Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

@D1=19900920;D2=19960606;D3=19960624

@D1=19900920;D2=19960606;D3=19960624

Pakeitimai:

1.

Parlamentas,

Įstatymas

{#19960606AA1371 ;}

Nr. 1-1371, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1343 (96.06.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

DRAUDIMO

Į S T A T Y M A S

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikoje draudimo įstatymo

reguluojami

santykiai

Įstatymas

reguliuoja draudimo organizacijų, šių organizacijų

ir draudėjų

santykius, taip  pat draudimo organizacijų steigimo,

veiklos bei jos

nutraukimo tvarką.

2 straipsnis.

Draudėjai

Draudėjai

yra   fiziniai  ir   juridiniai  asmenys,   pagal

įstatymus arba

sutartis turintys mokėti draudimo įmokas:

veiksnūs

Lietuvos  piliečiai, užsienio  piliečiai ir asmenys

be pilietybės, ne

jaunesni kaip 16 metų;

Respublikoje

ar  užsienyje  esančios  įmonės,  įstaigos  ir

organizacijos.

Draudėjai turi

teisę draudimo sąlygose nustatytais atvejais

sudaryti draudimo

sutartis kitų asmenų vardu.

3 straipsnis.

Draudimo organizacijos

Lietuvos

Respublikoje   draudimą,   išskyrus   privalomąjį

sveikatos

draudimą,   gali  vykdyti  šie  draudikai:  Valstybinė

draudimo įstaiga,

akcinės draudimo bendrovės, draudimo draugijos,

savidraudos

draugijos.

Draudimo

organizacijos  yra  juridiniai  asmenys  ir  veikia

pagal Lietuvos

Respublikos įstatymų aktus ir savo įstatus.

Draudimo

organizacijos  moka  įmokas  į  biudžetą  Lietuvos

Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

{#19960606AA1371 ;}

Nr. 1-1371, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1343 (96.06.19)

4 straipsnis.

Draudimo reikalų taryba

Draudimo

reikalams  koordinuoti  prie  Finansų  ministerijos

sudaroma Draudimo

reikalų taryba.

Draudimo

reikalų  tarybos  trečdalį  narių  sudaro  Finansų

ministerijos,

Žemės    ūkio   ministerijos,    Vidaus   reikalų

ministerijos ir

kitų  draudimu  suinteresuotų  žinybų  atstovai,

trečdalį narių  -

Valstybės  draudimo įstaigos atstovai, trečdalį

narių - kitų

draudimo organizacijų ir draudėjų atstovai.

Draudimo

reikalų  tarybos  veiklą  reglamentuoja  nuostatai,

kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

5 straipsnis.

Draudimo veiklos leidimas

Draudimo

veiklos leidimą duoda Draudimo reikalų taryba.

Leidimui gauti

draudimo organizacija turi pateikti steigimo

sutartį ir įstatus.

Draudimo

reikalų   taryba  ne   vėliau  kaip   per   mėnesį

išnagrinėja

pateiktus   dokumentus   ir,   jeigu   organizacijos

finansinis

pajėgumas   garantuoja   įsipareigojimų   draudėjams

vykdymą, o  įstatai

neprieštarauja  Lietuvos Respublikos įstatymų

aktams, duoda

veiklos leidimą.

Kitų valstybių

fiziniams  ir  juridiniams  asmenims  duotas

draudimo  veiklos

leidimas  įsigalioja   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybei jį

patvirtinus.

Gavus draudimo

veiklos leidimą, įstatai registruojami:

draudimo

organizacijų,  kurios  veiks  daugiau  kaip  vieno

Respublikos miesto

ar rajono teritorijoje, - Lietuvos Respublikos

Vyriausybėje;

draudimo

organizacijų, kurios veiks vieno Respublikos miesto

ar rajono

teritorijoje, - to miesto ar rajono valdyboje.

Pakeisti

draudimo organizacijų įstatai prieš perregistravimą

turi būti suderinti

su Draudimo reikalų taryba.

6 straipsnis.

Turto draudimas

Turto

draudimo   objektas  gali   būti   nuosavybės   teise

priklausantis,

išnuomotas, priimtas saugoti, parduoti, remontuoti

ir kitoks  turtas,

civilinė  atsakomybė, kreditas ir kitos lėšos,

jeigu tai numatyta

draudimo sąlygose.

7 straipsnis.

Asmens draudimas

Asmens

draudimo  objektas yra  žmogaus gyvybė  ir galimi  jo

gyvenimo įvykiai,

kurie numatyti draudimo sąlygose.

8 straipnis.

Privalomasis draudimas

Asmens ir

turto privalomojo  draudimo objektus  ir draudimo

sąlygas  nustato

Lietuvos  Respublikos   Aukščiausioji   Taryba

įstatymų aktuose.

9 straipsnis.

Savanoriškasis draudimas

Savanoriškojo

draudimo  sutarčių sąlygos nustatomos draudimo

organizacijos

taisyklėse,  kurios turi  būti  pateiktos  Draudimo

reikalų tarybai,

arba individualiose  sutartyse-susitarimuose su

draudėjais.

10 straipsnis.

Draudiminiai įvykiai

Draudiminiai

įvykiai   yra  privalomojo  draudimo  įstatymų

aktuose arba

savanoriškojo draudimo  sutarčių sąlygose nustatyti

atsitikimai,

kuriems   įvykus,  draudimo   organizacija  privalo

išmokėti draudimo

atlyginimą, draudimo  sumą, draudimo  pašalpą,

papildomų  pensijų

draudimo  sumą  ar  kitas  draudimo  sąlygose

numatytas lėšas.

11 straipsnis.

Draudimo sutartis

Draudėjui  ir

draudimo  organizacijai  susitarus,  sudaroma

rašytinė

savanoriškojo  draudimo  sutartis.  Draudimo  sutartyje

įrašomi  draudėjas,

draudikas,  draudimo  suma  arba  papildomos

pensijos  draudimo

suma,   sutarties   terminas,   apibūdinamas

draudiminis įvykis,

nurodomos kitos  svarbios sutarties sąlygos.

Draudimo

organizacijos  atstovas, sudarydamas draudimo sutartį su

draudėju, neturi

teisės viršyti savo įgaliojimų, keisti įstatyme

ar taisyklėse

nustatytų draudimo sąlygų.

12 straipsnis.

Draudimo sutarties terminas

Draudimo

sutartis  gali būti  sudaryta tam tikram konkrečiam

arba neapibrėžtam

laikui.

Draudimo

laikotarpio  pradžia,  turkmė,  pabaiga  nustatoma

draudimo

taisyklėse.  Draudimo laikotarpis  ir draudimo sutarties

galiojimo  laikas

gali  nesutapti.   Jeigu  draudimo  sutartyje

nustatyta,  kad

draudikas  turės   išmokėti  draudimo  sumą  ar

papildomą draudimo

pensiją pasibaigus draudimo laikotarpiui, tai

draudimo  sutartis

galioja  tol,   kol  draudikas  įvykdo  savo

įsipareigojimus.

13 straipsnis.

Draudimo sutarties nutraukimas

Draudimo

sutartis nurtrūksta, jeigu:

draudimo

organizacija visiškai įvykdo savo įsipareigojimus;

draudėjas

nustatytu laiku nesumoka įmokų;

draudėjas

nutraukia  savo veiklą,  kai  nėra  jo  teisių  ir

pareigų perėmėjo;

Draudimo

sutarčiai nutrūkus, sumokėtosios draudimo įmokos ar

jų dalis  gali būti

sugrąžinama draudėjui, išmokama apdraustajam,

jo paskirtam

asmeniui arba įpėdiniui, jeigu tai numatyta draudimo

taisyklėse.

Draudimo  sutarčiai nutrūkus,  kylančius  ginčus  dėl

piniginių

atsiskaitymų sprendžia teismas arba arbitražas.

Teismine

tvarka  pripažinus  draudėją  neveiksniu  arba  iš

dalies veiksniu,

draudėjo teisės  bei pareigos  gali pereiti  jo

globėjui ar

rūpintojui.

14 sraipsnis.

Draudimo sutarties negaliojimas

Negalioja

draudimo sutartis,  neatitinkanti šio  įstatymo,

taip pat  esant

kitam  sandorių negaliojimo pagrindui, nustatytam

Lietuvos

Respublikos  civiliniame  kodekse  ir  kituose  įstatymų

aktuose.

Kai  sutartis

negalioja,  draudėjas  ir  draudikas  privalo

grąžinti vienas

kitam lėšas,  gautas pagal  šią  sutartį,  jeigu

įstatymų  aktuose

nenumatyti  kitokie   sutarties   negaliojimo

padariniai.

Teismine

tvarka   pagal  apdraustųjų   piliečių,   globėjų,

rūpintojų,

organizacijų  ieškinį  draudimo  sutartis  gali  būti

pripažinta

negaliojančia, jeigu:

sutartis

sudaryta,    pažeidžiant   Lietuvos   Respublikos

civiliniame kodekse

nustatytas sandorių galiojimo sąlygas;

apdraudžiamas

turtas,   įgytas   nusikalstamu   būdu,   yra

aprašytas,

areštuotas ar konfiskuotas;

sutarties ar

kelių sutarčių draudimo suma viršija apdrausto

turto tikrąją vertę

• ta draudimo sumos dalimi;

sutartis

sudaryta   draudėjui  sąmoningai   siekant  turėti

neteisėtos naudos;

draudėjas ir

sutartį įforminęs draudiko atstovas yra artimi

giminaičiai,

svainiai.

Draudimo

sutartis, kuri yra pripažinta negaliojančia nuo jos

sudarymo momento.

Teismine

tvarka  pripažinus sutartį  negaliojančia, draudimo

organizacija

privalo   grąžinti  gautų   draudimo  įmokų   dalį,

viršijančią

draudimo  organizacijos  turėtas  dėl  tos  sutarties

sudarymo išlaidas;

jeigu sudarydamas  draudimo sutartį draudėjas

siekė turėti

neteisėtos naudos, tai draudimo įmokos negrąžinamos.

15 straipsnis.

Draudimo įmokos

Draudimo

įmokas  (premijas) draudėjai  turi mokėti  draudimo

organizacijai.

Įmokas  už  draudėją  gali  mokėti  kiti  asmenys,

neįgaudami draudėjų

teisių.

Savanoriškojo

draudimo  įmokų tarifus  apskaičiuoja draudimo

organizacija ir

pateikia juos tvirtinti Draudimo reikalų tarybai

(išskyrus

savidraudos draugijas).

Privalomojo

draudimo   įmokų   tarifus   nustato   Lietuvos

Respublikos

Aukščiausioji Taryba.

Sumokėjus

draudimo   įmokos  yra   draudimo   organizacijos

nuosavybė, iš kurios

negali būti išieškomos draudėjo skolos.

Draudimo įmokos

ar jų  dalis gali  būti grąžinta  draudėjui

draudimo sąlygų

nustatytais atvejais. Draudimo įmokų dalis, kuri

priklausytų

draudėjui  nutraukiant draudimo  sutartį,  gali  būti

įskaičiuota į

sutuoktinių dalijamo turto vertę.

Teismo

nuosprendžiu  konfiskuojant draudėjo turtą, gali būti

konfiskuojamos

sumos,  kurias draudimo organizacija turi sumokėti

draudėjui.

Nesumokėtos

privalomojo draudimo įmokos ir delspinigiai turi

būti  išieškomi  iš

draudėjų  mokesčiams  išieškoti  į  biudžetą

nustatyta tvarka.

16

straipsnis.   Draudimo  atlyginimas,   draudimo   sumos,

draudimo pašalpos,

papildomų pensijų draudimo sumos

Atsitikus

draudiminiams  įvykiams,  draudimo  organizacijos

turi mokėti

draudėjams, apdraustiesiems, apdraustųjų paskirtiems

asmenims arba

įpėdiniams turto  draudimo  atlyginimą  ir  asmens

draudimo sumas,

pašalpas bei papildomų pensijų draudimo sumas. Iš

šių sumų negali būti

išieškomos draudėjų ar apdraustųjų skolos.

Asmens

draudimo  sumos, pašalpos,   po  apdraustojo  mirties

išmokomos  draudimo

įmokos,  papildomų  pensijų  draudimo  sumos

neįtraukiamos  į

paveldimo  turto  sudėtį  ir  joms  netaikomos

paveldėjimo teisės

normos, jeigu  apdraustasis paskyrė  tų  sumų

gavėją.

Asmens

draudimo  sumos, pašalpos, papildomų pensijų draudimo

sumos turi  būti

mokomos  neatsižvelgiant į sumas, priklausančias

gauti pagal

valstybinį socialinį  draudimą, socialinį aprūpinimą

arba žalos

atlyginimo tvarka.

Draudimo

organizacija, išmokėjusi turto draudimo atlyginimą,

neviršydama šios

sumos, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą

padariusį asmenį,  o

išmokėjusi  asmens draudimo sumą ar pašalpą,

reikalavimo

(regreso) teisės neįgyja.

Draudimo

organizacija   turi   teisę   nemokėti   draudimo

atlyginimo, draudimo

sumų, pašalpų,  papildomų pensijų  draudimo

sumų, jei  įvyksta

draudimo  sąlygose nenumatyti atsitikimai arba

jeigu  sąlygose

nurodyta,  kad  tokiomis  aplinkybėmis  draudimo

organizacija nemoka

šių sumų.

Sveikatos

apsaugos,   tardymo,  teismo  ir  kitos  įstaigos

privalo teikti

draudimo organizacijoms  dokumentus bei  išvadas,

reikalingas

draudimo   sumų  ir   draudimo  atlyginimo  mokėjimo

klausimams spręsti.

17 straipsnis.

Draudimo organizacijų fondai ir rezervai

Draudimo

organizacijos  sudaro įstatymų  aktuose ir draudimo

organizacijų

įstatuose numatytus fondus bei rezervus.

18 straipsnis.

Draudimo organizacijų lėšos prevencijos

priemonėms

Draudimo

organizacijos    dalį   draudimo   įmokų   skiria

prevencijos priemonėms,

mažinančioms gaisrų,  avarijų  bei  kitų

nelaimių galimybę ir

jų neigiamus padarinius, užkertančioms kelią

žmonių  žuvimui,

sužalojimui,  lligoms,  turto  sunaikinimui  ar

sugadinimui,

gerinančioms  ekologinę būklę  bei  gamtos  apsaugą,

spartinančioms

pagalbos nelaimėje teikimą ir panašiai.

Prevencijos

priemonėms  skiriamą privalomojo  draudimo įmokų

dalį nustato

Lietuvos Respublikos  Aukščiausioji Taryba, o šioms

priemonėms skiriamą

turto  savanoriškojo  draudimo  įmokų  dalį,

vienodą visoms

draudimo organizacijoms, nustato Draudimo reikalų

taryba pagal

atskiras draudimo rūšis arba draudimo rūšių grupes.

Asmens

savanoriškojo  draudimo įmokų  dalį prevencijos priemonėms

draudimo

organizacijos gali skirti savo nuožiūra.

Draudimo

organizacijos   turi  Draudimo   reikalų   tarybos

nustatyta  tvarka

ir  laiku   prevencijos  priemonėms  skirtąją

draudimo įmokų  dalį

pervesti  į  Valstybinės  draudimo  įstaigos

prevencijos

priemonių lėšų fondą.

Prevencijos

lėšų  naudojimo  sritis  ir  finansavimo  tvarką

nustato Draudimo

reikalų taryba.

II.

VALSTYBINĖ DRAUDIMO ĮSTAIGA IR JOS

VEIKLOS PAGRINDAI

19 straipsnis.

Valstybinė draudimo įstaiga

Lietuvos

valstybinėį  draudimą  vykdo  Valstybinė  draudimo

įstaiga, kurios

įstatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Valstybinė

draudimo įstaiga turi nežinybinį statusą ir dirba

ūkiskaitos

pagrindais. Ji savarankiškai nustato valdymo struktūrą

ir  etatus.   Darbo

apmokėjimas  bei  skatinimas  organizuojamas

Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

Už savo

įsipareigojimus Valstybinė  draudimo įstaiga atsako

visu savo turtu.

20 straipsnis.

Valstybinės draudimo įstaigos teisės

Valstybinė

draudimo  įstaiga gali vykdyti gyventojų, įmonių,

įstaigų  bei

organizacijų  turto   ir  asmens  privalomąjį  bei

savanoriškąjį

draudimą,  sudaryti  perdraudimo  sutartis,  teikti

draudimo

paslaugas   užsienio   prekybai,   turizmui,   užsienio

piliečiams ir

organizacijoms.

Visų  rūšių  privalomasis

draudimas  ir  papildomų  pensijų

draudimas yra

išimtinė Valstybinės draudimo įstaigos teisė.

Valstybinė

draudimo  įstaiga  ir  jos  filialai  turi  teisę

naudoti antspaudus,

dokumentų  blankus,  leidinių  viršelius  su

Lietuvos Respublikos

herbo atvaizdu.

21 straipsnis.

Valstybinės draudimo įstaigos finansinė

veikla

Valstybinė

draudimo    įstaiga   finansuoja    prevencijos

priemones, gali

teikti kreditus,  vykdyti komercinę veiklą, taip

pat būti akcinių

bendrovių dalininke.

22 straipsnis.

Valstybinės draudimo įstaigos fondai ir

rezervai

Valstybinė

draudimo įstaiga iš draudimo įmokų sudaro:

atsargos

fondus,

gyvybės

draudimo įmokų rezervą,

papildomų

pensijų draudimo fondą,

prevencijos

priemonių lėšų fondą,

perdraudimo

operacijų   ir  kitus   fondus,  numatytus  jos

įstatuose.

Valstybinė

draudimo  įstaiga turi  teisę sudaryti bendrus su

kitomis draudimo

organizacijomis fondus.

Gyvybės

draudimo  įmokų rezervo ir papldomų pensijų draudimo

fondo lėšos  turi

būti  laikomos specialiosiose banko sąskaitose.

Bankas už šias lėšas

turi mokėti nustatyto dydžio palūkanas.

Valstybinės

draudimo  įstaigos fondai  ir  rezervai  privalo

būti naudojami

pagal  paskirtį.  Valstybinės  draudimo  įstaigos

nuožiūra fondų  ir

rezervų  lėšos gali būti naudojamos komercinei

veiklai  ir

kreditavimui,  bet  negali  būti  paimamos  iš  šios

įstaigos kitiems

tikslams.

23 straipsnis.

Draudimo įmokų paskirstymas

Draudimo

reikalų  taryba pagal  atskiras draudimo rūšis arba