Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1995, Nr. 32-743

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

E N E R G E T I

K O S

ĮSTATYMAS

1995 m. kovo 28

d. Nr.I-828

Vilnius

I skirsnis.

BENDROJI DALIS

1 straipsnis.

Sąvokos ir apibrėžimai

Šiame įstatyme

vartojamos sąvokos:

energetika -

ūkio dalis, kuri apima energijos išteklių žvalgymą, gavybą, transportavimą ir

laikymą, įvairių energijos rūšių gamybą, transformavimą, paskirstymą,

perdavimą, prekybą bei energijos naudojimą;

energetikos

sistema - tai energetikos įmonių (bendrovių), susijusių techniniais,

organizaciniais arba (ir) ekonominiais ryšiais ir darbo režimo funkcijomis,

visuma;

energetikos

sektorius - tai energetikos dalis, susijusi su kuria nors energijos

išteklių ar energijos rūšimi: kuru, elektra, šiluma;

pirminiai

energijos ištekliai - tai gamtos ištekliai, kurie gali būti tiesiogiai

naudojami kurui (skalūnai, anglys, durpės, biomasė, degiosios dujos) arba

energijai gaminti (branduolinis kuras, nafta, hidroenergija, saulės, vėjo ar

geoterminė energija);

atsinaujinantys

energijos ištekliai - tai saulės energija, vėjo energija, vandens energija,

geoterminė energija, biomasės energija;

atliekiniai

energijos ištekliai - bet kokio technologinio proceso metu gaunama energija

transformuojant pirminę energiją arba kitą energiją, kuri nepanaudojama tam

technologiniam procesui;

energetikos

efektyvumas - tai visų energijos rūšių gamyba ir naudojimas pažangiausiais

būdais;

energetikos

įmonė - ekonomiškai ir juridiškai įteisintas savarankiškas ūkio

subjektas, kurio vienas ar keli pagrindiniai tikslai yra energetinė veikla;

energetinė

veikla - tai veikla, susijusi su energijos išteklių žvalgymu, gavyba,

transportavimu, paskirstymu, energijos gamyba, perdavimu, prekyba ar

energetikos įrenginių eksploatavimu;

energetikos

įrenginių (elektros, šilumos, dujų, naftos) eksploatavimas - tai

įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai,

bandymai, paleidimo ir derinimo darbai;

energetikos

standartai ir normos - tai nustatyta tvarka patvirtintos pajėgumų, gaminių,

statinių ir įrenginių, naudojamų energetinėje veikloje, statinės ir dinaminės

techninės charakteristikos bei energijos ir energetinių žaliavų kokybę

reglamentuojantys normatyvai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

Nr. VIII-919,

98.11.10, Žin., 1998, Nr.103-2837 (98.11.25)

2 straipsnis. Energetikos

įstatymo paskirtis

Energetikos įstatymas nusako

bendrąsias energetikos veiklos nuostatas, energetikos plėtojimo, funkcionavimo

ir valdymo pagrindus. Atskirų energetikos sektorių, valstybės, savivaldybių ir

privačių įmonių, energijos gamintojų, tiekėjų ir vartotojų veiklą, jų teisinius

ir ekonominius santykius, jeigu šių santykių objektas yra energija ar energijos

ištekliai, reglamentuoja kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

3

straipsnis. Energetikos politikos tikslai

Pagrindiniai

valstybės energetikos politikos tikslai yra:

1)

energijos taupymas;

2)

efektyvus pirminių energijos išteklių naudojimas;

3)

lyginamųjų energijos sąnaudų nacionaliniam produktui pagaminti mažinimas;

4)

patikimo apsirūpinimo energijos ištekliais siekimas ir garantavimas naudojant

įvairius energetinius išteklius, tarp jų vietinius, importuojant kurą ne iš

vienos valstybės, atsižvelgiant į demonopolizavimo ir decentralizavimo

būtinumą;

5)

gamintojų ir vartotojų skatinimas efektyviai naudoti vietinius,

atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius;

6) patikima, kokybiška ir

kiek įmanoma mažiausiomis išlaidomis elektros, šilumos ir kuro gamyba bei

tiekimas iš energetikos sektorių;

7) žalingo energetikos

poveikio aplinkai mažinimas;

8) palankių teisinių ir

ekonominių sąlygų investicijoms sudarymas;

9) konkurencijos ir

privataus kapitalo dalyvavimo skatinimas ekonominiam efektyvumui didinti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

II skirsnis. ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS

3 straipsnis. Energetikos

politikos tikslai

Pagrindiniai

valstybės energetikos politikos tikslai yra:

1)

energijos taupymas;

2)

efektyvus pirminių energijos išteklių naudojimas;

3)

lyginamųjų energijos sąnaudų nacionaliniam produktui pagaminti mažinimas;

4)

patikimo apsirūpinimo energijos ištekliais siekimas ir garantavimas naudojant

įvairius energetinius išteklius, tarp jų vietinius,  importuojant  kurą  ne

iš  vienos  valstybės, atsižvelgiant į demonopolizavimo ir decentralizavimo

būtinumą;

5)

gamintojų ir vartotojų skatinimas efektyviai naudoti vietinius,

atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius;

6) patikima,  kokybiška ir

kiek įmanoma  mažiausiomis išlaidomis elektros, šilumos ir kuro gamyba bei

tiekimas iš energetikos sektorių;

7) žalingo energetikos

poveikio aplinkai mažinimas;

8) palankių teisinių ir

ekonominių sąlygų investicijoms sudarymas;

9) konkurencijos ir

privataus kapitalo dalyvavimo skatinimas ekonominiam efektyvumui didinti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

II skirsnis. ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS

4 straipsnis. Pagrindinės

energijos išteklių naudojimo nuostatos

Energijos išteklių ir

energijos naudojimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba

jos įgaliota institucija.

Energijos išteklių gavėjų ir

energijos gamintojų, vartotojų ir tiekėjų tarpusavio santykiai grindžiami sutartimis.

Energijos išteklių gavyba ir

energijos gamyba bei naudojimas yra valstybinės priežiūros objektas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

5 straipsnis. Energetinės

veiklos poįstatyminių aktų tvirtinimo tvarka

Energetinės veiklos

poįstatyminius aktus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija.

Įmonės,

įstaigos, organizacijos ir gyventojai (energijos gamintojai, tiekėjai ir

vartotojai), be šio įstatymo, privalo laikytis ir kitų norminių aktų (įrengimo,

eksploatavimo, darbų saugos, darbuotojų mokymo bei atestavimo taisyklių ir

pan.), kurie reglamentuoja techninius, eksploatacijos ir kitus energetikos

klausimus. Šiuos norminius aktus tvirtina Ūkio ministerija arba kitos Lietuvos

valstybės institucijos pagal savo kompetenciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

6

straipsnis. Energijos taupymo fondas

Kad

būtų efektyviai įgyvendinamos energijos išteklių gavybos ir energijos gamybos

bei naudojimo priemonės, sudaromas energijos taupymo fondas.

Fondo lėšos

naudojamos energijos taupymo ir efektyvaus naudojimo programoms finansuoti,

vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo

priemonėms diegti, eksploatuoti ir plėtoti.

Pradinis fondo

įnašas formuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Fondo nuostatus tvirtina Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

6 straipsnis. Energijos

taupymo fondas

Kad būtų efektyviai

įgyvendinamos energijos išteklių gavybos ir energijos gamybos bei naudojimo

priemonės, sudaromas energijos taupymo fondas.

Fondo lėšos

naudojamos energijos taupymo ir efektyvaus naudojimo programoms finansuoti,

vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo

priemonėms diegti, eksploatuoti ir plėtoti.

Pradinis fondo

įnašas formuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Fondo nuostatus tvirtina

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

7 straipsnis. Energetika ir

aplinkos apsauga

Energetinę veiklą

reglamentuoja aplinkos apsaugos įstatymai, poįstatyminiai aktai, kiti norminiai

dokumentai atsižvelgiant į priimtų tarptautinių susitarimų (konvencijų)

aplinkosaugos klausimais reikalavimus.

Draudžiama pradėti

energetinę veiklą, jeigu ji prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

įstatymui, aplinkosaugos standartams ir normoms.

8 straipsnis. Energijos

vartotojų teisės ir pareigos

Energijos vartotojai naudoja

energiją vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos patvirtintais norminiais dokumentais.

Energijos vartotojų teises

gina Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas ir kiti teisiniai

aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

III skirsnis.

ENERGETIKOS STRATEGIJA IR INVESTICIJOS

9 straipsnis. Nacionalinės

energetikos strategijos formavimas

Nacionalinės energetikos

strategijos siekis yra apibrėžti energetikos plėtojimo tikslus, svarbiausius

jos valdymo principus atsižvelgiant į ūkio raidą rinkos sąlygomis.

Nacionalinė energetikos

strategija apima šiuos sektorius:

1) elektros energijos;

2) šilumos energijos;

3) dujų;

4) naftos ir jos produktų;

5) kitų kuro rūšių.

Nacionalinė energetikos

strategija sudaroma ne mažiau kaip 20 metų ir tikslinama ne rečiau kaip kas 5

metai.

Nacionalinės energetikos

strategijos rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės lėšų. Už jos

parengimą ir vykdymo kontrolę atsako Ūkio ministerija.

Nacionalinę energetikos strategiją

Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

Energetikos perspektyvos

projektai sudaromi remiantis Nacionaline energetikos strategija.

Sudarant energetikos

perspektyvos projektus, turi būti atsižvelgta į demonopolizacijos principo

įgyvendinimo, decentralizuoto energijos tiekimo šaltinių ir mažosios

energetikos naudojimo galimybes. Projektų sudarymo ir tvirtinimo tvarką nustato

Ūkio ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

10 straipsnis. Investicijos

Valstybinės reikšmės energetikos objektai

statomi vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategija. Jie gali būti

finansuojami iš įvairių šaltinių. Valstybinio kapitalo dydis turi garantuoti

valstybei kontrolinį akcijų paketą. Lietuvos Respublikos įstatymai gali

nustatyti kitas, negu nurodytos šioje dalyje, investicijų į energetikos

objektus taisykles.

Savivaldybių

ir kitų vietinės reikšmės bei energetikos objektų finansavimu, energetinės

veiklos plėtimu rūpinasi miestų (rajonų) savivaldybės, energijos tiekėjai arba

(ir) vartotojai, privatūs investitoriai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1346, 99.10.05, Žin., 1999,

Nr.86-2563 (99.10.15)

11

straipsnis. Kuro atsargos

Energijos

tiekimo patikimumui didinti energetikos įmonėse sudaromos ūkinės kuro atsargos.

Jos privalo būti ne mažesnės už tą kuro kiekį, kuris reikalingas 2 mėnesių

energijos poreikiams tenkinti.

Kuro

valstybinių atsargų sudarymo, saugojimo, naudojimo ir jo apskaitos tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Už kuro valstybinių atsargų sudarymą ir naudojimą atsako Ūkio ministerija.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė skiria lėšų kuro valstybinėms atsargoms sudaryti ir saugoti.

Energijos gamintojai,

atsižvelgdami į objekto svarbą, privalo turėti rezervinio arba avarinio kuro.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

12

straipsnis. Atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimas

Valstybė (savivaldybė),

formuodama mokesčių politiką, teikdama lengvatinius kreditus, subsidijas,

skatina atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių efektyvų naudojimą.

Ūkio ministerija

atsako už atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą.

Jeigu atsinaujinančių

energijos išteklių vartotojai pageidauja, jų autonominiais įrenginiais

pagamintos energijos perteklius turi būti priimamas į energetikos tinklus ir su

šiais vartotojais atsiskaitoma pagal sutartines kainas bei tarifus. Prijungimo

prie energetikos tinklų tvarką ir sąlygas nustato Ūkio ministerija.

Naudoti vidaus

vandenų potencinę energiją, jei tai susiję su upės užtvenkimu arba jos vagos

pakeitimu, galima tik gavus leidimą. Leidimas išduodamas Vandens įstatymo

nustatyta tvarka. Geoterminę energiją galima naudoti tik Žemės gelmių įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

IV skirsnis.

ENERGETIKOS TVARKYMO PAGRINDAI

11 straipsnis.

Kuro atsargos

Energijos

tiekimo patikimumui didinti energetikos įmonėse sudaromos ūkinės kuro atsargos.

Jos privalo būti ne mažesnės už tą kuro kiekį, kuris reikalingas 2 mėnesių

energijos poreikiams tenkinti.

Kuro valstybinių atsargų sudarymo,

saugojimo, naudojimo ir jo apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Už kuro valstybinių atsargų

sudarymą ir naudojimą atsako Ūkio ministerija.

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė  skiria  lėšų  kuro valstybinėms atsargoms sudaryti ir

saugoti.

Energijos

gamintojai,  atsižvelgdami į  objekto svarbą, privalo turėti rezervinio arba

avarinio kuro.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433, 97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

Nr.

VIII-681, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

12 straipsnis. Atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimas

Valstybė

(savivaldybė), formuodama mokesčių politiką, teikdama lengvatinius kreditus,

subsidijas, skatina atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių efektyvų

naudojimą.

Ūkio ministerija

atsako už atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą.

Jeigu

atsinaujinančių energijos išteklių vartotojai pageidauja, jų autonominiais

įrenginiais pagamintos energijos perteklius turi būti priimamas į energetikos

tinklus ir su šiais vartotojais atsiskaitoma pagal sutartines kainas bei

tarifus. Prijungimo prie energetikos tinklų tvarką ir sąlygas nustato Ūkio

ministerija.

Naudoti vidaus

vandenų potencinę energiją, jei tai susiję su upės užtvenkimu arba jos vagos

pakeitimu, galima tik gavus leidimą. Leidimas išduodamas Vandens įstatymo

nustatyta tvarka. Geoterminę energiją galima naudoti tik Žemės gelmių įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433, 97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

Nr.

VIII-681, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

IV skirsnis.

ENERGETIKOS TVARKYMO PAGRINDAI

13 straipsnis. Nuosavybė

Visi pirminiai energijos

ištekliai, esantys Lietuvos Respublikos sausumoje, jos kontinentinio

šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje žemės gelmėse, yra išimtinė valstybės

nuosavybė. Jie naudojami Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka.

Energetikos įmonės

(bendrovės) gali būti bet kokios įstatymų leidžiamos nuosavybės formos, išskyrus

valstybinės reikšmės energetikos įmones, kurių sąrašus tvirtina Lietuvos

Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu.

Energetikos įmonių ir

objektų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje sąlygas reglamentuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, remdamasi Lietuvos

Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais

įstatymais, tarpvalstybinėmis sutartimis.

Draudžiama steigti, parduoti

ar perduoti energetikos įmones bei suteikti leidimus energijos ištekliams

eksploatuoti užsienio valstybių juridiniams ar fiziniams asmenims, jeigu tai

gali pakenkti Lietuvos Respublikos interesams arba didina jos priklausomybę nuo

užsienio valstybių energetikos monopolio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

14 straipsnis. Žemės suteikimas naudotis ir

nuomojimas

Žemė energijos gamybos ir perdavimo

objektams statyti ir plėsti, elektros linijoms ir vamzdynams bei kitiems

įrenginiams statyti suteikiama naudotis ar nuomojama žemės įstatymų ir

poįstatyminių aktų nustatyta tvarka.

Energetikos objektų, elektros tiekimo

linijų ir vamzdynų bei kitų įrenginių apsaugai ir normaliam eksploatavimui

užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Apsaugos zonų žemė gali būti paimama iš

privačios žemės savininkų bei kitų žemės naudotojų visuomenės poreikiams Žemės

įstatymo nustatyta tvarka. Apsaugos zonų žemė, kuri nepaimta iš žemės savininkų

ar kitų žemės naudotojų, yra riboto ūkinio naudojimo.

Energetikos objektų,

elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos taisykles tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Žemės naudojimo ribojimo

konkrečios sąlygos ir kompensacija už galimus nuostolius dėl tokio ribojimo

įforminamos rašytine, notariškai tvirtinama sutartimi, sudaroma tarp žemės

savininko ar kito žemės naudotojo ir energetikos sistemos (įmonės). Žemės

savininkų ir energetikos sistemų (įmonių) sutartys dėl žemės naudojimo

įsigalioja įregistravus jas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Šiose

sutartyse nustatyti žemės naudojimo apribojimai turi atitikti energetikos

objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos taisyklių reikalavimus.

[14 straipsnio 4 dalies redakcija nuo

2001 m. sausio 1 d.:

Žemės naudojimo

ribojimo konkrečios sąlygos ir kompensacija už galimus nuostolius dėl tokio

ribojimo įforminamos rašytine, notariškai tvirtinama sutartimi, sudaroma tarp

žemės savininko ar kito žemės naudotojo ir energetikos sistemos (įmonės). Žemės

savininkų ir energetikos sistemų (įmonių) sutartys dėl žemės naudojimo

įsigalioja įregistravus jas Nekilnojamojo turto registre. Šiose

sutartyse nustatyti žemės naudojimo apribojimai turi atitikti energetikos

objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos taisyklių reikalavimus.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

Nr. VIII-1346, 99.10.05, Žin., 1999,

Nr.86-2563 (99.10.15)

Nr. VIII-1769, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1709 (00.07.19), įsigalioja nuo 2001.01.01

15 straipsnis. Kainos,

kainodara ir energetinės veiklos kontrolė

Kuro ir

energijos kainos nustatomos įvertinus būtinas išlaidas kuro gavybai, energijos

gamybai, pirkimui, transportavimui ir energetikos plėtrai. Kainos turi atitikti

kuro ir energijos kokybę, skatinti efektyvią energijos gamybą, patikimą

tiekimą, taupų jos naudojimą ir tiekimo nuostolių mažinimą bei atliekinių

energijos šaltinių naudojimą.

Elektros

energijos, centralizuotos šilumos bei gamtinių dujų kainos gali būti

diferencijuojamos pagal vartotojų kategorijas, kuro ir energijos kokybę,

tiekimo patikimumą, naudojimo laiką (paros, savaitės, sezono) ir sunaudotos

energijos kiekį, o elektros energijos - ir atsižvelgiant į įtampos atskaitos

prietaisų įrengimo vietą.

Kainodaros

problemas energetikoje nagrinėja nuolat dirbanti Valstybinė kainų ir

energetikos kontrolės komisija (toliau - Komisija).

Komisiją

Vyriausybės teikimu 5 metams skiria, atleidžia ir jos nuostatus tvirtina

Respublikos Prezidentas.

Komisija nagrinėja

svarbiausius energetikos ekonomikos, įskaitant investicijas, klausimus, nustato

kainodaros energetikoje principus, elektros energijos, centralizuotos šilumos

ir karšto vandens bei gamtinių dujų kainų apskaičiavimo metodikas, tikrina

elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų

tiekėjų (juridinių ir fizinių asmenų, gaminančių, perduodančių, paskirstančių

vartotojams elektros energiją, centralizuotą šilumą ir karštą vandenį bei

gamtines dujas) pagal jos patvirtintas metodikas pateiktus kainų apskaičiavimus.

Elektros energijos,

centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų kainas nustato

elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų

tiekėjai, suderinę su Komisija. Jeigu elektros energijos, centralizuotos šilumos

ir karšto vandens bei gamtinių dujų tiekėjams nepavyksta suderinti kainų su

Komisija, ši turi priimti sprendimą dėl naudojamos energijos kainų dydžio ir

nurodyti sprendimo galiojimo laiką.

Komisija

kontroliuoja, kaip taikomos elektros energijos, centralizuotos šilumos ir

karšto vandens bei gamtinių dujų kainos bei vykdomos taupymo programos, taip

pat turi teisę tikrinti kuro ir energijos kokybę, jos atitikimą standartams,

kontroliuoti prekybą energetinėmis žaliavomis ir energijos produktais. Savo išvadas

ir pasiūlymus Komisija teikia Seimui, Vyriausybei, o jeigu nustatė

piktnaudžiavimą - prokuratūrai. Komisija ne rečiau kaip kartą per metus

atsiskaito Seimui.

Vyriausybės ar

savivaldybės tarybos sprendimu už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą

vandenį bei gamtines dujas atskiroms vartotojų grupėms gali būti išmokamos

kompensacijos iš valstybės arba savivaldybės biudžetų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-261,

97.06.17, Žin., 1997, Nr.64-1494 (97.07.04)

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

Nr. VIII-928,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2899 (98.12.02)

V skirsnis.

ENERGETIKOS VALDYMO PAGRINDAI

16 straipsnis.

Energetikos valdymas

Energetinę

veiklą reguliuoja Ūkio ministerija ir kitos Lietuvos Respublikos institucijos.

Ūkio ministerija atstovauja valstybės interesams energetikos srityje,

įgyvendina valstybės energetikos politikos tikslus ir veikia pagal Vyriausybės

patvirtintus nuostatus.

Nacionalinės

energetikos strategijos, taupaus ir efektyvaus energijos išteklių naudojimo

programų projektus rengia, jų įgyvendinimą organizuoja, efektyvaus energijos

naudojimo valstybės politikos įgyvendinimo teisines, ekonomines ir

organizacines priemones, įstatymų ir poįstatyminių aktų projektus šiais

klausimais rengia Energetikos agentūra.

Energetikos

agentūra yra valstybės įmonė. Jos steigėja - Ūkio ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

17 straipsnis. Energetikos

licencijos ir leidimai

Verstis

nefasuotų naftos produktų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą

sąrašą importu, eksportu, didmenine ir mažmenine prekyba gali tik įmonės,

gavusios licencijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Licencijos verstis nefasuotų naftos produktų importu, eksportu, didmenine ir

mažmenine prekyba išduodamos neterminuotam laikui ir kas metai

perregistruojamos jas išdavusioje institucijoje.

Licencijas

nefasuotų naftos produktų importui, eksportui ir didmeninei prekybai išduoda

Ūkio ministerija. Mažmeninė prekyba nefasuotais naftos produktais leidžiama tik

turint atitinkamos savivaldybės išduotas licencijas.

Verstis

energetikos įrenginių (elektros, šilumos, degiųjų gamtinių ir skystųjų

angliavandenilinių dujų) eksploatavimu gali tik įmonės, gavusios Ūkio

ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą. Leidimus išduoda Energetikos

valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

Nr. VIII-1567, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-757 (00.04.05)

18 straipsnis. Energetikos

sektoriai ir jų veiklos ypatumai

Lietuvos Respublikoje veikia

šie energetikos sektoriai: elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos

produktų.

Elektrinės, dirbančios

bendroje technologinėje energetikos sistemoje, veikia bendru darbo režimu ir

privalo paklusti operatyviniam dispečeriniam valdymui. Šie reikalavimai

privalomi remonto ir statybos-montavimo bei kitoms įmonėms, kurių pagrindinė funkcija

yra palaikyti ir užtikrinti normalų elektros energetikos sistemos darbą.

Energetikos sistema gali

būti sujungta su užsienio šalių elektros energetikos sistemomis darbui

lygiagrečiu režimu sutartiniais pagrindais ir paklūsta bendram energetikos sistemų

operatyviniam valdymui pagal tarpvalstybinėse sutartyse reglamentuotas

funkcijas.

Dujų, naftos ir jos produktų

sektoriai, jei vamzdynai sujungti su užsienio valstybių sistemomis, dirba

bendru suderintu operatyvinio dispečerinio valdymo režimu pagal tarpvalstybinėse

sutartyse reglamentuotas funkcijas.

19 straipsnis. Energetikos

darbuotojų rengimas ir atestavimas

Vadovaujantys energetikos

įmonių darbuotojai ir specialistai, kurie atlieka technologinius energetikos

darbus, privalo turėti specialų pasirengimą. Energetikos įmonės rengia ir

lavina personalą šių įmonių remiamose mokymo įstaigose.

Energetikos įmonių

personalas, nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, privalo būti periodiškai

atestuojamas.

Energetikos įrenginius

eksploatuojantis personalas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją ir būti

atestuojamas.

Energetikos specialistų

lavinimo ir atestavimo tvarką nustato Ūkio ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

VI skirsnis.

VALSTYBINĖ ENERGETIKOS PRIEŽIŪRA

IR ATSAKOMYBĖ UŽ

ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

20

straipsnis. Valstybinė energetikos priežiūra

Valstybinę

energetikos priežiūrą atlieka Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio

ministerijos.

Lietuvos

Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių (pagal Ūkio

ministerijos patvirtintą sąrašą) valstybinė priežiūra atliekama visoje šalies

teritorijoje nepaisant žinybinio pavaldumo, nuosavybės formų ir energetikos

įrenginių galios. Ši inspekcija neatlieka branduolinės energetikos įrenginių

valstybinės priežiūros.

Pagrindinis

inspekcijos tikslas - atlikti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų

energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kad būtų užtikrintas

patikimas, efektyvus ir saugus energetinių išteklių tiekimas bei naudojimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-1264,

96.03.28, Žin., 1996, Nr.32-791

Nr.

VIII-433,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

20 straipsnis.

Valstybinė energetikos priežiūra

Valstybinę

energetikos priežiūrą atlieka Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio

ministerijos.

Lietuvos

Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių (pagal Ūkio

ministerijos patvirtintą sąrašą) valstybinė priežiūra atliekama visoje šalies

teritorijoje nepaisant žinybinio pavaldumo, nuosavybės formų ir energetikos

įrenginių galios. Ši inspekcija neatlieka branduolinės energetikos įrenginių

valstybinės priežiūros.

Pagrindinis

inspekcijos tikslas - atlikti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų

energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kad būtų užtikrintas

patikimas, efektyvus ir saugus energetinių išteklių tiekimas bei naudojimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-1264,

96.03.28, Žin., 1996, Nr.32-791

Nr.

VIII-433, 97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

21 straipsnis. Atsakomybė už

Energetikos įstatymo pažeidimus

Juridiniai ir fiziniai

asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn pagal

Lietuvos Respublikos įstatymus.

VII skirsnis.

TARPTAUTINĖ VEIKLA

22 straipsnis.

Tarptautinė veikla

Tarptautinė

veikla energetikos srityje grindžiama Lietuvos Respublikos interesais.

Energetikos

sistemų (įmonių), įstaigų ir organizacijų tarptautinę veiklą koordinuoja Ūkio

ministerija.

Ūkio ministerija

nustatyta tvarka teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl

dalyvavimo tarptautinių energetikos organizacijų darbe.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-433,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-1264, 96.03.28, Žin., 1996, Nr.32-791

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-261,

97.06.17, Žin., 1997, Nr.64-1494 (97.07.04)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-433,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2425 (97.10.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO 1, 9, 11, 12, 16, 17, 19, 20 IR 22 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-681,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-899 (98.04.10)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15 IR 17

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-919,

98.11.10, Žin., 1998, Nr.103-2837 (98.11.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-928,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2899 (98.12.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1346, 99.10.05, Žin., 1999,

Nr.86-2563 (99.10.15)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO 10, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1567, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-757 (00.04.05)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1769, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1709 (00.07.19)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.08.03)