LegalizeLietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2027-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 108-2728, i. k. 0971010ISTAVIII-500
Nauja redakcija nuo 2013-01-01:
Nr. XI-2271, 2012-10-03, Žin. 2012, Nr. 122-6126 (2012-10-20), i. k. 1121010ISTA0XI-2271
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS
ĮSTATYMAS
1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetenciją užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų filialų (toliau – asmuo) pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1901, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-05-04, i. k. 2023-08467
Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) ratifikuotos tarptautinės sutartys nustato kitas gyvūnų gerovės ir apsaugos sąlygas, yra taikomos tarptautinių sutarčių sąlygos.
Laukinių gyvūnų gerovei ir apsaugai šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas.
Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1147, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-30, i. k. 2014-13263
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Bandomasis gyvūnas – eksperimentams ar kitiems mokslo tikslams veisiamas, auginamas, naudojamas ar numatomas naudoti gyvūnas.
Bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas ūkinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3301, 2020-09-24, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21151
Bešeimininkis gyvūnas – ūkinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3301, 2020-09-24, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21151
Gyvūnas – bet kokios rūšies domestikuotas ar laukinis gyvūnas, įskaitant ūkinius gyvūnus ir gyvūnus augintinius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3301, 2020-09-24, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21151
Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.
Gyvūno augintinio ženklinimas – gyvūno augintinio žymėjimas išoriniu ženklu, tatuiruote ar mikroschema.
Gyvūno laikymas – gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas.
Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
Gyvūno nugaišinimas – gyvūno nužudymas veterinariniais vaistais.
Gyvūno nužudymas – gyvybės atėmimas gyvūnui.
Gyvūno registravimas – gyvūno duomenų įrašymas į tam tikrų gyvūnų registro duomenų bazę.
Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.
Gyvūno suluošinimas – veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamos gyvūno kūno dalys ir (ar) organai ir (arba) atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei ir (ar) psichikos sveikatai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-231, 2021-03-30, paskelbta TAR 2021-04-19, i. k. 2021-08081
Gyvūnų apsauga – priemonės gyvūnų gerovei užtikrinti.
Gyvūnų augintinių veisėjas – asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais.
Gyvūnų augintinių viešbutis – teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti gyvūnų augintinių laikymo vieta, kurioje teikiama gyvūnų augintinių laikino apgyvendinimo paslauga.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3207, 2020-06-29, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15400
Gyvūnų gerovė – optimalus gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimas.
Gyvūnų globa – asmens veikla, skirta gyvūno gerovei ir apsaugai užtikrinti.
Gyvūnų globėjas – asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globa ir (ar) laikinąja gyvūnų globa, ir (ar) šiame įstatyme nustatytais atvejais laikinuoju gyvūnų laikymu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3207, 2020-06-29, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15400
Gyvūnų globos namai – asmuo, turintis teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias patalpas, kuriose gyvūnai laikomi, kol nugaiš (išskyrus atvejus, kai dėl gyvūnų sveikatos būklės ar agresyvumo juos būtina nugaišinti), bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai – kol bus surasti nauji savininkai, sužeisti ar sergantys laukiniai gyvūnai – kol juos bus galima išleisti į laisvę.
Kovinio šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo.
Kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
Laikinasis gyvūno laikymas – trumpalaikis gyvūno, kurio savininkas yra žinomas, laikymas. Ši veikla neapima laikinosios gyvūnų globos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3207, 2020-06-29, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15400
Laikinoji gyvūnų globa (toliau – laikinoji globa) – asmens veikla, kuria užtikrinama bešeimininkių ar bepriežiūrių gyvūnų gerovė ir apsauga, kol bus nustatytas jų savininkas ar laikytojas, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.61 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų.
Neteko galios nuo 2021-05-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIII-3301, 2020-09-24, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21151
Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
Pavojingo šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo.
Prekiautojas gyvūnais – asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą prekiauti gyvūnais.
Skerdimas – kaip apibrėžta 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1099/2009) 2 straipsnio j punkte.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1147, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-30, i. k. 2014-13263
Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2171, 2023-09-21, paskelbta TAR 2023-09-27, i. k. 2023-18812
Verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių veisimas siekiant pelno, įskaitant kergimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-231, 2021-03-30, paskelbta TAR 2021-04-19, i. k. 2021-08081
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
3 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetencija
Gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar aplinkos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių merai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos jūrų muziejus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2484, 2024-03-14, paskelbta TAR 2024-03-15, i. k. 2024-04798
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:
1) koordinuoja gyvūnų gerovės ir apsaugos valstybinių strategijų ir programų rengimą ir jas tvirtina;
2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro tarptautines sutartis dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos ir užtikrina jų vykdymą;
3) nustato ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos ir ženklinimo tvarką;
4) atlieka kitas įstatymuose nustatytas funkcijas.
Aplinkos ministerija ar aplinkos ministro įgaliotos institucijos:
1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
2) tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustatoma: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašas ir šių gyvūnų medžioklės terminai; draudžiami ir leidžiami medžioklės būdai ir jų taikymo terminai, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarka bei kiti medžioklės reikalavimai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2484, 2024-03-14, paskelbta TAR 2024-03-15, i. k. 2024-04798
3) nustato kačių, šunų, šeškų ir kitų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarką;
4) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos:
1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos pagal kompetenciją užtikrina, kad būtų laikomasi gyvūnų laikymo reikalavimų.
Susisiekimo ministerija nustato gyvūnų vežimo visuomeninio transporto priemonėmis taisykles.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) įtraukia į formaliojo švietimo bendrojo ugdymo programas gyvūnų gerovės ir apsaugos temas;
2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos:
1) renka ir apibendrina duomenis apie asmenis, kuriems buvo suteikta medicinos pagalba dėl gyvūno apkandžiojimo ar dėl kitokio sąlyčio su gyvūnais;
2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:
1) pagal kompetenciją įgyvendina valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje;
2) tvirtina bendruosius ir atskirų rūšių (specialiuosius) ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimus;
3) tvirtina bandomųjų gyvūnų laikymo ir naudojimo reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami, išduoda leidimus atlikti bandymus su gyvūnais;
4) tvirtina kovinių ir pavojingų veislių šunų sąrašus;
5) tvirtina pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos ir laikymo reikalavimus, taip pat kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo reikalavimus;
6) tvirtina reikalavimus gyvūnų globėjams, gyvūnų augintinių viešbučiams, gyvūnų globos namams, gyvūnų augintinių veisėjams;
7) tvirtina prekybos ūkiniais gyvūnais ir gyvūnais augintiniais reikalavimus;
8) tvirtina gyvūnų vežėjų leidimų, vežamų gyvūnų prižiūrėtojų kompetencijos pažymėjimų išdavimo tvarką;
9) tvirtina veterinarinių procedūrų, kurias leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims, sąrašą ir nustato jų atlikimo tvarką;
10) rengia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą;
11) vykdo gyvūnų globėjų, gyvūnų augintinių veisėjų, gyvūnų globos namuose ir gyvūnų augintinių viešbučiuose laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir registravimo reikalavimų laikymosi priežiūrą;
12) tvirtina gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, didinančių gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, naudojimo reikalavimus;
13) organizuoja ir vykdo šios dalies 2, 3, 6–9, 12 punktuose nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą, įskaitant Reglamento (ES) 2017/625 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą oficialią kontrolę;
14) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Savivaldybių merai:
1) pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant gyvūnų gerovės ir apsaugos programas, informuoja ir skatina visuomenę globoti gyvūnus, išskyrus laukinius;
2) vadovaudamiesi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;
3) organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams;
4) gali steigti gyvūnų augintinių kapines ir organizuoti tokių kapinių priežiūrą;
5) išduoda leidimus įvežti, įsigyti, laikyti, veisti pavojingus šunis ir jais prekiauti, vykdo kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje;
6) organizuoja kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų paėmimą ir perdavimą gyvūnų globėjams laikinai juos laikyti;
7) kontroliuoja, ar šunų, kačių ir šeškų laikytojai ar savininkai nustatyta tvarka yra paženklinę ir registravę laikomus gyvūnus augintinius;
8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas:
1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, sveikatos priežiūrą, globą, laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas nelaisvėje laikyti perduodamus laukinius gyvūnus;
2) informuoja ir konsultuoja asmenis laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, gerovės, globos ir apsaugos klausimais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2484, 2024-03-14, paskelbta TAR 2024-03-15, i. k. 2024-04798
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veikla atliekant šio straipsnio 11 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.
Lietuvos jūrų muziejus:
1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų jūros žinduolių ir jūros paukščių sveikatos priežiūrą, globą, jūros žinduolių ir jūros paukščių paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus jūros žinduolius ir jūros paukščius nelaisvėje;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.