Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2012-10-17
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Suvestinė redakcija nuo 2014-01-01

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 129-6463, i. k. 1121010ISTA0XI-2289

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2012 m. spalio 17 d. Nr. XI-2289

Vilnius

(Žin., 2000, Nr. 64-1931; 2002, Nr. 72-3019)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„lietuvos Respublikos žvalgybos ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Kontržvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veikla, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti.

2.

Tarnybinis nusižengimas – priešinga teisei kaltai padaryta šiame įstatyme nustatyta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta atsakomybė.

3.

Žvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms.

4.

Žvalgybos informacija – duomenys, gauti vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą. Duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimus, nėra žvalgybos informacija.

5.

Žvalgybos institucija – valstybės institucija, kuriai šio įstatymo nustatyta tvarka pavesta vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą.

6.

Žvalgybos institucijos veikla – žvalgybos institucijos vykdoma žvalgyba, kontržvalgyba ir vidaus administravimas.

7.

Žvalgybos metodas – būdas gauti žvalgybos informaciją.

8.

Žvalgybos pareigūnas – asmuo, pagal žvalgybos pareigūno tarnybos ar profesinės karo tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos institucijoje ir vykdantis žvalgybą ar kontržvalgybą ir (ar) kuriam taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir draudimai, taip pat privataus gyvenimo suvaržymai. Žvalgybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui.

9.

Žvalgybos pareigūno vardo žeminimas – pareigūno veika, susijusi ar nesusijusi su pareigų atlikimu, kuria pareigūnas pažemina žvalgybos institucijos autoritetą, griauna pasitikėjimą žvalgybos institucija ar ją kompromituoja, sudaro neigiamą klaidingą visuomenės nuomonę apie instituciją, jos pareigūnus.

10.

Žvalgybos slaptasis bendradarbis – veiksnus fizinis asmuo, susitarimo pagrindu slaptai bendradarbiaujantis su žvalgybos institucija.

11.

Žvalgybos užduotis – rašytinis dokumentas, kuriame nustatomi pavedimai gauti ir pateikti žvalgybos informaciją įgaliotiems ją žinoti asmenims ir kuriuo vadovaujantis vykdoma žvalgyba ir kontržvalgyba.

3 straipsnis. Teisiniai žvalgybos institucijų veiklos pagrindai

Žvalgybos institucijos, įgyvendindamos pavestus uždavinius, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

4 straipsnis. Žvalgybos institucijų veiklos principai

1.

Žvalgybos institucijų veikla grindžiama bendraisiais teisiniais ir specialiaisiais principais.

2.

Žvalgybos institucijų veikla yra vykdoma laikantis šių bendrųjų teisinių principų:

1) teisėtumo;

2) pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;

3) visuomenės ir valstybės intereso viršenybės;

4) atskaitomybės valstybės aukščiausiosioms vadovaujančioms institucijoms, kurios vadovauja nacionalinio saugumo užtikrinimui.

3.

Specialieji žvalgybos institucijų veiklos principai:

1) politinio neutralumo – žvalgybos institucijos ir žvalgybos pareigūnai negali jiems suteiktų įgaliojimų panaudoti taip, kad savo aktyviais ar pasyviais veiksmais savavališkai įsiterptų į valstybėje vykstančius demokratinius procesus, dalyvautų priimant politinius sprendimus;

2) veiklos metodų neskelbtinumo – žvalgybos institucijų veiklos metodai yra nevieši ir jie negali būti atskleidžiami asmenims, nevykdantiems žvalgybos ir kontržvalgybos arba šios veiklos kontrolės ar koordinavimo;

3) savalaikiškumo – žvalgybos informacija nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms turi būti pateikiama per protingą terminą;

4) objektyvumo – žvalgybos informacija turi būti neiškraipyta ir nešališka;

5) aiškumo – žvalgybos informacija turi būti pateikiama taip, kad negalima būtų jos suvokti dviprasmiškai ir kitaip.

5 straipsnis. Informacijos apie žvalgybos institucijas ir jų veiklą apsauga

Žvalgybos užduotys, žvalgybos informacija, žvalgybos metodai, informacija apie žvalgybos institucijų veiklą, žvalgybos slaptuosius bendradarbius, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą įslaptinama, išslaptinama ir tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŽVALGYBOS INSTITUCIJŲ VEIKLOS TIKSLAS, ŽVALGYBOS IR KONTRŽVALGYBOS UŽDAVINIAI

6 straipsnis. Pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas

Pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes.

7 straipsnis. Žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniai

1.

Žvalgybos uždavinys – prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius iš užsienio ir galinčius turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.

2.

Kontržvalgybos uždaviniai:

1) prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti įtakos visuomeniniams politiniams, ekonominiams procesams, taip pat kuriais gali būti pažeidžiami valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia;

2) nustatyti užsienio valstybių žvalgybos, saugumo institucijų ir su jomis susijusių asmenų veiklą, galinčią pažeisti valstybės suverenitetą, teritorijos neliečiamybę ir vientisumą, konstitucinę santvarką, valstybės interesus, gynybinę ir ekonominę galią, ir šalinti šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes;

3) organizuoti ir vykdyti informacijos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį, apsaugą ir kontroliuoti, kaip tokia informacija yra saugoma Lietuvos Respublikos viduje ir Lietuvos Respublikos institucijose užsienyje.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŽVALGYBOS INSTITUCIJOS, JŲ VEIKLOS SRITYS, TEISĖS IR PAREIGOS

8 straipsnis. Žvalgybos institucijos ir jų veiklos sritys

1.

Lietuvos Respublikoje žvalgybos institucijų veiklą vykdo:

1) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas) – Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija;

2) Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas) – krašto apsaugos ministrui pavaldi krašto apsaugos sistemos institucija.

2.

Valstybės saugumo departamentas žvalgybą ir kontržvalgybą vykdo:

1) visuomeninėje politinėje, ekonominėje, mokslo, technologijų, informacinės veiklos srityse, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas sritis;

2) Lietuvos Respublikos valstybės diplomatinės tarnybos ir kitų Lietuvos Respublikos institucijų, veikiančių užsienyje, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų institucijų, saugumo srityje;

3) valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų institucijų, srityje;

4) valstybės valdymui skirtų elektroninių ryšių tinklų įrengimo, eksploatavimo ir jų kriptografinės ir kitos apsaugos srityje.

3.

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas žvalgybą ir kontržvalgybą vykdo:

1) gynybos, karinėje-politinėje, karinėje-ekonominėje, karinėje-technologinėje, karinėje-informacinėje srityse;

2) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos užsienyje srityje;

3) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijų valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos srityje.

9 straipsnis. Žvalgybos institucijų teisės ir pareigos

1.

Žvalgybos institucijos teisės įgyvendinant jai pavestus uždavinius:

1) taikyti žvalgybos metodus;

2) šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus;

3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tikslais atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimus;

4) gauti iš institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją;

5) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais bendradarbiauti su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis;

6) bendradarbiauti su juridiniais ir fiziniais asmenimis;

7) įslaptinti žvalgybos pareigūnus, užšifruoti jų tarnybinę priklausomybę, įslaptinti ir užšifruoti žvalgybos pareigūnų bei žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos institucijų patalpų, transporto, ryšio priemonių, taip pat kitų techninių priemonių tarnybinę priklausomybę;

8) steigti priedangos juridinius asmenis ir jais naudotis;

9) naudoti tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus ir priemones;

10) įsigyti ir naudoti technines ir kitas priemones, medžiagas, reikalingas žvalgybos institucijų veiklai, žvalgybos pareigūnų, žvalgybos slaptųjų bendradarbių ir jų šeimos narių, žvalgybos institucijų patalpų ar kito turto apsaugai;

11) vykdyti žvalgybos institucijų veiklai reikalingą pagalbinę veiklą – organizuoti ir vykdyti patalpų, pastatų ir teritorijos priežiūros ir tvarkymo, techninių sistemų ir transporto priežiūros, maitinimo, kitą administracinę, materialinio ir techninio aprūpinimo veiklą, naudojant vidinius žmogiškuosius išteklius ir valstybės biudžeto lėšas;

12) tvarkyti žvalgybos metodų taikymo, teismo sankcionuojamų ir nesankcionuojamų informacijos rinkimo veiksmų ar kriminalinės žvalgybos tyrimų atlikimo metu gautų pajamų ir materialiojo turto apskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka ir naudoti žvalgybos institucijų veiklai;

13) pasitelkti ekspertus, specialistus;

14) įsigyti tarnybinius šaunamuosius ginklus;

15) tirti asmenis poligrafu įstatymų nustatyta tvarka;

16) organizuoti žvalgybos pareigūnų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą;

17) gauti paramą iš užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų ir institucijų;

18) pagal savo kompetenciją leisti teisės aktus, reglamentuojančius žvalgybos institucijos veiklą.

2.

Žvalgybos institucijos pareigos:

1) teikti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms valstybės institucijoms žvalgybos informaciją, reikalingą jų funkcijoms atlikti;

2) raštu informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos, apie žvalgybos institucijų vykdomą veiklą ir bendradarbiavimą su užsienio žvalgybos, saugumo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis;

3) užtikrinti savo saugumą, rūpintis žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių bei jų šeimos narių apsauga;

4) valdyti žvalgybos informaciją;

5) tvarkyti asmens duomenis;

6) teikti visuomenei viešą informaciją apie savo veiklą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŽVALGYBOS IR KONTRŽVALGYBOS VYKDYMO PAGRINDAI, ŽVALGYBOS INFORMACIJOS RINKIMAS, TVARKYMAS, NAUDOJIMAS IR TEIKIMAS

10 straipsnis. Žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymo pagrindai

1.

Žvalgyba ir kontržvalgyba vykdoma vadovaujantis Valstybės gynimo tarybos patvirtintais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais, žvalgybos užduočių pagrindu.

2.

Žvalgybos užduotis, vadovaudamiesi Valstybės gynimo tarybos patvirtintais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais, žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniams įgyvendinti sau pavaldžioms žvalgybos institucijoms nustato krašto apsaugos ministras ir Valstybės saugumo departamento direktorius.

11 straipsnis. Žvalgybos informacijos rinkimo bendrosios nuostatos

Žvalgybos informacija renkama:

1) taikant žvalgybos metodus;

2) atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus;

3) gaunant duomenis iš valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių;

4) gaunant duomenis iš juridinių ir (ar) fizinių asmenų.

12 straipsnis. Žvalgybos informacijos rinkimas taikant žvalgybos metodus

Žvalgybos metodus, jų taikymo tvarką, terminus ir sąlygas nustato Vyriausybė.

13 straipsnis. Žvalgybos informacijos rinkimas atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus

1.

Pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį gali būti atliekami šie veiksmai:

1) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas;

2) patekimas į asmens būstą, kitokias patalpas ar transporto priemones, jų apžiūra ir fiksavimas;

3) dokumentų ar daiktų paėmimas ar slapta jų apžiūra ir fiksavimas;

4) informacijos apie elektroninių ryšių įvykius gavimas;

5) pinigų, piniginių srautų, vertybinių popierių, elektroninių ir kitų atsiskaitymo būdų, taip pat bet kokių finansinių operacijų stebėjimas ir fiksavimas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardos teismo pirmininko įgaliotas šio teismo teisėjas pagal žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų motyvuotus teikimus.

3.

Žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų teikime apygardos teismui nurodoma:

1) duomenys apie fizinius asmenis (vardas ir pavardė, asmens kodas) arba juridinius asmenis (buveinė, kodas), arba objektus (jų apibūdinimas), kuriems bus taikomi veiksmai;

2) duomenys (motyvai), pagrindžiantys būtinumą taikyti sankcionuojamus veiksmus;

3) duomenys apie galinį įrenginį, kurį naudojant bus perduodama informacija (identifikacinis numeris, pavadinimas ir (arba) galinio įrenginio buvimo adresas), kai numatoma kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį;

4) veiksmai, kuriuos prašoma leisti atlikti;

5) prašomų taikyti veiksmų trukmė;

6) siekiamas rezultatas.

4.

Pasikeitus asmens naudojamam galiniam įrenginiui, kuriuo elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija vadovaujantis motyvuota teismo nutartimi buvo slapta stebima ir fiksuojama, ar nustačius, kad asmuo informacijai perduoti naudoja ir kitus galinius įrenginius, tokios informacijos, kuri yra perduodama per kitus to paties asmens naudojamus galinius įrenginius, kontrolė ir jos fiksavimas pradedami ir vykdomi, kai žvalgybos institucijos vadovas informuoja apygardos teismą, sankcionavusį elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Apygardos teismas, gavęs žvalgybos institucijos informaciją, leidžia vykdyti galinių įrenginių kontrolę arba pareikalauja šiuos veiksmus nutraukti. Apygardos teismas sprendimą priima ir žvalgybos instituciją informuoja nedelsdamas.

5.

Nutartyje leisti atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus turi būti nurodyta:

1) teikimą pateikusios žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas pavaduotojas (vardas, pavardė, pareigos);

2) duomenys apie fizinius asmenis (vardas ir pavardė, asmens kodas) arba juridinius asmenis (buveinė, kodas), arba objektus (jų apibūdinimas), kuriems bus taikomi veiksmai;

3) duomenys (motyvai), pagrindžiantys būtinumą taikyti sankcionuojamus veiksmus;

4) veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti;

5) leidžiamų atlikti veiksmų trukmė;

6) siekiamas rezultatas.

6.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Prireikus šių veiksmų atlikimas gali būti pratęstas dar iki 3 mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Apygardos teismas, kaskart dar 3 mėnesiams pratęsdamas išduotą leidimą atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus, įvertina pateikto teikimo pratęsti šių veiksmų atlikimą pagrįstumą.

7.

Žvalgybos institucijos dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo turi teisę kreiptis į bet kurį apygardos teismą. Teismui atsisakius sankcionuoti veiksmus, kreiptis į kitą apygardos teismą dėl tų pačių veiksmų sankcionavimo draudžiama.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.