Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2002-07-05
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2002 m. liepos 5 d. Nr. IX-1053

Vilnius

(Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2000, Nr. 32-892, Nr. 61-1830)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1.

Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos telekomunikacijų reguliavimo pagrindus atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos reikalavimus, reglamentuoja santykius tarp telekomunikacijų operatorių ir jų paslaugų gavėjų, radijo ryšio valdymą, naudojimą, kontrolę ir elektromagnetines bangas skleidžiančių įrenginių įvežimą, gamybą, naudojimą bei priežiūrą, užtikrina efektyvų radijo dažnių ir telefono ryšio numerių panaudojimą, nustato sąlygas konkurencijai telekomunikacijų srityje plėtoti.

2.

Šis Įstatymas nenustato radijo, televizijos programų transliuotojų veiklos licencijavimo, išskyrus tai, kad sukoordinuotos veiklos radijo ir televizijos stočių dažnių (kanalų) bei telekomunikacijų tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindinės techninės sąlygos turi būti pateiktos Lietuvos radijo ir televizijos komisijai.

2 straipsnis. Telekomunikacijų veiklos reguliavimo principai

Telekomunikacijų veiklos reguliavimas grindžiamas efektyvaus ribotų išteklių valdymo, technologinio neutralumo, funkcinio ekvivalentiškumo, mažiausio būtino reguliavimo, su dinamiška rinka suderinto teisinio tikrumo, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, kriterijų objektyvumo, skaidrumo, lygybės ir nediskriminavimo principais.

3 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1.

Abonentas – asmuo, kuris yra viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo sutarties su šių paslaugų teikėju šalis.

2.

Aparatūra ir įrenginiai – radioelektroninė aparatūra ir elektros įrenginiai, kurie veikdami spinduliuoja arba gali spinduliuoti radijo bangas.

3.

Apsaugotoji paslauga – mokamos radijo ir (ar) televizijos transliavimo paslaugos, informacinės paslaugos, pagrįstos sąlygine prieiga.

4.

Asmenys – fiziniai ir juridiniai asmenys.

5.

Atsieta prieiga prie vietinės linijos – visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos. Atsietos prieigos suteikimas nereiškia nuosavybės teisių į vietinę liniją perėjimo.

6.

Dalinė vietinė linija – vietinės linijos dalis, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo prieigos tašku.

7.

Faktinis telekomunikacijų paslaugų naudotojas – fizinis asmuo, asmeniniams ar verslo tikslams naudojantis viešąsias telekomunikacijų paslaugas.

8.

Galiniai įrenginiai – telekomunikacijų paslaugų gavėjų įrenginiai, skirti prijungti prie atitinkamo telekomunikacijų tinklo galinių taškų.

9.

Iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikta prieiga prie nustatyto vietinės linijos operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti fizinės linijos ne balso juostos dažnių spektrą.

10.

Kryžminis subsidijavimas – pajamų, gaunamų už paslaugas, teikiamas didesne galutine kaina nei paslaugų teikimo bendrosios sąnaudos, panaudojimas kompensuoti trūkumui pajamų, gaunamų už kitas paslaugas, teikiamas mažesne galutine kaina negu paslaugų teikimo bendrosios sąnaudos.

11.

Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė – Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriame nustatytas radijo dažnių paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos bei kitiems poreikiams.

12.

Nustatytas vietinės linijos operatorius – Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu nustatytas viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo operatorius, turintis didelę įtaką rinkoje teikiant viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklus ir paslaugas.

13.

Prieiga – telekomunikacijų operatoriaus suteikta galimybė kitam telekomunikacijų operatoriui ir (ar) telekomunikacijų paslaugų teikėjui sutartiniais pagrindais naudoti telekomunikacijų operatoriaus infrastruktūrą ir (ar) paslaugas šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis teikti telekomunikacijų paslaugas.

14.

Prieiga prie patalpų – fizinės erdvės ir techninės infrastruktūros, reikalingos laikyti ir prijungti atitinkamą įrangą, suteikimas.

15.

Radijo bangos – laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos, kurių dažnis – nuo 9 kHz iki 3000 GHz.

16.

Radijo dažnio (kanalo) skyrimas – Ryšių reguliavimo tarnybos išduodamas leidimas nustatytomis sąlygomis naudoti radijo dažnį arba kanalą.

17.

Radijo mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir su verslu nesusijusiais tikslais ir nesiekiantis iš to pelno.

18.

Radijo ryšio įrenginiai – radijo signalų perdavimo, siuntimo ir (ar) priėmimo įrenginiai.

19.

Radijo ryšio kanalai – radijo dažnių juosta nustatytai techninių priemonių ir radijo bangų sklidimo aplinkos visumai, skirta perduoti ir priimti tam tikrą informaciją.

20.

Radijo ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos oficialus leidinys, nustatantis radijo ryšio valdymą.

21.

Radijo ryšys – informacijos perdavimas, siuntimas ir (ar) priėmimas radijo bangomis.

22.

Radijo stebėsena – nuolatinė radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.

23.

Radijo trikdžiai – įvairios kilmės pašaliniai elektromagnetiniai virpesiai (elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas, pokytis sklidimo terpėje), trukdantys priimti naudingąjį radijo signalą ir atkurti informaciją.

24.

Radijo trukdžiai – aparatūros ir įrenginio, ryšio kanalo ar sistemos veikimo blogėjimas dėl radijo trikdžių įtakos.

25.

Sąlyginė prieiga – techninė ir (ar) kita priemonė, leidžianti naudotis apsaugotąja paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo leidimą.

26.

Skirtoji linija – nekomutuojama telekomunikacijų linija, jungianti telekomunikacijų tinklo galinius taškus.

27.

Skirtosios linijos paslauga – telekomunikacijų paslauga, suteikianti perdavimo galimybę tarp telekomunikacijų tinklo galinių taškų be telekomunikacijų paslaugų gavėjo kontroliuojamo komutavimo.

28.

Siuntimas – koduotas arba nekoduotas radijo ir (ar) televizijos programų signalų išspinduliavimas visuomenei telekomunikacijų tinklais.

29.

Susijusios priemonės – su atsietos prieigos prie vietinės linijos suteikimu susijusios priemonės, tarp jų – prieiga prie patalpų, kabelio sujungimai, atitinkamos informacinių technologijų sistemos, būtinos vietinės linijos gavėjui, kad jis galėtų teikti paslaugas sąžiningos konkurencijos sąlygomis.

30.

Telekomunikacija – informacijos perdavimas, siuntimas, priėmimas laidinėmis, radijo, optinėmis bei kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis.

31.

Telekomunikacijų infrastruktūra – telekomunikacijų tinklų, aparatūros, įrenginių, linijų, vamzdynų, kabelių, kanalų, kolektorių, bokštų, stiebų ir kitų priemonių visuma, skirta vykdyti telekomunikacinę veiklą.

32.

Telekomunikacijų linija – fizinė telekomunikacijų tinklo grandis, jungianti bet kuriuos tinklo taškus.

33.

Telekomunikacijų operatorius – ūkio subjektas, eksploatuojantis savo arba kito asmens telekomunikacijų tinklą (prižiūrintis, plėtojantis, valdantis jo darbą, sujungiantis su kitais tinklais).

34.

Telekomunikacijų paslaugos – paslaugos, visiškai ar iš dalies susijusios su signalų perdavimu, komutavimu, tarp jų – radijo ir televizijos programų siuntimu telekomunikacijų tinklais, išskyrus radijo ir televizijos transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą.

35.

Telekomunikacijų paslaugų gavėjas – asmuo, kuriam teikiamos viešosios telekomunikacijų paslaugos ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo.

36.

Telekomunikacijų paslaugų teikėjas – ūkio subjektas, teikiantis telekomunikacijų paslaugas per savo ar kito asmens telekomunikacijų tinklą.

37.

Telekomunikacijų tinklas – informacijos perdavimo sistema ir (ar) komutavimo bei kiti įrenginiai, kurie užtikrina signalų perdavimą laidinėmis, radijo, optinėmis bei kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis.

38.

Telekomunikacijų tinklo teikimas – telekomunikacijų tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimas.

39.

Telekomunikacijų tinklų sujungimas – fizinis ar loginis telekomunikacijų tinklų, naudojamų to paties ir (ar) kito operatoriaus ir (ar) paslaugų teikėjo, sujungimas, kad vieno operatoriaus ir (ar) paslaugų teikėjo telekomunikacijų paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (ar) ryšiu su kito operatoriaus ir (ar) paslaugų teikėjo paslaugų gavėjais arba kito operatoriaus ir (ar) paslaugų teikėjo teikiamomis telekomunikacijų paslaugomis.

40.

Telekomunikacinė veikla – veikla, susijusi su telekomunikacijų paslaugų ir telekomunikacijų tinklų teikimu.

41.

Tinklo galinis taškas – fizinės jungtys, atitinkančios jų prieigos techninius reikalavimus, sudarančios viešojo telekomunikacijų tinklo dalį ir būtinos galiniam įrenginiui prijungti prie viešojo telekomunikacijų tinklo bei tuo tinklu palaikyti efektyvų ryšį.

42.

Transliavimas – programų rengimas ir jų pirminis siuntimas (perdavimas) visuomenei telekomunikacijų tinklais.

43.

Transliuotojas – transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turintis arba įstatymų nustatytais atvejais jos neturintis asmuo, kuris prisiima redakcinę atsakomybę už transliuojamas programas, pats jas rengia ir transliuoja arba leidžia jas nepakeistas retransliuoti ar siųsti kitam asmeniui.

44.

Ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos laikomos ūkio subjektais, jeigu jos vykdo ūkinę veiklą.

45.

Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką rinkoje – ūkio subjektas, kurio dalis atitinkamoje telekomunikacijų rinkoje paprastai sudaro daugiau kaip 25 procentus.

46.

Universaliosios paslaugos – nustatytos kokybės telekomunikacijų paslaugų minimumas, kuris, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą teikiamas visiems tokias paslaugas užsisakiusiems telekomunikacijų paslaugų gavėjams.

47.

Vartotojas – fizinis asmuo, kuriam teikiamos viešosios telekomunikacijų paslaugos tenkinti asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija.

48.

Vertikaliai integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris verčiasi dviejų ar daugiau rūšių veikla, įeinančia į tą pačią vertės kūrimo grandinę.

49.

Viešasis fiksuoto telefono ryšio tinklas – viešasis komutuojamas telekomunikacijų tinklas, kuriuo galima perduoti kalbą, ne mažesnio kaip 3.1 kHz dažnių juostos pločio garso informaciją bei teikti balso telefonijos paslaugas tarp fiksuotų tinklo galinių taškų.

50.

Viešasis judriojo radijo ryšio tinklas – viešasis telekomunikacijų tinklas, skirtas radijo ryšiu perduoti ir priimti pranešimus tarp judriųjų arba tarp judriųjų ir fiksuoto telefono ryšio tinklo galinių įrenginių.

51.

Viešasis telekomunikacijų tinklas – telekomunikacijų tinklas, kuris visiškai ar iš dalies naudojamas viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti.

52.

Viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugos – vietinio, tarpmiestinio ir tarptautinio telefono ryšio paslaugos, teikiamos telekomunikacijų paslaugų gavėjams viešuoju fiksuoto telefono ryšio tinklu.

53.

Viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos – telefono ryšio paslaugos, kurių teikimas visiškai ar iš dalies apima radijo ryšio su vienu judriuoju paslaugų gavėju nustatymą ir visiškai ar iš dalies yra realizuojamos viešuoju judriojo radijo ryšio tinklu.

54.

Viešosios telefono ryšio paslaugos – viešosios fiksuoto telefono ryšio paslaugos ir viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos.

55.

Viešosios telekomunikacijų paslaugos – viešai teikiamos telekomunikacijų paslaugos.

56.

Vietinė linija – fizinė linija, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką su viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo pagrindiniu skirstomuoju stovu ar ekvivalentinėmis priemonėmis.

57.

Vietinės linijos gavėjas – turintis teisę teikti telekomunikacijų paslaugas asmuo, kuriam gali būti suteikta atsieta prieiga prie vietinės linijos.

58.

Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikta prieiga prie nustatyto vietinės linijos operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti visą fizinės linijos dažnių spektrą.

ANTRASIS SKIRSNIS

TELEKOMUNIKACINĖS VEIKLOS REGULIAVIMO INSTITUCIJOS

4 straipsnis. Telekomunikacinės veiklos reguliavimo institucijos

1.

Telekomunikacinę veiklą Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka reguliuoja:

1) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

2) Ryšių reguliavimo tarnyba.

2.

Telekomunikacijų, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, valstybės sienos apsaugai, civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja atitinkamos valstybės institucijos, koordinuojant Vyriausybės įgaliotai institucijai.

5 straipsnis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos funkcijos telekomunikacijų srityje

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija telekomunikacijų srityje atlieka šias funkcijas:

1) formuoja ir įgyvendina valstybės strategiją ir politiką telekomunikacijų srityje;

2) koordinuoja valstybės investicinių telekomunikacijų srities programų rengimą, vertina jas ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.