Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2000-07-11
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 61-1818

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LABDAROS IR PARAMOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. liepos 11 d. Nr. VIII-1811

Vilnius

(Žin., 1993, Nr.21-506; 1995, Nr.107-2398;

1997, Nr.65-1541;

1998, Nr.25-630)

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos

labdaros ir paramos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

LABDAROS IR PARAMOS

Į S T A T Y M A S

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

nustato labdaros ir paramos teikimą ir gavimą, jos teikimo ir gavimo tikslus,

teikėjus ir gavėjus, labdaros ir paramos teikimo ir gavimo kontrolę bei apskaitą,

kai labdaros ir (arba) paramos teikėjai ir (arba) gavėjai naudojasi įstatymų

nustatytomis mokesčių ir muitų lengvatomis.

2

straipsnis. Labdaros ir paramos samprata

1.

Labdara yra

labdaros teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas labdaros dalykų teikimas šiame

įstatyme nurodytiems labdaros gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir

būdais.

2.

Parama yra

paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus pagal šio įstatymo 8

straipsnio leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas šiame

įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir

būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar

kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo.

3

straipsnis. Labdaros ir paramos tikslai

1.

Labdaros dalykai šiame įstatyme nurodytiems labdaros

gavėjams teikiami jų minimaliems socialiai priimtiniems poreikiams tenkinti,

sveikatos priežiūrai užtikrinti, padėti likviduoti karo ir gaivalinių nelaimių,

gaisrų, ekologinių katastrofų, užkrečiamųjų ligų protrūkių bei epidemijų

pasekmes.

2.

Paramos dalykai šiame įstatyme

nurodytiems paramos gavėjams teikiami jų įstatuose ar nuostatuose numatytiems šio

straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, o biudžetinėms

įstaigoms - jų nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti.

3.

Visuomenei naudingais tikslais šiame įstatyme

laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų

integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo,

mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto,

socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir

gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos

pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos,

aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis

pripažįstamose srityse.

4

straipsnis. Labdaros ir paramos dalykai

1.

Labdaros ir paramos dalykai yra labdaros ir paramos

teikėjo:

1) piniginės

lėšos;

2) bet koks

kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes;

3) suteiktos

paslaugos.

2.

Labdaros ir paramos dalyku negali būti

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo

fondo, Sveikatos draudimo fondo biudžetų, Privatizavimo fondo ir kitų valstybės

pinigų fondų, Lietuvos banko ir kitos valstybės ir savivaldybių piniginės

lėšos, taip pat tabakas ir tabako gaminiai, etilo alkoholis ir alkoholiniai

gėrimai bei ribotai apyvartoje esantys daiktai.

5

straipsnis. Labdaros ir paramos teikėjai

1.

Labdara pagal

šį įstatymą pripažįstama, kai ją teikia tik Lietuvos Respublikoje

registruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos,

visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai,

tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), jeigu labdaros

teikimas numatytas jų įstatuose bei veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose

ir jeigu jie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą. Asociacijų,

visuomeninių organizacijų ar kitų narystės pagrindais veikiančių organizacijų

savo nariams perduotos piniginės lėšos, turtas (įskaitant pagamintas ar

įsigytas prekes) bei suteiktos paslaugos pagal šį įstatymą nepripažįstamos

labdara.

2.

Parama pagal

šį įstatymą pripažįstama, jeigu ją teikia:

1) Lietuvos Respublikos fiziniai, juridiniai

asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, išskyrus politines

partijas ir politines organizacijas, valstybės ir savivaldybių įmones bei

įmones, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios

akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau negu 50 procentų

balsų, taip pat biudžetines įstaigas ir kitas valstybės bei savivaldybių

institucijas, Lietuvos banką;

2) užsienio

valstybės, užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės

organizacijos.

6 straipsnis. Labdaros gavėjai

1.

Labdaros

gavėjais gali būti:

1) neįgalieji

(invalidai);

2) ligoniai;

3) vaikai

našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai;

4) nedirbantys

pensininkai, negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines

išmokas;

5) bedarbiai;

6) asmenys,

kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pripažintas

nukentėjusiųjų teisinis statusas;

7) šeimos

(asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai

priimtinų poreikių, kurių mastą nustato savivaldybės;

8) asmenys,

savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių

nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys

tokiais pripažįstami pagal atskirus įstatymus ir kitus teisės aktus.

7   straipsnis.

Paramos gavėjai

1.

Paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje

įregistruoti:

1) labdaros ir

paramos fondai;

2) biudžetinės

įstaigos;

3) asociacijos;

4) visuomeninės

organizacijos;

5) viešosios

įstaigos;

6) religinės

bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai;

7) tarptautinių

visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai);

8) kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja

specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas

pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba)

nariams.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys

tampa paramos gavėjais ir įgyja teisę gauti paramą tik šio įstatymo nustatyta

tvarka gavę paramos gavėjo statusą.

3.

Paramos gavėjais gali būti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše

nurodytos užsienyje esančios lietuvių bendruomenės, kitos lietuviškos įstaigos

ar organizacijos ir tarptautinės labdaros organizacijos.

8

straipsnis. Paramos gavėjo įsipareigojimai

Teikiant paramą

leidžiami tam tikri paramos gavėjo įsipareigojimai paramos teikėjui

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

9

straipsnis. Labdaros ir paramos teikimo būdai

Labdara ir parama teikiama:

1)

neatlygintinai perduodant pinigines lėšas ar bet kokį kitą turtą (įskaitant

pagamintas arba įsigytas prekes), suteikiant paslaugas;

2) suteikiant

turtą naudotis panaudos teise;

3) testamentu

paliekant bet kokį turtą;

4) kitais

būdais, kurių nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarptautinės

sutartys.

10

straipsnis. Paramos panaudojimas

1.

Paramos

gavėjai pagal šį įstatymą gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar

nuostatuose numatytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems

visuomenei naudingiems tikslams, labdarai (jeigu jie pagal šį įstatymą turi

teisę teikti labdarą), o biudžetinės įstaigos - nuostatuose nustatytiems uždaviniams

ir funkcijoms įgyvendinti.

2.

Pagal šį

įstatymą kaip parama gautos lėšos ir kitas turtas negali būti:

1) naudojami politinių partijų ir politinių

organizacijų veiklai ar politinėms kampanijoms remti;

2) perduodami

kaip įnašas įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurios steigėjas, akcininkas,

dalininkas ar narys yra paramos gavėjas.

11

straipsnis. Labdaros ir paramos teikėjų ir gavėjų apmokestinimas

Labdaros ir paramos teikėjų ir gavėjų apmokestinimą Lietuvos

Respublikoje nustato Lietuvos Respublikos mokesčių ir Muitų tarifų įstatymai.

12

straipsnis. Labdaros ir paramos apskaita

1.

Paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis bei

asmenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, privalo tvarkyti pagal šį įstatymą

teikiamos paramos apskaitą: joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos

gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę. Paramos teikėjai kiekvieną ketvirtį

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

privalo pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir Statistikos departamentui

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitas apie suteiktą paramą.

2.

Juridiniai

asmenys, kurie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo atskirai

tvarkyti pagal šį įstatymą gaunamos paramos apskaitą (joje nurodyti gautos

paramos teikėjus, kai parama nebuvo gauta anonimiškai, bei vertę ir jos

panaudojimą, t. y. įvardyti konkrečius gavėjus, jeigu kaip parama gautos lėšos

ar turtas perduotos kitam asmeniui) bei pačių teikiamos paramos ir (arba)

labdaros apskaitą (joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos ir (arba)

labdaros gavėjus, paramos ir (arba) labdaros dalyką ir jo vertę) ir kiekvieną

ketvirtį privalo pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir

Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitas apie

gautą paramą ir jos panaudojimą, taip pat apie pačių suteiktą paramą ir (arba)

labdarą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taip pat

nustato anonimiškai gautos paramos apskaitos tvarką.

3.

Juridiniai asmenys, kurie pagal šio įstatymo

nuostatas turi teisę gauti paramą, per kalendorinius metus šio įstatymo

nustatyta tvarka gavę paramą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka parengia metines ataskaitas apie savo veiklą,

susijusią su visuomenei naudingų tikslų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3

dalyje, įgyvendinimu.

13

straipsnis. Labdaros ir paramos kontrolė

1.

Valstybinė

mokesčių inspekcija kontroliuoja labdaros ir paramos teikimą, gavimą ir

naudojimą, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų taikymu.

2.

Kitos

valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos kontroliuoja labdaros ir

paramos teikimą, gavimą ir naudojimą pagal savo kompetenciją, jeigu tai numato

įstatymai ir kiti teisės aktai.

3.

Nustačiusios

labdaros ir paramos teikimo, gavimo arba naudojimo pažeidimus, kontrolės

institucijos (valstybinė mokesčių inspekcija ir (arba) muitinė) panaikina

mokesčių lengvatas ir taiko įstatymų nustatytas sankcijas.

14

straipsnis. Paramai skirto turto importas ir eksportas

1.

Importuojant

paramai skirtą turtą, kartu su muitinės deklaracija muitiniam tikrinimui turi

būti pateiktas paramos teikėjo raštas, liudijantis, kad importuojamas turtas

skirtas paramai. Kai yra importuojami vaistai ar medicinos gaminiai, turi būti

Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka pateikti papildomi dokumentai.

2.

Turtas

eksportuojamas kaip parama tik tuo atveju, jeigu jis, vadovaujantis šiuo

įstatymu, skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintame sąraše nurodytoms užsienyje esančioms lietuvių

bendruomenėms, kitoms lietuviškoms įstaigoms ar organizacijoms ir tarptautinėms

labdaros organizacijoms.

15

straipsnis. Paramos gavėjo statusas

1.

Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys

gali kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl paramos gavėjo statuso

suteikimo. Paramos gavėjo statusas privalo būti suteiktas, jeigu šių asmenų

įstatuose (nuostatuose) numatyta:

1) šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta

visuomenei naudinga veikla (šis reikalavimas netaikomas biudžetinėms

įstaigoms);

2) paramos gavimas.

2.

Paramos gavėjo statuso suteikimo, įskaitant

pakartotinį šio statuso suteikimą, tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

3.

Juridinių

asmenų registro tvarkytojas paramos gavėjo statusą panaikina kontrolės

institucijos teikimu arba paties paramos gavėjo prašymu. Į juridinių asmenų

registro tvarkytoją dėl juridiniam asmeniui suteikto paramos gavėjo statuso

panaikinimo kreipiasi institucija, pagal savo kompetenciją nustačiusi, kad tas

asmuo:

1) padarė

piktybinį mokesčių įstatymų pažeidimą, nurodytą Mokesčių administravimo

įstatyme;

2) padarė Pinigų

plovimo prevencijos įstatymo pažeidimą;

3) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

neparengė šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytos ataskaitos per 2

mėnesius po to, kai buvo apie šį pažeidimą įspėtas;

4) nuolat

pažeidinėja labdaros ir paramos teikimo, gavimo bei panaudojimo reikalavimus ir

dėl to kontrolės institucijos jau panaikino jiems mokesčių lengvatas.

4.

Juridinis asmuo, kuriam už šio straipsnio 3

dalyje nurodytą bent vieną pažeidimą buvo panaikintas paramos gavėjo statusas,

pakartotinai dėl šio statuso suteikimo gali kreiptis į juridinių asmenų

registro tvarkytoją ne anksčiau kaip po metų, kurie pradedami skaičiuoti nuo

statuso panaikinimo dienos. Paramos gavėjo statusas pakartotinai suteikiamas,

jeigu juridinis asmuo yra sumokėjęs visus mokėtinus mokesčius, baudas bei

delspinigius, o per metų laikotarpį nebuvo nustatyta mokesčių įstatymų

piktybinių pažeidimų arba Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pažeidimų.

16

straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimą

Labdaros ir

paramos teikėjai bei gavėjai už šio įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

17

straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

Ginčai dėl

labdaros ir paramos nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka.“

2

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d., išskyrus 3 straipsnio 1 ir 2 dalis,

7 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį.

2.

Šio įstatymo

15 straipsnis įsigalioja nuo juridinių asmenų registro, nurodyto Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso antrojoje knygoje, veiklos pradžios, o 7

straipsnio 2 dalis (reikalavimas paramos gavėjui turėti paramos gavėjo statusą)

įsigalioja po 6 mėnesių nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios. Iki šio

įstatymo 7 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo visi šio įstatymo 7 straipsnio 1

dalyje nurodyti juridiniai asmenys yra paramos gavėjai ir turi teisę ją gauti.

3

straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė iki 2000 m. spalio 1 d. patvirtina teisės aktus,

reikalingus šiam įstatymui, išskyrus 15 straipsnį, įgyvendinti arba įgalioja

kitas institucijas tai padaryti.

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė šio įstatymo 15 straipsniui įgyvendinti reikalingus

teisės aktus patvirtina kartu su Juridinių asmenų registro nuostatais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-260, 2001 04 17, Žin.,

2001, Nr. 39-1331 (2001 05 09)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-260, 2001 04 17, Žin., 2001, Nr.

39-1331 (2001 05 09)

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.