų turėtojais;
9) kitas su komunalinių atliekų
tvarkymo sistemos organizavimu susijusias savivaldybių pavestas funkcijas.
Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.
5.
Komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių teritorijose susidariusios
komunalinės atliekos, kurios šalinamos nepavojingų atliekų sąvartyne, šalinamos
tik tame komunalinių atliekų tvarkymo regione įrengtame nepavojingų atliekų
sąvartyne. Regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne taip pat šalinamos
gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančios nepavojingos, šalinti
nepavojingų atliekų sąvartyne skirtos atliekos.
Savivaldybės privalo
užtikrinti, kad visiems jos teritorijoje esantiems atliekų turėtojams būtų
sudarytos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.
Komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos kokybę pagal nustatytus teisės aktų ir sudarytų sutarčių dėl
komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų reikalavimus užtikrina atliekų
tvarkytojas, teikiantis šią paslaugą. Už atliekų tvarkytojo teikiamos paslaugos
kokybės priežiūrą ir kontrolę, už šios paslaugos nepertraukiamą teikimą
atsakinga atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija.
Minimalius komunalinių atliekų
tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.
Pastaba. 8 dalis
įsigalioja 2012-10-01.
Savivaldybių komunalinių
atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus
atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai
negali būti įvykdyti šiose sistemose.
Komunalinių atliekų tvarkymas
turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti.
Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus
nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš
atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitą įmoką už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų
tvarkymą, turi būti:
1) užtikrintas aprūpinimas mišrių
komunalinių atliekų surinkimo priemonėmis;
2) užtikrintas aprūpinimas biologiškai
skaidžių atliekų sutvarkymo priemonėmis;
3) užtikrintas aprūpinimas
antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo, įskaitant
pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;
4) užtikrinta
galimybė atiduoti buityje susidarančias statybos ir griovimo atliekas, baldų,
elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines
atliekas;
5) užtikrinta galimybė
atiduoti buityje susidarančias pavojingas atliekas (išskyrus baterijų ir
akumuliatorių atliekas). Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir
akumuliatorių atliekų iš gyventojų.
Savivaldybė ar savivaldybės
pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka
komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
12.
Atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje
gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių
atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Savivaldybė ar savivaldybės
pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, išrinkęs šio
straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą
teikiančius atliekų tvarkytojus, privalo per 5 darbo dienas informuoti
komunalinių atliekų turėtojus, paskelbdamas savivaldybės nustatyta tvarka šių
atliekų tvarkytojų pavadinimus ir kontaktinius duomenis.
Asmuo (fizinis asmuo ar
Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas,
atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto
juridinio asmens filialas ar atstovybė) yra komunalinių atliekų turėtojas,
nepaisant jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, ir turi rūšiuoti
komunalines atliekas, kurias rūšiuoti nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
14.
Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
administratorius registruoja komunalinių atliekų turėtojus Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Pastaba. 14
dalis įsigalioja 2012-10-01.
Šiame Įstatyme gamintojams ir
importuotojams nustatytai pareigai organizuoti atliekų, kurios susidarė
naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai
verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, supakuotus gaminius),
tvarkymą ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos ir (ar)
pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojai ir importuotojai ar
licencijuotos organizacijos gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų
surinkimo sistemas. Šiuo atveju atliekų
surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Siekdamos užtikrinti geros
kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems
savivaldybės teritorijos gyventojams, organizuodamos komunalinių atliekų sraute
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų tvarkymą,
savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta
administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) privalo su gamintojais ir
importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šio Įstatymo 342,
343 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo
10 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo
sutartis. Komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos ir pakuočių atliekų surinkėjus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pastaba. 16
dalis įsigalioja 2013-01-01.
Savivaldybės privalo
įgyvendinti valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane joms nustatytas
užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus
minimalius reikalavimus:
1) užtikrinti, kad
komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama
(įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės
sveikatos saugos reikalavimus;
2) užtikrinti antrinių žaliavų
rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams;
3) atskirai rinkti
antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir
organizacijų į specialius konteinerius ir (ar) naudojant kitas surinkimo
priemones;
4) įrengti didelių gabaritų
atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų,
naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų ir kt.) surinkimo aikšteles ir
organizuoti didelių gabaritų atliekų surinkimą kitais būdais;
5) užtikrinti buityje
susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas)
atskirą surinkimą ir kad jų organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo
sistemose nebūtų atsisakoma iš gyventojų priimti baterijų ir akumuliatorių
atliekas;
6) mažinti šalinamų savivaldybės
teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų kiekį;
7) šviesti ir informuoti
visuomenę apie buityje susidarančių atliekų tvarkymo galimybes;
8) užtikrinti, kad kiekvienoje
savivaldybėje ir komunalinių atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos
apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai
skaidžias atliekas.
Savivaldybės
privalo užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos jų teritorijose surinktos
tik po rūšiavimo likusios netinkamos naudoti komunalinės atliekos.
Pastaba. 18
dalis įsigalioja 2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214, 2004-04-29,
Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605, 2008-06-17,
Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
Įstatymas
papildomas 301 straipsniu nuo
2013-01-01:
31 straipsnis. Šalutiniai produktai
1.
Medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios
medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, gali būti laikomas šalutiniu produktu ir
nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
1)
tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas;
2)
medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo,
išskyrus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu;
3)
medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis;
4) tolesnis naudojimas yra teisėtas (medžiaga ar daiktas atitinka visus
svarbiausius produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus
naudojimo atveju ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai
ir aplinkai).
2.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) ir Aplinkos
ministerija, vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis,
nustato medžiagų ar daiktų priskyrimo šalutiniams produktams kriterijus ir
priskyrimo tvarką.
3.
Medžiaga ar daiktas laikomas atliekomis, jeigu vadovaujantis šio straipsnio 2
dalyje nurodyta tvarka nepriskiriamas šalutiniams produktams ir atitinka šio
Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą atliekų sąvoką.
34 straipsnis. Gaminių ar pakuotės
atliekų tvarkymo programa
Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa)
sudaroma atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti.
Programos lėšas sudaro
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, taip pat lėšos, gautos pagal
šio Įstatymo 346 straipsnio
3 ir 4 dalyse nurodytas garantijas, laidavimo draudimo sutartis ir kitus
dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą.
2 dalies
redakcija nuo 2013-01-01:
Programos lėšas sudaro
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, taip pat lėšos, gautos pagal
šio Įstatymo 341 straipsnio 4 dalyje, 342 straipsnio 3 dalyje, 345 straipsnio 2
dalyje ir 3412 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą.
Programos lėšos naudojamos
finansuoti:
1) elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų
gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimą,
funkcionavimą ir vystymą, įskaitant ir investicinių projektų įgyvendinimą;
2) visuomenės ir
savivaldybių darbuotojų mokymą, švietimą ir informavimą elektros ir
elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės bei jų atliekų
tvarkymo klausimais – ne daugiau kaip 5 procentai Programos metinių įplaukų;
3) elektros ir
elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo
sistemų kūrimą, funkcionavimą ir vystymą, teikiant dotacijas savivaldybėms ir
subsidijas ūkio
subjektams;
4) Programos lėšų ir mokesčio už
aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis administravimo
priemones.
Programos lėšos naudojamos einamaisiais
biudžetiniais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti,
o jei nėra galimybės, – perkeliamos į kitus biudžetinius metus.
Savivaldybės
ir ūkio subjektai, įgyvendindami elektros ir elektroninės įrangos,
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimo,
funkcionavimo ir vystymo projektus, Programos lėšas naudoja vadovaudamiesi Viešųjų
pirkimų įstatymu.
Programos lėšas
administruoja ir jų naudojimo tvarką, finansuojamų priemonių tikslus,
uždavinius, siekiamus rezultatus, paraiškų pateikimo ir vertinimo kriterijus,
subsidijų ir dotacijų teikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)
skirsniu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Skirsnio
pakeitimas:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Aštuntojo(1) skirsnio
redakcija iki 2012-12-31:
AŠTUNTASIS(1) SKIRSNIS
GAMINTOJŲ,
IMPORTUOTOJŲ IR PLATINTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
34(1)
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos
Gamintojai ir importuotojai
turi teisę:
1) individualiai tvarkyti savo
gaminių ir (ar) pakuočių atliekas;
2) gaminių ir (ar) pakuočių
atliekas sutartiniais pagrindais pavesti tvarkyti tokias atliekas tvarkančioms
įmonėms;
3) įsteigti organizacijas ir joms
pavesti diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas, kad
būtų įvykdytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos gaminių ir
(ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotys. Šio punkto nuostatų įgyvendinimo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
4) steigti šio Įstatymo 34(3 )straipsnyje nurodytas
gamintojų ir importuotojų organizacijas ar tapti tokių organizacijų nariais.
Gamintojai ir importuotojai
privalo:
1) registruotis šio Įstatymo 34(2 )straipsnio
nustatyta tvarka;
2) įvykdyti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo
užduotis;
3) tvarkyti alyvų,
transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių
ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti ataskaitas Vyriausybės
įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta tvarka.
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai
ir importuotojai, be pareigų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, taip pat
privalo elektros ir elektroninės įrangos platintojui pateikti registravimąsi
patvirtinantį dokumentą.
4.
Transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo sukurti
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą, užtikrinančią,
kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų surenkamos ir
sutvarkomos. Ši sistema turi būti organizuota taip, kad būtų sudarytos sąlygos
asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi
rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią
transporto priemonę tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, išskyrus atvejus,
kai:
1)
eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui
būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;
2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra
palikta papildomų pavojingų arba kitų atliekų. Papildomai paliktomis atliekomis
nelaikomos natūraliai transporto priemonėje esančios atliekos.
Elektros
ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai iki 2011 m. vasario 13 d.
parduodami naujus gaminius pardavimo dokumentuose vartotojams gali nurodyti
2–10 kategorijų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo
ir aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas, o iki 2013 m. vasario 13 d. – 1
kategorijos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir
aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas. Elektros ir elektroninės įrangos
kategorijas nustato Aplinkos ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
5 straipsnis.
Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
7 straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų
teikimo tvarka
Atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir
tvarkymą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka teikia:
1) atliekas surenkančios, vežančios ar apdorojančios įmonės,
prekiautojai pavojingosiomis atliekomis ir tarpininkai;
2) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios
ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus;
3) atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį ir
rūšį, vykdomą veiklą ir įmonės dydį, Aplinkos ministerijos nustatytais
atvejais.
Atliekų apskaitos duomenys naudojami atliekų susidarymo ir tvarkymo
būklės analizei, atliekų tvarkymo tikslų ir užduočių vykdymo priežiūrai,
visuomenės informavimui ir kitiems tikslams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
8 straipsnis. Atliekų laikymas
Atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo
poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
Atliekų laikymo priemonės,
įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes,
turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės
apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
9
straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Pavojingųjų atliekų tvarkymo
dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus, nepavojingųjų
atliekų tvarkymo dokumentai – ne trumpiau kaip trejus metus Aplinkos
ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
10
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,
kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo,
aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias
aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
Atliekų naudojimo ar šalinimo
techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6
straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
11
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,
kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis
žmonių sveikatai ir aplinkai.
Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti
numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje
laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose
numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.
Pavojingas atliekas naudojanti
ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,
kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti
sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių
finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų
naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko
garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos
nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
9 straipsnis.
Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Su atliekų tvarkymu susiję
dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Pavojingųjų atliekų maišymas
Pavojingosios atliekos negali būti maišomos su kitomis
pavojingosiomis atliekomis arba su kitomis atliekomis ar medžiagomis, išskyrus
šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Pavojingųjų atliekų maišymas apima
ir jų skiedimą.
Pavojingąsias atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
1) maišymą atlieka įmonė, gavusi leidimą, kaip numatyta šio Įstatymo 6
straipsnio 1 dalyje;
2) laikomasi šio Įstatymo 41 straipsnio reikalavimų, o
pavojingas pavojingųjų atliekų tvarkymo poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai
nedidėja;
3)
maišymas atitinka geriausią prieinamą gamybos būdą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
32 straipsnis. Atliekų nebelaikymas
atliekomis
Tam tikros konkrečios atliekos
tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos
Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.
Trečiasis
skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMAS
4
straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas
Atliekų
turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas
perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės
atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.
Atliekų turėtojai privalo
rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo
vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų
surinkimą.
Neteko galios nuo 2011 m.
gegužės 3 d.
Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktais.
Atliekų vežimą tranzitu,
išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką reglamentuoja
Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktai ir tarptautinės sutartys.
Aplinkos ministerijos įgaliota institucija pagal kompetenciją kontroliuoja
atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos
Respubliką reikalavimų vykdymą pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento
ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p.
1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos
reglamentu (ES) Nr. 413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1), ir kitų Lietuvos
Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nuostatas.
Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo
veiklai nustatyti reikalavimai.
Atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas
atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius
laikydamosi šio Įstatymo 41 straipsnio reikalavimų.
Atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis,
tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą
patvirtinantį dokumentą.
Atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės,
prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje
pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias
– ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų
tvarkytojų valstybės registrą.
Pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, šalinančios ar
naudojančios įmonės apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant
tokią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei
aplinkai.
Įmonės, dėl kurių
veiklos susidaro atliekų, nelaikomos atliekų tvarkytojais, jeigu atliekos
laikinai laikomos jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
33 straipsnis.
Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi
finansavimo šaltiniai:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;
4) Savivaldybių aplinkos apsaugos
rėmimo specialiosios programos lėšos;
5) Lietuvos aplinkos apsaugos
investicijų fondo programos lėšos;
6) užsienio šalių, tarptautinių
organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai
įnašai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
34
straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1.
Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės
atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).
2.
Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas
mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
3.
Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų:
1) surinkimo,
rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti išlaidoms kompensuoti;
2)
surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba naudojimui energijai gauti,
investiciniams projektams rengti, vertinti ir įgyvendinti;
3)
investiciniams projektams įgyvendinti naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;
4)
mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų naudojimui skatinti.
4.
Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos
kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra jų
naudojimas pagal šio Įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2
punkte nustatytus atvejus;
2)
išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti ir saugiai
pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms panaudoti nėra
technologijų;
3)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams mokamos
kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų
tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas gaunamų
pajamų skirtumo;
4)
kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų atliekų svorio ar tūrio vienetui
ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų
kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą
atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis;
5)
lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos
tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir
perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais
metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar)
pakuotės atliekoms tvarkyti;
6)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai
projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių
ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti
tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
7)
Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos
kitais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti.
5.
Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1)
metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos
lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2)
Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria
Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija;
3)
Tarybą, kuri yra patariamasis organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio
už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų
tvarkytojų ar jiems atstovaujančių organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)
skirsniu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
AŠTUNTASIS(1)
SKIRSNIS
GAMINTOJŲ IR IMPORTUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
34(1)
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos
Gamintojai ir importuotojai
turi tvarkyti alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos,
apmokestinamųjų gaminių ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti
ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta
tvarka.
Gamintojai
ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad alyvų, transporto priemonių,
elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekos
būtų tvarkomos taip, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos šių atliekų
tvarkymo užduotys.
Gamintojai ir importuotojai gali patys organizuoti alyvų, transporto
priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių bei
pakuočių atliekų tvarkymo sistemas arba pagal sutartis naudotis
organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis.
Gamintojai
ir importuotojai gali įsteigti organizacijas ir joms pavesti vykdyti šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas.
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
35 straipsnis.
Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo
reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
dešimtasis skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36 straipsnis.
Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) iki 2003 m. sausio 1 d.
nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į
Lietuvos Respubliką reikalavimus.
2) iki 2003
m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo
tvarką, tokių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų
atestavimo tvarką.
37 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
1 priedas
ATLIEKŲ
KATEGORIJOS
QQ1
Gamybos ar
vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau
QQ2
Produktai,
neatitinkantys gaminio charakteristikos
QQ3
Produktai,
kurių vartojimo laikas pasibaigęs
QQ4
Išsipylusios,
išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,
įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo
atsitikimo metu
QQ5
Medžiagos,
užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių
medžiagos, konteineriai ir t. t.)
QQ6
Nenaudojamos
dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)
QQ7
Medžiagos,
kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,
naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)
QQ8
Pramoninių
procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)
QQ9
Teršalų valymo
liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)
QQ10
Mechaninio
apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir
t. t.)
QQ11
Žaliavų
gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos
ir t. t.)
QQ12
Medžiagos su
priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir
t. t.)
QQ13
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas
QQ14
Gaminiai,
kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,
komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)
QQ15
Užterštos
medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą
QQ16
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
2 priedas
ATLIEKŲ
NAUDOJIMO BŪDAI
R1
Naudojimas
kurui arba kitais būdais energijai gauti
R2
Tirpiklių
atnaujinimas (regeneracija)
R3
Organinių
medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant
kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)
R4
Metalų ir
metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)
R5
Kitų
neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)
R6
Rūgščių arba
bazių regeneracija
R7
Taršai mažinti
naudojamų komponentų naudojimas
R8
Katalizatorių
komponentų naudojimas
R9
Pakartotinis
naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas
R10
Apdorojimas
žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę
R11
Atliekų, gautų
R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas
R12
Pasikeitimas
atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų
R13
Atliekų,
skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
3 priedas
ATLIEKŲ ŠALINIMO
BŪDAI
D1
Išvertimas ant
žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)
D2
Apdorojimas
žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.
t.)
D3
Giluminis
įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos
olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)
D4
Surinkimas į
tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į
duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)
D5
Šalinimas
specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios
uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)
D6
Išmetimas į
vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)
D7
Išmetimas į
jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną
D8
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai
junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
D9
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami
galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)
D10
Deginimas
sausumoje
D11
Deginimas
jūroje
D12
Nuolatinis
saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)
D13
Maišymas prieš
naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą
D14
Perpakavimas
prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą
D15
D1-D14
nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų tvarkymo įstatymo
4
priedas
ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS
SAVYBĖS
H1 Sprogstamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra
jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin degius skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,
arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir
preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais
labai degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu 21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios: medžiagos
ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar
pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies
pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos: medžiagos ir
preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos ir
preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės: medžiagos,
turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba
pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Teratogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti
paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Medžiagos ir preparatai,
kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai toksiškas
dujas
H13 Medžiagos ir preparatai,
kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią
nors aukščiau minėtų savybių
H14 Pavojingos aplinkai:
medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų
vienam ar daugiau aplinkos komponentų
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
5
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB
dėl naudotų alyvų šalinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15
skyrius, 1 tomas, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 353).
1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl
pavojingų atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2
tomas, p. 78) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70, p. 17).
1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254, p. 69).
2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7
tomas, p. 692).
2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies
keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 L 102, p. 15).
2006 m. balandžio 5 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų (OL 2006 L 114, p. 9).
2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių
bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo
2003 m. kovo 1 d.
Nauja įstatymo
redakcija
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8),
34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai
įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 34, 34(1), 34(2), 34(3), 34(4), 34(5) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. gruodžio 28
d.
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2010-01-14)
autrap@lrs.lt
348 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių
tiekimas rinkai
1.
Baterijų ir akumuliatorių tiekimas rinkai – baterijų ir akumuliatorių
tiekimas už tam tikrą mokestį arba nemokamai kitam asmeniui Europos Bendrijoje,
įskaitant importą į Europos Bendrijos muitų teritoriją.
2.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti
rinkai baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.
3.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Ūkio ministerijos
nustatyta tvarka privalo ženklinti tiekiamas rinkai baterijas ir
akumuliatorius.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
349 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių
atliekų tvarkymas
1.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo:
1) iki 2009 m. rugsėjo 26 d. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą,
atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose
dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus;
2)
užtikrinti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. visos surinktos baterijų ir
akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Bendrijos
ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės
sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus;
3)
užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų pasiektas
Vyriausybės nustatytas baterijų ir akumuliatorių perdirbimo efektyvumas.
2.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka per visuomenės informavimo kampanijas ir kitais būdais turi
informuoti vartotojus apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų
keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas.
3.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai turi padengti visų
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo ir perdirbimo
išlaidas, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų visuomenės informavimo
kampanijų organizavimo ir vykdymo išlaidas.
4.
Pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir
importuotojai gali susitarti su šių baterijų ir akumuliatorių vartotojais
pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą
finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Tokie susitarimai
turi užtikrinti, kad pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir
akumuliatorių atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimų.
5.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo
organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą,
kad nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos
nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema
turi sudaryti sąlygas vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose
atsižvelgiant į gyventojų tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas.
6.
Pramoninių baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo iš
vartotojų priimti bet kokios cheminės sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir
akumuliatorių atliekas.
7.
Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai
privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse
naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir nereikalaujant
pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
Visi
ūkio subjektai –
baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkytojai –
turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių
atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.
9.
Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių
priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms
baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką ir reikalavimus nešiojamųjų ir
automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemoms
nustato Aplinkos ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605, 2008-06-17,
Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
3410
straipsnis. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojų pareigos
1.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:
1)
nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas;
2)
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka informuoti vartotojus apie galimybę
atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas jų prekybos vietose;
3)
iš vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti
įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti šias atliekas.
2.
Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams
atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo,
apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
3411
straipsnis. Aštuntojo1 skirsnio taikymas
Šio
skirsnio nuostatos netaikomos:
1)
su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai
įrangai, ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius,
kurie nėra skirti kariniams tikslams);
2) šio
straipsnio 1 punkte nurodytuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje
įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(1)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Aštuntojo(1) skirsnio
redakcija nuo 2013-01-01:
AŠTUNTASIS1
SKIRSNIS
ELEKTROS
IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
342 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų registravimas
Gamintojai ir
importuotojai turi registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
Elektros ir
elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai registruodamiesi pateikia ir
vieną iš šio Įstatymo 346 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų,
įrodančių, kad visų jų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus
finansuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
34(3)
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacijos
1 .Gamintojų ir importuotojų
organizacija (toliau šiame straipsnyje – Organizacija) yra pelno nesiekiantis
viešasis juridinis asmuo, steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų
įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Į Organizaciją gali stoti nauji nariai.
1 dalies
redakcija galioja iki 2012-12-31.
Visų Organizacijos steigėjų ir
narių pareigas bei užduotis Organizacija turi vykdyti vienodomis sąlygomis.
Organizacija gali verstis tik
ta veikla, kuri skirta šio Įstatymo 341 straipsnyje numatytoms gamintojų
ir importuotojų pareigoms vykdyti.
3 dalies
redakcija galioja iki 2012-12-31.
Vienas Organizacijos steigėjas
arba steigėjų grupė, privalanti sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę,
arba steigėjų grupė, kurioje teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti šiuos
steigėjus ir paveikti jų finansinę ir ūkinę veiklą priklauso tiems patiems
asmenims, negali turėti daugiau kaip 1/5 balsų priimant sprendimus visuotiniame
Organizacijos steigėjų susirinkime.
Organizacija gali vykdyti savo
veiklą tik gavusi licenciją.
5 dalies
redakcija galioja iki 2012-12-31.
Neteko galios nuo 2012-01-10
6 dalies
redakcija galioja iki 2012-12-31.
Neteko galios nuo 2012-01-10
7 dalies
redakcija galioja iki 2012-12-31.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
34(4)
straipsnis. Elektros
ir elektroninės įrangos platintojų pareigos ir teisės
Elektros ir elektroninės įrangos platintojams (toliau šiame
straipsnyje – platintojai) draudžiama platinti
elektros ir elektroninę įrangą, kurios gamintojas, importuotojas nėra
įsiregistravęs šio Įstatymo 342 straipsnyje nustatyta tvarka, taip
pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra paženklinta šio Įstatymo 345
straipsnyje nustatyta tvarka.
Platintojai privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti
vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos
atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos
atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė
įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis
(skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės
įrangos kiekį. Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi
vartotojui nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.
Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų
reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be
pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekoms ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų
sveikatai bei saugumui.
Iš vartotojų priimtas buityje
susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai privalo
perduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančiai įmonei, kuri atitinka tokioms įmonėms
Aplinkos ministerijos patvirtintus reikalavimus.
Platintojai, priimantys iš
vartotojų buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas,
prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti
šias atliekas platintojams.
Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi
platintojams, kurie į Lietuvos rinką tiekdami elektros ir elektroninę įrangą
naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti
sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros
ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-624, 2009-12-22,
Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
345
straipsnis. Elektros ir elektroninės įrangos ženklinimas
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir
importuotojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. į Lietuvos
rinką išleidžiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti
toks, kad po išleidimo į Lietuvos rinką būtų galima vienareikšmiškai nustatyti
elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją ir išleidimo į
Lietuvos rinką datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai
rinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jeigu dėl elektros ir
elektroninės įrangos dydžio ar funkcinės paskirties ant minėtos įrangos to padaryti
praktiškai neįmanoma, toks ženklinimas turi būti spausdinamas ant elektros ir
elektroninės įrangos pakuotės, naudojimo instrukcijoje ir garantijos
pažymėjime.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
34(6) straipsnis. Buityje
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas ir tvarkymas
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
užtikrinti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo sistemose, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo
sistemose ar (ir) pas platintojus surinktų buityje susidarančių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:
1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių
atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje
dalyvaujantys elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
finansuoti proporcingai jų užimamai atitinkamos paskirties įrangos rinkos
daliai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis, nustato, kokią procentinę dalį
(pagal svorį) istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų turi
sutvarkyti gamintojas ir (ar) importuotojas, atsižvelgiant į per atitinkamus
metus į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos kiekį;
2) elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių
atliekų tvarkymą.
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai
ir importuotojai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi
teikti informaciją elektros ir elektroninės įrangos vartotojams, elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams apie joje esančias pavojingas
medžiagas ir jų keliamą pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.
Elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. išleisdami į rinką elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi šio Įstatymo 34(2)
straipsnyje nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad visų jų
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokie
dokumentai gali būti:
1) banko
garantija, išduota gamintojui ar importuotojui;
2) laidavimo
draudimo sutartis, sudaryta tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar
importuotojo ir draudiko;
3) sutartis ar
kitas dokumentas, įrodantis dalyvavimą gamintojų ir
importuotojų organizacijoje, garantuojančioje, kad elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, bei atitinkančioje šio Įstatymo 34(3)
straipsnio reikalavimus;
4) dokumentai, nurodyti šio
straipsnio 4 dalyje, kuriais patvirtinamas elektros ir elektroninės įrangos
gamintojo ar importuotojo dalyvavimas kolektyvinės atsakomybės atliekų tvarkymo
finansavimo sistemoje. Dalyvaudamas šioje sistemoje gamintojas ir importuotojas
vykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas užduotis
neatsižvelgdamas į tai, ar tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos atliekos,
išleistos į rinką, yra jo, ar yra tik tos pačios kategorijos. Gamintojai ir
importuotojai turi teisę reikalauti, kad jų išleistos į rinką elektros ir
elektroninės įrangos atliekos būtų tvarkomos atskirai, jeigu jie padengia
susidariusias išlaidas;
5) dokumentas,
įrodantis gamintojų ir importuotojų dalyvavimą kitų įstatymų nustatytose
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo finansavimo sistemose
(schemose).
Dokumentas, patvirtinantis
elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar importuotojo dalyvavimą šio
straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje kolektyvinės atsakomybės atliekų
tvarkymo finansavimo sistemoje, yra:
1) banko garantija, užtikrinanti
einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties
įvykdymą;
2) laidavimo sutartis, sudaryta
tarp gamintojo ar importuotojo ir kito juridinio asmens, užtikrinanti einamųjų
metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;
3) laidavimo draudimo sutartis, sudaryta tarp gamintojo ar importuotojo
ir draudiko, užtikrinanti einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;
4) kitas
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas dokumentas, užtikrinantis
einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties
įvykdymą.
Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų
sutarčių, nurodytų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, sudarymo ir vykdymo tvarką,
lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(7) straipsnis. Ne buityje
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymas
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo
užtikrinti ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą taip:
1) elektros ir elektroninės
įrangos, išleistos į rinką iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių
elektros ir elektroninės įrangos atliekų), atiduodamų perkant naują tos pačios
paskirties elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymą privalo finansuoti
gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;
2)
elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti
nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės
įrangos ne buityje susidarančių atliekų tvarkymą.
Šio straipsnio 1 dalyje
nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai.
Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su
atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių istorinių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir
elektroninės įrangos atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
41 straipsnis. Visuomenės sveikatos
ir aplinkos apsauga
Atliekas būtina tvarkyti:
1) neviršijant teisės aktuose nustatytų
aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant
reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai;
2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų;
3) nekeliant reikšmingo
neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar)
kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
5
straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
6
straipsnis. Leidimai
Įmonės, ketinančios atlikti
atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias
atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip
vienus metus, turi gauti leidimus.
Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Aplinkos ministerija, atsižvelgdama
į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir
nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir
kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
61
straipsnis. Atliekų tvarkytojų valstybės registras
Atliekų tvarkytojų valstybės
registro objektai:
1) atliekas surenkančios ir
vežančios įmonės;
2) atliekas apdorojančios įmonės;
3) prekiautojai atliekomis ir
tarpininkai;
4) įmonės, atliekų susidarymo
vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o
nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus.
Atliekų tvarkytojų valstybės registrą steigia ir jo nuostatus
tvirtina Vyriausybė.
Atliekų tvarkytojų valstybės registro vadovaujančioji tvarkymo
įstaiga – Aplinkos ministerija, registro tvarkymo įstaiga – Vyriausybės
įgaliota institucija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
71 straipsnis Atliekų sąrašas
Identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas turi vadovautis atliekų
sąrašu.
Atliekų sąrašą, kuriame pateikiama atliekų klasifikacija pagal
atliekų susidarymo šaltinį, tvirtina Aplinkos ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
111 straipsnis. Priežiūra
Aplinkos
apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai teisės
aktų nustatyta tvarka atlieka atliekas apdorojančių, surenkančių ar vežančių įmonių,
tarpininkų, prekiautojų atliekomis ir atliekų darytojų priežiūrą, įskaitant šių
įmonių patikrinimus.
2.
Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių patikrinimų dažnumą,
atsižvelgiama į aplinkos apsaugos vadybos
sistemos (ISO 14001 standarto) ir Europos Bendrijos aplinkosaugos
vadybos ir audito sistemos (EMAS) įdiegimą gamyboje vadovaujantis 2009 m.
lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 dėl
organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos
(EMAS) taikymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos
sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL
2009 L 342, p. 1).
Atliekų surinkimo ir
vežimo patikrinimas apima surinktų bei vežamų atliekų kilmės, pobūdžio, kiekio,
paskirties vietos tikrinimą. Teisės aktų nustatyta tvarka aplinkos apsaugos
valstybinės kontrolės, kitų įgaliotų institucijų pareigūnai gali tikrinti, kaip
laikomasi ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
112
straipsnis. Atliekų tvarkymo specialistų kompetencija
Eksploatuoti sąvartynus,
surinkti, vežti, apdoroti pavojingąsias atliekas, deginti atliekas gali tik
atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti
asmenys, išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos
ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas (toliau
šiame straipsnyje – specialistai) ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų
tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą (toliau – pažymėjimas), arba
valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos
Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turėdami
valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti šioje dalyje
nurodytą atliekų tvarkymo veiklą.
Pažymėjimą privalo turėti:
1) sąvartynus eksploatuojančių
įmonių vadovai ir jų paskirti kiti už sąvartynų eksploatavimą atsakingi
darbuotojai;
2) už pavojingųjų atliekų
surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą atsakingi įmonių darbuotojai;
3) už atliekų deginimo
(kai atliekos deginamos kaip įprastinis arba kaip papildomas kuras) įrenginių
eksploatavimą ir kontrolę atsakingi įmonių darbuotojai.
Aplinkos ministras tvirtina
Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir nustato specialistų mokymo ir
kompetencijos tobulinimo tvarką.
Specialistai, turintys
pažymėjimą, privalo ne rečiau kaip kas treji metai tobulinti kompetenciją
specialistų mokymo kursuose aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
121 straipsnis. Alyvos atliekos
Atsižvelgiant į alyvos atliekų
apdorojimo technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą ir
vadovaujantis šio Įstatymo 14, 15 ir 17 straipsniais, būtina:
1) alyvos atliekas rūšiuoti jų
susidarymo vietoje ir surinkti atskirai;
2) alyvos atliekas apdoroti pagal
šio Įstatymo 3 ir 41 straipsnių reikalavimus;
3) alyvos atliekų nemaišyti su skirtingas savybes turinčiomis alyvos
atliekomis ir su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo
jas apdoroti.
Detalesnius alyvos atliekų tvarkymo reikalavimus nustato Aplinkos
ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
181 straipsnis. Buityje susidarančios pavojingosios
atliekos
Buityje
susidarančioms mišrioms atliekoms netaikomi šio Įstatymo 7, 9, 13, 14,
15 ir 17 straipsnių reikalavimai.
Buityje
susidarančioms pavojingosioms atliekoms šio Įstatymo 7, 9, 15 ir 17
straipsnių reikalavimai netaikomi tol, kol jas priima atliekas surenkanti,
šalinanti arba naudojanti įmonė, kuri turi leidimą ir (ar) yra įregistruota į
Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
19
straipsnis. Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas
Pavojingas atliekas
gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės
privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti
įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų
mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.
Įvykus avarijai arba išsipylus
pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti
pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama
pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų
likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO valstybinis reglamentavimas
20
straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos
Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo
srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės bei savivaldybių
institucijų parengtiems atliekų tvarkymo projektams finansuoti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-782,
2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)
21
straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
22
straipsnis. Ūkio ministerijos funkcijos
Ūkio ministerija rengia ir
tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias
mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,
kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių
programų įgyvendinimą.
Ūkio ministerija koordinuoja
pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo
pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo
atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo
pajėgumų sukūrimo projektus.
23
straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24
straipsnis. (Neteko galios).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-782,
2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybės organizuoja
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms
komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą,
organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris
neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos
teikimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai IR PREVENCIJOS PROGRAMA
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
291 straipsnis. Valstybinė atliekų
prevencijos programa
Siekiant užtikrinti atliekų prevencijos praktinį įgyvendinimą, turi
būti parengta, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
derinama su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene ir patvirtinta
Valstybinė atliekų prevencijos programa.
Valstybinėje atliekų prevencijos programoje turi būti:
1) apibūdintos galiojančios atliekų prevencijos priemonės;
2) nustatyti atliekų prevencijos tikslai;
3) numatytos atliekų prevencijos priemonės;
4) nustatyti konkretūs atliekų prevencijos priemonių kokybės ar
kiekybės kriterijai.
Valstybinė atliekų
prevencijos programa turi būti įvertinama kas šešeri metai ir prireikus
tikslinama.
Valstybinę atliekų prevencijos programą rengia ir tvirtina Aplinkos
ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
septintasis skirsnis
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
341 straipsnis. Elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos dalyvių
teisės ir pareigos
Elektros ir
elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pagrindinės pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta
tvarka;
2) organizuoti surinkimą,
vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant
gamintojų ir importuotojų tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo
tikslais elektros ir elektroninę įrangą, ir (ar) dalyvauti organizuojant
tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų
tvarkymo sistemose;
3) aplinkos ministro nustatyta
tvarka šviesti ir informuoti visuomenę elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymo klausimais: apie elektros
ir elektroninėje įrangoje esančias pavojingas medžiagas; netinkamo elektros
ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai; elektros
ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo galimybes ir
surinkimo vietas ir pan.;
4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto elektros ir elektroninės įrangos atliekų
surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios
dalies 3 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir
vykdymo išlaidas;
5) tvarkyti elektros ir elektroninės
įrangos
apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 dalyje
(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas elektros ir
elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami
po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros
ir elektroninės įrangos naudojimo susidariusių atliekų
tvarkymą;
2) kolektyviai – steigdami šio
Įstatymo 342 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų
organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai
pavesdami organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir
vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme jiems nustatytų pareigų ar
organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme
nustatytų pareigų
netapdami organizacijos dalyviais.
Siekdami įvykdyti šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir
importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų
tvarkymo sistemą papildančias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemas.
Buityje naudojamos elektros ir
elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d.
tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buityje naudojamą
elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi ir (ar) teikdami apskaitos
ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pateikti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad visos jų
Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos buityje naudojamos
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokių
dokumentų sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos
dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
Be
dokumentų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir
importuotojai, registruodamiesi ir teikdami apskaitos ataskaitas, šio Įstatymo 342 straipsnyje
nurodytos gamintojų ir importuotojų organizacijos, teikdamos veiklos ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta
tvarka turi pateikti sutarčių su atliekų tvarkytojais dėl elektros ir
elektroninės įrangos surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo kopijas.
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
organizuoti savo
organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemose, savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų
surinkimo aikštelėse, iš platintojų surinktų buityje susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymą taip:
1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d.
Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir
elektroninės įrangos visų buityje susidarančių atliekų (istorinių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje dalyvaujantys elektros ir
elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti proporcingai
jų užimamai atitinkamos kategorijos produktų grupės įrangos rinkos daliai.
Vyriausybė nustato, kokį mažiausią elektros ir elektroninės įrangos atliekų
kiekį turi sutvarkyti gamintojai ir importuotojai, atsižvelgdama į tokių
atliekų pavojingumą, į per atitinkamus metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai
verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį, ir į minimalius
gamintojų ir importuotojų organizuojamų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų surinkimo sistemų kokybės reikalavimus. Elektros ir elektroninės
įrangos atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai) ir eksportuotojai privalo
aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti duomenis apie surinktas, panaudotas
(perdirbtas) ir eksportuotas elektros ir elektroninės įrangos atliekas;
2) elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti visos savo nuo 2005 m.
rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos
elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių atliekų tvarkymą.
Elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti ne buityje susidarančių
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:
1) elektros ir elektroninės
įrangos, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos iki 2005 m.
rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų),
atiduodamų perkant naują tos pačios paskirties elektros ir elektroninę įrangą,
tvarkymą privalo finansuoti gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;
2) elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13
d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos savo elektros ir
elektroninės įrangos ne buityje susidarančių atliekų tvarkymą.
Šio straipsnio 7 dalyje
nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai – perduoti tokias atliekas
turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su
atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos
atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 7 ir 8 dalyse.
Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos
atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės
aktų reikalavimų.
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai,
parduodami elektros ir elektroninę įrangą, pardavimo dokumentuose vartotojams
atskirai nenurodo šios įrangos atliekų tvarkymo, t. y. surinkimo, apdorojimo ir
aplinkai tinkamo šalinimo, išlaidų, išskyrus laikotarpį iki 2011 m. vasario 13
d., kai leidžiama nurodyti 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 kategorijų elektros ir
elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo
išlaidas, ir laikotarpį iki 2013 m. vasario 13 d., kai leidžiama nurodyti 1
kategorijos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir
aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas. Elektros ir elektroninės įrangos kategorijų
sąrašą nustato aplinkos ministras.
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir
importuotojai privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka standartiniu ženklu
ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo
tikslais tiekiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti
toks, kad po tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais būtų
galima vienareikšmiškai nustatyti elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir
(ar) importuotoją, tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai rinkti elektros
ir elektroninės įrangos atliekas. Jeigu dėl elektros ir elektroninės įrangos
dydžio ar funkcinės paskirties to padaryti praktiškai neįmanoma, toks
ženklinimas turi būti spausdinamas ant elektros ir elektroninės įrangos
pakuotės, naudojimo instrukcijoje ir garantijos pažymėjime.
Elektros ir elektroninės įrangos
platintojams draudžiama platinti elektros ir elektroninę įrangą,
kurios gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravę aplinkos ministro
nustatyta tvarka, taip pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra
paženklinta šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka.
Platintojai privalo,
nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje
susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jeigu
vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios
paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga.
Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 13 dalyje nustatytų
reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be
pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekoms, ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų
saugumui ir sveikatai.
Iš vartotojų priimtas buityje
susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai gali
nemokamai pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų
atliekų surinkimo aikšteles arba atiduoti jas tokios įrangos gamintojui ar
importuotojui arba tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
Platintojai privalo aplinkos
ministro nustatyta tvarka prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją visiems
vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.
Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi vartotojui
nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.
Šio straipsnio 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 dalių reikalavimai
taip pat taikomi platintojams, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo
tikslais tiekdami elektros ir elektroninę įrangą naudojasi nuotolinio ryšio
priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti sudarytos sąlygos atiduoti
elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros ir elektroninės įrangos
atsiėmimo vietoje. Informacija, kurioje aiškiai nurodoma, kam ir
kokiais būdais vartotojas gali atiduoti elektros ir elektroninės įrangos
atliekas, turi būti paskelbta gerai matomoje vietoje platintojo naudojamoje
interneto parduotuvės svetainėje.
Atliekų turėtojas privalo atskirti elektros ir
elektroninės įrangos atliekas nuo kitų atliekų, nemaišyti jų su kitomis
atliekomis ar medžiagomis ir pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą ar
perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
Buityje susidariusias elektros ir elektroninės įrangos
atliekas atliekų turėtojas (elektros ir elektroninės įrangos vartotojas) gali
(pasirinktinai):
1)
nemokamai pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir
importuotojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas, elektros ir elektroninės
įrangos platinimo vietas ar savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų
surinkimo aikšteles;
2)
perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
Ne
buityje susidariusias
elektros ir elektroninės įrangos atliekas atliekų turėtojas gali
(pasirinktinai):
1)
pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų
įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas;
2)
pristatyti į tokios įrangos platinimo vietas;
3)
perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
22.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai privalo elektros ir
elektroninės įrangos atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis
atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus ir visuomenės
sveikatai saugiu būdu, taikydami elektros ir
elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus. Atliekų tvarkymo geriausiai prieinamų
gamybos būdų sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
342
straipsnis. Papildomi kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo organizavimo reikalavimai
Siekdami kolektyviai
organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, gamintojai ir
importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą
gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – Organizacija) ir (ar) tapti
įsteigtos Organizacijos dalyviais ar Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti
organizuoti
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio
Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
Elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti
išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą kaip jos
dalyviai ar
sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir
elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų.
Siekdama gauti elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija, be
šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko
garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir
elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant
jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti elektros
ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus
rinkai elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas.
Tokių dokumentų sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal
šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
Siekdama įvykdyti šio Įstatymo
341 straipsnyje elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir
importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti:
1) sutartis su visomis
savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems
pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buityje
naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių
įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių
eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių
gabaritų atliekų aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio
finansavimo tvarka, pagal kurią didelių gabaritų atliekų aikštelių
eksploatavimo išlaidų skaičiavimo kainodara sudaroma nustatant pastoviąją ir
kintamąją (priklausančią nuo šiose aikštelėse surenkamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekų kiekio) tokių išlaidų dalį, sutarčių sudarymo,
įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų
atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų
teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir
atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir
ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo
sąlygos ir tvarka;
2) sutartis su pagal aplinkos
ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės
įrangos atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų
surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir su pagal
aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir
elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais
dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų panaudojimo;
3) sutartis su elektros ir
elektroninės įrangos platintojais ir pagal aplinkos ministro
nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais atliekų
surinkėjais dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš elektros
ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo
naudoti
ir sutartis su
pagal aplinkos
ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir
elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos
atliekų, surinktų iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų,
panaudojimo.
Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir
elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos
platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą
(perdirbimą) tvarka
ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
4) sutartis su pagal aplinkos
ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės
įrangos atliekų surinkėjais dėl ne buityje susidarančių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo
naudoti
ir pagal
aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros
ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų
panaudojimo.
Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už ne komunalinių
atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą,
vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir
sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.
Organizacija šio
straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai
jos dalyvių ir jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai
rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą
ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį.
343
straipsnis. Individualus elektros ir elektroninės įrangos
atliekų tvarkymo organizavimas
Vykdydami šio Įstatymo 341
straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka
užsiregistravę individualiai buityje susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai
privalo:
1) sudaryti sutartis su visomis
savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems
pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buityje
naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių
įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių
eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros ir
elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų
atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio
finansavimo tvarka, pagal kurią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių
eksploatavimo išlaidų skaičiavimo kainodara sudaroma nustatant pastoviąją ir
kintamąją (priklausančią nuo šiose aikštelėse surenkamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekų kiekio) tokių išlaidų dalį, sutarčių sudarymo,
įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų
atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų
teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir
atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir
ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo
sąlygos ir tvarka;
2) sudaryti sutartis su elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių
gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo
naudoti ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais
(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės
įrangos atliekų panaudojimo;
3) sudaryti sutartis su elektros
ir elektroninės įrangos platintojais ir elektros ir elektroninės įrangos
atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos
atliekų surinkimo iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių
surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su elektros ir
elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais
dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, surinktų
iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, panaudojimo. Šiose sutartyse
turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir elektroninės įrangos atliekų
surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų
atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių
įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
4) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
Individualiai elektros
ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar)
importuotojai šio
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti
proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą
ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
tiektų gaminių kiekį.
Vykdydami šio Įstatymo 341
straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka
užsiregistravę individualiai ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai
privalo:
1) sudaryti sutartis su elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl ne buityje susidarančių elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir
sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais)
ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų
panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir
elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos
platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą
(perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių
nuostatos netaikomos elektros ir elektroninę įrangą savoms reikmėms
naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar)
importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms
reikmėms naudotos elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkyti patys arba
perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(2)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Aštuntojo(2) skirsnio
redakcija iki 2012-12-31:
AŠTUNTASIS2 SKIRSNIS
gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO
organizavimo licencijavimas
343 straipsnis. Individualus
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimas
Vykdydami šio Įstatymo 341
straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka
užsiregistravę individualiai buityje susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai
privalo:
1) sudaryti sutartis su visomis
savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems
pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buityje
naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių
įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių
eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų
atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio
finansavimo tvarka, pagal kurią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių
eksploatavimo išlaidų skaičiavimo kainodara sudaroma nustatant pastoviąją ir
kintamąją (priklausančią nuo šiose aikštelėse surenkamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekų kiekio) tokių išlaidų dalį, sutarčių sudarymo,
įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų
atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų
teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir
atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir
ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo
sąlygos ir tvarka;
2) sudaryti sutartis su elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių
gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo
naudoti ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais
(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės
įrangos atliekų panaudojimo;
3) sudaryti sutartis su elektros
ir elektroninės įrangos platintojais ir elektros ir elektroninės įrangos
atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos
atliekų surinkimo iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių
surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su elektros ir
elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais
dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, surinktų
iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, panaudojimo. Šiose sutartyse
turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir elektroninės įrangos atliekų
surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų
atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių
įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
4) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
Individualiai elektros
ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar)
importuotojai šio
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti
proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą
ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
tiektų gaminių kiekį.
Vykdydami šio Įstatymo 341
straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka
užsiregistravę individualiai ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai
privalo:
1) sudaryti sutartis su elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl ne buityje susidarančių
elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti
ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais
(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės
įrangos atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už
elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės
įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą
(perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių
nuostatos netaikomos elektros ir elektroninę įrangą savoms reikmėms
naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar)
importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms
reikmėms naudotos elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkyti patys arba
perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(2)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Aštuntojo(2) skirsnio
redakcija iki 2012-12-31:
AŠTUNTASIS2 SKIRSNIS
gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO
organizavimo licencijavimas
3412 straipsnis. Gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas
Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į gaminių
ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo specifiką, tvirtina Vyriausybė.
Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, atsisako išduoti, įspėja apie
galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimą sustabdo,
panaikina, licencijos duomenis tikslina, licencijos dublikatą išduoda ir
kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos reikalavimų, Aplinkos
ministerija ar jos įgaliota institucija.
Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
tvarkymo organizavimo licencija yra neterminuota. Dokumentai gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijai gauti ir tokia licencija gali
būti išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytomis elektroninėmis
priemonėmis.
Už gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencijos išdavimą, licencijos duomenų
tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava.
Nustatomos šios atliekų
tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:
1) alyvos atliekų tvarkymo
organizavimo licencija;
2) apmokestinamųjų gaminių
atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
3) eksploatuoti netinkamų
transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;
4) elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
5) pakuočių atliekų tvarkymo
organizavimo licencija.
Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama
atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai
pagal šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir licencijas išduodančiai
institucijai pateikus pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengtus
ir su licencijas išduodančia institucija suderintus šiuos dokumentus:
1) atliekų tvarkymo veiklos
organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai,
užtikrinantys, kad bus įvykdytos gamintojams ir importuotojams Vyriausybės
nustatytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotys;
2) atliekų tvarkymo finansavimo
schemą, garantuojančią, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymas bus
finansuojamas;
3) visuomenės švietimo ir
informavimo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo klausimais programą.
Tam pačiam licencijos
turėtojui gali būti išduodamos kelios šio straipsnio 5 dalyje nurodytos
licencijos.
Licencijos turėtojas privalo
laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) tvarkyti gaminių ir (ar)
pakuočių, jų atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro
nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo
veiklos organizavimo plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir
informavimo atliekų gaminių ir (ar) pakuočių tvarkymo klausimais programoje
numatytas priemones;
3) organizuoti
licencijoje nurodytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą taip, kad būtų
įvykdytos gamintojams ir importuotojams nustatytos gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo užduotys;
4) licencijas išduodančiai
institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo
veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir informaciją apie atliekų
tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių
įgyvendinimą;
5) kartu su šios dalies 4 punkte
nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti nepriklausomo
auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos;
6) licencijas išduodančiai
institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti tarpinę einamųjų metų
atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą.
Ataskaitą dėl praėjusių metų
atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo licencijos turėtojas
privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti ir pateikti
licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Licencija neišduodama, jeigu:
1) licenciją gauti pageidaujantis
asmuo nepateikė šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų;
2) licenciją gauti pageidaujančio
asmens pateikti šio straipsnio 6 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka
nustatytų reikalavimų;
3) licencijai gauti pateiktuose
dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas šio straipsnio 6 dalies
1 punkte nurodytos pareigos įvykdymas;
4) nustatoma, kad licenciją gauti
pageidaujantis asmuo pateikė klaidingus ar melagingus duomenis licencijai
gauti;
5) licenciją gauti pageidaujantis
asmuo turi Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos
mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus
atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių,
baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei;
6) licenciją gauti pageidaujantis
asmuo neatitinka šiame Įstatyme tokiems asmenims nustatytų reikalavimų.
Licencijos turėtojas
įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu:
1) nustatoma, kad licencijos turėtojas
nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų;
2) licencijos turėtojas turi
Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus
mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai
mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta
mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei.
Licencijas išduodanti
institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo
sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos
galiojimas, ir ne ilgesnį negu vieni metai terminą, per kurį licencijos
turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas
licencijos galiojimas.
Įspėjimas apie galimą
licencijos galiojimo sustabdymą panaikinamas, jei per įspėjime nurodytą terminą
pašalinami nustatyti pažeidimai ir licencijas išduodančiai institucijai
pateikiami pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.
Licencijos galiojimas
sustabdomas, jeigu:
1) licencijos turėtojas, įspėtas
apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per
licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą;
2) paaiškėja, kad licencijos
turėtojas pateikė melagingus duomenis licencijai gauti ir po įspėjimo per
licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepateikė patikslintų
duomenų.
Licencijos turėtojas, kurio
licencijos galiojimas sustabdytas, negali priimti naujų narių.
Sprendimas dėl licencijos
galiojimo sustabdymo panaikinamas, jeigu per licencijas išduodančios
institucijos nustatytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir pateikiami
pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.
Licencijos galiojimas
panaikinamas:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu licencijos turėtojas
pasibaigia jį likvidavus;
3) jeigu sustabdžius licencijos
galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą
nepašalinami nurodyti pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas
yra pasibaigęs;
4) paaiškėjus, kad licencijos
turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus;
5) paaiškėjus, kad licencijos
turėtojas veikė atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų naudai ar
interesams;
6) jeigu licencijos turėtojas
buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą 3 kartus per
paskutinius dvejus metus.
Atuntojo2 skirsnio
redakcija nuo 2013-01-01:
AŠTUNTASIS2 SKIRSNIS
EKSPLOATUOTI
NETINKAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TVARKYMO YPATUMAI
344
straipsnis. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos
dalyvių teisės ir pareigos
Transporto priemonių gamintojų
ir importuotojų pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) organizuoti surinkimą, vežimą,
paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių,
kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones;
3) užtikrinti, kad būtų
sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama
transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai
atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę;
4) aplinkos
ministro nustatyta tvarka šviesti
ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias
pavojingas medžiagas; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių
dalių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti
pateikiama reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant transporto
priemones;
5) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkimo,
vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte
nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;
6) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti
apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 dalyje
(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas transporto priemonių
gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami
po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų transporto
priemonių naudojimo susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
tvarkymą;
2) kolektyviai – steigdami šio
Įstatymo 345 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami
tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti
visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai
sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti
visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos
dalyviais.
Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose
nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi
užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose
priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas
turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
4.
Eksploatuoti netinkama transporto priemonė gali būti nepriimama nemokamai šio
straipsnio 3 dalyje nurodytose vietose, jeigu:
1)
eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonei veikti
būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;
2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra atliekų,
kurių neturėtų būti.
Atliekų turėtojas privalo eksploatuoti
netinkamas transporto priemones perduoti tvarkyti.
Susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių atliekų
turėtojas gali (pasirinktinai):
1)
pristatyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo
vietas;
2)
atiduoti jas transporto priemonių gamintojui ir (ar) importuotojui;
3)
perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
7.
Transporto
priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo:
1) nemokamai iš keleivinių transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti remontuojant jų transporto
priemones išimtas, kiek tai techniškai
įmanoma, naudotas dalis;
2) transporto priemonių
techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias transporto priemonių dalis perduoti tokias atliekas
turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojai
privalo tvarkyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės
sveikatai saugiu būdu, taikydami eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymo
geriausiai prieinamus gamybos būdus.
345
straipsnis. Papildomi kolektyvaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo
organizavimo reikalavimai
Siekdami kolektyviai
organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą,
gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422
straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos
dalyviais arba Organizacijai
sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti
visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami
Organizacijos dalyviais.
Siekdama gauti eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija,
be šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko
garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios gali susidaryti per 3
mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą pavedusių gamintojų ir
importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
transporto priemones, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo ir
jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo,
naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Siekdama įvykdyti šio Įstatymo
344 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose transporto priemonių gamintojams
ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti sutartis
su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų
transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių
panaudojimo.
Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti,
naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo
kontrolės tvarka.
344 straipsnis. Eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos
Transporto priemonių gamintojų
ir importuotojų pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) organizuoti surinkimą, vežimą,
paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių,
kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones;
3) užtikrinti, kad būtų sudarytos
sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto
priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti
tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę;
4) aplinkos
ministro nustatyta tvarka šviesti
ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias
pavojingas medžiagas; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių
dalių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti
pateikiama reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant transporto
priemones;
5) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkimo,
vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte
nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;
6) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti
apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 dalyje
(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas transporto priemonių
gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami
po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų transporto
priemonių naudojimo susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
tvarkymą;
2) kolektyviai – steigdami šio
Įstatymo 345 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami
tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti
visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai
sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti
visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos
dalyviais.
Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose
nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi
užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose
priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas
turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
4.
Eksploatuoti netinkama transporto priemonė gali būti nepriimama nemokamai šio
straipsnio 3 dalyje nurodytose vietose, jeigu:
1)
eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonei veikti
būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;
2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra atliekų,
kurių neturėtų būti.
Atliekų turėtojas privalo eksploatuoti
netinkamas transporto priemones perduoti tvarkyti.
Susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių atliekų
turėtojas gali (pasirinktinai):
1)
pristatyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo
vietas;
2)
atiduoti jas transporto priemonių gamintojui ir (ar) importuotojui;
3)
perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
7.
Transporto
priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo:
1) nemokamai iš keleivinių transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti remontuojant jų transporto
priemones išimtas, kiek tai techniškai
įmanoma, naudotas dalis;
2) transporto priemonių
techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias transporto priemonių dalis perduoti tokias atliekas
turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojai
privalo tvarkyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir
visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.
345
straipsnis. Papildomi kolektyvaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo
organizavimo reikalavimai
Siekdami kolektyviai
organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą,
gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422
straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos
dalyviais arba Organizacijai
sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti
visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami
Organizacijos dalyviais.
Siekdama gauti eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija,
be šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko
garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios gali susidaryti per 3
mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą pavedusių gamintojų ir
importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
transporto priemones, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo ir
jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo
ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Siekdama įvykdyti šio Įstatymo
344 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose transporto priemonių
gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo
sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos
išrinktais eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių
panaudojimo.
Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti,
naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo
kontrolės tvarka.
346
straipsnis. Individualus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo
organizavimas
Vykdydami šio Įstatymo 344
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta
tvarka užsiregistravę individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
1) sudaryti sutartis su eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų
transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
panaudojimo.
Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti,
naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo
kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
Šio straipsnio 1 dalies
nuostatos netaikomos transporto priemones savoms reikmėms naudojantiems
gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotas eksploatuoti
netinkamas transporto priemones tvarkyti patys arba perduoti jas tokių atliekų
tvarkytojui.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(3)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju3 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS3
SKIRSNIS
ALYVOS
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
347
straipsnis. Alyvos gamintojų ir importuotojų ir alyvos atliekų tvarkytojų
teisės ir pareigos
Alyvos gamintojų ir
importuotojų pareigos:
1) registruotis
aplinkos ministro
nustatyta tvarka;
2) tvarkyti tiektos Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai alyvos apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos
ministro nustatyta
tvarka;
3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę
apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.
Tokia informacija gali būti pateikiama įmonės pardavimo, perdavimo dokumentuose,
reklaminėje alyvos ar jos
produkto medžiagoje, taip pat
elektroninėse informavimo priemonėse;
4) jeigu alyvos atliekos neturi
vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama, kompensuoti transporto priemonių
techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms ar atliekų
tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir vežimo tvarkyti Lietuvos Respublikos
teritorijoje išlaidas arba neatlygintinai surinkti alyvos atliekas iš
transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių
įmonių bei šias atliekas pervežti ir perduoti alyvos atliekų tvarkytojams
alyvos atliekų kiekį, kuris nėra didesnis už alyvos gamintojo ir (ar)
importuotojo patiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos kiekį.
Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4
punktuose nustatytas pareigas alyvos gamintojai ir importuotojai turi teisę
vykdyti:
1) individualiai – tapdami
atliekų tvarkytojais, turinčiais teisę tvarkyti alyvos atliekas, arba
sudarydami sutartis su alyvos atliekas turinčiais teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojais;
2) kolektyviai – steigdami šio
Įstatymo 3412 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar)
tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti alyvos
atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių
ir vežimą bei vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba
Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti alyvos
atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių
ir
vykdyti
visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos
dalyviais.
Alyvos atliekų tvarkytojai
privalo:
1) alyvos atliekas surinkti
atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal
atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu,
taikydami alyvos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus;
2) kreipdamiesi į alyvos
gamintojus ir (ar) importuotojus dėl šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų
išlaidų kompensavimo, jiems (alyvos gamintojams ir (ar) importuotojams)
pateikti dokumentus, įrodančius ekonomiškai pagrįstas alyvos atliekų surinkimo
iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių ir vežimo išlaidas.
348
straipsnis. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių pareigos
Transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, atliekančios alyvos keitimą
ar alyvos pardavimą arba kurių veikloje susidaro ar gali susidaryti alyvos
atliekų, yra alyvos atliekų turėtojos.
Transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo aplinkos
ministro nustatyta
tvarka registruotis į transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto
paslaugas teikiančių įmonių sąrašą.
Transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, kurios yra alyvos atliekų
turėtojos, privalo:
1) nemokamai priimti alyvos
atliekas iš asmenų, kuriems teikia transporto priemonių remonto ir techninės
priežiūros paslaugas;
2) kaupti transporto priemonių
techninės priežiūros ir remonto veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas
laikyti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
3) aplinkos ministro
nustatyta
tvarka tvarkyti susidariusių, kaupiamų alyvos atliekų apskaitą ir teikti
apskaitos ataskaitas;
4) nemaišyti alyvos atliekų su
kitomis atliekomis ar medžiagomis;
5) susidariusias, sukauptas
alyvos atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojui;
6) aplinkos ministro nustatyta
tvarka šviesti ir informuoti vartotojus apie alyvos atliekų keliamą pavojų
aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.
Transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms draudžiama perduoti alyvos
atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų.
349
straipsnis. Alyvas naudojančių juridinių asmenų, kurių veikla nesusijusi su
transporto priemonių technine priežiūra ar remontu, pareigos
Alyvas naudojantys juridiniai
asmenys, kurių veikla nesusijusi su transporto priemonių technine priežiūra ar
remontu (toliau šiame skirsnyje – pramonės įmonės), privalo:
1) kaupti savo veikloje
susidarančias alyvos atliekas, jas laikyti pagal teisės aktuose nustatytus
reikalavimus, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir perduoti
tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;
2) turėti dokumentus,
patvirtinančius, kad alyvos atliekos buvo perduotos tokias atliekas turinčiam
teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;
3) aplinkos ministro nustatyta
tvarka tvarkyti įsigytos alyvos ir alyvos atliekų, perduotų tokias atliekas
turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui, apskaitą.
Pramonės įmonėms draudžiama
alyvos atliekas perduoti asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų.
3410
straipsnis. Alyvos atliekų turėtojų – fizinių asmenų pareigos
Alyvos atliekų turėtojai –
fiziniai asmenys (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) privalo alyvos
atliekas perduoti alyvos atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojams arba šio Įstatymo 348 straipsnio 3 dalies 1 punkte
numatytu atveju – transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto
paslaugas teikiančioms įmonėms.
Alyvos atliekų turėtojams –
fiziniams asmenims (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) draudžiama alyvos
atliekas perduoti asmenims, nenurodytiems šio straipsnio 1 dalyje.
Alyvos atliekų turėtojams –
fiziniams asmenims draudžiama maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis ar
medžiagomis, šalinti alyvos atliekas teisės aktuose nenumatytais būdais.
3411 straipsnis.
Alyvos ir alyvos produktų platintojų pareigos
Alyvos ir alyvos produktų
platintojai alyvos ir alyvos produktų platinimo (pardavimo) vietose privalo
teikti informaciją vartotojams, naudotojams apie alyvos atliekų neigiamą
poveikį aplinkai ir alyvos atliekų tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali
būti pateikiama alyvos pardavimo dokumentuose ir (ar) reklaminėje literatūroje,
kuri naudojama parduodant alyvas.
3414 straipsnis. Šio Įstatymo
347
straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų ir 348–3413 straipsnių
nuostatų taikymo išimtys
Šio Įstatymo 347
straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų ir 348–3413 straipsnių
nuostatos netaikomos naudojimo procese sudegančias alyvas (dvitakčių variklių
alyvas) arba savaime suyrančias alyvas (biologiškai suyrančias alyvas, pagamintas
augalinio aliejaus pagrindu) tiekiantiems Lietuvos Respublikos
vidaus rinkai alyvos gamintojams ir importuotojams, taip pat alyvos atliekų
turėtojams, kurie turi ar naudoja tokias alyvas.
Aplinkos apsaugos valstybinę
kontrolę atliekančių institucijų reikalavimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos
alyvos gamintojai, importuotojai, platintojai, tokių alyvų atliekų turėtojai
privalo pateikti šios alyvos techninius aprašymus ar kitus dokumentus,
patvirtinančius, kad jų pagamintos, importuotos, naudojamos, platinamos alyvos
atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį ir (ar) cheminę sudėtį, ir
(ar) fizikines savybes.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(4)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju4 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS4 SKIRSNIS
BATERIJŲ
IR AKUMULIATORIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
3415
straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos
Baterijų ir akumuliatorių gamintojų
ir importuotojų pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) organizuoti surinkimą, vežimą,
paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir
importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas
ir akumuliatorius, t. y. organizuoti baterijų ir
akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemą, atitinkančią
Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose
nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus;
3)
užtikrinti, kad visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų
apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos
teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir
atliekų tvarkymo reikalavimus;
4)
užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir
akumuliatorių atliekas būtų pasiektas Vyriausybės nustatytas baterijų ir
akumuliatorių perdirbimo efektyvumas;
5) aplinkos
ministro nustatyta tvarka šviesti
ir informuoti visuomenę baterijų
ir akumuliatorių atliekų tvarkymo klausimais: apie baterijose
ir akumuliatoriuose esančių medžiagų ir netinkamo baterijų
ir akumuliatorių
atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas ir surinkimo
vietas ir pan.;
6) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir
naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 5 punkte nurodyto visuomenės
informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;
7) tvarkyti baterijų
ir akumuliatorių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 dalyje
(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas baterijų ir akumuliatorių
gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami
po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų baterijų
ir akumuliatorių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;
2) kolektyviai – steigdami šio
Įstatymo 3416 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami
tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti baterijų
ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio
Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais
pavesdami organizuoti baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio
Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
Siekdami įvykdyti šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, baterijų ir akumuliatorių
gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą papildančias baterijų ir akumuliatorių
atliekų surinkimo sistemas.
4.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti
Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius,
kuriuose viršijamas sveikatos apsaugos ministro nustatytas gyvsidabrio ir
kadmio kiekis.
5.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai ūkio ministro nustatyta
tvarka privalo ženklinti tiekiamas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo
tikslais baterijas ir akumuliatorius.
Pramoninių ir automobiliams skirtų
baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai gali susitarti su šių
baterijų ir akumuliatorių vartotojais pramoninių ir automobiliams skirtų
baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio
straipsnio 1 dalyje. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad pramoninių ir
automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekos bus surinktos ir
sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti nešiojamųjų baterijų ir
akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą, kad nešiojamųjų baterijų ir
akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos nemokamai ir nereikalaujant
pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema turi sudaryti sąlygas
vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose atsižvelgiant į gyventojų
tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas.
Pramoninių baterijų ir akumuliatorių
gamintojai ir importuotojai privalo iš vartotojų priimti bet kokios cheminės
sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir akumuliatorių atliekas.
9.
Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai
privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse
naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir
nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
Visi
ūkio subjektai –
baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkytojai –
turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių
atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.
11.
Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių
priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms
baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką, nešiojamųjų ir automobiliams skirtų
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemų ir surinkimo vietų tankio
reikalavimus nustato aplinkos ministras.
12.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:
1)
nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas;
2) aplinkos
ministro nustatyta tvarka teikti rašytinę
informaciją visiems vartotojams apie galimybę atiduoti nešiojamųjų baterijų ir
akumuliatorių atliekas tokių baterijų ir akumuliatorių platinimo vietose;
3) iš
vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti
tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba atiduoti jas
šių baterijų ir akumuliatorių gamintojui ar importuotojui.
13.
Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams
atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo,
apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.
Vykdydami
šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 dalyje nustatytą pareigą, nešiojamųjų baterijų
ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti
nešiojamųjų baterijų
ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš tokių baterijų
ir akumuliatorių platinimo vietų ir surinktų nešiojamųjų baterijų
ir akumuliatorių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam
teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
Atliekų turėtojas privalo atskirti baterijų ir
akumuliatorių atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti jas į tokių atliekų
priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojui.
16.
Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkytojai privalo baterijų ir akumuliatorių
atliekas surinkti
atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal
atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu,
taikydami baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus
gamybos būdus.
3416
straipsnis. Papildomi kolektyvaus baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo
organizavimo reikalavimai
Siekdami kolektyviai
organizuoti baterijų
ir akumuliatorių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali
steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar)
tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai
sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti baterijų
ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio
Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
Siekdama gauti baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija, be šio
Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko
garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų
baterijų ir akumuliatorių atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius
naudojant jos
dalyvių ir jai
baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą pavedusių gamintojų ir
importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
baterijas ir akumuliatorius, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento
sudarymo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus,
kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Siekdama atlikti šio Įstatymo
3415 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse baterijų ir
akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija
privalo sudaryti sutartis su baterijų ir akumuliatorių platintojais ir pagal aplinkos
ministro nustatytą
tvarką Organizacijos išrinktais baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais
dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų
atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš baterijų ir akumuliatorių
platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti su baterijų ir
akumuliatorių atliekų surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų
naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų
naudoti baterijų ir akumuliatorių atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi
būti numatyta apmokėjimo už baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš
baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą
naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo
kontrolės tvarka.
3417 straipsnis. Individualus
baterijų
ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimas
Vykdydami šio Įstatymo 3415
straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse nustatytas pareigas, aplinkos
ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai baterijų ir akumuliatorių
atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
1) sudaryti sutartis su baterijų
ir akumuliatorių platintojais ir baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkėjais dėl baterijų
ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų
atliekų vežimo,
paruošimo
naudoti
ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl baterijų ir
akumuliatorių atliekų
surinkimo iš baterijų
ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo,
paruošimo naudoti su baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų
naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų
naudoti baterijų
ir akumuliatorių
atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi būti numatyta
apmokėjimo už baterijų
ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš baterijų ir akumuliatorių platintojų,
tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka
ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti baterijų ir akumuliatorių
atliekų
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos
netaikomos baterijas
ir akumuliatorius savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir
(ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų baterijų
ir akumuliatorių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias
atliekas tokių atliekų tvarkytojui.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(5)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju5 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS5 SKIRSNIS
APMOKESTINAMŲJŲ
GAMINIŲ, IŠSKYRUS BATERIJAS IR AKUMULIATORIUS, ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
3418
straipsnis. Apmokestinamųjų
gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir
pareigos
Apmokestinamųjų
gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius (toliau šiame skirsnyje –
apmokestinamieji gaminiai), gamintojų ir importuotojų pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) organizuoti surinkimą, vežimą,
paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir
importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius
gaminius;
3) aplinkos
ministro nustatyta tvarka šviesti
ir informuoti visuomenę apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo
klausimais: apie
netinkamo
apmokestinamųjų
gaminių
atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai,
apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo galimybes ir
surinkimo vietas ir pan.;
4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto apmokestinamųjų gaminių
atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat
šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo
išlaidas;
5) tvarkyti apmokestinamųjų
gaminių
apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 dalyje
(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas apmokestinamųjų
gaminių
gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami
po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų
gaminių
naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;
2) kolektyviai – steigdami šio
Įstatymo 3419 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami
tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti apmokestinamųjų
gaminių
atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų
arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti apmokestinamųjų
gaminių
atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų
netapdami Organizacijos dalyviais.
Siekdami įvykdyti šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir
importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų
tvarkymo sistemą papildančias apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo
sistemas.
Padangų platintojai privalo:
1) nereikalaudami papildomai
sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jeigu
atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir
padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka jo perkamų padangų
skaičių;
2) iš vartotojų priimtas padangų
atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui
arba atiduoti jas padangų gamintojams ar importuotojams;
3) prekybos vietoje teikti rašytinę
informaciją vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas
platintojams.
Vykdydami šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų
gaminių, išskyrus padangas, gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti apmokestinamųjų
gaminių atliekų paėmimą iš transporto
priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas
turinčiam teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojui.
Vykdydami šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, padangų gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti padangų
atliekų surinkimą iš padangų platinimo vietų, transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias
atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojui.
Apmokestinamųjų
gaminių
gamintojai ir (ar) importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių
atliekomis, jeigu apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir
(ar) importuotojai
nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų
apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduočių.
Transporto
priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo:
1) nemokamai iš transporto
priemonių naudotojų (fizinių asmenų
– gyventojų) priimti transporto priemonių
techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų
gaminių atliekas; šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis,
transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama;
2) transporto priemonių
techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų
gaminių atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojui.
9.
Atliekų turėtojas privalo atskirti apmokestinamųjų gaminių atliekas nuo kitų atliekų ir
pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti
atliekų tvarkytojui.
10.
Atliekų turėtojas padangų atliekas
gali (pasirinktinai) pristatyti į bet kurią tokių atliekų priėmimo vietą (padangų
platinimo vietą,
transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę
ar savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę).
Apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkytojai
privalo apmokestinamųjų gaminių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su
kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir
visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami apmokestinamųjų
gaminių atliekų tvarkymo
geriausiai prieinamus gamybos būdus.
3419
straipsnis. Papildomi kolektyvaus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo
reikalavimai
Siekdami kolektyviai
organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą, gamintojai ir
importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą
Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai
sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti apmokestinamųjų
gaminių
atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų
netapdami Organizacijos dalyviais.
Siekdama įvykdyti šio Įstatymo
3418 straipsnio 1 dalies 2 punkte apmokestinamųjų gaminių
gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, Organizacija privalo sudaryti
sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką
Organizacijos išrinktais apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl
apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su
apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų
surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir
sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.
3420 straipsnis. Individualus
apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimas
Vykdydami šio Įstatymo 3418
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, aplinkos ministro nustatyta
tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą
organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
1) sudaryti sutartis su
apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų
surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su apmokestinamųjų gaminių
atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų
apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta
apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą
naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo
kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti apmokestinamųjų gaminių atliekų
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
Šio straipsnio 1 dalies
nuostatos netaikomos apmokestinamuosius gaminius savoms reikmėms naudojantiems
gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų apmokestinamųjų
gaminių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų
tvarkytojui.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(6)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju6 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS6 SKIRSNIS
Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO
YPATUMAI
3421
straipsnis. Pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos
Pakuočių atliekų tvarkytojai privalo pakuočių
atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis
ir tvarkyti pagal atliekų
tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami
pakuočių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.
2.
Supakuotų gaminių gamintojų, importuotojų ir pakuočių atliekų turėtojų teisės
ir pareigos, taip pat kolektyvaus ir individualaus pakuočių atliekų tvarkymo
organizavimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo
įstatyme.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(7)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju7 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS7 SKIRSNIS
KOLEKTYVAUS
gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ
TVARKYMO organizavimO REIKALAVIMAI
3422
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacija
Gamintojai ir importuotojai
gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai organizuoja steigdami
Organizaciją ir (ar) tapdami įsteigtos Organizacijos dalyviais arba
Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti gaminių ar
pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų
pareigų
netapdami Organizacijos dalyviais.
Organizacija yra pelno nesiekiantis
viešasis juridinis
asmuo, steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo
nustatyta tvarka. Į Organizaciją gali stoti nauji dalyviai.
Organizacija steigiama, kad
būtų įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga
organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir
importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
atitinkamus gaminius
(elektros
ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius,
supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą
savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir gali
verstis tik šiai pareigai ir kitoms šiame Įstatyme gamintojams ir
importuotojams nustatytoms pareigoms vykdyti (išskyrus pareigą registruotis)
skirta veikla.
Organizacija gali vykdyti savo
veiklą tik gavusi atitinkamą gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo
licenciją ir privalo vykdyti šio Įstatymo 3423 straipsnyje
nurodytas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo
sąlygas.
Gaminių ar pakuočių atliekų
tvarkymo organizavimo licencija Organizacijai išduodama, kai gaminių
ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančiai institucijai
pateikiami pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengti ir su
gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančia
institucija suderinti
šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodyti dokumentai.
Organizacija visų
Organizacijos dalyvių bei gamintojų ir importuotojų, kurie jai sutartiniais
pagrindais pavedė organizuoti gaminių ar pakuočių
atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų
(toliau – pavedimo davėjai), pareigas turi vykdyti vienodomis
sąlygomis.
Organizacijos steigėjais,
dalyviais (toliau – Organizacijos nariai) ir pavedimo davėjais gali
būti tik gamintojai ir (ar) importuotojai. Organizacija privalo priimti visus
pageidaujančius į ją stoti ar su ja pasirašyti sutartį dėl visų ar dalies šiame
Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymo gamintojus ir
(ar) importuotojus, įsipareigojančius vykdyti Organizacijos nustatytas sąlygas.
Gamintojas ir (ar)
importuotojas tuo pačiu metu negali tų pačių gaminių,
įskaitant pakuotes, atliekų tvarkymo organizavimo pavesti
daugiau negu vienai Organizacijai.
Organizacijos valdymo organas
renkamas ne rečiau kaip kas 4 metai užtikrinant galimybę kiekvienam
Organizacijos dalyviui tapti Organizacijos valdymo organo nariu.
Organizacija ne mažiau kaip 3
procentus gautų pajamų turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui atliekų
tvarkymo klausimais.
Organizacija neturi teisės
trečiajam asmeniui ar kitam Organizacijos nariui ar pavedimo davėjui atskleisti
informacijos apie Organizacijos nario ir (ar) pavedimo davėjo
Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių, jiems
pakuoti panaudotų pakuočių kiekį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
Organizacijos nariai
ir pavedimo
davėjai negali veikti atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų
naudai ar interesams.
13.
Organizacijos nariai
ir pavedimo
davėjai turi leisti Organizacijai atlikti patikrinimą dokumentų,
patvirtinančių informaciją apie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių,
jiems pakuoti panaudotų pakuočių kiekį.
14.
Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų
tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su
kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų
vykdymo kontrolę.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(8)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju8 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS8 SKIRSNIS
gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO
organizavimo licencijavimas
3423 straipsnis. Gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas
Gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į
gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo specifiką, tvirtina
Vyriausybė.
Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, atsisako išduoti, įspėja apie
galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimą sustabdo,
panaikina, licencijos duomenis tikslina, licencijos dublikatą išduoda ir
kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos reikalavimų, Aplinkos
ministerija ar jos įgaliota institucija.
Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencija yra neterminuota. Dokumentai gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijai gauti ir tokia licencija
gali būti išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytomis
elektroninėmis priemonėmis.
Už gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencijos išdavimą, licencijos duomenų
tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava.
Nustatomos šios
atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:
1) alyvos atliekų tvarkymo
organizavimo licencija;
2) apmokestinamųjų gaminių
atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
3) apmokestinamųjų gaminių
(baterijų ir akumuliatorių) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
4) elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
5) elektros ir elektroninės
įrangos (apšvietimo įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
6) elektros ir elektroninės
įrangos (stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga) atliekų tvarkymo
organizavimo licencija;
7) elektros ir
elektroninės įrangos (televizorių ir monitorių įrangos) atliekų tvarkymo
organizavimo licencija;
8) eksploatuoti netinkamų
transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;
9) pakuočių atliekų tvarkymo
organizavimo licencija.
Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama
atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai
pagal šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir licencijas
išduodančiai institucijai pateikus pagal aplinkos ministro nustatytus
reikalavimus parengtus ir su licencijas išduodančia institucija
suderintus šiuos dokumentus:
1) atliekų
tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir
veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir
importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė
naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai
verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą,
transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus
gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių
organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir kaip bus įvykdytos
gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių
atliekų tvarkymo užduotys;
2) atliekų tvarkymo finansavimo
schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus
finansuojamas;
3) visuomenės švietimo ir
informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą.
Tam pačiam licencijos
turėtojui gali būti išduodama tik viena iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų
licencijų, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytas išimtis.
Licencijos turėtojui, kurio
nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik
transporto priemones, bet ir apmokestinamuosius gaminius ir (ar) alyvas, kartu
su šio straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodyta licencija gali būti išduodamos šio
straipsnio 5 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytos licencijos.
Licencijos turėtojui, kurio
nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik
elektros ir elektroninę įrangą, bet ir baterijas, ir akumuliatorius, kartu su
šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta licencija gali būti išduodama šio
straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta licencija.
Licencijos turėtojas privalo laikytis šių
licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) tvarkyti
gaminių ir (ar) pakuočių, jų atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo
plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų
tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir
(ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių
organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams
ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo
užduotis;
4) licencijas
išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka
pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir
informaciją apie atliekų
tvarkymo finansavimo
schemoje, visuomenės
švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje
numatytų priemonių įgyvendinimą;
5) kartu
su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą
licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį, nepriklausomo auditoriaus
parengtą faktinių pastebėjimų ataskaitą dėl atliekų tvarkymo organizavimo
veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms
priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir
informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai;
6) kartu su šios dalies 4 punkte
nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai
pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės
finansinės ataskaitos;
7)
licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta
tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų
tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo
klausimais programoje numatytas
priemones.
Ataskaitą dėl praėjusių metų
atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo licencijos turėtojas
privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti ir pateikti licencijas
išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta
tvarka.
Licencija neišduodama, jeigu:
1) licenciją gauti pageidaujantis
asmuo nepateikė šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų;
2) licenciją gauti pageidaujančio asmens pateikti šio straipsnio 6
dalyje nurodyti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų;
3) licencijai gauti pateiktuose
dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas šio straipsnio 6 dalies
1 punkte nurodytos pareigos įvykdymas;
4) nustatoma, kad licenciją gauti
pageidaujantis asmuo pateikė klaidingus ar melagingus duomenis licencijai
gauti;
5) licenciją gauti pageidaujantis asmuo turi Vyriausybės nustatyto
dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui,
savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja
Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių,
baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba
dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų
muitinei;
6) licenciją gauti pageidaujantis
asmuo neatitinka šiame Įstatyme tokiems asmenims nustatytų reikalavimų.
Licencijos turėtojas
įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu:
1) nustatoma, kad licencijos
turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų;
2) paaiškėja, kad
ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojo nariai Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 10 procentų visos
Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir
elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
tiekia mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai
tiekiamų pakuočių;
3) licencijos turėtojas turi
Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus
mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai
mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta
mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei.
Licencijas
išduodanti institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos
galiojimo sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas
licencijos galiojimas, ir ne ilgesni negu vieni metai terminą, per kurį
licencijos turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti
sustabdytas licencijos galiojimas.
Įspėjimas apie galimą
licencijos galiojimo sustabdymą panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą
terminą pašalinami nustatyti pažeidimai ir licencijas
išduodančiai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą
patvirtinantys dokumentai.
Licencijos galiojimas
sustabdomas, jeigu:
1) licencijos turėtojas, įspėtas
apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per
licencijas
išduodančios institucijos nurodytą terminą;
2) paaiškėja, kad licencijos
turėtojas pateikė klaidingus duomenis licencijai gauti ir po įspėjimo per licencijas
išduodančios institucijos nustatytą terminą, bet ne ilgesnį negu
vieni metai, nepateikė patikslintų duomenų.
Licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas,
negali priimti naujų narių.
Sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, jeigu
per licencijas išduodančios
institucijos nustatytą terminą,
bet ne ilgesnį negu vieni metai, pašalinami nurodyti pažeidimai ir pateikiami
pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.
Licencijos galiojimas panaikinamas:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu licencijos turėtojas pasibaigia jį likvidavus;
3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalinami nurodyti
pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;
4) paaiškėjus, kad licencijos
turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus;
5) paaiškėjus, kad licencijos turėtojas veikė atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų
naudai ar interesams;
6) jeigu
licencijos turėtojas buvo įspėtas
apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą 3 kartus per paskutinius dvejus metus.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(9)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju9 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS9 SKIRSNIS
AŠTUNTOJO1 IR AŠTUNTOJO4
SKIRSNIŲ TAIKYMAS
3424
straipsnis. Aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių taikymas
Šio
Įstatymo aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių
nuostatos netaikomos:
1) su
Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai įrangai,
ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius, kurie
nėra skirti kariniams tikslams);
2) šio
straipsnio 1 punkte nurodytuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje
įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(10)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju10 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS10 SKIRSNIS
REIKALAVIMAI
ATLIEKŲ TVARKYTOJAMS, KURIE IŠRAŠO GAMINIŲ IR (AR) PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMĄ
PATVIRTINANČIUS DOKUMENTUS
3425 straipsnis. Reikalavimai
atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą
patvirtinančius dokumentus
Gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti tie
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų eksportuotojai ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai,
kurie atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų
tvarkytojų sąrašą (toliau šiame straipsnyje – Atliekų tvarkytojų sąrašas).
Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų
tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai
(perdirbėjai), kurie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi leidimą vykdyti gaminių
ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) veiklą;
2) turi pavojingų atliekų
tvarkymo licenciją tai atliekų tvarkymo veiklai, kurią vykdant naudojamos
(perdirbamos) pavojingos gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;
3) yra registruoti Atliekų
tvarkytojų valstybės registre aplinkos ministro nustatyta
tvarka;
4) gaminių ir (ar) pakuočių
atliekas naudoja (perdirba) taikydami atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus
gamybos būdus, tai yra veiksmingiausias šioje pramonės šakoje
išplėtotas atliekų tvarkymo technologijas, nekenkiančias visuomenės
sveikatai ir aplinkai arba, jeigu poveikio neįmanoma išvengti, darančias kuo
mažesnę įtaką visuomenės sveikatai ir aplinkai;
5) tvarko atliekų apskaitą ir
teikia apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta
tvarka;
6) pagal tarptautinių ir (ar)
nacionalinių standartų reikalavimus technologinio proceso metu iš gaminių ar
pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris turi paklausą ar rinką, yra
visuotinai naudojamas konkretiems tikslams ir žymimas prekių kodu pagal
Kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2010 m. spalio 5 d. Europos
Komisijos reglamentu (ES) Nr. 861/2010 (OL 2010 L 284, p. 1);
7) savo teritorijoje, kurioje
vykdomas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimas (perdirbimas), turi
įrengtą metrologiškai patikrintą ir galiojantį metrologinės patikros
sertifikatą turintį svėrimo įrenginį (toliau šiame straipsnyje – svėrimo
įrenginys);
8) atlieka gaminių atliekų
pradinį apdorojimą ir naudoja (perdirba) jų sudedamąsias medžiagas ar dalis;
9) naudoja (perdirba) gaminių ir
(ar) pakuočių atliekas.
Gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į
Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotojai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi pagal nustatytą
tvarką išduotą leidimą vykdyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimo
veiklą;
2) turi pavojingų atliekų
tvarkymo licenciją tai atliekų tvarkymo veiklai, kurią vykdant išvežamos
pavojingos gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;
3) yra registruoti Atliekų
tvarkytojų valstybės registre aplinkos ministro nustatyta
tvarka;
4) tvarko atliekų apskaitą ir
teikia apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta
tvarka;
5) pagal 2006 m. birželio 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų
vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) nustatytus reikalavimus turi teisę išvežti gaminių
ir (ar) pakuočių atliekas;
6) atlieka pradinį gaminių
atliekų apdorojimą ir išveža panaudoti (perdirbti) jų sudedamąsias medžiagas ar
dalis į valstybes nares;
7) į valstybes nares išveža
panaudoti (perdirbti) neapdorotas gaminių atliekas;
8) į valstybes nares išveža
panaudoti (perdirbti) pakuočių atliekas;
9) turi atitinkamų gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) sutartį su šias atliekas valstybėse
narėse panaudosiančiu (perdirbsiančiu) atliekų tvarkytoju (toliau šiame
straipsnyje – gavėjas), kurioje nurodytas gavėjo naudojamų (perdirbamų) gaminių
ir (ar) pakuočių atliekų pavadinimas (pavadinimai) ir kodas (kodai), gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) būdas ir sutarties galiojimo
terminas;
10) turi dokumentus, įrodančius,
kad gavėjas turi teisę ir pakankamai pajėgumų naudoti (perdirbti) įvežamas
atliekas pagal reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos ir (ar)
nacionaliniuose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir
atitinka šio straipsnio 2 dalies (išskyrus 2 dalies 3 ir 6 punktus)
reikalavimus;
11) turi svėrimo įrenginį
teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos išvežti gaminių ir (ar) pakuočių
atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias
paslaugas teikiančia įmone.
Gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į
Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai,
kurie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi pagal nustatytą
tvarką išduotą leidimą
vykdyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo veiklą;
2) turi pavojingų atliekų
tvarkymo licenciją tai atliekų tvarkymo veiklai, kurią vykdant surenkamos pavojingos
gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;
3) yra registruoti Atliekų
tvarkytojų valstybės registre aplinkos ministro nustatyta
tvarka;
4) tvarko atliekų apskaitą ir
teikia apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta
tvarka;
5) turi sutartis teisės aktų
nustatyta tvarka su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais
asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo
sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas
papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros
ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;
6) surinktas gaminių ir (ar)
pakuočių atliekas perduoda tokių atliekų naudotojams (perdirbėjams) ar tokių
atliekų eksportuotojams pagal turimas su jais sutartis dėl gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų panaudojimo (perdirbimo) ar išvežimo panaudoti (perdirbti) į
Europos ekonominės erdvės valstybes;
7) turi svėrimo įrenginį
teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos naudoti gaminių ir (ar) pakuočių
atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias
paslaugas teikiančia įmone.
Į Atliekų tvarkytojų sąrašą
įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) privalo
svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną vienu kartu gautą gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų kiekį ir jį apskaityti aplinkos ministro nustatyta tvarka
taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį,
asmenį, iš kurio gauta tokia atliekų siunta, šios atliekų siuntos svorį, gavimo
datą.
Į Atliekų tvarkytojų sąrašą
įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo:
1) svėrimo įrenginiu atskirai
pasverti kiekvieną gautą ir išvežti paruoštą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
siuntą, ją apskaityti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip,
kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš
kurio gauta tokia atliekų siunta, asmenį, kuriam skirta tokia atliekų siunta,
šios atliekų siuntos svorį, gavimo, paruošimo išvežti datą;
2) aplinkos
ministro nustatyta
tvarka ir terminais informuoti apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimą
ir pateikti iš gavėjo gautus dokumentus, patvirtinančius išvežtų gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų panaudojimą (perdirbimą).
Į Atliekų tvarkytojų sąrašą
įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai privalo svėrimo įrenginiu
pasverti kiekvieną surinktų ir paruoštų naudoti (perdirbti) gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų siuntą ir apskaityti aplinkos ministro nustatyta
tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo
šaltinį, šios atliekų siuntos svorį, surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti datą.
Į Atliekų tvarkytojų sąrašą
įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo gauti iš atliekų siuntas
pristačiusių asmenų atliekų kilmę patvirtinančius dokumentus, kad gauta tos
rūšies ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktų gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų siunta, kaip nurodyta šias atliekas pristačiusio asmens
pateiktuose dokumentuose. Vykdydami šią pareigą, gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotojai privalo nusistatyti duomenų kontrolės tvarką, kurioje turi būti
nurodytas gautų atliekų siuntų patikrinimo (siekiant įsitikinti atliekas
pristačiusio asmens dokumentuose nurodytų duomenų teisingumu) procedūrų
aprašymas, ir paskirti už šios tvarkos įgyvendinimą atsakingą asmenį.
Į Atliekų tvarkytojų sąrašą
įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
surinkėjai įspėjami apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo,
jeigu nustatoma, kad jie:
1) nebeatitinka (nesilaiko) šiame
straipsnyje nustatytų reikalavimų;
2) pateikė
melagingus duomenis ir (ar) dokumentus.
10.
Atliekų tvarkytojų sąrašą sudaranti institucija, įspėdama gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją apie galimą jų
išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, nurodo galimo išbraukimo iš Atliekų
tvarkytojų sąrašo priežastis ir ne ilgesnį negu vieni metai terminą, per kurį
jos turi būti pašalintos.
Įspėjimas apie galimą
išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo panaikinamas, jeigu per įspėjime
nurodytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir šio straipsnio 10 dalyje
nurodytai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą įrodantys dokumentai.
Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas išbraukiamas iš
Atliekų tvarkytojų sąrašo:
1) gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų naudotojo (perdirbėjo), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojo,
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjo prašymu;
2) likvidavus gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją;
3) jeigu įspėjus apie galimą
išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo per šio straipsnio 10 dalyje nurodytos
institucijos nustatytą terminą nurodyti pažeidimai nepašalinami ir nustatytas
pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;
4) jeigu gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas buvo
įspėtas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo 3 kartus per dvejus
pastaruosius metus;
5) paaiškėjus, kad gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas pateikė
melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus.
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
35
straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus,
atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Nuostoliai, atsiradę dėl
komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris
neegzistuoja, sutvarkymo neorganizavimo ar netinkamo organizavimo, atlyginami
iš atitinkamos savivaldybės biudžeto.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
dešimtasis
skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36
straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į
Lietuvos Respubliką reikalavimus.
2) (neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.)
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
37
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
1 priedas
Neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimas:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
2 priedas
Neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
3 priedas
Neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų tvarkymo įstatymo
4
priedas
SAVYBĖS, DĖL KURIŲ ATLIEKOS TAMPA
PAVOJINGOSIOMIS
H1 Sprogstamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra
jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin degius
skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti be
pašalinės energijos, arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir
preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliu kiekiu labai
degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu
21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios:
medžiagos ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio
ar pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš
dalies pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos:
medžiagos ir preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar
prasiskverbę per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos
ir preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės:
medžiagos, turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip
žinoma arba pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Toksiškos
reprodukcijai: medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Atliekos, kurios
nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai
toksiškas dujas
H13* Jautrinančios:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti ar prasiskverbę per odą gali sukelti
tokią stiprią alerginę reakciją, kad toliau veikiant medžiagai ar preparatui
pasireiškia būdingas neigiamas poveikis
H14 Ekotoksiškos:
atliekos, kurios sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų
vienam ar daugiau aplinkos komponentų
H15 Atliekos, iš kurių
bet kuriuo būdu po šalinimo gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas),
turinti kurią nors pirmiau nurodytų savybių
Pastabos:
Atliekoms pavojingos savybės –
„toksiškos“ ir „labai toksiškos“, „kenksmingos“, „ėsdinančios“, „dirginančios“,
„kancerogeninės“, „toksiškos reprodukcijai“, „mutageninės“ ir „ekologiškai
toksiškos“ – priskiriamos remiantis kriterijais, nustatytais pavojingųjų
cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose
teisės
aktuose.
Tam tikrais atvejais taikomos pavojingųjų
cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose
teisės
aktuose išvardytos ribinės vertės.
Taikomi atitinkamuose Lietuvos
Respublikos ir Europos standartizacijos komiteto (CEN) dokumentuose aprašyti
metodai.
- Jei yra bandymų metodai.
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
5
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas,
13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m.
kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70,
p. 17).
1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos
integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas,
15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m.
sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL
2006 L 33, p. 1).
1999 m. balandžio 26 d. Tarybos
direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL 2004 m. specialusis leidimas,
15 skyrius, 4 tomas, p. 228) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m.
rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 447).
2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254,
p. 69).
2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p.
692).
2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr.
413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1).
2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų
ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).
2008 m. lapkričio 19 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai
kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 1).
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti
Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB,
2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL 2009 L 140, p. 114).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo
2003 m. kovo 1 d.
Nauja įstatymo
redakcija
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8),
34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai
įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 34, 34(1), 34(2), 34(3), 34(4), 34(5) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. gruodžio 28
d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-782,
2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 20
STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja 2010-07-01.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 30,
32, 36 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 4, 5 PRIEDŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO ANTRUOJU(1) SKIRSNIU IR 4(1), 6(1),
7(1), 11(1), 11(2), 12(1), 18(1), 29(1) STRAIPSNIAIS, 29 STRAIPSNIO IR 1, 2, 3
PRIEDŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 8 ir
16 straipsniai ir šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas Atliekų tvarkymo
301 straipsnis. Komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis ir vietinė rinkliava už komunalinių
atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą
Organizuojant komunalinių
atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo
sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams
atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo
turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto
objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija,
individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija,
sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų
administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau –
įgalioti asmenys).
Nekilnojamojo turto objektų,
kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti
asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės
teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos
teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto
objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba
savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta,
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės
administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti
komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai
aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems
asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys,
nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą,
kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos,
laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo
sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų
tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.
Komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama
vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina
Vyriausybė.
Komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos teikimo sutarčių standartinėse sąlygose turi būti nurodyta:
1) sutarties sudarymo,
įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka;
2) paslaugų teikimo tvarka ir
sąlygos;
3) komunalinių atliekų tvarkymo
kainos nustatymo tvarka;
4) atsiskaitymo tvarka;
5) šalių teisės, pareigos ir
atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
6) pretenzijų pateikimo,
nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka;
7) sutarties galiojimo terminas,
jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
Nekilnojamojo turto objekto
savininkas arba įgalioti asmenys, kurie yra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos teikimo sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo
sutarties standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas, nurodytas šio
straipsnio 2 dalyje, nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į savivaldybę
dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties sudarymo pagal
individualiai aptartas sąlygas. Savivaldybė privalo išnagrinėti tokį prašymą ir
sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį ne vėliau kaip
per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
Įstatymas
papildomas 302 straipsniu nuo
2013-01-01:
302 straipsnis.
Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara
Komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo,
nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“.
Komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu
susijusiomis sąnaudomis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi
užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros
eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams
priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti
aplinkos taršą.
Nustatant rinkliavos ar kitos
įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą
dydį, turi būti atsižvelgiama į Vyriausybės patvirtintą metodiką.
Komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugų kainą ir
įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą
dydį
nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais
principais.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
31
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias
savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos
atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir
savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias
komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
Kaip vykdomi savivaldybių
atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių
institucijos.
Savivaldybių atliekų tvarkymo
taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
aštuntasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
32
straipsnis. Principas „teršėjas moka“
Atliekų tvarkymo srityje
taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo
išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis
atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos,
gamintojas ar importuotojas.
2.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą
gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
33
straipsnis. Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi
finansavimo šaltiniai:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;
4) Savivaldybių aplinkos apsaugos
rėmimo specialiosios programos lėšos;
5) Lietuvos aplinkos apsaugos
investicijų fondo programos lėšos;
6) užsienio šalių, tarptautinių
organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai
įnašai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
346 straipsnis. Individualus eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimas
Vykdydami šio Įstatymo 344
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta
tvarka užsiregistravę individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
1) sudaryti sutartis su eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų
transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių
panaudojimo.
Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti,
naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo
kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
Šio straipsnio 1 dalies
nuostatos netaikomos transporto priemones savoms reikmėms naudojantiems
gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotas eksploatuoti
netinkamas transporto priemones tvarkyti patys arba perduoti jas tokių atliekų
tvarkytojui.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(3)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju3 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS3
SKIRSNIS
ALYVOS
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
347 straipsnis. Alyvos
gamintojų ir importuotojų ir alyvos atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos
Alyvos gamintojų ir
importuotojų pareigos:
1) registruotis
aplinkos ministro
nustatyta tvarka;
2) tvarkyti tiektos Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai alyvos apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos
ministro nustatyta
tvarka;
3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę
apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.
Tokia informacija gali būti pateikiama įmonės pardavimo, perdavimo dokumentuose,
reklaminėje alyvos ar jos
produkto medžiagoje, taip pat
elektroninėse informavimo priemonėse;
4) jeigu alyvos atliekos neturi
vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama, kompensuoti transporto priemonių
techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms ar atliekų
tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir vežimo tvarkyti Lietuvos Respublikos
teritorijoje išlaidas arba neatlygintinai surinkti alyvos atliekas iš
transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių
įmonių bei šias atliekas pervežti ir perduoti alyvos atliekų tvarkytojams
alyvos atliekų kiekį, kuris nėra didesnis už alyvos gamintojo ir (ar)
importuotojo patiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos kiekį.
Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4
punktuose nustatytas pareigas alyvos gamintojai ir importuotojai turi teisę
vykdyti:
1) individualiai – tapdami
atliekų tvarkytojais, turinčiais teisę tvarkyti alyvos atliekas, arba
sudarydami sutartis su alyvos atliekas turinčiais teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojais;
2) kolektyviai – steigdami šio
Įstatymo 3412 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar)
tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti alyvos
atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių
ir vežimą bei vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba
Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti alyvos
atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių
ir
vykdyti
visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos
dalyviais.
Alyvos atliekų tvarkytojai
privalo:
1) alyvos atliekas surinkti
atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal
atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu,
taikydami alyvos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus;
2) kreipdamiesi į alyvos
gamintojus ir (ar) importuotojus dėl šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų
išlaidų kompensavimo, jiems (alyvos gamintojams ir (ar) importuotojams)
pateikti dokumentus, įrodančius ekonomiškai pagrįstas alyvos atliekų surinkimo
iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių ir vežimo išlaidas.