← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2012-12-31

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1998, Nr. 61-1726

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMAS

1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

Pirmasis

skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo

reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai

ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis;

atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo

sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir

atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų,

elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių

ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas.

2.

Šis Įstatymas

netaikomas:

1) į

atmosferą išmetamoms dujoms ir anglies dioksidui, kuris surenkamas ir transportuojamas

geologiniam saugojimui ir jau geologiškai saugomas pagal anglies dioksido

geologinį saugojimą reglamentuojančius teisės aktus arba kuris saugomas naujų

produktų ir procesų mokslinių tyrimų, plėtros ar bandymų tikslais, kai saugoma

mažiau negu 100 tūkst. tonų;

2) žemei

(in situ), įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį ir nuolat toje žemėje

esančius pastatus;

3)

neužterštam dirvožemiui ir kitai natūraliai susidarančiai medžiagai, iškastai

statybų metu, kai medžiaga bus panaudota natūralaus būvio statybos tikslais

toje teritorijoje, kur ji buvo iškasta;

4)

radioaktyviosioms atliekoms;

5)

netinkamiems naudoti sprogmenims;

6) mėšlui ir srutoms, kurios nepriskiriamos šio straipsnio 3 dalies 2

punkte nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams, taip pat šiaudams ir

kitoms gamtinėms nepavojingoms žemės ūkio ar miškininkystės medžiagoms,

naudojamoms ūkininkaujant, vykdant miškininkystės veiklą arba gaminant energiją

iš šios biomasės procesais arba būdais, kurie nedaro žalos aplinkai ar nekelia

grėsmės žmogaus sveikatai.

3.

Šis Įstatymas netaikomas specifiniams

atliekų srautams ar kategorijoms, kuriems taikomi kiti teisės aktai:

1) nuotekoms;

2)

šalutiniams gyvūniniams produktams, įskaitant perdirbtus produktus, kuriems

taikomas 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.

1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams

produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas,

3 skyrius, 37 tomas, p. 92) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002), išskyrus

produktus, kurie turi būti sudeginti, šalinti sąvartyne arba naudoti biologinių

dujų ar komposto gamybos įmonėje;

3) nepaskerstų gyvūnų gaišenoms, įskaitant gyvūnus, nužudytus siekiant

likviduoti epizootines ligas, ir gaišenoms,  tvarkomoms pagal Reglamento (EB)

Nr. 1774/2002 reikalavimus;

4) atliekoms, susidarančioms žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant

mineralinius išteklius, ir karjerų eksploatavimo atliekoms, kurioms taikomi

Aplinkos ministerijos nustatyti reikalavimai.

4.

Šis Įstatymas netaikomas paviršiniuose vandenyse perkeliamoms

nuosėdoms vandenų ir vandens kelių valdymo arba potvynių prevencijos ar

potvynių ir sausrų arba melioracijos padarinių švelninimo tikslais, kai

nuosėdos nepavojingos.

5.

Specifinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimus ar specialius

atliekų tvarkymo reikalavimus, taikomus atskirais atvejais, gali nustatyti kiti

įstatymai ir kiti teisės aktai.

6.

Šiuo Įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų,

nurodytų šio Įstatymo 5 priede, taikymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Alyva – mineralinė,

pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, pavyzdžiui, vidaus

degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

2.

Alyvos atliekos – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė

tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal pirminę paskirtį,

pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva,

turbinų, hidraulinė alyva.

3.

Alyvos atliekų regeneravimas – perdirbimo būdas, kai valant alyvos atliekas

gali būti gaminama bazinė alyva, visų pirma šalinant teršalus, oksidacijos

produktus ir kitus alyvoje esančius priedus.

4.

Antrinės žaliavos –

tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos

medžiagos.

5.

Apmokestinamieji gaminiai

– pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau –

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) apmokestinami gaminiai.

6.

Atliekos – medžiaga ar

daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

7.

Atliekų apdorojimas –

atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba

šalinti.

8.

Atliekų darytojas –

asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo,

kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių

pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.

9.

Atliekų eksportuotojas – įmonė,

kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui į

Europos Sąjungos valstybes nares ar Europos ekonominės erdvės valstybes.

10.

Atliekų laikymas – naudoti

skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus ir šalinti

skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus

laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

11.

Atliekų naudojimas – veikla,

kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas

konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra

atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje.

Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija).

12.

Atliekų perdirbimas –

atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos

pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių

medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į

medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas.

13.

Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje – atliekų atskyrimas jų

susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai

surinkti.

14.

Atliekų surinkimas – atliekų

paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir

parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos

iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginius.

15.

Atliekų susidarymo vieta

– įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro

atliekų.

16.

Atliekų šalinimas –

veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos

rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo

veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.

17.

Atliekų turėtojas –

atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

18.

Atliekų tvarkymas –

atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas

ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus

atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.

19.

Atliekų tvarkymo

valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo

objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.

20.

Atliekų tvarkytojas – įmonė,

kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka

šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie

atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai,

vykdantys nurodytą veiklą.

21.

Atliekų vežėjas –

įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų

naudotojui ar šalintojui.

22.

Atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas

ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui.

23.

Baterija (galvaninis

elementas) ar akumuliatorius (toliau – baterija ar akumuliatorius) –

vykstant cheminės energijos tiesioginei konversijai elektros energiją

gaminantis šaltinis, susidedantis iš vieno ar kelių pirminių (vienkartinių) ar

antrinių (pakartotinai įkraunamų) elementų.

24.

Baterijų ar akumuliatorių

atliekos – baterijos ar akumuliatoriai, kurie pagal šio straipsnio 6 dalį

yra atliekos.

25.

Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti

suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

26.

Buityje susidarančios

elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat

komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose

susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar

sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės

įrangos atliekas.

27.

Elektros ir elektroninė

įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės

arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba

išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos

nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1 000 V įtampa

esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1 500 V įtampa esant nuolatinei

srovei.

28.

Elektros ir elektroninės

įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga pagal šio

straipsnio 6 dalį laikoma atliekomis, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir

komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos

dalis.

29.

Gaminių atliekos –

atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos

bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų

gaminių naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

30.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą

įrodantys dokumentai –

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.

31.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų sutvarkymas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir

perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas

pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas

nėra sutvarkymas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo reikalavimus

nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

32.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimas – rašytinėmis sutartimis pagrįstas gaminių

ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir perdavimo

atliekų tvarkytojams planavimas ir šių veiklų vykdymo koordinavimas.

33.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo sutartis – trišalė

sutartis tarp savivaldybės (arba tarp savivaldybės (kelių

savivaldybių) įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti

komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir gamintojo ir (ar) importuotojo, ir

(ar) gamintojų ir importuotojų organizacijos ir atliekų tvarkytojo dėl

komunalinių atliekų sraute susidarančių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo perdirbti, naudoti ir perdirbimo,

naudojimo. Šioje sutartyje turi būti nurodyta: sutarties sudarymo,

įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka; komunalinių atliekų sraute susidarančių

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros

plėtros ir naudojimo sąlygos; paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos; kainos

nustatymo tvarka; atsiskaitymo tvarka; šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už

įsipareigojimų nevykdymą; pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo

tvarka; sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir

tvarka. Pavyzdinę

sutarties formą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

34.

Gaminių platintojas –

asmuo, verslo tikslais vartotojams tiekiantis alyvas, transporto priemones,

elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.

35.

Gaminių sunaudojimas

savoms reikmėms – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų ar Lietuvos

Respublikos teritorijoje pagamintų gaminių (elektros ir elektroninės įrangos,

transporto priemonių, alyvų, apmokestinamųjų gaminių) naudojimas savo vykdomoje

veikloje, neperleidžiant jų kitam asmeniui.

36.

Gamintojas – teisės

aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:

1) Lietuvos Respublikos

teritorijoje gamina alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir

akumuliatorius) ir (ar) gaminius pakuoja arba

2) pirmą kartą verslo tikslais

tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto

priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai,

naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

3) gamina elektros ir elektroninę

įrangą ir paženklintą savo ženklu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui; arba

iš kitų tiekėjų gautą ir savo ženklu paženklintą įrangą atlygintinai perleidžia

kitam asmeniui; arba verslo tikslais importuoja ar eksportuoja į valstybę narę,

naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

4) gamina transporto priemones ar

verslo tikslais importuoja į valstybę narę.

37.

Įmonė šiame Įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo,

vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų

padaliniai.

38.

Importuotojas – teisės

aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:

1) importuoja ir (ar) iš kitos

valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir

akumuliatorius) ir gaminių pripildytą pakuotę į Lietuvos Respublikos teritoriją

arba

2) importuoja ir (ar) iš kitos

valstybės įveža ir pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar

akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas

baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet

kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

3) iš kitos valstybės narės įveža

ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę

įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

4) iš kitos valstybės narės įveža

ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones, arba

5) iš lizingo (finansinės nuomos)

paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyja į Lietuvos Respublikos

teritoriją importuotus ir (ar) įvežtus 1–4 punktuose išvardytus gaminius ir

(ar) gaminių pripildytą pakuotę. Šiuo atveju lizingo (finansinės nuomos)

paslaugas teikianti finansų įstaiga nelaikoma importuotoju. Jei lizingo

(finansinės nuomos) sutartis nutraukiama, šiuo įstatymu gaminių importuotojui

nustatytas pareigas, atsiradusias po sutarties nutraukimo ir turto susigrąžinimo

iš buvusio lizingo gavėjo, perima lizingo (finansinės nuomos) paslaugas

teikianti finansų įstaiga.

39.

Komunalinės atliekos –

buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo

pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

40.

Komunalinių atliekų

tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų

surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną,

šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.

41.

Komunalinių atliekų

tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant

komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės

aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.

42.

Komunalinių

atliekų tvarkymo regionas – teritorija, apimanti daugiau negu vienos

savivaldybės teritoriją, kurioje savivaldybės bendradarbiauja siekdamos

užtikrinti efektyvų atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, kokybiškų ir

prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems regiono

komunalinių atliekų turėtojams.

43.

Komunalinių atliekų

tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma,

susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

44.

Komunalinių atliekų

tvarkymo sistemos administratorius – visų į komunalinių atliekų tvarkymo

regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės

(savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos

organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.

45.

Laikinasis atliekų

laikymas –

pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų

atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų

surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginį.

46.

Leidimas – taršos

integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas teisės

aktų nustatyta tvarka.

47.

Medicininės

atliekos –

žmonių sveikatos priežiūros, gyvūnų sveikatos priežiūros ir su jomis susijusių

mokslinių tyrimų atliekos.

48.

Nepavojingosios atliekos

– visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms.

49.

Pakartotinis naudojimas – veikla, kai prie atliekų nepriskiriami produktai

ar jų sudedamosios dalys vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti.

50.

Pakuočių atliekos –

pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos

atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

51.

Pakuotė – gaminys,

pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti,

gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.

52.

Paruošimas naudoti pakartotinai – atliekomis tapusių produktų ar jų sudedamųjų dalių

tikrinimas, valymas ar taisymas siekiant, kad jie vėl būtų tinkami naudoti be

pradinio apdirbimo.

53.

Pavojingosios atliekos

– atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis

šio Įstatymo 4 priede.

54.

Pradinis apdorojimas –

fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą,

kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar

pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas.

55.

Prekiautojas atliekomis

– už

atliekų pirkimą ir pardavimą atsakinga įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų

neįsigyja fiziškai.

56.

Prevencija – priemonės, kurių

imamasi prieš produktui ar medžiagai tampant atliekomis ir kurios sumažina:

1) atliekų kiekį, įskaitant, kai produktas naudojamas pakartotinai ar

pailginamas jo gyvavimo ciklas;

2) susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;

3) kenksmingųjų medžiagų kiekį produktuose ir

medžiagose.

57.

Reikšmingas neigiamas poveikis – numatomas aplinkos ir visuomenės sveikatos pokytis,

kurio poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti

būtina numatyti atitinkamas priemones.

58.

Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai

jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies

ir pobūdžio atliekų apdorojimą.

59.

Sąvartynas – atliekų

šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme). Sąvartynams taip pat

priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo

atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus

metus) įrenginiai, naudojami laikinai laikyti atliekas, išskyrus įrenginius,

kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti naudojimui,

pradiniam apdorojimui ar šalinimui; įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki

naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai,

kuriuose atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.

60.

Tarpininkas – atliekų naudojimą ar šalinimą kito vardu

organizuojanti įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.

61.

Tiekimas Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais – į Lietuvos

Respublikos teritoriją įvežtų, Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų baterijų

ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių

perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos

teritorijoje arba sunaudojimui savoms reikmėms skirtų daugiau kaip 5 baterijų

ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių

vienetų

įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, pagaminimas Lietuvos Respublikos

teritorijoje per kalendorinius metus.

62.

Transporto priemonė – bet

kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne

mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti,

kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji

vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus

turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra

ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines

trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

63.

Valstybė narė –

Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr.

XI-624, 2009-12-22,

Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Nr. XI-1889,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

Nr. XI-2139,

2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 77-3983 (2012-07-01)

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

ANTRASIS

SKIRSNIS

ATLIEKŲ

PREVENCIJOS IR TVARKYMO PRIORITETŲ EILIŠKUMAS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

3 straipsnis.

Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas

1.

Atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomas toks prioritetų

eiliškumas:

1) prevencija;

2) paruošimas naudoti pakartotinai prieš tai atskyrus produktus ar jų

sudedamąsias dalis, netinkamus pakartotiniam naudojimui;

3) perdirbimas prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti;

4) kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti prieš tai

atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti;

5) šalinimas prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas

atliekas.

2.

Atliekų prevencijos ir

tvarkymo prioritetų eiliškumas taikomas atsižvelgiant į bendruosius aplinkos

apsaugos principus – atsargumą ir tvarumą, technines galimybes ir ekonominį

pagrįstumą, išteklių apsaugą, taip pat į bendrą poveikį aplinkai, visuomenės

sveikatai, ekonomikai ir socialinei aplinkai.

3.

Atliekų tvarkytojai ir atliekų

darytojai turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių atliekų

kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir

aplinkai mažinti, kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos

išteklius. Tokios įmonės privalo laikytis šio straipsnio 1 dalyje

nurodyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo. Produktų

gamintojai turi gaminti ir rinkai tiekti produktus, kuriuos būtų galima ilgai

ar pakartotinai naudoti, o pasibaigus jų naudojimo laikui ir virtus atliekomis

jas perdirbti arba kitaip sunaudoti ir taip sumažinti atliekų kiekį bei pavojų

visuomenės sveikatai ir aplinkai.

4.

Atliekų tvarkymo veikloje

dalyvaujantys subjektai yra atsakingi, kad su atliekų tvarkymu susijusi jų

veikla ir visa apie šią veiklą visuomenei jų pateikiama informacija atitiktų

atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Įstatymas papildytas

antruoju1

skirsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Antrasis1 skirsnis

ŠALUTINIAI PRODUKTAI IR ATLIEKŲ

NEBELAIKYMAS ATLIEKOMIS

4 straipsnis.

Atliekų tvarkymo organizavimas

1.

Atliekų turėtojas šio Įstatymo

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti

jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos

sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių

sveikatai saugiu būdu.

2.

Įmonės, kurių ūkinėje

komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3.

Atliekas surenkančios,

vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4.

Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktais.

5.

Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą

į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo

iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6.

Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami

Vyriausybės nustatyta tvarka.

7.

Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo

veiklai nustatyti reikalavimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

5

straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai

1.

Atliekos turi būti tvarkomos

taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.

Siekiant taupyti gamtos

išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti

įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir

kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir

įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.

3.

Gamtos išteklių taupymo ir

atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos

technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

6

straipsnis. Leidimai

1.

Įmonės, kurių ūkinėje

komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos

ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas

saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti

leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

2.

Leidimai išduodami tik toms

atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo

ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

7

straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka

Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje

veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir

teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka.

8

straipsnis. Atliekų saugojimas

1.

Atliekos turi būti saugomos

taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.

Atliekų saugojimo priemonės,

įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi

atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

3.

Atliekas gaminančios įmonės be nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas

atliekas gali saugoti ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau

kaip vienus metus nuo jų susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje. Šios

dalies nuostata netaikoma kasybos pramonės atliekoms, kurių saugojimo terminus

nustato Aplinkos ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

9

straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Su atliekų tvarkymu susiję

dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

10

straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas

1.

Atliekas naudojanti ar

šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,

kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,

šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,

užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

2.

Atliekų naudojimo ar šalinimo

techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6

straipsnyje, dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

11

straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos

1.

Atliekas naudojanti ar

šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,

kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis

žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.

Atliekas naudojanti ar

šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti

numatyta:

1) didžiausias leidžiamas įmonėje

saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

2) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

3) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;

4) šios dalies 1–3 punktuose

numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.

3.

Pavojingas atliekas naudojanti

ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,

kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti

sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių

finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų

naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.

Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko

garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos

nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Ketvirtasis skirsnis

PAVOJINGŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

12

straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

1.

Įmonės, kurios surenka, saugo,

šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2.

Licencijoje turi būti

nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys

bei šių atliekų tvarkymo būdai.

3.

Licencija gali būti išduodama

tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi

leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų

tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo

kompanijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

13

straipsnis. Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas

Pavojingų atliekų gamintojas

privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies

pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų

identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

14

straipsnis. Pavojingų atliekų maišymas

1.

Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,

rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su

jokiomis atliekomis ar medžiagomis.

2.

Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar

medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas

atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.

15

straipsnis. Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas

Saugomos arba vežamos pavojingos

atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir

ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

6 straipsnis.

Leidimai

1.

Įmonės, kurių ūkinėje

komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos

ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas

saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti

leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

2.

Leidimai išduodami tik toms

atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo

ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

10 straipsnis.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas

1.

Atliekas naudojanti ar

šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,

kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,

šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,

užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

2.

Atliekų naudojimo ar šalinimo

techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6

straipsnyje, dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

11 straipsnis.

Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos

1.

Atliekas naudojanti ar

šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,

kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis

žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.

Atliekas naudojanti ar

šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti

numatyta:

1) didžiausias leidžiamas įmonėje

saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

2) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

3) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;

4) šios dalies 1–3 punktuose

numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.

3.

Pavojingas atliekas naudojanti

ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,

kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi

laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų

naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą

įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo

ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai,

patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos

suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo

planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Ketvirtasis skirsnis

PAVOJINGŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

12

straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

1.

Įmonės, kurios surenka, saugo,

šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2.

Licencijoje turi būti

nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys

bei šių atliekų tvarkymo būdai.

3.

Licencija gali būti išduodama

tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi

leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų

tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo

kompanijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

13

straipsnis. Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas

Pavojingų atliekų gamintojas

privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies

pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų

identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

14

straipsnis. Pavojingų atliekų maišymas

1.

Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,

rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su

jokiomis atliekomis ar medžiagomis.

2.

Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar

medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas

atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.

15

straipsnis. Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas

Saugomos arba vežamos pavojingos

atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir

ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

12 straipsnis.

Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

1.

Įmonės, kurios surenka, laiko,

šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo

licenciją.

2.

Pavojingų atliekų tvarkymo

licencijoje turi būti nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas

gali tvarkyti, rūšys ir šių atliekų tvarkymo būdai.

3.

Pavojingų atliekų tvarkymo

licencijavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo

licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų

galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina,

licencijos dublikatą išduoda aplinkos ministro įgaliota institucija.

4.

Už pavojingų atliekų tvarkymo

licencijos išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar licencijos dublikato

išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

5.

Pavojingų atliekų tvarkymo

licencija išduodama jas tvarkančiai įmonei, jeigu:

1) pavojingas atliekas tvarkanti

įmonė yra gavusi šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą;

2) pavojingas atliekas tvarkančios

įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija atitinka šio Įstatymo 112

straipsnyje nustatytus reikalavimus;

3) pavojingas atliekas

tvarkančios įmonės civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje.

6.

Pavojingų atliekų tvarkymo

licencija neišduodama ar netikslinama, jeigu:

1) pavojingas atliekas

tvarkančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija neatitinka šio Įstatymo 112

straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2) pavojingas atliekas tvarkanti

įmonė pateikė melagingus duomenis pavojingų

atliekų tvarkymo licencijai gauti ar tikslinti;

3) pavojingas atliekas

tvarkančios įmonės pateikti dokumentai neatitinka jiems nustatytų reikalavimų.

7.

Pavojingų atliekų tvarkymo

licencijos galiojimas sustabdomas, kai paaiškėja, kad:

1) licencijos turėtojas pažeidė

licencijuojamos veiklos reikalavimus;

2) licencijos turėtojas neturi

darbuotojų, kurių kompetencija atitinka šio Įstatymo 112 straipsnyje

nustatytus reikalavimus;

3) licencijos turėtojas neturi

galiojančio veiklos draudimo liudijimo (poliso).

8.

Sprendimas dėl pavojingų

atliekų tvarkymo licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, kai licencijos

turėtojas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame

nurodyme nustatytą terminą pašalina šio straipsnio 7 dalyje nurodytus

pažeidimus.

9.

Pavojingų atliekų tvarkymo

licencijos galiojimas panaikinamas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) jeigu licencijos turėtojas

pateikė melagingus duomenis licencijai gauti;

3) jeigu

panaikinamas ar neatnaujinamas šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytas leidimas;

4) jeigu

sustabdžius licencijos galiojimą per aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą

laikotarpį nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti pažeidimai;

5) pavojingas

atliekas tvarkanti įmonė pažeidė pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus ir

neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo

pašalinti pažeidimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

13 straipsnis. Pavojingųjų atliekų identifikavimas ir deklaravimas

Pavojingųjų atliekų turėtojas privalo identifikuoti ir deklaruoti

turimas pavojingąsias atliekas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

15 straipsnis. Pavojingųjų atliekų pakavimas ir ženklinimas

Laikinai laikomos, laikomos,

surenkamos ir vežamos pavojingosios atliekos turi būti supakuotos ir

paženklintos. Pavojingųjų atliekų pakavimo ir ženklinimo tvarką

nustato Aplinkos ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

16 straipsnis. Neteko

galios nuo 2012-01-10

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

17 straipsnis. Pavojingųjų atliekų vežimo tvarka

1.

Pavojingosios atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos ir Europos

Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytus pavojingųjų

krovinių vežimo reikalavimus.

2.

Pavojingąsias atliekas vežant

Lietuvos Respublikos viduje, privaloma turėti pavojingųjų atliekų lydraštį.

Pavojingųjų atliekų lydraščio formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato

Aplinkos ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

18

straipsnis. Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita

Pavojingų atliekų tranzito,

išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką

apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.

18 straipsnis.

Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita

Pavojingų atliekų tranzito,

išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką

apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.

19 straipsnis.

Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas

1.

Pavojingas atliekas

gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės

privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti

įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų

mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.

2.

Įvykus avarijai arba išsipylus

pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti

pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama

pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų

likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO valstybinis reglamentavimas

20

straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos

1.

Aplinkos ministerija

reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų

reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.

2.

Aplinkos ministerija

koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių veiklą

atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės

institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams

finansuoti.

21

straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos

1.

Sveikatos apsaugos ministerija

atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės

sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos

priežiūros įstaigose.

2.

Sveikatos apsaugos ministerija

koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų

tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba

užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos

ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

20 straipsnis.

Aplinkos ministerijos funkcijos

1.

Aplinkos ministerija

reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų

reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.

2.

Aplinkos ministerija

koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių

veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės

institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams

finansuoti.

21 straipsnis.

Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos

1.

Sveikatos apsaugos ministerija

atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės

sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos

priežiūros įstaigose.

2.

Sveikatos apsaugos ministerija

koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų

tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba

užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos

ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

22 straipsnis.

Ūkio ministerijos funkcijos

1.

Ūkio ministerija rengia ir

tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias

mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,

kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių

programų įgyvendinimą.

2.

Ūkio ministerija koordinuoja

pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo

pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo

atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo

pajėgumų sukūrimo projektus.

23

straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos

Žemės ūkio ministerija

koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje

susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir

maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,

Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo

projektus.

24

straipsnis. Apskričių viršininkų funkcijos

Apskričių viršininkai organizuoja

regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus

įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su

atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.

25

straipsnis. Savivaldybių funkcijos

Savivaldybių

institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas

jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja

atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,

tvarkymą.

Šeštasis skirsnis

atliekų tvarkymo planai

26

straipsnis. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas

1.

Šiame Įstatyme nurodytiems

atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis strateginis

atliekų tvarkymo planas.

2.

Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslai:

1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią

visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią

rinkos ekonomikos principų;

2) nustatyti atliekų tvarkymo

užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių

ir energetinių išteklių panaudojimą.

3.

Valstybinį strateginį atliekų

tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.

27

straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai

1.

Regioniniuose atliekų tvarkymo

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.

2.

Pagrindinis regioninių atliekų

tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant

komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms

bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

3.

Regioniniai atliekų tvarkymo

planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.

4.

Regioninius atliekų tvarkymo

planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.

5.

Regioninių atliekų tvarkymo

planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.

28

straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai

1.

Savivaldybių atliekų tvarkymo

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo

planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.

2.

Pagrindinis savivaldybių

atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų

organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius

ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos

pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

3.

Savivaldybių atliekų tvarkymo

planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.

23 straipsnis.

Žemės ūkio ministerijos funkcijos

Žemės ūkio ministerija

koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje

susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja atitinkamų atliekų

tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1889,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

24

straipsnis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba nustato gyvūnų sveikatos priežiūros ir su ja susijusių

mokslinių tyrimų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, surinkimo, pakavimo,

ženklinimo, pradinio apdorojimo, laikino laikymo ir apskaitos reikalavimus šių

atliekų darytojams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-782,

2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11) (straipsnis neteko galios)

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-1889,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

25

straipsnis. Savivaldybių funkcijos

Savivaldybės organizuoja

komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms

komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą,

organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris

neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos

teikimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

Šeštasis skirsnis

atliekų tvarkymo planai IR PREVENCIJOS PROGRAMA

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

24 straipsnis.

Apskričių viršininkų funkcijos

Apskričių viršininkai organizuoja

regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus

įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su

atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.

25

straipsnis. Savivaldybių funkcijos

Savivaldybių

institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas

jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja

atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,

tvarkymą.

Šeštasis skirsnis

atliekų tvarkymo planai

25 straipsnis. Dokumentų

apie pavojingas atliekas tvarkymas

Dokumentus, susijusius su

pavojingų atliekų susidarymu ir tvarkymu, atliekų turėtojai, tvarkytojai ir

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos privalo saugoti neterminuotai.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO VALDYMAS

26 straipsnis. Valstybinis atliekų tvarkymo planas

1.

Šiame Įstatyme nurodytiems

reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų tvarkymo planas. Šis

planas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti

derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.

2.

Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatomos atliekų tvarkymo

užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems

įgyvendinti.

3.

Valstybinį atliekų tvarkymo

planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina

Vyriausybė.

4.

Valstybiniame atliekų tvarkymo

plane turi būti numatyti tikslai ir uždaviniai į sąvartynus vežamų biologiškai

skaidžių atliekų kiekiui mažinti.

5.

Valstybinį atliekų

tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir

prireikus patikslintą Valstybinį atliekų tvarkymo planą teikia Vyriausybei

tvirtinti.

6.

Už Valstybinio atliekų

tvarkymo plano įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą atsakinga Aplinkos

ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

27

straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai

1.

Regioniniuose atliekų tvarkymo

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.

2.

Pagrindinis regioninių atliekų

tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant

komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms

bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

3.

Regioniniai atliekų tvarkymo

planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.

4.

Regioninius atliekų tvarkymo

planus rengia ir tvirtina regionų plėtros tarybos.

5.

Komunalinių atliekų tvarkymo

regiono regioninio atliekų tvarkymo plano rengimą koordinuoja ir jį tvirtina su

komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorija sutampančio teritorijos

aukštesniojo administracinio vieneto regiono plėtros taryba. Tuo atveju, kai

komunalinių atliekų tvarkymo regionas nesutampa su teritorijos aukštesniojo

administracinio vieneto ribomis, regioninį atliekų tvarkymo planą tvirtina

teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto, kuriame gyvena didžioji komunalinių

atliekų tvarkymo regiono gyventojų dalis, regiono plėtros taryba savivaldybių,

esančių tame komunalinių atliekų tvarkymo regione, pritarimu.

6.

Regioniniuose

atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų

biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti.

7.

Detalesnius regioninių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato

Aplinkos ministerija.

8.

Regioninių atliekų tvarkymo

planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų

tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.

9.

Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka regiono plėtros taryba teikia Aplinkos

ministerijai informaciją apie jos patvirtinto regioninio atliekų tvarkymo plano

priemonių, užtikrinančių

valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių

įgyvendinimą,

vykdymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

28

straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai

1.

Savivaldybių atliekų tvarkymo

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo

planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.

2.

Pagrindinis savivaldybių

atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų

tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos,

techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems

asmenims.

3.

Savivaldybių atliekų tvarkymo

planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.

4.

Savivaldybių atliekų tvarkymo

planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių

atliekų kiekiui mažinti.

5.

Detalesnius savivaldybių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato

Aplinkos ministerija.

6.

Savivaldybių atliekų tvarkymo

planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų

tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.

7.

Už patvirtintų savivaldybių

atliekų tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje

esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba

kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji

institucija.

8.

Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia atitinkamam Aplinkos

ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui informaciją apie

įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir

valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą

atliekų tvarkymo srityje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

29

straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Įstatymas

papildomas 291 straipsniu nuo 2013 m. gruodžio

12 d.:

27 straipsnis.

Regioniniai atliekų tvarkymo planai

1.

Regioniniuose atliekų tvarkymo

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.

2.

Pagrindinis regioninių atliekų

tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant

komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms

bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

3.

Regioniniai atliekų tvarkymo

planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.

4.

Regioninius atliekų tvarkymo

planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.

5.

Regioninių atliekų tvarkymo

planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.

28 straipsnis.

Savivaldybių atliekų tvarkymo planai

1.

Savivaldybių atliekų tvarkymo

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo

planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.

2.

Pagrindinis savivaldybių

atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų

organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius

ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

3.

Savivaldybių atliekų tvarkymo

planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.

29 straipsnis. Neteko

galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Įstatymas

papildomas 291 straipsniu nuo 2013 m. gruodžio

12 d.:

30 straipsnis. Komunalinių atliekų

tvarkymo sistemų organizavimas ir jų funkcionavimo užtikrinimas

1.

Visos į komunalinių atliekų

tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos

efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti  juridinį asmenį –

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

2.

Komunalinių atliekų tvarkymo

sistemos administratoriaus pareiga atlikti jam pavestas funkcijas nustatoma

steigimo dokumentuose, savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos

administratoriaus sudarytoje sutartyje ar kitame atitinkamame administraciniame

akte.

3.

Komunalinių atliekų tvarkymo

sistemos administratorius gali atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo

sistemos organizavimo funkcijas:

1) organizuoti konkursą

komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti;

2) vykdyti sutartinių

įsipareigojimų tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir

šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo priežiūrą ir kontrolę;

3) pateikti savivaldybės institucijai

įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių

atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba šią įmoką

patvirtina, ją rinkti;

4) registruoti komunalinių

atliekų turėtojus;

5) rinkti, analizuoti informaciją

apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės ir (ar) atliekų tvarkymo regiono

teritorijoje, regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir savivaldybės

tarybos patvirtinto savivaldybės atliekų tvarkymo planų priemonių,

užtikrinančių valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų

užduočių įgyvendinimą, vykdymą;

6) teikti pasiūlymus regiono

plėtros tarybai ir savivaldybės tarybai dėl komunalinių atliekų tvarkymo

sistemos tobulinimo ir plėtojimo;

7) įgyvendinti visuomenės

informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje;

8) sudaryti sutartis su

komunalinių atliekų turėtojais;

9) kitas su komunalinių atliekų

tvarkymo sistemos organizavimu susijusias savivaldybių pavestas funkcijas.

4.

Komunalinių atliekų tvarkymo

sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos

organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.

5.

Komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių teritorijose susidariusios

komunalinės atliekos, kurios šalinamos nepavojingų atliekų sąvartyne, šalinamos

tik tame komunalinių atliekų tvarkymo regione įrengtame nepavojingų atliekų

sąvartyne. Regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne taip pat šalinamos

gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančios nepavojingos, šalinti

nepavojingų atliekų sąvartyne skirtos atliekos.

6.

Savivaldybės privalo

užtikrinti, kad visiems jos teritorijoje esantiems atliekų turėtojams būtų

sudarytos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.

7.

Komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos kokybę pagal nustatytus teisės aktų ir sudarytų sutarčių dėl

komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų reikalavimus užtikrina atliekų

tvarkytojas, teikiantis šią paslaugą. Už atliekų tvarkytojo teikiamos paslaugos

kokybės priežiūrą ir kontrolę, už šios paslaugos nepertraukiamą teikimą

atsakinga atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija.

8.

Minimalius komunalinių atliekų

tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.

9.

Savivaldybių komunalinių

atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus

atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai

negali būti įvykdyti šiose sistemose.

10.

Komunalinių atliekų tvarkymas

turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti.

Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus

nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš

atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitą įmoką už

komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų

tvarkymą, turi būti:

1) užtikrintas aprūpinimas mišrių

komunalinių atliekų surinkimo priemonėmis;

2) užtikrintas aprūpinimas

biologiškai skaidžių atliekų sutvarkymo priemonėmis;

3) užtikrintas aprūpinimas

antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo, įskaitant

pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;

4) užtikrinta

galimybė atiduoti buityje susidarančias statybos ir griovimo atliekas, baldų,

elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines

atliekas;

5) užtikrinta galimybė

atiduoti buityje susidarančias pavojingas atliekas (išskyrus baterijų ir

akumuliatorių atliekas). Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir

akumuliatorių atliekų iš gyventojų.

11.

Savivaldybė ar savivaldybės

pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka

komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

12.

Atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje

gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių

atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Savivaldybė ar savivaldybės

pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, išrinkęs šio

straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą

teikiančius atliekų tvarkytojus, privalo per 5 darbo dienas informuoti

komunalinių atliekų turėtojus, paskelbdamas savivaldybės nustatyta tvarka šių

atliekų tvarkytojų pavadinimus ir kontaktinius duomenis.

13.

Asmuo (fizinis asmuo ar

Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas,

atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto

juridinio asmens filialas ar atstovybė) yra komunalinių atliekų turėtojas,

nepaisant jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, ir turi rūšiuoti

komunalines atliekas, kurias rūšiuoti nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

14.

Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos

administratorius registruoja komunalinių atliekų turėtojus Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

15.

Šiame Įstatyme gamintojams ir

importuotojams nustatytai pareigai organizuoti atliekų, kurios susidarė

naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, supakuotus gaminius),

tvarkymą ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos ir (ar)

pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojai ir importuotojai ar

licencijuotos organizacijos gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių

atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų

surinkimo sistemas. Šiuo atveju atliekų

surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

16.

Siekdamos užtikrinti geros

kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems

savivaldybės teritorijos gyventojams, organizuodamos komunalinių atliekų sraute

susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų tvarkymą,

savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta

administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) privalo su gamintojais ir

importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šio Įstatymo 342,

343 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo

10 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo

sutartis. Komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės

įrangos ir pakuočių atliekų surinkėjus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pastaba. 16

dalis įsigalioja 2013-01-01.

17.

Savivaldybės privalo

įgyvendinti valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane joms nustatytas

užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus

minimalius reikalavimus:

1) užtikrinti, kad

komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama

(įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės

sveikatos saugos reikalavimus;

2) užtikrinti antrinių žaliavų

rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams;

3) atskirai rinkti

antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir

organizacijų į specialius konteinerius ir (ar) naudojant kitas surinkimo

priemones;

4) įrengti didelių gabaritų

atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų,

naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų ir kt.) surinkimo aikšteles ir

organizuoti didelių gabaritų atliekų surinkimą kitais būdais;

5) užtikrinti buityje

susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas)

atskirą surinkimą ir kad jų organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo

sistemose nebūtų atsisakoma iš gyventojų priimti baterijų ir akumuliatorių

atliekas;

6) mažinti šalinamų savivaldybės

teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų kiekį;

7) šviesti ir informuoti

visuomenę apie buityje susidarančių atliekų tvarkymo galimybes;

8) užtikrinti, kad kiekvienoje

savivaldybėje ir komunalinių atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos

apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai

skaidžias atliekas.

18.

Savivaldybės

privalo užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos jų teritorijose surinktos

tik po rūšiavimo likusios netinkamos naudoti komunalinės atliekos.

Pastaba. 18

dalis įsigalioja 2013-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Nr.

XI-1324, 2011-04-19,

Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

Įstatymas

papildomas 301 straipsniu nuo

2013-07-01:

31 straipsnis. Šalutiniai produktai

1.

Medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios

medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, gali būti laikomas šalutiniu produktu ir

nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

1)

tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas;

2)

medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo

apdirbimo, išskyrus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos

būdu;

3)

medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis;

4) tolesnis naudojimas yra teisėtas (medžiaga ar daiktas atitinka visus

svarbiausius produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus

naudojimo atveju ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai

ir aplinkai).

2.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) ir Aplinkos

ministerija, vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis,

nustato medžiagų ar daiktų priskyrimo šalutiniams produktams kriterijus ir

priskyrimo tvarką.

3.

Medžiaga ar daiktas laikomas atliekomis, jeigu vadovaujantis šio straipsnio 2

dalyje nurodyta tvarka nepriskiriamas šalutiniams produktams ir atitinka šio

Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą atliekų sąvoką.

34 straipsnis. Gaminių ar pakuotės

atliekų tvarkymo programa

1.

Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa)

sudaroma atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti.

2.

Programos lėšas sudaro

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą

apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, taip pat lėšos, gautos pagal

šio Įstatymo 346 straipsnio

3 ir 4 dalyse nurodytas garantijas, laidavimo draudimo sutartis ir kitus

dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą.

2 dalies

redakcija nuo 2013-01-01:

2.

Programos lėšas sudaro

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą

apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, taip pat lėšos, gautos pagal

šio Įstatymo 341 straipsnio 4 dalyje, 342 straipsnio 3 dalyje, 345 straipsnio 2

dalyje ir 3412 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą.

3.

Programos lėšos naudojamos

finansuoti:

1) elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų

gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimą,

funkcionavimą ir vystymą, įskaitant ir investicinių projektų įgyvendinimą;

2) visuomenės ir savivaldybių

darbuotojų mokymą, švietimą ir informavimą elektros ir elektroninės

įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės bei jų atliekų tvarkymo klausimais

– ne daugiau kaip 5 procentai Programos metinių įplaukų;

3) elektros ir

elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo

sistemų kūrimą, funkcionavimą ir vystymą, teikiant dotacijas savivaldybėms ir

subsidijas ūkio

subjektams;

4) Programos lėšų ir mokesčio už

aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis administravimo

priemones.

4.

Programos lėšos naudojamos einamaisiais

biudžetiniais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti,

o jei nėra galimybės, – perkeliamos į kitus biudžetinius metus.

5.

Savivaldybės

ir ūkio subjektai, įgyvendindami elektros ir elektroninės įrangos,

apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimo,

funkcionavimo ir vystymo projektus, Programos lėšas naudoja vadovaudamiesi

Viešųjų pirkimų įstatymu.

6.

Programos lėšas

administruoja ir jų naudojimo tvarką, finansuojamų priemonių tikslus,

uždavinius, siekiamus rezultatus, paraiškų pateikimo ir vertinimo kriterijus,

subsidijų ir dotacijų teikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)

skirsniu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Skirsnio

pakeitimai:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Aštuntojo(1) skirsnio

redakcija iki 2012-12-31:

AŠTUNTASIS(1) SKIRSNIS

GAMINTOJŲ,

IMPORTUOTOJŲ IR PLATINTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

34(1)

straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos

1.

Gamintojai ir importuotojai

turi teisę:

1) individualiai tvarkyti savo

gaminių ir (ar) pakuočių atliekas;

2) gaminių ir (ar) pakuočių

atliekas sutartiniais pagrindais pavesti tvarkyti tokias atliekas tvarkančioms

įmonėms;

3) įsteigti organizacijas ir joms

pavesti diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių

atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas, kad

būtų įvykdytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos gaminių ir

(ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotys. Šio punkto nuostatų įgyvendinimo

tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

4) steigti šio Įstatymo 34(3 )straipsnyje nurodytas

gamintojų ir importuotojų organizacijas ar tapti tokių organizacijų nariais.

2.

Gamintojai ir importuotojai

privalo:

1) registruotis šio Įstatymo 34(2 )straipsnio

nustatyta tvarka;

2) įvykdyti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo

užduotis;

3) tvarkyti alyvų,

transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių

ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti ataskaitas Vyriausybės

įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta tvarka.

3.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai

ir importuotojai, be pareigų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, taip pat

privalo elektros ir elektroninės įrangos platintojui pateikti registravimąsi

patvirtinantį dokumentą.

4.

Transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo sukurti

eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą, užtikrinančią,

kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų surenkamos ir

sutvarkomos. Ši sistema turi būti organizuota taip, kad būtų sudarytos sąlygos

asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi

rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią

transporto priemonę tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, išskyrus atvejus,

kai:

1)

eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui

būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;

2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra

palikta papildomų pavojingų arba kitų atliekų. Papildomai paliktomis atliekomis

nelaikomos natūraliai transporto priemonėje esančios atliekos.

5.

Elektros

ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai iki 2011 m. vasario 13 d.

parduodami naujus gaminius pardavimo dokumentuose vartotojams gali nurodyti

2–10 kategorijų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo

ir aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas, o iki 2013 m. vasario 13 d. – 1

kategorijos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir

aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas. Elektros ir elektroninės įrangos

kategorijas nustato Aplinkos ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

5 straipsnis.

Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai

1.

Atliekos turi būti tvarkomos

taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.

Siekiant taupyti gamtos

išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti

įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir

kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir

įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.

3.

Gamtos išteklių taupymo ir

atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos

technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

7 straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų

teikimo tvarka

1.

Atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir

tvarkymą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka teikia:

1) atliekas surenkančios, vežančios ar apdorojančios įmonės,

prekiautojai pavojingosiomis atliekomis ir tarpininkai;

2) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios

ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus;

3) atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį ir

rūšį, vykdomą veiklą ir įmonės dydį, Aplinkos ministerijos nustatytais

atvejais.

2.

Atliekų apskaitos duomenys naudojami atliekų susidarymo ir tvarkymo

būklės analizei, atliekų tvarkymo tikslų ir užduočių vykdymo priežiūrai,

visuomenės informavimui ir kitiems tikslams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

8 straipsnis. Atliekų laikymas

1.

Atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo

poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.

Atliekų laikymo priemonės,

įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes,

turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės

apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

9

straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Pavojingųjų atliekų tvarkymo

dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus, nepavojingųjų

atliekų tvarkymo dokumentai – ne trumpiau kaip trejus metus Aplinkos

ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

10

straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas

1.

Atliekas naudojanti ar

šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,

kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo,

aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias

aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

2.

Atliekų naudojimo ar šalinimo

techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6

straipsnyje, dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

11

straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos

1.

Atliekas naudojanti ar

šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,

kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis

žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.

Atliekas naudojanti ar

šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų

naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti numatyta:

1) didžiausias leidžiamas įmonėje

laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

2) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

3) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;

4) šios dalies 1–3 punktuose

numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.

3.

Pavojingas atliekas naudojanti

ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,

kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti

sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių

finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų

naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.

Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko

garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos

nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

9 straipsnis.

Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Su atliekų tvarkymu susiję

dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

14 straipsnis. Pavojingųjų atliekų maišymas

1.

Pavojingosios atliekos negali būti maišomos su kitomis

pavojingosiomis atliekomis arba su kitomis atliekomis ar medžiagomis, išskyrus

šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Pavojingųjų atliekų maišymas apima

ir jų skiedimą.

2.

Pavojingąsias atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar

medžiagomis, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

1) maišymą atlieka įmonė, gavusi leidimą, kaip numatyta šio Įstatymo 6

straipsnio 1 dalyje;

2) laikomasi šio Įstatymo 41 straipsnio reikalavimų, o

pavojingas pavojingųjų atliekų tvarkymo poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai

nedidėja;

3)

maišymas atitinka geriausią prieinamą gamybos būdą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

32 straipsnis. Atliekų nebelaikymas

atliekomis

Tam tikros konkrečios atliekos

tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos

Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.

Trečiasis

skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMAS

4

straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas

1.

Atliekų

turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas

perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės

atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

2.

Atliekų turėtojai privalo

rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo

vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų

surinkimą.

3.

Neteko galios nuo 2011 m.

gegužės 3 d.

4.

Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktais.

5.

Atliekų vežimą tranzitu,

išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką reglamentuoja

Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktai ir tarptautinės sutartys.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija pagal kompetenciją kontroliuoja

atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos

Respubliką reikalavimų vykdymą pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento

ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p.

1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos

reglamentu (ES) Nr. 413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1), ir kitų Lietuvos

Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nuostatas.

6.

Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami

Vyriausybės nustatyta tvarka.

7.

Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo

veiklai nustatyti reikalavimai.

8.

Atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas

atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius

laikydamosi šio Įstatymo 41 straipsnio reikalavimų.

9.

Atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis,

tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą

patvirtinantį dokumentą.

10.

Atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės,

prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje

pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias

– ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų

tvarkytojų valstybės registrą.

11.

Pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, šalinančios ar

naudojančios įmonės apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant

tokią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei

aplinkai.

12.

Įmonės, dėl kurių

veiklos susidaro atliekų, nelaikomos atliekų tvarkytojais, jeigu atliekos

laikinai laikomos jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

33 straipsnis.

Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai

Atliekų tvarkymo papildomi

finansavimo šaltiniai:

1) Gaminių ar pakuotės atliekų

tvarkymo programos lėšos;

2) valstybės biudžetas ir

savivaldybių biudžetai;

3) Aplinkos apsaugos rėmimo

programos lėšos;

4) Savivaldybių aplinkos apsaugos

rėmimo specialiosios programos lėšos;

5) Lietuvos aplinkos apsaugos

investicijų fondo programos lėšos;

6) užsienio šalių, tarptautinių

organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai

įnašai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

34

straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

1.

Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės

atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).

2.

Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas

mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

3.

Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų:

1) surinkimo,

rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti išlaidoms kompensuoti;

2)

surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba naudojimui energijai gauti,

investiciniams projektams rengti, vertinti ir įgyvendinti;

3)

investiciniams projektams įgyvendinti naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;

4)

mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų naudojimui skatinti.

4.

Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:

1)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos

kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra jų

naudojimas pagal šio Įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2

punkte nustatytus atvejus;

2)

išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti ir saugiai

pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms panaudoti nėra

technologijų;

3)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams mokamos

kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų

tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas gaunamų

pajamų skirtumo;

4)

kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų atliekų svorio ar tūrio vienetui

ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų

kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą

atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis;

5)

lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)

pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos

tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir

perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais

metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar)

pakuotės atliekoms tvarkyti;

6)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai

projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių

ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti

tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;

7)

Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos

kitais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti.

5.

Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:

1)

metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos

lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;

2)

Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria

Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija;

3)

Tarybą, kuri yra patariamasis organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio

už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems

atstovaujančių organizacijų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų

tvarkytojų ar jiems atstovaujančių organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems

atstovaujančių organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)

skirsniu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

AŠTUNTASIS(1)

SKIRSNIS

GAMINTOJŲ IR IMPORTUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

34(1)

straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos

1.

Gamintojai ir importuotojai

turi tvarkyti alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos,

apmokestinamųjų gaminių ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti

ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta

tvarka.

2.

Gamintojai

ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad alyvų, transporto priemonių,

elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekos

būtų tvarkomos taip, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos šių atliekų

tvarkymo užduotys.

3.

Gamintojai ir importuotojai gali patys organizuoti alyvų, transporto

priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių bei

pakuočių atliekų tvarkymo sistemas arba pagal sutartis naudotis

organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis.

4.

Gamintojai

ir importuotojai gali įsteigti organizacijas ir joms pavesti vykdyti šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas.

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ

35 straipsnis.

Atsakomybė

Asmenys, pažeidę šio Įstatymo

reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

dešimtasis skirsnis

įstatymo įsigaliojimas

36 straipsnis.

Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija:

1) iki 2003 m. sausio 1 d.

nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į

Lietuvos Respubliką reikalavimus.

2) iki 2003

m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo

tvarką, tokių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų

atestavimo tvarką.

37 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                               VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

1 priedas

ATLIEKŲ

KATEGORIJOS

QQ1

Gamybos ar

vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau

QQ2

Produktai,

neatitinkantys gaminio charakteristikos

QQ3

Produktai,

kurių vartojimo laikas pasibaigęs

QQ4

Išsipylusios,

išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,

įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo

atsitikimo metu

QQ5

Medžiagos,

užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių

medžiagos, konteineriai ir t. t.)

QQ6

Nenaudojamos

dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)

QQ7

Medžiagos,

kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,

naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)

QQ8

Pramoninių

procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)

QQ9

Teršalų valymo

liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)

QQ10

Mechaninio

apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir

t. t.)

QQ11

Žaliavų

gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos

ir t. t.)

QQ12

Medžiagos su

priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir

t. t.)

QQ13

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas

QQ14

Gaminiai,

kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,

komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)

QQ15

Užterštos

medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą

QQ16

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

2 priedas

ATLIEKŲ

NAUDOJIMO BŪDAI

R1

Naudojimas

kurui arba kitais būdais energijai gauti

R2

Tirpiklių

atnaujinimas (regeneracija)

R3

Organinių

medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant

kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)

R4

Metalų ir

metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)

R5

Kitų

neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)

R6

Rūgščių arba

bazių regeneracija

R7

Taršai mažinti

naudojamų komponentų naudojimas

R8

Katalizatorių

komponentų naudojimas

R9

Pakartotinis

naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas

R10

Apdorojimas

žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę

R11

Atliekų, gautų

R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas

R12

Pasikeitimas

atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų

R13

Atliekų,

skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį

saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

3 priedas

ATLIEKŲ ŠALINIMO

BŪDAI

D1

Išvertimas ant

žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)

D2

Apdorojimas

žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.

t.)

D3

Giluminis

įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos

olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)

D4

Surinkimas į

tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į

duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)

D5

Šalinimas

specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios

uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)

D6

Išmetimas į

vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)

D7

Išmetimas į

jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną

D8

Šiame sąraše

smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai

junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu

D9

Šiame sąraše

smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami

galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu

(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)

D10

Deginimas

sausumoje

D11

Deginimas

jūroje

D12

Nuolatinis

saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)

D13

Maišymas prieš

naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą

D14

Perpakavimas

prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą

D15

D1-D14

nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį

saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų tvarkymo įstatymo

4

priedas

ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS

SAVYBĖS

H1 Sprogstamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra

jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas

H2 Oksiduojamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač

degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją

H3-A Labai degios:

– skystos medžiagos ir

preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin degius skysčius), arba

– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos

temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,

arba

– kietos medžiagos ir preparatai,

kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie

pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba

– dujinės medžiagos ir

preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba

– medžiagos ir preparatai, kurie

nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais

labai degias dujas

H3-B Degios: skystos

medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu 21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C

H4 Dirginančios: medžiagos

ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar

pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą

H5 Kenksmingos: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies

pakenkti sveikatai

H6 Toksiškos: medžiagos ir

preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę

per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį

H7 Kancerogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę

H8 Ėdžios: medžiagos ir

preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai

H9 Infekcinės: medžiagos,

turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba

pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas

H10 Teratogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių

H11 Mutageninės: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti

paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę

H12 Medžiagos ir preparatai,

kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai toksiškas

dujas

H13 Medžiagos ir preparatai,

kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią

nors aukščiau minėtų savybių

H14 Pavojingos aplinkai:

medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų

vienam ar daugiau aplinkos komponentų

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

5

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAI

1.

1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB

dėl naudotų alyvų šalinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15

skyrius, 1 tomas, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 353).

2.

1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl

pavojingų atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2

tomas, p. 78) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).

3.

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais

pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70, p. 17).

4.

1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).

5.

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254, p. 69).

6.

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7

tomas, p. 692).

7.

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies

keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 L 102, p. 15).

8.

2006 m. balandžio 5 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų (OL 2006 L 114, p. 9).

9.

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių

bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas neteko galios:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo

2003 m. kovo 1 d.

Nauja įstatymo

redakcija

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,

4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,

34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,

34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8),

34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai

įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,

4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 34, 34(1), 34(2), 34(3), 34(4), 34(5) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. gruodžio 28

d.


Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2010-01-14)

autrap@lrs.lt

348 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių

tiekimas rinkai

1.

Baterijų ir akumuliatorių tiekimas rinkai – baterijų ir akumuliatorių

tiekimas už tam tikrą mokestį arba nemokamai kitam asmeniui Europos Bendrijoje,

įskaitant importą į Europos Bendrijos muitų teritoriją.

2.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti

rinkai baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas Sveikatos apsaugos

ministerijos nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.

3.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Ūkio ministerijos

nustatyta tvarka privalo ženklinti tiekiamas rinkai baterijas ir

akumuliatorius.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

349 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių

atliekų tvarkymas

1.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo:

1) iki 2009 m. rugsėjo 26 d. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą,

atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose

dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos

reikalavimus;

2)

užtikrinti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. visos surinktos baterijų ir

akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Bendrijos

ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės

sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus;

3)

užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų pasiektas

Vyriausybės nustatytas baterijų ir akumuliatorių perdirbimo efektyvumas.

2.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka per visuomenės informavimo kampanijas ir kitais būdais turi

informuoti vartotojus apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų

keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų

surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas.

3.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai turi padengti visų

baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo ir perdirbimo

išlaidas, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų visuomenės informavimo

kampanijų organizavimo ir vykdymo išlaidas.

4.

Pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir

importuotojai gali susitarti su šių baterijų ir akumuliatorių vartotojais

pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą

finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Tokie susitarimai

turi užtikrinti, kad pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir

akumuliatorių atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų reikalavimų.

5.

Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo

organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą,

kad nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos

nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema

turi sudaryti sąlygas vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose

atsižvelgiant į gyventojų tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių

atliekas.

6.

Pramoninių baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo iš

vartotojų priimti bet kokios cheminės sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir

akumuliatorių atliekas.

7.

Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai

privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų

surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse

naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir

nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.

8.

Visi

ūkio subjektai –

baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkytojai –

turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių

atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.

9.

Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių

priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms

baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką ir reikalavimus nešiojamųjų ir

automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemoms

nustato Aplinkos ministerija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

3410

straipsnis. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojų pareigos

1.

Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:

1)

nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių

atliekas;

2)

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka informuoti vartotojus apie galimybę

atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas jų prekybos vietose;

3)

iš vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti

įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti šias atliekas.

2.

Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams

atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo,

apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

3411

straipsnis. Aštuntojo1 skirsnio taikymas

Šio

skirsnio nuostatos netaikomos:

1)

su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai

įrangai, ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius,

kurie nėra skirti kariniams tikslams);

2) šio

straipsnio 1 punkte nurodytuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje

įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Aštuntojo(1) skirsnio

redakcija nuo 2013-01-01:

AŠTUNTASIS1

SKIRSNIS

ELEKTROS

IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

342 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų registravimas

1.

Gamintojai ir

importuotojai turi registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

2.

Elektros ir

elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai registruodamiesi pateikia ir

vieną iš šio Įstatymo 346 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų,

įrodančių, kad visų jų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus

finansuojamas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

34(3)

straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacijos

1 .Gamintojų ir importuotojų

organizacija (toliau šiame straipsnyje – Organizacija) yra pelno nesiekiantis

viešasis juridinis asmuo, steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų

įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Į Organizaciją gali stoti nauji nariai.

2.

Visų Organizacijos steigėjų ir

narių pareigas bei užduotis Organizacija turi vykdyti vienodomis sąlygomis.

3.

Organizacija gali verstis tik

ta veikla, kuri skirta šio Įstatymo 341 straipsnyje numatytoms gamintojų

ir importuotojų pareigoms vykdyti.

4.

Vienas Organizacijos steigėjas

arba steigėjų grupė, privalanti sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę,

arba steigėjų grupė, kurioje teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti šiuos

steigėjus ir paveikti jų finansinę ir ūkinę veiklą priklauso tiems patiems

asmenims, negali turėti daugiau kaip 1/5 balsų priimant sprendimus visuotiniame

Organizacijos steigėjų susirinkime.

5.

Organizacija gali vykdyti savo

veiklą tik gavusi licenciją.

6.

Neteko galios nuo 2012-01-10.

7.

Neteko galios nuo 2012-01-10.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-624, 2009-12-22,

Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

34(4)

straipsnis. Elektros

ir elektroninės įrangos platintojų pareigos ir teisės

1.

Elektros ir elektroninės įrangos platintojams (toliau šiame

straipsnyje – platintojai) draudžiama platinti

elektros ir elektroninę įrangą, kurios gamintojas, importuotojas nėra

įsiregistravęs šio Įstatymo 342 straipsnyje nustatyta tvarka, taip

pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra paženklinta šio Įstatymo 345

straipsnyje nustatyta tvarka.

2.

Platintojai privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti

vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos

atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos

atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė

įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis

(skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės

įrangos kiekį. Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi

vartotojui nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.

3.

Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų

reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos

atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be

pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir

elektroninės įrangos atliekoms ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų

sveikatai bei saugumui.

4.

Iš vartotojų priimtas buityje

susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai privalo

perduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančiai įmonei, kuri atitinka tokioms įmonėms

Aplinkos ministerijos patvirtintus reikalavimus.

5.

Platintojai, priimantys iš

vartotojų buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas,

prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti

šias atliekas platintojams.

6.

Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi

platintojams, kurie į Lietuvos rinką tiekdami elektros ir elektroninę įrangą

naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti

sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros

ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

345

straipsnis. Elektros ir elektroninės įrangos ženklinimas

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir

importuotojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. į Lietuvos

rinką išleidžiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti

toks, kad po išleidimo į Lietuvos rinką būtų galima vienareikšmiškai nustatyti

elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją ir išleidimo į

Lietuvos rinką datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai

rinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jeigu dėl elektros ir

elektroninės įrangos dydžio ar funkcinės paskirties ant minėtos įrangos to

padaryti praktiškai neįmanoma, toks ženklinimas turi būti spausdinamas ant

elektros ir elektroninės įrangos pakuotės, naudojimo instrukcijoje ir

garantijos pažymėjime.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

34(6) straipsnis. Buityje

susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas ir tvarkymas

1.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi

užtikrinti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo sistemose, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo

sistemose ar (ir) pas platintojus surinktų buityje susidarančių elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:

1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių

atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje

dalyvaujantys elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi

finansuoti proporcingai jų užimamai atitinkamos paskirties įrangos rinkos

daliai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis, nustato, kokią procentinę dalį

(pagal svorį) istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų turi

sutvarkyti gamintojas ir (ar) importuotojas, atsižvelgiant į per atitinkamus

metus į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos kiekį;

2) elektros ir elektroninės

įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių

atliekų tvarkymą.

2.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai

ir importuotojai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi

teikti informaciją elektros ir elektroninės įrangos vartotojams, elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams apie joje esančias pavojingas

medžiagas ir jų keliamą pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.

3.

Elektros ir elektroninės

įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. išleisdami į rinką elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi šio Įstatymo 34(2)

straipsnyje nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad visų jų

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokie

dokumentai gali būti:

1) banko

garantija, išduota gamintojui ar importuotojui;

2) laidavimo

draudimo sutartis, sudaryta tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar

importuotojo ir draudiko;

3) sutartis ar

kitas dokumentas, įrodantis dalyvavimą gamintojų ir

importuotojų organizacijoje, garantuojančioje, kad elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, bei atitinkančioje šio Įstatymo 34(3)

straipsnio reikalavimus;

4) dokumentai, nurodyti šio

straipsnio 4 dalyje, kuriais patvirtinamas elektros ir elektroninės įrangos

gamintojo ar importuotojo dalyvavimas kolektyvinės atsakomybės atliekų tvarkymo

finansavimo sistemoje. Dalyvaudamas šioje sistemoje gamintojas ir importuotojas

vykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas užduotis

neatsižvelgdamas į tai, ar tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos atliekos,

išleistos į rinką, yra jo, ar yra tik tos pačios kategorijos. Gamintojai ir

importuotojai turi teisę reikalauti, kad jų išleistos į rinką elektros ir elektroninės

įrangos atliekos būtų tvarkomos atskirai, jeigu jie padengia susidariusias

išlaidas;

5) dokumentas,

įrodantis gamintojų ir importuotojų dalyvavimą kitų įstatymų nustatytose

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo finansavimo sistemose (schemose).

4.

Dokumentas, patvirtinantis

elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar importuotojo dalyvavimą šio

straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje kolektyvinės atsakomybės atliekų

tvarkymo finansavimo sistemoje, yra:

1) banko garantija, užtikrinanti

einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties

įvykdymą;

2) laidavimo sutartis, sudaryta

tarp gamintojo ar importuotojo ir kito juridinio asmens, užtikrinanti einamųjų

metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;

3) laidavimo draudimo sutartis, sudaryta tarp gamintojo ar importuotojo

ir draudiko, užtikrinanti einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos

atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;

4) kitas

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas dokumentas, užtikrinantis

einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties

įvykdymą.

5.

Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų

sutarčių, nurodytų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, sudarymo ir vykdymo tvarką,

lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

34(7) straipsnis. Ne buityje

susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymas

1.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo

užtikrinti ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymą taip:

1) elektros ir elektroninės

įrangos, išleistos į rinką iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių

elektros ir elektroninės įrangos atliekų), atiduodamų perkant naują tos pačios

paskirties elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymą privalo finansuoti

gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;

2)

elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti

nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės

įrangos ne buityje susidarančių atliekų tvarkymą.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai.

3.

Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su

atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių istorinių elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir

elektroninės įrangos atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio

Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

41 straipsnis. Visuomenės sveikatos

ir aplinkos apsauga

Atliekas būtina tvarkyti:

1) neviršijant teisės aktuose nustatytų

aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant

reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai;

2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų;

3) nekeliant reikšmingo

neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar)

kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

5

straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai

1.

Atliekos turi būti tvarkomos

taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.

Siekiant taupyti gamtos

išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti

įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir

kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir

įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.

3.

Gamtos išteklių taupymo ir

atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos

technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

6

straipsnis. Leidimai

1.

Įmonės, ketinančios atlikti

atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias

atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip

vienus metus, turi gauti leidimus.

2.

Leidimai išduodami tik toms

atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo

ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3.

Aplinkos ministerija, atsižvelgdama

į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir

nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir

kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

61

straipsnis. Atliekų tvarkytojų valstybės registras

1.

Atliekų tvarkytojų valstybės

registro objektai:

1) atliekas surenkančios ir

vežančios įmonės;

2) atliekas apdorojančios įmonės;

3) prekiautojai atliekomis ir

tarpininkai;

4) įmonės, atliekų susidarymo

vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o

nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus.

2.

Atliekų tvarkytojų valstybės registrą steigia ir jo nuostatus

tvirtina Vyriausybė.

3.

Atliekų tvarkytojų valstybės registro vadovaujančioji tvarkymo

įstaiga – Aplinkos ministerija, registro tvarkymo įstaiga – Vyriausybės

įgaliota institucija.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

71 straipsnis Atliekų sąrašas

1.

Identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas turi vadovautis atliekų

sąrašu.

2.

Atliekų sąrašą, kuriame pateikiama atliekų klasifikacija pagal

atliekų susidarymo šaltinį, tvirtina Aplinkos ministerija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

111 straipsnis. Priežiūra

1.

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai teisės

aktų nustatyta tvarka atlieka atliekas apdorojančių, surenkančių ar vežančių įmonių,

tarpininkų, prekiautojų atliekomis ir atliekų darytojų priežiūrą, įskaitant šių

įmonių patikrinimus.

2.

Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių patikrinimų dažnumą,

atsižvelgiama į aplinkos apsaugos vadybos

sistemos (ISO 14001 standarto) ir Europos Bendrijos aplinkosaugos

vadybos ir audito sistemos (EMAS) įdiegimą gamyboje vadovaujantis 2009 m.

lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 dėl

organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos

(EMAS) taikymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos

sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL

2009 L 342, p. 1).

3.

Atliekų surinkimo ir

vežimo patikrinimas apima surinktų bei vežamų atliekų kilmės, pobūdžio, kiekio,

paskirties vietos tikrinimą. Teisės aktų nustatyta tvarka aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės, kitų įgaliotų institucijų pareigūnai gali tikrinti, kaip

laikomasi ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

112

straipsnis. Atliekų tvarkymo specialistų kompetencija

1.

Eksploatuoti sąvartynus,

surinkti, vežti, apdoroti pavojingąsias atliekas, deginti atliekas gali tik

atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti

asmenys, išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos

ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas (toliau

šiame straipsnyje – specialistai) ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų

tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą (toliau – pažymėjimas), arba

valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos

Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turėdami

valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti šioje dalyje

nurodytą atliekų tvarkymo veiklą.

2.

Pažymėjimą privalo turėti:

1) sąvartynus eksploatuojančių

įmonių vadovai ir jų paskirti kiti už sąvartynų eksploatavimą atsakingi

darbuotojai;

2) už pavojingųjų atliekų

surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą atsakingi įmonių darbuotojai;

3) už atliekų deginimo

(kai atliekos deginamos kaip įprastinis arba kaip papildomas kuras) įrenginių

eksploatavimą ir kontrolę atsakingi įmonių darbuotojai.

3.

Aplinkos ministras tvirtina

Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir nustato specialistų mokymo ir

kompetencijos tobulinimo tvarką.

4.

Specialistai, turintys

pažymėjimą, privalo ne rečiau kaip kas treji metai tobulinti kompetenciją

specialistų mokymo kursuose aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324, 2011-04-19,

Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Ketvirtasis skirsnis

PAVOJINGŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

12

straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

1.

Įmonės, kurios surenka, laiko,

šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo

licenciją.

2.

Pavojingų atliekų tvarkymo

licencijoje turi būti nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas

gali tvarkyti, rūšys ir šių atliekų tvarkymo būdai.

3.

Pavojingų atliekų tvarkymo

licencijavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo

licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų

galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina,

licencijos dublikatą išduoda aplinkos ministro įgaliota institucija.

4.

Už pavojingų atliekų tvarkymo

licencijos išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar licencijos dublikato

išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

5.

Pavojingų atliekų tvarkymo

licencija išduodama jas tvarkančiai įmonei, jeigu:

1) pavojingas atliekas tvarkanti

įmonė yra gavusi šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą;

2) pavojingas atliekas

tvarkančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija atitinka šio

Įstatymo 112 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

3) pavojingas atliekas tvarkančios

įmonės civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje.

6.

Pavojingų atliekų tvarkymo

licencija neišduodama ar netikslinama, jeigu:

1) pavojingas atliekas

tvarkančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija neatitinka šio Įstatymo 112

straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2) pavojingas atliekas tvarkanti

įmonė pateikė melagingus duomenis pavojingų

atliekų tvarkymo licencijai gauti ar tikslinti;

3) pavojingas atliekas

tvarkančios įmonės pateikti dokumentai neatitinka jiems nustatytų reikalavimų.

7.

Pavojingų atliekų tvarkymo

licencijos galiojimas sustabdomas, kai paaiškėja, kad:

1) licencijos turėtojas pažeidė

licencijuojamos veiklos reikalavimus;

2) licencijos turėtojas neturi

darbuotojų, kurių kompetencija atitinka šio Įstatymo 112 straipsnyje

nustatytus reikalavimus;

3) licencijos turėtojas neturi

galiojančio veiklos draudimo liudijimo (poliso).

8.

Sprendimas dėl pavojingų

atliekų tvarkymo licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, kai licencijos

turėtojas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame

nurodyme nustatytą terminą pašalina šio straipsnio 7 dalyje nurodytus

pažeidimus.

9.

Pavojingų atliekų tvarkymo

licencijos galiojimas panaikinamas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) jeigu licencijos turėtojas

pateikė melagingus duomenis licencijai gauti;

3) jeigu

panaikinamas ar neatnaujinamas šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytas leidimas;

4) jeigu

sustabdžius licencijos galiojimą per aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą

laikotarpį nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti pažeidimai;

5) pavojingas

atliekas tvarkanti įmonė pažeidė pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus ir

neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo

pašalinti pažeidimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

121 straipsnis. Alyvos atliekos

1.

Atsižvelgiant į alyvos atliekų

apdorojimo technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą ir

vadovaujantis šio Įstatymo 14, 15 ir 17 straipsniais, būtina:

1) alyvos atliekas rūšiuoti jų

susidarymo vietoje ir surinkti atskirai;

2) alyvos atliekas apdoroti pagal

šio Įstatymo 3 ir 41 straipsnių reikalavimus;

3) alyvos atliekų nemaišyti su skirtingas savybes turinčiomis alyvos

atliekomis ir su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo

jas apdoroti.

2.

Detalesnius alyvos atliekų tvarkymo reikalavimus nustato Aplinkos

ministerija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

181 straipsnis. Buityje susidarančios pavojingosios

atliekos

1.

Buityje

susidarančioms mišrioms atliekoms netaikomi šio Įstatymo 7, 9, 13, 14,

15 ir 17 straipsnių reikalavimai.

2.

Buityje

susidarančioms pavojingosioms atliekoms šio Įstatymo 7, 9, 15 ir 17

straipsnių reikalavimai netaikomi tol, kol jas priima atliekas surenkanti,

šalinanti arba naudojanti įmonė, kuri turi leidimą ir (ar) yra įregistruota į

Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

19

straipsnis. Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas

1.

Pavojingas atliekas

gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės

privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti

įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų

mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.

2.

Įvykus avarijai arba išsipylus

pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti

pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama

pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų

likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO valstybinis reglamentavimas

20

straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos

1.

Aplinkos ministerija

reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų

reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.

2.

Aplinkos ministerija

koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo

srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės bei savivaldybių

institucijų parengtiems atliekų tvarkymo projektams finansuoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-782,

2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)

21

straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos

1.

Sveikatos apsaugos ministerija

atlieka pavojingų atliekų, jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės

sveikatai ekspertizę, nustato žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusių

mokslinių tyrimų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, surinkimo, pakavimo,

ženklinimo, pradinio apdorojimo ir laikino laikymo reikalavimus sveikatos priežiūros

įstaigose.

2.

Sveikatos apsaugos ministerija

koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų

tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo

projektus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1889,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

22

straipsnis. Ūkio ministerijos funkcijos

1.

Ūkio ministerija rengia ir

tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias mažinti

gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas, kurti

rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių programų

įgyvendinimą.

2.

Ūkio ministerija koordinuoja

pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo

pajėgumus ir inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1889,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

291 straipsnis. Valstybinė atliekų

prevencijos programa

1.

Siekiant užtikrinti atliekų prevencijos praktinį įgyvendinimą, turi

būti parengta, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

derinama su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene ir patvirtinta Valstybinė

atliekų prevencijos programa.

2.

Valstybinėje atliekų prevencijos programoje turi būti:

1) apibūdintos galiojančios atliekų prevencijos priemonės;

2) nustatyti atliekų prevencijos tikslai;

3) numatytos atliekų prevencijos priemonės;

4) nustatyti konkretūs atliekų prevencijos priemonių kokybės ar

kiekybės kriterijai.

3.

Valstybinė atliekų

prevencijos programa turi būti įvertinama kas šešeri metai ir prireikus

tikslinama.

4.

Valstybinę atliekų prevencijos programą rengia ir tvirtina Aplinkos

ministerija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

septintasis skirsnis

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos

341 straipsnis. Elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos dalyvių

teisės ir pareigos

1.

Elektros ir

elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pagrindinės pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta

tvarka;

2) organizuoti surinkimą,

vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant

gamintojų ir importuotojų tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo

tikslais elektros ir elektroninę įrangą, ir (ar) dalyvauti organizuojant

tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų

tvarkymo sistemose;

3) aplinkos ministro nustatyta

tvarka šviesti ir informuoti visuomenę elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymo klausimais: apie elektros

ir elektroninėje įrangoje esančias pavojingas medžiagas; netinkamo elektros

ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai; elektros

ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo galimybes ir

surinkimo vietas ir pan.;

4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto elektros ir elektroninės įrangos atliekų

surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios

dalies 3 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir

vykdymo išlaidas;

5) tvarkyti elektros ir elektroninės

įrangos

apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas elektros ir

elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami

po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros

ir elektroninės įrangos naudojimo susidariusių atliekų

tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio

Įstatymo 342 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų

organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai

pavesdami organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir

vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme jiems nustatytų pareigų ar

organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme

nustatytų pareigų

netapdami organizacijos dalyviais.

3.

Siekdami įvykdyti šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir

importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų

tvarkymo sistemą papildančias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemas.

4.

Buityje naudojamos elektros ir

elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d.

tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buityje naudojamą

elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi ir (ar) teikdami apskaitos

ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pateikti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad visos jų

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos buityje naudojamos

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokių

dokumentų sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos

dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

5.

Be

dokumentų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir

importuotojai, registruodamiesi ir teikdami apskaitos ataskaitas, šio Įstatymo 342 straipsnyje

nurodytos gamintojų ir importuotojų organizacijos, teikdamos veiklos ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta

tvarka turi pateikti sutarčių su atliekų tvarkytojais dėl elektros ir

elektroninės įrangos surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo kopijas.

6.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi

organizuoti savo

organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemose, savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų

surinkimo aikštelėse, iš platintojų surinktų buityje susidarančių elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymą taip:

1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d.

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir

elektroninės įrangos visų buityje susidarančių atliekų (istorinių elektros ir

elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje dalyvaujantys elektros ir

elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti proporcingai

jų užimamai atitinkamos kategorijos produktų grupės įrangos rinkos daliai.

Vyriausybė nustato, kokį mažiausią elektros ir elektroninės įrangos atliekų

kiekį turi sutvarkyti gamintojai ir importuotojai, atsižvelgdama į tokių

atliekų pavojingumą, į per atitinkamus metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį, ir į minimalius

gamintojų ir importuotojų organizuojamų elektros ir elektroninės įrangos

atliekų surinkimo sistemų kokybės reikalavimus. Elektros ir elektroninės

įrangos atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai) ir eksportuotojai privalo

aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti duomenis apie surinktas, panaudotas

(perdirbtas) ir eksportuotas elektros ir elektroninės įrangos atliekas;

2) elektros ir elektroninės

įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti visos savo nuo 2005 m.

rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos

elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių atliekų tvarkymą.

7.

Elektros ir elektroninės

įrangos gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti ne buityje susidarančių

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:

1) elektros ir elektroninės

įrangos, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos iki 2005 m.

rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų),

atiduodamų perkant naują tos pačios paskirties elektros ir elektroninę įrangą,

tvarkymą privalo finansuoti gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;

2) elektros ir elektroninės

įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13

d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos savo elektros ir

elektroninės įrangos ne buityje susidarančių atliekų tvarkymą.

8.

Šio straipsnio 7 dalyje

nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai – perduoti tokias atliekas

turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

9.

Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su

atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos

atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos

bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų

reikalavimų.

10.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai,

parduodami elektros ir elektroninę įrangą, pardavimo dokumentuose vartotojams

atskirai nenurodo šios įrangos atliekų tvarkymo, t. y. surinkimo, apdorojimo ir

aplinkai tinkamo šalinimo, išlaidų, išskyrus laikotarpį iki 2011 m. vasario 13

d., kai leidžiama nurodyti 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 kategorijų elektros ir

elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo

išlaidas, ir laikotarpį iki 2013 m. vasario 13 d., kai leidžiama nurodyti 1

kategorijos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir

aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas. Elektros ir elektroninės įrangos kategorijų

sąrašą nustato aplinkos ministras.

11.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir

importuotojai privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka standartiniu ženklu

ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo

tikslais tiekiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti

toks, kad po tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais būtų

galima vienareikšmiškai nustatyti elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir

(ar) importuotoją, tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai rinkti elektros

ir elektroninės įrangos atliekas. Jeigu dėl elektros ir elektroninės įrangos

dydžio ar funkcinės paskirties to padaryti praktiškai neįmanoma, toks

ženklinimas turi būti spausdinamas ant elektros ir elektroninės įrangos

pakuotės, naudojimo instrukcijoje ir garantijos pažymėjime.

12.

Elektros ir elektroninės įrangos

platintojams draudžiama platinti elektros ir elektroninę įrangą,

kurios gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravę aplinkos ministro

nustatyta tvarka, taip pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra

paženklinta šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka.

13.

Platintojai privalo,

nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje

susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jeigu

vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios

paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga.

14.

Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 13 dalyje nustatytų

reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos

atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be

pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir

elektroninės įrangos atliekoms, ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų

saugumui ir sveikatai.

15.

Iš vartotojų priimtas buityje

susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai gali

nemokamai pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų

atliekų surinkimo aikšteles arba atiduoti jas tokios įrangos gamintojui ar

importuotojui arba tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

16.

Platintojai privalo aplinkos ministro

nustatyta tvarka prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją visiems

vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.

17.

Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi vartotojui

nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.

18.

Šio straipsnio 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 dalių

reikalavimai taip pat taikomi platintojams, kurie Lietuvos Respublikos vidaus

rinkai verslo tikslais tiekdami elektros ir elektroninę įrangą naudojasi

nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti sudarytos

sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros ir

elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje. Informacija,

kurioje aiškiai nurodoma, kam ir kokiais būdais vartotojas gali atiduoti

elektros ir elektroninės įrangos atliekas, turi būti paskelbta gerai matomoje

vietoje platintojo naudojamoje interneto parduotuvės svetainėje.

19.

Atliekų turėtojas privalo atskirti elektros ir

elektroninės įrangos atliekas nuo kitų atliekų, nemaišyti jų su kitomis

atliekomis ar medžiagomis ir pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą ar

perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

20.

Buityje susidariusias elektros ir elektroninės įrangos

atliekas atliekų turėtojas (elektros ir elektroninės įrangos vartotojas) gali

(pasirinktinai):

1)

nemokamai pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir

importuotojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas, elektros ir elektroninės

įrangos platinimo vietas ar savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų

surinkimo aikšteles;

2)

perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

21.

Ne

buityje susidariusias

elektros ir elektroninės įrangos atliekas atliekų turėtojas gali

(pasirinktinai):

1)

pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų

įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas;

2)

pristatyti į tokios įrangos platinimo vietas;

3)

perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

22.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai privalo elektros ir

elektroninės įrangos atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis

atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus ir visuomenės

sveikatai saugiu būdu, taikydami elektros ir

elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus. Atliekų tvarkymo geriausiai

prieinamų gamybos būdų sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

342

straipsnis. Papildomi kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo organizavimo reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai

organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, gamintojai ir

importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą

gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – Organizacija) ir (ar) tapti

įsteigtos Organizacijos dalyviais ar Organizacijai sutartiniais pagrindais

pavesti organizuoti

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio

Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti

išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymą kaip jos

dalyviai ar

sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir

elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų.

3.

Siekdama gauti elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija, be

šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko

garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir

elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant

jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti elektros

ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus

rinkai elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas.

Tokių dokumentų sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos

dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

4.

Siekdama įvykdyti šio Įstatymo

341 straipsnyje elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir

importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti:

1) sutartis su visomis

savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems

pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buityje

naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių

įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių

eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių

gabaritų atliekų aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio

finansavimo tvarka, pagal kurią didelių gabaritų atliekų aikštelių

eksploatavimo išlaidų skaičiavimo kainodara sudaroma nustatant pastoviąją ir

kintamąją (priklausančią nuo šiose aikštelėse surenkamų elektros ir

elektroninės įrangos atliekų kiekio) tokių išlaidų dalį, sutarčių sudarymo,

įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų

atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų

teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir

atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir

ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo

sąlygos ir tvarka;

2) sutartis su pagal aplinkos

ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės

įrangos atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės

įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų

surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir su pagal

aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir

elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais

dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų panaudojimo;

3) sutartis su elektros ir

elektroninės įrangos platintojais ir pagal aplinkos

ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais atliekų

surinkėjais dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš elektros

ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo

naudoti

ir sutartis su

pagal aplinkos

ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir

elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos

atliekų, surinktų iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų,

panaudojimo.

Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir

elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos

platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą

(perdirbimą) tvarka

ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

4) sutartis su pagal aplinkos

ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės

įrangos atliekų surinkėjais dėl ne buityje susidarančių elektros ir

elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo

naudoti

ir pagal

aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros

ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų

panaudojimo.

Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už ne komunalinių

atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą,

vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir

sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

5.

Organizacija šio

straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai

jos dalyvių ir jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai

rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą

ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį.

343

straipsnis. Individualus elektros ir elektroninės įrangos

atliekų tvarkymo organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 341

straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka

užsiregistravę individualiai buityje susidarančių elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai

privalo:

1) sudaryti sutartis su visomis

savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems

pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buityje

naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių

įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių

eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių

gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų

dalinio finansavimo tvarka, pagal kurią didelių gabaritų atliekų surinkimo

aikštelių eksploatavimo išlaidų skaičiavimo kainodara sudaroma nustatant

pastoviąją ir kintamąją (priklausančią nuo šiose aikštelėse surenkamų elektros

ir elektroninės įrangos atliekų kiekio) tokių išlaidų dalį, sutarčių sudarymo,

įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų

atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų

teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir

atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir

ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo

sąlygos ir tvarka;

2) sudaryti sutartis su elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių

gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo

naudoti ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais

(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės

įrangos atliekų panaudojimo;

3) sudaryti sutartis su elektros

ir elektroninės įrangos platintojais ir elektros ir elektroninės įrangos

atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos

atliekų surinkimo iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių

surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su elektros ir

elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais

dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, surinktų

iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, panaudojimo. Šiose sutartyse

turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir elektroninės įrangos atliekų

surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų

atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių

įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

4) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2.

Individualiai elektros

ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar)

importuotojai šio

straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti

proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą

ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

tiektų gaminių kiekį.

3.

Vykdydami šio Įstatymo 341

straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka

užsiregistravę individualiai ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai

privalo:

1) sudaryti sutartis su elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl ne buityje susidarančių

elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti

ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais

(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės

įrangos atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už

elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės

įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą

(perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

4.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių

nuostatos netaikomos elektros ir elektroninę įrangą savoms reikmėms

naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar)

importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms

naudotos elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkyti patys arba perduoti

šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(2)

skirsniu:

Nr.

XI-1892, 2011-12-22,

Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Aštuntojo(2) skirsnio

redakcija iki 2012-12-31:

AŠTUNTASIS2 SKIRSNIS

gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO

organizavimo licencijavimas

343 straipsnis. Individualus

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 341

straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka

užsiregistravę individualiai buityje susidarančių elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai

privalo:

1) sudaryti sutartis su visomis

savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems

pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buityje

naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių

įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių

eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų

atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio

finansavimo tvarka, pagal kurią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių

eksploatavimo išlaidų skaičiavimo kainodara sudaroma nustatant pastoviąją ir

kintamąją (priklausančią nuo šiose aikštelėse surenkamų elektros ir

elektroninės įrangos atliekų kiekio) tokių išlaidų dalį, sutarčių sudarymo,

įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų

atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų

teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir

atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir

ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo

sąlygos ir tvarka;

2) sudaryti sutartis su elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių

gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo

naudoti ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais

(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės

įrangos atliekų panaudojimo;

3) sudaryti sutartis su elektros

ir elektroninės įrangos platintojais ir elektros ir elektroninės įrangos

atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos

atliekų surinkimo iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių

surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su elektros ir

elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais

dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, surinktų

iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, panaudojimo. Šiose sutartyse

turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir elektroninės įrangos atliekų

surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų

atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių

įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

4) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2.

Individualiai elektros

ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar)

importuotojai šio

straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti

proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą

ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

tiektų gaminių kiekį.

3.

Vykdydami šio Įstatymo 341

straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka

užsiregistravę individualiai ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai

privalo:

1) sudaryti sutartis su elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl ne buityje susidarančių

elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti

ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais

(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės

įrangos atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už

elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės

įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą

(perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

4.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių

nuostatos netaikomos elektros ir elektroninę įrangą savoms reikmėms

naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar)

importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms

reikmėms naudotos elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkyti patys arba

perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(2)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Aštuntojo(2) skirsnio

redakcija iki 2012-12-31:

AŠTUNTASIS2 SKIRSNIS

gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO

organizavimo licencijavimas

3412 straipsnis. Gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas

1.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į gaminių

ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo specifiką, tvirtina Vyriausybė.

2.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, atsisako išduoti, įspėja apie

galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimą sustabdo,

panaikina, licencijos duomenis tikslina, licencijos dublikatą išduoda ir

kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos reikalavimų, Aplinkos

ministerija ar jos įgaliota institucija.

3.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencija yra neterminuota. Dokumentai gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijai gauti ir tokia licencija

gali būti išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytomis

elektroninėmis priemonėmis.

4.

Už gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencijos išdavimą, licencijos duomenų

tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava.

5.

Nustatomos šios atliekų

tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:

1) alyvos atliekų tvarkymo

organizavimo licencija;

2) apmokestinamųjų gaminių

atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

3) eksploatuoti netinkamų

transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;

4) elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

5) pakuočių atliekų tvarkymo

organizavimo licencija.

6.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama

atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai

pagal šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir licencijas išduodančiai

institucijai pateikus pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengtus

ir su licencijas išduodančia institucija suderintus šiuos dokumentus:

1) atliekų tvarkymo veiklos

organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai,

užtikrinantys, kad bus įvykdytos gamintojams ir importuotojams Vyriausybės

nustatytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotys;

2) atliekų tvarkymo finansavimo

schemą, garantuojančią, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymas bus

finansuojamas;

3) visuomenės švietimo ir

informavimo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo klausimais programą.

7.

Tam pačiam licencijos

turėtojui gali būti išduodamos kelios šio straipsnio 5 dalyje nurodytos

licencijos.

8.

Licencijos turėtojas privalo

laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:

1) tvarkyti gaminių ir (ar)

pakuočių, jų atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro

nustatyta tvarka;

2) vykdyti atliekų tvarkymo

veiklos organizavimo plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir

informavimo atliekų gaminių ir (ar) pakuočių tvarkymo klausimais programoje

numatytas priemones;

3) organizuoti

licencijoje nurodytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą taip, kad būtų

įvykdytos gamintojams ir importuotojams nustatytos gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo užduotys;

4) licencijas išduodančiai

institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo

veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir informaciją apie atliekų

tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių

įgyvendinimą;

5) kartu su šios dalies 4 punkte

nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti nepriklausomo

auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos;

6) licencijas išduodančiai

institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti tarpinę einamųjų metų

atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą.

9.

Ataskaitą dėl praėjusių metų

atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo licencijos turėtojas

privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti ir pateikti

licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka.

10.

Licencija neišduodama, jeigu:

1) licenciją gauti pageidaujantis

asmuo nepateikė šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų;

2) licenciją gauti pageidaujančio

asmens pateikti šio straipsnio 6 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka

nustatytų reikalavimų;

3) licencijai gauti pateiktuose

dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas šio straipsnio 6 dalies

1 punkte nurodytos pareigos įvykdymas;

4) nustatoma, kad licenciją gauti

pageidaujantis asmuo pateikė klaidingus ar melagingus duomenis licencijai

gauti;

5) licenciją gauti pageidaujantis

asmuo turi Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos

mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus

atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių,

baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo

fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei;

6) licenciją gauti pageidaujantis

asmuo neatitinka šiame Įstatyme tokiems asmenims nustatytų reikalavimų.

11.

Licencijos turėtojas įspėjamas

apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu:

1) nustatoma, kad licencijos

turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų;

2) licencijos turėtojas turi

Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus

mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai

mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta

mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei.

12.

Licencijas išduodanti

institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo

sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos

galiojimas, ir ne ilgesnį negu vieni metai terminą, per kurį licencijos

turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas

licencijos galiojimas.

13.

Įspėjimas apie galimą licencijos

galiojimo sustabdymą panaikinamas, jei per įspėjime nurodytą terminą pašalinami

nustatyti pažeidimai ir licencijas išduodančiai institucijai pateikiami

pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.

14.

Licencijos galiojimas

sustabdomas, jeigu:

1) licencijos turėtojas, įspėtas

apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per

licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą;

2) paaiškėja, kad licencijos

turėtojas pateikė melagingus duomenis licencijai gauti ir po įspėjimo per

licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepateikė patikslintų

duomenų.

15.

Licencijos turėtojas, kurio

licencijos galiojimas sustabdytas, negali priimti naujų narių.

16.

Sprendimas dėl licencijos

galiojimo sustabdymo panaikinamas, jeigu per licencijas išduodančios

institucijos nustatytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir pateikiami

pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.

17.

Licencijos galiojimas

panaikinamas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) jeigu licencijos turėtojas

pasibaigia jį likvidavus;

3) jeigu sustabdžius licencijos

galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą

nepašalinami nurodyti pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas

yra pasibaigęs;

4) paaiškėjus, kad licencijos

turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus;

5) paaiškėjus, kad licencijos

turėtojas veikė atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų naudai ar

interesams;

6) jeigu licencijos turėtojas

buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą 3 kartus per

paskutinius dvejus metus.

Atuntojo2 skirsnio

redakcija nuo 2013-01-01:

AŠTUNTASIS2 SKIRSNIS

EKSPLOATUOTI

NETINKAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TVARKYMO YPATUMAI

344

straipsnis. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos

dalyvių teisės ir pareigos

1.

Transporto priemonių gamintojų

ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti surinkimą, vežimą,

paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių,

kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones;

3) užtikrinti, kad būtų

sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama

transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai

atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę;

4) aplinkos

ministro nustatyta tvarka šviesti

ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias

pavojingas medžiagas; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių

dalių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

ir jų dalių tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti pateikiama

reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant transporto priemones;

5) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkimo,

vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte

nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

6) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti

apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas transporto priemonių

gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami

po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų transporto

priemonių naudojimo susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio

Įstatymo 345 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami

tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti

visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai

sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti

visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos

dalyviais.

3.

Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose

nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi

užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose

priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas

turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

4.

Eksploatuoti netinkama transporto priemonė gali būti nepriimama nemokamai šio

straipsnio 3 dalyje nurodytose vietose, jeigu:

1)

eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonei veikti

būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;

2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra atliekų,

kurių neturėtų būti.

5.

Atliekų turėtojas privalo eksploatuoti

netinkamas transporto priemones perduoti tvarkyti.

6.

Susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių atliekų

turėtojas gali (pasirinktinai):

1)

pristatyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo

vietas;

2)

atiduoti jas transporto priemonių gamintojui ir (ar) importuotojui;

3)

perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

7.

Transporto

priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo:

1) nemokamai iš keleivinių transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti remontuojant jų transporto

priemones išimtas, kiek tai techniškai

įmanoma, naudotas dalis;

2) transporto priemonių

techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias transporto priemonių dalis perduoti tokias atliekas

turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

8.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojai

privalo tvarkyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir

visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.

345

straipsnis. Papildomi kolektyvaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo

organizavimo reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai

organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą,

gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422

straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos

dalyviais arba Organizacijai

sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti

visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami

Organizacijos dalyviais.

2.

Siekdama gauti eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija,

be šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko

garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų

eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios gali susidaryti per 3

mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti

eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą pavedusių gamintojų ir

importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

transporto priemones, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo ir

jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo,

naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Siekdama įvykdyti šio Įstatymo

344 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose transporto priemonių

gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo

sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos

išrinktais eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių

panaudojimo.

Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti,

naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo

kontrolės tvarka.

344 straipsnis. Eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1.

Transporto priemonių gamintojų

ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti surinkimą, vežimą,

paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių,

kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones;

3) užtikrinti, kad būtų sudarytos

sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto

priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti

tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę;

4) aplinkos

ministro nustatyta tvarka šviesti

ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias

pavojingas medžiagas; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių

dalių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti

pateikiama reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant transporto

priemones;

5) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkimo,

vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte

nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

6) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti

apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas transporto priemonių

gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami

po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų transporto

priemonių naudojimo susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio

Įstatymo 345 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami

tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti

visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai

sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti

visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos

dalyviais.

3.

Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose

nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi

užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose

priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas

turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

4.

Eksploatuoti netinkama transporto priemonė gali būti nepriimama nemokamai šio

straipsnio 3 dalyje nurodytose vietose, jeigu:

1)

eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonei veikti

būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;

2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra atliekų,

kurių neturėtų būti.

5.

Atliekų turėtojas privalo eksploatuoti

netinkamas transporto priemones perduoti tvarkyti.

6.

Susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių atliekų

turėtojas gali (pasirinktinai):

1)

pristatyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo

vietas;

2)

atiduoti jas transporto priemonių gamintojui ir (ar) importuotojui;

3)

perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

7.

Transporto

priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo:

1) nemokamai iš keleivinių transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti remontuojant jų transporto

priemones išimtas, kiek tai techniškai

įmanoma, naudotas dalis;

2) transporto priemonių

techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias transporto priemonių dalis perduoti tokias atliekas

turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

8.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojai

privalo tvarkyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir

visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.

345

straipsnis. Papildomi kolektyvaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo

organizavimo reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai

organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą,

gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422

straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos

dalyviais arba Organizacijai

sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti

visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami

Organizacijos dalyviais.

2.

Siekdama gauti eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija,

be šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko

garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų

eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios gali susidaryti per 3

mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti

eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą pavedusių gamintojų ir

importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

transporto priemones, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo ir

jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo

ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Siekdama įvykdyti šio Įstatymo

344 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose transporto priemonių

gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo

sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos

išrinktais eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių

panaudojimo.

Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti,

naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo

kontrolės tvarka.

346

straipsnis. Individualus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo

organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 344

straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta

tvarka užsiregistravę individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

1) sudaryti sutartis su eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų

transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

panaudojimo.

Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti,

naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo

kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2.

Šio straipsnio 1 dalies

nuostatos netaikomos transporto priemones savoms reikmėms naudojantiems

gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio

Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotas eksploatuoti

netinkamas transporto priemones tvarkyti patys arba perduoti jas tokių atliekų

tvarkytojui.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(3)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju3 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS3

SKIRSNIS

ALYVOS

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

347

straipsnis. Alyvos gamintojų ir importuotojų ir alyvos atliekų tvarkytojų

teisės ir pareigos

1.

Alyvos gamintojų ir

importuotojų pareigos:

1) registruotis

aplinkos ministro

nustatyta tvarka;

2) tvarkyti tiektos Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai alyvos apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos

ministro nustatyta

tvarka;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę

apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.

Tokia informacija gali būti pateikiama įmonės pardavimo, perdavimo dokumentuose,

reklaminėje alyvos ar jos

produkto medžiagoje, taip pat

elektroninėse informavimo priemonėse;

4) jeigu alyvos atliekos neturi

vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama, kompensuoti transporto priemonių

techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms ar atliekų

tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir vežimo tvarkyti Lietuvos Respublikos

teritorijoje išlaidas arba neatlygintinai surinkti alyvos atliekas iš

transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių

įmonių bei šias atliekas pervežti ir perduoti alyvos atliekų tvarkytojams

alyvos atliekų kiekį, kuris nėra didesnis už alyvos gamintojo ir (ar)

importuotojo patiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos kiekį.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4

punktuose nustatytas pareigas alyvos gamintojai ir importuotojai turi teisę

vykdyti:

1) individualiai – tapdami

atliekų tvarkytojais, turinčiais teisę tvarkyti alyvos atliekas, arba

sudarydami sutartis su alyvos atliekas turinčiais teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojais;

2) kolektyviai – steigdami šio

Įstatymo 3412 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar)

tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti alyvos

atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių

ir vežimą bei vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba

Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti alyvos

atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių

ir

vykdyti

visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos

dalyviais.

3.

Alyvos atliekų tvarkytojai

privalo:

1) alyvos atliekas surinkti

atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal

atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu,

taikydami alyvos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus;

2) kreipdamiesi į alyvos

gamintojus ir (ar) importuotojus dėl šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų

išlaidų kompensavimo, jiems (alyvos gamintojams ir (ar) importuotojams)

pateikti dokumentus, įrodančius ekonomiškai pagrįstas alyvos atliekų surinkimo

iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių ir vežimo išlaidas.

348

straipsnis. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių pareigos

1.

Transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, atliekančios alyvos keitimą

ar alyvos pardavimą arba kurių veikloje susidaro ar gali susidaryti alyvos

atliekų, yra alyvos atliekų turėtojos.

2.

Transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo aplinkos

ministro nustatyta

tvarka registruotis į transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto

paslaugas teikiančių įmonių sąrašą.

3.

Transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, kurios yra alyvos atliekų

turėtojos, privalo:

1) nemokamai priimti alyvos

atliekas iš asmenų, kuriems teikia transporto priemonių remonto ir techninės

priežiūros paslaugas;

2) kaupti transporto priemonių

techninės priežiūros ir remonto veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas

laikyti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

3) aplinkos ministro

nustatyta

tvarka tvarkyti susidariusių, kaupiamų alyvos atliekų apskaitą ir teikti

apskaitos ataskaitas;

4) nemaišyti alyvos atliekų su

kitomis atliekomis ar medžiagomis;

5) susidariusias, sukauptas

alyvos atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojui;

6) aplinkos ministro nustatyta

tvarka šviesti ir informuoti vartotojus apie alyvos atliekų keliamą pavojų

aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.

4.

Transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms draudžiama perduoti alyvos

atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų.

349

straipsnis. Alyvas naudojančių juridinių asmenų, kurių veikla nesusijusi su

transporto priemonių technine priežiūra ar remontu, pareigos

1.

Alyvas naudojantys juridiniai

asmenys, kurių veikla nesusijusi su transporto priemonių technine priežiūra ar

remontu (toliau šiame skirsnyje – pramonės įmonės), privalo:

1) kaupti savo veikloje

susidarančias alyvos atliekas, jas laikyti pagal teisės aktuose nustatytus

reikalavimus, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir perduoti

tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;

2) turėti dokumentus,

patvirtinančius, kad alyvos atliekos buvo perduotos tokias atliekas turinčiam

teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;

3) aplinkos ministro nustatyta

tvarka tvarkyti įsigytos alyvos ir alyvos atliekų, perduotų tokias atliekas

turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui, apskaitą.

2.

Pramonės įmonėms draudžiama

alyvos atliekas perduoti asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų.

3410

straipsnis. Alyvos atliekų turėtojų – fizinių asmenų pareigos

1.

Alyvos atliekų turėtojai –

fiziniai asmenys (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) privalo alyvos

atliekas perduoti alyvos atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojams arba šio Įstatymo 348 straipsnio 3 dalies 1 punkte

numatytu atveju – transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto

paslaugas teikiančioms įmonėms.

2.

Alyvos atliekų turėtojams –

fiziniams asmenims (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) draudžiama alyvos

atliekas perduoti asmenims, nenurodytiems šio straipsnio 1 dalyje.

3.

Alyvos atliekų turėtojams –

fiziniams asmenims draudžiama maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis ar

medžiagomis, šalinti alyvos atliekas teisės aktuose nenumatytais būdais.

3411 straipsnis.

Alyvos ir alyvos produktų platintojų pareigos

Alyvos ir alyvos produktų

platintojai alyvos ir alyvos produktų platinimo (pardavimo) vietose privalo

teikti informaciją vartotojams, naudotojams apie alyvos atliekų neigiamą

poveikį aplinkai ir alyvos atliekų tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali

būti pateikiama alyvos pardavimo dokumentuose ir (ar) reklaminėje literatūroje,

kuri naudojama parduodant alyvas.

3414 straipsnis. Šio Įstatymo

347

straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų ir 348–3413 straipsnių

nuostatų taikymo išimtys

1.

Šio Įstatymo 347 straipsnio

1 dalies 3, 4 punktų ir 348–3413 straipsnių nuostatos

netaikomos naudojimo procese sudegančias alyvas (dvitakčių variklių alyvas)

arba savaime suyrančias alyvas (biologiškai suyrančias alyvas, pagamintas

augalinio aliejaus pagrindu) tiekiantiems Lietuvos Respublikos

vidaus rinkai alyvos gamintojams ir importuotojams, taip pat alyvos atliekų

turėtojams, kurie turi ar naudoja tokias alyvas.

2.

Aplinkos apsaugos valstybinę

kontrolę atliekančių institucijų reikalavimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos

alyvos gamintojai, importuotojai, platintojai, tokių alyvų atliekų turėtojai

privalo pateikti šios alyvos techninius aprašymus ar kitus dokumentus,

patvirtinančius, kad jų pagamintos, importuotos, naudojamos, platinamos alyvos

atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį ir (ar) cheminę sudėtį, ir

(ar) fizikines savybes.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(4)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas papildomas

aštuntuoju4 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS4 SKIRSNIS

BATERIJŲ

IR AKUMULIATORIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

3415

straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojų

ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti surinkimą, vežimą,

paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir

importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas

ir akumuliatorius, t. y. organizuoti baterijų ir

akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemą, atitinkančią

Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose

nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus;

3)

užtikrinti, kad visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų

apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos

teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir

atliekų tvarkymo reikalavimus;

4)

užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir

akumuliatorių atliekas būtų pasiektas Vyriausybės nustatytas baterijų ir

akumuliatorių perdirbimo efektyvumas;

5) aplinkos

ministro nustatyta tvarka šviesti

ir informuoti visuomenę baterijų

ir akumuliatorių atliekų tvarkymo klausimais: apie baterijose

ir akumuliatoriuose esančių medžiagų ir netinkamo baterijų

ir akumuliatorių

atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas ir surinkimo

vietas ir pan.;

6) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto

baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir

naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 5 punkte nurodyto visuomenės informavimo

organizavimo ir vykdymo išlaidas;

7) tvarkyti baterijų

ir akumuliatorių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas baterijų ir akumuliatorių

gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami

po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų baterijų

ir akumuliatorių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio

Įstatymo 3416 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami

tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti baterijų

ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio

Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais

pavesdami organizuoti baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio

Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.

3.

Siekdami įvykdyti šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, baterijų ir akumuliatorių

gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių

atliekų tvarkymo sistemą papildančias baterijų ir akumuliatorių

atliekų surinkimo sistemas.

4.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, kuriuose

viršijamas sveikatos apsaugos ministro nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.

5.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai ūkio ministro nustatyta

tvarka privalo ženklinti tiekiamas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo

tikslais baterijas ir akumuliatorius.

6.

Pramoninių ir automobiliams skirtų

baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai gali susitarti su šių

baterijų ir akumuliatorių vartotojais pramoninių ir automobiliams skirtų

baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio

straipsnio 1 dalyje. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad pramoninių ir

automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekos bus surinktos ir

sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

7.

Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių

gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti nešiojamųjų baterijų ir

akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą, kad nešiojamųjų baterijų ir

akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos nemokamai ir nereikalaujant

pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema turi sudaryti sąlygas

vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose atsižvelgiant į gyventojų

tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas.

8.

Pramoninių baterijų ir akumuliatorių

gamintojai ir importuotojai privalo iš vartotojų priimti bet kokios cheminės

sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir akumuliatorių atliekas.

9.

Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai

privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų

surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse

naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir

nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.

10.

Visi

ūkio subjektai –

baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkytojai –

turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių

atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.

11.

Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių

priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms

baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką, nešiojamųjų ir automobiliams skirtų

baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemų ir surinkimo vietų tankio

reikalavimus nustato aplinkos ministras.

12.

Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:

1)

nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių

atliekas;

2) aplinkos

ministro nustatyta tvarka teikti rašytinę

informaciją visiems vartotojams apie galimybę atiduoti nešiojamųjų baterijų ir

akumuliatorių atliekas tokių baterijų ir akumuliatorių platinimo vietose;

3) iš

vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti

tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba atiduoti jas

šių baterijų ir akumuliatorių gamintojui ar importuotojui.

13.

Parduodant

nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams atskirai

nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir

perdirbimo išlaidas.

14.

Vykdydami

šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 dalyje nustatytą pareigą, nešiojamųjų baterijų

ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti

nešiojamųjų baterijų

ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš tokių baterijų

ir akumuliatorių platinimo vietų ir surinktų nešiojamųjų baterijų

ir akumuliatorių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam

teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

15.

Atliekų turėtojas privalo atskirti baterijų ir

akumuliatorių atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti jas į tokių atliekų

priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojui.

16.

Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkytojai privalo baterijų ir akumuliatorių

atliekas surinkti

atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal

atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu,

taikydami baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus

gamybos būdus.

3416

straipsnis. Papildomi kolektyvaus baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo

organizavimo reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai organizuoti

baterijų

ir akumuliatorių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai

gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir

(ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai

sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti baterijų

ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio

Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Siekdama gauti baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija, be šio

Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko

garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų

baterijų ir akumuliatorių atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius

naudojant jos

dalyvių ir jai

baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą pavedusių gamintojų ir

importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

baterijas ir akumuliatorius, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento

sudarymo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus,

kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

3.

Siekdama atlikti šio Įstatymo

3415 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse baterijų ir

akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija

privalo sudaryti sutartis su baterijų ir akumuliatorių platintojais ir pagal aplinkos

ministro nustatytą

tvarką Organizacijos išrinktais baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais

dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų

atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl

baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš baterijų ir akumuliatorių

platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti su baterijų ir

akumuliatorių atliekų surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų

naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų

naudoti baterijų ir akumuliatorių atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi

būti numatyta apmokėjimo už baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš

baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą

naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo

kontrolės tvarka.

3417 straipsnis. Individualus

baterijų

ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 3415

straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse nustatytas pareigas, aplinkos

ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai baterijų ir akumuliatorių

atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

1) sudaryti sutartis su baterijų

ir akumuliatorių platintojais ir baterijų ir akumuliatorių atliekų

surinkėjais dėl baterijų

ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų

atliekų vežimo,

paruošimo

naudoti

ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl baterijų ir

akumuliatorių atliekų

surinkimo iš baterijų

ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo,

paruošimo naudoti su baterijų ir akumuliatorių atliekų

surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų

naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų

naudoti baterijų

ir akumuliatorių

atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi būti numatyta

apmokėjimo už baterijų

ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš baterijų ir akumuliatorių platintojų,

tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka

ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti baterijų ir akumuliatorių

atliekų

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2.

Šio straipsnio 1 dalies

nuostatos netaikomos baterijas

ir akumuliatorius savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir

(ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų baterijų

ir akumuliatorių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias

atliekas tokių atliekų tvarkytojui.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(5)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju5 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS5 SKIRSNIS

APMOKESTINAMŲJŲ

GAMINIŲ, IŠSKYRUS BATERIJAS IR AKUMULIATORIUS, ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

3418

straipsnis. Apmokestinamųjų

gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir

pareigos

1.

Apmokestinamųjų

gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius (toliau šiame skirsnyje –

apmokestinamieji gaminiai), gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti surinkimą, vežimą,

paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir

importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius

gaminius;

3) aplinkos

ministro nustatyta tvarka šviesti

ir informuoti visuomenę apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo

klausimais: apie

netinkamo

apmokestinamųjų

gaminių

atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai,

apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo galimybes ir

surinkimo vietas ir pan.;

4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto apmokestinamųjų gaminių

atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat

šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo

išlaidas;

5) tvarkyti apmokestinamųjų

gaminių

apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas apmokestinamųjų

gaminių

gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami

po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų

gaminių

naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio

Įstatymo 3419 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami

tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti apmokestinamųjų

gaminių

atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų

arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti apmokestinamųjų

gaminių

atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų

netapdami Organizacijos dalyviais.

3.

Siekdami įvykdyti šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir

importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų

tvarkymo sistemą papildančias apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo

sistemas.

4.

Padangų platintojai privalo:

1) nereikalaudami papildomai

sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jeigu

atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir

padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka jo perkamų padangų

skaičių;

2) iš vartotojų priimtas padangų

atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui

arba atiduoti jas padangų gamintojams ar importuotojams;

3) prekybos vietoje teikti rašytinę

informaciją vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas

platintojams.

5.

Vykdydami šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų

gaminių, išskyrus padangas, gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti apmokestinamųjų

gaminių atliekų paėmimą iš transporto

priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas

turinčiam teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojui.

6.

Vykdydami šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, padangų gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti padangų

atliekų surinkimą iš padangų platinimo vietų, transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias

atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojui.

7.

Apmokestinamųjų

gaminių

gamintojai ir (ar) importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo

nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių

atliekomis, jeigu apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir

(ar) importuotojai

nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų

apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduočių.

8.

Transporto

priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo:

1) nemokamai iš transporto

priemonių naudotojų (fizinių asmenų

– gyventojų) priimti transporto priemonių

techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų

gaminių atliekas; šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis,

transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama;

2) transporto priemonių

techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų

gaminių atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojui.

9.

Atliekų turėtojas privalo atskirti apmokestinamųjų gaminių atliekas nuo kitų atliekų ir

pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti

atliekų tvarkytojui.

10.

Atliekų turėtojas padangų atliekas

gali (pasirinktinai) pristatyti į bet kurią tokių atliekų priėmimo vietą (padangų

platinimo vietą,

transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę

ar savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę).

11.

Apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkytojai

privalo apmokestinamųjų gaminių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su

kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir

visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami apmokestinamųjų

gaminių atliekų tvarkymo

geriausiai prieinamus gamybos būdus.

3419

straipsnis. Papildomi kolektyvaus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo

reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai

organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą, gamintojai ir

importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą

Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai

sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti apmokestinamųjų

gaminių

atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų

netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Siekdama įvykdyti šio Įstatymo

3418 straipsnio 1 dalies 2 punkte apmokestinamųjų gaminių

gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, Organizacija privalo sudaryti

sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką

Organizacijos išrinktais apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl

apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su

apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų

surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir

sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

3420 straipsnis. Individualus

apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 3418

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, aplinkos ministro nustatyta

tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą

organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

1) sudaryti sutartis su

apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų

surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su apmokestinamųjų gaminių

atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų

apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta

apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą

naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo

kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti apmokestinamųjų gaminių atliekų

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2.

Šio straipsnio 1 dalies

nuostatos netaikomos apmokestinamuosius gaminius savoms reikmėms naudojantiems

gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio

Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų apmokestinamųjų

gaminių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų

tvarkytojui.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(6)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju6 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS6 SKIRSNIS

Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO

YPATUMAI

3421

straipsnis. Pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1.

Pakuočių atliekų tvarkytojai privalo pakuočių

atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis

ir tvarkyti pagal atliekų

tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami

pakuočių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.

2.

Supakuotų gaminių gamintojų, importuotojų ir pakuočių atliekų turėtojų teisės

ir pareigos, taip pat kolektyvaus ir individualaus pakuočių atliekų tvarkymo

organizavimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo

įstatyme.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(7)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju7 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS7 SKIRSNIS

KOLEKTYVAUS

gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ

TVARKYMO organizavimO REIKALAVIMAI

3422

straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacija

1.

Gamintojai ir importuotojai

gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai organizuoja steigdami

Organizaciją ir (ar) tapdami įsteigtos Organizacijos dalyviais arba

Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti gaminių ar

pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų

netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Organizacija yra pelno nesiekiantis

viešasis juridinis

asmuo, steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo

nustatyta tvarka. Į Organizaciją gali stoti nauji dalyviai.

3.

Organizacija steigiama, kad

būtų įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga

organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir

importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

atitinkamus gaminius

(elektros

ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius

gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų

tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir

gali verstis tik šiai pareigai ir kitoms šiame Įstatyme gamintojams ir

importuotojams nustatytoms pareigoms vykdyti (išskyrus pareigą registruotis)

skirta veikla.

4.

Organizacija gali vykdyti savo

veiklą tik gavusi atitinkamą gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo

licenciją ir privalo vykdyti šio Įstatymo 3423 straipsnyje

nurodytas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo

sąlygas.

5.

Gaminių ar pakuočių atliekų

tvarkymo organizavimo licencija Organizacijai išduodama, kai gaminių

ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančiai institucijai

pateikiami pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengti ir su

gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančia

institucija suderinti

šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodyti dokumentai.

6.

Organizacija visų

Organizacijos dalyvių bei gamintojų ir importuotojų, kurie jai sutartiniais

pagrindais pavedė organizuoti gaminių ar pakuočių

atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų

(toliau – pavedimo davėjai), pareigas turi vykdyti vienodomis

sąlygomis.

7.

Organizacijos steigėjais,

dalyviais (toliau – Organizacijos nariai) ir pavedimo davėjais gali

būti tik gamintojai ir (ar) importuotojai. Organizacija privalo priimti visus

pageidaujančius į ją stoti ar su ja pasirašyti sutartį dėl visų ar dalies šiame

Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymo gamintojus ir

(ar) importuotojus, įsipareigojančius vykdyti Organizacijos nustatytas sąlygas.

8.

Gamintojas ir (ar)

importuotojas tuo pačiu metu negali tų pačių gaminių,

įskaitant pakuotes, atliekų tvarkymo organizavimo pavesti

daugiau negu vienai Organizacijai.

9.

Organizacijos valdymo organas

renkamas ne rečiau kaip kas 4 metai užtikrinant galimybę kiekvienam Organizacijos

dalyviui tapti Organizacijos valdymo organo nariu.

10.

Organizacija ne mažiau kaip 3

procentus gautų pajamų turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui atliekų

tvarkymo klausimais.

11.

Organizacija neturi teisės

trečiajam asmeniui ar kitam Organizacijos nariui ar pavedimo davėjui atskleisti

informacijos apie Organizacijos nario ir (ar) pavedimo davėjo

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių, jiems

pakuoti panaudotų pakuočių kiekį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

12.

Organizacijos nariai

ir pavedimo

davėjai negali veikti atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų

naudai ar interesams.

13.

Organizacijos nariai

ir pavedimo

davėjai turi leisti Organizacijai atlikti patikrinimą dokumentų,

patvirtinančių informaciją apie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių,

jiems pakuoti panaudotų pakuočių kiekį.

14.

Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų

tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su

kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų

vykdymo kontrolę.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(8)

skirsniu:

Nr.

XI-1892, 2011-12-22,

Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju8 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS8 SKIRSNIS

gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO

organizavimo licencijavimas

3423 straipsnis. Gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas

1.

Gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į

gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo specifiką, tvirtina

Vyriausybė.

2.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, atsisako išduoti, įspėja apie

galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimą sustabdo,

panaikina, licencijos duomenis tikslina, licencijos dublikatą išduoda ir

kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos reikalavimų, Aplinkos

ministerija ar jos įgaliota institucija.

3.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencija yra neterminuota. Dokumentai gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijai gauti ir tokia licencija

gali būti išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytomis

elektroninėmis priemonėmis.

4.

Už gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencijos išdavimą, licencijos duomenų

tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava.

5.

Nustatomos šios

atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:

1) alyvos atliekų tvarkymo

organizavimo licencija;

2) apmokestinamųjų gaminių

atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

3) apmokestinamųjų gaminių

(baterijų ir akumuliatorių) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

4) elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

5) elektros ir elektroninės

įrangos (apšvietimo įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

6) elektros ir elektroninės

įrangos (stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga) atliekų tvarkymo

organizavimo licencija;

7) elektros ir

elektroninės įrangos (televizorių ir monitorių įrangos) atliekų tvarkymo

organizavimo licencija;

8) eksploatuoti netinkamų

transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;

9) pakuočių atliekų tvarkymo

organizavimo licencija.

6.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama

atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai

pagal šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir licencijas

išduodančiai institucijai pateikus pagal aplinkos ministro nustatytus

reikalavimus parengtus ir su licencijas išduodančia institucija

suderintus šiuos dokumentus:

1) atliekų

tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir

veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir

importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė

naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą,

transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus

gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių

organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir kaip bus įvykdytos

gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių

atliekų tvarkymo užduotys;

2) atliekų tvarkymo finansavimo

schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus

finansuojamas;

3) visuomenės švietimo ir

informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą.

7.

Tam pačiam licencijos

turėtojui gali būti išduodama tik viena iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų

licencijų, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytas išimtis.

8.

Licencijos turėtojui, kurio

nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik

transporto priemones, bet ir apmokestinamuosius gaminius ir (ar) alyvas, kartu

su šio straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodyta licencija gali būti išduodamos šio

straipsnio 5 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytos licencijos.

9.

Licencijos turėtojui, kurio

nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik

elektros ir elektroninę įrangą, bet ir baterijas, ir akumuliatorius, kartu su

šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta licencija gali būti išduodama šio

straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta licencija.

10.

Licencijos turėtojas privalo laikytis šių

licencijuojamos veiklos sąlygų:

1) tvarkyti

gaminių ir (ar) pakuočių, jų atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo

plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų

tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;

3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir

(ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių

organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams

ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo

užduotis;

4) licencijas

išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka

pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir

informaciją apie atliekų

tvarkymo finansavimo

schemoje, visuomenės

švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje

numatytų priemonių įgyvendinimą;

5) kartu

su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą

licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį, nepriklausomo auditoriaus

parengtą faktinių pastebėjimų ataskaitą dėl atliekų tvarkymo organizavimo

veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms

priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir

informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai;

6) kartu su šios dalies 4 punkte

nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai

pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės

finansinės ataskaitos;

7)

licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta

tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų

tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo

klausimais programoje numatytas

priemones.

11.

Ataskaitą dėl praėjusių metų

atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo licencijos turėtojas

privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti ir pateikti licencijas

išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta

tvarka.

12.

Licencija neišduodama, jeigu:

1) licenciją gauti pageidaujantis

asmuo nepateikė šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų;

2) licenciją gauti pageidaujančio asmens pateikti šio straipsnio 6

dalyje nurodyti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų;

3) licencijai gauti pateiktuose

dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas šio straipsnio 6 dalies

1 punkte nurodytos pareigos įvykdymas;

4) nustatoma, kad licenciją gauti

pageidaujantis asmuo pateikė klaidingus ar melagingus duomenis licencijai

gauti;

5) licenciją gauti pageidaujantis asmuo turi Vyriausybės nustatyto

dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui,

savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja

Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių,

baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba

dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų

muitinei;

6) licenciją gauti pageidaujantis

asmuo neatitinka šiame Įstatyme tokiems asmenims nustatytų reikalavimų.

13.

Licencijos turėtojas

įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu:

1) nustatoma, kad licencijos

turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų;

2) paaiškėja, kad

ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojo nariai Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 10 procentų visos

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir

elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

tiekia mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

tiekiamų pakuočių;

3) licencijos turėtojas turi

Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus

mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai

mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta

mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei.

14.

Licencijas

išduodanti institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos

galiojimo sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas

licencijos galiojimas, ir ne ilgesni negu vieni metai terminą, per kurį

licencijos turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti

sustabdytas licencijos galiojimas.

15.

Įspėjimas apie galimą

licencijos galiojimo sustabdymą panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą

terminą pašalinami nustatyti pažeidimai ir licencijas

išduodančiai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą

patvirtinantys dokumentai.

16.

Licencijos galiojimas

sustabdomas, jeigu:

1) licencijos turėtojas, įspėtas

apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per

licencijas

išduodančios institucijos nurodytą terminą;

2) paaiškėja, kad licencijos

turėtojas pateikė klaidingus duomenis licencijai gauti ir po įspėjimo per licencijas

išduodančios institucijos nustatytą terminą, bet ne ilgesnį negu vieni

metai, nepateikė patikslintų duomenų.

17.

Licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas,

negali priimti naujų narių.

18.

Sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, jeigu

per licencijas išduodančios

institucijos nustatytą terminą,

bet ne ilgesnį negu vieni metai, pašalinami nurodyti pažeidimai ir pateikiami

pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.

19.

Licencijos galiojimas panaikinamas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) jeigu licencijos turėtojas pasibaigia jį likvidavus;

3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalinami nurodyti

pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;

4) paaiškėjus, kad licencijos

turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus;

5) paaiškėjus, kad licencijos turėtojas veikė atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų

naudai ar interesams;

6) jeigu

licencijos turėtojas buvo įspėtas

apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą 3 kartus per paskutinius dvejus metus.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(9)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju9 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS9 SKIRSNIS

AŠTUNTOJO1 IR AŠTUNTOJO4

SKIRSNIŲ TAIKYMAS

3424

straipsnis. Aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių taikymas

Šio

Įstatymo aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių

nuostatos netaikomos:

1) su

Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai įrangai,

ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius, kurie

nėra skirti kariniams tikslams);

2) šio

straipsnio 1 punkte nurodytuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje

įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(10)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju10 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS10 SKIRSNIS

REIKALAVIMAI

ATLIEKŲ TVARKYTOJAMS, KURIE IŠRAŠO GAMINIŲ IR (AR) PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMĄ

PATVIRTINANČIUS DOKUMENTUS

3425 straipsnis. Reikalavimai

atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą

patvirtinančius dokumentus

1.

Gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti tie

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų eksportuotojai ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai,

kurie atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų

tvarkytojų sąrašą (toliau šiame straipsnyje – Atliekų tvarkytojų sąrašas).

2.

Gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į

Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

naudotojai (perdirbėjai), kurie atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi leidimą vykdyti gaminių

ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) veiklą;

2) turi pavojingų atliekų

tvarkymo licenciją tai atliekų tvarkymo veiklai, kurią vykdant naudojamos

(perdirbamos) pavojingos gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;

3) yra registruoti Atliekų

tvarkytojų valstybės registre aplinkos ministro nustatyta

tvarka;

4) gaminių ir (ar) pakuočių

atliekas naudoja (perdirba) taikydami atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus

gamybos būdus, tai yra veiksmingiausias šioje pramonės šakoje

išplėtotas atliekų tvarkymo technologijas, nekenkiančias visuomenės

sveikatai ir aplinkai arba, jeigu poveikio neįmanoma išvengti, darančias kuo

mažesnę įtaką visuomenės sveikatai ir aplinkai;

5) tvarko atliekų apskaitą ir

teikia apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta

tvarka;

6) pagal tarptautinių ir (ar)

nacionalinių standartų reikalavimus technologinio proceso metu iš gaminių ar

pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris turi paklausą ar rinką, yra

visuotinai naudojamas konkretiems tikslams ir žymimas prekių kodu pagal

Kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2010 m. spalio 5 d. Europos

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 861/2010 (OL 2010 L 284, p. 1);

7) savo teritorijoje, kurioje

vykdomas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimas (perdirbimas), turi

įrengtą metrologiškai patikrintą ir galiojantį metrologinės patikros

sertifikatą turintį svėrimo įrenginį (toliau šiame straipsnyje – svėrimo

įrenginys);

8) atlieka gaminių atliekų

pradinį apdorojimą ir naudoja (perdirba) jų sudedamąsias medžiagas ar dalis;

9) naudoja (perdirba) gaminių ir

(ar) pakuočių atliekas.

3.

Gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į

Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotojai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi pagal nustatytą

tvarką išduotą leidimą vykdyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimo

veiklą;

2) turi pavojingų atliekų

tvarkymo licenciją tai atliekų tvarkymo veiklai, kurią vykdant išvežamos

pavojingos gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;

3) yra registruoti Atliekų

tvarkytojų valstybės registre aplinkos ministro nustatyta

tvarka;

4) tvarko atliekų apskaitą ir

teikia apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta

tvarka;

5) pagal 2006 m. birželio 14 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų

vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) nustatytus reikalavimus turi teisę išvežti gaminių

ir (ar) pakuočių atliekas;

6) atlieka pradinį gaminių

atliekų apdorojimą ir išveža panaudoti (perdirbti) jų sudedamąsias medžiagas ar

dalis į valstybes nares;

7) į valstybes nares išveža

panaudoti (perdirbti) neapdorotas gaminių atliekas;

8) į valstybes nares išveža

panaudoti (perdirbti) pakuočių atliekas;

9) turi atitinkamų gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) sutartį su šias atliekas

valstybėse narėse panaudosiančiu (perdirbsiančiu) atliekų tvarkytoju (toliau

šiame straipsnyje – gavėjas), kurioje nurodytas gavėjo naudojamų (perdirbamų)

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų pavadinimas (pavadinimai) ir kodas (kodai),

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) būdas ir sutarties

galiojimo terminas;

10) turi dokumentus, įrodančius,

kad gavėjas turi teisę ir pakankamai pajėgumų naudoti (perdirbti) įvežamas

atliekas pagal reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos ir (ar)

nacionaliniuose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir

atitinka šio straipsnio 2 dalies (išskyrus 2 dalies 3 ir 6 punktus)

reikalavimus;

11) turi svėrimo įrenginį

teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos išvežti gaminių ir (ar) pakuočių

atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias

paslaugas teikiančia įmone.

4.

Gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į

Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

surinkėjai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi pagal nustatytą

tvarką išduotą leidimą

vykdyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo veiklą;

2) turi pavojingų atliekų

tvarkymo licenciją tai atliekų tvarkymo veiklai, kurią vykdant surenkamos

pavojingos gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;

3) yra registruoti Atliekų

tvarkytojų valstybės registre aplinkos ministro nustatyta

tvarka;

4) tvarko atliekų apskaitą ir

teikia apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta

tvarka;

5) turi sutartis teisės aktų

nustatyta tvarka su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais

asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo

sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas

papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros

ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;

6) surinktas gaminių ir (ar)

pakuočių atliekas perduoda tokių atliekų naudotojams (perdirbėjams) ar tokių

atliekų eksportuotojams pagal turimas su jais sutartis dėl gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų panaudojimo (perdirbimo) ar išvežimo panaudoti (perdirbti) į

Europos ekonominės erdvės valstybes;

7) turi svėrimo įrenginį

teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos naudoti gaminių ir (ar) pakuočių

atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias

paslaugas teikiančia įmone.

5.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą

įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) privalo

svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną vienu kartu gautą gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų kiekį ir jį apskaityti aplinkos ministro nustatyta tvarka

taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį,

asmenį, iš kurio gauta tokia atliekų siunta, šios atliekų siuntos svorį, gavimo

datą.

6.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą

įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo:

1) svėrimo įrenginiu atskirai

pasverti kiekvieną gautą ir išvežti paruoštą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

siuntą, ją apskaityti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip,

kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš

kurio gauta tokia atliekų siunta, asmenį, kuriam skirta tokia atliekų siunta,

šios atliekų siuntos svorį, gavimo, paruošimo išvežti datą;

2) aplinkos

ministro nustatyta

tvarka ir terminais informuoti apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimą

ir pateikti iš gavėjo gautus dokumentus, patvirtinančius išvežtų gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų panaudojimą (perdirbimą).

7.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą

įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai privalo svėrimo įrenginiu

pasverti kiekvieną surinktų ir paruoštų naudoti (perdirbti) gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų siuntą ir apskaityti aplinkos ministro nustatyta

tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo

šaltinį, šios atliekų siuntos svorį, surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti datą.

8.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą

įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo gauti iš atliekų siuntas

pristačiusių asmenų atliekų kilmę patvirtinančius dokumentus, kad gauta tos

rūšies ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktų gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų siunta, kaip nurodyta šias atliekas pristačiusio asmens

pateiktuose dokumentuose. Vykdydami šią pareigą, gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotojai privalo nusistatyti duomenų kontrolės tvarką, kurioje turi būti

nurodytas gautų atliekų siuntų patikrinimo (siekiant įsitikinti atliekas

pristačiusio asmens dokumentuose nurodytų duomenų teisingumu) procedūrų

aprašymas, ir paskirti už šios tvarkos įgyvendinimą atsakingą asmenį.

9.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą

įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

surinkėjai įspėjami apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo,

jeigu nustatoma, kad jie:

1) nebeatitinka (nesilaiko) šiame

straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2) pateikė

melagingus duomenis ir (ar) dokumentus.

10.

Atliekų tvarkytojų sąrašą sudaranti institucija, įspėdama gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją apie galimą jų

išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, nurodo galimo išbraukimo iš Atliekų

tvarkytojų sąrašo priežastis ir ne ilgesnį negu vieni metai terminą, per kurį jos

turi būti pašalintos.

11.

Įspėjimas apie galimą

išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo panaikinamas, jeigu per įspėjime

nurodytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir šio straipsnio 10 dalyje

nurodytai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą įrodantys dokumentai.

12.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas išbraukiamas iš

Atliekų tvarkytojų sąrašo:

1) gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų naudotojo (perdirbėjo), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojo,

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjo prašymu;

2) likvidavus gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją;

3) jeigu įspėjus apie galimą

išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo per šio straipsnio 10 dalyje nurodytos

institucijos nustatytą terminą nurodyti pažeidimai nepašalinami ir nustatytas

pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;

4) jeigu gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas buvo

įspėtas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo 3 kartus per dvejus

pastaruosius metus;

5) paaiškėjus, kad gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas pateikė

melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus.

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ

35

straipsnis. Atsakomybė

1.

Asmenys, pažeidę šio Įstatymo

reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Nuostoliai, atsiradę dėl

komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris

neegzistuoja, sutvarkymo neorganizavimo ar netinkamo organizavimo, atlyginami

iš atitinkamos savivaldybės biudžeto.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

dešimtasis

skirsnis

įstatymo įsigaliojimas

36

straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija:

1) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į

Lietuvos Respubliką reikalavimus.

2) (neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.)

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

37

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                               VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

1 priedas

Neteko

galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Priedo

pakeitimas:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

2 priedas

Neteko

galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

3 priedas

Neteko

galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Lietuvos

Respublikos

atliekų tvarkymo įstatymo

4

priedas

SAVYBĖS, DĖL KURIŲ ATLIEKOS TAMPA

PAVOJINGOSIOMIS

H1              Sprogstamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra

jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas

H2              Oksiduojamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač

degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją

H3-A          Labai degios:

– skystos medžiagos ir

preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin

degius skysčius), arba

– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos

temperatūros sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti be

pašalinės energijos, arba

– kietos medžiagos ir preparatai,

kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie

pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba

– dujinės medžiagos ir

preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba

– medžiagos ir preparatai, kurie

nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliu kiekiu labai

degias dujas

H3-B          Degios: skystos

medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu

21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C

H4              Dirginančios:

medžiagos ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio

ar pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą

H5              Kenksmingos:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš

dalies pakenkti sveikatai

H6              Toksiškos:

medžiagos ir preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar

prasiskverbę per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį

H7              Kancerogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę

H8              Ėdžios: medžiagos

ir preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai

H9              Infekcinės:

medžiagos, turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip

žinoma arba pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas

H10            Toksiškos

reprodukcijai: medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę

per odą gali sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių

H11            Mutageninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę

H12            Atliekos, kurios

nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai

toksiškas dujas

H13*          Jautrinančios:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti ar prasiskverbę per odą gali sukelti

tokią stiprią alerginę reakciją, kad toliau veikiant medžiagai ar preparatui

pasireiškia būdingas neigiamas poveikis

H14            Ekotoksiškos:

atliekos, kurios sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų

vienam ar daugiau aplinkos komponentų

H15            Atliekos, iš kurių

bet kuriuo būdu po šalinimo gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas),

turinti kurią nors pirmiau nurodytų savybių

Pastabos:

1.

Atliekoms pavojingos savybės –

„toksiškos“ ir „labai toksiškos“, „kenksmingos“, „ėsdinančios“, „dirginančios“,

„kancerogeninės“, „toksiškos reprodukcijai“, „mutageninės“ ir „ekologiškai

toksiškos“ – priskiriamos remiantis kriterijais, nustatytais pavojingųjų

cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose

teisės

aktuose.

2.

Tam tikrais atvejais taikomos pavojingųjų

cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose

teisės

aktuose išvardytos ribinės vertės.

3.

Taikomi atitinkamuose Lietuvos

Respublikos ir Europos standartizacijos komiteto (CEN) dokumentuose aprašyti

metodai.

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Priedo pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

5

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas,

13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m.

kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70,

p. 17).

2.

1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos

integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas,

15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m.

sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL

2006 L 33, p. 1).

3.

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos

direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL 2004 m. specialusis leidimas,

15 skyrius, 4 tomas, p. 228) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m.

rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 447).

4.

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254,

p. 69).

5.

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p.

692).

6.

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas

(EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) su paskutiniais

pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr.

413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1).

7.

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų

ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).

8.

2008 m. lapkričio 19 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai

kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 1).

9.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti

Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB,

2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL 2009 L 140, p. 114).

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas neteko

galios:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo

2003 m. kovo 1 d.

Nauja įstatymo

redakcija

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,

4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,

34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,

34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8),

34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai

įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1674, 2008-07-03,

Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,

4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 34, 34(1), 34(2), 34(3), 34(4), 34(5) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. gruodžio 28

d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-782,

2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 20

STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja 2010-07-01.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 30,

32, 36 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 4, 5 PRIEDŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO ANTRUOJU(1) SKIRSNIU IR 4(1), 6(1),

7(1), 11(1), 11(2), 12(1), 18(1), 29(1) STRAIPSNIAIS, 29 STRAIPSNIO IR 1, 2, 3

PRIEDŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 8 ir

16 straipsniai ir šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas Atliekų tvarkymo

301 straipsnis. Komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis ir vietinė rinkliava už komunalinių

atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą

1.

Organizuojant komunalinių

atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo

sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams

atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo

turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto

objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija,

individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija,

sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų

administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau –

įgalioti asmenys).

2.

Nekilnojamojo turto objektų,

kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti

asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės

teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos

teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto

objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba

savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta,

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės

administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti

komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai

aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems

asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys,

nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą,

kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos,

laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo

sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas

sąlygas.

3.

Komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama

vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina

Vyriausybė.

4.

Komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos teikimo sutarčių standartinėse sąlygose turi būti nurodyta:

1) sutarties sudarymo,

įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka;

2) paslaugų teikimo tvarka ir

sąlygos;

3) komunalinių atliekų tvarkymo

kainos nustatymo tvarka;

4) atsiskaitymo tvarka;

5) šalių teisės, pareigos ir

atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

6) pretenzijų pateikimo,

nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka;

7) sutarties galiojimo terminas,

jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

5.

Nekilnojamojo turto objekto

savininkas arba įgalioti asmenys, kurie yra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos teikimo sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo

sutarties standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas, nurodytas šio

straipsnio 2 dalyje, nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į savivaldybę

dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties sudarymo pagal

individualiai aptartas sąlygas. Savivaldybė privalo išnagrinėti tokį prašymą ir

sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį ne vėliau kaip

per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-137,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-8003 (2012-12-31)

Įstatymas

papildomas 302 straipsniu nuo

2013-07-01:

302 straipsnis.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara

1.

Komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo,

nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“.

2.

Komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu

susijusiomis sąnaudomis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi

užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros

eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams

priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti

aplinkos taršą.

3.

Nustatant rinkliavos ar kitos

įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą

dydį, turi būti atsižvelgiama į Vyriausybės patvirtintą metodiką.

4.

Komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugų kainą ir

įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą

dydį

nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais

principais.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-137,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-8003 (2012-12-31)

31

straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės

1.

Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias

savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos

atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir

savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias

komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.

2.

Kaip vykdomi savivaldybių

atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių

institucijos.

3.

Savivaldybių atliekų tvarkymo

taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

aštuntasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS

32

straipsnis. Principas „teršėjas moka“

1.

Atliekų tvarkymo srityje

taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo

išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis

atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos,

gamintojas ar importuotojas.

2.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą

gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

33

straipsnis. Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai

Atliekų tvarkymo papildomi

finansavimo šaltiniai:

1) Gaminių ar pakuotės atliekų

tvarkymo programos lėšos;

2) valstybės biudžetas ir

savivaldybių biudžetai;

3) Aplinkos apsaugos rėmimo

programos lėšos;

4) Savivaldybių aplinkos apsaugos

rėmimo specialiosios programos lėšos;

5) Lietuvos aplinkos apsaugos

investicijų fondo programos lėšos;

6) užsienio šalių, tarptautinių

organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai

įnašai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

346 straipsnis. Individualus eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 344

straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta

tvarka užsiregistravę individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

1) sudaryti sutartis su eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų

transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių

panaudojimo.

Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti,

naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo

kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2.

Šio straipsnio 1 dalies

nuostatos netaikomos transporto priemones savoms reikmėms naudojantiems

gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio

Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotas eksploatuoti

netinkamas transporto priemones tvarkyti patys arba perduoti jas tokių atliekų

tvarkytojui.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(3)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju3 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS3

SKIRSNIS

ALYVOS

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

347 straipsnis. Alyvos

gamintojų ir importuotojų ir alyvos atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos

1.

Alyvos gamintojų ir

importuotojų pareigos:

1) registruotis

aplinkos ministro

nustatyta tvarka;

2) tvarkyti tiektos Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai alyvos apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos

ministro nustatyta

tvarka;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę

apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.

Tokia informacija gali būti pateikiama įmonės pardavimo, perdavimo dokumentuose,

reklaminėje alyvos ar jos

produkto medžiagoje, taip pat

elektroninėse informavimo priemonėse;

4) jeigu alyvos atliekos neturi

vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama, kompensuoti transporto priemonių

techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms ar atliekų

tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir vežimo tvarkyti Lietuvos Respublikos

teritorijoje išlaidas arba neatlygintinai surinkti alyvos atliekas iš

transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių

įmonių bei šias atliekas pervežti ir perduoti alyvos atliekų tvarkytojams

alyvos atliekų kiekį, kuris nėra didesnis už alyvos gamintojo ir (ar)

importuotojo patiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos kiekį.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4

punktuose nustatytas pareigas alyvos gamintojai ir importuotojai turi teisę

vykdyti:

1) individualiai – tapdami

atliekų tvarkytojais, turinčiais teisę tvarkyti alyvos atliekas, arba

sudarydami sutartis su alyvos atliekas turinčiais teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojais;

2) kolektyviai – steigdami šio

Įstatymo 3412 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar)

tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti alyvos

atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių

ir vežimą bei vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba

Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti alyvos

atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių

ir

vykdyti

visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos

dalyviais.

3.

Alyvos atliekų tvarkytojai

privalo:

1) alyvos atliekas surinkti

atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal

atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu,

taikydami alyvos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus;

2) kreipdamiesi į alyvos

gamintojus ir (ar) importuotojus dėl šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų

išlaidų kompensavimo, jiems (alyvos gamintojams ir (ar) importuotojams)

pateikti dokumentus, įrodančius ekonomiškai pagrįstas alyvos atliekų surinkimo

iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių ir vežimo išlaidas.