Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1995, Nr. 32-743

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

E N E R G E T I

K O S

ĮSTATYMAS

1995 m. kovo 28

d. Nr.I-828

Vilnius

I skirsnis.

BENDROJI DALIS

1 straipsnis.

Sąvokos ir apibrėžimai

Šiame įstatyme

vartojamos sąvokos:

energetika -

ūkio dalis, kuri apima energijos išteklių žvalgymą, gavybą, transportavimą ir

laikymą, įvairių energijos rūšių gamybą, transformavimą, paskirstymą,

perdavimą, prekybą bei energijos naudojimą;

energetikos

sistema - tai energetikos įmonių (bendrovių), susijusių techniniais,

organizaciniais arba (ir) ekonominiais ryšiais ir darbo režimo funkcijomis,

visuma;

energetikos

sektorius - tai energetikos dalis, susijusi su kuria nors energijos

išteklių ar energijos rūšimi: kuru, elektra, šiluma;

pirminiai

energijos ištekliai - tai gamtos ištekliai, kurie gali būti tiesiogiai

naudojami kurui (skalūnai, anglys, durpės, biomasė, degiosios dujos) arba

energijai gaminti (branduolinis kuras, nafta, hidroenergija, saulės, vėjo ar

geoterminė energija);

atsinaujinantys

energijos ištekliai - tai saulės energija, vėjo energija, vandens energija,

geoterminė energija, biomasės energija;

atliekiniai

energijos ištekliai - bet kokio technologinio proceso metu gaunama energija

transformuojant pirminę energiją arba kitą energiją, kuri nepanaudojama tam

technologiniam procesui;

energetikos

efektyvumas - tai visų energijos rūšių gamyba ir naudojimas pažangiausiais

būdais;

energetikos

įmonė - ekonomiškai ir juridiškai įteisintas savarankiškas ūkio

subjektas, kurio vienas ar keli pagrindiniai tikslai yra energetinė veikla;

energetinė

veikla - tai veikla, susijusi su energijos išteklių žvalgymu, gavyba,

transportavimu, paskirstymu, energijos gamyba, perdavimu, prekyba ar

energetikos įrenginių eksploatavimu;

energetikos

įrenginių (elektros, šilumos, dujų, naftos) eksploatavimas - tai

įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai,

bandymai, paleidimo ir derinimo darbai;

energetikos

standartai ir normos - tai nustatyta tvarka patvirtintos pajėgumų, gaminių,

statinių ir įrenginių, naudojamų energetinėje veikloje, statinės ir dinaminės

techninės charakteristikos bei energijos ir energetinių žaliavų kokybę

reglamentuojantys normatyvai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

Nr. VIII-919,

98.11.10, Žin., 1998, Nr.103-2837 (98.11.25)

2 straipsnis. Energetikos

įstatymo paskirtis

Energetikos įstatymas nusako

bendrąsias energetikos veiklos nuostatas, energetikos plėtojimo, funkcionavimo

ir valdymo pagrindus. Atskirų energetikos sektorių, valstybės, savivaldybių ir

privačių įmonių, energijos gamintojų, tiekėjų ir vartotojų veiklą, jų teisinius

ir ekonominius santykius, jeigu šių santykių objektas yra energija ar energijos

ištekliai, reglamentuoja kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

3

straipsnis. Energetikos politikos tikslai

Pagrindiniai

valstybės energetikos politikos tikslai yra:

1)

energijos taupymas;

2)

efektyvus pirminių energijos išteklių naudojimas;

3)

lyginamųjų energijos sąnaudų nacionaliniam produktui pagaminti mažinimas;

4)

patikimo apsirūpinimo energijos ištekliais siekimas ir garantavimas naudojant

įvairius energetinius išteklius, tarp jų vietinius, importuojant kurą ne iš

vienos valstybės, atsižvelgiant į demonopolizavimo ir decentralizavimo

būtinumą;

5)

gamintojų ir vartotojų skatinimas efektyviai naudoti vietinius,

atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius;

6) patikima, kokybiška ir

kiek įmanoma mažiausiomis išlaidomis elektros, šilumos ir kuro gamyba bei

tiekimas iš energetikos sektorių;

7) žalingo energetikos

poveikio aplinkai mažinimas;

8) palankių teisinių ir

ekonominių sąlygų investicijoms sudarymas;

9) konkurencijos ir

privataus kapitalo dalyvavimo skatinimas ekonominiam efektyvumui didinti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

II skirsnis. ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS

3 straipsnis. Energetikos

politikos tikslai

Pagrindiniai

valstybės energetikos politikos tikslai yra:

1)

energijos taupymas;

2)

efektyvus pirminių energijos išteklių naudojimas;

3)

lyginamųjų energijos sąnaudų nacionaliniam produktui pagaminti mažinimas;

4)

patikimo apsirūpinimo energijos ištekliais siekimas ir garantavimas naudojant

įvairius energetinius išteklius, tarp jų vietinius,  importuojant  kurą  ne

iš  vienos  valstybės, atsižvelgiant į demonopolizavimo ir decentralizavimo

būtinumą;

5)

gamintojų ir vartotojų skatinimas efektyviai naudoti vietinius,

atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius;

6) patikima,  kokybiška ir

kiek įmanoma  mažiausiomis išlaidomis elektros, šilumos ir kuro gamyba bei

tiekimas iš energetikos sektorių;

7) žalingo energetikos

poveikio aplinkai mažinimas;

8) palankių teisinių ir

ekonominių sąlygų investicijoms sudarymas;

9) konkurencijos ir

privataus kapitalo dalyvavimo skatinimas ekonominiam efektyvumui didinti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

II skirsnis. ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS

4 straipsnis. Pagrindinės

energijos išteklių naudojimo nuostatos

Energijos išteklių ir

energijos naudojimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba

jos įgaliota institucija.

Energijos išteklių gavėjų ir

energijos gamintojų, vartotojų ir tiekėjų tarpusavio santykiai grindžiami sutartimis.

Energijos išteklių gavyba ir

energijos gamyba bei naudojimas yra valstybinės priežiūros objektas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

5 straipsnis. Energetinės

veiklos poįstatyminių aktų tvirtinimo tvarka

Energetinės veiklos

poįstatyminius aktus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija.

Įmonės,

įstaigos, organizacijos ir gyventojai (energijos gamintojai, tiekėjai ir

vartotojai), be šio įstatymo, privalo laikytis ir kitų norminių aktų (įrengimo,

eksploatavimo, darbų saugos, darbuotojų mokymo bei atestavimo taisyklių ir

pan.), kurie reglamentuoja techninius, eksploatacijos ir kitus energetikos

klausimus. Šiuos norminius aktus tvirtina Ūkio ministerija arba kitos Lietuvos

valstybės institucijos pagal savo kompetenciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

6

straipsnis. Energijos taupymo fondas

Kad

būtų efektyviai įgyvendinamos energijos išteklių gavybos ir energijos gamybos

bei naudojimo priemonės, sudaromas energijos taupymo fondas.

Fondo lėšos

naudojamos energijos taupymo ir efektyvaus naudojimo programoms finansuoti,

vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo

priemonėms diegti, eksploatuoti ir plėtoti.

Pradinis fondo

įnašas formuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Fondo nuostatus tvirtina Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

6 straipsnis. Energijos

taupymo fondas

Kad būtų efektyviai

įgyvendinamos energijos išteklių gavybos ir energijos gamybos bei naudojimo

priemonės, sudaromas energijos taupymo fondas.

Fondo lėšos

naudojamos energijos taupymo ir efektyvaus naudojimo programoms finansuoti,

vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo

priemonėms diegti, eksploatuoti ir plėtoti.

Pradinis fondo

įnašas formuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Fondo nuostatus tvirtina

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

7 straipsnis. Energetika ir

aplinkos apsauga

Energetinę veiklą

reglamentuoja aplinkos apsaugos įstatymai, poįstatyminiai aktai, kiti norminiai

dokumentai atsižvelgiant į priimtų tarptautinių susitarimų (konvencijų)

aplinkosaugos klausimais reikalavimus.

Draudžiama pradėti

energetinę veiklą, jeigu ji prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

įstatymui, aplinkosaugos standartams ir normoms.

8 straipsnis. Energijos

vartotojų teisės ir pareigos

Energijos vartotojai naudoja

energiją vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos patvirtintais norminiais dokumentais.

Energijos vartotojų teises

gina Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas ir kiti teisiniai

aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

III skirsnis.

ENERGETIKOS STRATEGIJA IR INVESTICIJOS

9 straipsnis. Nacionalinės

energetikos strategijos formavimas

Nacionalinės energetikos

strategijos siekis yra apibrėžti energetikos plėtojimo tikslus, svarbiausius

jos valdymo principus atsižvelgiant į ūkio raidą rinkos sąlygomis.

Nacionalinė energetikos

strategija apima šiuos sektorius:

1) elektros energijos;

2) šilumos energijos;

3) dujų;

4) naftos ir jos produktų;

5) kitų kuro rūšių.

Nacionalinė energetikos

strategija sudaroma ne mažiau kaip 20 metų ir tikslinama ne rečiau kaip kas 5

metai.

Nacionalinės energetikos

strategijos rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės lėšų. Už jos

parengimą ir vykdymo kontrolę atsako Ūkio ministerija.

Nacionalinę energetikos strategiją

Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

Energetikos perspektyvos

projektai sudaromi remiantis Nacionaline energetikos strategija.

Sudarant energetikos

perspektyvos projektus, turi būti atsižvelgta į demonopolizacijos principo

įgyvendinimo, decentralizuoto energijos tiekimo šaltinių ir mažosios

energetikos naudojimo galimybes. Projektų sudarymo ir tvirtinimo tvarką nustato

Ūkio ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

10 straipsnis. Investicijos

Valstybinės reikšmės energetikos objektai

statomi vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategija. Jie gali būti

finansuojami iš įvairių šaltinių. Valstybinio kapitalo dydis turi garantuoti

valstybei kontrolinį akcijų paketą. Lietuvos Respublikos įstatymai gali

nustatyti kitas, negu nurodytos šioje dalyje, investicijų į energetikos

objektus taisykles.

Savivaldybių

ir kitų vietinės reikšmės bei energetikos objektų finansavimu, energetinės

veiklos plėtimu rūpinasi miestų (rajonų) savivaldybės, energijos tiekėjai arba

(ir) vartotojai, privatūs investitoriai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1346, 99.10.05, Žin., 1999,

Nr.86-2563 (99.10.15)

11

straipsnis. Kuro atsargos

Energijos

tiekimo patikimumui didinti energetikos įmonėse sudaromos ūkinės kuro atsargos.

Jos privalo būti ne mažesnės už tą kuro kiekį, kuris reikalingas 2 mėnesių

energijos poreikiams tenkinti.

Kuro

valstybinių atsargų sudarymo, saugojimo, naudojimo ir jo apskaitos tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Už kuro valstybinių atsargų sudarymą ir naudojimą atsako Ūkio ministerija.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė skiria lėšų kuro valstybinėms atsargoms sudaryti ir saugoti.

Energijos gamintojai,

atsižvelgdami į objekto svarbą, privalo turėti rezervinio arba avarinio kuro.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

12

straipsnis. Atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimas

Valstybė (savivaldybė),

formuodama mokesčių politiką, teikdama lengvatinius kreditus, subsidijas,

skatina atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių efektyvų naudojimą.

Ūkio ministerija

atsako už atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą.

Jeigu atsinaujinančių

energijos išteklių vartotojai pageidauja, jų autonominiais įrenginiais

pagamintos energijos perteklius turi būti priimamas į energetikos tinklus ir su

šiais vartotojais atsiskaitoma pagal sutartines kainas bei tarifus. Prijungimo

prie energetikos tinklų tvarką ir sąlygas nustato Ūkio ministerija.

Naudoti vidaus

vandenų potencinę energiją, jei tai susiję su upės užtvenkimu arba jos vagos

pakeitimu, galima tik gavus leidimą. Leidimas išduodamas Vandens įstatymo

nustatyta tvarka. Geoterminę energiją galima naudoti tik Žemės gelmių įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

IV skirsnis.

ENERGETIKOS TVARKYMO PAGRINDAI

11 straipsnis.

Kuro atsargos

Energijos

tiekimo patikimumui didinti energetikos įmonėse sudaromos ūkinės kuro atsargos.

Jos privalo būti ne mažesnės už tą kuro kiekį, kuris reikalingas 2 mėnesių

energijos poreikiams tenkinti.

Kuro valstybinių atsargų sudarymo,

saugojimo, naudojimo ir jo apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Už kuro valstybinių atsargų

sudarymą ir naudojimą atsako Ūkio ministerija.

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė  skiria  lėšų  kuro valstybinėms atsargoms sudaryti ir

saugoti.

Energijos

gamintojai,  atsižvelgdami į  objekto svarbą, privalo turėti rezervinio arba

avarinio kuro.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433, 97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

Nr.

VIII-681, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

12 straipsnis. Atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimas

Valstybė

(savivaldybė), formuodama mokesčių politiką, teikdama lengvatinius kreditus,

subsidijas, skatina atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių efektyvų

naudojimą.

Ūkio ministerija

atsako už atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą.

Jeigu

atsinaujinančių energijos išteklių vartotojai pageidauja, jų autonominiais

įrenginiais pagamintos energijos perteklius turi būti priimamas į energetikos

tinklus ir su šiais vartotojais atsiskaitoma pagal sutartines kainas bei

tarifus. Prijungimo prie energetikos tinklų tvarką ir sąlygas nustato Ūkio

ministerija.

Naudoti vidaus

vandenų potencinę energiją, jei tai susiję su upės užtvenkimu arba jos vagos

pakeitimu, galima tik gavus leidimą. Leidimas išduodamas Vandens įstatymo

nustatyta tvarka. Geoterminę energiją galima naudoti tik Žemės gelmių įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433, 97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

Nr.

VIII-681, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

IV skirsnis.

ENERGETIKOS TVARKYMO PAGRINDAI

13 straipsnis. Nuosavybė

Visi pirminiai energijos

ištekliai, esantys Lietuvos Respublikos sausumoje, jos kontinentinio

šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje žemės gelmėse, yra išimtinė valstybės

nuosavybė. Jie naudojami Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka.

Energetikos įmonės

(bendrovės) gali būti bet kokios įstatymų leidžiamos nuosavybės formos, išskyrus

valstybinės reikšmės energetikos įmones, kurių sąrašus tvirtina Lietuvos

Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu.

Energetikos įmonių ir

objektų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje sąlygas reglamentuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, remdamasi Lietuvos

Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais

įstatymais, tarpvalstybinėmis sutartimis.

Draudžiama steigti, parduoti

ar perduoti energetikos įmones bei suteikti leidimus energijos ištekliams

eksploatuoti užsienio valstybių juridiniams ar fiziniams asmenims, jeigu tai

gali pakenkti Lietuvos Respublikos interesams arba didina jos priklausomybę nuo

užsienio valstybių energetikos monopolio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

14 straipsnis. Žemės suteikimas naudotis ir

nuomojimas

Žemė energijos gamybos ir perdavimo

objektams statyti ir plėsti, elektros linijoms ir vamzdynams bei kitiems

įrenginiams statyti suteikiama naudotis ar nuomojama žemės įstatymų ir

poįstatyminių aktų nustatyta tvarka.

Energetikos objektų, elektros tiekimo

linijų ir vamzdynų bei kitų įrenginių apsaugai ir normaliam eksploatavimui

užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Apsaugos zonų žemė gali būti paimama iš

privačios žemės savininkų bei kitų žemės naudotojų visuomenės poreikiams Žemės

įstatymo nustatyta tvarka. Apsaugos zonų žemė, kuri nepaimta iš žemės savininkų

ar kitų žemės naudotojų, yra riboto ūkinio naudojimo.

Energetikos objektų,

elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos taisykles tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Žemės naudojimo ribojimo

konkrečios sąlygos ir kompensacija už galimus nuostolius dėl tokio ribojimo

įforminamos rašytine, notariškai tvirtinama sutartimi, sudaroma tarp žemės

savininko ar kito žemės naudotojo ir energetikos sistemos (įmonės). Žemės

savininkų ir energetikos sistemų (įmonių) sutartys dėl žemės naudojimo

įsigalioja įregistravus jas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Šiose

sutartyse nustatyti žemės naudojimo apribojimai turi atitikti energetikos

objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos taisyklių reikalavimus.

[14 straipsnio 4 dalies redakcija nuo

2001 m. sausio 1 d.:

Žemės naudojimo

ribojimo konkrečios sąlygos ir kompensacija už galimus nuostolius dėl tokio

ribojimo įforminamos rašytine, notariškai tvirtinama sutartimi, sudaroma tarp

žemės savininko ar kito žemės naudotojo ir energetikos sistemos (įmonės). Žemės

savininkų ir energetikos sistemų (įmonių) sutartys dėl žemės naudojimo

įsigalioja įregistravus jas Nekilnojamojo turto registre. Šiose

sutartyse nustatyti žemės naudojimo apribojimai turi atitikti energetikos

objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos taisyklių reikalavimus.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

Nr. VIII-1346, 99.10.05, Žin., 1999,

Nr.86-2563 (99.10.15)