Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymas

Šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybės pagalbos teikimo tvarką, kad būtų išvengta esminių konkurencijos iškraipymų ir įtakos prekybai tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių ar šalių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi laisvos prekybos arba kitas tarptautines sutartis, numatančias atitinkamas nuostatas dėl valstybės pagalbos.

Šis įstatymas pagal Europos sutarties, steigiančios Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją (toliau – Europos sutartis), reikalavimus nustato sąlygas, kurioms esant valstybės pagalbos teikėjas gali teikti valstybės pagalbą ūkio subjektams, bei valstybės pagalbos kontrolės vykdymo tvarką.

Valstybės pagalba – valstybės pagalbos teikėjų tiesiogiai ar netiesiogiai taikomos ar jų remiamos pagalbos priemonės, finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar piniginių fondų bei skirtos kai kuriems ūkio subjektams arba kai kurių prekių gamybai ar paslaugoms teikti ir teikiančios ūkio subjektams ekonominę naudą, kuri be šių priemonių laisvos rinkos sąlygomis nebūtų įmanoma. Prie valstybės pagalbos būdų priskiriamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteiktos subsidijos (dotacijos), atleidimas nuo mokesčių, mokesčių sumažinimas ir atidėjimas, delspinigių ir baudų nurašymas, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų įmonėse dalies ar vertės didinimas įvairiais būdais, lengvatinės paskolos, valstybės garantijos ir kiti pagalbos būdai.

Valstybės pagalbos teikėjas – valstybės valdymo ir savivaldybių institucijos, įstaigos ar ūkio subjektai, teikiantys ar numatantys teikti valstybės pagalbą.

Valstybės pagalbos gavėjas – ūkio subjektas, gaunantis valstybės pagalbą.

Esama valstybės pagalba – po šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) patvirtinta valstybės pagalba, taip pat valstybės pagalba, kuri buvo pradėta teikti iki šio įstatymo įsigaliojimo (bet ne anksčiau kaip po Europos sutarties įsigaliojimo) ir yra iki šiol teikiama.

Nauja valstybės pagalba – Konkurencijos tarybos dar nepatvirtinta numatoma teikti valstybės pagalba, taip pat numatoma iš esmės pakeisti esama valstybės pagalba. Numatoma iš esmės pakeisti esama valstybės pagalba laikoma tokia, kurios vertė per metus didinama daugiau kaip 20 procentų palyginti su jau patvirtintos pagalbos verte per metus arba kurios tikslai ar sąlygos keičiami iš esmės.

Valstybės pagalba, apie kurią nepranešta, – po šio įstatymo įsigaliojimo teikta valstybės pagalba, apie kurią pagal šio įstatymo reikalavimus nepranešta Konkurencijos tarybai.

Subsidija (dotacija) – negrąžintina valstybės finansinė parama.

Subsidijos ekvivalentas – valstybės pagalba, išreikšta pinigais. Subsidijos ekvivalento skaičiavimo tvarką nustato Konkurencijos taryba. Grynosios subsidijos ekvivalentas – tai valstybės pagalba, išreikšta pinigais, atskaičius mokesčius.

Valstybės pagalbos intensyvumas – grynosios subsidijos ekvivalentas procentais, skaičiuojant nuo bendros pagalbos gavėjo investicijų (išlaidų) sumos, o tais atvejais, kai valstybės pagalba teikiama darbo vietoms sukurti, – nuo darbo apmokėjimui skirtų dvejų metų išlaidų.

Nereikšminga pagalba – pagalba, išreikšta subsidijos ekvivalentu, ne didesnė kaip 400 000 litų vienam pagalbos gavėjui trejiems metams, skaičiuojant nuo metų, kuriais ši pagalba pradėta teikti.

Eksporto pagalba – valstybės pagalba, skirta prekių ir paslaugų eksportui skatinti, eksportuojamų prekių paskirstymo tinklui sukurti ir veikti arba ūkio subjektų ūkinės veiklos išlaidoms, susijusioms su eksportu, apmokėti. Eksporto pagalba nelaikoma, kai ji skiriama rinkos tyrimams atlikti, dalyvauti parodose ir mugėse, taip pat mokymui ir konsultacijoms, susijusiems su eksportu.

Valstybės pagalbos schema – planas, nustatantis grupei pagalbos gavėjų sąlygas, kuriomis jie tam tikriems tikslams įgyvendinti gautų valstybės pagalbą. Keletas valstybės pagalbos schemų ir kitos išlaidos, kurios nėra valstybės pagalba, gali sudaryti programą, skirtą valstybės politikai įgyvendinti atskirų teritorinių vienetų ar ekonominės veiklos rūšių mastu.

Pagalba ūkio subjektui (individuali pagalba) – valstybės pagalba, kuri teikiama vienam valstybės pagalbos gavėjui.

Maža ar vidutinė įmonė:

Savarankiška maža ar vidutinė įmonė – maža ar vidutinė įmonė, kurios ne daugiau kaip 25 procentai kapitalo ar balsavimo teisių nuosavybės teise priklauso kitoms, ne mažoms ar vidutinėms, įmonėms (išskyrus kolektyvinio investavimo subjektus ar juos valdančias valdymo įmones).

Regionas – Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos dalis, kurios ūkio subjektams gali būti teikiama pagalba, atitinkanti regioninės politikos tikslus.

Didelė investicija – investicija, kurios bendra suma yra didesnė kaip 200 000 000 litų ir pagalbos intensyvumas (įskaitant paramą iš Europos struktūrinių fondų) didesnis kaip pusė pagalbos regiono plėtrai intensyvumo, o tais atvejais, kai valstybės pagalba teikiama darbo vietoms sukurti, – didesnė kaip 160 000 litų vienai darbo vietai, arba investicija, kurioje valstybės pagalba sudaro daugiau kaip 200 000 000 litų.

Valstybės pagalba įmonei gelbėti – valstybės pagalba, kuri yra teikiama laikinai palaikyti nemokios ar turinčios ekonominių sunkumų įmonės veiklą, iki bus išanalizuota įmonės ekonominė būklė ir parengtas įmonės restruktūrizavimo (ar likvidavimo) planas.

Valstybės pagalba įmonei restruktūrizuoti – valstybės pagalba, kuri yra teikiama turint tikslą per racionaliai pagrįstą laiką pertvarkyti įmonės veiklą ir užtikrinti ilgalaikį mokumą.

Valstybės pagalba regiono plėtrai – valstybės pagalba, skirta ūkio subjektų investicijų projektams šiame regione remti ar naujoms darbo vietoms sukurti, įgyvendinant naują investicijų projektą, ir teikiama pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas.

Valstybės pagalba ūkio subjektų veiklos einamosioms išlaidoms mažinti – valstybės pagalba, kuri nėra susijusi su investicijomis, naujų darbo vietų kūrimu, ūkio subjekto restruktūrizavimu, darbuotojų mokymu, moksliniais tyrimais, patentų įsigijimu ir technologijų perėmimu.

Ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje.

Įstatymas taikomas visoms prekių gamybos ir paslaugų teikimo sritims ir galimiems pagalbos būdams, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytus atvejus, taip pat kai kiti įstatymai numato kitaip.

Įmonėms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymais ar kitais teisės aktais yra suteiktos specialios ar išimtinės teisės, susijusios su universaliųjų paslaugų teikimu, ar yra pavesta atlikti su tuo susijusias tam tikras funkcijas, šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šių įmonių pagrindinių funkcijų vykdymui. Konkurencijos taryba gali pritarti valstybės pagalbai, kuri skirta nuostoliams, susidarantiems šioms įmonėms vykdant pagrindines savo funkcijas, atlyginti.

Žemės ūkiui ir žuvininkystei šio įstatymo nuostatos netaikomos.

Įstatymas netaikomas valstybės pagalbos priemonėms, kurios teikiamos ir prieinamos visiems ūkio subjektams vienodomis sąlygomis, neišskiriant tam tikrų prekių gamybos ar paslaugų teikimo sričių, taip pat infrastruktūros plėtrai, jei ši plėtra nesuteikia išskirtinės naudos vienam ar keliems ūkio subjektams.

Valstybės pagalbos kontrolę vykdo Konkurencijos taryba. Valstybės pagalba gali būti teikiama tik gavus Konkurencijos tarybos pritarimą.

Valstybės pagalbos teikėjai privalo užtikrinti teikiamos pagalbos skaidrumą ir teikti Konkurencijos tarybai pranešimus apie naują bei esamą valstybės pagalbą bei suteiktos valstybės pagalbos metines ataskaitas.

Valstybės pagalba atskiriems ūkio subjektams arba atskirų prekių gamybai ar paslaugoms teikti, iškreipianti ar galinti iškreipti konkurenciją ir daranti įtaką prekybai tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių ar šalių, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi laisvos prekybos arba kitas tarptautines sutartis su atitinkamomis nuostatomis dėl valstybės pagalbos, yra draudžiama.

Valstybės pagalba be Konkurencijos tarybos pritarimo yra leistina, kai:

Valstybės pagalbai mažoms ar vidutinėms įmonėms Konkurencijos taryba gali pritarti tais atvejais, kai neprieštaraujama šioms sąlygoms:

Valstybės pagalbai, skirtai konsultavimo paslaugoms apmokėti, darbuotojams mokyti, įgytai patirčiai skleisti, Konkurencijos taryba gali pritarti, jei pagalbos intensyvumas ne didesnis kaip 50 procentų šių išlaidų. Teikiant tokią valstybės pagalbą mažoms ar vidutinėms įmonėms regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal šio įstatymo 11 straipsnį, pagalbos intensyvumą galima padidinti 25 punktais. Valstybės pagalba ūkio subjektų veiklos einamosioms išlaidoms mažinti gali būti teikiama tik laikantis šio įstatymo 12 straipsnio nuostatų.

Valstybės pagalbai, skirtai investicijoms į ilgalaikį turtą, kai ji teikiama mažoms ar vidutinėms įmonėms, esančioms regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal šio įstatymo 11 straipsnį, Konkurencijos taryba gali pritarti, kai pagalbos intensyvumas ne daugiau kaip 15 punktų didesnis už didžiausią leistiną pagalbos regiono plėtrai intensyvumo ribą. Nustatant intensyvumą, išlaidomis laikoma žemės, pastatų, ilgalaikio turto įsigijimo kaina (kuriant naujas įmones, modernizuojant ar restruktūrizuojant esamas, diegiant į gamybą naujas produkcijos rūšis ar technologijas).

Valstybės pagalbai, kuri skirta eksportui remti, aplinkos apsaugai, moksliniams tyrimams, patentams įsigyti ir technologijoms perimti, Konkurencijos taryba gali pritarti, jei pagalba teikiama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis (šio įstatymo 5, 7, 10 straipsniais). Teikiant valstybės pagalbą mažoms ar vidutinėms įmonėms aplinkos apsaugai, pagalbos intensyvumas gali būti papildomai didinamas 15 punktų, palyginti su šio įstatymo 7 straipsnio normomis.

Valstybės pagalbai papildomoms investicijoms į žemę, statinius ir įrengimus gali būti pritarta tik tais atvejais, kai šios investicijos skirtos aplinkos teršimui sumažinti arba naujiems gamybos metodams, saugantiems aplinką, įdiegti (neįtraukiant bendrų investavimo išlaidų, nepriskiriamų aplinkos apsaugai).

Šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtoms investicijoms, kurios skirtos ūkio subjektams prisitaikyti prie naujų aplinkos apsaugos reikalavimų, Konkurencijos taryba gali pritarti, jei ūkio subjektas yra veikęs mažiausiai 2 metus iki įsigaliojant tokiems reikalavimams ir jei pagalbos intensyvumas yra ne didesnis kaip 15 procentų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų. Jei valstybės pagalba teikiama ūkio subjektams, esantiems regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal šio įstatymo 11 straipsnį, tai pagalbos intensyvumą galima padidinti iki didžiausios leistinos pagalbos regiono plėtrai intensyvumo ribos.

Valstybės pagalbai, teikiamai šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtoms investicijoms, skirtoms sumažinti ūkio subjekto daromą aplinkos taršą daugiau, nei nustato galiojantys privalomi aplinkos apsaugos reikalavimai, gali būti pritarta, jei pagalbos intensyvumas yra ne didesnis kaip 30 procentų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų. Jei valstybės pagalba yra teikiama ūkio subjektams, esantiems regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal šio įstatymo 11 straipsnį, tai pagalbos intensyvumą galima padidinti iki didžiausios leistinos pagalbos regiono plėtrai intensyvumo ribos.

Valstybės pagalbai, teikiamai ūkio subjektams, kurių veiklos srityse nėra nustatyti privalomi aplinkos apsaugos reikalavimai, bet kurie savo iniciatyva siekia gerokai sumažinti aplinkos taršą, gali būti pritarta, jei valstybės pagalbos intensyvumas neviršija šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų.

Valstybės pagalbai, teikiamai ūkio subjektų darbuotojų mokymui ar konsultacijoms aplinkos apsaugos klausimais apmokėti, gali būti pritarta, jei valstybės pagalbos intensyvumas yra ne didesnis kaip 50 procentų mokymui ar konsultacijoms skiriamų išlaidų.

Valstybės parama aplinkos apsaugos problematikai ir priemonėms skleisti visuomenėje (naujų mažiau kenksmingų aplinkai technologijų tyrimas, konsultacijos diegiant naujas technologijas, aplinkos apsaugos auditai įmonėse ir kt.), aplinkos apsaugos renginiams organizuoti, teritorijoms, pažeistoms dėl aplinkos apsaugos užterštumo, atkurti (nenustačius kaltininkų ar nesant galimybei išieškoti iš jų priteistą nuostolių ar žalos atlyginimą), ekologiškai švariems produktams įsigyti nelaikoma valstybės pagalba, išskyrus atvejus, kai teikiant šią paramą iš esmės pasikeičia ar gali pasikeisti valstybės pagalbos gavėjo konkurencijos sąlygos ar rinkos dalis atitinkamoje rinkoje.